27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/33

(1)

1997 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 820/97 (3) buvo sugriežtintos Sąjungos galvijų identifikavimo ir atsekamumo taisyklės dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) epidemijos ir iškilusios būtinybės atsekti galvijų kilmę ir judėjimą naudojant įprastinius ausies įsagus;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000 (4) numatyta, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi to reglamento, privalo nustatyti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema, kuria numatomi kiekvieno galvijo abi ausis ženklinantys ausies įsagai, kompiuterinės duomenų bazės, galvijų pasai ir individualūs kiekviename ūkyje pildomi registrai;

(4)

jautienos kilmės šaltinio atsekamumas ją identifikuojant ir registruojant yra būtina sąlyga norint visais maisto grandinės etapais etiketėje nurodyti kilmę. Tomis priemonėmis užtikrinama vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga ir skatinamas vartotojų pasitikėjimas;

(5)

2009 m. spalio 22 d. Komisija komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa. Mažinimo sektoriuose planai ir 2009 m. veiksmai“ Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, o konkrečiau galvijų identifikavimo ir savanoriško jautienos ženklinimo sistemas nurodo kaip „informacijos teikimo pareigas, kurių vykdymas įmonėms reikštų didelę naštą“;

(6)

naudojant elektroninio identifikavimo (toliau – EID) sistemas būtų galima supaprastinti atsekamumo procesą, nes duomenys būtų automatiškai ir tiksliau nuskaitomi bei užregistruojami ūkio registre. Be to, kompiuterinei duomenų bazei būtų siunčiami automatiniai pranešimai apie galvijų judėjimą, ir taip pagerėtų sistemos atsekamumo sparta, patikimumas ir tikslumas. EID sistemų naudojimas taip pat pagerintų tam tikrų ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų valdymą;

(7)

per pastaruosius dešimt metų radijo dažniniu atpažinimu pagrįstos EID sistemos iš esmės patobulėjo. Ta technologija suteikia galimybę greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų galvijų identifikacijos kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas. Tai sumažina laiko sąnaudas, reikalingas atsekti galimai užkrėstus galvijus ar maisto produktus, dėl to gerėja duomenų bazės patikimumas bei auga gebėjimai skubiai reaguoti ligų protrūkių atvejais ir sutaupoma išlaidų darbuotojams, nors dėl to padidėja išlaidos įrangai;

(8)

šiame reglamente atsižvelgiama į tai, kad EID sistemos jau buvo įvestos Sąjungoje ne galvijams, kaip antai privaloma sistema, kuri naudojama ožkoms ir avims;

(9)

atsižvelgiant į EID sistemų technologijų pažangą, kelios valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Tikėtina, kad skirtingos valstybės narės ir skirtingos suinteresuotosios šalys šioms iniciatyvoms įgyvendinti parengs skirtingas sistemas. Parengus skirtingas sistemas, vėliau siekiant suderinti techninius standartus visoje ES, dėl to gali kilti kliūčių. Turėtų būti užtikrinta, kad valstybėse narėse įdiegtos EID sistemos būtų sąveikios ir suderinamos su atitinkamais ISO standartais arba kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais garantuojamas bent aukštesnis veiksmingumo lygis nei ISO standartais;

(10)

2005 m. sausio 25 d. Komisijos ataskaitoje „Dėl galvijų EID įvedimo galimybės“ padaryta išvada, kad esama įrodymų, jog radijo dažninis atpažinimas buvo pakankamai patobulintas, kad jau būtų taikomas praktikoje. Toje ataskaitoje taip pat teigiama, kad perėjimas prie galvijų EID Sąjungoje yra labai pageidautinas, nes, be kitų privalumų, tai padėtų sumažinti administracinę naštą;

(11)

2008 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikate „ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“ nurodyta, kad įvesdama EID sistemas Komisija supaprastins informacijos teikimo pareigas, kaip antai ūkio registrus ir galvijų pasus;

(12)

2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikate „Dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)“, pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“, siūloma svarstyti EID taikymo galvijams galimybę kaip galimą dabartinės Sąjungos galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos patobulinimą, siekiant supaprastinti informacijos teikimo pareigas, kaip antai ūkio registrus ir galvijų pasus, ir siūloma įgyvendinti elektroninio keitimosi galvijų pasais priemonę. Tam keitimuisi būtų būtina EID sistema, į kurią duomenys būtų įtraukiami realiu laiku. Dėl tokio keitimosi kompetentingos valstybių narių institucijos ir suinteresuotosios šalys sutaupytų daug išlaidų ir darbo jėgos sąnaudų ir sumažintų darbo krūvį, atsirandantį perkeliant galvijų pasų duomenis į kompiuterines duomenų bazes. Šis reglamentas atitinka tą iniciatyvą;

(13)

taigi, tikimasi, kad šiuo reglamentu skatinant ekonomikos augimą, sanglaudą ir konkurencingumą bus prisidėta siekiant kai kurių pagrindinių Sąjungos strategijų, įskaitant „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, tikslų;

(14)

tam tikros trečiosios šalys jau nustatė taisykles, pagal kurias leidžiama taikyti pažangias EID technologijas. Siekdama palankesnių prekybos sąlygų ir didesnio sektoriaus konkurencingumo Sąjunga turėtų nustatyti panašias taisykles;

(15)

atsižvelgiant į naujų rūšių elektroninių identifikatorių technologinę raidą, tikslinga išplėsti Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytų identifikavimo priemonių taikymo sritį, kad elektroniniai identifikatoriai galėtų būtų naudojami kaip oficiali elektroninio identifikavimo priemonė. Kadangi įtraukus atitinkamas nuostatas reikėtų didelių investicijų, būtina nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, kad valstybės narės turėtų laiko pasiruošti. Pereinamuoju laikotarpiu įprastiniai ausies įsagai ir toliau bus vienintelė oficiali galvijų identifikavimo priemonė;

(16)

įvedus privalomąjį EID visoje Sąjungoje, kai kurie veiklos vykdytojai galėtų patirti neigiamą ekonominį poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad EID tapus oficialia identifikavimo priemone galvijų augintojai galėtų ja naudotis savanoriškai. Taikant tokią savanorišką sistemą EID pasirinktų tie galvijų augintojai, kurie, tikėtina, iš to gautų ekonominės naudos, o kitiems galvijų augintojams turėtų būti leista ir toliau savo galvijus ženklinti dviem įprastiniais ausies įsagais;

(17)

valstybių narių gyvulininkystės sistemos, ūkininkavimo metodai ir sektoriaus organizavimo tvarka labai skiriasi. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti privalomąjį EID savo teritorijoje tik tuo atveju, jei įvertinusios visus minėtus veiksnius, įskaitant poveikį smulkiesiems ūkininkams ir pasikonsultavusios su organizacijomis, atstovaujančiomis galvijų auginimo pramonei, jos mano, kad tai tikslinga. Vykdant Sąjungos vidaus prekybą galvijais, galvijų elektroninio identifikavimo pareiga turėtų tekti valstybei narei, kurios teritorijoje EID naudojimas padarytas privalomu. Tai neturėtų reikšti, kad ta valstybė narė privalo iš naujo identifikuoti galvijus, kurie jau buvo elektroniškai identifikuoti išsiuntimo valstybėje narėje;

(18)

iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems galvijams ir mėsai turėtų būti taikomi identifikavimo ir atsekamumo reikalavimai, kurie suteikia lygiavertę apsaugą;

(19)

kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojami gyvi galvijai, juos atvežus jiems turėtų būti taikomi tokie patys identifikavimo reikalavimai, kokie taikomi Sąjungoje gimusiems galvijams;

(20)

dvi tam pačiam galvijui suteiktos oficialios identifikavimo priemonės turėtų turėti tą patį identifikacijos kodą. Vis dėlto pradiniu prisitaikymo prie elektroninių identifikatorių naudojimo kaip oficialios identifikavimo priemonės etapu negalima atmesti galimybės, kad tam tikrais atvejais su galvijo pirminio identifikacijos kodo konfigūracija susiję techniniai apribojimai neleistų to kodo atgaminti elektroniniame identifikatoriuje. Tai atsitiktų tuomet, kai esamo galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys būtų tokie, kad kodo nebūtų galima perkelta į elektroninį formatą. Todėl turėtų būti numatytos specialios pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžiančios nuostatos, suteikiančios galimybę taip pat tiems galvijams taikyti elektroninius identifikatorius, su sąlyga, kad būtų užtikrintas visiškas atsekamumas ir galimybė nustatyti galvijų individualią tapatybę, įskaitant ūkį, kuriame jie gimė;

(21)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta, kad kompetentinga institucija turi išduoti pasą kiekvienam galvijui, kad jį būtų galima identifikuoti pagal to reglamento nuostatas. Dėl to valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta. Pagal Tarybos direktyvos 64/432/EEB (5) 14 ir 18 straipsnius valstybių narių kompetentingos institucijos privalo sukurti kompiuterines duomenų bazes. Kadangi tos duomenų bazės turėjo pradėti veikti visu pajėgumu 1999 m. gruodžio 31 d., jų turėtų visiškai pakakti galvijų judėjimo šalies teritorijoje atsekamumui užtikrinti. Todėl pasus reikėtų išduoti tik Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams. Vis dėlto šiuo reglamentu neturėtų būti draudžiama priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai;

(22)

Komisija parengė bandomąjį valstybių narių keitimosi galvijų pasais projektą BOVEX, siekdama palengvinti keitimąsi duomenimis tarp valstybių narių ir kartu užtikrinti galvijų atsekamumą, kai jie perkeliami Sąjungos viduje. Kai pradedama visu pajėgumu keistis nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių duomenimis, reikalavimas išduoti popierinius galvijų pasus nebeturėtų būti taikomas Sąjungos viduje skirtiems perkelti galvijams. Tai turėtų prisidėti prie valstybių narių ir veiklos vykdytojų administracinės naštos mažinimo;

(23)

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnyje nustatytos savanoriško jautienos ženklinimo sistemos taisyklės, kuriose numatyta, kad tam tikras ženklinimo specifikacijas turi patvirtinti kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija. Administracinė našta ir sąnaudos, kurias taikydamos tą sistemą patiria valstybės narės ir veiklos vykdytojai, nėra proporcingos sistemos teikiamai naudai. Kadangi po to, kai buvo priimtas tas reglamentas, įsigaliojo nauji teisės aktai, specialios taisyklės dėl savanoriškos ženklinimo sistemos tapo nebereikalingos ir todėl turėtų būti panaikintos. Vis dėlto tai neturėtų daryti poveikio veiklos vykdytojų teisei naudojant savanorišką ženklinimą informuoti vartotojus apie mėsos savybes ir vartotojų teisei gauti patikrinamą informaciją. Taigi, kaip ir bet kokios kitos rūšies mėsos atveju, teikiant informaciją apie jautieną, kuri nenumatyta pagal privalomojo ženklinimo taisykles, turėtų būti laikomasi horizontaliųjų teisės aktų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (6).

(24)

siekiant išvengti sukčiavimo rizikos mėsos ženklinimo srityje ir apsaugoti Europos vartotojus, atitinkami patikrinimai ir sankcijos turėtų turėti pakankamą atgrasantį poveikį;

(25)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 Komisija pateikė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo. Kartu su ta ataskaita turėjo būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą mėsos gamybos grandinėje ir geriau informuoti Europos vartotojus. Atsižvelgiant į naujausius su mėsos gaminių ženklinimu susijusius sunkumus, kurie turėjo neigiamos įtakos maisto grandinės veikimui, Europos Parlamentas ir Taryba tikėjosi, kad ataskaita bus priimta kuo anksčiau per antrąjį 2013 m. pusmetį, o galiausiai ataskaita buvo priimta 2013 m. gruodžio 17 d.;

(26)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(27)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tinkamą galvijų ir jautienos identifikavimą, registravimą ir atsekamumą užtikrinančių taisyklių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl alternatyvioms galvijų identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, konkrečių aplinkybių, kuriomis valstybėms narėms turi būti leidžiama pratęsti ilgiausią paženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį, duomenų, kuriais turi keistis valstybių narių kompiuterinės duomenų bazės, ilgiausio tam tikrų pranešimo pareigų taikymo laikotarpio, identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, taisyklių, susijusių su kompiuterinės duomenų bazės informacija, kuri turi būti įtraukta į galvijų pasus, ir kiekviename ūkyje privalomus pildyti individualius registrus, sezoninėse ganyklose ganomų galvijų, įskaitant sezoninį galvijų pervarymą į naujas ganyklas, judėjimo identifikavimo ir registravimo, tam tikrų produktų ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytoms taisyklėms, ženklinimo nuostatų, kuriomis siekiama supaprastinti kilmės nuorodos pateikimą tais atvejais, kai galvijas labai trumpai būna valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje gimė ar buvo paskerstas, ir apibrėžčių ir reikalavimų, taikomų terminams arba terminų kategorijoms, kurie gali būti pateikti fasuotos šviežios ar šaldytos jautienos ir veršienos etiketėse. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su alternatyvias identifikavimo priemones taikančių ūkių registravimu, duomenų keitimosi tarp valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių techninėmis charakteristikomis ir išsamia tvarka, keitimosi duomenimis sistemos veikimo visu pajėgumu pripažinimu, identifikavimo priemonių forma ir pavidalu, EID įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais, identifikacijos kodo konfigūracijos taisyklėmis, tam tikrų galvijų grupių didžiausiu dydžiu ir sudėtimi, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(29)

turėtų būti vykdoma šio reglamento įgyvendinimo stebėsena. Taigi ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo su savanorišku jautienos ženklinimu susijusių nuostatų atveju ir devynerių metų – su EID susijusių nuostatų atveju, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai dvi ataskaitas, kuriose būtų nagrinėjamas ir šio reglamento įgyvendinimas, ir techninis bei ekonominis privalomo EID įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumas. Prireikus, prie tų ataskaitų turėtų būti pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(30)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 2 dalies antras sakinys išbraukiamas;

2)

2 straipsnio pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—   galvijas– Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose apibūdintas galvijas, įskaitant kultūros ir sporto renginiuose dalyvaujančius galvijus,“;

3)

3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

4)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Galvijų identifikavimo pareiga

1.   Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem identifikavimo priemonėmis, kurios išvardytos I priede, ir laikantis pagal 3 dalį priimtų taisyklių, kurias patvirtino kompetentinga institucija. Bent viena identifikavimo priemonė turi būti matoma ir pažymėta matomu identifikacijos kodu.

Pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie gimė anksčiau nei 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. Tie galvijai identifikuojami bent viena identifikavimo priemone.

Siekiant užtikrinti prisitaikymą prie technikos pažangos, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 22b straipsnį dėl papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, kartu užtikrinant jų sąveikumą.

Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nustato kompetentinga institucija.

Dviejose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse, kurias leidžiama naudoti pagal deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, priimtus laikantis 3 dalies ir šios dalies, nurodomas tas pats unikalus identifikacijos kodas, kuris registruojant galvijus leidžia nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys neleidžia taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu, atitinkama valstybė narė gali leisti, kad prižiūrint jos kompetentingai institucijai antroje identifikavimo priemonėje būtų nurodytas kitas kodas su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

3.   Siekdama užtikrinti tinkamą atsekamumą ir pritaikomumą prie technikos pažangos bei optimalų identifikavimo sistemos veikimą, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, taikomų I priede nustatytoms identifikavimo priemonėms, ir konkrečiai identifikavimo priemonei įdiegti būtinų pereinamojo laikotarpio priemonių.

Remdamasi atitinkamais ISO standartais ar kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais užtikrinamas bent aukštesnis veiksmingumo ir patikimumo lygis nei ISO standartais, Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtinas taisykles, susijusias su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės užtikrina, kad būtų būtina infrastruktūra, jog būtų galima numatyti galvijų identifikavimą naudojant elektroninį identifikatorių kaip oficialią identifikavimo priemonę pagal šį reglamentą.

Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės gali nustatyti nacionalines nuostatas, pagal kurias elektroninio identifikatoriaus kaip vienos iš dviejų 1 dalyje nurodytų identifikavimo priemonių naudojimas yra privalomas.

Valstybės narės, kurios naudojasi antroje pastraipoje numatyta galimybe besinaudojančios pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus ir šią informaciją paskelbia internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kultūros ir sporto renginiams (išskyrus muges ir parodas) skirti galvijai gali būti ženklinami alternatyviomis identifikavimo priemonėmis, kuriomis užtikrinami identifikavimo standartai, lygiaverčiai numatytiesiems 1 dalyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias identifikavimo priemones taikantys ūkiai registruojami 5 straipsnyje numatytoje kompiuterinėje duomenų bazėje.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokiam registravimui būtinas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Siekiant užtikrinti atsekamumą remiantis identifikavimo standartais, kurie yra lygiaverčiai 1 dalyje numatytiems standartams, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pirmoje pastraipoje nurodytų alternatyvioms identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti alternatyvių identifikavimo priemonių, nurodytų pirmoje pastraipoje, formatą ir dizainą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijoje naudojamos identifikavimo priemonės pavyzdį. Jos paskelbia šią informaciją internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.“;

5)

Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Ženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpis

1.   Galvijas ženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis per valstybės narės, kurioje gimė galvijas, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Ilgiausias laikotarpis apskaičiuojamas nuo galvijo gimimo dienos ir negali viršyti 20 dienų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Nė vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame gimė, kol nebus paženklintas dviem identifikavimo priemonėmis.

2.   Siekiant sudaryti sąlygas identifikavimo priemonę taikyti ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su praktiniais sunkumais, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausius identifikavimo priemonės taikymo laikotarpius, numatytus 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose. Apie kiekvieną naudojimąsi ta galimybe valstybės narės praneša Komisijai.

4b straipsnis

Galvijų iš trečiųjų šalių identifikavimas

1.   Kiekvienas galvijas, kuriam privalomi veterinariniai patikrinimai pagal Direktyvą 91/496/EEB, kuris įvežamas iš trečiosios šalies į Sąjungą ir skirtas Sąjungos teritorijoje esančiam paskirties ūkiui, paskirties ūkyje paženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje numatytomis identifikavimo priemonėmis.

Pirminė identifikavimo priemonė, kuria galvijas buvo paženklintas trečiojoje kilmės šalyje, užregistruojama 5 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje kartu nurodant paskirties valstybės narės galvijui identifikavimo priemonėmis priskirtą unikalų identifikacijos kodą.

Pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į kurioje nors valstybėje narėje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo tų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos pagal Direktyvą 91/496/EEB.

2.   4 straipsnio 1 dalyje nurodyta galvijų identifikavimo priemonė turi būti pritaikyta per valstybės narės, kurioje yra paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti dviem 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

3.   Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, įvedusioje nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai ženklinami tuo elektroniniu identifikatoriumi Sąjungoje esančiame paskirties ūkyje per paskirties valstybės narės nustatytą laikotarpį. Tas laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

4c straipsnis

Iš vienos valstybės narės į kitą vežamų galvijų identifikavimas

1.   Iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų galvijų pirminės identifikavimo priemonės, kuriomis jie paženklinti pagal 4 straipsnio 1 dalį, nekeičiamos.

Vis dėlto nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2019 m. liepos 18 d. paskirties valstybės kompetentinga institucija gali leisti:

2.   Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, kuri įvedė nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai vėliausiai ženklinami elektroniniu identifikatoriumi paskirties ūkyje per valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į valstybės narės, įvedusios nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, teritorijoje esančią skerdyklą.

4d straipsnis

Identifikavimo priemonių panaikinimas, taisymas arba pakeitimas

Jokia identifikavimo priemonė negali būti panaikinta, pataisyta arba pakeista be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, kai jas panaikinant, taisant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas ir išlieka galimybė nustatyti jo individualią tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

Visi identifikacijos kodo pakeitimai įrašomi į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę kartu su galvijo pirminės identifikavimo priemonės unikaliu identifikacijos kodu.“;

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Valstybių narių kompetentinga institucija, remdamasi Direktyvos 64/432/EEB 14 ir 18 straipsniais, sukuria kompiuterines duomenų bazes.

Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kurią Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. Siekiant apsaugoti galvijų augintojo interesus, keitimasis daromas užtikrinant duomenų apsaugą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui.

Siekdama užtikrinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroniniu būdu, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinių bazių duomenų, kuriais turi keistis valstybės narės.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokio keitimosi duomenimis technines sąlygas ir tvarką bei pripažįsta, kad duomenų keitimosi sistema visiškai veikia. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

7)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Kai valstybė narė nesikeičia elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis 5 straipsnyje nurodytoje keitimosi elektroniniais duomenimis sistemoje, taikomi:

2.   Kad būtų galima užtikrinti galvijų judėjimo atsekamumą iki kilmės ūkio, esančio vienoje iš valstybių narių, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinės duomenų bazės informacijos, kuri turi būti įtraukta į galvijo pasą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.“;

8)

Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybei narei priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai.“;

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

8 straipsnis išbraukiamas;

11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų gavę instrukcijas ir nurodymus dėl atitinkamų šio reglamento nuostatų ir visų pagal šį reglamentą Komisijos priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Kaskart, kai iš dalies keičiamos atitinkamos nuostatos, atitinkama informacija perduodama tokiam pirmoje pastraipoje nurodytam asmeniui.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų rengiami atitinkami mokymo kursai.

Siekdama pagerinti informacijos ir mokymo kokybę visoje Sąjungoje, Komisija sudaro palankias sąlygas keistis geriausia praktika.“;

12)

10 straipsnis išbraukiamas.

13)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)   jautiena– visi pagal KN kodus 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91 klasifikuojami produktai;

2)   ženklinimas– etiketės pritvirtinimas prie atskiro mėsos gabalo ar gabalų arba prie jų pakuotės, arba, kai produktai nefasuoti, aiškus tam tikros raštiškos informacijos vartotojui pardavimo vietoje nurodymas;

3)   organizacija– tame pačiame arba skirtinguose jautienos prekybos sektoriuose veikiančių veiklos vykdytojų grupė;

4)   malta mėsa– nuo kaulų nuimta ir sumalta mėsa, kurios sudėtyje yra mažiau nei 1 % druskos ir kurios KN kodai yra 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91;

5)   nuopjovos– mėsos gabalėliai, laikomi tinkamais vartoti žmonėms ir pagaminti naudojant tik nupjaustymo metodą, kai skerdena nuimama nuo kaulų ir (arba) supjaustoma;

6)   supjaustyta mėsa– į kubelius, griežinėlius arba kitokias atskiras porcijas supjaustyta mėsa, kurios veiklos vykdytojui nebereikia dar kartą pjaustyti prieš parduodant galutiniam vartotojui ir kurią vartotojas gali tiesiogiai vartoti. Ši apibrėžtis neapima maltos mėsos ir nuopjovų.“;

14)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

14 straipsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrint atitiktį horizontalioms taisyklėms, susijusioms su ženklinimu šiame skirsnyje, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad, remiantis su malta mėsa susijusia patirtimi, būtų nustatytos taisyklės dėl jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų, lygiavertės pirmose trijose šio straipsnio pastraipose nustatytoms taisyklėms.“;

16)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Privalomasis jautienos iš trečiųjų šalių ženklinimas

Nukrypstant nuo 13 straipsnio, į Sąjungos teritoriją įvežama jautiena, apie kurią nėra nurodyta visa 13 straipsnyje numatyta informacija, ženklinama šia nuoroda:

„Kilmė: ne ES valstybė“ ir „Paskersta (trečiosios šalies pavadinimas)“.“;

17)

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d.:

18)

19, 20 ir 21 straipsniai išbraukiami;

19)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi.

Numatytos kontrolės priemonės nedaro poveikio jokioms kitoms kontrolės priemonėms, kurias Komisija gali vykdyti remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsniu.

Valstybės narės galvijų augintojui, jautiena prekiaujančiam veiklos vykdytojui arba organizacijai paskirtos nuobaudos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

Kompetentinga institucija kasmet atlieka minimalų oficialių galvijų identifikavimo ir registravimo patikrų skaičių, kurios apima ne mažiau kaip 3 % ūkių.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos padidina minimalų antroje pastraipoje nurodytų oficialių patikrų rodiklį, kai nustatoma, kad nesilaikoma galvijų identifikavimo ir registravimo nuostatų.

Kompetentingos institucijos tikrintini ūkiai parenkami remiantis rizikos analize.

Visos valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Komisijai pateikia metinę ataskaitą dėl oficialių patikrų vykdymo per praėjusius metus.

2.   Nepaisant 1 dalies, kompetentinga institucija galvijų augintojui gali nustatyti šias administracines sankcijas:

3.   Nepaisant 1 dalies, kai jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos ženklina jautieną nesilaikydami savo pareigų, nustatytų II antraštinėje dalyje, valstybės narės atitinkamai ir laikydamosi proporcingumo principo reikalauja pašalinti tą jautieną iš rinkos. Be 1 dalyje nurodytų sankcijų valstybės narės gali:

4.   Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis:

5.   Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekama patikra vietoje, Komisijos ekspertams suteikia visą pagalbą, kurios jiems gali prireikti atliekant savo užduotis. Prieš rengiant ir platinant galutinę ataskaitą, patikrų rezultatai aptariami su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija. Prireikus šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms dėl geresnės atitikties šiam reglamentui.“;

20)

Įterpiami šie straipsniai:

„22a straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už šio reglamento ir visų jo pagrindu Komisijos priimtų aktų laikymąsi.

Šių institucijų duomenis jos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

22b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, 4a straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

21)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 5 straipsnį ir 13 straipsnio 6 dalį priimtų įgyvendinimo aktų atveju Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (9).

Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (10).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

(9)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1)."

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

22)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Ataskaita ir teisėkūros pokyčiai

Ne vėliau kaip:

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas ataskaitas, kuriose aptariamas šio reglamento įgyvendinimas ir poveikis, įskaitant, pirmuoju atveju, galimybę persvarstyti savanoriško ženklinimo nuostatas, o antruoju atveju – techninį ir ekonominį privalomo elektroninio identifikavimo įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumą.

Prireikus prie tų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų.“;

23)

Įterpiamas šis priedas: