28.2.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 59/7

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Tarybos reglamentu (EB) Nr. 221/2008 (2) importuojamiems Pietų Afrikos Respublikos (toliau – Pietų Afrika) kilmės elektrolitiniams mangano dioksidams (t. y. elektrolitinio proceso metu gautiems mangano dioksidams), po elektrolitinio proceso termiškai neapdorotiems, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2820 10 00, nustatė 17,1 % galutinį antidempingo muitą (toliau – galiojančios antidempingo priemonės).

(2)

Paskelbusi pranešimą (3) apie artėjantį antidempingo priemonių galiojimo terminą 2012 m. gruodžio 11 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė dvi vienintelės EMD Sąjungoje gaminančios bendrovės Cegasa Internacional SA ir Tosoh Hellas A.I.C. (toliau – pareiškėjai).

(3)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui Sąjungos pramonei žalingas dempingas veikiausiai pasikartotų.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad pakanka įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2013 m. kovo 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbė pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

Atliekant dempingo pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(6)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, eksportuojančiam Pietų Afrikos gamintojui, importuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams ir jų asociacijoms bei nagrinėjamosios eksportuojančios šalies atstovams.

(7)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad apie save pranešė nedaug suinteresuotųjų šalių, jų atrankos atlikti nereikėjo.

(9)

Klausimyno atsakymus pateikė eksportuojantis Pietų Afrikos gamintojas, abu Sąjungos gamintojai ir tai pačiai susijusių bendrovių grupei priklausantys du naudotojai.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(11)

2013 m. spalio 29 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino siūlyti toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Šalims taip pat suteikta galimybė pateikti pastabų, o šalys, kurios prašė išklausyti, buvo išklausytos dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija svarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir į jas atsakė, kaip nurodyta toliau.

(12)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats produktas, kuris buvo apibrėžtas Reglamente (EB) Nr. 221/2008, t. y. Pietų Afrikos Respublikos kilmės elektrolitiniai mangano dioksidai (t. y. elektrolitinio proceso metu gauti mangano dioksidai), po elektrolitinio proceso termiškai neapdoroti (toliau – peržiūrimasis produktas arba EMD), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 2820 10 00. Nagrinėjamasis produktas yra dviejų pagrindinių rūšių: anglies cinko EMD ir šarminiai EMD.

(13)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta pirminio tyrimo išvada, kad į Sąjungos rinką importuojamas peržiūrimasis produktas, eksportuojančio gamintojo gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai ir Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungoje parduodami produktai (toliau – panašus produktas) pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis bei naudojami tai pačiai paskirčiai. Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(14)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas pasikartotų.

(15)

Nustačius priemones iš Pietų Afrikos į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama, išskyrus labai nedidelį kiekį 2010 m., 2011 m. ir per PTL. Norėdama įvertinti, ar vienintelis žinomas eksportuojantis gamintojas Delta EMD (Pty) Ltd (toliau – Delta) per PTL eksportavo į Sąjungą dempingo kaina, Komisija Delta nusiuntė klausimyną. Atsakydama bendrovė nurodė pardavimo vidaus rinkoje, eksporto į Sąjungą ir eksporto į kitas šalis duomenis. Pateikti atsakymai patikrinti, kaip nurodyta toliau.

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį nagrinėtas Delta pardavimas vidaus rinkoje siekiant nustatyti, ar bendras vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro peržiūrimojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(17)

Vidaus rinkoje parduotas tipiškas peržiūrimojo produkto kiekis, tačiau produktas nebuvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, nes Delta EMD pardavimas vidaus rinkoje buvo nepelningas. Todėl normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(18)

Tai padaryta remiantis faktinėmis EMD gamybos sąnaudomis, prie kurių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų bei administracinių (PBA) išlaidų suma, taip pat pagrįsta pelno suma.

(19)

PBA išlaidos apskaičiuotos remiantis 2 straipsnio 6 dalies c punktu, nes Delta nepardavė produkto įprastomis prekybos sąlygomis, o to Reglamento 2 straipsnio 6 dalies a ir b punktų nebuvo galima taikyti dėl to, kad nebuvo su tyrimu susijusių kitų eksportuotojų arba gamintojų, o Delta neparduoda kitų tos pačios bendrosios kategorijos produktų. Todėl metodas, pagal kurį naudotos pirminio tyrimo PBA išlaidos, kurios pagal procentinę dalį iš esmės buvo tokios pačios, kaip faktinės PBA išlaidos, laikytas pagrįstu.

(20)

Po atskleidimo Delta Komisijos paprašė apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatyti PBA išlaidas, kurios apskaičiuotos kaip nurodyta pirmiau, išreiškiant gamybos sąnaudų, o ne apyvartos procentine dalimi. Kadangi visas pardavimas vidaus rinkoje buvo nepelningas, naudojant apyvartos duomenis PBA išlaidos būtų smarkiai padidintos. Komisija sutiko su Delta prašymu ir apskaičiuodama normaliąją vertę PBA išlaidas pridėjo kaip šio peržiūros tyrimo gamybos sąnaudų vienam kg procentinę dalį.

(21)

Pelnas taip pat apskaičiuotas naudojant pirminio tyrimo metodą, t. y. pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą remiantis Pietų Afrikos ilgalaikio skolinimo komercinių palūkanų normomis per PTL. Delta vidaus rinkoje kitų produktų neparduoda, o Pietų Afrikoje nėra kitų žinomų EMD gamintojų ar tos pačios bendrosios kategorijos produktų kitų gamintojų, kurių pelno duomenis būtų galima panaudoti.

(22)

Po atskleidimo Sąjungos pramonė normaliajai vertei nustatyti Komisijos paprašė naudoti pardavimo JAV duomenis, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį tai pardavimas vidaus rinkoje.

(23)

Šis prašymas atmestas, nes normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį naudojant tą patį metodą kaip per pirminį tyrimą ir laikantis to reglamento 11 straipsnio 9 dalies.

(24)

Labai nedidelis EMD kiekis, kuris per PTL buvo eksportuotas į Sąjungą, tiesiogiai parduotas nesusijusiam Sąjungos importuotojui. Eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nustatyta kaip kaina, kurią importuotojas sumokėjo Delta.

(25)

Eksporto kaina su apskaičiuotąja normaliąja verte palyginta atsižvelgiant į koregavimus, kuriuos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prašyta atlikti ir kurie buvo patikrinti, t. y. eksportuotojo transporto išlaidas, draudimo, kredito išlaidas ir tvarkymo mokesčius. Normalioji vertė apskaičiuota gamintojo kainomis EXW sąlygomis atmetus gabenimo ir kredito išlaidas. Pakavimo ir techninės pagalbos išlaidos nebuvo atmestos, nes į jas jau atsižvelgta nustatant gamybos sąnaudas, taigi jos įtrauktos tiek į eksporto kainą, tiek į apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(26)

Nustatyta, kad per PTL Delta EMD į Sąjungą pardavė ne dempingo kaina. Tačiau parduotas ypač mažas kiekis, todėl šia išvada nebuvo galima visapusiškai remtis dempingo pasikartojimo nustojus galioti priemonėms tikimybei nustatyti.

(27)

Negalėdama padaryti išvadų pagal pardavimo į Sąjungos per PTL duomenis, Komisija analizavo, ar yra dempingo pasikartojimo nustojus galioti priemonėms tikimybės įrodymų. Tam analizuota Pietų Afrikos eksporto į kitas šalis kaina, Pietų Afrikos gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos bei kitų trečiųjų rinkų patrauklumas.

(28)

Delta gamina šarminius EMD ir anglies cinko EMD, o kadangi Sąjungoje yra tiek šarminių EMD, tiek (mažesnė) anglies cinko EMD rinka, Komisija nagrinėjo abiejų klasių EMD eksporto per PTL į trečiąsias šalis kainas. Šis pardavimas palygintas su apskaičiuotąja normaliąja verte, nustatyta kaip nurodyta pirmiau, atsižvelgiant į kainų palyginamumui poveikio turinčius skirtumus.

(29)

Šarminių EMD pardavimas eksportui į JAV (Delta svarbiausią eksporto rinką) sudarė apytikriai du trečdalius viso Delta pardavimo eksportui per PTL ir šis pardavimas vykdytas ne dempingo kaina. Tačiau nustatyta, kad į kitas šalis (kaip antai Tailandą, Korėją, Kiniją ir Braziliją) eksportuotas mažesnis šarminių EMD kiekis buvo parduotas dempingo kaina, o dempingo skirtumas buvo 2–21 %. Be to, anglies cinko EMD pardavimo eksportui į kitas šalis (daugiausia mažomis kainomis ir mažais kiekiais) atveju dempingo skirtumas buvo didesnis, t. y. 13–66 %.

(30)

Po atskleidimo Sąjungos pramonė tvirtino, kad Komisija neturėtų atsižvelgti į pardavimą JAV per PTL, nes tai rinkai taikytos kainos nėra tinkamas galimo pardavimo Sąjungos rinkoje, jei priemonės nustotų galioti, kainų lygio rodiklis.

(31)

Kita vertus, po atskleidimo Delta paprašė Komisijos ypač atsižvelgti į pardavimą JAV, kuris sudaro didelę dalį bendrovės šarminių EMD eksporto, ir į tai, kad JAV yra panašiausia į Sąjungą rinka.

(32)

Komisija analizavo visą pardavimą eksportui į kitas šalis, apskaičiavo svertinę vidutinę Delta eksporto į visas kitas ne ES šalis kainą ir atidžiai nagrinėjo eksporto į atskiras trečiąsias šalis kainas. Nagrinėjant, ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų, nustatyta, kad visas pardavimas eksportui į visas šalis yra svarbus, ypač atsižvelgiant į didelius kainų skirtumus, kurie buvo nustatyti skirtingose eksporto rinkose.

(33)

JAV rinkai būdingos tam tikros savybės, dėl kurių Delta gali taikyti gerokai didesnes kainas nei kitose šalyse. JAV paklausa gerokai viršija pasiūlą vidaus rinkoje. Be to, sudaryta didelių kliūčių daugeliui galimų konkurentų patekti į rinką, nes importui iš Kinijos ir Australijos taikomi dideli galiojantys antidempingo muitai.

(34)

Tokiomis aplinkybėmis nėra priežasčių, kodėl Komisija išvadas turėtų pagrįsti tik vidutine eksporto kaina arba kodėl turėtų nagrinėti tik pardavimą eksportui į vieną šalį, o ne visą pardavimą eksportui į visas šalis.

(35)

Iš Delta kitoms nei Sąjunga eksporto rinkoms skirtos kainodaros matyti, kad į svarbiausią rinką (JAV) bendrovė eksportavo ne dempingo kaina, tačiau produktą parduodama kitose šalyse ji taikė dempingą. Todėl toliau nurodyti rodikliai būtini norint įvertinti dempingo pasikartojimo, jei nustotų galioti priemonės, tikimybę.

(36)

Delta turi nepanaudotų EMD gamybos pajėgumų, kurie jai vėl leistų į Sąjungą eksportuoti didelį kiekį produkto, jei nustotų galioti priemonės. Delta apskaičiavo, o Komisija patvirtino, kad nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 4 000–6 000 MT per metus. Skaičiuojant atsižvelgta į Pietų Afrikoje pasitaikantį elektros energijos trūkumą ir atliekų kiekį. Atsižvelgdama į kai kuriuos sunkumus neautomatizuotoje gamykloje užtikrinti kokybę, Komisija atsargiai vertina, kad per metus būtų pagaminama apie 2 000–3 000 MT šarminių EMD, o kita produkcijos dalis būtų anglies cinko EMD. Tačiau abiejų klasių produktai būtų tinkami Sąjungos rinkai. Dalį anglies cinko EMD kiekio gali absorbuoti kitų trečiųjų šalių rinkos, tačiau nėra požymių, kad kitų trečiųjų šalių rinkos arba vidaus rinka galėtų absorbuoti didelį šarminių EMD kiekį, kuris gali būti pagamintas dėl nepanaudotų pajėgumų.

(37)

Delta per patikrinimą nurodė, kad yra seniai veikianti aukšto lygio tiekėja pirkėjams JAV rinkoje, kuri patenkina paklausą, kai gamintojai vidaus rinkoje negali pagaminti pakankamo produkto kiekio. Delta pastaruosius ketverius metus į JAV eksportavo tokį patį kiekį produkto, o tai rodo, kad šiai bendrovei nėra galimybių didinti pardavimo JAV apimtį. Jei būtų galėjusi padidinti eksporto į JAV apimtį, Delta tą jau būtų padariusi, kad pasinaudotų didesnėmis kainomis JAV rinkoje ir didesne masto ekonomija dėl didelės gamybos apimties.

(38)

Azijos rinkoje Delta daugiau parduoda anglies cinko EMD. Azijos rinkai Delta parduoda 50 % viso jos pagaminamo anglies cinko EMD. Kinijoje yra vidaus rinkos EMD gamintojų, todėl Delta per TL į Kiniją eksportavo labai nedaug šarminių EMD. Šiuo metu į Japoniją eksportuojamam EMD taikomos antidempingo priemonės, be to, Japonijoje yra vidaus rinkos EMD gamintojų, todėl nepanašu, kad ši rinka galėtų absorbuoti produktų kiekį, kuris gali būti pagamintas dėl Delta nepanaudotų pajėgumų. Taigi nepanašu, kad Azijos rinka galėtų absorbuoti šarminių EMD kiekį, kuris gali būti pagamintas dėl Delta nepanaudotų pajėgumų.

(39)

Po atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė pastabų, kad Delta nepanaudoti pajėgumai buvo daug didesni, nei nurodyta pirmiau, ir nurodė kelis veiksnius šioms pastaboms patvirtinti. Ji taip pat teigė, kad visus Delta nepanaudotus pajėgumus galima panaudoti tinkamos kokybės šarminiams EMD gaminti, kurie būtų parduodami Sąjungos rinkoje dempingo kaina.

(40)

Sąjungos pramonė taip pat nurodė, kad Delta eksportas į JAV ateityje veikiausiai sumažės, nes vienas JAV gamintojas jau pranešė didinantis gamybos pajėgumus, be to, EMD paklausa JAV veikiausiai sumažės, nes vienas EMD naudotojas pranešė pasitraukiantis iš rinkos. Be to, Sąjungos pramonė teigė, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui Pietų Afrikos pardavimas JAV jau buvo pradėjęs mažėti. Tai reikštų, kad Delta potencialiai turi papildomą šarminių EMD kiekį, kuris veikiausiai būtų nukreiptas į Sąjungos rinką, jei priemonės nustotų galioti.

(41)

Komisija atlikdama tyrimą tikrino Delta gamyklą, pajėgumus ir gamybos pajėgumus. Kaip nurodyta pirmiau, atlikdama skaičiavimus Komisija rėmėsi atsargiais vertinimais, ypač atsargiu šarminio ir anglies cinko produkto gamybos atskyrimo pagal nepanaudotų pajėgumų naudojimą vertinimu. Net tokiu atsargiu vertinimu nustatyta, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto suvartojimą Sąjungoje, yra daug nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti šarminiams EMD gaminti.

(42)

Dėl tvirtinimo, susijusio su galima Delta eksporto į JAV raida, iš Komisijai pateiktų įrodymų matyti, kad gali būti daromas spaudimas šį eksportą mažinti, jei JAV EMD pajėgumai toliau didės, o paklausa toliau mažės.

(43)

Po atskleidimo vienas naudotojas tvirtino, kad Delta neturi daug nepanaudotų pajėgumų, nes prieš nustatant priemones Delta teko 60–70 % rinkos dalis. Tačiau net atsargiu Delta nepanaudotų pajėgumų vertinimu, jei šie nepanaudoti pajėgumai bus naudojami produktui į Sąjungą eksportuoti, Delta gali lengvai padidinti savo rinkos dalį neatsižvelgdama į galimybę kitoms šalims skirtą eksportą nukreipti į Sąjungą. Dėl to Delta potenciali rinkos dalis dar padidėtų.

(44)

Delta jau ilgą laiką produktą pelningai parduoda JAV, be to, negauta įrodymų, kad bendrovei būtų naudinga dalį šio pardavimo tyčia nukreipti į Sąjungą. Tačiau atliekant tyrimą nustatytas produkto kiekis, kuris gali būti pagamintas dėl nepanaudotų pajėgumų, ar bent didelė šio kiekio dalis galėtų būti nukreipta tik į Sąjungą dėl pirmiau nurodytų priežasčių. Be to, taip yra dėl to, kad Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulyje. Reikėtų pažymėti, kad prieš nustatant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos rinka buvo labai patraukli Delta, nes jai teko 60–70 % Sąjungos rinkos dalies.

(45)

Jei Delta norėtų konkuruoti dėl kainos su Sąjungos gamintojais, ji turėtų mažinti eksporto kainas ir parduoti dempingo kaina, kad jos taikomos kainos atitiktų Sąjungos gamintojo per PTL taikytas kainas. Be to, Delta galėtų į Sąjungą nukreipti šarminių EMD, kurie šiuo metu parduodami trečiosioms šalims (išskyrus JAV), eksportą dempingo kaina, nes Sąjungos rinka yra patrauklesnė už kitas rinkas (išskyrus JAV) dėl dydžio ir apskritai didesnių kainų. Be to, jei Delta ateityje turėtų sumažinti į JAV eksportuojamų EMD kiekį, Sąjungos rinka veikiausiai taptų tiksline tokio papildomo turimo produkto kiekio rinka.

(46)

Po atskleidimo Delta tvirtino, kad pagal jos kainodaros politiką produktą Sąjungos rinkoje ji parduotų tik tokiu atveju, jei galėtų taikyti pelną užtikrinančią kainą.

(47)

Galbūt taip ir yra, tačiau pelningas pardavimas bet kuriuo atveju gali būti vykdomas dempingo kaina, jei eksporto kaina yra mažesnė už normaliąją vertę. Vis dėlto nebuvo įmanoma pateikti jokių šio tvirtinimo įrodymų, nes Delta per pastaruosius penkerius metus į Sąjungą eksportavo tik labai nedidelį produkto kiekį. Be to, Sąjungos pramonė teigė, kad Delta per TL Sąjungos rinkoje pardavė nedidelį EMD kiekį tam, kad išliktų Sąjungos pirkėjų pripažinto produkto tiekėja.

(48)

Delta taip pat pastebėjo, kad vidutinė EMD importo į Sąjungą kaina 2012 m. buvo 1 809 EUR/MT, t. y. didesnė už normaliąją vertę, dėl to Delta nuomone bendrovė galėjo konkuruoti su kitais importuotojais ir nevykdyti dempingo.

(49)

Tačiau ši vidutinė kaina nustatyta remiantis tam tikru ypač didelės kainos importu iš JAV ir tam tikru gerokai mažesnės kainos importu iš Kinijos. Šiam palyginimui importo iš JAV kainų nebuvo galima naudoti, nes dėl ypač aukšto kainų lygio (tris ar keturis kartus didesnės kainos už Sąjungos rinkoje taikomas kainas) abejota šių kainų ir (arba) importuoto produkto patikimumu. Jei Delta konkuruotų dėl kainos su importu iš Kinijos, kurio kaina – apie 1 200 EUR/MT, tuomet Delta Sąjungos rinkoje vykdytų dempingą.

(50)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra tikimybė, kad priemonėms nustojus galioti dempingas pasikartotų. Šarminiai EMD – Delta gaminamas produktas, kuris veikiausiai būtų parduodamas Sąjungos rinkoje, jei nustotų galioti priemonės, nes Delta anksčiau eksportavo būtent šios rūšies produktą. Šiuo metu Sąjungos rinkoje taip pat labiausiai paklausūs būtent šarminiai EMD. Atlikus tyrimą nustatyta, kad į Pietų Korėją, Kiniją ir Braziliją eksportuoti šarminiai EMD buvo parduoti dempingo kaina, o dempingo skirtumas buvo 2–21 %.

(51)

Be to, Delta turi didelius nepanaudotus pajėgumus, palyginti su Sąjungos suvartojimu per PTL. Jei šie pajėgumai būtų panaudoti eksportui į Sąjungą ir konkurencijai su Sąjungos gamintojų arba pagrindinio importo iš trečiųjų šalių kainomis, yra didelė tikimybė, kad būtų eksportuojama dempingo kaina.

(52)

Per PTL Sąjungoje panašų produktą gamino du gamintojai – THA ir Cegasa, kurie atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo. Per pirminį tyrimą Cegasa, kuris tuo metu produktą gamino tik uždarajam naudojimui, o ne atvirai rinkai, nebuvo skundo pateikėjas ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą, tačiau pačiam tyrimui neprieštaravo.

(53)

Po atskleidimo viena suinteresuotoji šalis suabejojo, ar Cegasa gali būti pareiškėjas priemonių galiojimo termino peržiūroje, nes šis gamintojas nebuvo skundo pateikėjas pirminiame tyrime, produkto negamino atvirai rinkai ir todėl tuo metu jam nebuvo daroma žala. Šis tvirtinimas atmestas, nes prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą turi pateikti Sąjungos gamintojai arba toks prašymas turi būti pateiktas jų vardu, tačiau tą turi padaryti nebūtinai (tik) pirminiai skundo pateikėjai.

(54)

Du Sąjungos gamintojai pagamina visą EMD Sąjungoje ir yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(55)

Kadangi bendradarbiavo visa Sąjungos pramonė, analizuojant žalą visi žalos rodikliai nustatyti mikroekonominiu lygmeniu. Konfidencialumui užtikrinti visi duomenys pateikiami indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(56)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis i) patikrinta Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi; ii) patikrinta importo iš vienintelio Pietų Afrikos gamintojo apimtimi ir iii) importo iš kitų šalių duomenimis remiantis Eurostatu.

(57)

EMD suvartojimas Sąjungoje 2009 m.–PTL nesikeitė. 2010 m. ir 2011 m. suvartojimas padidėjo, tačiau 2012 m. vėl buvo 2009 m. lygio.

1   lentelė

(58)

Nustačius priemones iš Pietų Afrikos praktiškai nustota importuoti.

2   lentelė

(59)

Per PTL iš Pietų Afrikos į Sąjungą importuotas labai nedidelis EMD kiekis ir dėl šio importo Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Tačiau pagrįstai išvadai padaryti šiuo importu dėl labai nedidelės jo apimties remtis negalima.

(60)

Todėl taip pat lygintos Sąjungos pramonės pagamintų bei parduotų EMD ir Pietų Afrikoje pagamintų ir kitoms šalims parduotų EMD kainos remiantis dviem scenarijais: įtraukiant pardavimą JAV ir jo neįtraukiant. Analizė neįtraukiant Delta eksporto į JAV kainos atlikta dėl išskirtinės JAV rinkos padėties, dėl kurios taikomos labai didelės kainos, palyginti su Delta eksporto į kitas šalis kainomis (žr. pirmesnes konstatuojamąsias dalis).

(61)

Palyginus nustatyta, kad, įtraukus pardavimo JAV kainas, dėl Pietų Afrikos pardavimo kitose šalyse per PTL Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos, tačiau pardavimo JAV kainų neįtraukus nustatyta, kad Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos. Be to, neįtraukus pardavimo JAV, dėl Delta eksporto kainų Sąjungos pramonė taip pat turėjo produktą priverstinai parduoti mažesnėmis kainomis.

(62)

Po atskleidimo Sąjungos pramonė toliau tvirtino, kad Delta kainos JAV nėra šios bendrovės būsimos kainodaros Sąjungoje orientyras ir kad dėl struktūrinių Sąjungos ir JAV rinkų skirtumų į tokias kainas nereikėtų atsižvelgti. Kita vertus, Delta pakartojo, kad JAV rinka yra brandi EMD rinka, kurioje laisvai konkuruoja vietos gamintojai ir importuotojai ir kurioje yra daug naudotojų, įskaitant naudotojus, kurie veikia ir Sąjungoje. Dėl to į Delta pardavimą JAV reikėtų atsižvelgti. Be to, Delta manymu, priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti Komisija neturėjo naudoti pirminio tyrimo tikslinio pelno, kurį Sąjungos pramonė gavo nesant importo dempingo kaina.

(63)

Šiuo atveju, kai nustačius pirmines priemones iš nagrinėjamosios šalies praktiškai nustota importuoti, tyrimą atliekanti institucija turi analizuoti būsimas tendencijas remdamasi įvairiomis pagrįstomis prielaidomis, įskaitant galimą kainą, už kurią Delta parduotų EMD Sąjungoje, jei pasibaigtų antidempingo priemonių galiojimas.

(64)

Neginčijama, kad kiekviena EMD rinka (JAV, ES, Azijos) skiriasi ir EMD gamintojai taiko skirtingas kainodaros strategijas, atsižvelgdami ne tik į gamybos sąnaudas, bet ir į gamybos pajėgumus tikslinėje šalyje, poreikį padidinti (atgauti) rinkos dalį ir į vietos konkurencijos sąlygas. Taip pat neginčijama, kad Delta taiko gerokai didesnes EMD pardavimo JAV rinkoje kainas, nei kitose rinkose. Todėl manoma, kad Delta būsimos kainos Sąjungoje bus nustatomos ne pagal dabartines jos kainas JAV, o pagal konkrečias Sąjungos rinkos sąlygas ir situaciją.

(65)

Atskleidimo dokumente dempingui apskaičiuoti su apskaičiuotąja normaliąja verte lygintos tik Delta šarminių EMD pardavimo įvairiose rinkose kainos, o priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti atsižvelgta ir į Delta vienos rūšies anglies cinko EMD pardavimo kainas. Po atskleidimo Sąjungos pramonė pateikė pastabų, kad dempingui ir žalai apskaičiuoti reikėtų atsižvelgti į Delta šarminių ir anglies cinko EMD pardavimą. Tačiau Delta teigė, kad Sąjungoje daugiausia suvartojama šarminių EMD ir Delta į Sąjungą eksportuoja tik šios klasės produktą, todėl į anglies cinko EMD pardavimą iš viso nereikėtų atsižvelgti.

(66)

Komisija priėjo prie išvados, kad dempingui ir žalai apskaičiuoti turėtų būti atsižvelgta į visų rūšių šarminius ir anglies cinko EMD dėl toliau nurodytų pagrindinių priežasčių. Pirma, kaip minėta pirmiau, Sąjunga taip pat yra anglies cinko EMD rinka (nors ir mažesnė, palyginti su šarminių EMD rinka) ir atitinkamai joje yra šio produkto paklausa, ir ši rinka taip pat gali tikti Delta eksportui į Sąjungą. Antra, šarminiai ir anglies cinko EMD gaminami toje pačioje gamykloje, toje pačioje gamybos linijoje, naudojant tą pačią žaliavą ir taikant tą patį gamybos procesą. Priklausomai nuo elektrolizės parametrų nustatymų (stovės tankis, temperatūra, elektrolitų koncentracija ir pan.) EMD gamintojai gali pasirinkti, ką gaminti – šarminius ar anglies cinko EMD. Todėl priverstinį kainų mažinimą tikslingiau skaičiuoti lyginant Delta vidutinę EMD (tiek šarminių, tiek anglies cinko) eksporto kainą su vidutine Sąjungos EMD (tiek šarminių, tiek anglies cinko) gamintojų pardavimo kaina.

(67)

Priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti Komisija kaip orientyrą naudojo pirminio tyrimo tikslinį pelną, Sąjungos pramonės gautą nesant importo dempingo kaina, kuris atitinka pelną, kurį kapitalo imli pramonė, kaip antai EMD gamintojai, gali tikėtis gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis. Tačiau atliekant šią konkrečią priemonių galiojimo termino peržiūrą tinkamiausio tikslinio pelno klausimas yra neaktualus. Iš tikrųjų Komisija pripažįsta, kad dempingas nebuvo tęsiamas ir todėl toliau nebebuvo daroma žala dėl priverstinio kainų mažinimo. Todėl analizuojant siekiama nustatyti būsimas tendencijas ir numatyti, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei dempingas pasikartotų.

(68)

Delta teigė, kad išlaidos po importo nebuvo pakankamai įvertintos, nes nebuvo atsižvelgta į produkto, kuris pirkėjams pristatytas iš Antverpeno uosto, transporto išlaidas.

(69)

Tačiau Komisija lygino Sąjungos pramonės gamintojo kainas EXW sąlygomis su eksportuotojų kainomis Sąjungos pasienyje, todėl išlaidos po importo buvo susijusios tik su tvarkymu ir bandymais, o ne su transporto išlaidomis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(70)

Lentelėje apžvelgiama importo iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nurodoma jo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė importo kaina.

3   lentelė

(71)

EMD importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Šio importo kainos per PTL buvo didesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės kainos ir Delta taikomos kainos kitose rinkose, išskyrus JAV. Kaip minėta pirmiau, 1 809 EUR/t yra labai įvairių importo kainų (nuo mažų importo iš Kinijos kainų iki labai didelių importo iš JAV kainų) vidurkis. Tiksliau registruotas labai didelių importo iš JAV kainų lygis, palyginti su bet kuriomis kitomis Sąjungos gamintojų, Delta ir kitų eksportuotojų kainomis, todėl analizei atlikti šiomis kainomis negalima pagrįstai remtis. Taigi šios vidutinės kainos negalima naudoti kaip orientacinės būsimo importo iš Pietų Afrikos kainos. Delta konkuruotų su Sąjungos pramonės, o ne JAV importo kainomis.

(72)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija nagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės padėčiai įtakos nagrinėjamuoju laikotarpiu turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(73)

Sąjungos gamybos apimtis 2009 m.–PTL padidėjo 6 %. Tiksliau, 2009–2011 m. apimtis padidėjo 7 procentiniais punktais, o per PTL sumažėjo 1 procentiniu punktu.

4   lentelė

(74)

Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9 % daugiausia dėl nedidelės apimties gamybos proceso tobulinimų (t. y. nebuvo didelių investicijų į naujas gamyklas ar įrangą).

(75)

Pajėgumai padidėjo daugiau nei gamybos apimtis, todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 3 procentiniais punktais.

5   lentelė

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis nepasikeitė. 2011 m. jis sumažėjo, tačiau per PTL vėl buvo 2009 m. lygio.

6   lentelė

(77)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis 2009 m.–PTL padidėjo 10 %. 2011 m. ji padidėjo 20 %, palyginti su 2009 m., tačiau per PTL sumažėjo net 10 procentinių punktų.

7   lentelė

(78)

2009 m.–PTL Sąjungos gamintojų rinkos dalis padidėjo 10 procentinių punktų. Šis rinkos dalies padidėjimas aiškinamas importo į Sąjungos rinkos dalies sumažėjimu.

8   lentelė

(79)

2009 m.–PTL Sąjungos suvartojimas nesikeitė, kaip nurodyta 1 lentelėje. Iš visų kitų rodiklių nematyti didelio Sąjungos peržiūrimojo produkto rinkos augimo.

(80)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis 2009 m.–PTL sumažėjo 9 procentiniais punktais.

9   lentelė

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 18 %. Tai rodo, kad gamybos apimtis padidėjo 6 %, o užimtumo lygis sumažėjo 9 %. Tai buvo ypač akivaizdu 2011 m., kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis toliau mažėjo, o našumas buvo 20 procentinių punktų didesnis nei 2009 m.

10   lentelė

(82)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams vidutinės metinės kainos 2009 m.–PTL sumažėjo 11 %.

11   lentelė

(83)

Dempingo skirtumo dydžio neįmanoma įvertinti, nes nustačius galiojančias antidempingo priemones iš Pietų Afrikos praktiškai nustota importuoti. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau ir toliau nurodytus pagrindinius ekonominius rodiklius nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama.

(84)

Nors bendros darbo sąnaudos sumažėjo, vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo dėl bendro darbo jėgos sumažėjimo.

12   lentelė

(85)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, 2009 m.–PTL sumažėjo perpus. Pelningumas per PTL buvo gerokai mažesnis nei per pirminį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas, t. y. Sąjungos pramonės pelnas, gautas nesant žalingo dempingo.

(86)

Iš esmės investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

13   lentelė

(87)

Iš veiklos gaunamas grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo, nors apskritai buvo teigiamas, išskyrus 2010 m.

14   lentelė

(88)

Nėra požymių, kad Sąjungos pramonei būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą, jei ji būtų bandžiusi tai daryti, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu nebūta didelių investicijų, todėl Sąjungos pramonei neteko didinti kapitalo.

(89)

Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2009 m. – PTL sumažėjo beveik perpus. Tiksliau, 2010 m. jos sumažėjo, 2011 m. – padidėjo ir per PTL vėl sumažėjo. Didelį investicijų sumažėjimą 2011 m.–PTL galima iš dalies paaiškinti tuo, kad Sąjungos pramonė jau nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo atlikusi suplanuotas būtinas pagrindines investicijas.

15   lentelė

(90)

Iš ekonominių rodiklių analizės matyti, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tačiau pastebėtą kiekio padidėjimą, kuris nebuvo labai didelis, reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusius gamybos pajėgumus ir sumažėjusias pardavimo kainas, dėl kurių Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimas sumažėjo 3 procentiniais punktais, o vieneto pardavimo kaina – 11 procentinių punktų.

(91)

Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės ekonominė padėtis blogėjo, tiksliau mažėjo pelningumas, investicijų grąža, užimtumas ir grynųjų pinigų srautas. Visų pirma pelningumas – svarbus Sąjungos pramonės būklės rodiklis – tebėra gerokai mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą per pirminį tyrimą. Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio dempingo poveikio ir jos padėtis vis dar nestabili, todėl pasikartojus importui dempingo kaina ji būtų labai pažeidžiama. Ilgainiui vidutinės pardavimo kainos sumažėjo ir veikiausiai toliau mažėtų, jei iš Pietų Afrikos vėl būtų importuojama dempingo kaina, todėl ir taip labai nestabili Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų.

(92)

Po atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė dabartinėje nestabilioje ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrė ne dėl importo dempingo kaina iš Pietų Afrikos ir ne dėl buvusio dempingo poveikio.

(93)

Jos pažymėjo, kad pirmiau nurodytų pagrindinių ekonominių rodiklių tendencijos buvo susijusios su laikotarpiu (nuo 2009 m. iki PTL pabaigos), kuriuo: i) pirminės antidempingo priemonės jau kurį laiką galiojo; ii) iš Pietų Afrikos praktiškai nustota importuoti, iii) atviroje Sąjungos rinkoje pasirodė naujas veikėjas (Cegasa). Suinteresuotosios šalys atskirai apžvelgė abiejų Sąjungos gamintojų ekonominius rodiklius jų nevertindamos bendrai ir padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė sudėtingoje padėtyje atsidūrė dėl naujos vidinės konkurencijos rinkoje tarp vienintelių dviejų Sąjungos gamintojų.

(94)

Tiksliau šios suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija neatsižvelgė į esminius pokyčius Sąjungos rinkoje nuo 2009 m. Jos pastebėjo, kad nustačius galiojančias antidempingo priemones pirminio ir vienintelio skundo pateikėjo (THA) ekonominiai rodikliai itin pagerėjo ir buvo pašalintas buvusio dempingo neigiamas poveikis. Tačiau vėliau kitas Sąjungos gamintojas Cegasa, kuris anksčiau EMD gamino tik uždarajam naudojimui, baterijų gamybos įmonę iškėlė už Sąjungos ribų. Dėl to jis pasiūlė atvirai rinkai didelį EMD kiekį ir pradėjo produktą pardavinėti maža kaina taip konkuruodamas su vieninteliu kitu Sąjungos gamintoju ir darydamas didelį spaudimą mažinti kainas, gamybos pajėgumus ir pelningumą.

(95)

Atskleidimo dokumente Komisija jau pripažino Sąjungos pramonės struktūros pokyčius, palyginti su pirminiu tyrimu. Tai yra teigiamas pokytis, iš kurio matyti rinkos atvirumas ir didesnis įvairių veikėjų, įskaitant susijusių su importu, konkurencijos lygis.

(96)

Komisija taip pat sutinka, kad šiomis aplinkybėmis ir ypač dėl to, kad iš Pietų Afrikos nebeimportuojama, dabartinė Sąjungos pramonės būklė negali būti susijusi su Pietų Afrikos vykdomu dempingu ir negalima sakyti, kad žala tęsiama.

(97)

Komisija bendrai nagrinėjo abiejų Sąjungos gamintojų tendencijas nuo 2009 m. ir priėjo prie išvados, kad pagrindiniai ekonominiai rodikliai nėra palankūs ir kad Sąjungos pramonės padėtis yra nestabili ir pažeidžiama. Žinoma, negalima sakyti, kad priežastis susijusi su Delta vykdomu dempingu, nes iš Pietų Afrikos nebuvo importuojama. Tačiau atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą, per kurią nagrinėjama, ar yra dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybė, jei nustotų galioti priemonės, analizės lemiami veiksniai nėra dempingas, žala ir priežastinis ryšys per PTL.

(98)

Komisija daro išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili ir pažeidžiama ir kad pelningumas tikrai nėra toks, kokio galėtų tikėtis tokia kapitalo imli pramonė. Tik vieno Sąjungos gamintojo duomenis galima lyginti su pirminio tyrimo duomenimis, nes kitas Sąjungos gamintojas tuo metu atviroje Sąjungos rinkoje produkto nepardavė. Šio Sąjungos gamintojo pelnas per PTL buvo gerokai mažesnis, nei nustatytas per pirminį tyrimą nesant importo dempingo kaina.

(99)

Vienintelis žinomas Pietų Afrikos EMD gamintojas (Delta) turi nepanaudotų pajėgumų ir galimybių vėl pradėti eksportuoti didelį produkto kiekį į Sąjungos rinką. Per pirminį nagrinėjamąjį laikotarpį (2002 m.–2005 m. birželio mėn.) Delta užimama rinkos dalis gerokai padidėjo nuo 30–40 % iki 60–70 %. Taigi Delta jau įrodė galinti greitai padidinti eksporto į Sąjungą apimtį.

(100)

Delta visų rūšių ir klasių EMD eksporto į kitas rinkas (išskyrus JAV) CIF kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas per PTL, dėl to Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos. Mažesnės kainos kitose rinkose galėtų paskatinti Delta šį eksportą nukreipti į Sąjungos rinką, jei priemonės nustotų galioti.

(101)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, kurie nustatyti atliekant tyrimą, į tai, kad kitos eksporto rinkos yra užpildytos, ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, Delta veikiausiai bandytų atgauti didelę Sąjungos rinkos dalį, kurią prarado nustačius galiojančias priemones. Kaip minėta pirmiau, Delta turėtų eksportuoti dempingo kaina, kad galėtų atgauti rinkos dalį. Todėl importuojamam Pietų Afrikos kilmės EMD netaikant antidempingo muitų ir pasikartojus importui dempingo kaina Sąjungos pramonei būtų daromas dar didesnis spaudimas mažinti kainas ir veikiausiai būtų daroma materialinė žala.

(102)

Panaikinus priemones veikiausiai pasikartotų importas dempingo kaina iš Pietų Afrikos ir Sąjungos pramonei būtų daromas spaudimas mažinti kainas taip bloginant jos ekonominę padėtį. Todėl panaikinus Pietų Afrikai taikomas priemones veikiausiai pasikartotų žala, nes veikiausiai pablogėtų ir taip nestabili ir pažeidžiama, kaip nustatyta, Sąjungos pramonės padėtis.

(103)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Pietų Afrikai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai.

(104)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(105)

Per pirminį tyrimą laikyta, kad nustačius priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos interesams. Šis tyrimas yra peržiūra, todėl jį atliekant analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau yra taikomos, ir galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį susijusioms šalims daro galiojančios antidempingo priemonės.

(106)

Nepaisydama išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės Komisija nagrinėjo, ar yra įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad importuojamam Pietų Afrikos kilmės EMD toliau taikant priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(107)

Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina negalėjo patekti į Sąjungos rinką, Sąjungos pramonė tebėra nestabili ir pažeidžiama – tą patvirtina neigiama kai kurių pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija.

(108)

Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai toliau blogėtų, nes veikiausiai labai padidėtų importas dempingo kaina iš Pietų Afrikos. Dėl tokio importo padidėjimo, be kitų dalykų, būtų prarasta rinkos dalis, sumažėtų pardavimo kaina bei pajėgumų naudojimas ir apskritai labai pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(109)

Todėl akivaizdu, kad Pietų Afrikai toliau taikant antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(110)

Per pirminį tyrimą nustatyta, kad priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų padėčiai. Atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas prekiautojas ar importuotojas. Kadangi nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės turėjo didelio poveikio importuotojams, galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams.

(111)

Susisiekta su visais žinomais Sąjungos EMD naudotojais (baterijų gamintojais, kurie EMD naudoja kaip žaliavą). Atsakymus pateikė dvi bendrovės, priklausančios tai pačiai tarptautinei grupei. Per pirminį tyrimą bendradarbiavo dar du baterijų gamintojai, kurie prieštaravo priemonių nustatymui.

(112)

Bendradarbiaujantis naudotojas aiškino, kad Sąjungos baterijų gamintojų ekonominė padėtis yra bloga dėl to, kad pagrindiniai pirkėjai (mažmenininkai) daro spaudimą mažinti kainas ir dėl to kyla pavojus mažinti darbo vietų skaičių. Tačiau jis negalėjo pateikti paaiškinimų ar argumentų, kodėl ir kaip pagerėtų jo padėtis, jei iš Pietų Afrikos importuojamam EMD nebebūtų taikomos priemonės.

(113)

EMD sudaro tik 10–15 % visų baterijos gamybos sąnaudų. Ši vertė sumažėjo, palyginti su pirminio tyrimo duomenimis. Be to, nustačius priemones vidutinės EMD pardavimo Sąjungoje kainos faktiškai sumažėjo. Iš tikrųjų nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad toliau taikant galiojančias priemones baterijų gamintojų gamybos sąnaudoms būtų daromas didesnis nei nežymus poveikis.

(114)

Neturėdama tokių įrodymų Komisija daro išvadą, kad toliau taikant priemones EMD naudotojams nebūtų daromas netinkamas poveikis.

(115)

Po atskleidimo tas pats naudotojas nesutiko su Komisijos atliktu padėties vertinimu ir pateikė pastabų, kad nustačius priemones išnyko vienas geros kokybės EMD šaltinis, padidėjo EMD kainos ir, nors EMD sudaro tik 10–15 % gamybos sąnaudų, tai gerokai paveikė ir taip mažą Sąjungos baterijų gamintojų pelningumą.

(116)

Nepaisant tvirtinimo iš turimų įrodymų matyti, kad naudotojo pasirinkimas nenaudoti Delta EMD nebuvo susijęs su antidempingo muitų nustatymu ir kad naudotojo pelningumui ir darbo vietoms pavojų iš tiesų kelia ne EMD kainos padidėjimas, o tai, kad jo pagrindiniai pirkėjai (tarptautiniai mažmenininkai, turintys didelę perkamąją galią) ir Kinijos baterijų gamintojai darė spaudimą mažinti kainas.

(117)

Tas pats EMD naudotojas pateikė pastabų, kad priemonių nebereikėtų taikyti, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL Sąjungoje nevykdytas dempingas ir kad nėra dempingo pasikartojimo pavojaus dėl nedidelės rinkos dalies, kuri tektų Deltai, jei ji į Sąjungą nukreiptų visus nepanaudotus pajėgumus.

(118)

Šis argumentas atmestas, nes nustatyta, kad Delta gali tekti akivaizdžiai didelė rinkos dalis ir šis eksportas į Sąjungą veikiausiai būtų vykdomas dempingo kaina.

(119)

Skundo pateikėjai prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą minėjo, kad jei ateityje Sąjungoje padidės elektromobilių paklausa, gamintojų grandyje padidės paklausa EMD, kuris laikomas dažniausiai naudojama žaliava gaminti ličio mangano oksidą (LMO), vėliau naudojamą kaip katodų medžiaga įkraunamosioms ličio jonų baterijoms, naudojamoms daugelyje elektromobilių modelių. Jie teigia, kad jei vėl bus daroma žala dėl importo dempingo kaina iš Pietų Afrikos, Sąjungos EMD pramonės gali nebebūti šiai galimai būsimai naujųjų technologijų paklausai patenkinti.

(120)

Atlikus tyrimą negauta įtikinamų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų teiginį, kad būsimi pokyčiai elektromobilių pramonės sektoriuje turėtų didelio poveikio EMD pramonei ir EMD paklausai. Tačiau Sąjungos pramonė iš tiesų bando galimybes gaminti LMO naudojant EMD, gali gauti tokiai gamybai ateityje būtinų žinių ir įrangos ir dalyvauja ne viename Sąjungos finansuojamame mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekte, susijusiame su ličio jonų baterijomis.

(121)

Po atskleidimo apie tai trumpai užsiminė kai kurios suinteresuotosios šalys, tačiau vėl nepateikė įtikinamų įrodymų, kad bet kurie būsimi pokyčiai elektromobilių pramonės sektoriuje Sąjungoje ir (arba) kitose rinkose turėtų galimo poveikio nagrinėjamajam produktui.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra įtikinamų priežasčių, kodėl nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(123)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikriems importuojamiems Pietų Afrikos kilmės elektrolitiniams mangano dioksidams nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos dar vieną penkerių metų laikotarpį,