21.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 85/1

(1)

atsižvelgiant į didelę ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių įvairovę ir norint nustatyti, kada galima laikyti, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis turi tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, ir atvejus, kuriais būtina arba tikslinga neleisti apeiti nė vienos iš Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatų kylančios taisyklės ir įsipareigojimo, reikėtų priimti kriterijais grindžiamą požiūrį;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 3 dalį laikoma, kad to reglamento nuostatų laikomasi, kai bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta šalyje, dėl kurios Komisija yra priėmusi įgyvendinimo aktą, kuriuo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį nustatomas lygiavertiškumas, šie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti taikomi sutartims, kurių abi šalys yra įsteigtos trečiojoje šalyje, kurios teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka dar nepaskelbta lygiaverte to reglamento reikalavimams;

(3)

tam tikra informacija apie sutartis, kurias sudaro trečiųjų šalių subjektai, vis dar būtų prieinama tik trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms. Todėl Sąjungos kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su tomis institucijomis, kad užtikrintų atitinkamų nuostatų taikymą ir vykdymą;

(4)

norint iš esmės suprasti atitinkamus techninius standartus, reikalingas techninis terminas, todėl šį terminą reikėtų apibrėžti;

(5)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro trečiosiose šalyse įsteigti subjektai, kuriems suteikiama Sąjungoje įsteigtų subjektų garantija, sukelia finansinę riziką Sąjungoje įsteigtam garantui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad rizika priklausytų nuo finansų sandorio šalių suteiktos garantijos dydžio ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčiai padengti, ir atsižvelgiant į finansų sandorio šalių tarpusavio ryšius, palyginti su ne finansų sandorio šalimis, turėtų būti laikoma, kad tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai gali turėti tik ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro trečiosiose šalyse įsteigti subjektai, kuriems suteikiama garantija, kuri viršija tam tikras kiekybines ribas ir kurią suteikia Sąjungoje įsteigtos finansų sandorio šalys;

(6)

finansų sandorio šalys, įsteigtos trečiosiose šalyse, gali sudaryti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis per savo Sąjungos filialus. Atsižvelgiant į tų filialų veiklos poveikį Sąjungos rinkai, tarp tų Sąjungos filialų sudarytos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys turėtų būti laikomos galinčiomis turėti tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai;

(7)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurias sudaro ypatingos sandorio šalys, kurių pagrindinis tikslas – išvengti tarpuskaitos prievolės arba rizikos mažinimo metodų taikymo, taikomas subjektams, kurie natūraliai būtų sutarties šalys, turėtų būti laikomos sutartimis, kuriomis apeinamos Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos taisyklės ir įsipareigojimai, nes jos neleidžia pasiekti to reglamento tikslo, būtent sumažinti sandorio šalies kredito riziką;

(8)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurios yra dalis susitarimo, kurio savybės nepagrįstos verslo logika arba neturi komercinio pagrindo ir kurių pagrindinis tikslas yra apeiti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymą, įskaitant taisykles, susijusias su išimties sąlygomis, turėtų būti laikomos sutartimis, kuriomis apeinamos tame reglamente nustatytos taisyklės ir įsipareigojimai;

(9)

situacijos, kai atskiros sudėtinės susitarimo dalys nėra suderintos su viso susitarimo teisiniu pobūdžiu, kai susitarimas vykdomas taip, kaip, tikėtina, paprastai nebūtų pagal pagrįstą verslo praktiką, kai susitarimas arba keli susitarimai apima elementus, kurie turi poveikį kompensuoti arba sumažinti iki nulio jų abipusį ekonominį turinį, kai sandoriai yra apykaitinio pobūdžio, turėtų būti laikomos dirbtinio susitarimo arba dirbtinių susitarimų grupių rodikliais;

(10)

pageidautina viena priemone nustatyti techninius standartus, susijusius su sutartimis, kurios turi tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, taip pat techninius standartus, susijusius su siekiu neleisti apeiti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų, nes abu techninių standartų rinkiniai yra susiję su tarpuskaitos prievole arba rizikos mažinimo metodais. Be to, jiems būdingos bendros savybės, pavyzdžiui, jie taikomi sutarčiai, kurios šalims nebūtų taikoma tarpuskaitos prievolė arba rizikos mažinimo metodai, jeigu nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 4 straipsnio 1 dalies a punkto v papunkčio ir 11 straipsnio 14 dalies e punkto sąlygų, kurios šiuo reglamentu paaiškinamos išsamiau;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių subjektams, kuriems taikomi šie techniniai reguliavimo standartai, reikia laiko prisitaikyti prie Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų, kai jų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys atitinka sąlygas, nustatytas tuose techniniuose reguliavimo standartuose, kad būtų laikomos galinčiomis turėti tiesioginį, didelį ir numatomą poveikį Sąjungai, dera atidėti nuostatų, kuriomis nustatomos tos sąlygos, taikymą šešiems mėnesiams;

(12)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(13)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 10 straipsnį Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad pagal to reglamento 37 straipsnį įsteigta Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė pateiktų savo nuomonę,

a)

ji apima visą trečiosios šalies subjekto įsipareigojimą, susijusį su ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimi arba sutartimis, kurių bendra nominalioji suma yra ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR arba lygiavertė suma atitinkama užsienio valiuta, arba ji apima tik dalį trečiosios šalies subjekto įsipareigojimo pagal ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį arba sutartis, kurių bendra nominalioji suma yra ne mažiau kaip 8 mlrd. EUR arba lygiavertė suma atitinkama užsienio valiuta, padalyta iš padengiamo įsipareigojimo procentinės dalies;

b)

ji lygi ne mažiau kaip 5 % dabartinių pozicijų sumos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (3) 272 straipsnio 17 dalyje, Sąjungoje įsteigtos garantiją teikiančios finansų sandorio šalies ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartyse.