2014 6 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/143


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 661/2014

2014 m. gegužės 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią dalį ir 212 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (4) buvo įsteigtas Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau – Fondas);

(2)

Sąjungai svarbu turėti patikimą ir lanksčią priemonę, kurią taikydama ji galėtų parodyti solidarumą, pasiųsti aiškų politinį signalą ir suteikti tikrą pagalbą piliečiams, nukentėjusiems nuo didelių stichinių nelaimių, kurios turi sunkius padarinius ekonominiam ir socialiniam vystymuisi;

(3)

neigiami didelių stichinių nelaimių padariniai neturėtų kliudyti Sąjungos deklaruotam siekiui padėti šalims kandidatėms siekiant stabilumo ir tvaraus ekonominio bei politinio vystymosi suteikiant joms aiškią europinę perspektyvą. Todėl Sąjunga turėtų toliau solidarizuotis su trečiosiomis šalimis, kurios derasi su ja dėl stojimo ir su kuriomis pradėta Tarpvyriausybinė stojimo konferencija. Dėl šios priežasties šias šalis įtraukus į šio reglamento taikymo sritį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis tampa papildomu teisiniu pagrindu;

(4)

Komisija turėtų galėti priimti greitą sprendimą siekdama dėl konkrečių finansinių išteklių skyrimo ir kuo greitesnio jų suteikimo. Administracinės procedūros turėtų būti atitinkamai pritaikytos ir apribotos iki būtino minimumo. Tuo tikslu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (5);

(5)

Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 esančios sąvokos ir pagal jį nustatytos procedūros turėtų būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) nuostatomis;

(6)

stichinės nelaimės apibrėžtis, pagal kurią nustatoma Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sritis, turėtų būti nedviprasmiška;

(7)

kitų rūšių nelaimių padaryta žala, kuri dėl grandininio poveikio yra tiesioginė stichinės nelaimės pasekmė, taikant Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti laikoma tos stichinės nelaimės padarytos tiesioginės žalos dalimi;

(8)

norint kodifikuoti nusistovėjusią praktiką ir užtikrinti vienodas paraiškų tvarkymo sąlygas, Fondo finansinė parama turėtų būti skiriama tik tiesioginei žalai atlyginti;

(9)

„didelė stichinė nelaimė“, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2012/2002, turėtų būti toliau apibrėžiama kaip nelaimė, kurios padaryta tiesioginė žala viršija tam tikrą finansiniais dydžiais apibrėžtą ribinį mastą. Tokia žala turėtų būti nurodoma ataskaitinių metų kainomis arba kaip atitinkamos valstybės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) procentinė dalis;

(10)

kad būtų labiau atsižvelgta į stichinių nelaimių, kurios sukelia sunkius padarinius atitinkamų rajonų ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, tačiau nėra tokio dydžio, kad atitiktų mažiausią nustatytą mastą Fondo finansinei paramai gauti, specifinį pobūdį, turėtų būti nustatyti regioninių stichinių nelaimių kriterijai, grindžiami žala, apskaičiuotina pagal regiono bendrąjį vidaus produktą (BVP), pagal kuriuos ypatinga Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Reunjono, Majoto, Sen Marteno, Azorų, Madeiros ir Kanarų salų, kaip atokiausių regionų, apibrėžtų SESV 349 straipsnyje, socialinės ir ekonominės struktūros padėtis, kurią sunkina tam tikri saviti veiksniai, pateisina jiems kaip nukrypti leidžiančią nuostatą nustatomą 1 % BVP specialią ribinę vertę. Tie kriterijai turėtų būti aiškūs ir paprasti, kad būtų mažiau galimybių teikti paraiškas, kurios neatitinka Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytų reikalavimų;

(11)

tiesioginei žalai nustatyti turėtų būti naudojami Eurostato pateikti suderintos formos duomenys, kad paraiškos būtų tvarkomos nešališkai;

(12)

Fondas turėtų prisidėti prie infrastruktūros veikimo atkūrimo, nelaimės ištiktų zonų išvalymo ir gelbėjimo tarnybų sąnaudų, taip pat laikino nukentėjusių gyventojų apgyvendinimo visu įgyvendinimo laikotarpiu. Turėtų būti apibrėžta infrastruktūros veikimo atkūrimo reikšmė, ir patikslinta, kokia apimtimi Fondas galės prisidėti prie susijusių sąnaudų. Taip pat derėtų nustatyti laikotarpį, kuriuo dėl stichinės nelaimės benamiais tapusių žmonių apgyvendinimą būtų galima vadinti laikinu;

(13)

su pridėtinės vertės mokesčiu susijusios Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 nuostatos turėtų būti suderintos su bendrąja Sąjungos finansavimo politika;

(14)

taip pat turėtų būti patikslinta, kokia apimtimi techninės pagalbos išlaidos galėtų būti priskirtos reikalavimus atitinkantiems veiksmams;

(15)

siekiant neleisti valstybėms naudos gavėjoms iš Fondo paramos uždirbti grynojo pelno, turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis Fondo lėšomis finansuojami veiksmai gali generuoti pajamas;

(16)

tam tikros stichinės nelaimės, pavyzdžiui, inter alia, sausra, formuojasi ilgesnį laikotarpį, kol pajuntamas jų poveikis. Turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias būtų galima naudoti Fondo lėšas taip pat ir tokiais atvejais;

(17)

svarbu užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančios valstybės dėtų būtinas pastangas užkirsti kelią stichinėms nelaimėms ir švelninti jų poveikį, be kita ko, visapusiškai įgyvendindamos susijusius Sąjungos teisės aktus dėl nelaimių rizikos prevencijos bei valdymo ir esamo Sąjungos finansavimo naudojimo atitinkamoms investicijoms. Todėl turėtų būti numatytos nuostatos, pagal kurias būtų galima, jei Fondo finansinę paramą dėl anksčiau įvykusios stichinės nelaimės gavusi valstybė narė, kaip galutiniu sprendimu nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nesilaikė atitinkamų Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo, pateikus kitą paraišką panašaus pobūdžio stichinės nelaimės atveju, atmesti paraišką arba sumažinti finansinės paramos sumą;

(18)

yra įmanoma, kad valstybėms narėms finansinės paramos stichinės nelaimės atveju reikia greičiau, nei įmanoma laikantis įprastinės tvarkos. Todėl reikėtų numatyti galimybę susijusiai valstybei narei paprašius sumokėti avansą, kai tik Komisijai pateikiama paraiška Fondo finansinei paramai gauti. Avansas neturėtų viršyti tam tikros sumos, ir išmokant galutinę finansinės paramos sumą į jį turėtų būti atsižvelgta. Nepagrįstai sumokėtas avanso sumas valstybė narė turėtų grąžinti per nustatytą trumpą laikotarpį. Tuo, kad sumokamas avansas, neturėtų būti daromas poveikis galutinio sprendimo dėl Fondo lėšų teikimo išdavai;

(19)

iki finansinės paramos išmokėjimo įvykdytinos administracinės procedūros turėtų būti kuo paprastesnės ir greitesnės. Todėl valstybėms narėms skirtos išsamios Fondo finansinės paramos įgyvendinimo nuostatos turėtų būti įtrauktos į įgyvendinimo aktus dėl tokios finansinės paramos suteikimo. Tačiau su valstybėmis naudos gavėjomis, kurios dar nėra valstybės narės, dėl teisinių priežasčių turėtų būti sudaryti atskiri įgyvendinimo susitarimai;

(20)

Komisija turėtų pateikti gaires, kad padėtų valstybėms narėms susiorientuoti, kaip užsitikrinti veiksmingą prieigą prie Fondo ir efektyviai naudotis jo lėšomis ir kaip paprasčiausiu būdu teikti paraiškas dėl paramos iš Fondo;

(21)

reikėtų atsižvelgti į Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 padarytus pasidalijamojo ir netiesioginio valdymo pakeitimus, įskaitant specialiuosius atskaitomybės reikalavimus. Atskaitomybės prievolė turėtų atspindėti trumpą Fondo veiksmų įgyvendinimo laikotarpį. Už Sąjungos lėšų valdymą ir kontrolę atsakingų institucijų skyrimo procedūrose turėtų būti atsižvelgiama į šios priemonės pobūdį, dėl jų neturėtų būti uždelsiamas Fondo finansinės paramos mokėjimas. Todėl būtina nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012;

(22)

turėtų būti nustatytos priemonės, kad būtų išvengta dvigubo Fondo lėšomis finansuojamų veiksmų finansavimo kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis ar tarptautinėmis teisinėmis priemonėmis, susijusiomis su konkrečios žalos atlyginimu;

(23)

turėtų būti sudarytos kuo paprastesnės sąlygos šalių išlaidoms iš Fondo finansinės paramos deklaruoti. Todėl visu finansinės paramos įgyvendinimo laikotarpiu euro zonai nepriklausančių šalių atveju turėtų būti taikomas vienodas valiutos kursas;

(24)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 įgyvendinimo sąlygas, tam, kad Komisija galėtų nuspręsti dėl konkrečios finansinės Fondo paramos ar avanso išmokėjimo iš Fondo lėšų reikalavimus atitinkančiai valstybei, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(25)

Reglamente (EB) Nr. 2012/2002 nustatytos Sąjungos finansinių interesų apsaugą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti konkretesnės, kad būtų aiškiai nustatytos pažeidimų prevencijos, jų nustatymo ir tyrimo, lėšų, kurios buvo prarastos, nepagrįstai išmokėtos ar neteisingai panaudotos, išieškojimo priemonės;

(26)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti Sąjungos masto solidarumo veiksmus stichinės nelaimės ištiktoms valstybėms remti, valstybės narės ad hoc priemonėmis negali deramai pasiekti, bet taikant sisteminį, reguliarų ir nešališką metodą finansinei paramai suteikti, dalyvaujant visoms valstybėms narėms pagal jų pajėgumus, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002 iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1.   Valstybės narės arba valstybės, dalyvaujančios stojimo derybose su Sąjunga (toliau – reikalavimus atitinkanti valstybė), prašymu parama iš Fondo gali būti teikiama tada, kai viename ar daugiau tos reikalavimus atitinkančios valstybės regionų kyla sunkių padarinių gyvenimo sąlygoms, natūraliai aplinkai ar ekonomikai dėl tos pačios reikalavimus atitinkančios valstybės arba kaimyninės reikalavimus atitinkančios valstybės teritorijoje įvykusios didelės arba regioninės stichinės nelaimės. Dėl tiesioginių stichinės nelaimės pasekmių padaryta tiesioginė žala laikoma tos stichinės nelaimės padarytos žalos dalimi.

2.   Šiame reglamente didelė stichinė nelaimė reiškia bet kurią stichinę nelaimę, dėl kurios reikalavimus atitinkančioje valstybėje padaryta tiesioginė žala vertinama daugiau nei 3 000 000 000 EUR 2011 m. kainomis arba daugiau nei 0,6 % jos BNP.

3.   Šiame reglamente regioninė stichinė nelaimė reiškia bet kurią stichinę nelaimę, dėl kurios reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione padaryta tiesioginė žala viršija 1,5 % to regiono bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai atitinkamas regionas, kuriame įvyko gaivalinė nelaimė, yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, regioninė stichinė nelaimė reiškia bet kurią stichinę nelaimę, kurios padaryta tiesioginė žala viršija 1 % to regiono BVP.

Jei stichinė nelaimė susijusi su keliais NUTS 2 lygmens regionais, ribinė vertė taikoma tų regionų BVP svertiniam vidurkiui, apskaičiavus pagal visos žalos dalį kiekviename regione.

4.   Parama iš Fondo taip pat gali būti teikiama reikalavimus atitinkančioje valstybėje ištikusios bet kurios stichinės nelaimės atveju, jei ta nelaimė taip pat yra didelė stichinė nelaimė, ištikusi kaimyninėje reikalavimus atitinkančioje valstybėje.

5.   Šiame straipsnyje naudojami Eurostato pateikti suderinti statistiniai duomenys.“;

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Pagalba teikiama Fondo išmokamos finansinės paramos forma. Kiekvienos stichinės nelaimės atveju reikalavimus atitinkančiai valstybei finansinė parama skiriama vieną kartą.

2.   Fondo tikslas – papildyti atitinkamų valstybių pastangas ir padengti dalį jų viešųjų išlaidų, kad reikalavimus atitinkanti valstybė galėtų atlikti, atsižvelgiant į stichinės nelaimės pobūdį, tokius svarbiausius gelbėjimo ir atstatymo veiksmus:

a)

energijos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūros ir įrenginių veikimo atkūrimas;

b)

laikino apgyvendinimo ir finansavimo gelbėjimo tarnyboms skyrimas, kad būtų patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikiai;

c)

prevencinės infrastruktūros saugumo užtikrinimas ir kultūros paveldo apsaugos priemonės;

d)

nelaimės ištiktų vietovių, įskaitant gamtos zonas, valymas, prireikus laikantis ekosistemomis grindžiamų metodų, taip pat nedelsiamas nukentėjusių gamtinių zonų atkūrimas siekiant išvengti betarpiško dirvožemio erozijos poveikio.

A punkte „veikimo atkūrimas“ reiškia iki stichinės nelaimės buvusios infrastruktūros ir įrenginių būklės atkūrimą. Kai iki stichinės nelaimės buvusios būklės atkurti nėra įmanoma dėl teisinių priežasčių arba tai ekonomiškai netikslinga, arba kai valstybė naudos gavėja nusprendžia perkelti nukentėjusią infrastruktūrą ar įrenginius arba patobulinti jų funkcionalumą tam, kad padidintų jų pajėgumą atlaikyti būsimas nelaimes, Fondas gali prisidėti prie atkūrimo sąnaudų tik neviršydamas jų grąžinimo į status quo ante sąnaudų sąmatos.

Sąnaudas, viršijančias antroje pastraipoje nurodytą sąnaudų lygį, finansuoja valstybė naudos gavėja savo lėšomis arba, jei įmanoma, kitų Sąjungos fondų lėšomis.

B punkte „laikinas apgyvendinimas“ reiškia apgyvendinimą tokiam laikotarpiui, kuris yra reikalingas, kad nukentėję gyventojai galėtų grįžti į savo namus po tvarkymo ar rekonstrukcijos darbų.

3.   Fondo išmokos turi būti naudojamos tik nedraudžiamai žalai atlyginti skirtoms priemonėms finansuoti ir yra grąžinamos, jei žalos atlyginimo sąnaudas, remiantis 8 straipsnio 4 dalimi, vėliau padengia trečioji šalis.“;

b)

papildomai įrašomos šios dalys:

„4.   Pridėtinės vertės mokestis (PVM) nėra reikalavimus atitinkančių veiksmų išlaidos, išskyrus atvejus, kai jis pagal nacionalinius PVM teisės aktus yra nesusigrąžinamas.

5.   Valdymui, stebėsenai, informacijai ir ryšiams, skundų sprendimui, kontrolei ir auditui skirta techninė parama nėra tinkama finansuoti Fondo lėšomis.

Su 2 dalyje nurodytų veiksmų parengimu ir įgyvendinimu susijusios sąnaudos, įskaitant sąnaudas būtinoms techninių ekspertų paslaugoms, atitinka reikalavimus kaip dalis projekto sąnaudų.

6.   Jei iš 2 dalyje nurodytų veiksmų, kuriems skiriama Fondo finansinės parama, yra gaunamos pajamos, bendra Fondo finansinė parama neviršija atitinkamos valstybės naudos gavėjos patirtų visų grynųjų gelbėjimo ir atstatymo veiksmų sąnaudų. Valstybė naudos gavėja į Fondo finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitą pagal 8 straipsnio 3 dalį įtraukia tam skirtą suvestinę.

7.   Kiekvienų metų spalio 1 d. Fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirandančius poreikius.“;

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Iškart, kai tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per dvylika savaičių po pirmosios stichinės nelaimės padarytos žalos, reikalavimus atitinkančios valstybės atsakingos nacionalinės valdžios institucijos gali pateikti Komisijai paraišką Fondo finansinei paramai gauti, pateikdama visą turimą informaciją bent apie:

a)

bendrą tiesioginę stichinės nelaimės padarytą žalą ir jos poveikį gyventojams, ekonomikai ir susijusiai aplinkai;

b)

3 straipsnio 2 dalyje nurodytų operacijų apskaičiuotas sąnaudas;

c)

visus kitus Sąjungos finansavimo šaltinius;

d)

visus kitus nacionalinio ar tarptautinio finansavimo šaltinius, įskaitant valstybinio bei privataus draudimo apsaugą, galinčius prisidėti prie žalos atlyginimo sąnaudų;

e)

nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo srities Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo, susijusio su stichinės nelaimės pobūdžiu, trumpą aprašymą.“;

b)

įrašomos šios dalys:

„1a.   Pagrįstais atvejais atsakingos nacionalinės valdžios institucijos po galutinio termino, nurodyto 1 dalyje, gali pateikti papildomos informacijos, kad užbaigtų arba atnaujintų savo paraišką.

1b.   Komisija parengia gaires, kaip veiksmingai naudotis Fondu ir kaip jį efektyviai įgyvendinti. Gairės parengiamos iki 2014 m. rugsėjo 30 d. ir jose pateikiama išsami informacija apie paraiškos rengimo procedūras, įskaitant reikalavimus dėl Komisijai pateiktinos informacijos. Gairės paskelbiamos viešai atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų interneto svetainėse, o Komisija užtikrina, kad informacija apie jas būtų paskleista plačiau reikalavimus atitinkančioms valstybėms.

1c.   Palaipsniui besiformuojančios stichinės nelaimės atveju 1 dalyje nurodytas laikotarpis prasideda nuo dienos, kurią reikalavimus atitinkančios valstybės valdžios institucijos pirmą kartą ėmėsi oficialių veiksmų stichinės nelaimės poveikiui šalinti arba nuo dienos, kurią jos paskelbė nepaprastąją padėtį.“;

c)

2–5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija ir visais paaiškinimais, kuriuos turi pateikti reikalavimus atitinkanti valstybė, Komisija įvertina, ar tenkinamos paramos iš Fondo teikimo sąlygos, ir kuo greičiau bei ne vėliau kaip per šešias savaites nuo paraiškos gavimo dienos, skaičiuojant nuo užbaigtos paraiškos gavimo dienos ir neįskaičiuojant vertimui reikalingo laiko, nusprendžia dėl galimos Fondo finansinės paramos sumos, atsižvelgdama į turimus finansinius išteklius.

Jei, remdamasi paraiška, gauta po 2014 m. birželio 28 d. ir susijusia su stichine nelaime, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, Komisija nusprendžia skirti finansinę paramą iš Fondo, ji gali atmesti kitą paraišką finansinei paramai gauti, susijusią su tokio pat pobūdžio stichine nelaime, arba sumažinti suteiktiną sumą, jeigu valstybės narės atžvilgiu vykdoma pažeidimo tyrimo procedūra ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra priėmęs galutinį sprendimą, kad atitinkama valstybė narė neįgyvendino Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo, tiesiogiai sietiną su patirtos stichinės nelaimės pobūdžiu.

Visas paraiškas Fondo finansinei paramai gauti Komisija svarsto nešališkai.

3.   Padariusi išvadą, kad Fondo finansinės paramos suteikimo sąlygos yra tenkinamos, Komisija nedelsdama Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymus, būtinus teikti paramą iš Fondo ir leisti paskirti atitinkamus asignavimus. Tuose pasiūlymuose pateikiama:

a)

visa turima informacija, kaip nurodyta 1 dalyje;

b)

visa kita Komisijos turima svarbi informacija;

c)

įrodymai, kad tenkinamos 2 straipsnyje numatytos sąlygos; ir

d)

siūlomų sumų pagrindimas.

Sprendimą dėl paramos iš Fondo teikimo bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba kuo skubiau po to, kai Komisija pateikia pasiūlymą.

Tiek Komisija, tiek Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi užtikrinti, kad paramos iš Fondo teikimas užtruktų kuo trumpiau.

4.   Kai Europos Parlamentas ir Taryba paskiria asignavimus, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą suteikti Fondo finansinę paramą ir valstybei naudos gavėjai nedelsdama sumoka visą tos finansinės paramos sumą. Jei pagal 4a straipsnį sumokėtas avansas, sumokama tik likutinė suma.

5.   Laikotarpis, kuriuo patirtos išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, pradedamas skaičiuoti nuo 1 dalyje nurodytos pirmosios žalos atsiradimo dienos. Palaipsniui besiformuojančios stichinės nelaimės atveju laikotarpis, kuriuo patirtos išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią reikalavimus atitinkančios valstybės valdžios institucijos pirmą kartą ėmėsi veiksmų arba nuo 1c dalyje nurodytos dienos, kurią jos paskelbė nepaprastąją padėtį.“;

4.

Įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

1.   Valstybė narė, pateikdama Komisijai paraišką Fondo finansinei paramai gauti, gali prašyti sumokėti avansą. Komisija preliminariai įvertina, ar paraiška atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir patikrina, ar yra biudžeto išteklių. Jei minėtos sąlygos įvykdytos ir esama pakankamai išteklių, Komisija įgyvendinimo aktu gali priimti sprendimą, kuriuo leidžiama sumokėti avansą, ir gali jį nedelsdama sumokėti, prieš priimdama 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą. Tuo, kad sumokamas avansas, nedaromas poveikis galutiniam sprendimui dėl paramos iš Fondo teikimo.

2.   Avanso suma neviršija 10 % numatytos finansinės paramos sumos ir bet kuriuo atveju neviršija 30 000 000 EUR. Nustačiusi galutinę finansinės paramos sumą, Komisija, prieš sumokėdama likutinę finansinės paramos sumą, atsižvelgia į avanso sumą. Komisija susigrąžina nepagrįstai sumokėtus avansus.

3.   Visos Sąjungos bendrajam biudžetui grąžintinos sumos sumokamos anksčiau nei sueina mokėjimo terminas, nurodytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (*1) 78 straipsnį parengtame vykdomajame rašte sumoms išieškoti. Mokėjimo terminas yra paskutinė kito mėnesio diena praėjus vienam mėnesiui po to, kai išduotas vykdomasis raštas.

4.   Priimdama Sąjungos konkrečių finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, Komisija, kai būtina norint užtikrinti, kad biudžeto ištekliai būtų gauti laiku, pasiūlo Europos Parlamentui ir Tarybai suteikti paramos iš Fondo sumą, neviršijančią 50 000 000 EUR, avansams mokėti ir pasiūlo į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtraukti atitinkamus asignavimus.

Patvirtinant šias biudžetines priemones, turi būti laikomasi Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (*2) 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos.

(*1)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1)."

(*2)   2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).“;"

5.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Pagal 4 straipsnio 4 dalį priimto įgyvendinimo akto priede pateikiamos išsamios Fondo finansinės paramos įgyvendinimo nuostatos.

Tose nuostatose visų pirma apibūdinama veiksmų, kurie turi būti finansuojami Fondo lėšomis remiantis reikalavimus finansavimui gauti atitinkančios valstybės pasiūlymu, rūšis ir vieta.

2.   Prieš sumokėdama Fondo finansinę paramą reikalavimus atitinkančiai valstybei, kuri nėra valstybė narė, Komisija su ta valstybe sudaro įgaliojimo susitarimą, kuriame nustatomos 1 dalyje nurodytos Fondo finansinės paramos įgyvendinimo išsamios nuostatos pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 (*3), taip pat pareigos, susijusios su stichinių nelaimių rizikos prevencija ir valdymu.

3.   Valstybė naudos gavėja yra atsakinga už atskirų veiksmų atranką ir Fondo finansinės paramos įgyvendinimą pagal šį reglamentą, ypač jo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą ir, atitinkamais atvejais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą įgaliojimo susitarimą.

4.   Fondo finansinė parama valstybei narei įgyvendinama pasidalijamojo valdymo būdu pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012. Fondo finansinė parama reikalavimus atitinkančiai valstybei, kuri nėra valstybė narė, įgyvendinama netiesioginio valdymo būdu pagal tą reglamentą.

5.   Nedarant poveikio Komisijos atsakomybei už Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymą, valstybės naudos gavėjos prisiima atsakomybę už Fondo remiamų veiksmų valdymą ir finansinę kontrolę. Be kitų priemonių, jos imasi šių priemonių:

a)

įsitikina, kad valdymo ir kontrolės priemonės yra sukurtos ir įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrintas efektyvus ir teisingas Sąjungos lėšų naudojimas laikantis patikimo finansų valdymo principų;

b)

įsitikina, kad finansuoti veiksmai buvo tinkamai atlikti;

c)

užtikrina, kad finansuotos išlaidos yra pagrįstos dokumentais, kuriuos įmanoma patikrinti, ir yra teisingos bei tvarkingos;

d)

užkerta kelią pažeidimams, nustato ir ištaiso juos, susigrąžina nepagrįstai išmokėtas sumas, o prireikus – uždelstų mokėjimų palūkanas. Jos apie visus tokius pažeidimus praneša Komisijai ir nuolat informuoja ją apie administracinio ir teisinio nagrinėjimo eigą.

6.   Valstybės naudos gavėjos paskiria įstaigas, atsakingas už Fondo remiamos veiklos valdymą ir kontrolę pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 ir 60 straipsnius. Paskirdamos tas įstaigas, jos atsižvelgia į kriterijus, susijusius su vidaus aplinka, kontrolės veikla, informacijos teikimu ir ryšiais, taip pat stebėsena. Valstybės narės gali paskirti įstaigas, kurios jau yra paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (*4).

Pateikdamos Komisijai šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą ataskaitą ir suvestinę, tos paskirtosios įstaigos pateikia Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalyje arba 60 straipsnio 5 dalyje nustatytą informaciją apie visą įgyvendinimo laikotarpį.

7.   Nustačius pažeidimą, valstybė naudos gavėja atlieka reikalingas finansines pataisas. Valstybės naudos gavėjos daromomis pataisomis panaikinama visa Fondo finansinė parama arba jos dalis. Valstybė naudos gavėja susigrąžina visas sumas, kurios buvo prarastos dėl nustatyto pažeidimo.

8.   Nedarant poveikio Audito Rūmų įgaliojimams ar patikrinimams, kuriuos valstybė naudos gavėja atlieka pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, Komisija gali atlikti Fondo finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje. Komisija, siekdama gauti visą reikalingą paramą, apie tai praneša valstybei naudos gavėjai. Tokiuose patikrinimuose gali dalyvauti susijusios valstybės narės pareigūnai ar kiti tarnautojai.

9.   Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad trejus metus po to, kai baigiama teikti Fondo paramą, Komisija ir Audito Rūmai turėtų galimybę susipažinti su visais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

(*3)   2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1)."

(*4)   2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).“;"

6.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Valstybė naudos gavėja atsako už Fondo finansinės paramos 3 straipsnyje nurodytiems veiksmams koordinavimą su Europos struktūrinių ir investicinių fondų parama, su Europos investicijų banko parama bei pagal kitas Sąjungos finansavimo priemones teikiama parama.

2.   Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad pagal šį reglamentą padengtos išlaidos nebūtų dengiamos per kitas Sąjungos finansavimo priemones, ypač sanglaudos, žemės ūkio ar žuvininkystės politikos priemones.

3.   Žala, atlyginta pagal Sąjungos arba tarptautines priemones dėl tam tikrų rūšių žalos atlyginimo, negali būti laikoma atitinkančiai reikalavimus Fondo paramai tuo pačiu tikslu gauti.“;

7.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Fondo finansuojami veiksmai turi atitikti Sutarties nuostatas ir pagal ją priimtas priemones, Sąjungos politiką ir priemones, taikomas visų pirma tokiose srityse kaip finansinis valdymas, viešieji pirkimai, aplinkos apsauga, stichinių nelaimių rizikos prevencija ir valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant prireikus ekosistemomis grindžiamus metodus, ir pasirengimo narystei pagalbos priemones. Kai taikoma, Fondo finansuojamu veiksmu turi būti padedama siekti Sąjungos tikslų tose srityse.“;

8.

8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

1.   Fondo finansinė parama panaudojama per aštuoniolika mėnesių nuo dienos, kurią Komisija išmokėjo visą paramos sumą. Komisija iš valstybės naudos gavėjos susigrąžina bet kurią iki termino pabaigos nepanaudotą arba, kaip nustatyta, reikalavimus neatitinkančiai veiklai panaudotos finansinės paramos sumos dalį.

2.   Valstybės naudos gavėjos stengiasi gauti visą galimą kompensaciją iš trečiųjų šalių.

3.   Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po 1 dalyje nurodyto aštuoniolikos mėnesių laikotarpio valstybė naudos gavėja pateikia Fondo finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitą ir suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos, nurodydama visus kitus atitinkamų veiksmų finansavimo šaltinius, taip pat draudimo išmokas bei iš trečiųjų šalių gautą kompensaciją.

Įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie:

a)

valstybės naudos gavėjos taikytas ar pasiūlytas prevencines priemones siekiant sumažinti būsimą žalą ir išvengti, kiek įmanoma, panašių stichinių nelaimių, įskaitant duomenis apie Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų naudojimą tam tikslui;

b)

nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo srities susijusių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo padėtį;

c)

per stichinę nelaimę įgytą patirtį ir priemones, kurių imtasi ar kurios pasiūlytos siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą bei atsparumą klimato kaitai ir stichinėms nelaimėms; ir

d)

visa kita susijusi informacija apie prevencijos ir švelninimo priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į stichinės nelaimės pobūdį.

Prie įgyvendinimo ataskaitos pridedama laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų parengta nepriklausomos audito įstaigos nuomonė, kurioje patvirtinama, kad išlaidas pagrindžianti suvestinė yra teisinga ir sąžiningai parengta ir kad Fondo finansinė parama yra teisėta ir tvarkinga, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalyje ir 60 straipsnio 5 dalyje.

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytai procedūrai Komisija įvykdo Fondo paramos teikimo užbaigimo formalumus.

4.   Jeigu žalos ištaisymo sąnaudas vėliau atlygina trečioji šalis, Komisija pareikalauja, kad valstybė naudos gavėja grąžintų atitinkamą Fondo finansinės paramos sumą.

9 straipsnis

Paraiškose Fondo finansinei paramai gauti ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, taip pat įgaliojimo susitarime, ataskaitose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose sumos išreiškiamos euro.

Išlaidų nacionaline valiuta sumos konvertuojamos į euro taikant valiutų perskaičiavimo kursus, Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje skelbiamus tą dieną, kurią Komisija priima susijusį įgyvendinimo aktą. Jei tą dieną, kurią Komisija priima susijusį įgyvendinimo aktą, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje neskelbiami valiutų perskaičiavimo kursai, valiuta konvertuojama pagal Komisijos nustatytą to laikotarpio vidutinį mėnesio apskaitos kursą. Šis vienintelis valiutos kursas naudojamas visą Fondo finansinės paramos įgyvendinimo laikotarpį ir juo remiamasi rengiant galutinę finansinės paramos įgyvendinimo ataskaitą ir paramos įgyvendinimo bei elementų suvestinę, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalį arba 60 straipsnio 5 dalį.“;

9.

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jeigu remiantis naujais duomenimis įvertinus paaiškėja, kad padaryta žala žymiai mažesnė, valstybė naudos gavėja Komisijai grąžina atitinkamą Fondo finansinės paramos sumą.“;

10.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.   Komisija atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai ir tuo tikslu taikomos sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos prevencijos priemonės, atliekamos veiksmingos patikros, o nustačius pažeidimų susigrąžinamos nepagrįstai išmokėtos sumos ir prireikus taikomos veiksmingos ir proporcingos atgrasomosios administracinės ir finansinės sankcijos.

2.   Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų naudos gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.   Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (*5) ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (*6) nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su susitarimu dėl Sąjungos finansavimo.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, įgyvendinant šį reglamentą sudarytuose įgaliojimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis, Fondo finansinės paramos skyrimo sutartyse ir sprendimuose turi būti numatytos nuostatos, kuriomis Komisija, Europos Audito Rūmai ir OLAF aiškiai įgaliojami atlikti tokius auditus ir tyrimus pagal atitinkamas savo kompetencijos sritis.

(*5)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1)."

(*6)   1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).“;"

11.

13 ir 14 straipsniai išbraukiami.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)   2013 m. gruodžio 10 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)   2013 m. lapkričio 28 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(4)   2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).

(5)   2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).

(6)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).