29.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 96/149


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/32/ES

2014 m. vasario 26 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo priemonių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (3) buvo iš esmės keičiama (4). Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(2)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (5), nustatomos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės, numatoma gaminių rinkos priežiūros ir gaminių iš trečiųjų šalių tikrinimo sistema bei nustatomi bendrieji žymėjimo CE ženklu principai;

(3)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (6) nustatomi bendrieji principai ir orientacinės nuostatos, skirtos taikyti sektorių teisės aktams, siekiant nustatyti nuoseklų tų teisės aktų pakeitimo ar jų naujos redakcijos rengimo pagrindą. Direktyva 2004/22/EB turėtų būti pritaikyta prie to sprendimo;

(4)

ši direktyva taikoma matavimo priemonėms, kurios yra Sąjungos rinkai naujos matavimo priemonės tuo metu, kai jos pateikiamos rinkai; tai reiškia, kad tai yra arba Sąjungoje įsisteigusio gamintojo pagamintos visiškai naujos matavimo priemonės, arba iš trečiosios šalies importuotos matavimo priemonės (nepriklausomai nuo to, ar jos yra visiškai naujos, ar naudotos);

(5)

tikslios ir susietos matavimo priemonės gali būti naudojamos įvairioms matavimo užduotims. Tie, kurie atsako už visuomenės interesus, sveikatos apsaugą, saugą ir tvarką, aplinkos ir vartotojo apsaugą, mokesčių ir muitų rinkimą ir sąžiningą prekybą, kurie daugeliu būdu tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką kasdieniam piliečių gyvenimui, gali reikalauti naudoti įteisintu būdu kontroliuojamas matavimo priemones;

(6)

ši direktyva turėtų būti taikoma visų rūšių tiekimui, įskaitant nuotolinį pardavimą;

(7)

teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui. Taikytinos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse, o atitikties patvirtinimas turėtų būti pripažįstamas visoje Sąjungoje;

(8)

teisinė metrologinė kontrolė reikalauja atitikties nustatytiems veikimo reikalavimams. Veikimo reikalavimai, kuriuos matavimo priemonės turi atitikti, turėtų užtikrinti aukštą apsaugos lygį. Atitikties vertinimas turėtų užtikrinti aukštą pasikliovimo lygmenį;

(9)

valstybės narės paprastai turėtų skirti teisinę metrologinę kontrolę. Jei skiriama teisinė metrologinė kontrolė, turėtų būti naudojamos tik tos matavimo priemonės, kurios atitinka bendruosius veikimo reikalavimus;

(10)

Direktyvoje 2004/22/EB pateikiamas laisvojo pasirinkimo principas, pagal kurį valstybės narės gali pasinaudoti joms suteikta teise spręsti, ar reikia nurodyti naudoti šioje direktyvoje nurodytas matavimo priemones;

(11)

nacionalinės specifikacijos, kuriose pateikti atitinkami nacionaliniai naudojimo reikalavimai, neturėtų prieštarauti šios direktyvos nuostatoms dėl eksploatavimo pradžios;

(12)

tam tikrų matavimo priemonių veikimas yra ypač jautrus aplinkai, visų pirma, elektromagnetinei aplinkai. Matavimo priemonių atsparumas elektromagnetiniams trikdžiams turėtų būti sudėtinė šios direktyvos dalis, todėl neturėtų būti taikomi atsparumo reikalavimai, pateikti 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (7);

(13)

laisvam matavimo priemonių judėjimui Sąjungoje užtikrinti valstybės narės turėtų netrukdyti pateikti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti matavimo priemones, pažymėtas CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu pagal šios direktyvos nuostatas;

(14)

valstybės narės turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad reikalavimų neatitinkančios matavimo priemonės nebūtų pateikiamos į rinką ir (arba) pradedamos eksploatuoti. Taigi siekiant šio tikslo yra būtinas valstybių narių kompetentingų institucijų tinkamas bendradarbiavimas Sąjungos mastu;

(15)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už matavimo priemonių atitiktį šiai direktyvai jų atitinkamo vaidmens tiekimo grandinėje atžvilgiu, kad būtų užtikrintas aukštas visuomenės interesų, patenkančių į šios direktyvos taikymo sritį, aspektų apsaugos lygis bei sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

(16)

visi tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių siekdami užtikrinti, kad visos jų rinkai tiekiamos matavimo priemonės atitiktų šią direktyvą. Reikia aiškiai ir proporcingai paskirstyti pareigas, kurios atitiktų kiekvieno tiekimo ir platinimo grandinėje dalyvaujančio ekonominės veiklos vykdytojo vaidmenį;

(17)

tam, kad būtų pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūros institucijų ir vartotojų ryšiai, valstybės narės turėtų skatinti ekonominės veiklos vykdytojus papildomai be pašto adreso įtraukti interneto svetainės adresą;

(18)

gamintojas gerai išmano projektavimo ir gamybos procesą, todėl gali geriausiai atlikti atitikties vertinimo procedūrą. Todėl atitikties vertinimas turėtų išlikti tik gamintojo pareiga;

(19)

būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką patenkančios matavimo priemonės atitiktų šią direktyvą, visų pirma, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų matavimo priemonių atitikties vertinimo procedūras. Todėl reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog jų rinkai pateikiamos matavimo priemonės atitiktų šios direktyvos reikalavimus ir kad jie nepateiktų rinkai tokių reikalavimų neatitinkančių arba pavojų keliančių matavimo priemonių. Taip pat reikėtų įtvirtinti nuostatą, kad importuotojai užtikrintų, jog buvo atliktos atitikties vertinimo procedūros ir kad gamintojas paženklino matavimo priemones ir parengė dokumentus, jog kompetentingos nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti;

(20)

kiekvienas importuotojas, pateikdamas matavimo priemonę rinkai, turėtų ant matavimo priemonės nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir pašto adresą, kuriuo būtų galima į jį kreiptis. Reikėtų numatyti išimtis tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl matavimo priemonės dydžio ar pobūdžio. Išimtis turėtų būti taikoma ir tuo atveju, kai importuotojas turėtų atidaryti pakuotę, kad galėtų ant matavimo priemonės nurodyti savo pavadinimą ir adresą;

(21)

platintojas tiekia matavimo priemonę rinkai po to, kai ją rinkai pateikia gamintojas ar importuotojas. Platintojas turėtų deramai pasirūpinti, kad tvarkydamas matavimo priemonę nepadarytų neigiamo poveikio tos priemonės atitikčiai šiai direktyvai;

(22)

ekonominės veiklos vykdytojas, pateikiantis matavimo priemonę rinkai savo vardu ar naudodamas savo prekės ženklą arba pakeičiantis matavimo priemonę taip, kad gali pasikeisti jos atitiktis šiai direktyvai, turėtų būti laikomas gamintoju ir jam turėtų tekti gamintojo pareigos;

(23)

platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su rinka, todėl jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą rinkos priežiūros darbą ir būti pasirengę aktyviai jame dalyvauti teikdami toms institucijoms visą būtiną informaciją apie atitinkamą matavimo priemonę;

(24)

jei užtikrinamas matavimo priemonės atsekamumas visoje tiekimo grandinėje, rinkos priežiūra tampa paprastesnė ir efektyvesnė. Efektyvi atsekamumo sistema palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, patiekusius rinkai reikalavimų neatitinkančias matavimo priemones. Saugant pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją, skirtą identifikuoti kitus ekonominės veiklos vykdytojus, nereikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atnaujintų tokią informaciją apie kitus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems patiekė matavimo priemonę, arba kuriems jie patiekė matavimo priemonę;

(25)

šioje direktyvoje turėtų būti nustatyti tik esminiai reikalavimai, kurie netrukdo techninei pažangai; pageidautina, kad tai būtų veikimo reikalavimai. Kad būtų lengviau vertinti atitiktį tems reikalavimams, būtina numatyti matavimo priemonių, atitinkančių darniuosius standartus, kurie priimami pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (8), kad būtų nustatytos išsamios techninės tų reikalavimų specifikacijos, atitikties prezumpciją;

(26)

Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 numatyta prieštaravimo darniesiems standartams procedūra, kuri taikoma, kai tie standartai ne visiškai atitinka šios direktyvos reikalavimus;

(27)

tarptautiniu mastu suderintų norminių dokumentų techninės ir veikimo reikalavimų specifikacijos irgi gali iš dalies arba visiškai atitikti šioje direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus. Tokiais atvejais šių, tarptautiniu mastu suderintų, norminių dokumentų naudojimas turėtų būti laikomas pakeičiančiu darniųjų standartų naudojimą ir, esant tam tikroms sąlygoms, sudaryti atitikties prezumpciją;

(28)

be to, atitiktį šioje direktyvoje nustatytiems esminiams reikalavimams gali užtikrinti specifikacijos, kurių nėra darniajame standarte arba tarptautiniu mastu suderintame norminiame dokumente. Taigi darniųjų standartų arba tarptautiniu mastu suderintų norminių dokumentų naudojimas turėtų būti neprivalomas;

(29)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, jog jų rinkai tiekiamos matavimo priemonės atitinka esminius reikalavimus, o kompetentingos valdžios institucijos galėtų užtikrinti tų gaminių atitiktį esminiams reikalavimams, būtina numatyti atitikties vertinimo procedūras. Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatyti atitikties vertinimo procedūrų moduliai, apimantys procedūras nuo nuosaikiausios iki griežčiausios proporcingai galimam susijusios rizikos ir reikiamos saugos lygiui. Siekiant užtikrinti, kad visuose sektoriuose procedūros būtų taikomos nuosekliai, ir siekiant išvengti ad hoc variantų, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš tų modulių. Tačiau atsižvelgiant į konkrečius metrologinės kontrolės aspektus tuos modelius būtina pritaikyti;

(30)

surenkamųjų mazgų atitiktis turėtų būti vertinama pagal šią direktyvą. Jei surenkamieji mazgai rinkai tiekiami atskirai ir nepriklausomai nuo matavimo priemonės, jų atitikties vertinimas turėtų būti atliekamas nepriklausomai nuo atitinkamos matavimo priemonės;

(31)

šiuolaikinė matavimo technika nuolat tobulėja, todėl gali keistis atitikties vertinimų poreikiai. Taigi kiekvienai matavimo priemonių kategorijai ir, tam tikrais atvejais, surenkamiesiems mazgams, turėtų būti taikoma tinkama procedūra arba galimybė pasirinkti iš kelių skirtingų lygiaverčio griežtumo procedūrų.

(32)

gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją ir joje pateikti pagal šią direktyvą reikalaujamą informaciją apie matavimo priemonės atitiktį šiai direktyvai ir kitiems susijusiems derinamiesiems Sąjungos teisės aktams;

(33)

tam, kad būtų užtikrinta efektyvi prieiga prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, informacija, kurios reikia, kad būtų galima nustatyti visus taikytinus Sąjungos aktus, turėtų būti pateikiama bendroje ES atitikties deklaracijoje. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, ta bendra ES atitikties deklaracija gali būti byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų atitikties deklaracijų;

(34)

CE ženklas ir papildomas metrologinis ženklas, kuriais nurodoma matavimo priemonės atitiktis, yra matomas viso proceso, apimančio atitikties vertinimą plačiąja prasme, rezultatas. Bendrieji žymėjimo CE ženklu principai ir jo ryšys su kitais ženklais yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Šioje direktyvoje reikėtų nustatyti žymėjimo CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu taisykles;

(35)

siekiant atsižvelgti į klimato sąlygų skirtumus arba į skirtingus vartotojo apsaugos lygius, kurie gali būti taikomi nacionaliniu lygiu, reikia nustatyti aplinkos arba tikslumo klases kaip esminius reikalavimus;

(36)

pagal tam tikras šioje direktyvoje nustatytas atitikties vertinimo procedūras reikalaujama, kad vertinant atitiktį dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos, apie kurias valstybės narės yra pranešusios Komisijai;

(37)

patirtis rodo, kad Direktyvoje 2004/22/EB nustatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti atitikties vertinimo įstaigos, kad apie jas būtų pranešta Komisijai, nėra pakankami, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas vienodai aukštas notifikuotųjų įstaigų teikiamų paslaugų lygis. Vis dėlto labai svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos savo funkcijas vykdytų vienodai gerai ir sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, kurios nori, kad apie jas būtų pranešta siekdamos teikti atitikties vertinimo paslaugas, reikia nustatyti privalomus reikalavimus;

(38)

jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitinkanti darniuosiuose standartuose nustatytus kriterijus, turėtų būti preziumuojama, kad ji atitinka šioje direktyvoje nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(39)

siekiant užtikrinti nuoseklų matavimo priemonių atitikties vertinimo kokybės lygį, taip pat reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms ir kitoms įstaigoms, dalyvaujančioms vertinant ir skelbiant notifikuotąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną;

(40)

šioje direktyvoje nustatytą sistemą turėtų papildyti akreditacijos sistema, numatyta Reglamente (EB) Nr. 765/2008. Kadangi akreditacija yra labai svarbi atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos vertinimo priemonė, reikėtų ją taikyti ir pranešimo tikslais;

(41)

Reglamente (EB) Nr. 765/2008 numatytą skaidrią akreditaciją, kuria užtikrinamas būtinas pasitikėjimo atitikties sertifikatais lygis, nacionalinės viešosios institucijos visoje Sąjungoje turėtų laikyti pageidautinu atitikties vertinimo įstaigų techninės kompetencijos įrodymo būdu. Vis dėlto nacionalinės institucijos gali manyti turinčios tam vertinimui atlikti tinkamų priemonių. Tokiais atvejais siekdamos užtikrinti tinkamą kitų nacionalinių institucijų atlikto vertinimo patikimumo lygį jos turėtų Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius įvertintų atitikties vertinimo įstaigų atitiktį atitinkamiems norminiams reikalavimams;

(42)

dažnai atitikties vertinimo įstaigos dalį savo veiklos, susijusios su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovams arba joms pavaldžioms įstaigoms. Siekiant užtikrinti reikiamą rinkai pateiktinų matavimo priemonių apsaugos lygį, labai svarbu, kad atitikties vertinimo subrangovai ir pavaldžiosios įstaigos atitiktų tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo reikalavimus, kurie yra taikomi notifikuotosioms įstaigoms. Todėl svarbu, kad vertinant notifikuotinų įstaigų kompetenciją bei veiklos rezultatus ir atliekant jau notifikuotų įstaigų stebėseną taip pat būtų vertinama subrangovų bei pavaldžių įstaigų veikla ir atliekama šios veiklos stebėsena;

(43)

būtina pasirūpinti, kad pranešimo procedūra būtų veiksmingesnė ir skaidresnė ir visų pirma pritaikyti ją prie naujų technologijų, kad ją būtų galima atlikti internetu;

(44)

notifikuotosios įstaigos gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje, todėl tikslinga suteikti valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimus dėl notifikuotosios įstaigos. Todėl svarbu numatyti laikotarpį, per kurį būtų galima išnagrinėti visus abejonių ar susirūpinimą dėl atitikties vertinimo įstaigų kompetencijos keliančius klausimus prieš šioms įstaigoms pradedant veikti kaip notifikuotosioms įstaigoms;

(45)

dėl konkurencingumo labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų taip, kad ekonominės veiklos vykdytojams neatsirastų nereikalingos naštos. Dėl tos pačios priežasties ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams reikia užtikrinti, kad atitikties vertinimo procedūros būtų taikomos techniškai nuosekliai. Geriausias būdas tai pasiekti – notifikuotosioms įstaigoms tinkamai koordinuoti tarpusavio veiksmus ir bendradarbiauti;

(46)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą būtina patikslinti, kad matavimo priemonėms, kurioms taikoma ši direktyva, taikomos Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos Sąjungos rinkos priežiūros ir į Sąjungos rinką įvežamų gaminių kontrolės taisyklės. Šia direktyva neturėtų būti užkirstas kelias valstybėms narėms rinktis kompetentingas institucijas toms užduotims atlikti;

(47)

valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad matavimo priemones būtų galima pateikti rinkai tik tuomet, jei jos tinkamai laikomos, naudojamos pagal numatytą paskirtį arba sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai. Matavimo priemonės turėtų būti laikomos neatitinkančiomis šioje direktyvoje nustatytų esminių reikalavimų tik naudojimo sąlygomis, kurias galima pagrįstai numatyti, t. y. kai toks jų naudojimas atsirastų dėl teisėto ir iš anksto nuspėjamo žmogaus elgesio;

(48)

Direktyvoje 2004/22/EB jau yra numatyta apsaugos procedūra, kurią taikydama Komisija gali nagrinėti, ar priemonė, kurią kuri nors valstybė narė nustato jos manymu reikalavimų neatitinkančioms matavimo priemonėms, yra pagrįsta. Tam, kad būtų padidintas skaidrumas ir sutrumpintas dokumentų nagrinėjimo laikas, būtina patobulinti galiojančią apsaugos procedūrą, kad ji taptų efektyvesnė ir būtų pasiremta valstybių narių sukaupta patirtimi;

(49)

esamą sistemą reikėtų papildyti procedūra, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl matavimo priemonių, keliančių pavojų visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, kuriems taikoma ši direktyva, požiūriu. Be to, ta sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkos priežiūros institucijoms bendradarbiauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais ir veiksmų tokių matavimo priemonių atžvilgiu imtis ankstesniame etape;

(50)

kai valstybės narės ir Komisija susitaria dėl valstybės narės taikomos priemonės pagrįstumo, Komisija neturėtų imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai gaminys reikalavimų neatitinka dėl darniojo standarto arba norminio dokumento trūkumų;

(51)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (9);

(52)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais reikalaujama, kad notifikuojančiosios valstybės narės imtųsi taisomųjų priemonių notifikuotųjų įstaigų, kurios neatitinka arba nebeatitinka pranešimo apie jas reikalavimų, atžvilgiu, priimti;

(53)

patariamoji procedūra taip pat turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl prieštaravimų tarptautiniu mastu patvirtintiems norminiams dokumentams, kurių nuorodos dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, priimti, nes susijęs dokumentas dar neleido daryti atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prezumpcijos;

(54)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl prieštaravimų tarptautiniu mastu patvirtintiems norminiams dokumentams, kurių nuorodos jau paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kuriuos valstybė narė ar Komisija laiko pagrįstais, priimti, nes tokie aktai galėtų turėti pasekmių atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prezumpcijai;

(55)

nagrinėjimo procedūra taip pat turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl reikalavimus atitinkančių matavimo priemonių, kurios kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitiems viešųjų interesų apsaugos aspektams, priimti;

(56)

pagal nusistovėjusią praktiką pagal šią direktyvą įsteigtas komitetas gali atlikti naudingą vaidmenį nagrinėjant šios direktyvos taikymo klausimus, kuriuos, remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis, gali pateikti arba jo pirmininkas, arba valstybės narės atstovas;

(57)

kai nagrinėjami kiti su šia direktyva susiję klausimai nei jos įgyvendinimas ar pažeidimai, t. y. Komisijos ekspertų grupėje, Europos Parlamentas, laikydamasis esamos praktikos, turėtų gauti visapusišką informaciją ir dokumentus bei, kai taikoma, kvietimą dalyvauti tokiuose posėdžiuose;

(58)

Komisija, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus, ir atsižvelgdama į jų specifinį pobūdį, turėtų, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011, nustatyti, ar valstybių narių priemonės, priimtos reikalavimų neatitinkančių matavimo priemonių atžvilgiu, yra pateisinamos;

(59)

siekiant atsižvelgti į matavimo technologijų naujoves, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl atskirųjų matavimo priemonių priedų pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(60)

valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir užtikrinti, kad tos taisyklės būtų vykdomos. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(61)

reikia numatyti pagrįstą pereinamojo laikotarpio tvarką, pagal kurią nereikalaujant atitikties tolesniems reikalavimams, kurie taikomi gaminiams, būtų galima rinkai tiekti ir pradėti eksploatuoti matavimo priemones, kurios rinkai jau buvo pateiktos rinkai pagal Direktyvą 2004/22/EB anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios dieną. Todėl platintojai turėtų galėti anksčiau nei nacionalinių priemonių, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama šį direktyva, taikymo pradžios dieną, tiekti matavimo priemones, kurios jau buvo pateiktos rinkai, t. y. jų atsargas, jau esančias platinimo grandinėje;

(62)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti, kad rinkoje esančios matavimo priemonės atitiktų reikalavimus, kuriais nustatomas aukštas šioje direktyvoje nurodytos visuomenės interesų apsaugos lygis, tuo pačiu metu užtikrinant vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(63)

pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtą direktyvą;

(64)

ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų XIV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomi reikalavimai, kuriuos matavimo priemonės turi atitikti, kad galėtų būti tiekiamos rinkai ir (arba) pradėtos eksploatuoti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytoms matavimo užduotims.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Ši direktyva taikoma matavimo priemonėms, apibrėžtoms atitinkamuose matavimo priemonių III–XII prieduose (toliau – atskirųjų matavimo priemonių priedai), skirtuose vandens skaitikliams (MI-001), dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams (MI-002), aktyviosios elektros energijos skaitikliams (MI-003), šilumos energijos skaitikliams (MI-004), skysčių, išskyrus vandenį, nepertraukiamo ir dinaminio matavimo sistemoms (MI-005), automatinėms svarstyklėms (MI-006), taksometrams (MI-007), matams (MI-008), matmenų matavimo priemonėms (MI-009) ir išmetamųjų dujų analizatoriams (MI-010).

2.   Ši direktyva yra atskiroji direktyva, nustatanti elektromagnetinio atsparumo reikalavimus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES (10) 2 straipsnio 3 dalyje. Ta direktyva 2004/108/EB toliau taikoma spinduliuotės reikalavimų atžvilgiu.

3 straipsnis

Pasirinkimas

1.   Valstybės narės, jei tai joms atrodo pagrįsta, gali nustatyti matavimo užduotims naudoti matavimo priemones visuomenės interesams užtikrinti, sveikatos apsaugai, visuomenės saugai ir viešajai tvarkai, aplinkos ir vartotojų apsaugai, mokesčiams ir muitams rinkti ir sąžiningai prekybai.

2.   Jei valstybės narės nenustato tokio naudojimo, jos praneša tokio sprendimo priežastis Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   matavimo priemonė– matavimo funkcijai vykdyti skirtas įtaisas arba sistema, kuriai taikoma 2 straipsnio 1 dalis;

2.   surenkamasis mazgas– taip atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose vadinamas techninis įtaisas, kuris veikia nepriklausomai ir sudaro matavimo priemonę kartu su kitais surenkamaisiais mazgais, kurie su juo yra suderinami, arba kartu su matavimo prietaisu, kuris su juo yra suderinamas;

3.   teisinė metrologinė kontrolė– matavimo užduočių, numatytų atsižvelgiant į matavimo priemonės naudojimo sritį, kontrolė visuomenės interesams užtikrinti, sveikatos apsaugai, visuomenės saugai ir viešajai tvarkai, aplinkos ir vartotojų apsaugai, mokesčiams ir muitams rinkti ir sąžiningai prekybai;

4.   norminis dokumentas– techninių specifikacijų dokumentas, priimtas Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos;

5.   tiekimas rinkai– matavimo priemonių, skirtų platinti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

6.   pateikimas rinkai– matavimo priemonės tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;

7.   pradėjimas eksploatuoti– matavimo priemonės, skirtos galutiniam naudotojui, eksploatavimas pagal paskirtį pirmą kartą;

8.   gamintojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina matavimo priemonę arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti matavimo priemonę ir parduoda tą priemonę savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

9.   įgaliotasis atstovas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, gavęs gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu ir atlikti nurodytas užduotis;

10.   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris Sąjungos rinkai pateikia matavimo priemonę iš trečiosios šalies;

11.   platintojas– tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris tiekia rinkai matavimo priemonę ir nėra nei gamintojas, nei importuotojas;

12.   ekonominės veiklos vykdytojai– gamintojas, įgaliotasis atstovas, importuotojas ir platintojas;

13.   techninė specifikacija– dokumentas, kuriame nustatyti techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti matavimo priemonė;

14.   darnusis standartas– darnusis standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje;

15.   akreditavimas– akreditavimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 10 punkte;

16.   nacionalinė akreditacijos įstaiga– nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 11 punkte;

17.   atitikties vertinimas– procesas, kuriuo nustatoma, ar matavimo priemonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus esminius reikalavimus;

18.   atitikties vertinimo įstaiga– įstaiga, vykdanti atitikties vertinimo veiklą, įskaitant kalibravimą, bandymus, sertifikavimą ir patikrinimus;

19.   atšaukimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama, kad būtų grąžinta galutiniam naudotojui jau pateikta matavimo priemonė;

20.   pašalinimas– bet kokia priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią matavimo priemonės tiekimui rinkai tiekimo grandinėje;

21.   derinamieji Sąjungos teisės aktai– Sąjungos teisės aktai, kuriais suderinamos gaminių pardavimo sąlygos;

22.   CE ženklas– ženklas, kuriuo gamintojas nurodo, kad matavimo priemonė atitinka taikytinus derinamųjų Sąjungos teisės aktų dėl ženklinimo šiuo ženklu reikalavimus.

5 straipsnis

Taikomumas surenkamiesiems mazgams

Kai atskirųjų matavimo priemonių priedai, nustatantys esminius reikalavimus surenkamiesiems mazgams, tokiems surenkamiesiems mazgams mutatis mutandis taikoma ši direktyva.

Atitikčiai nustatyti surenkamieji mazgai ir matavimo priemonės gali būti įvertinami nepriklausomai ir atskirai.

6 straipsnis

Esminiai reikalavimai

Matavimo priemonė turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamame atskirosios matavimo priemonės priede.

Jei tai yra būtina norint taisyklingai naudoti matavimo priemonę, valstybės narės gali pareikalauti, kad I priedo 9 punkte arba atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nurodyta informacija būtų pateikiama galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės, kurioje matavimo priemonė tiekiama rinkai, nustatyta kalba.

7 straipsnis

Tiekimas rinkai ir pradėjimas eksploatuoti

1.   Valstybės narės netrukdo dėl priežasčių, išvardytų šioje direktyvoje, tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti kurią nors matavimo priemonę, atitinkančią šios direktyvos reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad matavimo priemonės būtų tiekiamos rinkai ir (arba) pradėtos eksploatuoti tik jeigu jos atitinka šios direktyvos reikalavimus.

3.   Valstybė narė gali reikalauti, kad pradedama naudoti matavimo priemonė atitiktų nuostatas, kurias lemia vietos klimato sąlygos. Tokiu atveju, pagal I priedo 1 lentelę valstybė narė pasirenka atitinkamas viršutinę ir apatinę temperatūros ribas ir gali apibrėžti drėgmės sąlygas (su kondensatu ar be kondensato) ir tai, ar numatoma naudojimo vieta yra atvira ar uždara.

4.   Kai matavimo priemonei nustatomos skirtingos tikslumo klasės:

a)

atskirųjų matavimo priemonių priedų skyriuose „Eksploatavimo pradžia“ gali būti nurodytos tikslumo klasės, naudojamos specialiais taikymo atvejais;

b)

visais kitais atvejais valstybė narė gali nustatyti, kurios iš apibrėžtų tikslumo klasių turi būti naudojamos specialiais atvejais, jei jos teritorijoje leidžiama naudoti visas tikslumo klases.

Pagal a arba b punktus gali būti naudojamos geresnės tikslumo klasės matavimo priemonės, jei savininkas taip pasirenka.

5.   Valstybės narės netrukdo rodyti šios direktyvos neatitinkančių matavimo priemonių prekybos mugėse, parodose, demonstracijose arba panašiuose renginiuose, jei matomas ženklas, kuriame būtų aiškiai pažymėtas jų neatitikimas ir tai, kad jos negali būti tiekiamos rinkai ir (arba) pradėtos eksploatuoti tol, kol nėra vykdomi atitikties reikalavimai.

2   SKYRIUS

EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ PAREIGOS

8 straipsnis

Gamintojų pareigos

1.   Pateikdami matavimo priemones rinkai ir (arba) pradėdami jas eksploatuoti gamintojai užtikrina, kad jos būtų suprojektuotos ir pagamintos laikantis I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytų esminių reikalavimų.

2.   Gamintojai parengia 18 straipsnyje nurodytus techninius dokumentus ir atlieka 17 straipsnyje nurodytą atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą arba paveda ją atlikti.

Kai atlikus tą atitikties vertinimo procedūrą nustatoma, kad matavimo priemonė atitinka taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojai parengia ES atitikties deklaraciją ir pažymi matavimo priemonę CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu.

3.   Gamintojai saugo techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją 10 metų po matavimo priemonės pateikimo rinkai dienos.

4.   Gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šios direktyvos reikalavimams. Tinkamai atsižvelgiama į matavimo priemonės projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų, norminių dokumentų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama matavimo priemonės atitiktis, pakeitimus.

Kai to reikia atsižvelgiant į matavimo priemonės veikimą, gamintojai tiria rinkai tiekiamų matavimo priemonių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančias ir atšauktas matavimo priemones, taip pat informuoja platintojus apie tokią stebėseną.

5.   Gamintojai užtikrina, kad ant matavimo priemonių, kurias jie pateikė rinkai, būtų nurodytas tipo, partijos ar serijos numeris arba kita informacija, leidžianti nustatyti jos tapatumą, arba, jeigu dėl matavimo priemonės dydžio ar pobūdžio to neįmanoma padaryti, užtikrina, kad reikiama informacija būtų nurodyta matavimo priemonės lydimajame dokumente ir ant pakuotės, jei ji yra, pagal I priedo 9.2 punktą.

6.   Gamintojai pagal I priedo 9.2 punktą ant matavimo priemonės arba, jeigu to neįmanoma padaryti, matavimo priemonę lydinčiame dokumente ir ant pakuotės, jei ji yra, nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Adrese nurodomas vienintelis kontaktinis centras susisiekti su gamintoju. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

7.   Importuotojai užtikrina, kad prie jų rinkai pateiktos matavimo priemonės pagal I priedo 9.3 punktą būtų pridėta ES atitikties deklaracijos kopija ir instrukcijos bei nurodyta informacija, pateikiama galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba. Tokios instrukcijos ir informacija, taip pat visas ženklinimas turi būti aiškūs, suprantami ir suvokiami.

8.   Gamintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateikta matavimo priemonė neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti tos matavimo priemonės atitiktį, ją pašalinti arba atšaukti, jei tai tikslinga. Be to, jei matavimo priemonė kelia pavojų, gamintojai nedelsdami tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokią matavimo priemonę, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, gamintojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad matavimo priemonė atitinka šios direktyvos reikalavimus. Šios institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti matavimo priemonių, kurias jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

9 straipsnis

Įgaliotieji atstovai

1.   Gamintojas rašytiniu įgaliojimu gali paskirti įgaliotąjį atstovą.

Įgaliotasis atstovas negali būti įgaliojamas vykdyti 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų ir pareigą rengti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius dokumentus.

2.   Įgaliotasis atstovas atlieka gamintojo įgaliojime nustatytas užduotis. Įgaliojimu įgaliotajam atstovui leidžiama atlikti bent šiuos veiksmus:

a)

saugoti ES atitikties deklaraciją ir techninius dokumentus 10 metų po matavimo priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos galėtų juos patikrinti;

b)

kompetentingai nacionalinei institucijai pagrįstai paprašius, jai pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus matavimo priemonės atitikčiai įrodyti;

c)

kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu bendradarbiauti su jomis dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti matavimo priemonių, dėl kurių gautas įgaliojimas, keliamą pavojų.

10 straipsnis

Importuotojų pareigos

1.   Importuotojai rinkai pateikia tik reikalavimus atitinkančias matavimo priemones.

2.   Prieš pateikdami matavimo priemonę rinkai ir (arba) ją eksploatuodami, importuotojai užtikrina, kad gamintojas atliko atitinkamą atitikties vertinimo procedūrą, nurodytą 17 straipsnyje. Jie užtikrina, kad gamintojas parengtų techninius dokumentus, kad matavimo priemonė būtų paženklinta CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, ir kad prie jos būtų pridėta ES atitikties deklaracijos kopija ir reikiami dokumentai ir kad gamintojas įvykdytų 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus.

Kai importuotojas mano ar turi pagrindo manyti, kad matavimo priemonė neatitinka I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytų esminių reikalavimų, jis nepateikia matavimo priemonės rinkai ar nepradeda jos eksploatuoti, kol nėra užtikrinama jos atitiktis. Be to, jei matavimo priemonė kelia pavojų, importuotojas apie tai praneša gamintojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Importuotojai pagal I priedo 9.2 punktą ant matavimo priemonės arba, jeigu to neįmanoma padaryti, matavimo priemonę lydinčiame dokumente ir ant jos pakuotės, jei ji yra, nurodo savo pavadinimą, registruotą prekės pavadinimą arba registruotą prekės ženklą ir pašto adresą, kuriuo su jais galima susisiekti. Kontaktiniai duomenys pateikiami galutiniams naudotojams ir rinkos priežiūros institucijoms lengvai suprantama kalba.

4.   Importuotojai užtikrina, kad prie matavimo priemonės pagal I priedo 9.3 punktą būtų pridėtos instrukcijos ir nurodyta informacija, pateikiama galutiniams naudotojams lengvai suprantama, atitinkamos valstybės narės nustatyta kalba.

5.   Kai atsakomybė už matavimo priemonę tenka importuotojams, jie užtikrina, kad jos laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytiems esminiams reikalavimams.

6.   Kai to reikia atsižvelgiant į matavimo priemonės veikimą, importuotojai tiria rinkai tiekiamų matavimo priemonių bandinius, nagrinėja ir, jei būtina, registruoja skundus ir informaciją apie reikalavimų neatitinkančias ir atšauktas matavimo priemones, taip pat informuoja platintojus apie bet kokią tokią stebėseną.

7.   Importuotojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai pateikta matavimo priemonė neatitinka šios direktyvos, nedelsdami imasi taisomųjų priemonių, būtinų užtikrinti tos matavimo priemonės atitiktį, ją pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei matavimo priemonė kelia pavojų, importuotojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokią matavimo priemonę, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

8.   Importuotojai 10 metų po matavimo priemonės pateikimo rinkai dienos saugo ES atitikties deklaracijos kopiją, kad rinkos priežiūros institucijos galėtų ją patikrinti, ir užtikrina, kad tų institucijų prašymu joms galėtų būti pateikti techniniai dokumentai.

9.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, importuotojai tai institucijai lengvai suprantama kalba suteikia popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus matavimo priemonės atitikčiai įrodyti. Tos institucijos prašymu importuotojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti matavimo priemonių, kurias jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

11 straipsnis

Platintojų pareigos

1.   Tiekdami rinkai ir (arba) pradėdami eksploatuoti matavimo priemonę, platintojai veikia deramai laikydamiesi šios direktyvos reikalavimų.

2.   Prieš tiekdami matavimo priemonę rinkai (arba) pradėdami eksploatuoti, platintojai patikrina, ar matavimo priemonė pažymėta CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, ar pagal I priedo 9.3 punktą prie jos pridėta ES atitikties deklaracija, reikalaujami dokumentai ir valstybės narės, kurioje matavimo priemonė bus tiekiama rinkai ir (arba) eksploatuojama, galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtos instrukcijos ir informacija, bei ar gamintojas ir importuotojas įvykdė atitinkamai 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

Kai platintojas mano ar turi pagrindo manyti, kad matavimo priemonė neatitinka I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytų esminių reikalavimų, jis netiekia matavimo priemonės rinkai arba jos neeksploatuoja, kol nėra užtikrinama jos atitiktis. Be to, jei matavimo priemonė kelia pavojų, platintojas apie tai praneša gamintojui ar importuotojui ir rinkos priežiūros institucijoms.

3.   Kai atsakomybė už matavimo priemonę tenka platintojams, jie užtikrina, kad jos laikymo ir transportavimo sąlygos nepakenktų jos atitikčiai I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytiems esminiams reikalavimams.

4.   Platintojai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad jų rinkai patiekta arba eksploatuojama matavimo priemonė neatitinka šios direktyvos, pasirūpina, kad būtų imtasi būtinų taisomųjų priemonių tos matavimo priemonės atitikčiai užtikrinti, ją pašalinti arba atšaukti, jei tikslinga. Be to, jei matavimo priemonė kelia pavojų, platintojai nedelsdami apie tai praneša valstybių narių, kuriose jie tiekė rinkai tokią matavimo priemonę, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, pateikdami išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir apie visas taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.

5.   Jei kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, platintojai suteikia tai institucijai popierine ar elektronine forma visą informaciją ir dokumentus, būtinus matavimo priemonės atitikčiai įrodyti. Tos institucijos paprašymu platintojai bendradarbiauja su ja dėl visų veiksmų, kurių imamasi siekiant pašalinti matavimo priemonės, kurią jie tiekė rinkai, keliamą pavojų.

12 straipsnis

Atvejai, kai importuotojams ir platintojams tenka gamintojų pareigos

Taikant šią direktyvą importuotojas arba platintojas laikomi gamintoju ir todėl jie įgyja 8 straipsnyje nustatytas gamintojo pareigas, jei pateikia matavimo priemonę rinkai savo vardu ar naudodami savo prekės ženklą arba taip pakeičia rinkai jau pateiktą matavimo priemonę, kad gali pasikeisti jos atitiktis šiai direktyvai.

13 straipsnis

Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Rinkos priežiūros institucijų prašymu ekonominės veiklos vykdytojai turi identifikuoti:

a)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuris jiems pateikė matavimo priemonę;

b)

kiekvieną ekonominės veiklos vykdytoją, kuriam jie pateikė matavimo priemonę.

Ekonominės veiklos vykdytojai pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją turi gebėti pateikti 10 metų po to, kai jiems buvo pateikta matavimo priemonė, ir 10 metų po to, kai jie pateikė matavimo priemonę.

3   SKYRIUS

MATAVIMO PRIEMONIŲ ATITIKTIS

14 straipsnis

Matavimo priemonių atitikties prezumpcija

1.   Jei matavimo priemonės atitinka darniuosius standartus arba tam tikras jų dalis, kurių nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad jos atitinka I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tie standartai ar jų dalys.

2.   Jei matavimo priemonės atitinka norminių dokumentų, kurių sąrašas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, dalis, preziumuojama, kad jos atitinka I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytus esminius reikalavimus, kuriuos apima tos norminių dokumentų dalys.

3.   Gamintojas gali pasirinkti naudoti bet kurį techninį sprendimą, kuris atitinka esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose. Be to, norėdamas pasinaudoti atitikties prezumpcija, gamintojas turi tiksliai taikyti sprendimus, minimus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba norminiuose dokumentuose, nurodytuose 1 ir 2 dalyse.

4.   Valstybės narės preziumuoja atitiktį 18 straipsnio 3 dalies i punkte minimiems atitinkamiems bandymams, jei atitinkama bandymų programa buvo vykdoma pagal 1, 2 ir 3 dalyse minimus atitinkamus dokumentus ir jei bandymų rezultatai užtikrina atitiktį esminiams reikalavimams.

15 straipsnis

Norminių dokumentų nuorodų skelbimas

Valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva Komisija prireikus turi:

a)

identifikuoti norminius dokumentus ir sąraše nurodyti tas jų dalis, kurios atitinka norminiuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose;

b)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti norminių dokumentų nuorodas ir a punkte nurodytą sąrašą.

16 straipsnis

Norminių dokumentų nuorodų panaikinimas

1.   Jei valstybė narė arba Komisija mano, kad norminis dokumentas, kurio nuorodos buvo paskelbtos arba skirtas paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ne visiškai atitinka jam taikomus esminius reikalavimus, nurodytus I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose, Komisija nusprendžia:

a)

susijusių norminių dokumentų nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, jų neskelbti arba skelbti su apribojimais;

b)

susijusių norminių dokumentų nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti galioti, palikti galioti su apribojimais arba iš jo išbraukti.

2.   Šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas priimamas laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3.   Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas sprendimas priimamas laikantis 46 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Atitikties vertinimo procedūros

Matavimo priemonės atitiktis taikytiniems esminiams reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties vertinimo procedūrų, išvardytų atitinkamame atskirosios matavimo priemonės priede.

Atitikties vertinimo procedūros nustatytos II priede.

Protokolai ir susirašinėjimo dokumentai dėl atitikties vertinimo procedūrų rengiami valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi atitikties vertinimo procedūras vykdanti notifikuotoji įstaiga, oficialiąja (-iomis) kalba (-omis) arba tos įstaigos patvirtinta kalba.

18 straipsnis

Techniniai dokumentai

1.   Techniniai dokumentai padeda suprasti matavimo priemonės konstrukciją, gamybą ir veikimą ir leidžia įvertinti jos atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

2.   Techniniai dokumentai turi būti pakankamai detalūs, kad galėtų užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi:

a)

metrologinių charakteristikų apibūdinimą;

b)

pagamintų matavimo priemonių, sureguliuotų naudojant tam skirtas priemones, metrologinių parametrų atkuriamumą;

c)

matavimo priemonės vientisumą.

3.   Techninius dokumentus, reikalingus tipui ir (arba) matavimo priemonei identifikuoti ir įvertinti, sudaro tokia informacija:

a)

matavimo priemonės bendrasis aprašymas;

b)

projektavimo ir gamybos brėžiniai bei komponentų, surenkamųjų mazgų, grandinių ir t. t. schemos;

c)

gamybos procesai, užtikrinantys tolygią gamybą;

d)

jei tinka, elektroninių įtaisų ir jų brėžinių, diagramų bei loginių elementų struktūrinių schemų aprašymas ir bendroji informacija apie programinės įrangos charakteristikas ir veikimą;

e)

aprašymai ir paaiškinimai, būtini norint suprasti b, c ir d punktuose nurodytą informaciją, įskaitant matavimo priemonės veikimą;

f)

14 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų ir (arba) norminių dokumentų, taikomų visiškai arba iš dalies, sąrašas, į kuriuos nuorodos buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

g)

sprendimų, taikomų siekiant atitikti esminius reikalavimus, jei nebuvo taikomi 14 straipsnyje nurodyti darnieji standartai ir (arba) norminiai dokumentai, aprašymai, įskaitant taikytų kitų susijusių techninių specifikacijų sąrašą;

h)

projekto skaičiavimų, tyrimų ir t. t. rezultatai;

i)

atitinkamų bandymų rezultatai, jei jie yra būtini norint parodyti, kad tipas ir (arba) matavimo priemonės atitinka:

šios direktyvos reikalavimus esant deklaruojamoms norminėms veikimo sąlygoms ir apibrėžtiems aplinkos trikdžiams,

dujų, vandens ir šiluminės energijos, be to, kitų nei vanduo skysčių skaitiklių patvarumo normas;

j)

ES tipo tyrimo sertifikatai arba ES projekto tyrimo sertifikatai matavimo priemonėms, turinčioms konstrukcinių dalių, identiškų nurodytoms projekte.

4.   Gamintojas nurodo dedamų plombų ir ženklų vietas.

5.   Prireikus gamintojas nurodo suderinamumo su sąsajos įtaisais ir surenkamaisiais mazgais sąlygas.

19 straipsnis

ES atitikties deklaracija

1.   ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad įrodyta, jog įvykdyti I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatyti esminiai reikalavimai.

2.   ES atitikties deklaracija atitinka XIII priede nustatytą pavyzdinę struktūrą, joje pateikiama atitinkamuose II priede aprašytuose moduliuose nurodyta informacija ir ji nuolat atnaujinama. Ji išverčiama į valstybės narės, kurioje matavimo priemonė pateikiama ar tiekiama rinkai, reikalaujamą kalbą ar kalbas.

3.   Kai matavimo priemonei taikomi keli Sąjungos aktai, pagal kuriuos turi būti parengta ES atitikties deklaracija, parengiama visiems tokiems Sąjungos aktams bendra ES atitikties deklaracija. Toje deklaracijoje nurodomi susiję Sąjungos aktai ir jų paskelbimo nuorodos.

4.   Parengęs ES atitikties deklaraciją gamintojas prisiima atsakomybę dėl matavimo priemonės atitikties šioje direktyvoje nustatytiems reikalavimams.

20 straipsnis

Atitikties ženklas

Matavimo priemonės atitiktis šiai direktyvai žymima ant matavimo priemonės CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip nurodyta 21 straipsnyje.

21 straipsnis

Bendrieji žymėjimo CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu principai

1.   Žymėjimui CE ženklu taikomi bendrieji principai, nustatyti Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje.

2.   Papildomą metrologinį ženklą sudaro didžioji raidė „M“ ir stačiakampis su įrašytais dviem paskutiniais ženklo pritvirtinimo metų skaitmenimis. Stačiakampio aukštis turi būti lygus CE ženklo aukščiui.

3.   Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatyti bendrieji principai mutatis mutandis taikomi ženklinant papildomu metrologiniu ženklu.

22 straipsnis

Žymėjimo CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu taisyklės ir sąlygos

1.   Matavimo priemonė arba jos duomenų lentelė žymimos CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu taip, kad šis ženklas būtų matomas, įskaitomas ir neištrinamas. Jei taip žymėti neįmanoma arba negalima dėl matavimo priemonės pobūdžio, CE ženklu žymima pakuotė, jei yra, ir lydimieji dokumentai.

2.   Kai matavimo priemonė susideda iš kelių kartu veikiančių įtaisų, kurie nėra surenkamieji mazgai, CE ženklas ir papildomas metrologinis ženklas pritvirtinami ant matavimo priemonės pagrindinio įtaiso.

3.   CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu žymima prieš pateikiant matavimo priemonę rinkai.

4.   CE ženklas ir papildomas metrologinis ženklas gali būti pritvirtinami prie matavimo priemonės ją gaminant, jei tai pagrįsta.

5.   Papildomas metrologinis ženklas žymimas iš karto po CE ženklo.

Po CE ženklo ir papildomo metrologinio ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, kaip nustatyta II priede.

Matavimo priemonę notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu pažymi pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tai padaro gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas.

Notifikuotosios įstaigos identifikacinis numeris nenutrinamas arba sugadinamas pašalinant.

6.   Prie CE ženklo, papildomo metrologinio ženklo, ir, kai taikoma, notifikuotosios įstaigos identifikacinio numerio gali būti pateikiamas bet koks kitas ženklas, nurodantis konkretų pavojų ar naudojimo atvejį.

7.   Valstybės narės tobulina esamas priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų teisingai taikoma ženklinimą CE ženklu reglamentuojanti tvarka, ir netinkamo to ženklinimo naudojimo atveju imasi tinkamų veiksmų.

4   SKYRIUS

PRANEŠIMAS APIE ATITIKTIES VERTINIMO ĮSTAIGAS

23 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie įstaigas, įgaliotas pagal šią direktyvą atlikti trečiosios šalies atitikties vertinimo užduotis.

2.   Jei 3 straipsnyje nurodytoms matavimo užduotims vykdyti valstybė narė neparengė nacionalinių teisės aktų, ji išsaugo teisę registruoti atitikties vertinimo įstaigą su atitinkama matavimo priemone susijusioms matavimo užduotims vykdyti.

24 straipsnis

Notifikuojančiosios institucijos

1.   Valstybės narės paskiria notifikuojančiąją instituciją, kuri atsako už procedūrų, skirtų atitikties vertinimo įstaigoms įvertinti ir paskelbti bei notifikuotųjų įstaigų stebėsenai, įskaitant 29 straipsnio nuostatų laikymąsi, nustatymą ir taikymą.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėjimą vykdytų nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008 ir jo laikantis.

3.   Jeigu notifikuojančioji institucija deleguoja arba kitaip paveda atlikti 1 dalyje nurodytus vertinimą, notifikavimą ar stebėseną įstaigai, kuri nėra Vyriausybinis subjektas, ta įstaiga turi būti juridinis asmuo ir turi mutatis mutandis atitikti 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Be to, ji turi būti apsidraudusi su savo vykdoma veikla susijusią atsakomybę.

4.   Notifikuojančioji institucija prisiima visą atsakomybę už užduotis, kurias atlieka 3 dalyje nurodyta įstaiga.

25 straipsnis

Notifikuojančiosioms institucijoms taikomi reikalavimai

1.   Notifikuojančioji institucija turi būti įsteigta taip, kad nekiltų jos ir atitikties vertinimo įstaigų interesų konflikto.

2.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia ir institucija turi veikti taip, kad jos veikla būtų objektyvi ir nešališka.

3.   Notifikuojančiosios institucijos organizacinė struktūra turi būti tokia, kad kiekvieną sprendimą dėl pranešimo apie atitikties vertinimo įstaigą priimtų kiti nei vertinimą atlikę kompetentingi asmenys.

4.   Notifikuojančioji institucija nesiūlo arba nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.

5.   Notifikuojančioji institucija saugo informacijos, kurią gauna, konfidencialumą.

6.   Notifikuojančiojoje institucijoje turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti jos užduotis.

26 straipsnis

Notifikuojančiųjų institucijų pareiga informuoti

Valstybės narės informuoja Komisiją apie jų taikomas atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, pranešimo ir notifikuotųjų įstaigų stebėsenos procedūras, taip pat apie susijusius jų pakeitimus.

Komisija tą informaciją skelbia viešai.

27 straipsnis

Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai

1.   Pranešimo tikslais, atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.   Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.   Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos organizacijos ar matavimo priemonės.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamų matavimo priemonių projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.   Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai negali būti vertinamų matavimo priemonių projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai, arba tų šalių atstovai. Tai netrukdo atitikties vertinimo įstaigai naudoti įvertintas jos veiklai būtinas matavimo priemones arba tokias matavimo priemones naudoti asmeniniais tikslais.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduotis atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant šias matavimo priemones ar atliekant techninę jų priežiūrą, taip pat negali atstovauti šioje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie nesiima jokios veiklos, kuri gali prieštarauti jų sprendimo, susijusio su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta, nepriklausomumui ar sąžiningumui. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Tačiau antra pastraipa netrukdo gamintojo ir įstaigos galimybei keistis technine informacija atitikties vertinimo tikslais.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.   Atitikties vertinimo veiklą vykdančios atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansiniams, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo tos veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.   Atitikties vertinimo įstaiga turi būti pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai yra pavestos pagal II priedą ir kurioms atlikti apie ją yra pranešta, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais kiekvienai atitikties vertinimo procedūrai ir kiekvienai matavimo priemonių rūšiai ar kategorijai, kuriai atitikties vertinimo įstaiga yra paskelbta, atitikties vertinimo įstaiga turi reikiamų:

a)

darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)

procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymus, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitų jos užduočių atskyrimas;

c)

procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamos matavimo priemonės technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.   Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)

turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, apimantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurios atžvilgiu yra pranešta apie atitikties vertinimo įstaigą;

b)

pakankamai gerai išmano jų atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi tinkamus įgaliojimus tiems vertinimams atlikti;

c)

turi reikiamų žinių ir išmano I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose nustatytus esminius reikalavimus, taikomus darniuosius standartus ir norminius dokumentus, atitinkamas derinamųjų Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės aktų nuostatas;

d)

turi gebėjimų rengti pažymėjimus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinamas vertinimų atlikimo faktas.

8.   Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas nepriklauso nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo tų vertinimų rezultatų.

9.   Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.   Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinio slaptumo reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal II priedą arba bet kurią nacionalinės teisės nuostatą, kuria jis įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.   Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos veikloje ir notifikuotųjų įstaigų koordinavimo grupės, sudarytos pagal atitinkamus derinamuosius Sąjungos teisės aktus, veikloje arba užtikrina, kad jų darbuotojai, atsakingi už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, būtų apie šią veiklą informuoti, bei tos grupės priimtus administracinius sprendimus ir parengtus dokumentus jos taiko kaip bendrąsias gaires.

28 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų atitikties prezumpcija

Kai atitikties vertinimo įstaiga įrodo, kad atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose arba jų dalyse, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, preziumuojama, kad ji atitinka 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus tiek, kiek taikytini darnieji standartai apima tuos reikalavimus.

29 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pavaldžiosios įstaigos ir subranga

1.   Kai notifikuotoji įstaiga konkrečias užduotis, susijusias su atitikties vertinimu, paveda atlikti subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai, ji užtikrina, kad subrangovas ar pavaldžioji įstaiga atitiktų 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir apie tai praneša notifikuojančiajai institucijai.

2.   Notifikuotosios įstaigos prisiima visą atsakomybę už subrangovų ar pavaldžiųjų įstaigų atliekamas užduotis, neatsižvelgiant į tai, kur jie yra įsteigti.

3.   Pavesti darbą subrangovui arba pavaldžiajai įstaigai galima tik gavus kliento sutikimą.

4.   Notifikuotosios įstaigos saugo dokumentus, susijusius su subrangovo ar pavaldžiosios įstaigos kvalifikacijos įvertinimu ir jų pagal II priedą atliktu darbu, kad notifikuojančioji institucija galėtų juos patikrinti.

30 straipsnis

Akredituotos vidaus įstaigos

1.   Galima naudotis akredituota vidaus įstaiga siekiant, kad ji atliktų įmonės, kurios dalimi ji yra, atitikties vertinimą siekiant įgyvendinti II priedo 2 punkte (A2 modulis) ir 5 punkte (C2 modulis) nustatytas procedūras. Ta įstaiga yra savarankiškas ir atskiras įmonės padalinys ir nedalyvauja projektuojant, gaminant, tiekiant, montuojant, naudojant arba prižiūrint matavimo priemones kurias ji vertina.

2.   Akredituota vidaus įstaiga atitinka šiuos reikalavimus:

a)

ji yra akredituota pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008;

b)

įstaiga ir jos darbuotojai organizacijoje turi būti aiškiai apibrėžti ir įmonės, kuriai jie priklauso, viduje taikyti tokius pranešimų teikimo metodus, kuriais būtų užtikrintas ir atitinkamai nacionalinei akreditacijos įstaigai įrodytas jų nešališkumas;

c)

nei įstaiga, nei jos darbuotojai nėra atsakingi už matavimo priemonių, kurias jie vertina, projektavimą, gamybą, tiekimą, montavimą, veikimą arba priežiūrą ir nedalyvauja jokioje veikloje, kuria gali būti pažeistas su jų vertinimo veikla susijusių sprendimų nepriklausomumas ar sąžiningumas;

d)

savo paslaugas ji teikia tik įmonei, kurios struktūrai ji priklauso.

3.   Apie akredituotą vidaus įstaigą pranešama valstybėms narėms arba Komisijai, tačiau notifikuojančiosios institucijos prašymu informaciją apie vidaus įstaigos akreditaciją pateikia įmonė, kurios padalinys yra minėta įstaiga, arba nacionalinė akreditacijos įstaiga.

31 straipsnis

Pranešimo paraiška

1.   Atitikties vertinimo įstaiga pranešimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi, notifikuojančiajai institucijai.

2.   Prie pranešimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir matavimo priemonės ar priemonių, kurią (-ias) vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašymas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas, jeigu jis yra, kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.   Jeigu tam tikra atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 27 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.

32 straipsnis

Pranešimo procedūra

1.   Notifikuojančiosios institucijos gali pranešti tik apie tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.   Pranešimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms jos siunčia naudodamosi Komisijos parengta ir prižiūrima elektroninio pranešimo priemone.

3.   Pranešime nurodoma informacija apie matavimo priemonės (-ių) rūšį (-is), kuriai (-ioms) skirta kiekviena įstaiga ir, jeigu taikoma, matavimo priemonės tikslumo klasės, matavimo sritis, matavimo technologija ir visos kitos matavimo priemonės charakteristikos, ribojančios pranešimo taikymo sritį. Pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamą (-as) matavimo priemonę (-es) ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą.

4.   Kai pranešimas nėra grindžiamas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 31 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra tvarka, skirta užtikrinti, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir atitiks 27 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5.   Atitinkama įstaiga gali vykdyti notifikuotosios įstaigos veiklą tik tuo atveju, jeigu per dvi savaites po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai yra pateikiamas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius po pranešimo apie notifikuotąją įstaigą, kai akreditacijos pažymėjimas nepateikiamas, Komisija arba kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų.

Tik tokia įstaiga pagal šią direktyvą laikoma notifikuotąja įstaiga.

6.   Notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus vėlesnius pranešimo pakeitimus.

33 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų identifikaciniai numeriai ir sąrašai

1.   Komisija notifikuotajai įstaigai suteikia identifikacinį numerį.

Komisija suteikia tik vieną identifikacinį numerį net ir tuo atveju, kai apie įstaigą yra pranešta pagal kelis Sąjungos aktus.

2.   Komisija viešai paskelbia pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų sąrašą ir nurodo joms suteiktus identifikacinius numerius bei veiklą, kuriai atlikti apie jas yra pranešta.

Komisija užtikrina, kad tas sąrašas būtų nuolat atnaujinamas.

34 straipsnis

Pranešimų pakeitimai

1.   Kai notifikuojančioji institucija išsiaiškina arba jai yra pranešama, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba kad ji nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija atitinkamai apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina pranešimo galiojimą, atsižvelgdama į tų reikalavimų nesilaikymo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Apie tai ji nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

2.   Jeigu pranešimo galiojimas apribojamas, laikinai sustabdomas ar atšaukiamas arba kai notifikuotoji įstaiga nutraukia veiklą, notifikuojančioji valstybė narė imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad tos įstaigos bylos būtų perduotos tvarkyti kitai notifikuotajai įstaigai arba saugomos, kad su jomis galėtų susipažinti prašymą pateikusios atsakingos notifikuojančiosios institucijos ir rinkos priežiūros institucijos.

35 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos ginčijimas

1.   Komisija nagrinėja visus atvejus, kai jai kyla abejonių arba kai jai pranešama apie abejones dėl notifikuotosios įstaigos kompetencijos arba dėl to, ar notifikuotoji įstaiga ir toliau vykdo jai nustatytus reikalavimus ir pavestas pareigas.

2.   Komisijos prašymu notifikuojančioji valstybė narė pateikia Komisijai visą informaciją, susijusią su pranešimo pagrindu arba atitinkamos notifikuotosios įstaigos kompetencijos patvirtinimu.

3.   Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gauta atliekant tyrimą, būtų nagrinėjama konfidencialiai.

4.   Kai Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jai taikomų pranešimo reikalavimų, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo notifikuojančiosios valstybės narės prašoma imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, pranešimo galiojimo panaikinimą.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

36 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos pareigos

1.   Notifikuotosios įstaigos atlieka atitikties vertinimus pagal II priede numatytas atitikties vertinimo procedūras.

2.   Atitikties vertinimai atliekami laikantis proporcingumo principo, stengiantis išvengti nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams. Atitikties vertinimo įstaigos veiklą vykdo tinkamai atsižvelgdamos į įmonės dydį, veiklos sektorių ir struktūrą, atitinkamos matavimo priemonės technologijos sudėtingumą ir į tai, ar gamybos procesas yra masinis, ar serijinis.

Vis dėlto jos veikia pakankamai griežtai ir užtikrina tokį apsaugos lygį, kurio reikia matavimo priemonės atitikčiai šiai direktyvai užtikrinti.

3.   Kai notifikuotoji įstaiga nustato, kad gamintojas neįvykdė I priede ir atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose arba atitinkamuose darniuosiuose standartuose, norminiuose dokumentuose ar kitose techninėse specifikacijose nustatytų esminių reikalavimų, ji reikalauja, kad tas gamintojas imtųsi reikiamų taisomųjų priemonių, ir neišduoda atitikties sertifikato.

4.   Kai po sertifikato išdavimo notifikuotoji įstaiga vykdydama atitikties stebėseną nustato, kad matavimo priemonė nebeatitinka reikalavimų, ji reikalauja, kad gamintojas imtųsi tinkamų taisomųjų priemonių, ir jei būtina laikinai sustabdo arba panaikina sertifikato galiojimą.

5.   Kai taisomųjų priemonių nesiimama arba jos nedaro reikiamo poveikio, notifikuotoji įstaiga prireikus apriboja, laikinai sustabdo arba panaikina sertifikatų galiojimą.

37 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų sprendimų apskundimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma notifikuotųjų įstaigų priimtų sprendimų apskundimo procedūra.

38 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų pareiga informuoti

1.   Notifikuotosios įstaigos informuoja notifikuojančiąją instituciją apie:

a)

kiekvieną atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą;

b)

bet kokias aplinkybes, turinčias įtakos pranešimo taikymo sričiai ar sąlygoms;

c)

kiekvieną prašymą suteikti informacijos, kurį jos gavo iš rinkos priežiūros institucijų dėl atitikties vertinimo veiklos;

d)

jei prašoma, atitikties vertinimo veiklą, vykdytą pagal suteiktus įgaliojimus, ir bet kokią kitą veiklą, pvz., tarpvalstybiniu mastu vykdytą veiklą ir subrangą.

2.   Notifikuotosios įstaigos kitoms pagal šią direktyvą notifikuotosioms įstaigoms, vykdančioms panašią tokių pačių matavimo priemonių atitikties vertinimo veiklą, teikia atitinkamą informaciją dėl klausimų, susijusių su neigiamais ir, jei prašoma, teigiamais atitikties vertinimo rezultatais.

39 straipsnis

Patirties mainai

Komisija pasirūpina, kad būtų organizuojami valstybių narių nacionalinių institucijų, atsakingų už notifikuotųjų įstaigų skelbimo politiką, patirties mainai.

40 straipsnis

Notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimas

Komisija užtikrina deramą pagal šią direktyvą notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą bei tai, kad šis koordinavimas ir bendradarbiavimas tinkamai vyktų konkretaus sektoriaus ar sektorių notifikuotųjų įstaigų grupėje ar grupėse.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, apie kurias jos pranešė, tiesiogiai ar per paskirtuosius atstovus dalyvautų tos grupės ar grupių veikloje.

5   SKYRIUS

SĄJUNGOS RINKOS PRIEŽIŪRA, MATAVIMO PRIEMONIŲ, PATENKANČIŲ Į SĄJUNGOS RINKĄ, KONTROLĖ IR SĄJUNGOS APSAUGOS PROCEDŪRA

41 straipsnis

Sąjungos rinkos priežiūra ir į Sąjungos rinką patenkančių matavimo priemonių kontrolė

Matavimo priemonėms taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 15 straipsnio 3 dalis ir 16–29 straipsniai.

42 straipsnis

Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliančių matavimo priemonių atveju taikoma procedūra

1.   Kai vienos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos turi pakankamai priežasčių manyti, kad matavimo priemonė, kuriai taikoma ši direktyva, kelia pavojų viešiesiems interesams, kuriems taikoma ši direktyva, jos atlieka su atitinkama matavimo priemone susijusį vertinimą, apimantį visus atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis.

Jeigu atlikdamos pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą rinkos priežiūros institucijos nustato, kad matavimo priemonė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, jos nedelsdamos pareikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų matavimo priemonės atitiktį tiems reikalavimams, pašalintų matavimo priemonę iš rinkos arba ją atšauktų per pagrįstą laikotarpį, kurį jos nustato atsižvelgdamos į pavojaus pobūdį.

Rinkos priežiūros institucijos apie tai informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodytoms priemonėms taikomas Reglamento (EB) Nr. 765/2008 21 straipsnis.

2.   Kai rinkos priežiūros institucijos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių jų reikalavimu turi imtis ekonominės veiklos vykdytojas, jos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

3.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad visų reikiamų taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių matavimo priemonių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

4.   Jei per 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima reikiamų taisomųjų veiksmų, rinkos priežiūros institucijos imasi visų tinkamų laikinųjų priemonių, kad būtų uždraustas arba apribotas matavimo priemonės tiekimas jų nacionalinei rinkai, kad matavimo priemonė būtų pašalinta iš tos rinkos arba atšaukta.

Rinkos priežiūros institucijos apie tas priemones nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

5.   Pateikiant 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją pateikiami visi turimi duomenys, visų pirma nurodomi reikalavimų neatitinkančiai matavimo priemonei identifikuoti būtini duomenys, matavimo priemonės kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Visų pirma rinkos priežiūros institucijos nurodo, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

a)

matavimo priemonė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, susijusių su visuomenės interesų apsaugos aspektais; arba

b)

14 straipsnyje nurodyti darnieji standartai arba norminiai dokumentai, kuriais remiantis daryta atitikties prezumpcija, turi trūkumų.

6.   Kitos nei pagal šį straipsnį procedūrą inicijavusios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visas priimtas priemones, ir pateikia visą turimą papildomą informaciją, susijusią su atitinkamos matavimo priemonės neatitiktimi, ir, jei nesutinka su priimta nacionaline priemone, pareiškia prieštaravimus.

7.   Jeigu per tris mėnesius po 4 dalies antroje pastraipoje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės taikomos laikinosios priemonės, ta priemonė laikoma pagrįsta.

8.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos matavimo priemonės atžvilgiu būtų imtasi reikiamų ribojamųjų priemonių, kaip antai matavimo priemonė būtų nedelsiant pašalinta iš rinkos.

43 straipsnis

Sąjungos apsaugos procedūra

1.   Kai užbaigus 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą procedūrą dėl priemonės, kurios ėmėsi valstybė narė, yra pareiškiami prieštaravimai arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė prieštarauja Sąjungos teisės aktams, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina nacionalinę priemonę. Remdamasi to vertinimo rezultatais Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta.

Komisija sprendimą adresuoja visoms valstybėms narėms ir nedelsdama praneša apie jį valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

2.   Jeigu nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, visos valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkanti matavimo priemonė būtų pašalinta iš jų rinkos, ir apie tai praneša Komisijai. Jei nacionalinė priemonė laikoma nepagrįsta, atitinkama valstybė narė tą priemonę atšaukia.

3.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o matavimo priemonės neatitiktis siejama su darniųjų standartų trūkumais, nurodytais šios direktyvos 42 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

4.   Kai nacionalinė priemonė laikoma pagrįsta, o matavimo priemonės neatitiktis siejama su norminių dokumentų trūkumais, nurodytais 42 straipsnio 5 dalies b punkte, Komisija taiko 16 straipsnyje numatytą procedūrą.

44 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios matavimo priemonės, kurios kelia pavojų

1.   Kai valstybė narė, kuri pagal 42 straipsnio 1 dalį atlieka vertinimą, nustato, kad šią direktyvą atitinkanti matavimo priemonė vis dėlto kelia pavojų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų požiūriu, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi visų reikiamų priemonių siekdamas užtikrinti, kad atitinkama rinkai pateikta matavimo priemonė nebekeltų to pavojaus, pašalintų matavimo priemonę iš rinkos arba atšauktų ją per pagrįstą laikotarpį, kurį ji nustato atsižvelgdama į pavojaus pobūdį.

2.   Ekonominės veiklos vykdytojas užtikrina, kad taisomųjų veiksmų būtų imtasi visų susijusių matavimo priemonių, kurias jis tiekė rinkai visoje Sąjungoje, atžvilgiu.

3.   Valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Ta informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma nurodant atitinkamai matavimo priemonei identifikuoti būtinus duomenis, matavimo priemonės kilmę ir tiekimo grandinę, susijusio pavojaus pobūdį ir taikomų nacionalinių priemonių pobūdį ir trukmę.

4.   Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis ir atitinkamu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir įvertina taikomas nacionalines priemones. Remdamasi to vertinimo rezultatais, priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nusprendžia, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta, ar ne, ir, kai tai būtina, pasiūlo atitinkamas priemones.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 46 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5.   Komisija sprendimą skiria visoms valstybėms narėms ir nedelsdama jį perduoda valstybėms narėms ir atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui ar vykdytojams.

45 straipsnis

Oficiali neatitiktis

1.   Nedarant poveikio 42 straipsniui, kai valstybė narė nustato vieną iš toliau nurodytų faktų, ji reikalauja, kad atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas pašalintų susijusią neatitiktį:

a)

matavimo priemonė CE ženklu arba papildomu metrologiniu ženklu pažymėta pažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnį arba šios direktyvos 22 straipsnį;

b)

nepritvirtintas CE ženklas arba papildomas metrologinis ženklas;

c)

gaminys notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu, jeigu ta įstaiga dalyvauja atliekant gamybos kontrolę, pažymėtas pažeidžiant 22 straipsnį arba nepažymėtas;

d)

su matavimo priemone nepateikta ES atitikties deklaracija;

e)

ES atitikties deklaracija parengta neteisingai;

f)

techninių dokumentų nėra arba yra pateikti ne visi techniniai dokumentai;

g)

8 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija nepateikta, neteisinga ar neišsami;

h)

neįvykdytas bet kuris kitas 8 ar 10 straipsnyje numatytas administracinis reikalavimas.

2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta neatitiktis nepašalinama, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų apribotas ar uždraustas matavimo priemonės tiekimas rinkai arba užtikrinta, kad ji būtų atšaukta ar pašalinta iš rinkos.

6   SKYRIUS

KOMITETO PROCEDŪRA IR DELEGUOTIEJI AKTAI

46 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda matavimo priemonių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4.   Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprasta komiteto narių balsų dauguma.

5.   Komisija konsultuojasi su komitetu visais klausimais, dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 ar bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą privaloma konsultuotis su sektorių ekspertais.

Be to, komitetas gali nagrinėti bet kurį kitą klausimą dėl šios direktyvos taikymo, kurį remiantis jo darbo tvarkos taisyklėmis gali iškelti jo pirmininkas arba valstybės narės atstovas.

47 straipsnis

Priedų keitimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl atitinkamų atskirųjų matavimo priemonių priedų keitimo; tai taikoma:

a)

didžiausioms leidžiamosioms paklaidoms (DLP) ir tikslumo klasėms;

b)

norminėms veikimo sąlygoms;

c)

ribinėms pokyčio vertėms;

d)

trikdžiams.

48 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   47 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. balandžio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 47 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 47 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

49 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų ekonominės veiklos vykdytojams pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalinės teisės nuostatas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų vykdomos. Tokiose taisyklėse gali būti numatytos baudžiamosios sankcijos už rimtus pažeidimus.

Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

50 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės netrukdo tiekti rinkai ir (arba) pradėti eksploatuoti matavimo priemones, kurioms taikoma Direktyva 2004/22/EB, kurios atitinka tą direktyvą ir kurios buvo pateiktos rinkai anksčiau nei 2016 m. balandžio 20 d.

Remiantis Direktyva 2004/22/EB išduoti sertifikatai galioja pagal šią direktyvą.

2.   Direktyvos 2004/22/EB 23 straipsnis taikomas iki 2016 m. spalio 30 d.

51 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. balandžio 19 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 4 straipsnio 5–22 punktų, 8–11, 13, 14, 19 ir 21 straipsnių, 22 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalių, 23–45, 49 ir 50 straipsnių bei II priedo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. balandžio 20 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurią panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

52 straipsnis

Panaikinimas

Nedarant poveikio 50 straipsniui, Direktyva 2004/22/EB su pakeitimais, padarytais aktais, išvardytais XIV priedo A dalyje, panaikinama nuo 2016 m. balandžio 20 d., nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų XIV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal XV priede pateiktą atitikties lentelę.

53 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

1, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio 1–4 punktai, 5, 6, 7, 15–18 ir 20 straipsniai, 22 straipsnio 2 ir 4 dalys bei I ir III–XII priedai taikomi nuo 2016 m. balandžio 20 d.

54 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2014 m. vasario 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 105.

(2)  2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 135, 2004 4 30, p. 1.

(4)  Žr. XIV priedo A dalį.

(5)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 82.

(7)  OL L 390, 2004 12 31, p. 24.

(8)  OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

(9)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(10)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 79).


I PRIEDAS

ESMINIAI REIKALAVIMAI

Matavimo priemonė turi užtikrinti aukštą metrologinės apsaugos lygį, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų pasitikėti matavimo rezultatu, o jos projektas ir gamyba turi atitikti aukštą kokybės lygį, kai kalbama apie matavimo techniką ir matavimo duomenų saugą.

Toliau yra nustatyti esminiai reikalavimai, kuriuos turi atitikti matavimo priemonės, prireikus papildyti specialiaisiais reikalavimais matavimo priemonėms, nustatytais III–XII prieduose, kuriuose pateikiama daugiau informacijos apie tam tikrus bendrųjų reikalavimų aspektus.

Priimant esminių reikalavimų įgyvendinimo sprendimus, reikia atsižvelgti į numatomą matavimo priemonės panaudojimą ir visus prognozuojamus netinkamus matavimo priemonės naudojimo atvejus.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Matuojamasis dydis

Matuojamasis dydis – konkretus matuojamas dydis.

Paveikusis dydis

Paveikusis dydis – ne matuojamasis, tačiau įtakos matavimo rezultatui turintis dydis.

Norminės veikimo sąlygos

Norminės veikimo sąlygos – matuojamojo dydžio ir paveikiojo dydžio vertės, sudarančios įprastas matavimo priemonės veikimo sąlygas.

Trikdis

Paveikusis dydis, kurio vertė yra atitinkamo reikalavimo apibrėžtose ribose, tačiau neatitinka apibrėžtų matavimo priemonės norminių veikimo sąlygų. Paveikusis dydis yra trikdis, jei to paveikiojo dydžio norminės veikimo sąlygos nėra apibrėžtos.

Ribinė pokyčio vertė

Ribinė pokyčio vertė – vertė, kuriai esant matavimo rezultato pokytis laikomas nepageidaujamu.

Matas

Matas – įtaisas, kuriuo tolydžiai atkuriama arba teikiama viena arba kelios žinomos tam tikro dydžio vertės.

Tiesioginis pardavimas

Prekybinis sandoris yra tiesioginis pardavimas, jei:

mokama kaina yra pagrįsta matavimo rezultatu; ir

bent viena iš šalių, dalyvaujanti su matavimu susietame sandoryje, yra vartotojas arba bet kuri kita šalis, kuriai turi būti užtikrintas panašus apsaugos lygis; ir

visos sandorio šalys priima tuo momentu ir toje vietoje gauto matavimo rezultatą.

Klimatinė aplinka

Klimatinė aplinka – sąlygos, kuriomis gali būti naudojamos matavimo priemonės. Siekiant atsižvelgti į valstybių narių klimato skirtumus, nustatytos skirtingos ribinės temperatūros vertės.

Komunalinės paslaugos

Komunalinės paslaugos – elektros, dujų, šiluminės energijos arba vandens tiekimas.

ESMINIAI REIKALAVIMAI

1.   Leidžiamosios paklaidos

1.1.   Esant norminėms veikimo sąlygoms ir nesant trikdžių, matavimo paklaida turi būti ne didesnė kaip didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertė, nustatyta matavimo priemonei taikomuose atitinkamuose reikalavimuose.

Jei kitaip nenurodyta atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose, DLP išreiškiama kaip dviženklis nuokrypis nuo tikrosios matuojamosios vertės.

1.2.   Esant norminėms veikimo sąlygoms ir trikdžiams, veikimo reikalavimas turi atitikti reikalavimus, apibrėžtus matavimo priemonei taikomuose atitinkamuose reikalavimuose.

Jei matavimo priemonė skirta naudoti nustatyto dydžio nuolat veikiančio elektromagnetinio lauko sąlygomis, leidžiamoji paklaida atliekant bandymą elektromagnetiniame lauke, kurio amplitudė yra moduliuota, turi neviršyti DLP.

1.3.   Gamintojas apibrėžia klimatinę, mechaninę ir elektromagnetinę aplinką, kurioje numatoma matavimo priemonę naudoti, jos maitinimą ir kitus paveikiuosius dydžius, kurie gali veikti matavimo priemonės tikslumą, atsižvelgiant į reikalavimus, nurodytus atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose.

1.3.1.   Klimatinė aplinka

Gamintojas nustato viršutinę ribinę temperatūros vertę ir apatinę ribinę temperatūros vertę pagal 1 lentelėje nurodytas vertes, jei kitaip nenurodyta III–XII prieduose, ir nurodo, ar matavimo priemonė skirta veikti besikondensuojančios ar nesikondensuojančios drėgmės sąlygomis, be to, numatomą matavimo priemonės naudojimo vietą, t. y. ar ji atvira ar uždara.

1   lentelė

 

Temperatūros ribinės vertės

Viršutinė ribinė temperatūros vertė

30 °C

40 °C

55 °C

70 °C

Apatinė ribinė temperatūros vertė

5 °C

–10 °C

–25 °C

–40 °C

a)

Mechaninė aplinka klasifikuojama pagal toliau aprašytas M1–M3 klases.

M1

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su nereikšminga vibracija ir smūgiais, pvz., matavimo priemonėms, tvirtinamoms prie lengvųjų laikančiųjų konstrukcijų, veikiamoms nežymios vibracijos ir smūgių, kurie persiduoda nuo vietinio sprogdinimo arba polių kalimo darbų, trankomų durų ir t. t.

M2

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su reikšminga arba aukšto lygio vibracija ir smūgiais, pvz., perduodama nuo mašinų ir arti pravažiuojančių transporto priemonių arba šalia esančių sunkiųjų mašinų, juostinių konvejerių ir t. t.

M3

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose, kuriose yra aukšto ir labai aukšto lygio vibracija ir smūgiai, pvz., matavimo priemonėms, tiesiogiai įrengtoms ant mašinų, juostinių konvejerių ir t. t.

b)

Reikia atsižvelgti į šiuos paveikiuosius dydžius, susijusius su mechanine aplinka:

vibraciją;

mechaninį smūgį.

a)

Elektromagnetinė aplinka klasifikuojama pagal toliau aprašytas E1, E2 arba E3 klases, jei kitaip nenustatyta atitinkamuose atskirųjų matavimo priemonių prieduose.

E1

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su elektromagnetiniais trikdžiais, atitinkančiais tuos, kurie gali pasitaikyti gyvenamuosiuose, komerciniuose ir lengvosios pramonės pastatuose.

E2

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, naudojamoms vietose su elektromagnetiniais trikdžiais, atitinkančiais tuos, kurie gali pasitaikyti kituose pramoniniuose pastatuose.

E3

Ši klasė taikoma matavimo priemonėms, kurioms elektros maitinimą tiekia transporto priemonės baterija. Tokios matavimo priemonės turi atitikti E2 reikalavimus ir šiuos papildomus reikalavimus:

įtampos sumažėjimo, kurį sukelia vidaus degimo variklių starterio įjungimas,

apkrovos išjungimo pereinamųjų procesų, vykstančių kai varikliui dirbant atjungiama išsikrovusi baterija.

b)

Į šiuos paveikiuosius dydžius atsižvelgiama kalbant apie elektromagnetinę aplinką:

įtampos trūkius;

trumpalaikius įtampos sumažėjimus;

įtampos pereinamuosius procesus maitinimo ir (arba) signalo linijose;

elektrostatinius išlydžius;

radijo dažnių elektromagnetinius laikus;

maitinimo ir (arba) signalo linijose indukuojamus radijo dažnių elektromagnetinius laukus;

viršįtampius maitinimo ir (arba) signalo linijose.

1.3.4.   Kiti paveikieji dydžiai, į kuriuos tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti, yra:

įtampos kitimas;

maitinimo tinklo dažnio kitimas;

maitinimo tinklo dažnio magnetiniai laukai;

visi kiti dydžiai, kurie galėtų reikšmingai paveikti matavimo priemonės tikslumą.

1.4.   Atliekant pagal šią direktyvą numatytus bandymus, taikomi šie punktai:

1.4.1.   Pagrindinės bandymo ir paklaidų nustatymo taisyklės

Esminiai reikalavimai, apibrėžti 1.1 ir 1.2 punktuose, tikrinami kiekvienam taikytinam paveikiajam dydžiui. Jei kitaip neapibrėžta atitinkamame atskirosios matavimo priemonės priede, šie esminiai reikalavimai taikomi, veikiant kiekvienu paveikiuoju dydžiu, o jo poveikis įvertinamas atskirai, kai visų kitų paveikiųjų dydžių vertės palaikomos sąlyginai pastovios ir apytikriai lygios pamatinių sąlygų vertėms.

Metrologiniai bandymai atliekami veikiant paveikiuoju dydžiu arba po jo veikimo, atsižvelgiant į tai, kuri sąlyga atitinka matavimo priemonės įprastas naudojimo sąlygas, kai tas paveikusis dydis gali pasireikšti.

1.4.2.   Aplinkos drėgmė

a)

Atsižvelgiant į klimatinę aplinką, kurioje matavimo priemonę numatyta naudoti, gali būti atliekamas drėgnojo karščio su pastovia temperatūra (nevykstant kondensacijai) arba drėgnojo karščio su cikliškai kintančia temperatūra (vykstant kondensacijai) bandymas.

b)

Drėgnojo karščio su cikliškai kintančia temperatūra bandymas taikytinas, kai kondensacija yra didelė arba kai garų prasiskverbimas pagreitėja dėl kvėpavimo poveikio. Jei drėgmės kondensacija nevyksta, taikytinas drėgnojo karščio su pastovia temperatūra bandymas.

2.   Atkuriamumas

Įvertinant identiškus matuojamuosius dydžius skirtingose vietose ir skirtingiems vartotojams bei esant vienodoms visoms kitoms sąlygoms, nuosekliųjų matavimų rezultatai turi būti artimi. Skirtumas tarp matavimo rezultatų turi būti mažas palyginti su DLP.

3.   Pakartojamumas

Matuojant tą patį matuojamąjį dydį ir esant vienodoms matavimo sąlygoms, nuosekliųjų matavimų rezultatai turi būti artimi. Skirtumas tarp matavimo rezultatų turi būti mažas palyginti su DLP.

4.   Skyra ir jautris

Numatomai matavimo užduočiai matavimo priemonė turi būti pakankamai jautri, o skyros riba turi būti pakankamai maža.

5.   Patvarumas

Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad galėtų užtikrinti tinkamą metrologinių charakteristikų stabilumą gamintojo numatytu laikotarpiu, jei matavimo priemonė yra tinkamai įrengta, prižiūrima ir naudojama pagal gamintojo instrukciją, o aplinkos sąlygos atitinka jai numatytas sąlygas.

6.   Patikimumas

Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad defekto, dėl kurio galėtų būti gautas netikslus matavimas, poveikis būtų kiek įmanoma mažesnis, nebent tokio defekto būvimas būtų akivaizdžiai matomas.

7.   Tinkamumas

7.1.

Matavimo priemonė neturi turėti savybių, kurios galėtų palengvinti nesąžiningą naudojimą, o netyčinio neteisingo naudojimo galimybės būtų mažiausios.

7.2.

Matavimo priemonė turi būti tinkama naudoti pagal paskirtį, atsižvelgiant į jos praktines naudojimo sąlygas, o vartotojui neturi būti keliami nepagrįsti reikalavimai, kad jis galėtų gauti teisingą matavimo rezultatą.

7.3.

Komunalinių paslaugų matavimo priemonių sistemingosios paklaidos pokytis neturi būti per didelis, kai srautai arba srovės yra už matavimo srities ribų.

7.4.

Jei matavimo priemonė yra skirta matuoti matuojamojo dydžio vertes, kurios laikui bėgant nekinta, matavimo priemonė turi būti nejautri mažiems matuojamojo dydžio vertės svyravimams arba tinkamai į juos reaguoti.

7.5.

Matavimo priemonė turi būti tvirta, o jos gamybai naudotos medžiagos atitikti matavimo priemonės numatomo naudojimo sąlygas.

7.6.

Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima kontroliuoti matavimo procesą, matavimo priemonę pateikus į rinką ir pradėjus ją naudoti. Prireikus matavimo priemonės dalimi turi būti specialūs šiai kontrolei skirti įrenginiai arba programinė įranga. Tikrinimo metodika turi būti aprašyta naudojimo vadove.

Kai matavimo priemonė tiekiama kartu su programine įranga, kuri be matavimo funkcijos užtikrina kitas funkcijas, metrologinėms charakteristikoms svarbi programinė įranga turi būti identifikuojama ir jos neturi neleistinu būdu veikti susijusi programinė įranga.

8.   Apsauga nuo klastojimo

8.1.

Matavimo priemonės metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie jo kito įtaiso, jokios prijungtų įtaisų savybės arba savybės kurio nors nuotolinio įtaiso, su kuriuo matavimo priemonė palaiko ryšį.

8.2.

Metrologinėms charakteristikoms svarbus įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad jį būtų galima apsaugoti. Numatytos saugos priemonės turi užtikrinti įsikišimo įrodymą.

8.3.

Metrologinėms charakteristikoms svarbi programinė įranga turi būti identifikuota, kaip tokia, ir turi būti apsaugota.

Matavimo priemonė turi sudaryti sąlygas lengvai identifikuoti programinę įrangą.

Bet kokio įsikišimo įrodymo galimybė turi būti išlaikoma pagrįstą laikotarpį.

8.4.

Matavimo duomenys, matavimo charakteristikoms svarbi programinė įranga ir saugomi arba perduodami metrologiniu požiūriu svarbūs parametrai turi būti tinkamai apsaugoti nuo netyčinio arba tyčinio sugadinimo.

8.5.

Komunalinių paslaugų matavimo priemonių atveju turi būti neįmanoma grąžinti į pradinę padėtį tiekiamų kiekių rodmens arba rodmenų, kurie leistų apskaičiuoti suminį tiekiamą kiekį, kai jis pats arba jo dalis naudojama atsiskaitymui pagrįsti.

9.   Ant matavimo priemonės pateikiama ir prie jo pridedama informacija

9.1.

Ant matavimo priemonės turi būti šie užrašai:

a)

gamintojo pavadinimas, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas;

b)

informacija apie jos tikslumą;

ir, kai taikoma:

c)

informacija apie naudojimo sąlygas;

d)

matavimo funkcinės galimybės;

e)

matavimo sritis;

f)

tapatumo ženklas;

g)

ES tipo tyrimo sertifikato arba ES projekto tyrimo sertifikato numeris;

h)

informacija apie tai, ar papildomi įtaisai metrologiniams rezultatams gauti atitinka šios direktyvos teisinės metrologinės kontrolės nuostatas ar jų neatitinka.

9.2.

Kai matavimo priemonės matmenys yra per maži arba jos konstrukcija yra per jautri informacijai užrašyti, reikiama informacija turi būti tinkamai nurodyta ant pakuotės, jei yra, ir pridedamuose dokumentuose, kurie reikalaujami pagal šios direktyvos nuostatas.

9.3.

Prie matavimo priemonės pridedama informacija apie jos veikimą, išskyrus kai dėl matavimo priemonės paprastumo to daryti nebūtina. Informacija turi būti lengvai suprantama ir ją sudaro, jei tinka:

a)

norminės veikimo sąlygos;

b)

mechaninės ir elektromagnetinės aplinkos klasės;

c)

viršutinė ir apatinė temperatūros ribinė vertė, gali ar negali veikti drėgmės kondensavimosi sąlygomis, atviroje ar uždaroje vietoje;

d)

įrengimo, priežiūros, remonto, leidžiamojo reguliavimo instrukcijos;

e)

taisyklingo veikimo instrukcijos ir visos specialiosios naudojimo sąlygos;

f)

suderinamumo su sąsajomis, surenkamaisiais mazgais arba matavimo priemonėmis sąlygos.

9.4.

Grupei tapačių matavimo priemonių, naudojamų toje pat vietoje arba komunalinėms paslaugoms matuoti, nebūtina taikyti atskirų naudojimo instrukcijų.

9.5.

Jei atskirųjų matavimo priemonių priede nenurodyta kitaip, skalės padalos intervalas matuojamojo dydžio vertėmis turi būti 1 × 10n, 2 × 10n arba 5 × 10n formos, kai n yra bet kuris sveikasis skaičius arba nulis. Matavimo vienetas arba jo simbolis turi būti nurodytas arti jo skaitmeninės vertės.

9.6.

Matas turi būti ženklinamas vardine verte arba skale, pridedant naudojamą matavimo vienetą.

9.7.

Naudojami matavimo vienetai ir jų simboliai turi atitikti Sąjungos teisės aktų dėl matavimo vienetų ir jų simbolių nuostatas.

9.8.

Visi pagal bet kurį reikalavimą būtini ženklai ir užrašai turi būti aiškūs, neištrinami, vienareikšmiai ir neperkeliami.

10.   Rezultato rodmuo

10.1.

Rezultato rodmuo turi būti pateiktas monitoriuje arba atspausdintas popieriuje.

10.2.

Bet kurio rezultato rodmuo turi būti aiškus ir vienareikšmis, kartu nurodant tokius ženklus ir užrašus, kurie yra būtini informuojant vartotoją apie rezultato prasmę. Įprastomis naudojimo sąlygomis pateiktas rezultatas turi būti lengvai skaitomas. Gali būti rodomi papildomi rodmenys, jei jų neįmanoma supainioti su metrologiškai kontroliuojamais rodmenimis.

10.3.

Jei rodmuo atspausdinamas arba pateikiamas grafine forma, spaudinys arba grafikas turi būti lengvai skaitomas ir neištrinamas.

10.4.

Tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims. Jei tai svarbu tiesioginiams pardavimams, ant visų vartotojui pateiktų kvitų, kurie išduodami pagalbiniu įtaisu, neatitinkančiu atitinkamų šios direktyvos reikalavimų, turi būti atitinkama perspėjanti informacija.

10.5.

Neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas monitorius, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių. Šio monitoriaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina.

11.   Tolesnis duomenų apdorojimas prekybos sandoriui sudaryti

11.1.

Matavimo priemonė, išskyrus komunalinėms paslaugoms skirtą matavimo priemonę, turi ilgalaikiam saugojimui tinkamu būdu registruoti matavimo rezultatą bei reikiamą informaciją konkrečiam sandoriui identifikuoti, kai:

a)

matavimo negalima pakartoti; ir

b)

matavimo priemonė paprastai yra skirta naudoti nedalyvaujant vienai iš sandorio šalių.

11.2.

Be to, matavimo rezultato (su informacija sandoriui identifikuoti) įrodymą, tinkamą ilgalaikiam saugojimui, turi būti įmanoma gauti iš karto atlikus matavimą.

12.   Atitikties vertinimas

Matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad būtų galima įvertinti jos atitiktį atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams.


II PRIEDAS

A MODULIS –   GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ

1.   Gamybos vidaus kontrolė yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje. Pagal dokumentus turi būti įmanoma įvertinti priemonės atitiktį atitinkamiems reikalavimams, be to pridedama tinkama pavojų analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir joms taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

4.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

4.1.

Prie kiekvienos atskiros matavimo priemonės, kuri atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pritvirtina CE ženklą ir papildomą metrologinį ženklą, nustatytus šioje direktyvoje.

4.2.

Gamintojas parengia rašytinę matavimo priemonės modelio ES atitikties deklaraciją, ir ją saugo dešimt metų nuo matavimo priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje turi būti nurodyta priemonė, kuriai ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

5.   Įgaliotasis atstovas

Gamintojo pareigas, išvardytas 4 punkte, jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

A2 MODULIS –   GAMYBOS VIDAUS KONTROLĖ IR PRIŽIŪRIMAS GAMINIŲ BANDYMAS ATSITIKTINIAIS INTERVALAIS

1.   Gamybos vidaus kontrolė ir prižiūrimas priemonių bandymas atsitiktiniais intervalais yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje. Techniniai dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti priemonės atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams, be to, pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis 2 punkte nurodytiems techniniams dokumentams ir joms taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

4.   Gaminių tikrinimai

Kad patikrintų gaminių vidaus tikrinimų kokybę, gamintojo pasirinkimu, akredituota vidaus įstaiga arba gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka gaminių tikrinimus arba paveda juos atlikti atsitiktiniais jos nustatytais intervalais, atsižvelgiant, inter alia, į priemonių technologinį sudėtingumą ir gamybos apimtis. Tiriama pakankama gatavų gaminių imtis, kurią įstaiga paima gamybos vietoje prieš pateikiant gaminius rinkai, ir atliekami reikiami bandymai, nurodyti atitinkamose darniųjų standartų ir (arba) norminių dokumentų dalyse, ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nurodyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrinta priemonių atitiktis atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams. Jei atitinkamo darniojo standarto arba norminio dokumento nėra, dėl atliktinų bandymų sprendžia atitinkama akredituota vidaus įstaiga arba notifikuotoji įstaiga.

Tais atvejais, kai imtyje daug matavimo priemonių neatitinka priimtino kokybės lygio, akredituota vidaus įstaiga arba notifikuotoji įstaiga imasi atitinkamų priemonių.

Kai bandymus atlieka notifikuotoji įstaiga, gamintojas notifikuotosios įstaigos atsakomybe gaminius gamybos metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

5.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir šioje direktyvoje nurodytu papildomu metrologiniu ženklu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę matavimo priemonės modelio ES atitikties deklaraciją, ir ją saugo dešimt metų nuo matavimo priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje turi būti nurodyta priemonė, kuriai ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

6.   Įgaliotasis atstovas

5 punkte nurodytas gamintojo pareigas jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jei jos nurodytos įgaliojime.

B MODULIS:   ES TIPO TYRIMAS

1.

ES tipo tyrimas – atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydama notifikuotoji įstaiga tiria techninį matavimo priemonės projektą, taip pat patikrina ir patvirtina, kad techninis projektas atitinka taikytinus šios direktyvos reikalavimus.

2.

ES tipo tyrimas gali būti vykdomas vienu iš šių būdų:

a)

numatomos produkcijos tipinio bandinio tyrimas, kai tiriama visa matavimo priemonė (produkcijos tipas);

b)

įvertinama priemonės atitiktis techniniam projektui, vykdant techninių dokumentų ir 3 punkte nurodytų patvirtinančių duomenų tyrimą, taip pat atliekant numatomos produkcijos vienos ar daugiau svarbių dalių tipinių pavyzdžių tyrimą (produkcijos tipo ir projekto tipo derinimas);

c)

priemonės atitikties techniniam projektui vertinimas, vykdant techninių dokumentų ir 3 punkte minimų patvirtinančių duomenų tyrimą ir nevykdant bandinio tyrimo (projekto tipas).

Notifikuotoji įstaiga sprendžia apie tinkamą būdą ir reikalingus bandinius:

3.

Gamintojas ES tipo tyrimo paraišką pateikia vienai pasirinktai notifikuotajai įstaigai.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką paduoda jo įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

techniniai dokumentai, aprašyti 18 straipsnyje. Pagal techninius dokumentus turi būti įmanoma įvertinti priemonės atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams; be to, pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

Paraiška, kai tikslinga, taip pat apima:

d)

numatomos produkcijos tipinius pavyzdžius. Notifikuotoji įstaiga gali paprašyti pateikti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai vykdyti;

e)

techniniam projektui pasirinkto sprendinio tinkamumą patvirtinančius duomenis. Šiuose patvirtinančiuose duomenyse turi būti nurodyti visi taikyti dokumentai, visų pirma, jei reikiami darnieji standartai ir (arba) norminiai dokumentai nebuvo taikyti visa apimtimi. Prireikus į patvirtinančius duomenis įtraukiami rezultatai, gauti atliekant bandymus pagal kitas atitinkamas technines specifikacijas atitinkamoje gamintojo laboratorijoje, arba kitoje bandymų laboratorijoje jo vardu ir jo atsakomybe.

4.

Notifikuotoji įstaiga:

 

tirdama priemonę:

4.1.

išnagrinėja techninius dokumentus ir patvirtinamuosius duomenis, kad įvertintų priemonės techninio projekto tinkamumą.

 

vertindama pavyzdį (-žius):

4.2.

patikrina, ar pavyzdys (-žiai) buvo pagamintas (-i) pagal techninius dokumentus, ir identifikuoja elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal taikytinas reikiamų darniųjų standartų ir (arba) norminių dokumentų nuostatas, be to, elementus, kurie buvo suprojektuoti taikant kitas atitinkamas technines specifikacijas;

4.3.

atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar teisingai taikyti gamintojo pasirinkti atitinkamame darniajame standarte ir norminiuose dokumentuose nustatyti sprendiniai;

4.4.

jei susijusiuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose nustatyti sprendiniai nebuvo taikomi, atlieka reikiamus tyrimus ir bandymus arba paveda juos atlikti, kad būtų patikrinta, ar gamintojo pasirinktais sprendiniais, įskaitant jų taikymą kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, įvykdomi šios direktyvos atitinkami esminiai reikalavimai;

4.5.

susitaria su gamintoju dėl vietos, kurioje bus atliekami tyrimai ir bandymai.

 

Kitų matavimo priemonės dalių atžvilgiu:

4.6.

ištiria techninius dokumentus ir patvirtinančius duomenis, siekdama įvertinti kitų matavimo priemonės dalių atitiktį techniniam projektui.

5.

Notifikuotoji įstaiga parengia vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo pagal 4 punktą atliktus veiksmus ir jų rezultatus. Notifikuotoji įstaiga, nedarydama poveikio pareigoms, kurias ji turi notifikuojančiųjų institucijų atžvilgiu, visą tos ataskaitos turinį arba jo dalį paskelbia tik gavusi gamintojo sutikimą.

6.

Jei tipas atitinka šios direktyvos reikalavimus, notifikuotoji įstaiga išduoda gamintojui ES tipo tyrimo sertifikatą. Tame sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimo išvados, jo galiojimo sąlygos (jei yra) ir patvirtinto tipo identifikavimui būtini duomenys. Prie ES tipo tyrimo sertifikato gali būti pridėtas vienas ar daugiau priedų.

ES tipo tyrimo sertifikate ir jo prieduose turi būti visa reikiama informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti pagamintų matavimo priemonių atitiktį ištirtam tipui ir atlikti veikimo patikrinimą. Visų pirma, kad būtų galima įvertinti pagamintos matavimo priemonės atitiktį tiriamam tipui pagal metrologinių charakteristikų atkuriamumą, kai jos yra tinkamai nustatytos, taikant reikiamas priemones, sertifikate nurodoma:

matavimo priemonės tipo metrologinės charakteristikos;

priemonės, reikalingos matavimo priemonės vientisumui užtikrinti (plombavimas, programinės įrangos identifikavimas ir t. t.);

informacija apie kitus elementus, reikalingus matavimo priemonėms identifikuoti ir patikrinti jų vizualią išorinę atitiktį tipui;

prireikus, visa specialioji informacija, reikalinga norint patikrinti pagamintos matavimo priemonės charakteristikas;

surenkamojo mazgo atveju, visa reikiama informacija jo suderinamumui su kitais surenkamaisiais mazgais arba matavimo priemonėmis užtikrinti.

ES tipo tyrimo sertifikatas galioja dešimt metų nuo išdavimo dienos ir gali būti atnaujintas kiekvieną kartą dar dešimties metų laikotarpiui.

Jei tipas neatitinka šios direktyvos taikytinų reikalavimų, notifikuotoji įstaiga atsisako išduoti ES tipo tyrimo sertifikatą ir tai praneša pareiškėjui, nurodydama išsamias atsisakymo priežastis.

7.

Notifikuotoji įstaiga seka visuotinai pripažįstamas mokslo ir technikos naujoves, kurios rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti taikomų šios direktyvos reikalavimų, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, notifikuotoji įstaiga tai praneša gamintojui.

8.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, saugančiai su ES tipo tyrimo sertifikatu susijusius techninius dokumentus, apie visus patvirtinto tipo pakeitimus, kurie gali turėti įtakos matavimo priemonės atitikčiai esminiams šios direktyvos reikalavimams arba to sertifikato galiojimo sąlygoms. Tokiems pakeitimams reikalingas papildomas patvirtinimas, išduodamas kaip pirminio ES tipo tyrimo sertifikato papildymas.

9.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus ir (arba) panaikintus ES tipo tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai tokių atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu sertifikatų ir (arba) jų papildymų sąrašą.

Komisija, valstybės narės ir kitos notifikuotosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Komisija ir valstybės narės turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir notifikuotosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus.

Notifikuotoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais iki to sertifikato galiojimo pabaigos.

10.

Gamintojas saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 10 metų po matavimo priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

11.

Gamintojo įgaliotasis atstovas gali pateikti 3 punkte nurodytą paraišką ir vykdyti 8 ir 10 punktuose nurodytas pareigas, jei jos nurodytos įgaliojime.

C MODULIS –   GAMYBOS VIDAUS KONTROLE PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gamybos vidaus kontrole pagrįsta atitiktis tipui – atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas ir užtikrina bei patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka tipą, aprašytą ES tipo tyrimo sertifikate ir joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas imasi visų priemonių, kurios yra būtinos, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis patvirtintam tipui, aprašytam ES tipo tyrimo sertifikate, ir joms taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

3.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

3.1.

Gamintojas kiekvieną ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir šios direktyvos taikytinus reikalavimus atitinkančią matavimo priemonę pažymi CE ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu.

3.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvienos priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

4.   Įgaliotasis atstovas

Gamintojo pareigas, išvardytas 3 punkte, jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

C2 MODULIS:   GAMYBOS VIDAUS KONTROLE IR PRIŽIŪRIMU PRIEMONIŲ TIKRINIMU ATSITIKTINIAIS INTERVALAIS PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gamybos vidaus kontrole ir prižiūrimu gaminių tikrinimu atsitiktiniais intervalais pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam tipui ir joms taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

3.   Priemonės tikrinimas

Kad patikrintų gaminių vidaus tikrinimų kokybę, gamintojo pasirinkimu, akredituota vidaus įstaiga arba gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka gaminių tikrinimus arba paveda juos atlikti atsitiktiniais jos nustatytais intervalais, atsižvelgiant, inter alia, į matavimo priemonių technologinį sudėtingumą ir gamybos apimtis. Tiriama pakankama galutinių matavimo priemonių imtis, kurią akredituota vidaus įstaiga arba notifikuotoji įstaiga paima gamybos vietoje prieš pateikiant rinkai, ir atliekami reikiami bandymai, nurodyti atitinkamose darniųjų standartų ir (arba) norminių dokumentų dalyse, ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nurodyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrinta priemonės atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams.

Kai imtis neatitinka priimtino kokybės lygio, akredituota vidaus įstaiga, notifikuotoji įstaiga imasi atitinkamų priemonių.

Vertinant atitiktį taikytina atranka yra skirta nustatyti, ar priemonės gamyba vyksta neviršijant priimtinų ribų, taip siekiant užtikrinti priemonės atitiktį.

Kai bandymus atlieka notifikuotoji įstaiga, gamintojas notifikuotosios įstaigos atsakomybe gaminius gamybos metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

4.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

4.1.

Kiekvieną atskirą matavimo priemonę, atitinkančią ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu.

4.2.

Gamintojas parengia rašytinę kiekvienos priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

5.   Įgaliotasis atstovas

4 punkte nurodytas gamintojo pareigas jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

D MODULIS:   GAMYBOS PROCESO KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gamybos proceso kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas ir užtikrina bei patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka tipą, aprašytą ES tipo tyrimo sertifikate, ir joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas naudoja patvirtintą atitinkamų matavimo priemonių kokybės sistemą, apimančią gaminio gamybą, galutinį tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa reikiama informacija apie numatomą matavimo priemonių kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis tipui, aprašytam ES tipo tyrimo sertifikate, ir joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

c)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

d)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos ir t. t.;

e)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama produkto kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis jų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Audito grupė peržiūri 3.1 punkto e papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti susijusius šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų priemonės atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiama audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema ir toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną atskirą matavimo priemonę, atitinkančią ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu bei, 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe, pastarosios identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

6.   Gamintojas saugo, kad 10 metų laikotarpiu nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

3.1 punkte nurodytus dokumentus;

b)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

8.   Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

D1 MODULIS –   GAMYBOS PROCESO KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gamybos proceso kokybės užtikrinimas yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje. Iš dokumentų turi būti įmanoma įvertinti matavimo priemonės atitiktį taikomiems reikalavimams; juose turi būti įtraukta tinkama rizikos analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

3.   Gamintojas saugo techninius dokumentus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad susijusios nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

4.   Gamyba

Gamintojas naudoja atitinkamų priemonių kokybės sistemą, apimančią priemonių gamybą, gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 5 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 6 punkte.

5.   Kokybės sistema

5.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką paduoda jo įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa reikiama informacija apie numatomą matavimo priemonių kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

techniniai dokumentai, nurodyti 2 punkte.

5.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

c)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

d)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos;

e)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

5.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis jų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Audito grupė peržiūri 2 punkte nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti susijusius šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų priemonės atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiama audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

5.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

5.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema ir toliau atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

6.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

6.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

6.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

techninius dokumentus, nurodytus 2 punkte;

c)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas.

6.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

6.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

7.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

7.1.

Kiekvieną atskirą matavimo priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu ir šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 5.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

7.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

8.   Gamintojas saugo, kad 10 metų laikotarpiu nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

5.1 punkte nurodytus dokumentus;

b)

informaciją apie 5.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytas 5.5, 6.3 ir 6.4 punktuose.

9.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

10.   Įgaliotasis atstovas

3, 5.1, 5.5, 7 ir 8 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

E MODULIS:   PRIEMONĖS KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gaminio kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas naudoja patvirtintą atitinkamų priemonių kokybės sistemą, apimančią gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką paduoda jo įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa reikiama informacija apie numatomą matavimo priemonių kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

patvirtinto tipo techniniai dokumentai ir ES tipo tyrimo sertifikato kopija.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis tipui, aprašytam ES tipo tyrimo sertifikate, ir taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami gaminį pagaminus;

c)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos;

d)

priemonės, skirtos stebėti, ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis jų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Audito grupė peržiūri 3.1 punkto e papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti susijusius šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų priemonės atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti gaminių bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną priemonę, atitinkančią ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

6.   Gamintojas saugo, kad 10 metų laikotarpiu nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

3.1 punkte nurodytus dokumentus;

b)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

8.   Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

E1 MODULIS –   BAIGIAMOJO PRIEMONĖS PATIKRINIMO IR BANDYMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

1.   Gatavos priemonės tikrinimo ir bandymo kokybės užtikrinimas yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 4 ir 7 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje. Iš dokumentų turi būti įmanoma įvertinti matavimo priemonės atitiktį taikomiems reikalavimams; juose turi būti įtraukta tinkama rizikos analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

3.   Gamintojas saugo techninius dokumentus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad susijusios nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

4.   Gamyba

Gamintojas naudoja atitinkamų matavimo priemonių kokybės sistemą, apimančią gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 5 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 6 punkte.

5.   Kokybės sistema

5.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką paduoda jo įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

visa reikiama informacija apie numatomą matavimo priemonių kategoriją;

d)

kokybės sistemos dokumentai;

e)

techniniai dokumentai, nurodyti 2 punkte.

5.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su gaminių kokybe;

b)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami gaminį pagaminus;

c)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos;

d)

priemonės, skirtos stebėti, ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

5.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis jų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Audito grupė peržiūri 2 punkte nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti susijusius šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų priemonės atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

5.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

5.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema ir toliau atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

6.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

6.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

6.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į gamybos, tikrinimo, bandymų bei sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

2 punkte nurodytus techninius dokumentus;

c)

kokybės įrašus, t. y. patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas.

6.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

6.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti priemonės bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

7.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

7.1.

Kiekvieną atskirą matavimo priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 5.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

7.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

8.   Gamintojas saugo, kad 10 metų laikotarpiu nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

dokumentus, nurodytus 5.1 punkte;

b)

informaciją apie 5.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas, nurodytus 5.5, 6.3 ir 6.4 punktuose.

9.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

10.   Įgaliotasis atstovas

3, 5.1, 5.5, 7 ir 8 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

F MODULIS –   GAMINIO PATIKRA PAGRĮSTA ATITIKTIS TIPUI

1.   Gaminio patikra pagrįsta atitiktis tipui yra atitikties vertinimo procedūros dalis, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 5.1 ir 6 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės, kurioms taikytos 3 punkto nuostatos, atitinka ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas imasi visų priemonių, kurios yra būtinos, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis patvirtintam tipui, aprašytam ES tipo tyrimo sertifikate, ir joms taikomiems šios direktyvos reikalavimams.

3.   Patikra

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka arba paveda atlikti atitinkamus tyrimus ir bandymus, kad patikrintų priemonių atitiktį tipui, aprašytam ES tipo tyrimo sertifikate, ir atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams.

Tyrimai ir bandymai, kuriais patikrinama matavimo priemonių atitiktis atitinkamiems reikalavimams, gamintojui pasirinkus atliekami tiriant ir bandant kiekvieną priemonę, kaip nurodyta 4 punkte, arba tiriant ir bandant matavimo priemones remiantis statistikos principais, kaip nurodyta 5 punkte.

4.   Atitikties patikra tiriant ir bandant kiekvieną priemonę

4.1.

Tiriamos visos priemonės ir atliekami reikiami jų bandymai, nurodyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose, ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nurodyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrinta jų atitiktis ES tipo tyrimo sertifikate aprašytam patvirtintam tipui ir atitinkamiems šios direktyvos reikalavimams.

Jei nėra darniojo standarto arba norminio dokumento, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

4.2.

Notifikuotoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie kiekvienos patvirtintos matavimo priemonės pritvirtina jos identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5.   Statistinis atitikties patikrinimas

5.1.

Gamintojas pateikia savo matavimo priemones vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienodumas.

5.2.

Imama kiekvienos partijos atsitiktinė imtis pagal 5.3 punkto reikalavimus. Siekiant nustatyti priemonių atitiktį tipui, nurodytam ES tipo tyrimo liudijime, bei joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams ir nustatyti, ar partija priimama, ar atmetama, kiekviena matavimo priemonė ištiriama atskirai ir atliekami jos atitinkami bandymai, nustatyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nustatyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose. Jei nėra darniojo standarto arba norminio dokumento, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

5.3.

Statistinė procedūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

statistinė kontrolė vykdoma pagal požymius. Imties ėmimo sistema turi užtikrinti:

a)

kokybės lygį, atitinkantį 95 % priėmimo tikimybę, esant mažesnei kaip 1 % neatitikties tikimybei;

b)

ribinį kokybės lygį, atitinkantį 5 % priėmimo tikimybę, esant mažesnei kaip 7 % neatitikties tikimybei.

5.4.

Jei partija priimama, visos partijos matavimo priemonės laikomos patvirtintomis, išskyrus tas imties matavimo priemones, kurios neatitiko bandymų reikalavimų.

Notifikuotoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie kiekvienos patvirtintos matavimo priemonės pritvirtina jos identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5.5.

Jei siunta atmetama, notifikuotoji įstaiga imasi reikiamų priemonių neleisti tą siuntą pateikti į rinką. Jei partijos atmetamos dažnai, notifikuotoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą ir imtis reikiamų priemonių.

6.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

6.1.

Kiekvieną priemonę, atitinkančią ES tipo tyrimo sertifikate aprašytą tipą ir taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 3 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

6.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

Jei 3 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga sutinka ir prisiima atsakomybę, gamintojas matavimo priemones taip pat gali pažymėti jos identifikaciniu numeriu.

7.   Jei notifikuotoji įstaiga sutinka, gamintojas notifikuotosios įstaigos atsakomybe matavimo priemones gamybos proceso metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

8.   Įgaliotasis atstovas

Gamintojo pareigas jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jei jos nurodytos įgaliojime. Įgaliotasis atstovas negali vykdyti 2 ir 5.1 punktuose nustatytų gamintojo įpareigojimų.

F1 MODULIS:   GAMINIO PATIKRA PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.   Gaminio patikra pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3, 6.1 ir 7 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės, kurioms taikytos 4 punkto nuostatos, atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje. Iš dokumentų turi būti įmanoma įvertinti matavimo priemonės atitiktį taikomiems reikalavimams; juose turi būti įtraukta tinkama rizikos analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

Gamintojas saugo techninius dokumentus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad susijusios nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

4.   Patikra

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka arba paveda atlikti atitinkamus tyrimus ir bandymus, kad patikrintų matavimo priemonių atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Tyrimai ir bandymai, kuriais patikrinama atitiktis reikalavimams, gamintojui pasirinkus atliekami tiriant ir bandant kiekvieną priemonę, kaip nurodyta 5 punkte, arba tiriant ir bandant matavimo priemones remiantis statistikos principais, kaip nurodyta 6 punkte.

5.   Atitikties patikra tiriant ir bandant kiekvieną priemonę

5.1.

Tiriamos visos matavimo priemonės ir atliekami reikiami jų bandymai, nurodyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose, ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nurodyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrinta jų atitiktis jiems taikomiems reikalavimams. Jei nėra darniojo standarto arba norminio dokumento, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

5.2.

Notifikuotoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie kiekvienos patvirtintos matavimo priemonės pritvirtina jos identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

6.   Statistinis atitikties patikrinimas

6.1.

Gamintojas pateikia savo matavimo priemones vienarūšėmis partijomis ir imasi visų reikiamų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrintas kiekvienos pagamintos partijos vienodumas.

6.2.

Imama kiekvienos partijos atsitiktinė imtis pagal 6.4 punkto reikalavimus.

6.3.

Siekiant nustatyti, ar partija yra priimama, ar atmetama, tiriamos visos matavimo priemonės ir atliekami reikiami jų bandymai, nurodyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose, ir (arba) lygiaverčiai bandymai, nurodyti kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad būtų patikrinta jų atitiktis taikomiems šios direktyvos reikalavimams. Jei nėra darniojo standarto arba norminio dokumento, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

6.4.

Statistinė procedūra turi atitikti šiuos reikalavimus:

Statistinė kontrolė vykdoma pagal požymius. Imties ėmimo sistema turi užtikrinti:

a)

kokybės lygį, atitinkantį 95 % priėmimo tikimybę, esant mažesnei kaip 1 % neatitikties tikimybei;

b)

ribinį kokybės lygį, atitinkantį 5 % priėmimo tikimybę, esant mažesnei kaip 7 % neatitikties tikimybei.

6.5.

Jei partija priimama, visos partijos matavimo priemonės laikomos patvirtintomis, išskyrus tas imties matavimo priemones, kurios neatitiko bandymų reikalavimų.

Notifikuotoji įstaiga išduoda atliktų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie kiekvienos patvirtintos matavimo priemonės pritvirtina jos identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

Jei partija atmetama, notifikuotoji įstaiga imasi reikiamų priemonių neleisti tą partiją pateikti rinkai. Jei partijos atmetamos dažnai, notifikuotoji įstaiga gali sustabdyti statistinę patikrą ir imtis reikiamų priemonių.

7.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

7.1.

Kiekvieną atskirą matavimo priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 4 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

7.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

Jei 5 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga sutinka ir prisiima atsakomybę, gamintojas matavimo priemones taip pat gali pažymėti jos identifikaciniu numeriu.

8.   Jei notifikuotoji įstaiga sutinka, gamintojas notifikuotosios įstaigos atsakomybe matavimo priemones gamybos proceso metu pažymi tos įstaigos identifikaciniu numeriu.

9.   Įgaliotasis atstovas

Gamintojo įpareigojimus jo vardu ir jo atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu šie įpareigojimai nurodyti įgaliojime. Įgaliotasis atstovas negali vykdyti 2 punkto pirmoje pastraipoje, 3 punkte ir 6.1 punkte nustatytų gamintojo įpareigojimų.

G MODULIS:   VIENETO PATIKRA PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.   Vieneto patikra grindžiama atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkama priemonė, kuriai taikytos 4 punkto nuostatos, atitinka jai taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Techniniai dokumentai

Gamintojas parengia techninius dokumentus, kaip aprašyta 18 straipsnyje ir pateikia juos 4 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai. Techniniai dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti priemonės atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams, be to, pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir vertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą.

Gamintojas saugo techninius dokumentus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad susijusios nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

3.   Gamyba

Gamintojas imasi visų būtinų priemonių, kad gamybos procesu ir jo stebėsena būtų užtikrinta pagamintų matavimo priemonių atitiktis taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

4.   Patikra

Gamintojo pasirinkta notifikuotoji įstaiga atlieka arba paveda atlikti reikiamus tyrimus ir bandymus, nurodytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose ir (arba) norminiuose dokumentuose, arba lygiaverčius bandymus, nurodytus kitose atitinkamose techninėse specifikacijose, kad patikrintų priemonės atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams. Jei nėra darniojo standarto arba norminio dokumento, dėl būtinų atlikti bandymų sprendžia atitinkama notifikuotoji įstaiga.

Notifikuotoji įstaiga išduoda padarytų tyrimų ir bandymų atitikties sertifikatą, ir prie patvirtintos matavimo priemonės pritvirtina jos identifikavimo numerį arba, prisiimdama atsakomybę, paveda tai padaryti.

Gamintojas saugo atitikties sertifikatus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų juos patikrinti.

5.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 4 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodoma matavimo priemonė, kuriai ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie matavimo priemonės.

6.   Įgaliotasis atstovas

2 ir 5 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

H MODULIS:   VISIŠKU KOKYBĖS UŽTIKRINIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.   Visišku kokybės užtikrinimu pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 5 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas naudoja atitinkamų matavimo priemonių kokybės sistemą, apimančią gatavų gaminių tikrinimą ir bandymą, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 4 punkte.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką pateikia jo įgaliotasis atstovas, atstovo pavadinimas ir adresas;

b)

techniniai dokumentai, kaip aprašyta 18 straipsnyje, parengti vienam kiekvienos ketinamų gaminti matavimo priemonių kategorijos modeliui; Techniniai dokumentai turi būti parengti taip, kad jais remiantis būtų galima įvertinti priemonės atitiktį taikytiniems šios direktyvos reikalavimams, be to, pridedama tinkama pavojaus (-ų) analizė ir įvertinimas. Techniniuose dokumentuose nurodomi taikytini reikalavimai, ir šie dokumentai, kiek reikia vertinimui, apima priemonės projektavimą, gamybą ir veikimą;

c)

kokybės sistemos dokumentai ir

d)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su projektu ir gaminių kokybe;

b)

taikytinos projekto techninės specifikacijos, įskaitant standartus, ir kai taikomi ne visi atitinkami darnieji standartai ir (arba) norminiai dokumentai, priemonės, kurios bus taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi matavimo priemonėms taikytini esminiai šios direktyvos reikalavimai, taikant kitas atitinkamas technines specifikacijas;

c)

projekto kontrolės ir patikros metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus vykdomi projektuojant atitinkamos kategorijos matavimo priemones;

d)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

e)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

f)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos;

g)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama projekto ir gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus.

Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis atitinkamos priemonės technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Audito grupė peržiūri 3.1 punkto b papunktyje nurodytus techninius dokumentus, kad patikrintų gamintojo gebėjimą identifikuoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus ir atlikti reikalingus tyrimus, kad užtikrintų priemonės atitiktį tiems reikalavimams.

Sprendimas pranešamas gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui. Pranešime pateikiama audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

4.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

4.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

4.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų ar sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

projektui skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., analizės, skaičiavimų, bandymų ir kt. rezultatus;

c)

gamybai skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis ir atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

4.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti priemonės bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

5.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

5.1.

Kiekvieną priemonę, atitinkančią taikytinus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pažymi CE ženklu, šioje direktyvoje nustatytu papildomu metrologiniu ženklu ir 3.1 punkte nurodytos notifikuotosios įstaigos atsakomybe jos identifikaciniu numeriu.

5.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodomas priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

6.   Gamintojas saugo, kad 10 metų nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

3.1 punkte nurodytus techninius dokumentus;

b)

dokumentus, susijusius su 3.1 punkte nurodyta kokybės sistema;

c)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

d)

3.5, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

7.   Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

8.   Įgaliotasis atstovas

3.1, 3.5, 5 ir 6 punktuose išvardytas gamintojo pareigas jo vardu ir atsakomybe gali vykdyti jo įgaliotasis atstovas, jeigu jos nurodytos įgaliojime.

H1 MODULIS –   VISIŠKU KOKYBĖS UŽTIKRINIMU IR PROJEKTO TYRIMU PAGRĮSTA ATITIKTIS

1.   Visišku kokybės užtikrinimu ir projekto tyrimu pagrįsta atitiktis yra atitikties vertinimo procedūra, kurią taikydamas gamintojas įvykdo 2 ir 6 punktuose nustatytas pareigas ir, prisiimdamas visą atsakomybę, užtikrina ir patvirtina, kad atitinkamos matavimo priemonės atitinka joms taikomus šios direktyvos reikalavimus.

2.   Gamyba

Gamintojas taiko patvirtintą atitinkamų matavimo priemonių kokybės sistemą, apimančią gatavų gaminių tikrinimą ir bandymus, kaip nurodyta 3 punkte, ir yra prižiūrimas, kaip nurodyta 5 punkte.

Matavimo priemonių techninio projekto tinkamumas turėjo būti tikrinamas pagal 4 punktą.

3.   Kokybės sistema

3.1.

Gamintojas pasirinktai notifikuotajai įstaigai pateikia paraišką įvertinti kokybės sistemą, kurią jis taiko atitinkamoms matavimo priemonėms.

Su paraiška pateikiama ši informacija ir dokumentai:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas bei, jei paraišką paduoda jo įgaliotasis atstovas, jo pavadinimas ir adresas;

b)

visa reikiama informacija apie numatomą matavimo priemonių kategoriją;

c)

kokybės sistemos dokumentai;

d)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai.

3.2.

Kokybės sistema užtikrinama matavimo priemonių atitiktis joms taikytiniems šios direktyvos reikalavimams.

Visi gamintojo priimti kokybės sistemos elementai, reikalavimai ir nuostatos sistemingai ir metodiškai įforminami rašytinių veiklos strategijų, procedūrų ir instrukcijų forma. Kokybės sistemos dokumentai parengiami taip, kad jais remiantis būtų galima vienodai aiškinti kokybės programas, planus, vadovus ir įrašus.

Juose visų pirma tinkamai aprašoma:

a)

kokybės tikslai ir organizacinė struktūra, vadovaujančio personalo pareigos ir įgaliojimai, susiję su projektu ir gaminio kokybe;

b)

taikytinos projekto techninės specifikacijos, įskaitant standartus, ir, kai taikomi ne visi atitinkami darnieji standartai ir (arba) norminiai dokumentai, priemonės, kurios bus taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi matavimo priemonėms taikytini esminiai šios direktyvos reikalavimai, taikant kitas atitinkamas technines specifikacijas;

c)

projekto kontrolės ir patikros metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus vykdomi projektuojant atitinkamos kategorijos matavimo priemones;

d)

atitinkami gamybos, kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo metodai, procesai ir sistemingi veiksmai, kurie bus naudojami;

e)

tyrimai ir bandymai, kurie bus atliekami prieš gamybą, gamybos metu ir po jos, ir jų atlikimo dažnumas;

f)

kokybės įrašai, t. y. patikrinimų ataskaitos, bandymų ir kalibravimo duomenys, atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitos;

g)

priemonės, skirtos stebėti, ar užtikrinama reikiama projekto ir gaminių kokybė ir ar veiksmingai veikia kokybės sistema.

3.3.

Notifikuotoji įstaiga įvertina kokybės sistemą ir nustato, ar ji atitinka 3.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji preziumuoja, kad minėtus reikalavimus atitinka tie kokybės sistemos elementai, kurie atitinka reikiamas susijusio darniojo standarto specifikacijas.

Be patirties kokybės valdymo sistemų srityje, audito grupėje turi būti bent vienas narys, turintis vertintojo patirties atitinkamų priemonių vertinimo srityje ir išmanantis jų technologiją, taip pat audito grupė turi žinoti taikytinus šios direktyvos reikalavimus. Atliekant auditą surengiamas tikrinamasis vizitas gamintojo patalpose.

Sprendimas pranešamas gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui. Pranešime pateikiama audito išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.4.

Gamintojas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusias pareigas ir užtikrinti, kad sistema toliau veiktų tinkamai ir efektyviai.

3.5.

Gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, kuri patvirtino kokybės sistemą, apie visus numatomus kokybės sistemos pakeitimus.

Notifikuotoji įstaiga įvertina siūlomus pakeitimus ir nusprendžia, ar pakeista kokybės sistema toliau atitiks 3.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar reikia ją iš naujo įvertinti.

Sprendimas pranešamas gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui. Pranešime pateikiamos išvados ir motyvuotas sprendimas dėl įvertinimo.

3.6.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus arba panaikintus kokybės sistemos patvirtinimus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, laikinai sustabdytų arba kitaip apribotų galiojimo atžvilgiu kokybės sistemos patvirtinimų sąrašą.

4.   Projekto tyrimas

4.1.

Notifikuotajai įstaigai, nurodytai 3.1 punkte, gamintojas pateikia paraišką projektui ištirti.

4.2.

Iš paraiškos turi būti įmanoma suprasti matavimo priemonės projektą, gamybą ir veikimą ir įvertinti atitiktį taikomiems šios direktyvos atitinkamiems reikalavimams.

Joje pateikiamas:

a)

gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)

rašytinis pareiškimas, kad ta pati paraiška nebuvo pateikta jokiai kitai notifikuotajai įstaigai;

c)

techniniai dokumentai, aprašyti 18 straipsnyje. Iš dokumentų turi būti įmanoma įvertinti matavimo priemonės atitiktį taikomiems reikalavimams; juose turi būti įtraukta tinkama rizikos analizė ir įvertinimas. Juos turi sudaryti, kiek reikia tokiam įvertinimui, matavimo priemonės konstrukcija ir veikimas;

d)

techninio projekto tinkamumą patvirtinantys duomenys. Šiuose patvirtinančiuose duomenyse nurodomi visi naudoti dokumentai, visų pirma, jei atitinkami darnieji standartai ir (arba) norminiai dokumentai buvo taikomi ne visa apimtimi, ir prireikus duomenis sudaro bandymų, atliktų remiantis kitomis atitinkamomis techninėmis specifikacijomis, rezultatai atitinkamoje gamintojo laboratorijoje arba kitoje bandymų laboratorijoje jo vardu ir esant jo atsakomybei.

4.3.

Notifikuotoji įstaiga tiria paraišką ir, jei projektas atitinka priemonei taikomus šios direktyvos reikalavimus, ji gamintojui išduoda ES projekto tyrimo sertifikatą. Tame sertifikate nurodomas gamintojo pavadinimas ir adresas, tyrimų išvados, visos jo galiojimo sąlygos (jei taikoma) ir duomenys, reikalingi patvirtintam projektui identifikuoti. Prie to sertifikato gali būti pridedamas vienas priedas arba daugiau.

Tame sertifikate ir jo prieduose turi būti visa atitikčiai įvertinti ir eksploatavimo kontrolei reikiama informacija. Pagamintų ir naudojant atitinkamas priemones tinkamai sureguliuotų matavimo priemonių atitikties tirtam projektui, atžvilgiu metrologinių savybių atkuriamumo, įvertinimui ypač pateiktina tokia informacija:

a)

matavimo priemonės projekto metrologinės charakteristikos;

b)

priemonės, kurių reikia matavimo priemonės vientisumui užtikrinti (plombavimas, programinės įrangos identifikavimas ir t. t.);

c)

informacija apie kitus elementus, reikalingus matavimo priemonei identifikuoti ir nustatyti jos išorinio vaizdo atitiktį projektui;

d)

prireikus, visa specialioji informacija, reikalinga norint patikrinti pagamintos matavimo priemonės charakteristikas;

e)

surenkamojo mazgo atveju, visa reikiama informacija jo suderinamumui su kitais surenkamaisiais mazgais arba matavimo priemonėmis užtikrinti.

Notifikuotoji įstaiga parengia ir saugo šio įvertinimo ataskaitą, kad galėtų ją pateikti paskyrusiai valstybei narei. Nedarant poveikio 27 straipsnio 10 daliai, notifikuotoji įstaiga leidžia skelbti visą šios ataskaitos turinį arba jo dalį tik gavusi gamintojo sutikimą.

Sertifikatas galioja dešimt metų nuo išdavimo dienos ir gali būti atnaujintas kiekvieną kartą dar dešimties metų laikotarpiui.

Jei projektas neatitinka šios direktyvos taikytinų reikalavimų, notifikuotoji įstaiga atsisako išduoti ES projekto tyrimo sertifikatą ir tai praneša pareiškėjui, nurodydama išsamias tokio atsisakymo priežastis.

4.4.

Notifikuotoji įstaiga seka visuotinai pripažįstamas mokslo ir technikos naujoves, kurios rodo, kad patvirtintas tipas gali nebeatitikti taikytinų šios direktyvos reikalavimų, ir sprendžia, ar dėl tokių pokyčių būtina atlikti papildomus tyrimus. Jei tyrimai reikalingi, notifikuotoji įstaiga tai praneša gamintojui.

Apie visus patvirtinto projekto pakeitimus gamintojas praneša notifikuotajai įstaigai, išdavusiai ES projekto tyrimo sertifikatą kuris gali turėti įtakos atitikčiai esminiams direktyvos reikalavimams, sertifikato galiojimo sąlygoms arba nustatytoms matavimo priemonės naudojimo sąlygoms. Tokiems pakeitimams reikalingas papildomas notifikuotosios įstaigos patvirtinimas, išduodamas kaip pirminio ES tipo tyrimo sertifikato papildymas.

4.5.

Kiekviena notifikuotoji įstaiga informuoja ją notifikuojančiąją instituciją apie išduotus ir (arba) panaikintus ES tipo projekto tyrimo sertifikatus ir (arba) jų papildymus ir periodiškai arba gavusi ją notifikuojančiosios institucijos prašymą pateikia jai atsisakytų išduoti, sustabdyto arba kitaip apriboto galiojimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų sąrašą.

Komisija, valstybės narės ir kitos notifikuotosios įstaigos turi teisę pateikusios prašymą gauti ES tipo tyrimo sertifikatų ir (arba) jų papildymų kopijas. Komisija ir valstybės narės turi teisę pateikusios prašymą gauti techninių dokumentų kopijas ir notifikuotosios įstaigos atliktų tyrimų rezultatus.

Notifikuotoji įstaiga saugo ES tipo tyrimo sertifikato, jo priedų ir papildymų kopijas, taip pat techninę bylą su gamintojo pateiktais dokumentais iki sertifikato galiojimo pabaigos.

4.6.

Gamintojas saugo ES projekto tyrimo sertifikato, jo priedų bei papildymų kopijas ir techninius dokumentus 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės valdžios institucijos galėtų juos patikrinti.

5.   Notifikuotosios įstaigos vykdoma priežiūra

5.1.

Priežiūros tikslas yra užtikrinti, kad gamintojas deramai vykdytų pareigas, susijusias su patvirtinta kokybės sistema.

5.2.

Gamintojas leidžia notifikuotajai įstaigai patekti į projektavimo, gamybos, tikrinimo, bandymų ar sandėliavimo vietas ir jas įvertinti, taip pat suteikia jai visą būtiną informaciją, visų pirma:

a)

kokybės sistemos dokumentus;

b)

kokybės ataskaitas, numatytas kokybės sistemos dalyje, skirtoje projektui, pvz., analizių, skaičiavimų, bandymų ir t. t. rezultatus;

c)

gamybai skirtoje kokybės sistemos dalyje numatytus kokybės įrašus, pvz., patikrinimų ataskaitas, bandymų ir kalibravimo duomenis ir atitinkamo personalo kvalifikacijos ataskaitas ir t. t.

5.3.

Notifikuotoji įstaiga atlieka periodinį auditą, kad įsitikintų, jog gamintojas turi ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia audito ataskaitą gamintojui.

5.4.

Be to, notifikuotoji įstaiga gali iš anksto nepranešusi atvykti pas gamintoją. Tokių apsilankymų metu notifikuotoji įstaiga prireikus gali atlikti priemonės bandymus arba pavesti juos atlikti, kad patikrintų, ar kokybės sistema tinkamai veikia. Notifikuotoji įstaiga pateikia gamintojui savo apsilankymo ataskaitą ir, jeigu buvo atlikti bandymai, bandymų ataskaitą.

6.   Atitikties ženklas ir ES atitikties deklaracija

6.1.

Prie kiekvienos priemonės, kuri atitinka taikomus šios direktyvos reikalavimus, gamintojas pritvirtina CE ženklą, papildomą šioje direktyvoje nurodytą metrologinį ženklą ir 3.1 punkte minimos notifikuotosios įstaigos, jei ji prisiima atsakomybę, identifikavimo numerį.

6.2.

Gamintojas parengia rašytinę priemonės modelio ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po priemonės pateikimo rinkai, kad nacionalinės institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje turi būti identifikuotas matavimo priemonės modelis, kuriam ji buvo parengta, ir projekto tyrimo sertifikato numeris.

Atitinkamoms ES institucijoms paprašius, joms pateikiama ES atitikties deklaracijos kopija.

ES atitikties deklaracijos kopija pridedama prie kiekvienos rinkai pateikiamos matavimo priemonės. Tačiau tais atvejais, kai daug matavimo priemonių tiekiama vienam vartotojui, šį reikalavimą galima interpretuoti, kaip taikytiną ne atskirai matavimo priemonei, bet visai siuntai arba kroviniui.

7.   Gamintojas saugo, kad 10 metų nuo paskutinės matavimo priemonės pateikimo rinkai galėtų pateikti nacionalinėms valdžios institucijoms:

a)

dokumentus, susijusius su 3.1 punkte nurodyta kokybės sistema;

b)

informaciją apie 3.5 punkte nurodytus patvirtintus pakeitimus;

c)

3.5, 5.3 ir 5.4 punktuose nurodytus notifikuotosios įstaigos sprendimus ir ataskaitas.

8.   Įgaliotasis atstovas

Gamintojo įgaliotasis atstovas gali pateikti 4.1 ir 4.2 punktuose nurodytą paraišką ir vykdyti pareigas, išvardytas 3.1, 3.5, 4.4, 4.6 ir 7 punktuose, jo vardu ir esant jo atsakomybei jei jos nurodytos įgaliojime.


III PRIEDAS

VANDENS SKAITIKLIAI (MI-001)

Vandens skaitikliams, skirtiems matuoti švaraus, šalto arba karšto vandens, suvartojamo buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, tūrį, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Vandens skaitiklis

Matavimo priemonė, skirta naudojimo sąlygomis matuoti ir rodyti per matavimo jutiklį pratekančio vandens tūrį bei kaupti matavimo rezultatus.

Mažiausiasis srautas (Q1)

Mažiausias srautas, kuriam tekant vandens skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.

Pereinamasis srautas (Q2)

Pereinamasis srautas - srautas, atitinkantis tarpinę vertę tarp ilgalaikio darbo ir mažiausiojo srauto verčių, kuri srauto sritį padalija į du intervalus „viršutinę sritį“ ir „apatinę sritį“. Kiekvienas iš intervalų turi būdingąją DLP.

Ilgalaikio darbo srautas (Q3)

Didžiausias srautas, kuriam tekant vandens skaitiklis normaliomis naudojimo sąlygomis, t. y. esant kintančiam arba pastoviam srautui, veikia patenkinamai.

Perkrovos srautas (Q4)

Perkrovos srautas - didžiausias srautas, kuriam esant skaitiklis trumpą laiką veikia patenkinamai ir nesugenda.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

Norminės veikimo sąlygos

Gamintojas turi nurodyti taksometro normines veikimo sąlygas, visų pirma:

1.

Vandens srauto sritį.

Srauto srities vertės turi atitikti šias sąlygas:

 

Formula

 

Formula

 

Formula

2.

Vandens temperatūros sritį.

Temperatūros srities vertės turi atitikti šias sąlygas:

 

0,1 °C iki mažiausiai 30 °C, arba

 

30 °C iki mažiausiai 90 °C.

Skaitiklis gali būti suprojektuotas veikti abiejų intervalų sąlygomis.

3.

Vandens perteklinio slėgio sritį: nuo 0,3 bar iki mažiausiai 10 bar, kai srautas yra Q3.

4.

Maitinimo sąlygas: kintamosios maitinimo įtampos vardinę vertę ir (arba) nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes.

DLP

5.

Tūrių matavimo, esant srauto vertėms tarp pereinamojo (Q2) (imtinai) ir perkrovos (Q4) srauto, DLP, teigiama arba neigiama, yra lygi:

 

2 % vandeniui, kurio temperatūra ≤ 30 °C,

 

3 % vandeniui, kurio temperatūra > 30 °C.

Naudojant skaitiklį neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

6.

Tūrių matavimo, esant srauto vertėms nuo mažiausiojo (Q1) iki pereinamojo (Q2) (neįskaitant) srauto, DLP, teigiama arba neigiama, esant bet kokiai vandens temperatūrai yra lygi 5 %.

Naudojant skaitiklį neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

Leidžiamasis trikdžių poveikis

7.1.   Elektromagnetinis atsparumas

7.1.1.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis vandens skaitikliui turi būti toks, kad:

matavimo rezultato pokytis neviršytų ribinės pokyčio vertės, apibrėžtos 7.1.3 punkte, arba

matavimo rezultato rodmuo taptų toks, kad jo negalima būtų interpretuoti kaip teisingo rezultato, ir jo momentiniai pokyčiai nebūtų interpretuojami, registruojami arba perduodami kaip matavimo rezultatai.

7.1.2.

Paveiktas elektromagnetinių trikdžių, vandens skaitiklis turi:

vėl veikti DLP ribose ir

išsaugoti visas matavimo funkcijas,

leisti atkurti visus matavimo duomenis, buvusius prieš pat pradedant veikti trikdžiams.

7.1.3.

Ribinė pokyčio vertė yra mažesnioji iš šių dviejų verčių:

išmatuoto tūrio vertės dalis, atitinkanti viršutinei sričiai taikomos DLP modulio pusę;

per vieną minutę, esant srautui Q3, pratekančio tūrio dalis, atitinkanti DLP.

7.2.   Patvarumas

Po atitinkamo bandymo, praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti vykdomi šie kriterijai:

7.2.1.

Matavimo rezultato nuokrypis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu, neturi būti didesnis kaip:

3 % išmatuoto tūrio, kai srautas yra nuo Q1 imtinai iki mažesnio kaip Q2;

1,5 % išmatuoto tūrio, kai srautas yra nuo Q2 imtinai iki Q4 imtinai.

7.2.2.

Išmatuoto tūrio rodmens paklaida po patvarumo bandymo neturi būti didesnė kaip:

± 6 % išmatuoto tūrio, kai srautas yra nuo Q1 imtinai iki mažesnio kaip Q2;

± 2,5 % išmatuoto tūrio, kai srautas yra nuo Q2 imtinai iki Q4 imtinai vandens skaitikliams, skirtiems matuoti vandenį, kurio temperatūra 0,1 °C–30 °C,

± 3,5 % išmatuoto tūrio, kai srautas nuo Q2 imtinai iki Q4 imtinai vandens skaitikliams, skirtiems matuoti vandenį, kurio temperatūra 30 °C–90 °C.

Tinkamumas

8.1.

Skaitiklis turi būti tinkamas įrengti bet kokioje padėtyje, išskyrus kai aiškiai paženklinta kitaip.

8.2.

Gamintojas turi nurodyti, ar skaitiklis yra skirtas matuoti atbulinį srautą. Tokiu atveju atbulinio srauto tūris atimamas iš bendrojo tūrio arba turi būti registruojamas atskirai. Tiesioginiam ir atbuliniam srautams taikoma ta pati DLP vertė.

Per vandens skaitiklį, kuris nėra skirtas atbuliniam srautui matuoti, turi būti neleidžiama tekėti atbuliniam srautui arba skaitiklis turi išlaikyti atsitiktinį atbulinį srautą be gedimų ir metrologinių savybių pasikeitimo.

Matavimo vienetai

9.

Išmatuotas tūris turi būti rodomas kubiniais metrais.

Naudojimo pradžia

10.

Valstybė narė užtikrina, kad 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus nustatytų komunalinių paslaugų įmonė arba asmuo, teisiškai paskirtas skaitikliui įrengti taip, kad skaitiklis galėtų tiksliai matuoti numatomą arba numatytiną suvartoti tūrį.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


IV PRIEDAS

DUJŲ SKAITIKLIAI IR TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISAI (MI-002)

Toliau apibrėžtiems dujų skaitikliams ir tūrio perskaičiavimo įtaisams, naudojamiems buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Dujų skaitiklis

Matavimo priemonė, skirta matuoti, kaupti matavimo rezultatus ir rodyti per jį pratekančio dujinio kuro kiekį (tūrį arba masę).

Perskaičiavimo įtaisas

Prie dujų skaitiklio prijungtas įtaisas, kuris automatiškai perskaičiuoja matavimo sąlygomis išmatuotą kiekį į bazinėms sąlygoms atitinkantį kiekį.

Mažiausiasis srautas (Qmin)

Mažiausias srautas, kuriam tekant dujų skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.

Didžiausias srautas (Qmax)

Didžiausias srautas, kuriam tekant dujų skaitiklis užtikrina rodmenis, atitinkančius didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimus.

Pereinamasis srautas (Qt)

Pereinamasis srautas – srautas, atitinkantis tarpinę vertę tarp mažiausiojo ir didžiausiojo srauto verčių, kuri srauto sritį padalija į du intervalus „viršutinę sritį“ ir „apatinę sritį“. Kiekvienas iš intervalų turi būdingąją DLP.

Perkrovos srautas (Qr)

Perkrovos srautas – didžiausias srautas, kuriam esant skaitiklis trumpą laiką veikia patenkinamai ir nesugenda.

Bazinės sąlygos

Apibrėžtos sąlygos, į kurias perskaičiuojamas išmatuotas dujinio kuro kiekis.

I   DALIS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

DUJŲ SKAITIKLIAMS

1.   Norminės veikimo sąlygos

Gamintojas turi nurodyti dujų skaitiklio normines veikimo sąlygas, atsižvelgdamas į:

1.1.   Dujų srauto sritį, kuri turi atitikti bent šias sąlygas:

Klasė

Qmax/Qmin

Qmax/Qt

Qr/Qmax

1,5

≥ 150

≥ 10

1,2

1,0

≥ 20

≥ 5

1,2

1.2.   Dujų temperatūros sritį, ne mažesnę kaip 40 °C.

1.3.   Sąlygas, priklausančias nuo dujinio kuro

Dujų skaitiklis turi būti suprojektuotas paskirties šalyje vartojamų dujų rūšiai ir tiekimo slėgiui. Visų pirma, gamintojas turi nurodyti:

dujų šeimą arba grupę;

didžiausią veikimo slėgį.

1.4.   Ne mažesnę kaip 50 °C klimatinės aplinkos temperatūros sritį.

1.5.   Kintamosios maitinimo įtampos vardinę vertę ir (arba) nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes.

2.   Didžiausia leidžiamoji paklaida (DLP)

2.1.   Dujų skaitiklis, rodantis tūrį matavimo sąlygomis arba masę

1   lentelė

Klasė

1,5

1,0

Qmin ≤ Q < Qt

3 %

2 %

Qt ≤ Q ≤ Qmax

1,5 %

1 %

Naudojant dujų skaitiklį neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

2.2.   Dujų skaitikliui su temperatūriniu perskaičiavimu, rodančiam tik perskaičiuotą dujų tūrį, skaitiklio DLP padidinama 0,5 % 30 °C temperatūros srityje, kurios vidutinė vertė yra gamintojo apibrėžta temperatūros vertė, esanti nuo 15 °C iki 25 °C. Už šios srities ribų leidžiamas papildomas didinimas 0,5 % kiekvienam 10 °C intervalui.

3.   Leidžiamasis trikdžių poveikis

3.1.   Elektromagnetinis atsparumas

3.1.1.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis dujų skaitikliui arba tūrio perskaičiavimo įtaisui turi būti toks, kad:

matavimo rezultato pokytis neviršytų ribinės pokyčio vertės, apibrėžtos 3.1.3 punkte, arba

matavimo rezultato rodmuo taptų toks, kad jo negalima būtų interpretuoti kaip teisingo rezultato, ir jo momentiniai pokyčiai nebūtų interpretuojami, registruojami arba perduodami kaip matavimo rezultatai.

3.1.2.

Paveiktas elektromagnetinių trikdžių, dujų skaitiklis turi:

vėl veikti DLP ribose, ir

išsaugoti visas matavimo funkcijas, ir

leisti atkurti visus matavimo duomenis, buvusius prieš pat pradedant veikti trikdžiams.

3.1.3.

Ribinė pokyčio vertė yra mažesnioji iš šių dviejų verčių:

išmatuoto kiekio vertės dalis, atitinkanti viršutinei sričiai taikomos DLP modulio pusę;

per vieną minutę, esant didžiausiam srautui, pratekančio kiekio dalis, atitinkanti DLP.

3.2.   Prieš srovę ir pasroviui atsirandančių srauto trikdžių poveikis

Įrengus pagal gamintojo apibrėžtas sąlygas, srauto trikdžių poveikis neturi būti didesnis kaip viena trečioji DLP vertės.

4.   Patvarumas

Po atitinkamo bandymo, praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti vykdomi šie kriterijai:

4.1.   1,5 klasės skaitikliai

4.1.1.

Srautams srityje nuo Qt iki Qmax matavimo rezultato nuokrypis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu neturi būti didesnis daugiau kaip 2 %.

4.1.2.

Rodmens paklaida po patvarumo bandymo neturi būti daugiau kaip du kartus didesnė už 2 punkte apibrėžtą DLP vertę.

4.2.   1,0 klasės skaitikliai

4.2.1.

Matavimo rezultato nuokrypis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu neturi būti didesnis kaip viena trečioji 2 punkte apibrėžtos DLP vertės.

4.2.2.

Rodmens paklaida po patvarumo bandymo neturi būti didesnė kaip 2 punkte apibrėžta DLP vertė.

5.   Tinkamumas

5.1.

Dujų skaitiklis, maitinamas iš tinklo (kintamosios arba nuolatinės srovės), turi turėti avarinio maitinimo įtaisą arba kitokią priemonę, kad, sugedus pagrindiniam maitinimo šaltiniui, būtų išsaugotos visos matavimo funkcijos.

5.2.

Priskirtojo maitinimo šaltinio naudojimo trukmės laikas turi būti ne mažesnis kaip penkeri metai. Praėjus 90 % naudojimo trukmės laiko, turi būti rodomas atitinkamas įspėjimas.

5.3.

Rodmenų įtaisas turi turėti pakankamą skaičių skaitmenų, siekiant užtikrinti, kad dėl dujų kiekio, praėjusio per 8 000 h esant Qmax, rodmuo negrįžtų į pradinės vertės padėtį.

5.4.

Dujų skaitiklis turi veikti bet kurioje padėtyje, kurią įrengimo instrukcijoje nurodė gamintojas.

5.5.

Dujų skaitiklis turi būti aprūpintas bandymo įrenginiu, kuris leistų atlikti bandymus per priimtiną laiką.

5.6.

Dujų skaitiklis turi atitikti DLP reikalavimus bet kuriai srauto krypčiai arba tik vienai aiškiai paženklintai srauto krypčiai.

6.   Vienetai

Išmatuotas kiekis turi būti rodomas kubiniais metrais arba kilogramais.

II   DALIS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

TŪRIO PERSKAIČIAVIMO ĮTAISAMS

Tūrio perskaičiavimo įtaisas yra surenkamasis mazgas, jei jis sumontuotas su matavimo priemone, su kuria jis yra suderinamas.

Tūrio perskaičiavimo įtaisui taikomi dujų skaitiklio esminiai reikalavimai, jei jie taikytini. Be to, taikomi šie reikalavimai:

7.   Bazinės perskaičiuotų kiekių sąlygos

Gamintojas turi nurodyti bazines sąlygas perskaičiuotiems kiekiams.

8.   DLP

0,5 %, esant aplinkos temperatūrai 20 °C ± 3 °C, aplinkos drėgmei 60 % ± 15 % ir vardinėms maitinimo vertėms;

0,7 % temperatūrinio perskaičiavimo įtaisams, esant norminėms veikimo sąlygoms;

1 % kitiems perskaičiavimo įtaisams, esant norminėms veikimo sąlygoms.

Pastaba:

Neatsižvelgiama į dujų skaitiklio paklaidą.

Naudojant tūrio perskaičiavimo įtaisą neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

9.   Tinkamumas

9.1.

Elektroninis perskaičiavimo įtaisas turi sugebėti aptikti, kai jis veikia už gamintojo nustatytos (-ų) veikimo srities (-ių) pagal tuos parametrus, kurie susiję su matavimo tikslumu. Tokiu atveju perskaičiavimo įtaisas turi nustoti sumuoti perskaičiuotą kiekį ir gali atskirai sumuoti perskaičiuotą kiekį tą laiką, kurį jis veikia už veikimo srities (-ių) ribų.

9.2.

Elektroninis perskaičiavimo įtaisas turi sugebėti rodyti visus matavimui svarbius duomenis nenaudojant papildomos įrangos.

III   DALIS

NAUDOJIMO PRADŽIA IR ATITIKTIES VERTINIMAS

Naudojimo pradžia

10.

a)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti buitinėms reikmėms suvartojamų dujų matavimą, ji tokiems matavimams turi leisti naudoti bet kurį 1,5 klasės skaitiklį ir taip pat 1,0 klasės skaitiklius, kurių Qmax/Qmin santykis lygus 150 arba didesnis.

b)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms suvartojamų dujų matavimą, ji tokiems matavimams turi leisti naudoti bet kurį 1,5 klasės skaitiklį.

c)

Dėl 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimų valstybės narės turi užtikrinti, kad savybes nustatytų komunalinių paslaugų įmonė arba asmuo, teisiškai paskirtas skaitikliui įrengti taip, kad skaitiklis tiktų tiksliai matuoti numatomą arba numatytiną suvartojimą.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


V PRIEDAS

AKTYVIOSIOS ELEKTROS ENERGIJOS SKAITIKLIAI (MI-003)

Aktyviosios elektros energijos skaitikliams, naudojamiems buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

Pastaba:

Elektros energijos skaitikliai gali būti naudojami kartu su išoriniais matavimo transformatoriais, atsižvelgiant į taikomą matavimo metodą. Tačiau šis priedas taikomas tik elektros energijos skaitikliams, bet ne skaitiklių transformatoriams.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Aktyviosios elektros energijos skaitiklis – įtaisas, matuojantis grandinėje suvartotą aktyviąją elektros energiją.

I

=

per skaitiklį tekanti elektros srovė;

In

=

specifikacijoje nustatyta atskaitos srovė, kuriai skaitiklis, veikiantis kaip keitiklis, buvo projektuojamas;

Ist

=

mažiausioji deklaruota I vertė, kuriai esant skaitiklis registruoja aktyviąją elektros energiją, kai galios faktorius lygus vienetui (daugiafaziai skaitikliai su simetrine apkrova);

Imin

=

I vertė, nuo kurios paklaida neviršija didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertės (daugiafaziai skaitikliai su simetrine apkrova);

Itr

=

I vertė, nuo kurios paklaida neviršija mažiausios DLP vertės, atitinkančios skaitiklio klasės indeksą;

Imax

=

didžiausia I vertė, kuriai esant paklaida neviršija DLP vertės;

U

=

prie skaitiklio prijungta įtampa;

Un

=

specifikacijoje nustatyta vardinė įtampa;

f

=

prie skaitiklio prijungtos įtampos dažnis;

fn

=

specifikacijoje nustatytas vardinis dažnis;

PF

=

galios faktorius cosφ, lygus I ir U fazių skirtumo φ kosinusui.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

1.   Tikslumas

Gamintojas turi nurodyti skaitiklio klasės indeksą. Klasių indeksai apibrėžiami kaip: A, B ir C klasė.

2.   Norminės veikimo sąlygos

Gamintojas turi nurodyti skaitiklio normines veikimo sąlygas; visų pirma:

fn, Un, In, Ist, Imin, Itr ir Imax vertes, kurios taikomos skaitikliui. Skaitiklis, pagal nurodomas srovių vertes, turi atitikti 1 lentelėje pateiktas sąlygas.

1   lentelė

 

A klasė

B klasė

C klasė

Tiesiogiai jungiamiems skaitikliams

Ist

Formula

Formula

Formula

Imin

Formula

Formula

Formula

Imax

Formula

Formula

Formula

Per matavimo keitiklį jungiamiems skaitikliams

Ist

Formula

Formula

Formula

Imin

Formula

Formula

 (1)

Formula

In

Formula

Formula

Formula

Imax

Formula

Formula

Formula

Toliau nurodyti įtampos, dažnio ir galios faktoriaus intervalai, kurių ribose skaitiklis turi atitikti DLP reikalavimus, apibrėžtus 2 lentelėje. Šie intervalai turi atspindėti komunalinių skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros energijos tipines charakteristikas.

Įtampos ir dažnio intervalai turi būti ne mažesni kaip:

 

Formula

 

Formula

galios faktoriaus sritis turi būti ne mažesnė kaip: nuo cosφ = 0,5 induktyvinis iki cosφ = 0,8 talpinis.

3.   DLP

Įvairių matuojamųjų dydžių ir paveikiųjų dydžių (a, b, c,…) poveikis yra įvertinamas atskirai, užtikrinant visų kitų matuojamųjų dydžių arba paveikiųjų dydžių santykinį pastovumą jų vardinių verčių atžvilgiu. Matavimo paklaida, kuri turi būti ne didesnė kaip 2 lentelėje nurodyta DLP, yra apskaičiuojama kaip:

Formula

Kai skaitiklis naudojamas esant kintančiai apkrovos srovei, procentinės paklaidos neturi viršyti 2 lentelėje nurodytų ribų.

2   lentelė

DLP, išreikšta procentais, esant norminėms veikimo sąlygoms ir apibrėžtoms apkrovos srovės bei veikimo temperatūros vertėms

 

Veikimo temperatūra

Veikimo temperatūra

Veikimo temperatūra

Veikimo temperatūra

 

+ 5 °C … + 30 °C

– 10 °C … + 5 °C

arba

+ 30 °C … + 40 °C

– 25 °C … – 10 °C

arba

+ 40 °C … + 55 °C

– 40 °C … – 25 °C

arba

+ 55 °C … + 70 °C

 

A

B

C

A

B

C

A

B

C

A

B

C

Vienfazis skaitiklis; daugiafazis skaitiklis, jei veikia esant simetrinėms apkrovoms

Formula

3,5

2

1

5

2,5

1,3

7

3,5

1,7

9

4

2

Formula

3,5

2

0,7

4,5

2,5

1

7

3,5

1,3

9

4

1,5

Daugiafazis skaitiklis esant vienfazei apkrovai

Formula

, žr. išimtį toliau

4

2,5

1

5

3

1,3

7

4

1,7

9

4,5

2

Elektromechaninių daugiafazių skaitiklių srovės sritis esant vienfazei apkrovai ribojamas iki

Formula

Kai skaitiklis veikia esant skirtingiems temperatūros intervalams, taikomos atitinkamos DLP vertės.

Naudojant skaitiklį neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

4.   Leidžiamasis trikdžių poveikis

4.1.   Bendrosios nuostatos

Elektros energijos skaitikliai yra tiesiogiai jungiami į maitinimo tinklą ir, kadangi tinklo srovė yra vienas iš matuojamųjų dydžių, elektros skaitikliams taikoma speciali elektromagnetinė aplinka.

Skaitiklis turi atitikti elektromagnetinės aplinkos E2 ir papildomus 4.2 bei 4.3 punktų reikalavimus.

Elektromagnetinė aplinka ir leidžiamieji poveikiai atspindi situaciją, kad yra ilgalaikiai trikdžiai, kurių poveikis tikslumui neturi būti didesnis kaip ribinės pokyčio vertės, ir pereinamųjų procesų trikdžiai, kurie gali sukelti laikiną savybių blogėjimą arba funkcinių, arba matavimo savybių praradimą, tačiau po kurių skaitiklio savybės turi atsistatyti, ir poveikis tikslumui neturi būti didesnis kaip ribinės pokyčio vertės.

Kai yra numatoma rizika dėl žaibų arba kai didesne dalimi naudojami oriniai elektros tiekimo tinklai, skaitiklio metrologinės charakteristikos turi būti apsaugotos.

4.2.   Ilgalaikių trikdžių poveikis

3   lentelė

Ribinės pokyčio vertės dėl ilgalaikių trikdžių

Trikdis

Ribinės pokyčio vertės, išreikštos procentais, skaitikliams, kurių klasė

A

B

C

Sukeista fazių seka

1,5

1,5

0,3

Įtampos nesimetriškumas (taikoma tik daugiafaziams skaitikliams)

4

2

1

Harmonikų sandai srovės grandinėse (2)

1

0,8

0,5

Nuolatinė srovė ir harmonikos srovės grandinėje (2)

6

3

1,5

Greiti trumpalaikiai šuoliai

6

4

2

Magnetiniai laukai; aukšto dažnio elektromagnetiniai laukai; radijo dažnio elektromagnetinių laukų indukuotieji trikdžiai ir atsparumas elektromagnetiniams virpesiams

3

2

1

4.3.   Pereinamųjų elektromagnetinių reiškinių leidžiamasis poveikis

4.3.1.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis elektros energijos skaitikliui turi būti toks, kad esant trikdžiui ir iškart po jo:

bet kuriame išėjime, naudojamame tikrinant skaitiklio tikslumą, nesusidarytų impulsų arba signalų, kurie atitiktų energijos kiekį, didesnį kaip ribinė pokyčio vertė,

ir per pagrįstą laiką pasibaigus trikdžiams skaitiklis turi:

vėl pradėti veikti DLP ribose,

išsaugoti visas matavimo funkcijas,

leisti atstatyti visus matavimo duomenis, turėtus prieš prasidedant trikdžiams ir

nerodyti registruojamos energijos kiekio pokyčio, kuris būtų didesnis kaip ribinė pokyčio vertė.

Ribinė pokyčio vertė, išreikšta kWh, yra lygi Formula

(m – skaitiklio matavimo elementų skaičius, Un voltais ir Imax amperais).

4.3.2.

Perkrovos srovei ribinė pokyčio vertė yra 1,5 %.

5.   Tinkamumas

5.1.   Kai įtampa yra mažesnė už norminę veikimo įtampą, skaitiklio teigiama paklaida neturi būti didesnė kaip 10 %.

5.2.   Suminio elektros energijos kiekio rodmenų įtaisas turi turėti pakankamą skaitmenų skaičių siekiant užtikrinti, kad skaitikliui dirbant 4 000 h pilna apkrova (I = Imax, U = Un ir GF = 1), rodmuo negrįžtų į pradinės vertės padėtį, o eksploatuojant skaitiklį turi būti neįmanoma rodmens grąžinti į nulį.

5.3.   Nutrūkus grandinėje elektros srovei, išmatuotą elektros energijos kiekį vis dar turi būti įmanoma nuskaityti ne trumpiau kaip 4 mėnesius.

5.4.   Veikimas be apkrovos

Kai įtampa yra prijungta, bet srovės grandinėje srovė neteka (srovės grandinė turi būti nutraukta), skaitiklis turi neregistruoti energijos esant bet kuriai įtampai nuo Formula iki 1,1 Un.

5.5.   Pradžia

Skaitiklis turi pradėti ir tęsti registruoti esant Un, GF = 1 (daugiafaziams skaitikliams su simetrinėmis apkrovomis) ir srovei lygiai Ist.

6.   Vienetai

Išmatuotas elektros energijos kiekis turi būti rodomas kilovatvalandėmis arba megavatvalandėmis.

7.   Naudojimo pradžia

a)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti buitinėms reikmėms suvartojamos elektros energijos matavimą, ji tokiems matavimams turi leisti naudoti bet kurį A klasės skaitiklį. Valstybei narei leidžiama reikalauti, kad specialiems tikslams būtų naudojamas bet kuris B klasės skaitiklis.

b)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms suvartojamos elektros energijos matavimą, ji tokiems matavimams turi leisti naudoti bet kurį B klasės skaitiklį. Valstybei narei leidžiama reikalauti, kad specialiems tikslams būtų naudojamas bet kuris C klasės skaitiklis.

c)

Valstybė narė turi užtikrinti, kad srovės sritį nustatytų komunalinių paslaugų įmonė arba asmuo, teisiškai paskirtas skaitikliui įrengti, taip kad skaitiklis tiktų tiksliai matuoti numatomą arba numatytiną suvartojimą.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


(1)  B klasės elektromechaniniams skaitikliams taikoma Formula.

(2)  Elektromechaninių elektros skaitiklių atveju ribinės pokyčio vertės dėl harmonikų sandų srovės grandinėse ir dėl nuolatinės srovės bei harmonikų srovės grandinėje nėra apibrėžiamos.


VI PRIEDAS

ŠILUMOS ENERGIJOS SKAITIKLIAI (MI-004)

Šilumos energijos skaitikliams, naudojamiems buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šilumos energijos skaitiklis – matavimo priemonė, skirta matuoti šiluminei energijai, kurią šilumos energijos mainų grandinėje atiduoda skystis, vadinamas skystuoju šilumnešiu.

Šilumos energijos skaitiklis yra arba vientisa matavimo priemonė arba sudėtinė matavimo priemonė, sudaryta iš surenkamųjų mazgų (srauto jutiklio, temperatūros jutiklių poros ir skaičiuotuvo), kaip apibrėžta 4 straipsnio 2 dalyje, arba jų junginys.

θ

=

skystojo šilumnešio temperatūra;

θin

=

θ vertė šilumos energijos mainų grandinės įėjime;

θοut

=

θ vertė šilumos energijos mainų grandinės išėjime;

Δθ

=

temperatūros skirtumas θin – θοut, kur Δθ ≥ 0;

θmax

=

θ viršutinė ribinė vertė, kai šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia DLP ribose;

θmin

=

θ apatinė ribinė vertė, kai šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia DLP ribose;

Δθmax

=

Δθ viršutinė ribinė vertė, kai šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia DLP ribose;

Δθmin

=

Δθ apatinė ribinė vertė, kai šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia DLP ribose;

q

=

skystojo šilumnešio srautas;

qs

=

didžiausia leidžiama trumpą laiką veikiančios q vertė, kuriai esant šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia;

qp

=

didžiausia leidžiama nuolat veikiančios q vertė, kuriai esant šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia;

qi

=

mažiausia leidžiama nuolat veikiančios q vertė, kuriai esant šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia;

P

=

šilumos energijos mainų šiluminė galia;

Ps

=

leidžiama viršutinė ribinė P vertė, kai šilumos energijos skaitiklis tinkamai veikia.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

1.   Norminės veikimo sąlygos

Norminės veikimo sąlygų vertės, kurias gamintojas turi apibrėžti:

1.1.

skysčio temperatūros: θmax, θmin,

temperatūros skirtumo: Δθmax, Δθmin,

kurioms taikomi šie apribojimai: Formula; Δθmin = 3 K arba 5 K arba 10 K.

1.2.

skysčio slėgio: didžiausią teigiamą vidinį slėgį, kurį šilumos energijos skaitiklis gali nuolat išlaikyti esant viršutinei temperatūros ribinei vertei.

1.3.

skysčio srauto verčių: qs, qp, qi, kai qp ir qi vertėms yra taikomas šis apribojimas:

Formula

.

1.4.

šiluminės galios: Ps.

2.   Tikslumo klasės

Šilumos energijos skaitikliams nustatomos šios tikslumo klasės: 1, 2, 3.

3.   DLP, taikytina vientisiems šilumos energijos skaitikliams

Didžiausios leidžiamosios santykinės paklaidos, taikytinos vientisam šilumos energijos skaitikliui ir kiekvienai tikslumo klasei išreikštos procentais atžvilgiu tikrosios vertės, yra šios:

1 klasei: Formula, kai Ef, Et, Ec pagal 7.1–7.3 punktus.

2 klasei: Formula, kai Ef, Et, Ec pagal 7.1–7.3 punktus.

3 klasei: Formula, kai Ef, Et, Ec pagal 7.1–7.3 punktus.

Naudojant vientisą šilumos energijos skaitiklį neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

4.   Leidžiamasis elektromagnetinių trikdžių poveikis

4.1.

Skaitiklio neturi veikti statiniai magnetiniai laukai ir tinklo dažnio elektromagnetiniai laukai.

4.2.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis turi būti toks, kad matavimo rezultato pokytis būtų ne didesnis kaip ribinė pokyčio vertė, nustatyta pagal 4.3 reikalavimą, arba matavimo rezultato rodmuo būtų toks, kad jo nebūtų galima interpretuoti kaip tinkamo rezultato.

4.3.

Vientiso šilumos energijos skaitiklio ribinė pokyčio vertė yra lygi DLP, taikytinos tam šilumos energijos skaitikliui (žr. 3 punktą), absoliučiajai vertei.

5.   Patvarumas

Po atitinkamo bandymo, praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti vykdomi šie kriterijai:

5.1.

Srauto jutikliai: matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu neturi būti didesnis už ribinę pokyčio vertę.

5.2.

Temperatūros jutikliai: matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu neturi būti didesnis kaip 0,1 °C.

6.   Užrašai ant šilumos energijos skaitiklio

Tikslumo klasė

Srauto ribinės vertės

Temperatūros ribinės vertės

Temperatūros skirtumo ribinės vertės

Srauto jutiklio įrengimo vieta: tiekimo arba grįžtamajame sraute

Srauto krypties nuoroda

7.   Surenkamieji mazgai

Surenkamųjų mazgų nuostatos gali būti taikomos surenkamiesiems mazgams, kuriuos pagamino tas pats arba skirtingi gamintojai. Jei šilumos energijos skaitiklis sudarytas iš surenkamųjų mazgų, esminiai reikalavimai šilumos energijos skaitikliui taikomi atitinkamai surenkamiesiems mazgams. Be to, taikomi šie reikalavimai:

7.1.   Srauto jutiklio santykinė DLP, išreikšta %, tikslumo klasėms:

1 klasė: Formula, bet ne didesnė kaip 5 %,

2 klasė: Formula, bet ne didesnė kaip 5 %,

3 klasė: Formula, bet ne didesnė kaip 5 %,

čia paklaida Ef suprantama kaip srauto jutiklio išėjimo signalo ir masės arba tūrio santykio rodomos vertės nuokrypis nuo tikrosios vertės.

7.2.   Temperatūros jutiklių poros santykinė DLP, išreikšta %:

Formula,

čia paklaida Et suprantama kaip jutiklių poros išėjimo signalo rodomos vertės nuokrypis nuo tikrosios temperatūrų skirtumo vertės rodomos vertės nuokrypis nuo tikrosios temperatūrų skirtumo vertės.

7.3.   Skaičiuotuvo santykinė DLP, išreikšta %:

Formula,

čia paklaida Ec suprantama kaip rodomos šilumos energijos kiekio vertės nuokrypis nuo tikrosios šilumos energijos kiekio vertės.

7.4.   Ribinė pokyčio vertė šilumos energijos skaitiklio surenkamajam mazgui yra lygi atitinkamos DLP, taikytinos surenkamajam mazgui (žr. 7.1, 7.2 arba 7.3 punktą), absoliučiajai vertei.

7.5.   Užrašai ant surenkamųjų mazgų

Srauto jutiklis:

Tikslumo klasė

Srauto ribinės vertės

Temperatūros ribinės vertės

Impulso vertė (pvz., litrai/impulsui) arba atitinkamas išėjimo signalas

Srauto krypties nuoroda

Temperatūros jutiklių pora:

Tipo identifikavimas (pvz., Pt 100)

Temperatūros ribinės vertės

Temperatūros skirtumo ribinės vertės

Skaičiuotuvas:

Temperatūros jutiklių tipas

Temperatūros ribinės vertės

Temperatūros skirtumo ribinės vertės

Impulso vertė (pvz., litrai/impulsui) arba atitinkamas įėjimo signalas, ateinantis iš srauto jutiklio

Srauto jutiklio įrengimo vieta: tiekimo arba grįžtamajame sraute

NAUDOJIMO PRADŽIA

a)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti buitinėms reikmėms suvartojamos šilumos energijos matavimą, ji tokiems matavimams turi leisti naudoti bet kurį 3 klasės skaitiklį.

b)

Jei valstybė narė reikalauja vykdyti komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms suvartojamos šilumos energijos matavimą, jai leidžiama reikalauti, kad būtų naudojamas bet kuris 2 klasės skaitiklis.

c)

Dėl reikalavimų pagal 1.1–1.4 punktus, valstybė narė užtikrina, kad savybes nustato komunalinių paslaugų įmonė arba asmuo, teisiškai paskirtas skaitikliui įrengti, taip kad skaitiklis tiktų tiksliai matuoti numatomą arba numatytiną suvartojimą.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


VII PRIEDAS

MATAVIMO SISTEMOS, SKIRTOS NEPERTRAUKIAMAM IR DINAMINIAM SKYSČIŲ, IŠSKYRUS VANDENĮ, KIEKIUI MATUOTI (MI–005)

Matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui (tūriui arba masei) matuoti, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros. Prireikus, terminai „tūris ir l“ šiame priede gali būti skaitomi kaip: „masė ir kg“.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Skaitiklis

Matavimo priemonė, skirta matavimo sąlygomis nepertraukiamai matuoti, registruoti ir rodyti skysčio, pratekančio uždarame ir visiškai užpildytame kanale per matavimo jutiklį, kiekį.

Skaičiuotuvas

Matavimo priemonės dalis, kuri priima išėjimo signalus iš matavimo jutiklio (-ų) ir, galbūt, iš susietųjų matavimo priemonių ir rodo matavimo rezultatus.

Susietoji matavimo priemonė

Matavimo priemonė, prijungta prie skaičiuotuvo tam tikriems skysčiui būdingiems parametrams matuoti, siekiant gauti ištaisytuosius ir (arba) perskaičiuotus matavimo rezultatus.

Perskaičiavimo įtaisas

Skaičiuotuvo dalis, kuri pagal skysčio parametrus (temperatūrą, tankį ir t. t.), išmatuotus susietosiomis matavimo priemonėmis arba saugojamus atmintyje, automatiškai perskaičiuoja:

skysčio tūrį, išmatuotą matavimo sąlygomis, į tūrį ir (arba) masę bazinėmis sąlygomis, arba

skysčio masę, išmatuotą matavimo sąlygomis, į tūrį matavimo sąlygomis ir (arba) į tūrį bazinėmis sąlygomis

Pastaba:

Perskaičiavimo įtaisą sudaro atitinkamos susietos matavimo priemonės.

Bazinės sąlygos

Apibrėžtos sąlygos, į kurias perskaičiuojamas matavimo sąlygomis išmatuotas skysčio kiekis.

Matavimo sistema

Sistema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo operacijoms lengvinti.

Degalų dozatorius

Matavimo sistema, skirta įpilti degalams į motorines transporto priemones, mažus laivus ir mažus lėktuvus.

Savitarnos įrenginys

Įrenginys, kuris leidžia vartotojui naudoti matavimo sistemą jo reikmėms reikalingam skysčiui gauti.

Savitarnos įtaisas

Specialusis įtaisas, kuris yra savitarnos įrenginio dalis ir kuris sudaro sąlygas vienai arba kelioms matavimo sistemoms veikti šiame savitarnos įrenginyje.

Mažiausias matuojamas kiekis (MMQ)

Mažiausias skysčio kiekis, kurį būtų metrologiškai priimtina matuoti matavimo sistema.

Tiesioginis rodmuo

Masės arba tūrio rodmuo, atitinkantis matuojamą dydį, kurį matavimo priemonė gali fiziškai išmatuoti.

Pastaba:

Tiesioginis rodmuo gali būti keičiamas kitu dydžiu, naudojant perskaičiavimo įtaisą.

Pertraukiamoji/nepertraukiamoji

Matavimo sistema laikoma pertraukiamąja (nepertraukiamąja), kai skysčio srautas gali (negali) būti lengvai ir greitai sustabdytas.

Srauto sritis

Sritis nuo mažiausiojo srauto (Qmin) iki didžiausiojo srauto (Qmax).

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

1.   Norminės veikimo sąlygos

Gamintojas apibrėžia skaitiklio normines veikimo sąlygas, visų pirma:

1.1.   Srauto sritį

Srauto sritis turi tenkinti šiuos reikalavimus:

i)

matavimo sistemos srauto sritis turi atitikti kiekvieno iš jos elementų, visų pirma skaitiklio, srauto sritį.

ii)

skaitiklis ir matavimo sistema:

1   lentelė

Matavimo sistemos rūšis

Skysčio rūšis

Qmax: Qmin mažiausias santykis

Degalų dozatoriai

Nesuskystintosios dujos

10: 1

Suskystintosios dujos

5: 1

Matavimo sistema

Kriogeniniai skysčiai

5: 1

Magistralinių vamzdynų matavimo sistemos ir laivų krovos sistemos

Visi skysčiai

Priklausomai nuo poreikio

Visos kitos matavimo sistemos

Visi skysčiai

4: 1

1.2.   Matuojamo skysčio savybes, nurodant skysčio pavadinimą arba tipą, arba jo atitinkamas charakteristikas, pvz.:

temperatūros sritį;

slėgio sritį;

tankio sritį;

klampos sritį.

1.3.   Kintamosios maitinimo įtampos vardinę vertę ir (arba) nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes.

1.4.   Perskaičiuotų verčių bazines sąlygas.

Pastaba:

1.4 punktu nedaromas poveikis valstybės narės pareigoms reikalauti pagal 2003 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (1) 12 straipsnio 2 dalį taikyti 15 °C temperatūrą.

2.   Tikslumo klasės ir didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP)

2.1.   2 l ir didesniems kiekiams matavimo DLP yra:

2   lentelė

 

Tikslumo klasė

 

0,3

0,5

1,0

1,5

2,5

Matavimo sistemos (A)

0,3 %

0,5 %

1,0 %

1,5 %

2,5 %

Skaitikliai (B)

0,2 %

0,3 %

0,6 %

1,0 %

1,5 %

2.2.   Mažesniems kaip 2 l kiekiams matavimo DLP yra:

3   lentelė

Matuojamas tūris V

DLP

V < 0,1 L

4 × vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 0,1 l tūriui

0,1 L ≤ V < 0,2 L

4 × vertė 2 lentelėje

0,2 L ≤ V < 0,4 L

2 × vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 0,4 l tūriui

0,4 L ≤ V < 1 L

2 × vertė 2 lentelėje

1 L ≤ V < 2 L

Vertė 2 lentelėje, apskaičiuota 2 l tūriui

2.3.   Tačiau neatsižvelgiant į matuojamą kiekį, kaip DLP absoliučioji vertė priimama didesnioji iš šių dviejų verčių:

DLP absoliučioji vertė, pateikta 2 arba 3 lentelėse,

mažiausio matuojamo kiekio DLP absoliučioji vertė (Emin).

2.4.1.   Esant mažiausiam matuojamam kiekiui 2 l arba didesniam taikomos šios sąlygos:

 

1 sąlyga

Emin turi tenkinti sąlygą: Emin ≥ 2 R, čia R yra rodmenų įtaiso mažiausia skalės padalos vertė.

 

2 sąlyga

Emin aprašomas formule: Formula, kai:

MMQ – mažiausias matuojamas kiekis,

A – skaitmeninė vertė, apibrėžta 2 lentelės A eilutėje.

2.4.2.   Esant mažiausiam matuojamam kiekiui mažesniam kaip 2 litrai taikoma pirmiau minėta 1 sąlyga, o Emin yra dviguba 3 lentelėje nurodyta vertė, atsižvelgiant į 2 lentelės A eilutę.

2.5.   Perskaičiuotas rodmuo

Jei rodmuo yra perskaičiuotas, DLP yra kaip 2 lentelės A eilutėje.

2.6.   Perskaičiavimo įtaisai

Perskaičiavimo įtaiso DLP sandas perskaičiuotų rodmenų paklaidoje yra lygus ± (A – B), kai A ir B yra 2 lentelėje apibrėžtos vertės.

Perskaičiavimo įtaisų dalys gali būti bandomos atskirai.

a)   Skaičiuotuvas

Skaičiuotuvui taikytinas teigiamas arba neigiamas DLP sandas skysčio kiekio rodmenų paklaidoje yra lygus vienai dešimtajai 2 lentelės A eilutėje nurodytos DLP.

b)   Susietoji matavimo priemonė

Susietųjų matavimo priemonių tikslumas turi būti bent ne mažesnis kaip 4 lentelėje nurodytos vertės:

4   lentelė

DLP matuojant

Matavimo sistemos tikslumo klasė

0,3

0,5

1,0

1,5

2,5

Temperatūra

± 0,3 °C

± 0,5 °C

± 1,0 °C

Slėgis

Mažiau kaip 1 MPa: ± 50 kPa

Nuo 1 iki 4 MPa: ± 5 %

Daugiau kaip 4 MPa: ± 200 kPa

Tankis

± 1 kg/m3

± 2 kg/m3

± 5 kg/m3

Šios vertės taikomos skysčių būdingųjų parametrų rodmenims, rodomiems perskaičiavimo įtaise.

c)   Apskaičiavimo funkcijos tikslumas

Kiekvieno būdingojo skysčio parametro apskaičiavimo teigiama arba neigiama DLP yra lygi dviem penktosioms b papunktyje nustatytos vertės.

2.7.   2.6 punkto a papunkčio reikalavimas taikomas visiems apskaičiavimams, o ne tik perskaičiavimui.

2.8.   Naudojant matavimo sistemą neturi būti piktnaudžiaujama DLP arba sistemingai teikiama nauda vienai iš šalių.

3.   Didžiausias leidžiamasis trikdžių poveikis

3.1.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis matavimo sistemai turi būti vienas iš šių:

matavimo rezultato pokytis neturi viršyti ribinės pokyčio vertės, apibrėžtos 3.2 punkte, arba

pastebimas matavimo rezultato rodmens trumpalaikis pokytis, kuris negali būti interpretuotas, užregistruotas arba perduotas kaip matavimo rezultatas. Be to, pertraukiamosios sistemos atveju tai dar gali reikšti draudimą matuoti, arba

matavimo rezultato pokytis yra didesnis nei ribinė pokyčio vertė, tokiu atveju matavimo sistema turi leisti atstatyti matavimo rezultatą, buvusį prieš pat ribinės pokyčio vertės pasiekimo momentą, ir sustabdyti srautą.

3.2.

Konkrečiam išmatuotam tūriui ribinė pokyčio vertė yra didesnė kaip DLP/5 arba Emin.

4.   Patvarumas

Po atitinkamo bandymo praėjus gamintojo nustatytam laikui, turi būti tenkinamas šis kriterijus:

Matavimo rezultato pokytis po patvarumo bandymo palyginti su pradinio matavimo rezultatu neturi būti didesnis kaip 2 lentelės B eilutėje skaitikliams apibrėžta vertė.

5.   Tinkamumas

5.1.   Visoms matuojamoms kiekio vertėms to paties matavimo rodmenys skirtinguose įtaisuose neturi skirtis daugiau kaip viena skalės padalos verte jei įtaisų skalės padalos vertės yra vienodos. Jei įtaisų skalės padalos vertės skiriasi, nuokrypis neturi viršyti didžiausios skalės padalos vertės.

Tačiau savitarnos įrenginio atveju matavimo sistemos pagrindinio rodmenų įtaiso skalės padalos ir savitarnos įrenginio skalės padalos vertės turi būti vienodos, matavimo rezultatai turi nesiskirti.

5.2.   Įprastomis naudojimo sąlygomis turi būti neįmanoma pakeisti išmatuotą kiekį taip, kad to nesimatytų.

5.3.   Skystyje akivaizdžiai nematoma oro arba dujų dalis neturi iššaukti paklaidos pokyčio didesnio kaip:

0,5 % skysčiams, išskyrus gėrimus, ir skysčiams, kurių klampa ne didesnė kaip 1 mPa × s, arba

1 % gėrimams ir skysčiams, kurių klampa didesnė kaip 1 mPa × s.

Tačiau leidžiamas pokytis niekuomet neturi būti mažesnis kaip 1 % MMQ. Ši vertė taikoma tam atvejui, kai yra oro arba dujų burbulų.

5.4.   Tiesioginiam pardavimui naudojamos matavimo priemonės

5.4.1.   Tiesioginio pardavimo matavimo sistemoje turi būti numatytos priemonės rodmens grąžinimui į nulį.

Turi būti neįmanoma pakeisti išmatuotą kiekį.

5.4.2.   Rodmuo, kuriuo grindžiamas sandoris, turi būti rodomas tol, kol visos sandorio šalys nesutiks su matavimo rezultatu.

5.4.3.   Tiesioginio pardavimo matavimo sistemos turi būti pertraukiamojo tipo.

5.4.4.   Jokia skystyje esančio oro arba dujų dalis, neturi iššaukti paklaidos pokyčio didesnio kaip 5.3 punkte apibrėžtos vertės.

5.5.   Degalų dozatoriai

5.5.1.   Vykstant matavimui turi būti neįmanoma degalų dozatoriaus rodmenis grąžinti į nulį.

5.5.2.   Naujo matavimo turi būti neįmanoma pradėti tol, kol rodmuo bus grąžintas į nulį.

5.5.3.   Jei matavimo sistemoje yra įtaisytas kainos rodmenų įtaisas, rodomos kainos ir kainos, apskaičiuotos pagal vieneto kainą bei rodomą kiekį, skirtumas turi būti ne didesnis kaip Emin atitinkanti kaina. Tačiau nebūtina, kad šis skirtumas būtų mažesnis už mažiausią piniginio vieneto vertę.

6.   Maitinimo nutrūkimas

Matavimo sistema turi turėti avarinio maitinimo įtaisą, kuris pagrindinio maitinimo įtaiso gedimo laikotarpiu leistų išsaugoti visas matavimo funkcijas, arba turėti priemonę turimiems duomenims išsaugoti ir rodyti, kad galima būtų baigti vykstančią operaciją, ir priemonę srautui sustabdyti pagrindinio maitinimo šaltinio gedimo momentu.

7.   Naudojimo pradžia

5   lentelė

Tikslumo klasė

Matavimo sistemos tipai

0,3

Matavimo sistemos vamzdyne

0,5

Visos matavimo sistemos, jei kitaip nepasakyta kitoje šios lentelės vietoje, konkrečiai:

degalų dozatoriai (ne suskystintųjų dujų),

matavimo sistemos mažos klampos skysčių (< 20 mPa × s) automobilių cisternose

matavimo sistemos laivams ir geležinkelio bei automobilių cisternoms iš (krauti) (2)

pieno matavimo sistemos

matavimo sistemos degalams į skraidymo aparatus pilti

1,0

suslėgtųjų suskystintųjų dujų, matuojamų esant – 10 °C arba didesnei temperatūrai, matavimo sistemos

Matavimo sistemos, kurios paprastai priskiriamos 0,3 arba 0,5 klasėms, tačiau naudojamos skysčiams:

kurių temperatūra yra mažesnė kaip – 10 °C arba didesnė kaip 50 °C

kurių dinaminė klampa yra didesnė kaip 1 000 mPa × s

kurių didžiausias tūrinis srautas yra ne didesnis kaip 20 l/h

1,5

suskystintojo anglies dioksido matavimo sistemos

suslėgtųjų suskystintųjų dujų, matuojamų esant mažesnei kaip – 10 °C temperatūrai (išskyrus kriogeninius skysčius), matavimo sistemos

2,5

kriogeninių skysčių (temperatūra mažesnė nei – 153 °C) matavimo sistemos

8.   Matavimo vienetai

Išmatuotas kiekis turi būti rodomas mililitrais, kubiniais centimetrais, litrais, kubiniais metrais, gramais, kilogramais arba tonomis.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1 arba G.


(1)  OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(2)  Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad matavimo sistemos būtų 0,3 arba 0,5 tikslumo klasės, kai iš(kraunant) laivus ir geležinkelio bei automobilių cisternas, jos naudojamos muito mokesčiams už naftos produktus rinkti.

Pastaba: Tačiau tam tikram matavimo sistemų tipui gamintojas gali nurodyti geresnį tikslumą.


VIII PRIEDAS

AUTOMATINĖS SVARSTYKLĖS (MI-006)

Toliau apibrėžtoms automatinėms svarstyklėms, skirtoms matuoti kūno masę pagal jį veikiančią sunkio jėgą, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame skyriuje išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Automatinės svarstyklės

Svarstyklės, kuriomis nedalyvaujant operatoriui matuojama produkto masė ir kurios vykdo iš anksto nustatytą svarstyklėms būdingų automatinių procesų programą.

Automatinės pavienių produktų svarstyklės

Automatinės svarstyklės, kuriomis matuojama atskirų iš anksto paruoštų svėrinių (pvz., fasuotų prekių) arba atskirų biriųjų medžiagų masė.

Automatinės rūšiavimo svarstyklės

Automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios suskirsto skirtingos masės produktus į du arba daugiau pogrupių pagal jų masės nuokrypius nuo vardinės privalomosios vertės.

Masės ženklinimo svarstyklės

Automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios rašo ant etiketės atskirų produktų masės vertę.

Masės ir kainos ženklinimo svarstyklės

Automatinės pavienių produktų svarstyklės, kurios rašo ant etiketės atskirų produktų masės vertę ir informaciją apie kainą.

Automatinės fasavimo pagal masę svarstyklės

Automatinės svarstyklės, kurias naudojant į talpas įpilama iš anksto nustatyta ir sąlyginai vienoda fasuojamo produkto masė.

Pertraukiamo veikimo sumuojamosios svarstyklės (sumuojamosios bunkerių svarstyklės)

Automatinės svarstyklės, kuriomis matuojama nefasuoto produkto masė, ją dalinant į atskirus svėrinius. Nuosekliai matuojama ir sumuojama kiekvieno atskiro svėrinio masė. Toliau kiekvienas atskiras svėrinys sujungiamas į vieną nefasuoto produkto masę.

Nepertraukiamo veikimo sumuojamosios svarstyklės

Automatinės svarstyklės, kuriomis nepertraukiamai matuojama nefasuoto produkto ant konvejerio juostos masė, sistemingai nedalijant produkto į mažesnes dalis ir nestabdant konvejerio juostos judėjimo.

Geležinkelio vagonų svarstyklės

Automatinės svarstyklės, turinčios apkrovos platformą, įskaitant bėgius, kuriais juda geležinkelio vagonai.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

I   SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai visų tipų automatinėms svarstyklėms

1.   Norminės veikimo sąlygos

Gamintojas turi nurodyti svarstyklių normines veikimo sąlygas, kaip antai:

1.1.

Matuojamajam dydžiui:

Matavimo sritį, išreiškiamą mažiausia ir didžiausia ribinėmis masėmis.

1.2.

Elektros maitinimo paveikiesiems dydžiams:

Kintamosios įtampos maitinimo atveju

:

vardinę maitinimo įtampą, arba jos ribines vertes.

Nuolatinės įtampos maitinimo atveju

:

vardinę ir mažiausią maitinimo įtampą arba įtampos ribines vertes.

1.3.

Mechaniniams ir klimatiniams paveikiesiems dydžiams:

Mažiausia temperatūros sritis yra 30 °C, išskyrus kai kituose šio priedo skyriuose nurodyta kitaip.

Mechaninės aplinkos klasės pagal I priedo 1.3.2 punktą netaikomos. Svarstyklėms, kurios naudojamos ypatingomis mechaninio poveikio sąlygomis, pvz., automobiliuose įrengtoms svarstyklėms, gamintojas nurodo mechanines naudojimo sąlygas.

1.4.

Kitiems paveikiesiems dydžiams (jei tinka):

 

Veikimo greitį (-čius).

 

Sveriamo (-ų) produkto (-ų) charakteristikas.

2.   Leidžiamasis trikdžių poveikis. Elektromagnetinė aplinka

Reikalaujamos veikimo charakteristikos ir ribinė pokyčio vertė pateikta kiekvienam svarstyklių tipui atitinkamame šio priedo skyriuje.

3.   Tinkamumas

3.1.

Turi būti numatytos priemonės pasvirimo, apkrovos ir veikimo greičio poveikiams riboti, kad įprasto veikimo sąlygomis nebūtų viršytos didžiausios leidžiamosios paklaidos.

3.2.

Turi būti numatytos atitinkamos medžiagų krovimo priemonės, kad įprasto veikimo sąlygomis svarstyklės galėtų atitikti DLP reikalavimus.

3.3.

Visos valdymo priemonės turi būti aiškios ir veiksmingos.

3.4.

Operatorius turi turėti galimybę patikrinti rodmenų įtaiso (jei yra) vientisumą.

3.5.

Turi būti numatyta atitinkama nulio nustatymo galimybė, kad įprasto veikimo sąlygomis svarstyklės galėtų atitikti DLP reikalavimus.

3.6.

Visi rezultatai už matavimo srities turi būti pažymėti kaip tokie, jei yra spausdinimo galimybė.

4.   Atitikties vertinimas

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

 

Mechaninėms sistemoms:

B + D arba B + E arba B + F arba D1 arba F1 arba G arba H1.

 

Elektromechaninėms svarstyklėms:

B + D arba B + E arba B + F arba G arba H1.

 

Elektroninėms sistemoms arba sistemoms su programine įranga:

B + D arba B + F arba G arba H1.

II   SKYRIUS

Automatinės pavienių produktų svarstyklės

1.   Tikslumo klasės

1.1.

Svarstyklės skirstomos į pagrindines kategorijas, žymimas:

X arba Y,

pagal gamintojo nurodymą.

1.2.

Šios pagrindinės kategorijos toliau skirstomos į keturias tikslumo klases:

 

XI, XII, XIII ir XIV

ir

 

Y(I), Y(II), Y(a) ir Y(b),

kurios yra gamintojo apibrėžiamos.

2.   X kategorijos svarstyklės

2.1.

Kategorija X taikoma svarstyklėms, naudojamoms tikrinti fasuotus produktus, paruoštus pagal 1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyvos 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (1) reikalavimus, taikytinus fasuotiems produktams.

2.2.

Tikslumo klasės papildomos faktoriumi (x), kuris kiekybiškai įvertina didžiausią leidžiamąjį standartinį nuokrypį, apibrėžtą 4.2 punkte.

Gamintojas nurodo faktorių (x), kuris turi būti ≤ 2, o jo išraiška 1 × 10k, 2 × 10k arba 5 × 10k, kurioje k yra neigiamas sveikas skaičius arba nulis.

3.   Y kategorijos svarstyklės

Kategorija Y taikoma visoms kitoms automatinėms pavienių produktų svarstyklėms.

4.   DLP

4.1.   X kategorijos svarstyklių vidutinė paklaida/Y kategorijos svarstyklių DLP

1   lentelė

Svėrinio masėms (m), išreikštoms patikros padalos vertėmis (e)

Didžiausia leidžiamoji vidutinė paklaida

Didžiausia leidžiamoji paklaida

XI

Y(I)

XII

Y(II)

XIII

Y(a)

XIIII

Y(b)

X

Y

0 < m ≤ 50 000

0 < m ≤ 5 000

0 < m ≤ 500

0 < m ≤ 50

± 0,5 e

± 1 e

50 000 < m ≤ 200 000

5 000 < m ≤ 20 000

500 < m ≤ 2 000

50 < m ≤ 200

± 1,0 e

± 1,5 e

200 000 < m

20 000 < m ≤ 100 000

2 000 < m ≤ 10 000

200 < m ≤ 1 000

± 1,5 e

± 2 e

4.2.   Standartinis nuokrypis

Didžiausia leidžiamoji standartinio nuokrypio vertė X(x) klasės svarstyklėms yra faktoriaus (x) ir 2 lentelėje nurodytos vertės sandauga.

2   lentelė

Svėrinio masės (m)

Didžiausias leidžiamasis standartinis nuokrypis X(I) klasei

m ≤ 50 g

0,48 %

50 g < m ≤ 100 g

0,24 g

100 g < m ≤ 200 g

0,24 %

200 g < m ≤ 300 g

0,48 g

300 g < m ≤ 500 g

0,16 %

500 g < m ≤ 1 000 g

0,8 g

1 000 g < m ≤ 10 000 g

0,08 %

10 000 g < m ≤ 15 000 g

8 g

15 000 g < m

0,053 %

XI ir XII klasėms (x) turi būti mažesnis kaip 1.

XIII klasei (x) turi būti ne didesnis kaip 1.

XIV klasei (x) turi būti didesnis kaip 1.

4.3.   Patikros padalos vertė. Vienos svėrimo srities svarstyklės

3   lentelė

Tikslumo klasės

Patikros padalos vertė

Patikros padalų skaičius

Formula

 

 

 

mažiausias

didžiausias

XI

Y(I)

0,001 g ≤ e

50 000

XII

Y(II)

0,001 g ≤ e ≤ 0,05 g

100

100 000

0,1 g ≤ e

5 000

100 000

XIII

Y(a)

0,1 g ≤ e ≤ 2 g

100

10 000

5 g ≤ e

500

10 000

XIV

Y(b)

5 g ≤ e

100

1 000

4.4.   Patikros padalos vertė. Kelių svėrimo sričių svarstyklės

4   lentelė

Tikslumo klasės

Patikros padalos vertė

Patikros padalų skaičius

Formula

 

 

 

mažiausia vertė (2)

Formula

didžiausia vertė

Formula

XI

Y(I)

0,001 g ≤ ei

50 000

XII

Y(II)

0,001 g ≤ ei ≤ 0,05 g

5 000

100 000

 

 

0,1 g ≤ ei

5 000

100 000

XIII

Y(a)

0,1 g ≤ ei

500

10 000

XIV

Y(b)

5 g ≤ ei

50

1 000

čia:

i

=

1, 2, … r

i

=

dalinė svėrimo sritis

r

=

suminis svėrimo sričių skaičius

5.   Matavimo sritis

Apibrėždamas matavimo sritį Y klasės svarstyklėms, gamintojas turi atsižvelgti į tai, kad mažiausia ribinė masė turi būti ne mažesnė kaip:

Y(I) klasė

:

100 e

Y(II) klasė

:

20 e, kai 0,001 g ≤ e ≤ 0,05 g, ir 50 e, kai 0,1 g ≤ e

Y(a) klasė

:

20 e

Y(b) klasė

:

10 e

Svarstyklės, naudojamos rūšiavimui, pvz., pašto svarstyklės ir atliekų svarstyklės

:

5 e

6.   Dinaminis reguliavimas

6.1.

Dinaminio reguliavimo įtaisas turi veikti gamintojo nustatytoje tam tikroje svėrimo srityje.

6.2.

Jei svarstyklėse įrengtas dinaminio reguliavimo įtaisas, kuris kompensuoja dinaminius judančio svėrinio sukeltus reiškinius, joms turi būti neleidžiama veikti už šios svėrimo srities ribų ir jas turi būti įmanoma apsaugoti.

7.   Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka

7.1.   DLP dėl paveikiųjų veiksnių yra:

7.1.1.   X kategorijos svarstyklėms:

sveriant automatiniame režime: kaip apibrėžta 1 ir 2 lentelėse,

sveriant statiniame neautomatiniame režime: kaip apibrėžta 1 lentelėje.

7.1.2.   Y kategorijos svarstyklėms

kiekvienam svėriniui, kai svarstyklės veikia automatiniame režime: kaip apibrėžta 1 lentelėje,

sveriant statiniame neautomatiniame režime: kaip apibrėžta kategorijai X 1 lentelėje.

7.2.   Ribinė pokyčio dėl trikdžio vertė yra viena patikros padalos vertė.

7.3.   Temperatūros sritis:

XI ir Y(I) klasei mažiausia sritis yra 5 °C,

XII ir Y(II) klasei mažiausia sritis yra 15 °C.

III   SKYRIUS

Automatinės fasavimo pagal masę svarstyklės

1.   Tikslumo klasės

1.1.

Gamintojas turi nurodyti bazinė tikslumo klasę Ref(x) ir darbinę tikslumo klasę (-es) X(x).

1.2.

Svarstyklių tipas priskiriamas bazinei tikslumo klasei Ref(x), atitinkančiai geriausią įmanomą šio tipo svarstyklių tikslumą. Po įrengimo atskiroms svarstyklėms priskiriamos viena arba daugiau darbinių tikslumo klasių X(x), atsižvelgiant į sveriamus specifinius produktus. Klasės žymėjimo faktorius (x) turi būti ≤ 2, o jo išraiška 1 × 10k, 2 × 10k arba 5 × 10k, kurioje k yra neigiamas sveikas skaičius arba nulis.

1.3.

Bazinė tikslumo klasė Ref(x) taikoma statinėms apkrovoms.

1.4.

Darbinei X(x) tikslumo klasei X yra sritis kurioje tikslumas susietas su svėrinio mase, o (x) yra paklaidos ribinių verčių daugiklis, X(1) klasei apibrėžtas 2.2 punkte.

2.   DLP

2.1.   Statinio svėrimo paklaida

2.1.1.

Esant norminėms veikimo sąlygoms, statinių svėrinių DLP pagal bazinę tikslumo klasę Ref(x) turi būti lygi 0,312 kiekvienos fasuotės masės didžiausio leidžiamojo nuokrypio nuo vidutinės vertės, apibrėžto 5 lentelėje, padauginto iš klasės žymėjimo faktoriaus (x).

2.1.2.

Svarstyklių, kurioms bendrąjį svėrinį sudaro daugiau kaip vienas svėrinys (pvz., kaupiamojo svėrimo arba dalines apkrovas apjungiančioms svarstyklėms), statinei apkrovai DLP turi atitikti reikalaujamą bendrojo svėrinio tikslumą, apibrėžtą 2.2 punkte (t. y. ne atskirų apkrovų didžiausių leidžiamųjų nuokrypių suma).

2.2.   Nuokrypis nuo vidutinės vertės

5   lentelė

Fasuotės masės vertė, m (g),

Didžiausias leidžiamasis kiekvienos fasuotės nuokrypis nuo vidutinės vertės X(1) klasei

m ≤ 50

7,2 %

50 < m ≤ 100

3,6 g

100 < m ≤ 200

3,6 %

200 < m ≤ 300

7,2 g

300 < m ≤ 500

2,4 %

500 < m ≤ 1 000

12 g

1 000 < m ≤ 10 000

1,2 %

10 000 < m ≤ 15 000

120 g

15 000 < m

0,8 %

Pastaba:

Apskaičiuotas kiekvienos fasuotės nuokrypis nuo vidutinės vertės gali būti reguliuojamas siekiant atsižvelgti į medžiagos dalelių dydžio įtaką.

2.3.   Paklaida dėl iš anksto nustatomos vertės (nustatymo paklaida)

Svarstyklėms, kuriose galima iš anksto nustatyti fasuotės masę, didžiausias iš anksto nustatytos vertės ir vidutinės fasuotės masės skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,312 kiekvienos fasuotės didžiausio leidžiamojo nuokrypio nuo vidutinės vertės, apibrėžto 5 lentelėje.

3.   Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka

3.1.

DLP dėl paveikiųjų veiksnių turi atitikti apibrėžtą 2.1 punkte.

3.2.

Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių yra statinio svėrimo rodmens pokytis, lygus DLP, kaip ji apibrėžta 2.1 punkte ir apskaičiuota vardinei mažiausios fasuotės masės vertei, arba pokytis, kuris daro lygiavertį poveikį fasuotei, kai svarstyklės naudojamos iš skirtingų svėrinių masių sudarytai fasuotei sverti. Apskaičiuota ribinė pokyčio vertė turi būti suapvalinta iki artimiausios didesnės skalės padalos vertės (d).

3.3.

Gamintojas nurodo vardinę mažiausios fasuotės masės vertę.

IV   SKYRIUS

Pertraukiamo veikimo sumuojamosios svarstyklės

1.   Tikslumo klasės

Svarstyklės skirstomos į šias keturias tikslumo klases: 0,2; 0,5; 1; 2.

2.   DLP

6   lentelė

Tikslumo klasė

Sumuojamos apkrovos DLP

0,2

± 0,10 %

0,5

± 0,25 %

1

± 0,50 %

2

± 1,00 %

3.   Sumavimo skalės padalos vertė

Sumavimo skalės padalos vertė (dt) turi būti tokia:

0,01 % Max ≤ dt ≤ 0,2 % Max

4.   Mažiausia sumuojamoji apkrova (Σmin)

Mažiausia sumuojamoji apkrova (Σmin) turi būti ne mažesnė už apkrovą masę, kuriai DLP yra lygi sumavimo skalės padalos vertei (dt), ir ne mažesnė kaip gamintojo apibrėžta mažiausioji apkrova.

5.   Nulio nustatymas

Svarstyklėse, kurios po kiekvieno nukrovimo neatlieka taros įvertinimo, turi būti nulio nustatymo įtaisas. Automatinis veikimas turi būti nutraukiamas, jei nulio rodmuo skiriasi:

1 dt svarstyklėse su automatiniu nulio nustatymo įtaisu;

0,5 dt svarstyklėse su pusiau automatiniu arba neautomatiniu nulio nustatymo įtaisu.

6.   Valdymo įrenginys

Vykstant automatiniam svėrimui, operatorius neturi turėti galimybės reguliuoti ir stabdyti atliekamą funkciją.

7.   Spausdinimas

Svarstyklėse su spausdinimo įrenginiu turi būti neįmanoma suminę vertę grąžinti į nulį tol, kol neatspausdinta suminės masės vertė. Nutrūkus automatiniam svėrimui, turi būti spausdinama suminės masės vertė.

8.   Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka

8.1.

DLP dėl paveikiųjų veiksnių turi atitikti apibrėžtą 7 lentelėje.

7   lentelė

Apkrova (m), išreikšta sumavimo skalės padalomis (dt)

DLP

0 < m ≤ 500

± 0,5 dt

500 < m ≤ 2 000

± 1,0 dt

2 000 < m ≤ 10 000

± 1,5 dt

8.2.

Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių, esant bet kokiai rodomai ar susumuotai masei, yra lygi vienai sumavimo skalės padalos vertei.

V   SKYRIUS

Nepertraukiamojo veikimo sumuojamosios svarstyklės

1.   Tikslumo klasės

Svarstyklės skirstomos į šias tris tikslumo klases: 0,5; 1; 2.

2.   Matavimo sritis

2.1.

Gamintojas apibrėžia matavimo sritį, svėrimo įtaisą veikiančios mažiausios neto apkrovos ir didžiausios apkrovos santykį bei mažiausią sumuojamąją apkrovą.

2.2.

Mažiausia sumuojamoji apkrova Σmin turi būti ne mažesnė kaip:

 

800 d 0,5 klasei,

 

400 d 1 klasei,

 

200 d 2 klasei,

kai d yra bendrojo sumavimo įtaiso sumavimo skalės padalos vertė.

3.   DLP

8   lentelė

Tikslumo klasė

Sumuojamosios apkrovos DLP

0,5

± 0,25 %

1

± 0,5 %

2

± 1,0 %

4.   Juostos greitis

Juostos greitį nurodo gamintojas. Vieno greičio ir kintamojo greičio konvejerinėms svarstyklėms su rankiniu greičio nustatymu, greitis neturi nukrypti daugiau kaip 5 % nuo vardinės vertės. Produkto ir juostos greičiai turi nesiskirti.

5.   Bendrojo sumavimo įtaisas

Turi būti neįmanoma bendrojo sumavimo įtaisą grąžinti į nulį.

6.   Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka

6.1.

DLP dėl paveikiojo veiksnio, kai apkrova yra ne mažesnė kaip Σmin, turi būti 0,7 atitinkamos vertės, apibrėžtos 8 lentelėje, suapvalinta sumavimo skalės padalos (d) tikslumu.

6.2.

Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių turi būti 0,7 atitinkamos vertės, apibrėžtos 8 lentelėje šiai konvejerinių svarstyklių klasei, suapvalinta iki artimiausios didesnės sumavimo skalės padalos vertės (d).

VI   SKYRIUS

Automatinės geležinkelio vagonų svarstyklės

1.   Tikslumo klasės

Svarstyklės skirstomos į šias keturias tikslumo klases:

0,2; 0,5; 1; 2.

2.   DLP

2.1.

Judėjimo metu sveriant atskirą vagoną arba visą traukinį, svėrimo DLP pateiktos 9 lentelėje.

9   lentelė

Tikslumo klasė

DLP

0,2

± 0,1 %

0,5

± 0,25 %

1

± 0,5 %

2

± 1,0 %

2.2.

Judėjimo metu sveriant sukabintus arba nesukabintus vagonus, svėrimo DLP turi būti viena iš šių verčių, pagal tai, kuri didžiausia:

vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę, suapvalinta padalos tikslumu;

padalos tikslumu suapvalinta vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę masei, kuri sudaro 35 % didžiausios vagono masės (pagal ženklinimo užrašą);

viena skalės padala (d).

2.3.

Judėjimo metu sveriant traukinį, svėrimo DLP turi būti viena iš šių verčių, pagal tai, kuri didžiausia:

vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę, suapvalinta padalos tikslumu;

vertė, apskaičiuota pagal 9 lentelę masei, kuri sudaro 35 % didžiausios atskiro vagono masės (pagal ženklinimo užrašą), padauginta iš traukinio kontrolinių vagonų skaičiaus (ne daugiau 10), ir suapvalinta skalės padalos vertės tikslumu;

viena skalės padala (d) kiekvienam traukinio vagonui, bet ne didesnė kaip 10 d.

2.4.

Sveriant sukabintus vagonus iki 10 % svėrimo rezultatų, gautų traukiniui pravažiavus vieną kartą arba daugiau, nuokrypiai gali būti didesni už atitinkamą DLP, pateiktą 2.2 punkte, tačiau negali viršyti dvigubos DLP vertės.

3.   Skalės padalos vertė (d)

Tikslumo klasės ir padalos vertės turi atitikti vertes, apibrėžtas 10 lentelėje.

10   lentelė

Tikslumo klasė

Skalės padalos vertė (d)

0,2

d ≤ 50 kg

0,5

d ≤ 100 kg

1

d ≤ 200 kg

2

d ≤ 500 kg

4.   Matavimo sritis

4.1.

Mažiausia sveriama masė neturi būti mažesnė kaip 1 t, bet ne didesnė kaip mažiausios vagono masės ir dalinių svėrimų skaičiaus dalmens vertė.

4.2.

Mažiausia vagono masė turi būti ne mažesnė kaip 50 d.

5.   Paveikiųjų veiksnių ir elektromagnetinių trikdžių įtaka

5.1.

DLP dėl paveikiojo veiksnio turi atitikti apibrėžtą 11 lentelėje.

11   lentelė

Apkrova (m), išreikšta patikros padalų vertėmis (d)

DLP

0 < m ≤ 500

± 0,5 d

500 < m ≤ 2 000

± 1,0 d

2 000 < m ≤ 10 000

± 1,5 d

5.2.

Ribinė pokyčio vertė dėl trikdžių yra lygi vienai skalės padalos vertei.


(1)  OL L 46, 1976 2 21, p. 1.

(2)  Kiek tai susiję su i = r atitinkamas 3 lentelės stulpelis taikomas e pakeitus er.


IX PRIEDAS

TAKSOMETRAI (MI-007)

Taksometrams taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Taksometras

Įtaisas, kuris veikdamas kartu su signalo generatoriumi (1) sudaro matavimo priemonę.

Šis įtaisas matuoja kelionės trukmę, apskaičiuoja nuotolį pagal signalą gaunamą iš nuotolio signalo generatoriaus. Be to, jis apskaičiuoja ir rodo už kelionę mokamą mokestį pagal apskaičiuotą nuotolį ir (arba) išmatuotą kelionės trukmę. Mokestis už važiavimą

Mokestis už važiavimą

Visa pinigų suma už kelionę, apskaičiuota remiantis fiksuotu pradiniu paslaugos mokesčiu ir (arba) kelionės ilgiu ir (arba) trukme. Į mokestį už važiavimą neįeina papildomas mokestis už papildomas paslaugas.

Persijungimo greitis

Greičio vertė, apskaičiuojama kaip trukmės tarifo ir nuotolio tarifo dalmuo.

Normalusis apskaičiavimo būdas S (paprastas tarifo taikymas)

Mokestis už važiavimą apskaičiuojamas taikant trukmės tarifą, kai greitis mažesnis už persijungimo greitį, ir taikant nuotolio tarifą, kai greitis didesnis už persijungimo greitį.

Normalusis apskaičiavimo būdas D (dvigubasis tarifo taikymas)

Mokestis už važiavimą apskaičiuojamas visai kelionei vienu metu taikant trukmės tarifą ir nuotolio tarifą.

Veikimo režimai

Skirtingi veikimo būdai, atitinkantys skirtingas taksometro darbo rūšis. Veikimo režimai atskiriami pagal šiuos ženklus:

„Laisva“

:

veikimo režimas, kai mokesčio už važiavimą skaičiavimas yra išjungtas

„Užimta“

:

veikimo režimas, kai vyksta mokesčio už važiavimą skaičiavimas pagal galimą pradinį mokestį ir nuvažiuoto kelio tarifą ir (arba) kelionės trukmę

„Mokėti“

:

veikimo režimas, kai rodomas mokestis už kelionę ir yra išjungtas mokesčio skaičiavimas bent pagal trukmę.

PROJEKTO REIKALAVIMAI

1.

Taksometras turi būti taip suprojektuotas, kad apskaičiuotų nuotolį ir matuotų kelionės trukmę.

2.

Taksometras turi būti taip suprojektuotas, kad veikimo režime „Užimta“ skaičiuotų ir rodytų už važiavimą priklausantį mokestį, kurio pokyčio žingsnis turi atitikti valstybės narės nustatytą skyrą. Be to, taksometras turi būti taip suprojektuotas, kad veikimo režime „Mokėti“ rodytų galutinę kelionės kainą

3.

Taksometras turi turėti galimybę dirbti taikant normaliuosius apskaičiavimo būdus S ir D. Turi būti galima pasirinkti vieną iš šių apskaičiavimo būdų naudojant apsaugotą režimo nustatymą.

4.

Taksometras turi turėti galimybę pateikti per atitinkamą (-as) apsaugotą (-as) sąsają (-as) šiuos duomenis:

veikimo režimas: „Laisva“, „Užimta“ arba „Mokėti“;

sumatoriaus duomenis pagal 15.1 punktą;

bendrąją informaciją: nuotolio signalo generatoriaus konstantą, plombavimo datą, taksi identifikavimą, tikrąjį laiką, tarifo identifikavimą;

mokestį už kelionę: visą sumą, mokestį už važiavimą, mokesčio už važiavimą skaičiavimą, papildomą mokestį, datą, kelionės pradžios laiką, kelionės pabaigos laiką, nuvažiuotą nuotolį;

informaciją apie tarifą (-us): tarifo (-ų) parametrus.

Nacionaliniuose teisės aktuose gali būti reikalaujama prie taksometro sąsajos (-ų) prijungti tam tikrus įtaisus. Jei reikalaujama tokį įtaisą prijungti, naudojant apsaugos režimo nustatymą turi būti įmanoma automatiškai neleisti taksometrui veikti jei reikalaujamo įtaiso nėra arba jis netinkamai veikia.

5.

Turi būti įmanoma, reikalui esant, pritaikyti taksometrą prie nuotolio signalo generatoriaus, prie kurio taksometrą reikia jungti, konstantos ir apsaugoti šį nustatymą.

NORMINĖS VEIKIMO SĄLYGOS

6.1.

Mechaninės aplinkos taikoma klasė: M3.

6.2.

Gamintojas turi nurodyti taksometro normines veikimo sąlygas, visų pirma:

ne mažesnę kaip 80 °C klimatinės aplinkos temperatūros sritį;

nuolatinės maitinimo įtampos ribines vertes, kurioms taksometras buvo suprojektuotas.

DIDŽIAUSIA LEIDŽIAMOJI PAKLAIDA (DLP)

7.

DLP, išskyrus visas paklaidas atsirandančias taksometrą įrengus taksi, yra:

išmatuoto laiko: ± 0,1 %

mažiausia DLP vertė: 0,2 s;

nuvažiuoto nuotolio: ± 0,2 %

mažiausia DLP vertė: 4 m;

mokesčio už važiavimą skaičiavimo: ± 0,1 %

mažiausia paklaida, įskaitant apvalinimą: atitinkanti mokesčio už važiavimą rodmens mažiausią reikšminį skaitmenį.

LEIDŽIAMASIS TRIKDŽIŲ POVEIKIS

8.   Elektromagnetinis atsparumas

8.1.

Taikoma elektromagnetinė klasė: E3.

8.2.

DLP, nustatytos 7 punkte, turi būti taikomos esant elektromagnetiniams trikdžiams.

MAITINIMO NUTRAUKIMAS

9.

Sumažėjus maitinimo įtampai iki vertės, mažesnės už gamintojo apibrėžtą apatinę veikimo ribinę vertę, taksometras turi:

toliau teisingai veikti arba vėl pradėti teisingai veikti, neprarasdamas duomenų, turėtų prieš įtampos sumažėjimą, jei jis yra laikinas, t. y. dėl variklio paleidimo iš naujo;

baigti vykdomą matavimą ir grįžti į padėtį „Laisva“, jei įtampos sumažėjimas tęsiasi ilgesnį laiką.

KITI REIKALAVIMAI

10.

Taksometro ir nuotolio signalo generatoriaus suderinamumo sąlygas turi apibrėžti taksometro gamintojas.

11.

Jei yra papildomas mokestis už papildomas paslaugas, įvedamas vairuotojo rankiniu būdu, jis neturi būti įtraukiamas į rodomą mokestį už važiavimą. Tačiau tokiu atveju taksometras gali laikinai rodyti mokesčio už važiavimą kainą, įskaitant papildomą mokestį.

12.

Jei mokestis už važiavimą apskaičiuojamas pagal skaičiavimo būdą D, taksometre gali būti papildomas rodymo režimas, kai rodomas tik visas kelionės nuotolis ir trukmė tikruoju laiku.

13.

Visos vartotojui rodomos vertės turi būti tinkamai suprantamos. Šios vertės ir jų identifikavimo nuorodos turi būti aiškiai įskaitomos dienos ir nakties sąlygomis.

14.1.

Jei mokėtinas mokestis už važiavimą arba priemonės, numatytos apsaugai prieš apgaulingą naudojimą gali būti paveiktos vykdomų funkcijų pasirinkimu pagal iš anksto užprogramuotą arba laisvą duomenų nustatymą turi būti įmanoma apsaugoti taksometro nustatymus ir įvestus duomenis.

14.2.

Taksometre esančios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad būtų įmanomas atskiras nustatymų apsaugojimas.

14.3.

I priedo 8.3 punkto nuostatos taikomos ir tarifams.

15.1.

Taksometre turi būti įtaisyti negrąžinami į nulinę padėtį visų šių verčių sumatoriai:

viso taksi nuvažiuoto nuotolio;

viso nuvažiuoto nuotolio esant veikimo režimui „Užimta“;

viso apmokėtų kelionių skaičiaus;

visos pinigų sumos, gautos už papildomas paslaugas;

visos pinigų sumos, gautos kaip mokestis už važiavimą.

Į sumuojamas vertes turi būti įtrauktos vertės, išsaugotos pagal 9 punktą esant maitinimo nutraukimo sąlygoms.

15.2.

Atjungtame nuo maitinimo taksometre turi būti įmanoma sumuojamas vertes išsaugoti vienerius metus, kad galima būtų duomenis nuskaityti iš taksometro į kitą laikmeną.

15.3.

Turi būti imtasi priemonių siekiant išvengti, kad sumuojamų verčių rodmuo būtų naudojamas keleiviams apgauti.

16.

Automatinis tarifų keitimas leidžiamas dėl:

kelionės nuotolio;

kelionės trukmės;

paros laiko;

datos;

savaitės dienos.

17.

Jei taksi savybės yra svarbios taksometro tikslumui, taksometre turi būti priemonė, apsauganti taksometro ir taksi, kuriame jis yra įrengtas, sujungimą.

18.

Bandymui po įrengimo taksometre turi būti galimybė atskirai tikrinti trukmės ir nuotolio tikslumą bei apskaičiavimo tikslumą.

19.

Taksometras ir gamintojo pateiktos jo įrengimo instrukcijos turi būti tokios, kad įrengus pagal gamintojo instrukcijas, būtų pakankamai pašalinta galimybė sukčiavimo tikslais pakeisti matavimo signalą atitinkantį nuvažiuotą nuotolį.

20.

Bendrasis esminis reikalavimas dėl nesąžiningo naudojimo turi būti įvykdomas taip, kad būtų apsaugoti vartotojo, vairuotojo, vairuotojo darbdavio ir mokesčius renkančių institucijų interesai.

21.

Taksometras turi būti suprojektuotas taip, kad jis atitiktų DLP vertes, nereguliuojant vienerius įprasto naudojimo metus.

22.

Taksometre turi būti įtaisytas tikrojo laiko laikrodis, kuris atsimintų dienos laiką ir datą, ir vienas iš šių dydžių arba abu galėtų būti naudojami tarifams keisti automatiniu būdu. Tikrojo laiko laikrodžiui taikomi šie reikalavimai:

fiksuoti laiką 0,02 % tikslumu;

reguliavimo galimybė ne didesnė kaip 2 minučių per savaitę. Vasaros ir žiemos laiko nustatymas turi būti daromas automatiškai;

turi būti neįmanoma daryti automatinės arba rankinės pataisos kelionės metu.

23.

Nuvažiuoto nuotolio ir kelionės trukmės vertėms, rodomoms arba spausdinamoms pagal šią Direktyvą, turi būti naudojami šie vienetai:

 

nuvažiuoto nuotolio:

kilometrai;

mylios tose valstybėse narėse, kurioms taikomas Direktyvos 80/181/EEB 1 straipsnio b punktas.

 

kelionės trukmės:

sekundės, minutės arba valandos, kaip tinka; turint omenyje būtinąją skyrą ir būtinumą išvengti nesusipratimų.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


(1)  Nuotolio signalo generatoriui ši direktyva netaikoma.


X PRIEDAS

MATAI (MI-008)

I   SKYRIUS

Ilgio matai

Toliau apibrėžtiems ilgio matams taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame skyriuje išvardytos atitikties vertinimo procedūros. Tačiau reikalavimą pridėti atitikties deklaracijų kopiją galima interpretuoti, kaip reikalavimą, taikomą siuntai arba kroviniui, o ne kiekvienai atskirai matavimo priemonei.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Ilgio matas

Matavimo priemonė, turinti skalės žymes, atstumai tarp kurių nurodyti įteisintais ilgio vienetais.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

Pamatinės sąlygos

1.1.

Penkių metrų ilgio arba ilgesnėms matavimo juostoms didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) reikalavimai turi būti vykdomi veikiant penkiasdešimties niutonų arba gamintojo nurodytoms ir ant matavimo juostos atitinkamai pažymėtoms kitos vertės tempimo jėgoms, arba standžių ar pusiau standžių matų atveju be tempimo jėgos.

1.2.

Pamatinė temperatūra lygi 20 °C, jei kita gamintojo nėra nurodyta ir ant mato atitinkamai pažymėta.

DLP

2.

DLP (teigiama arba neigiama, išreikšta mm) tarp dviejų negretimų skalės žymių yra lygi (a + bL), čia:

L – ilgio vertė metrais, suapvalinta iki artimiausio didesnio sveiko skaičiaus ir

a ir b vertės pateiktos toliau 1 lentelėje.

Kai kraštinis intervalas yra ribojamas paviršiaus, bet kurio atstumo, matuojamo nuo šio taško, DLP yra padidinama c verte, pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė

Tikslumo klasė

a (mm)

b

c (mm)

I

0,1

0,1

0,1

II

0,3

0,2

0,2

III

0,6

0,4

0,3

D –

specialioji klasė juostinėms gylio matavimo priemonėms (1),

kurių ilgis 30 m ir mažiau (2)

1,5

nulis

nulis

S –

specialioji klasė talpyklų matavimo juostoms

Kas 30 m ilgio, kai juosta padėta ant plokščio paviršiaus

1,5

nulis

nulis

Juostinės gylio matavimo priemonės dar gali būti I arba II klasės, tokiu atveju bet kuriam atstumui tarp dviejų skalės žymių, viena iš kurių yra ant gramzdiklio, kita – ant matavimo juostos, taikoma DLP yra ± 0,6 mm, jei taikant formulę gauta vertė yra mažesnė kaip 0,6 mm.

Dviejų gretimų skalės žymių ilgių didžiausias leidžiamas skirtumas ir atstumo tarp gretimų skalės žymių DLP pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė

Atstumas tarp žymių i

DLP arba žymių ilgių skirtumas mm pagal tikslumo klasę

I

II

III

i ≤ 1 mm

0,1

0,2

0,3

1 mm < i ≤ 1 cm

0,2

0,4

0,6

Kai liniuotė yra lankstomojo tipo, jungtis turi būti tokia, kad ji nebūtų priežastimi jokių paklaidų, kurios padidintų pirmiau nurodytas daugiau kaip: 0,3 mm II klasei ir 0,5 mm III klasei.

Medžiagos

3.1.

Matams naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad ilgio pokytis dėl mažesnių kaip ± 8 °C temperatūros svyravimų apie pamatinę temperatūrą nebūtų didesnis kaip DLP. Tai netaikoma S klasės ir D klasės matams, jei gamintojas numato, kad prireikus, stebimiems rodmenims taikomos pataisos dėl šiluminio plėtimosi.

3.2.

Matai, pagaminti iš medžiagų, kurių matmenys gali gerokai keistis kai keičiasi aplinkos santykinė drėgmė, gali būti priskirti tik II arba III klasėms.

Ženklinimas

4.

Ant mato turi būti pažymėta vardinė vertė. Milimetrų žymės turi būti pažymėtos skaitmenimis kas centimetrą, o matų, kurių skalės padala yra didesnė kaip 2 cm, visos skalės žymės turi būti pažymėtos skaičiais.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

F 1 arba D1 arba B + D arba H arba G.

II   SKYRIUS

Tūrio dozavimo matai

Toliau apibrėžtiems tūrio dozavimo matams taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame skyriuje išvardytos atitikties vertinimo procedūros. Tačiau reikalavimą pridėti atitikties deklaracijų kopiją galima interpretuoti, kaip reikalavimą, taikomą siuntai arba kroviniui, o ne kiekvienai atskirai matavimo priemonei. Be to, netaikomas reikalavimas rašyti ant matavimo priemonės informaciją apie jos tikslumą.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Tūrio dozavimo matas

Tūrio dozavimo matas (pvz., gėrimų stiklinė, ąsotis arba matavimo taurelė), skirtas dozuoti nustatytą tūrį skysčio, parduodamo iškart suvartoti (išskyrus farmacijos produktus).

Matas su žyme

Tūrio dozavimo matas su brūkšnio formos žyme, žyminčia vardinę talpą.

Ribinis matas

Tūrio dozavimo matas, kurio vidinis tūris yra lygus vardinei talpai.

Perpylimo matas

Tūrio dozavimo matas, iš kurio skystį numatoma perpilti prieš suvartojimą.

Talpa

Talpa – ribinio matavimo indo vidinis tūris arba matavimo indo su žyme vidinis tūris iki žymės.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

1.   Pamatinės sąlygos

1.1.

Temperatūra: tūrio matavimo pamatinė temperatūra yra 20 °C.

1.2.

Teisingo rodmens padėtis: laisvai statomas ant horizontalaus paviršiaus.

2.   DLP

1 lentelė

 

Su žyme

Ribiniai

Perpylimo matai

 

 

< 100 ml

± 2 ml

– 0

+ 4 ml

≥ 100 ml

± 3 %

– 0

+ 6 %

Dozavimo matai

 

 

< 200 ml

± 5 %

– 0

+ 10 %

≥ 200 ml

± (5 ml + 2,5 %)

– 0

+ 10 ml + 5 %

3.   Medžiagos

Tūrio dozavimo matas turi būti pagamintas iš medžiagų, kurios būtų pakankamai standžios ir turėtų pastovius matmenis kad užtikrintų talpą DLP ribose.

4.   Forma

4.1.

Perpylimo matai turi būti projektuojami taip, kad turinio tūrio pokytis, atitinkantis DLP, sudarytų bent 2 mm užpildymo lygio pokytį nuo mato krašto arba žymės.

4.2.

Perpylimo matai turi būti projektuojami taip, kad nebūtų kliūčių išmatuotam skysčiui visiškai išpilti.

5.   Ženklinimas

5.1.

Deklaruojama vardinė talpa turi būti aiškiai ir neištrinamai paženklinta ant mato.

5.2.

Be to, dozių tūrio matai gali būti paženklinti ne daugiau kaip trimis aiškiai atskiriamomis talpų žymėmis, kurių negalima būtų tarpusavyje supainioti.

5.3.

Visos pripildymo žymės turi būti pakankamai aiškios ir patvarios, siekiant užtikrinti, kad naudojant nebūtų viršytos DLP vertės.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

A2 arba F1 arba D1 arba E1 arba B + E arba B + D arba H.


(1)  Taikoma juostos ir gramzdiklio deriniams.

(2)  Jei vardinis matavimo juostos ilgis yra didesnis kaip 30 m, kas 30 m juostos ilgio turi būti leidžiamas DLP padidėjimas 0,75 mm.


XI PRIEDAS

MATMENŲ MATAVIMO PRIEMONĖS (MI-009)

Toliau apibrėžtoms matmenų matavimo priemonėms taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Ilgio matavimo priemonė

Ilgio matavimo priemonė skirta ilgų gaminių (pvz. audinių, juostų, kabelių) ilgiui įvertinti, kai matuojamas gaminys tiekiamas juda.

Ploto matavimo priemonės

Ploto matavimo priemonė skirta netaisyklingos formos daiktų, pvz., odos, plotui įvertinti.

Kelių matmenų matavimo priemonės

Kelių matmenų matavimo priemonė skirta įvertinti mažiausio produktą gaubiančio stačiakampio gretasienio briaunų ilgį (ilgį, aukštį, plotį).

I   SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai visoms matmenų matavimo priemonėms

Elektromagnetinis atsparumas

1.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis matmenų matavimo priemonei turi būti toks, kad:

matavimo rezultato pokytis yra ne didesnis kaip ribinė pokyčio vertė, kaip apibrėžta 2 punkte; arba

neįmanoma atlikti jokio matavimo; arba

yra trumpalaikiai matavimo rezultato pokyčiai, kurie negali būti interpretuojami, registruojami arba perduodami kaip matavimo rezultatas; arba

rezultato pokyčiai yra pakankamai dideli, kad juos galėtų pastebėti visi tie, kurie suinteresuoti matavimo rezultatu.

2.

Ribinė pokyčio vertė yra lygi vienai skalės padalai.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

 

Mechaninių arba elektromechaninių matavimo priemonių:

F1 arba E1 arba D1 arba B + F arba B + E arba B + D arba H arba H1 arba G.

 

Elektroninių matavimo priemonių arba matavimo priemonių su programine įranga:

B + F arba B + D arba H1 arba G.

II   SKYRIUS

Ilgio matavimo priemonės

Matuojamo produkto charakteristikos

1.

Audinius apibūdina būdingasis faktorius K. Šis faktorius atsižvelgia į produkto tamprumą bei matuojamo produkto ploto vieneto sunkio jėgą ir apibrėžiamas šia formule:

K

=

Formula, čia

ε – santykinis 1 m pločio audinio bandinio pailgėjimas, veikiant 10 N tempimo jėgai,

GA – audinio bandinio ploto vieneto sunkio jėga, N/m2.

Veikimo sąlygos

2.1.   Sritis

Matmenys ir K faktorius, kai taikytina, atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei. K faktoriaus sritys pateiktos 1 lentelėje:

1   lentelė

Grupė

K sritis

Produktas

I

0 < K < 2 × 10–2 N/m2

mažas tamprumas

II

2 × 10–2 N/m2 < K < 8 × 10–2 N/m2

vidutinis tamprumas

III

8 × 10–2 N/m2 < K < 24 × 10–2 N/m2

didelis tamprumas

IV

24 × 10–2 N/m2 < K

labai didelis tamprumas

2.2.   Jei matuojamas objektas nėra transportuojamas matavimo priemone, objekto judėjimo greitis turi atitikti sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

2.3.   Jei matavimo rezultatas priklauso nuo storio, paviršiaus būklės ir tiekimo būdo (pvz., iš didelio ritinio arba iš rietuvės), gamintojas apibrėžia atitinkamus apribojimus.

DLP

3.   Matavimo priemonė

2   lentelė

Tikslumo klasė

DLP

I

0,125 %, bet ne mažesnė kaip 0,005 Lm

II

0,25 %, bet ne mažesnė kaip 0,01 Lm

III

0,5 %, bet ne mažesnė kaip 0,02 Lm

Lm – mažiausias matuojamas ilgis, t. y. mažiausias gamintojo apibrėžtas ilgis, kuriam matuoti matavimo priemonė yra skirta.

Skirtingų tipų medžiagų tikroji ilgio vertė turi būti matuojama naudojant tinkamas matavimo priemones (pvz., tieslę). Taigi medžiaga, kurią ruošiamasi matuoti, turi būti tiesi ir neįtempta padėta ant tinkamo pagrindo (pvz., ant tinkamo stalo).

Kiti reikalavimai

4.

Matavimo priemonė turi užtikrinti, kad produktas būtų matuojamas neįtemptas atsižvelgiant į numatomą tamprumą, kuriam matavimo priemonė yra projektuota.

III   SKYRIUS

Ploto matavimo priemonės

Veikimo sąlygos

1.1.   Sritis

Matmenys atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

1.2.   Produkto būklė

Gamintojas apibrėžia matavimo priemonės apribojimus dėl produkto tiekimo greičio, storio ir paviršiaus būklės, jei reikia.

DLP

2.   Matavimo priemonė

DLP lygi 1,0 %, tačiau ne mažesnė kaip 1 dm2.

Kiti reikalavimai

3.   Produkto tiekimas

Produkto traukimo atgal arba stabdymo atveju, neturi būti gautos matavimo paklaidos arba rodmenų įtaisas neturi rodyti rodmenų.

4.   Skalės padalos vertė

Matavimo priemonės skalės padalos vertė turi būti 1,0 dm2. Be to, bandymo tikslams turi būti įmanoma turėti 0,1 dm2 padalos vertę.

IV   SKYRIUS

Kelių matmenų matavimo priemonės

Veikimo sąlygos

1.1.   Sritis

Matmenys atitinka sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

1.2.   Mažiausias matmuo

Visų skalės diapazono verčių mažiausio matmens apatinė ribinė vertė pateikta 1 lentelėje.

1   lentelė

Skalės padalos vertė (d)

Mažiausias matmuo (min)

(apatinė ribinė vertė)

d ≤ 2 cm

10 d

2 cm < d ≤ 10 cm

20 d

10 cm < d

50 d

1.3.   Produkto judėjimo greitis

Greitis turi atitikti sritį, gamintojo apibrėžtą matavimo priemonei.

DLP

2.   Matavimo priemonė

DLP lygi ± 1,0 d.


XII PRIEDAS

IŠMETAMŲJŲ DUJŲ ANALIZATORIAI (MI-010)

Toliau apibrėžtiems išmetamųjų dujų analizatoriams, kurie skirti eksploatuojamų motorinių transporto priemonių tikrinimui ir profesionaliai priežiūrai, taikomi atitinkami I priedo reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties vertinimo procedūros.

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Išmetamųjų dujų analizatorius

Išmetamųjų dujų analizatorius – matavimo priemonė, naudojama motorinių transporto priemonių kibirkštinio uždegimo variklių išmetamųjų dujų tam tikrų komponentų tūrio dalims įvertinti, kai drėgmės kiekis analizuojamame ėminyje atitinka esamą.

Šie dujų komponentai yra anglies monoksidas (CO), anglies dioksidas (CO2), deguonis (O2) ir angliavandeniliai (HC).

Angliavandenilių kiekis turi būti išreiškiamas n-heksano (C6 H14) koncentracija, išmatuota artimosios infraraudonojo spektro dalies absorbcijos metodu.

Dujinių komponentų CO, CO2 ir O2 tūrio dalys išreiškiamos procentine dalimi (% tūrio), dujinio komponento HC tūrio dalys išreiškiamos milijoninėmis dalimis (ppm tūrio).

Be to, išmetamųjų dujų analizatorius pagal išmetamųjų dujų komponentų tūrio dalis apskaičiuoja lambda vertę.

Lambda

Lambda – dimensijos neturintis dydis variklio degimo efektyvumui išreikšti per oro ir degalų santykį išmetamosiose dujose. Jis yra apskaičiuojamas pagal norminiuose dokumentuose nurodytą formulę.

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

Matavimo priemonės klasės

1.

Išmetamųjų dujų analizatoriams yra apibrėžiamos dvi klasės (0 ir I). Šių klasių atitinkami mažiausi matavimo intervalai yra pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė

Klasės ir matavimo intervalai

Parametras

0 ir I klasės

CO dalis

nuo 0 iki 5 % tūrio

CO2 dalis

nuo 0 iki 16 % tūrio

HC dalis

nuo 0 iki 2 000 ppm tūrio

O2 dalis

nuo 0 iki 21 % tūrio

λ

nuo 0,8 iki 1,2

Norminės veikimo sąlygos

2.

Veikimo sąlygų vertes gamintojas turi nurodyti tokias:

2.1.

Klimatiniams ir mechaniniams paveikiesiems dydžiams:

ne mažesnę kaip 35 °C klimatinės aplinkos temperatūros sritį;

taikoma mechaninės aplinkos klasė yra M1.

2.2.

Elektros maitinimo paveikiesiems dydžiams:

maitinimo kintamosios įtampos ir dažnio sritis;

maitinimo nuolatinės įtampos ribinės vertės.

2.3.

Aplinkos slėgiui:

aplinkos slėgio mažiausia ir didžiausia vertės abiem klasėms yra: pmin ≤ 860 hPa, pmax ≥ 1 060 hPa.

Didžiausios leidžiamosios paklaidos (DLP) vertės

3.

DLP vertės yra apibrėžiamos taip:

3.1.

Kiekvienam matuojamam komponentui didžiausios leidžiamosios paklaidos vertė, esant norminėms veikimo sąlygoms pagal I priedo 1.1 punktą, yra didesnioji iš dviejų 2 lentelėje nurodytų verčių. Absoliučiosios vertės yra išreikštos % tūrio arba ppm tūrio, santykinės vertės – tikrosios vertės procentais.

2 lentelė

DLP

Parametras

0 klasė

I klasė

CO dalis

± 0,03 % tūrio

± 5 %

± 0,06 % tūrio

± 5 %

CO2 dalis

± 0,5 % tūrio

± 5 %

± 0,5 % tūrio

± 5 %

HC dalis

± 10 ppm tūrio

± 5 %

± 12 ppm tūrio

± 5 %

O2 dalis

± 0,1 % tūrio

± 5 %

± 0,1 % tūrio

± 5 %

3.2.

Lambdos skaičiavimo DLP lygi 0,3 %. Sutartinė tikroji vertė apskaičiuojama pagal formulę, nustatytą Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklės Nr. 83 (1) 5.3.7.3 punkte.

Šiuo tikslu skaičiuojant naudojamos matavimo priemonės rodomos vertės.

Leidžiamasis trikdžių poveikis

4.

Kiekvienam matavimo priemone matuojamam komponentui ribinė pokyčio vertė yra lygi atitinkamo parametro DLP.

5.

Elektromagnetinių trikdžių poveikis yra toks, kad:

matavimo rezultato pokytis yra ne didesnis už 4 punkte nustatytą ribinio pokyčio vertę;

arba matavimo rezultatas rodomas tokiu būdu, kad jo negalima laikyti teisingu rezultatu.

Kiti reikalavimai

6.

Skyra turi būti lygi 3 lentelėje pateiktoms vertėms arba viena eile geresnė.

3 lentelė

Skyra

 

CO

CO2

O2

HC

0 ir I klasės

0,01 % tūrio

0,1 % tūrio

 (2)

1 ppm tūrio

Lambda vertės rodmens skyra lygi 0,001.

7.

20 matavimų standartinis nuokrypis neturi būti didesnis kaip viena trečioji atitinkamo komponento tūrio dalies matavimo DLP modulio.

8.

Matuojant CO, CO2 ir HC, matavimo priemonė, įskaitant numatytą dujų paėmimo sistemą, turi rodyti 95 % galutinės vertės, kuri atitinka kalibravimo dujų koncentraciją, mažiau kaip per 15 s nuo to momento, kai nulinės koncentracijos dujos, pvz., grynas oras, pakeičiamos kalibravimo dujomis. Matuojant O2, matavimo priemonė panašiomis sąlygomis, kai grynas oras pakeičiamas deguonies neturinčiomis dujomis, greičiau kaip per 60 s turi rodyti vertę, kuri nuo nulio skirtųsi mažiau kaip 0,1 % tūrio.

9.

Išmetamųjų dujų komponentų, išskyrus matuojamus komponentus, poveikis matavimo rezultatams neturi būti didesnis kaip viena antroji DLP absoliučiosios vertės, kai šių komponentų tūrio dalis yra ne didesnė kaip:

 

6 % tūrio CO

 

16 % tūrio CO2,

 

10 % tūrio O2,

 

5 % tūrio H2,

 

0,3 % tūrio NO,

 

2 000 ppm tūrio HC (kaip n-heksano),

vandens garai iki soties būklės.

10.

Išmetamųjų dujų analizatoriuose turi būti reguliavimo priemonė, kuri užtikrintų nulio nustatymo, kalibravimo dujomis ir vidinio reguliavimo galimybę. Nulio nustatymas ir vidinis reguliavimas turi būti automatinis.

11.

Naudojant automatines arba pusiau automatines reguliavimo priemones, matavimo priemone neturi būti įmanoma matuoti tol, kol reguliavimas nebus baigtas.

12.

Išmetamųjų dujų analizatoriai turi aptikti angliavandenilių likučius dujų apdorojimo sistemoje. Turi būti neįmanoma matuoti, jei prieš bet kurį matavimą angliavandenilių likučiai sudaro daugiau kaip 20 ppm tūrio.

13.

Išmetamųjų dujų analizatoriuose turi būti įtaisas, automatiniu būdu nustatantis bet kokį deguonies kanalo jutiklio sutrikimą dėl susidėvėjimo arba trūkio jungimo grandinėje.

14.

Jei išmetamųjų dujų analizatorius gali būti naudojamas skirtingoms degalų rūšims (pvz., benzinui arba suskystintosioms dujoms), turi būti galimybė pasirinkti tinkamus koeficientus lambdai apskaičiuoti, tačiau neiššaukiant atitinkamos formulės dviprasmiškumo.

ATITIKTIES VERTINIMAS

Gamintojas gali pasirinkti šias 17 straipsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras:

B + F arba B + D arba H1.


(1)  OL L 42, 2012 2 15, p. 1.

(2)  0,01 % tūrio matuojamosioms vertėms, kurios yra mažesnės nei 4 % tūrio, kitais atvejais 0,1 % tūrio.


XIII PRIEDAS

ES ATITIKTIES DEKLARACIJA (Nr. XXXX) (1)

1.

Priemonės modelis/Priemonė (gaminys, tipas, partijos ar serijos numeris);

2.

Gamintojo ir, jei taikoma, jo įgalioto atstovo pavadinimas ir adresas;

3.

Ši atitikties deklaracija išduota gamintojui prisiimant visą atsakomybę.

4.

Deklaracijos objektas (priemonės identifikavimo ženklas, pagal kurį ją galima atsekti; gali būti pateikiamas atvaizdas, jei tai būtina priemonei identifikuoti);

5.

Pirmiau aprašytas deklaracijos objektas atitinka susijusius derinamuosius Sąjungos teisės aktus;

6.

Nuorodos į atitinkamus darniuosius standartus ar naudotus norminius dokumentus arba nuorodos į kitas technines specifikacijas, pagal kurias deklaruota atitiktis;

7.

Kai taikoma, notifikuotoji įstaiga … (pavadinimas, numeris) … atliko … (dalyvavimo procese aprašymas) … ir išdavė sertifikatą;

8.

Papildoma informacija:

Už ką ir kieno vardu pasirašyta:

(išdavimo data ir vieta):

(vardas ir pavardė, pareigos) (parašas):


(1)  Gamintojas gali pasirinkti atitikties deklaracijai suteikti numerį.


XIV PRIEDAS

A   DALIS

Panaikinama direktyva su išvardytais jos pakeitimais

(nurodytas 52 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB

(OL L 135, 2004 4 30, p. 1.

 

Tarybos direktyva 2006/96/EB

(OL L 363, 2006 12 20, p. 81.

Tik priedo B. 3. punktas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) 1137/2008

(OL L 311, 2008 11 21, p. 1.

Tik priedo 3.8 punktas

Komisijos direktyva 2009/137/EB

(OL L 294, 2009 11 11, p. 7.

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012

(OL L 316, 2012 11 14, p. 12.

Tik 26 straipsnio 1 dalies g punktas

B   DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai ir taikymo pradžios datos

(nurodyti 52 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios data

2004/22/EB

2006 m. balandžio 30 d.

2006 m. spalio 30 d.

2006/96/EB

 

 

2009/137/EB

2010 m. gruodžio 1 d.

2011 m. birželio 1 d.


XV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2004/22/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnio pirma pastraipa

1 straipsnis

3 straipsnio antra pastraipa

2 straipsnio 2 dalis

4 straipsnis

4 straipsnio 1–4 punktai, 6–9 punktai

4 straipsnio 5 punktas ir 10–22 punktai

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnio 1 dalis

6 straipsnis

6 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 1 dalis

20 straipsnis

7 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 4 dalis

8 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

9 straipsnis

17 straipsnis

10 straipsnis

18 straipsnis

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

23 straipsnio 2 dalis

12 straipsnis

13 straipsnio 1 dalis

13 straipsnio 2 dalis

14 straipsnio 1 dalis

14 straipsnio 2 dalis

13 straipsnio 3 dalis

14 straipsnio 3 dalis

13 straipsnio 4 dalis

14 straipsnio 4 dalis

14 straipsnis

15 straipsnio 1 dalis

46 straipsnio 1 dalis

15 straipsnio 2 dalis

46 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 3 dalis

15 straipsnio 4 dalis

15 straipsnio 5 dalis

16 straipsnio 1 dalis

15 straipsnis

16 straipsnio 2 dalis

47 straipsnis

16 straipsnio 3 dalis

16 straipsnis

16 straipsnio 4 dalis

17 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 2 dalis

21 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 3 dalis

 

17 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

22 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

17 straipsnio 5 dalis

18 straipsnis

19 straipsnis

21 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 1 dalis

22 straipsnio 3 dalis

22 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

22 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa

22 straipsnio 6 dalis

23 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

29 straipsnis

31 straipsnis

32 straipsnis

33 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

36 straipsnis

37 straipsnis

38 straipsnis

39 straipsnis

40 straipsnis

19 straipsnio 1 dalis

19 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa

19 straipsnio 2 dalies a punkto antra pastraipa

19 straipsnio 2 dalies a punkto trečia pastraipa

43 straipsnio 4 dalis

19 straipsnio 2 dalies b punktas

20 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

41 straipsnis

42 straipsnis

43 straipsnio 1 dalis

43 straipsnio 2 dalis

43 straipsnio 3 dalis

44 straipsnis

45 straipsnis

48 straipsnis

49 straipsnis

50 straipsnis

24 straipsnis

51 straipsnis

25 straipsnis

52 straipsnis

26 straipsnis

53 straipsnio pirma pastraipa

53 straipsnio antra pastraipa

27 straipsnis

54 straipsnis

I priedas

I priedas

A priedas

II priedo 1 punktas

A1 priedas

II priedo 2 punktas

B priedas

II priedo 3 punktas

C priedas

II priedo 4 punktas

C1 priedas

II priedo 5 punktas

D priedas

II priedo 6 punktas

D1 priedas

II priedo 7 punktas

E priedas

II priedo 8 punktas

E1 priedas

II priedo 9 punktas

F priedas

II priedo 10 punktas

F1 priedas

II priedo 11 punktas

G priedas

II priedo 12 punktas

H priedas

II priedo 13 punktas

H1 priedas

II priedo 14 punktas

MI-001 priedas

III priedas

MI-002 priedas

IV priedas

MI-003 priedas

V priedas

MI-004 priedas

VI priedas

MI-005 priedas

VII priedas

MI-006 priedas

VIII priedas

MI-007 priedas

IX priedas

MI-008 priedas

X priedas

MI-009 priedas

XI priedas

MI-010 priedas

XII priedas

XIV priedas

XV priedas


EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS

Europos Parlamento manymu, tik kai ir tiek, kiek komitetų posėdžių metu aptariami įgyvendinimo aktai pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011, šie komitetai gali būti laikomi komitologijos komitetais, kaip nustatyta Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių I priede. Todėl, kai ir tiek, tiek svarstomi kiti klausimai, komitetų posėdžiams taikomos Pagrindų susitarimo 15 punkto nuostatos.