5.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/41

1.

Narys ar pakaitinis narys įgaliojimus įgyja nuo tos dienos, kai įsigalioja Tarybos sprendimas, kuriuo jis buvo paskirtas.

2.

Nario ar pakaitinio nario įgaliojimai nutrūksta jam atsistatydinus, pasibaigus mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikui arba nariui mirus.

3.

Atsistatydinantis narys apie savo atsistatydinimą raštu praneša Komiteto pirmininkui nurodydamas atsistatydinimo datą. Pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir pradeda naujo nario skyrimo procedūrą.

4.

Narys ar pakaitinis narys, kurio mandato, kuriuo remiantis jis buvo paskirtas, laikas baigiasi, nedelsdamas apie tai raštu praneša Komiteto pirmininkui.

5.

3 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais Taryba likusiam kadencijos laikotarpiui paskiria naują narį.

1.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti plenarinėje sesijoje, gali atstovauti pakaitinis narys iš nario nacionalinės delegacijos, net jei nariui atstovauti reikėtų tik tam tikromis plenarinės sesijos dienomis. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

2.

Kiekvienam nariui, kuris negali dalyvauti komisijos ar bet kuriame kitame biuro patvirtintame posėdyje, gali atstovauti kitas narys arba pakaitinis narys iš jo nacionalinės delegacijos, politinės frakcijos ar tarpregioninės grupės. Visi nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai privalo pasirašyti dalyvių sąraše.

3.

Narys arba į darbo grupės, sudarytos pagal 37 ar 62 straipsnius, pavaduojančiųjų narių sąrašą įtrauktas pakaitinis narys gali pakeisti bet kurį savo politinės frakcijos narį.

4.

Pakaitinam arba pavaduojančiajam nariui gali būti perduoti tik vieno nario įgaliojimai. Toks pakaitinis arba pavaduojantysis narys atitinkamo posėdžio metu įgyja visas jį įgaliojusio nario teises ir įgaliojimus. Apie balsavimo teisės perdavimą pagal pranešimams taikomus reikalavimus turi būti pranešta generaliniam sekretoriatui, kuris pranešimą turi gauti ne vėliau kaip paskutinę dieną prieš posėdį.

5.

Išlaidos už dalyvavimą plenarinėje sesijoje atlyginamos tik vienam asmeniui – nariui arba jo pakaitiniam nariui. Biuras šią nuostatą patikslina taisyklėse dėl kelionės išlaidų ir dienpinigių.

6.

Pranešėju paskirtas pakaitinis narys gali dalyvauti plenarinės sesijos posėdyje, į kurio darbotvarkę įtrauktas nuomonės projektas, už kurį jis yra atsakingas, ir gali jį pristatyti, net jeigu tame posėdyje dalyvauja narys, kurį jis pakeičia. Narys balsavimo teisę pakaitiniam nariui gali perduoti visam nuomonės projekto svarstymo laikotarpiui. Apie balsavimo teisės perdavimą prieš sesiją turi būti raštu pranešta generaliniam sekretoriui.

7.

Nepažeidžiant 23 straipsnio 1 dalies, balsavimo teisės perdavimas netenka galios, kai posėdyje negalintis dalyvauti narys nustoja būti Regionų komiteto nariu.

1.

Vienos valstybės narės nariai ir pakaitiniai nariai sudaro nacionalinę delegaciją. Kiekviena nacionalinė delegacija nustato savo vidaus taisykles ir išsirenka pirmininką, kurio vardas ir pavardė oficialiai pranešami Komiteto pirmininkui.

2.

Generalinis sekretorius Komiteto administracijos struktūroje imasi priemonių, kad nacionalinės delegacijos gautų pagalbą. Šios priemonės kiekvienam nacionalinės delegacijos nariui taip pat užtikrina galimybę asmeniškai gauti informaciją ir pagalbą savo oficialia kalba. Šių priemonių imasi atskira iš Regionų komiteto pareigūnų ir kitų tarnautojų sudaryta tarnyba, kuri rūpinasi, kad nacionalinėms delegacijoms būtų sudarytos tinkamos sąlygos naudotis Komiteto materialine baze. Generaliniam sekretoriui taip pat pavesta nacionalinėms delegacijoms sudaryti tinkamas sąlygas rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu.

3.

Nacionalinėms delegacijoms talkina ir nacionaliniai koordinatoriai, kurie nėra generalinio sekretoriato darbuotojai. Jie padeda nariams eiti savo pareigas Komitete.

4.

Generalinis sekretorius teikia nacionaliniams koordinatoriams reikalingą pagalbą ir visų pirma sudaro jiems sąlygas visapusiškai naudotis Komiteto materialine baze.

1.

Nariai ir pakaitiniai nariai gali jungtis į politines frakcijas pagal savo politines pažiūras. Priėmimo kriterijus nustato kiekvienos politinės frakcijos vidaus taisyklės.

2.

Politinei frakcijai sudaryti reikia ne mažiau kaip aštuoniolikos narių ar pakaitinių narių, atstovaujančių ne mažiau kaip penktadaliui valstybių narių ir ne mažiau kaip pusė jų turi būti Komiteto nariai. Narys ar pakaitinis narys gali priklausyti tik vienai politinei frakcijai. Politinė frakcija paleidžiama, kai neturi tiek narių, kiek reikia jai sudaryti.

3.

Apie politinės frakcijos sudarymą, paleidimą ir bet kokį kitą jos pasikeitimą pareiškimu pranešama Komiteto pirmininkui. Pareiškime apie politinės frakcijos sudarymą nurodomas jos pavadinimas, nariai ir biuro sudėtis.

4.

Kiekviena politinė frakcija turi savo sekretoriatą, kurio darbuotojai priklauso generalinio sekretoriato personalui. Politinė frakcija gali teikti pasiūlymus pareigūnus skiriančiai institucijai dėl frakcijos sekretoriato darbuotojų atrankos, įdarbinimo, perkėlimo į aukštesnes pareigas ar sutarčių su jais pratęsimo. Pareigūnus skirianti institucija savo sprendimą priima išklausiusi atitinkamos politinės frakcijos pirmininką.

5.

Generalinis sekretorius politinėms frakcijoms ir jų organams skiria reikiamas lėšas posėdžiams rengti, taip pat jų veiklai, publikacijoms ir sekretoriatų darbui užtikrinti. Kiekvienos politinės frakcijos lėšos numatomos biudžete. Politinės frakcijos ir jų sekretoriatai gali pagal savo poreikius naudotis Komiteto materialine baze.

6.

Politinės frakcijos ir jų biurai gali rengti posėdžius prieš pat plenarinę sesiją arba jos metu. Du kartus per metus politinės frakcijos gali surengti neeilinį posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvaujančio pakaitinio nario kelionės išlaidos atlyginamos ir dienpinigiai mokami tik tuo atveju, jeigu jis atstovauja savo politinės frakcijos nariui.

7.

Politinėms frakcijoms nepriklausantiems nariams teikiama administracinio pobūdžio pagalba. Jos teikimo tvarką nustato biuras remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu.

1.

Per pirmąjį naujai paskirto Komiteto posėdį laikinai einantis pirmininko pareigas narys supažindina Komitetą su Tarybos pranešimu apie narių paskyrimą ir atsiskaito, kaip jis atstovavo Regionų komitetui ir rūpinosi einamaisiais reikalais. Jeigu paprašoma, laikinai einantis pirmininko pareigas narys, prieš paskelbdamas naujos Komiteto kadencijos pradžią, gali atlikti narių paskyrimo ir įgaliojimų patikrinimo procedūrą.

2.

Laikinasis biuras tęsia savo darbą, kol paskelbiami biuro narių rinkimų rezultatai.

a)

priimti nuomones, pranešimus ir rezoliucijas;

b)

priimti Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

c)

kiekvienos kadencijos pradžioje priimti Komiteto politinę programą;

d)

išrinkti pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir kitus biuro narius;

e)

sudaryti komisijas;

f)

priimti Komiteto darbo tvarkos taisykles ir jas persvarstyti;

g)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 58 ir 59 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba prašymą įstoti į bylą, jei atsižvelgiant į 21 straipsnio 1 dalies 1 sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį.

1.

Komiteto pirmininkas sušaukia plenarinę asamblėją ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Biuras plenarinių sesijų tvarkaraštį turi sudaryti trečiąjį prieš tai einančių metų ketvirtį. Plenarinės sesijos posėdžiai gali trukti vieną ar keletą dienų.

2.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinę plenarinę sesiją, kuri turi įvykti ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip po mėnesio nuo prašymo pateikimo dienos. Prašyme nurodomas klausimas, kuris bus svarstomas neeilinės plenarinės sesijos metu. Į jos darbotvarkę negali būti įtraukiamas joks kitas klausimas.

1.

Biuras parengia preliminarų darbotvarkės projektą, į kurį įtraukiamas preliminarus nuomonių, pranešimų ar rezoliucijų projektų, numatomų svarstyti plenarinėje sesijoje, kuri bus rengiama po artimiausios plenarinės sesijos, sąrašas, taip pat visi kiti dokumentai, skirti sprendimui priimti.

2.

Ne vėliau kaip prieš dvidešimt vieną darbo dieną iki plenarinės sesijos pradžios nariams ir jų pakaitiniams nariams elektroninėmis priemonėmis kiekvieno jų oficialia kalba pateikiamas darbotvarkės projektas ir jame nurodyti dokumentai sprendimui priimti.

3.

Nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektai paprastai įtraukiami į darbotvarkę ta tvarka, kuria juos priėmė komisijos arba kuria jie buvo pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus ir atsižvelgiant į darbotvarkės punktus, susijusius su atitinkama tema.

4.

Tinkamai pagrįstais išskirtiniais atvejais, kai neįmanoma laikytis 2 dalyje nustatyto termino, pirmininkas į darbotvarkės projektą sprendimui priimti skirtą dokumentą gali įtraukti tik tuo atveju, jeigu jis nariams ir pakaitiniams nariams buvo pateiktas jų oficialia kalba ne vėliau kaip prieš savaitę iki plenarinės sesijos pradžios. Dokumento antraštiniame puslapyje pirmininkas nurodo, dėl kokių priežasčių jis laikosi šios tvarkos.

5.

Rašytiniai darbotvarkės projekto pakeitimai generaliniam sekretoriui turi būti pateikti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios.

6.

Biuras paskutiniame posėdyje prieš plenarinę sesiją patvirtina galutinį darbotvarkės projektą. Šio posėdžio metu biuras dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma gali į darbotvarkę įtraukti ypač skubius ar aktualius klausimus, kurių svarstymas negali būti atidėtas vėlesnei plenarinei sesijai.

7.

Komiteto pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu prieš pradedant balsuoti dėl pakeitimų biuras arba plenarinė asamblėja gali nuspręsti:

Ši nuostata netaikoma, jei dėl Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento nustatyto termino sprendimui priimti skirto dokumento priėmimo negalima atidėti.

Į kitą plenarinės asamblėjos posėdį perkeltas sprendimui priimti skirtas dokumentas perkeliamas kartu su jam pagal nustatytus reikalavimus pateiktais pakeitimais. Nepažeidžiant 24 straipsnio 2 dalies a punkto, balsavimo atidėjimas nereiškia, kad nustatomas naujas pakeitimų pateikimo terminas.

Dokumentą grąžinus kompetentingai komisijai, visi dokumento pakeitimai atšaukiami, o pranešėjas, atsižvelgdamas į jų turinį, nusprendžia, kad:

Dokumentas įtraukiamas į komisijos darbotvarkę sprendimui priimti.

1.

Plenarinės asamblėjos sesijos yra viešos, išskyrus tuos atvejus, kai ji dėl visos sesijos arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

2.

Plenarinėje sesijoje gali dalyvauti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai. Jie gali būti kviečiami į sesiją sakyti kalbą.

3.

Savo iniciatyva arba biuro prašymu pirmininkas gali kviesti svečius dalyvauti ir kalbėti plenarinėje sesijoje. Kalboms pasibaigus, gali vykti bendra diskusija, kuriai taikomos nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

4.

Pagal 15 straipsnio 1 ir 6 dalis biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai surengti bendro pobūdžio diskusiją aktualiais politikos klausimais, kurie daro poveikį regionų ir vietos gyvenimui („aktualijų valanda“). Rengiant šią diskusiją, taikomos bendrosios nuostatos dėl kalbėjimo laiko.

1.

Nepažeidžiant žodžio laisvės narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir pagrindiniuose Europos Sąjungos dokumentuose apibrėžtomis vertybėmis bei principais, pagarba Komitetui ir neturi trukdyti sklandžiam Komiteto ir jo organų darbui ar trikdyti ramybės visose Komiteto patalpose.

2.

Plenarinės sesijos pradžioje plenarinė asamblėja biuro siūlymu kiekvienam darbotvarkės punktui svarstyti nustato kalbėjimo laiką. Plenarinės sesijos metu pirmininkas savo iniciatyva ar nario prašymu gali nuspręsti apriboti kalbėjimo laiko trukmę.

3.

Biuro siūlymu pirmininkas gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai, diskutuojant bendro pobūdžio klausimais ar konkrečiomis temomis, paskirstyti numatomą kalbėjimo laiką politinėms frakcijoms ir nacionalinėms delegacijoms.

4.

Laikas, skirtas pastaboms dėl posėdžio protokolo, procedūrų, galutinio darbotvarkės projekto pakeitimų ar darbotvarkės pakeitimų, paprastai neviršija vienos minutės.

5.

Jei kalbėtojas viršija jam skirtą laiką, pirmininkas, įspėjęs, gali nutraukti jo kalbą.

6.

Narys gali pateikti prašymą nutraukti diskusijas; šį pasiūlymą pirmininkas teikia balsuoti.

1.

Norintys kalbėti nariai į kalbėtojų sąrašą įrašomi prašymo pateikimo eilės tvarka. Pirmininkas žodį suteikia pagal šį sąrašą. Jis, kiek įmanoma, rūpinasi, kad vienas po kito kalbėtų skirtingų politinių pažiūrų ir skirtingų nacionalinių delegacijų atstovai.

2.

Tačiau kompetentingos komisijos pranešėjo, politinių frakcijų ir nacionalinių delegacijų atstovų prašymu, žodis jiems gali būti suteikiamas pirmumo tvarka, jei jie pageidauja išsakyti visos frakcijos ar delegacijos nuomonę.

3.

Be pirmininko leidimo nė vienas kalbėtojas tuo pačiu klausimu negali kalbėti daugiau kaip du kartus. Tačiau atitinkamų komisijų pirmininkai ir pranešėjai, paprašę, gali kalbėti tiek, kiek leidžia pirmininkas.

1.

Nariui, norinčiam pareikšti nuomonę dėl procedūros arba atkreipti pirmininko dėmesį į Darbo tvarkos taisyklių nepaisymą, žodį suteikti privaloma. Siūlymas dėl procedūros turi būti susijęs su svarstomu klausimu arba su darbotvarke.

2.

Prašymui pateikti siūlymą dėl procedūros teikiama pirmenybė visų kitų prašymų suteikti žodį atžvilgiu.

3.

Pirmininkas dėl procedūros siūlymų nedelsdamas priima sprendimą pagal Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir savo sprendimą paskelbia iš karto po to, kai iškeliamas Darbo tvarkos taisyklių klausimas. Dėl pirmininko sprendimo nebalsuojama.

1.

Plenarinės asamblėjos kvorumas yra tada, kai dalyvauja dauguma jos narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip penkiolika narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti sesiją ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip penkiolika, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

2.

Nustačius, kad kvorumo nėra, visi darbotvarkės klausimai, dėl kurių reikia balsuoti, perkeliami į kitos dienos posėdį, kurio metu plenarinė asamblėja gali balsuoti dėl perkeltųjų punktų, ir šis balsavimo rezultatas galioja nepaisant dalyvaujančių narių skaičiaus. Galioja visi prieš kvorumo patikrinimą posėdyje priimti sprendimai ar balsavimai.

1.

Plenarinė asamblėja sprendimus priima balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip.

2.

Balsai yra išreiškiami taip: už, prieš, susilaikau. Daugumai nustatyti skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“. Jei balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad balsuoti pateiktas dokumentas ar pasiūlymas atmestas.

3.

Balsavimo teisė yra asmens teisė. Nariai balsuoja tik individualiai ir asmeniškai.

4.

Jei balsavimo rezultatas apskundžiamas, pirmininkas gali nurodyti balsuoti pakartotinai arba to gali paprašyti narys, jei už prašymą balsuoti pakartotinai balsavo ne mažiau kaip penkiolika narių.

5.

Pirmininkui, politinei frakcijai arba 32 nariams prieš galutinės darbotvarkės tvirtinimą pateikus pasiūlymą, plenarinė asamblėja gali nuspręsti dėl vieno ar keleto darbotvarkės punktų balsuoti vardiniu būdu, o balsavimo rezultatai bus įtraukti į plenarinės sesijos protokolą. Jei plenarinė asamblėja nenusprendžia kitaip, vardinis balsavimas netaikomas balsuojant dėl pakeitimų.

6.

Pirmininko, politinės frakcijos arba 32 narių siūlymu, gali būti nuspręsta dėl sprendimų, susijusių su asmenimis, balsuoti slaptu balsavimu.

7.

Pirmininkas bet kuriuo metu gali nuspręsti, kad balsavimas vyks elektroninėmis balsavimo priemonėmis.

Po plenarinės sesijos elektroninio balsavimo rezultatų protokolas skelbiamas viešai.

1.

Tik nariai ir tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai - ir nuomonės pranešėju paskirtas neįgaliotas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą pranešimą - laikydamiesi nustatytos pakeitimų teikimo tvarkos, gali teikti dokumentų, dėl kurių reikia priimti sprendimą, pakeitimus.

Teisę teikti pakeitimus plenarinei sesijai turi narys arba jo tinkamai įgaliotas pakaitinis narys. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

2.

Nepažeidžiant 27 straipsnio 1 dalies, dokumento, dėl kurio reikia priimti sprendimą, pakeitimą turi teikti politinė frakcija arba ne mažiau kaip šeši nariai, nurodydami savo pavardę, ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai. Nacionalinė delegacija, kurią sudaro mažiau kaip šeši nariai, gali teikti pakeitimus, jei juos teikia visi delegacijos nariai ar tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, nurodydami savo pavardes.

3.

Pakeitimai turi būti pateikti iki vienuoliktos darbo dienos iki plenarinės sesijos pradžios 15.00 val. Kai tik pakeitimai išverčiami, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip likus keturioms darbo dienoms iki plenarinės sesijos pradžios, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

Pakeitimai pirmumo tvarka išverčiami ir perduodami pranešėjui, kad jis galėtų pateikti pranešėjo pakeitimus generaliniam sekretoriatui mažiausiai prieš tris darbo dienas iki plenarinės sesijos pradžios. Šie pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 dalyje nurodytų pakeitimų ir juos pranešėjas turi nurodyti. Su pranešėjo pakeitimais galima susipažinti likus vienai dienai iki pirmosios plenarinės sesijos dienos.

Kai taikomos 15 straipsnio 4 dalies nuostatos, pirmininkas gali nuspręsti sutrumpinti galutinį pakeitimų pateikimo terminą iki mažiausiai trijų darbo dienų iki plenarinės sesijos pradžios. Terminas taip pat netaikomas pagal 15 straipsnio 6 dalį teikiamiems skubos tvarka svarstomų klausimų pakeitimams.

4.

Nariai su visais pakeitimais supažindinami iki plenarinės sesijos pradžios.

1.

Taikoma ši balsavimo procedūra:

2.

Balsavimui taikomi principai:

3.

Balsavimas dėl pakeitimų:

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia visame tekste išdėstyti siūlomi keisti punktai, ir laikantis šios sekos:

Priėmus pranešėjo ir kompromisinius pakeitimus, atšaukiami visi pirminiai pakeitimai, kuriuos jie pakeičia.

Kai skirtingi autoriai pateikia du ar daugiau vienodų pakeitimų, dėl jų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo.

4.

Jei pateikiama du ar daugiau vienas kitam prieštaraujančių tos pačios teksto dalies pakeitimų, pirmenybė teikiama tam pakeitimui, kuris yra labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto, ir dėl jo turi būti balsuojama pirmumo tvarka.

5.

Jei pakeitimas, dėl kurio bus balsuojama, paneigia vieną ar keletą kitų tą patį tekstą keičiančių pakeitimų arba jiems prieštarauja, pirmininkas prieš balsavimą praneša, kad priėmus tokį pakeitimą panaikinami kiti pakeitimai. Pakeitimas laikomas negaliojančiu, jeigu jis prieštarauja ankstesnio balsavimo dėl tos pačios nuomonės rezultatams. Jei pakeitimą pateikę autoriai užginčytų pirmininko sprendimą šiuo klausimu, plenarinė asamblėja turi nuspręsti, ar balsuoti dėl šio pakeitimo.

6.

Jeigu visas tekstas nesurenka balsų daugumos per galutinį balsavimą, plenarinė asamblėja sprendžia, ar nuomonės projektą grąžinti kompetentingai komisijai, ar jo atsisakyti. Nuomonė laikoma negaliojančia, jei institucijų darbotvarkėje nebėra laiko tolesniam svarstymui. Komiteto pirmininkas apie tai praneša prašymą pateikusiai institucijai.

Jei nuomonės projektas grąžinamas kompetentingai komisijai, ji privalo nuspręsti, ar:

1.

Nuomonės ar pranešimų projektai, kuriuos vieningai priėmė komisija, teikiami plenarinei asamblėjai priimti be pakeitimų, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai, arba politinė frakcija pateikia pakeitimus pagal 23 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas. Tuo atveju plenarinė asamblėja pakeitimus svarsto. Plenariniame posėdyje pranešėjas pristato nuomonės arba pranešimo projektą, kuris gali būti svarstomas. Projektas perduodamas nariams kartu su darbotvarkės projektu.

2.

Jeigu komisija, kuriai biuras pavedė parengti dokumentą, mano, kad priežasčių, dėl kurių Komitetas galėtų dėl jo pateikti pastabų ar pakeitimų, nėra, ji gali siūlyti dėl to dokumento nepareikšti jokių prieštaravimų. Siūlymas teikiamas plenarinei asamblėjai priimti be svarstymo.

1.

Regionų komitetas pripažįsta ir naudoja šiuos Sąjungos simbolius:

2.

Gegužės 9 dieną Regionų komitetas mini Europos dieną.

3.

Vėliava iškeliama visuose Regionų komiteto pastatuose ir kai vyksta oficialūs renginiai.

4.

Himnas atliekamas naujos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir per kitus iškilmingus posėdžius, pavyzdžiui, priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Komiteto narius į Europos Sąjungą įstojus naujai valstybei narei.

a)

pirmininkas;

b)

pirmasis pirmininko pavaduotojas;

c)

po vieną pirmininko pavaduotoją iš kiekvienos valstybės narės;

d)

dvidešimt aštuoni kiti nariai;

e)

politinių frakcijų pirmininkai.

—

trys vietos: Vokietijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Lenkijai, Jungtinei Karalystei,

—

dvi vietos: Belgijai, Bulgarijai, Kroatijai, Čekijai, Danijai, Graikijai, Airijai, Lietuvai, Vengrijai, Nyderlandams, Austrijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Suomijai, Švedijai,

—

viena vieta: Estijai, Kiprui, Latvijai, Liuksemburgui, Maltai, Slovėnijai.

1.

Kiekviena nacionalinė delegacija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jai priklausančiam biuro nariui, išskyrus pirmininką ir pirmąjį pirmininko pavaduotoją, ad personam.

2.

Kiekviena politinė frakcija iš savo narių paskiria narį arba pakaitinį narį, kuris atstovauja jos pirmininkui ad personam.

3.

Atstovas ad personam turi teisę dalyvauti posėdžiuose, kalbėti ir balsuoti tik tuo atveju, kai atstovauja minėtajam biuro nariui. Apie balso teisės perdavimą generaliniam sekretoriui turi būti pranešta prieš konkretų posėdį laikantis nustatytos informavimo tvarkos.

1.

Biurą dvejų su puse metų kadencijai renka plenarinė asamblėja.

2.

Rinkimai vyksta pirmininkaujant laikinai einančiam pirmininko pareigas 11 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka. Kandidatūros generaliniam sekretoriui turi būti pateiktos raštu ne vėliau kaip likus valandai iki plenarinės sesijos pradžios. Rinkimai gali vykti tik patikrinus, ar yra 21 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodytas kvorumas.

1.

Prieš rinkimus kandidatai į pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo pareigas gali pasakyti trumpą kalbą plenarinei asamblėjai. Laikinai einantis pirmininko pareigas jiems visiems nustato vienodą kalbėjimo laiką.

2.

Pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimai vyksta atskirai. Kandidatas laikomas išrinktu, jei už jį balsuoja dauguma visų balsavusiųjų.

3.

Balsai yra išreiškiami taip: už ir susilaikau. Tikrinant, ar surinkta dauguma, skaičiuojami tik balsai „už“.

4.

Jei per pirmąjį rinkimų turą nė vienas kandidatas nesurenka daugumos, rengiamas antras rinkimų turas, kuriame išrinktu laikomas daugiausiai balsų gavęs kandidatas. Jei balsų surenkama po lygiai, traukiami burtai.

1.

Gali būti sudarytas bendras nacionalinių delegacijų, kurios teikia tik po vieną kandidatą į kiekvieną biure jiems skiriamą vietą, kandidatų sąrašas. Šį sąrašą galima priimti per vieną rinkimų turą, jei už jį balsuoja dauguma balsavusiųjų.

Jei bendras sąrašas nepriimamas arba į nacionalinei delegacijai skirtas biuro narių vietas siūloma daugiau kandidatų nei yra vietų, rinkimai į kiekvieną vietą vyksta atskirai; šiuo atveju taikomos pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų taisyklės, nustatytos 32 straipsnyje ir 33 straipsnio 2–4 dalyse.

2.

Politinių frakcijų išsirinkti pirmininkai yra ir biuro nariai.

a)

kadencijos pradžioje parengti ir pristatyti plenarinei asamblėjai savo politinę programą ir prižiūrėti, kaip ji vykdoma. Kadencijos pabaigoje jis pateikia plenarinei asamblėjai politinės programos įgyvendinimo atskaitą;

b)

organizuoti ir koordinuoti plenarinės asamblėjos ir komisijų darbą;

c)

komisijų siūlymu priimti jų metinę darbo programą;

d)

tvarkyti bendruosius finansinius, organizacinius ar administracinius reikalus, susijusius su nariais ir pakaitiniais nariais; Komiteto ir jo generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, įskaitant etatų planą ir Komiteto organus;

e)

biuras gali:

f)

priimti į darbą generalinį sekretorių ir kitus pareigūnus bei tarnautojus, nurodytus 73 straipsnyje;

g)

teikti plenarinei asamblėjai Komiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 75 straipsnį;

h)

duoti leidimą rengti posėdžius ne įprastinėje darbo vietoje;

i)

priimti nuostatas dėl darbo grupių, jungtinių komitetų, sudarytų su šalimis kandidatėmis, ir kitų politinių organizacijų, kurių veikloje dalyvauja Komiteto nariai, sudėties ir funkcionavimo.

Jungtiniai konsultaciniai komitetai sudaromi su paraišką pateikusių valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais remiantis stabilizacijos ir asociacijos susitarimo nuostatomis.

Jungtinių konsultacinių komitetų narius iš paraišką pateikusių valstybių oficialiai skiria tų šalių vyriausybės, kad būtų atstovaujama jų vietos ir regionų valdžios institucijoms. Sprendimai jungtiniuose konsultaciniuose komitetuose priimami kartu su partnerių atstovais, o posėdžiams kartu pirmininkauja Regionų komitetas ir paraišką pateikusi valstybė.

Jungtiniai konsultaciniai komitetai turėtų priimti ataskaitą ir rekomendacijas tose srityse, kurios aktualios vietos valdžios institucijoms plėtros proceso metu. Ataskaitos gali būti skirtos ir asociacijos tarybai;

j)

remiantis Komiteto pirmininko arba kompetentingos komisijos, veikiančios pagal 58 ir 59 straipsnius, pasiūlymu, priimti sprendimą pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui arba įstoti į bylą šiame teisme, kai šio sprendimo per nustatytą laikotarpį negali priimti plenarinė asamblėja, jei atsižvelgiant į 38 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį nustatyta, kad kvorumas yra ir „už“ balsuoja dauguma balsavusiųjų. Priėmus tokį sprendimą, Komiteto pirmininkas Komiteto vardu pateikia ieškinį ir kitoje sesijoje prašo plenarinės asamblėjos priimti sprendimą dėl šio ieškinio palaikymo. Jei pagal 21 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį nustatoma, kad kvorumas yra, ir plenarinė asamblėja 13 straipsnio g punkte nustatyta dauguma priima sprendimą nepateikti ieškinio, Komiteto pirmininkas ieškinį atsiima.

1.

Biurą sušaukia pirmininkas ir, suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju, nustato posėdžio datą ir darbotvarkę. Biuro posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį arba ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, per keturiolika dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

2.

Biuro kvorumas yra, kai dalyvauja ne mažiau kaip pusė jo narių. Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip šeši nariai balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Nustačius, kad kvorumo nėra, biuras gali tęsti svarstymą, tačiau balsavimas perkeliamas į kitą posėdį.

3.

Sprendimai priimami balsavusiųjų balsų dauguma, išskyrus tuos atvejus, kai Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta kitaip. Taikomos 22 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos.

4.

Nepažeidžiant 40 straipsnio 4 dalies b punkto rengdamas biuro sprendimus, pirmininkas gali pavesti generaliniam sekretoriui parengti dokumentus svarstyti ir rekomenduojamus priimti sprendimus kiekvienu nagrinėjamu klausimu; visi tie dokumentai ir rekomendacijos pridedami prie darbotvarkės projekto.

5.

Nariams šie dokumentai turi būti pateikiami elektroninėmis priemonėmis ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki posėdžio pradžios. Atsižvelgiant į pakeitimų teikimo nuostatas, biuro dokumentų pakeitimus generalinis sekretorius turi gauti ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki biuro posėdžio ir, kai tik jie išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

6.

Išskirtinėmis aplinkybėmis pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui, nesusijusiam su asmenimis, priimti. Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo perduoda nariams ir prašo jų per penkias darbo dienas jam raštu pranešti savo prieštaravimus. Jeigu sprendimui prieštarauja mažiau kaip šeši nariai, jis laikomas priimtu.

1.

Pirmininkas vadovauja Komiteto darbui.

2.

Pirmininkas atstovauja Komitetui. Jis turi teisę perduoti savo įgaliojimus.

3.

Jeigu pirmininko nėra arba jis negali dalyvauti, jam atstovauja pirmasis pirmininko pavaduotojas; jeigu nėra pirmojo pirmininko pavaduotojo arba jis negali dalyvauti, pirmininkui atstovauja vienas iš kitų pirmininko pavaduotojų.

1.

Biuras, remdamasis 37 straipsnio nuostatomis, sudaro patariamąją Finansų ir administracinių reikalų komisiją, kuriai pirmininkauja biuro narys.

2.

Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato jos pirmininkas suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

3.

Finansų ir administracinių reikalų komisija gali iš savo narių paskirti atstovą, kuris padėtų jos pirmininkui atsiskaityti biurui už jam pavestų pareigų vykdymą.

4.

Finansų ir administracinių reikalų komisija atlieka šias funkcijas:

5.

Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininkas atstovauja Komitetui Europos Sąjungos biudžeto valdymo institucijose.

a)

Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu suteikti konsultaciją sutartyse numatytais atvejais ir visais kitais atvejais, ypač susijusiais su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, arba kai viena iš šių institucijų mano, kad tai reikalinga;

b)

savo iniciatyva, kai, Komiteto manymu, tai reikalinga:

c)

kai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnį konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Komitetas mano, kad klausimas yra aktualus regionams.

1.

Gavęs Tarybos, Komisijos ar Europos Parlamento dokumentą, pirmininkas jį priskiria atsakingai komisijai ir artimiausiame posėdyje praneša apie tai biurui.

2.

Jei nuomonės tema apima daugiau negu vienos komisijos kompetenciją, pirmininkas paskiria už dokumentą atsakingą komisiją ir, prireikus, gali siūlyti biurui sudaryti darbo grupę iš atitinkamų komisijų atstovų.

3.

Komisija, kuri nesutinka su pirmininko pagal 42 straipsnio 1 ir 2 dalis priimtu sprendimu, gali per savo pirmininką prašyti biuro priimti sprendimą.

1.

Jei kompetentinga komisija negali parengti nuomonės projekto iki nustatyto termino, biuras gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai paskirti pagrindinį pranešėją, įpareigotą pateikti savo nuomonės projektą tiesiogiai plenarinei asamblėjai.

2.

Jei dėl nustatyto termino plenarinei asamblėjai nelieka laiko paskirti pagrindinį pranešėją, jį paskirti gali pirmininkas; plenarinei asamblėjai apie tai pranešama artimiausiame posėdyje.

3.

Pagrindinis pranešėjas yra atitinkamos komisijos narys.

4.

Ir vienu, ir kitu atveju kompetentinga komisija, jei įmanoma, sušaukia posėdį ir surengia bendro pobūdžio svarstymą dėl nuomonės arba pranešimo.

1.

Prašymą parengti nuomonę savo iniciatyva pagal 41 straipsnio b punkto ii papunktį biurui gali pateikti trys biuro nariai, komisija per savo pirmininką arba trisdešimt du Komiteto nariai. Prašymai su paaiškinimais turi būti biurui pateikti kartu su kitais 38 straipsnio 4 dalyje numatytais svarstytinais dokumentais, jei įmanoma, prieš priimant metinę veiklos programą.

2.

Sprendimą dėl prašymo parengti nuomonę savo iniciatyva pagal 41 straipsnio b punkto ii papunktį biuras priima trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Parengti nuomonę pagal 42 straipsnį pavedama komisijai, kurios kompetencijai yra priskirtas nagrinėjamas klausimas. Pirmininkas informuoja plenarinę asamblėją apie visus biuro sprendimus rengti šias nuomones savo iniciatyva ir jas priskirti.

1.

Į darbotvarkę įtraukiamos tik tos rezoliucijos, kuriose aptariami su Europos Sąjungos veiklos sritimis susiję aktualūs klausimai, keliantys didelį regionų ir vietos valdžios institucijų susirūpinimą.

2.

Pasiūlymą dėl rezoliucijos arba prašymą parengti rezoliuciją Komitetui gali pateikti ne mažiau kaip trisdešimt du nariai arba politinė frakcija. Visi pasiūlymai ir prašymai biurui turi būti pateikti raštu; turi būti nurodytos juos remiančių narių pavardės arba politinės frakcijos pavadinimas. Generalinį sekretorių jie turi pasiekti ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki biuro posėdžio pradžios.

3.

Biuras, nusprendęs, kad Komitetas turi parengti rezoliucijos projektą arba patenkinti prašymą parengti rezoliuciją, gali:

4.

Rezoliucijos, kuria reaguojama į nenumatytą įvykį, įvykusį po 45 straipsnio 2 dalyje nurodyto termino (skubios rezoliucijos), ir kuri atitinka 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, projektas gali būti pateiktas biuro posėdžio pradžioje. Biurui nusprendus, kad pasiūlymas yra susijęs su svarbiausiais Komiteto uždaviniais, jis šį klausimą sprendžia pagal 45 straipsnio 3 dalies c punktą. Plenarinėje asamblėjoje kiekvienas narys gali pateikti skubių rezoliucijų pakeitimų.

1.

Kiekvienos penkerių metų kadencijos pradžioje plenarinė asamblėja sudaro komisijas, atsakingas už darbo parengimą. Ji, biuro siūlymu, priima sprendimą dėl komisijų sudėties ir įgaliojimų.

2.

Komisijų sudėtis turi atspindėti Komitete atstovaujamas valstybes nares.

3.

Kiekvienas Komiteto narys turi priklausyti bent vienai, bet ne daugiau kaip dviem komisijoms. Biuras gali daryti išimčių nacionalinių delegacijų, turinčių mažiau narių nei yra komisijų, nariams.

1.

Per pirmąjį posėdį kiekviena komisija iš savo narių išsirenka pirmininką, pirmąjį pirmininko pavaduotoją ir, jeigu reikia, ne daugiau kaip dar du pirmininko pavaduotojus. Jie renkami dvejų su puse metų laikotarpiui.

2.

Jei kandidatų skaičius atitinka laisvų vietų skaičių, kandidatą arba kandidatus galima išrinkti vieningu pritarimu, be balsavimo. Kitu atveju arba šeštadalio komisijos narių prašymu dėl kandidatų balsuojama pagal 33 straipsnio 2–4 dalių nuostatas, reglamentuojančias Komiteto pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo rinkimų tvarką.

3.

Komisijos pirmininkui arba pirmininko pavaduotojui nutraukus narystę Komitete arba atsistatydinus iš savo komisijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo pareigų, naujas narys į laisvą vietą renkamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

1.

Komisijos, remdamosi įgaliojimais, kuriuos joms pagal 49 straipsnį suteikia plenarinė asamblėja, svarsto Sąjungos politiką. Pagrindinė komisijų užduotis – rengti nuomonių, pranešimų ir rezoliucijų projektus ir teikti plenarinei asamblėjai priimti.

2.

Komisijos sprendimą dėl nuomonių rengimo priima vadovaudamosi:

3.

Jos parengia savo metinę veiklos programą atsižvelgdamos į Komiteto politikos prioritetus ir pateikia biurui tvirtinti.

1.

Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato jos pirmininkas suderinęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju.

2.

Komisiją sušaukia jos pirmininkas. Kvietimą į eilinį posėdį kartu su darbotvarke nariai turi gauti ne vėliau kaip prieš keturias savaites iki nustatytos posėdžio dienos.

3.

Ne mažiau kaip ketvirtadaliui narių pateikus raštišką prašymą, pirmininkas privalo sušaukti neeilinį komisijos posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip po keturių savaičių nuo prašymo pateikimo dienos. Neeilinio posėdžio darbotvarkę sudaro prašymą pateikę nariai. Ji nusiunčiama nariams kartu su pranešimu apie posėdį.

4.

Visus nuomonių projektus ir kitus svarstytinus dokumentus, kuriuos reikia išversti, reikia nusiųsti į komisijos sekretoriatą ne vėliau kaip likus penkioms savaitėms iki nustatytos posėdžio dienos. Šie dokumentai nariams elektroninėmis priemonėmis perduodami ne vėliau kaip likus dvylikai darbo dienų iki posėdžio pradžios. Išskirtiniais atvejais pirmininkas gali minėtus terminus keisti.

5.

Dokumentai sekretoriatui siunčiami elektroniniu paštu laikantis biuro patvirtintos standartinės formos. Dokumente pateikiamos politinės rekomendacijos neturi būti ilgesnės kaip 10 puslapių (15 000 ženklų) su ne didesne nei 10 proc. paklaida, leistina dėl kalbinių priežasčių. Nepaisant to, išimtiniais atvejais, kai nagrinėjamas klausimas turi būti nuodugniau apsvarstytas, komisijos pirmininkas gali padaryti išimtį.

1.

Visi posėdyje dalyvaujantys nariai ir pakaitiniai nariai pasirašo dalyvių sąraše už kiekvieną posėdžio dieną.

2.

Komisijų posėdžiai yra atviri ir vieši, išskyrus tuos atvejus, kai jos dėl viso posėdžio arba konkretaus darbotvarkės punkto priima kitokį sprendimą.

3.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai ir kiti asmenys gali būti kviečiami dalyvauti komisijų posėdžiuose ir atsakyti į narių klausimus.

1.

Komisijos pateikia savo nuomonių projektus laikydamosi institucijų tvarkaraštyje nustatytų terminų. Nuomonės projektui išnagrinėti skiriami ne daugiau kaip du posėdžiai; pirmasis posėdis, kuriame organizuojamas dokumentų rengimo darbas, neįskaičiuojamas.

2.

Išskirtiniais atvejais biuras gali leisti surengti papildomų posėdžių nuomonės projektui svarstyti arba gali atidėti nustatytą jo pateikimo terminą.

1.

Komiteto nuomonėje pateikiamas Komiteto požiūris ir rekomendacijos svarstomu klausimu, o prireikus kartu pateikiami konkretūs pasiūlymai, kaip reikėtų keisti svarstomą dokumentą.

2.

Komiteto nuomonėse dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tose srityse, kurios nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, įvertinama, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Kitose Komiteto nuomonėse, prireikus ir kai tinkama, galima aptarti subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą.

3.

Šiose nuomonėse taip pat kiekvieną kartą esant galimybei vertinamas tikėtinas dokumento poveikis administravimui ir regionų ir vietos finansinėms lėšoms.

4.

Komiteto nuomonėse dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti pateiktos rekomendacijos, kaip pakeisti Europos Komisijos dokumentą.

5.

Prireikus parengiamas aiškinamasis raštas, už kurio parengimą atsako pranešėjas. Dėl aiškinamojo rašto nebalsuojama. Tačiau jis turi derėti su nuomonės, dėl kurios balsuojama, tekstu.

6.

Prie nuomonės projekto, kuriame siūloma nauja finansinį poveikį turėsianti Komiteto veikla, pridedamas priedas, kuriame pateikiama tos veiklos sąnaudų sąmata. Biuras priima šio straipsnio įgyvendinimo nuostatas.

1.

Ši komisija, siekdama atsižvelgti į tolesnę atitinkamos teisėkūros procedūros, susijusios su Komiteto patariamąja funkcija, eigą kitose institucijose, prireikus savo nuožiūra gali prašyti biuro leisti jai tuo pačiu klausimu parengti pataisytą nuomonės projektą, kurį, jei tai įmanoma, rengtų tas pats pranešėjas. Jei procedūra yra taip pažengusi į priekį, kad biurui nebelieka laiko priimti sprendimą, pirmininkas gali leisti rengti pataisytą nuomonę ir kitame biuro posėdyje apie tai informuoti biurą.

2.

Komisija, jei įmanoma, susirenka į posėdį, apsvarsto ir priima pataisytą nuomonės projektą ir pateikia jį artimiausiai plenarinei sesijai.

3.

Jei procedūra, susijusi su Komiteto patariamąja funkcija, yra taip pažengusi į priekį, kad komisijai nebelieka laiko priimti pataisytą nuomonės projektą, komisijos pirmininkas apie tai nedelsdamas praneša Komiteto pirmininkui, kad būtų galima taikyti 43 straipsnyje numatytą pagrindinio pranešėjo skyrimo procedūrą.

1.

Komiteto pirmininkas arba komisija, kuriai buvo pavesta parengti nuomonės projektą, gali pasiūlyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikti ieškinį arba prašymą įstoti į bylą dėl subsidiarumo principo pažeidimo, susijusio su teisės aktu, dėl kurio priėmimo reikia konsultuotis su Komitetu pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 64 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisijos pasiūlymas pagal 13 straipsnio g punktą teikiamas plenarinei asamblėjai arba 37 straipsnio j punkte numatytais atvejais – biurui sprendimui priimti. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 37 straipsnio j punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

1.

Jei su Komitetu nebuvo konsultuojamasi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais, Komiteto pirmininkas arba komisija pagal 13 straipsnio g punktą gali pasiūlyti plenarinei asamblėjai arba 37 straipsnio j punkte numatytais atvejais – biurui pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ieškinį arba prašymą įstoti į bylą.

2.

Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma balsavusiųjų, prieš tai pagal 64 straipsnio 1 dalį patikrinus, ar yra kvorumas. Komisija savo pasiūlymą argumentuoja pateikdama išsamų pareiškimą, kuriame prireikus nurodoma, kad pagal 37 straipsnio j punktą priimtą sprendimą būtina įgyvendinti skubos tvarka.

1.

Nuomonės projektui parengti kiekviena komisija, jos pirmininko teikimu, iš savo narių ar tinkamai įgaliotų pakaitinių narių paskiria vieną arba, tinkamai pagrįstais atvejais, du pranešėjus.

2.

Kiekviena komisija skiria pranešėjus taip, kad nuomonių rengimo darbas būtų teisingai ir tolygiai paskirstytas.

3.

Skubos atveju komisijos pirmininkas, skirdamas pranešėją, gali pasinaudoti rašytine procedūra. Pirmininkas prašo komisijos narių per tris darbo dienas jam raštu pranešti savo prieštaravimus dėl siūlomo pranešėjo paskyrimo. Jei yra prieštaraujančių, pirmininkas ir pirmasis pirmininko pavaduotojas priima sprendimą bendru sutarimu.

4.

Jei pranešėju skiriamas pirmininkas arba vienas jo pavaduotojų, pirmininkavimas posėdžiui, kol nagrinėjamas jų nuomonės projektas, perduodamas pirmininko pavaduotojui arba vyriausiam pagal amžių posėdyje dalyvaujančiam nariui.

5.

Pranešėjui netekus Komiteto nario arba pakaitinio nario mandato, prireikus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iš tai pačiai politinei frakcijai priklausančių komisijos narių skiriamas kitas pranešėjas.

1.

Tinkamai pagrįstais atvejais komisijos, biurui pritarus, sudaro darbo grupes. Darbo grupėms taip pat gali priklausyti nariai iš kitos komisijos.

2.

Posėdyje negalintį dalyvauti darbo grupės narį gali pakeisti kitas tos pačios politinės frakcijos narys, įtrauktas į atitinkamos darbo grupės pavaduojančiųjų narių sąrašą. Jeigu nė vienas iš sąraše nurodytų pavaduojančių narių posėdyje dalyvauti negali, narį gali pakeisti bet kuris jo politinės frakcijos narys arba pakaitinis narys.

3.

Kiekviena darbo grupė gali iš savo narių išsirinkti pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

4.

Darbo grupės gali priimti išvadas ir jas pateikti savo komisijoms.

1.

Kiekvienam pranešėjui gali talkinti ekspertas.

2.

Pranešėjų ekspertams ir komisijų pakviestiems ekspertams atlyginamos kelionės išlaidos ir mokami dienpinigiai.

3.

Ekspertai nėra Komiteto atstovai ir nekalba jo vardu.

1.

Komisijos kvorumas yra, kai dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių.

2.

Kvorumas tikrinamas nario prašymu, jei ne mažiau kaip dešimt narių balsuoja už prašymą patikrinti kvorumą. Jei kvorumo patikrinti neprašoma, visi balsavimo rezultatai galioja nepaisant dalyvaujančiųjų skaičiaus. Prieš pradėdamas tikrinti kvorumą, pirmininkas gali nuspręsti sustabdyti komisijos posėdį ne ilgiau kaip dešimt minučių. Šio patikrinimo paprašę nariai yra įtraukiami į dalyvaujančių narių skaičių, net jeigu tuo metu jų jau nėra salėje. Jei dalyvaujančių narių yra mažiau kaip dešimt, pirmininkas gali priimti sprendimą, kad kvorumo nėra.

3.

Nustačius, kad kvorumo nėra, komisija gali tęsti darbotvarkės klausimų, dėl kurių nereikia balsuoti, nagrinėjimą, tačiau kitų darbotvarkės klausimų svarstymas ir balsavimas perkeliamas į kitą posėdį. Galioja visi prieš kvorumo patikrinimą posėdyje priimti sprendimai ar balsavimai.

1.

Pakeitimai turi būti pateikti ne vėliau kaip devintos darbo dienos prieš posėdžio dieną 15.00 val. Išskirtiniais atvejais šį terminą pirmininkas gali pakeisti.

Pakeitimus komisijai gali teikti tik tos komisijos nariai arba, atsižvelgiant į 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nariai bei tinkamai įgalioti pakaitiniai nariai ir įgaliojimų neturintis, tačiau konkrečios nuomonės pranešėju paskirtas pakaitinis narys, pristatydamas savo parengtą nuomonę.

Teisę teikti pakeitimus komisijos posėdžiui turi tik tos komisijos narys arba tinkamai įgaliotas kitas narys arba pakaitinis narys. Tinkamai pateikti pakeitimai, kuriuos narys ar pakaitinis narys pateikė prieš tai, kai neteko Komiteto nario mandato, suteikė įgaliojimus ar juos atsiėmė, lieka galioti.

Pakeitimai išverčiami pirmumo tvarka ir perduodami pranešėjui, kad jis ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki posėdžio pradžios galėtų pateikti pranešėjo pakeitimus generaliniam sekretoriatui. Pranešėjo pakeitimai turi būti aiškiai susiję su vienu ar keletu 1 dalyje nurodytų pakeitimų. Kai tik šie pranešėjo pakeitimai išverčiami, turi būti sudaryta galimybė su jais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, o spausdinti pakeitimai turi būti išdalyti ne vėliau kaip pačioje posėdžio pradžioje.

24 straipsnio 1–6 dalių nuostatos taikomos mutatis mutandis.

2.

Pakeitimai teikiami balsuoti tokia tvarka, kokia svarstomo nuomonės projekto tekste išdėstyti siūlomi keisti punktai.

3.

Galutinis balsavimas vyksta dėl viso teksto su priimtais jo pakeitimais, jeigu jų būta. Jei nuomonė nesurenka balsavusiųjų balsų daugumos, komisija gali nuspręsti:

4.

Komisijai priėmus nuomonę, komisijos pirmininkas perduoda šį dokumentą Komiteto pirmininkui.

1.

Atsakingai komisijai nusprendus, kad jai pagal 41 straipsnio a punktą pavesta konsultacija nėra aktuali vietos arba regionų lygmeniui arba nėra politinio pobūdžio, ji gali nuspręsti nuomonės nerengti. Generalinis sekretorius apie šį sprendimą praneša atitinkamoms Europos institucijoms.

2.

Atsakingai komisijai nusprendus, kad konsultacija, dėl kurios kreiptasi pagal 41 straipsnio a punktą, yra svarbi, tačiau, atsižvelgiant į prioritetus ir (arba) į tai, kad Komitetas neseniai atitinkamu klausimu jau yra parengęs nuomonių, manoma, kad naujos nuomonės rengti nebūtina, atsakinga komisija gali nuspręsti nuomonės nerengti. Šiuo atveju Komitetas gali nuspręsti motyvuotą atsakymą Europos Sąjungos institucijoms pateikti parengęs atskirą raštą, kurį pasirašo Komiteto pirmininkas. Raštą rengia atsakingos komisijos pirmininkas pasikonsultavęs su ankstesnes nuomones tuo pačiu klausimu rengusiais pranešėjais.

1.

Išskirtiniais atvejais komisijos pirmininkas gali pasinaudoti rašytine procedūra sprendimui dėl komisijos veiklos priimti.

2.

Pirmininkas pasiūlymą dėl sprendimo pateikia nariams ir prašo jų per tris darbo dienas jam raštu pranešti savo prieštaravimus.

3.

Jeigu sprendimui prieštarauja mažiau kaip šeši nariai, jis laikomas priimtu.

1.

Komitetui padeda generalinis sekretoriatas.

2.

Generaliniam sekretoriatui vadovauja generalinis sekretorius.

3.

Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu, nustato tokią generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą, kuri užtikrintų veiksmingą Komiteto ir jo organų funkcionavimą ir padėtų nariams eiti savo pareigas. Kokias paslaugas generalinis sekretoriatas turi teikti nariams, nacionalinėms delegacijoms, politinėms frakcijoms ir joms nepriklausantiems nariams, nustatoma darbo eigos metu.

4.

Generalinis sekretoriatas užtikrina Komiteto organų posėdžių protokolavimą.

1.

Generalinis sekretorius yra atsakingas už tai, kad biuro ar pirmininko priimti sprendimai būtų vykdomi pagal šias Darbo tvarkos taisykles ir taikomas teisės normas. Jis dalyvauja biuro posėdžiuose patariamojo balso teise ir užtikrina posėdžio protokolavimą.

2.

Generalinis sekretorius eina savo pareigas vadovaujamas pirmininko, kuris atstovauja biurui. Generalinis sekretorius kasmet pateikia biurui savo veiklos ataskaitą, atsižvelgdamas į tai, kad jis yra įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, ir prireikus pateikia šios ataskaitos santrauką svarstyti.

1.

Biuras generalinį sekretorių priima į pareigas dviejų trečdalių balsavusiųjų daugumos sprendimu; prieš tai pagal 38 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį patikrinamas kvorumas.

2.

Generalinis sekretorius įdarbinamas penkeriems metams. Biuras, vadovaudamasis Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio ir kitomis susijusiomis nuostatomis, nustato konkrečias generalinio sekretoriaus darbo sutarties sąlygas.

Generalinio sekretoriaus įgaliojimai gali būti pratęsti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip penkeriems metams.

Generalinio sekretoriaus pareigas jam nesant ar negalint jų atlikti, vykdo biuro paskirtas direktorius.

3.

Įgaliojimus, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įdarbinant generalinį sekretorių įgyvendina biuras.

1.

Įgaliojimai, kuriuos pareigūnus skiriančiai institucijai suteikia Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, įgyvendinami taip:

2.

Įgaliojimai, kuriuos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, suteikia Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, įgyvendinami taip:

Laikinieji darbuotojai pirmininko arba pirmojo pirmininko pavaduotojo kabinete įdarbinami iki pirmininko arba pirmojo jo pavaduotojo kadencijos pabaigos:

3.

Biuras, pirmininkas ir generalinis sekretorius gali perduoti įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia šis straipsnis.

Įgaliojimų aktuose numatyta suteikiamų įgaliojimų apimtis, ribos bei laikotarpis nurodant, ar šių įgaliojimų turėtojai gali juos perduoti tretiesiems asmenims.

1.

Finansų ir administracinių reikalų komisija pateikia biurui preliminarų kitų finansinių metų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą. Biuras pateikia preliminarų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą plenarinei asamblėjai tvirtinti.

Pirmininkas, pasitaręs su pirmininkų sueiga, pateikia biurui bendras strategines gaires, kurios bus teikiamos Finansų ir administracinių reikalų komisijai, kad ji parengtų n+2 metų biudžetą.

2.

Plenarinė asamblėja priima preliminarų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą ir pateikia jį Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui tinkamu laiku laikydamasi finansinėse nuostatose nustatytų terminų.

3.

Finansų ir administracinių reikalų komisijos pavedimu išlaidų ir pajamų atskaitomybę vykdo Komiteto pirmininkas arba paveda ją vykdyti pagal biuro priimtas vidaus finansų taisykles. Jis šią funkciją atlieka pagal Finansinį reglamentą, taikomą bendram Europos Sąjungos biudžetui.

1.

Komiteto nuomonės, taip pat pranešimai dėl supaprastintos procedūros taikymo pagal 27 straipsnio nuostatas arba dėl atsisakymo parengti nuomonę pagal 67 straipsnio nuostatas siunčiami Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui. Šiuos dokumentus ir rezoliucijas siunčia pirmininkas.

2.

Nuomonės ir rezoliucijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.

Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis ir fizinis ar juridinis asmuo, nuolat gyvenantis arba įsisteigęs valstybėje narėje, pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties nuostatas turi teisę susipažinti su Regionų komiteto dokumentais laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 išdėstytų principų, sąlygų ir apribojimų ir Komiteto biuro nustatytų nurodymų. Kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims teisė susipažinti su dokumentais, esant galimybei, suteikiama tokiu pat būdu.

2.

Komitetas sudaro Komiteto dokumentų registrą. Biuras priima vidaus taisykles, reglamentuojančias susipažinimo su dokumentais sąlygas ir sudaro tiesiogiai prieinamų dokumentų sąrašą.

a)

Komiteto diskusijose galima kalbėti oficialiomis kalbomis, išskyrus atvejus, kai biuras nusprendžia kitaip.

b)

Visi nariai plenarinių sesijų metu turi teisę kalbėti bet kuria pačių pasirinkta oficialia kalba. Narių kalbos, sakomos viena kuria oficialia kalba, sinchroniškai verčiamos į kitas oficialias kalbas ir į bet kurią kitą kalbą, į kurią, biuro nuomone, versti yra būtina. Tai taip pat taikoma kalboms, kurioms ši galimybė yra numatyta Komiteto administraciniuose susitarimuose su įvairiomis valstybėmis narėmis.

c)

Biuro, komisijų ir darbo grupių posėdžių metu žodžiu verčiama į tas kalbas ir iš tų kalbų, kurias vartoja nariai, patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje.

1.

Jei su valstybe pasirašoma stojimo į Europos Sąjungą sutartis, pirmininkas, gavęs biuro sutikimą, gali paprašyti stojančiosios valstybės vyriausybės į Komitetą paskirti tiek stebėtojų, kiek ateityje tai valstybei Komitete bus skirta vietų.

2.

Iki tol, kol įsigalios stojimo sutartis, šie stebėtojai dalyvauja visuose arba tik kai kuriuose Komiteto darbuose ir turi teisę kalbėti jo organuose.

Jie neturi teisės balsuoti arba būti kandidatais į renkamas Komiteto pareigas. Jų dalyvavimas neturi teisinio poveikio Komiteto darbui.

3.

Tokiomis pat teisėmis kaip ir nariai jie gali naudotis Komiteto patalpomis ir įranga ir turi teisę į išlaidų, kurias jie patiria dėl savo, kaip stebėtojų, veiklos, atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kiek finansinių išteklių šiam tikslui yra skirta atitinkamoje biudžeto eilutėje.

1.

Plenarinė asamblėja narių balsų dauguma nusprendžia, ar Darbo tvarkos taisykles reikia keisti iš dalies ar pakeisti visiškai.

2.

Ji sudaro ad hoc komisiją parengti pranešimo ir teksto projektą, kuriuo remdamasi savo narių balsų dauguma ji priima naujas taisykles. Naujosios taisyklės įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.