29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/122

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro „integruotas gaires“. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Slovakijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Slovakijos stabilumo programos; 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 (4) Komisija pateikė nuomonę dėl Slovakijos 2014 m. biudžeto plano projekto;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (5), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Slovakija nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios bus rengiama nuodugni apžvalga;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 23 d. Slovakija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad būtų tvariai panaikintas perviršinis deficitas ir kad iki 2017 m. būtų pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas – maždaug 0,5 % BVP struktūrinis deficitas. Šis vidutinio laikotarpio tikslas yra griežtesnis nei reikalaujama pagal Stabilumo ir augimo paktą. 2013 m. Slovakijos valdžios sektoriaus deficitas buvo tvariai sumažintas žemiau 3 % BVP rodiklio. Planuojamas 2014 m. (perskaičiuotas) struktūrinio balanso pokytis rodo, kad Slovakija smarkiai nukrypsta nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. 2015 m. planuojamas 0,3 % BVP pagerėjimas atitiktų Stabilumo ir augimo pakto taisykles. Vėlesniais metais stabilumo programa nebūtų užtikrintas tinkamas koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Ir 2014 m., ir 2015 m. išlaidos didėtų tokiu tempu, kuris atitinka išlaidų kriterijų. Stabilumo programoje numatoma, kad didžiausios dalies konsolidavimo priemonių siekiant vidutinio laikotarpio tikslo bus imtasi 2016 m. ir 2017 m. Apskritai dėl koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo kyla rizika, kad nebus laikomasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skola visu programos laikotarpiu neviršys 60 % BVP pamatinės vertės. Nepriklausomos įstaigos (Makroekonominio prognozavimo komiteto) patvirtintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas.

Jau kiekybiškai įvertintomis priemonėmis neužtikrinama, kad valdžios institucijų apibrėžti fiskaliniai tikslai bus pasiekti. Be to, ne visos pajamų priemonės yra pakankamai tiksliai nurodytos ir valstybės administravimo išlaidoms sumažinti skirtų reformų įgyvendinimui tebekyla grėsmė, o viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidos, kaip ir praeityje, gali neatitikti biudžete numatytų dydžių. Kita vertus, stabilumo programoje pateiktais skaičiais dar neatsižvelgiama į lėšas, sutaupomas dėl pritaikytos vidaus skolos stabdžio taisyklės. Pagal Komisijos tarnybų parengtą 2014 m. pavasario prognozę, kurioje atsižvelgiama į dėl minėtos skolos stabdžio taisyklės sutaupytų lėšų poveikį, 2014 m. nuo koregavimo plano būtų nukrypta mažiau nei numatyta stabilumo programoje, taip pat prognozuojama, kad 2015 m. struktūrinis koregavimas bus pakankamas ir tiek 2014 m., tiek 2015 m. bus laikomasi išlaidų kriterijaus;

(9)

Nors ir stabilumo programoje, ir nacionalinėje reformų programoje deklaruojamas ketinimas padidinti ekonomikos augimą skatinančias išlaidas, nepanašu, kad šis ketinimas būtų visapusiškai paremtas susijusiais planais. Valstybės biudžeto išlaidos švietimui padidėja 2014 m., tačiau kitais metais mažėja. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog 2014 m. bus nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, o atitinkamo koregavimo tikimasi 2015 m.;

(10)

atsižvelgdama į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo reikalavimus, 2013 m. lapkričio mėn. Slovakija įvedė subalansuoto biudžeto taisyklę. Tačiau biudžeto sistemą silpnina tai, kad nėra įpareigojamų ir vykdytinų viršutinių išlaidų ribų. Nors jas įvesti buvo numatyta 2013 m. stabilumo programoje, kol kas šis įsipareigojimas neįvykdytas. Slovakija išlieka šalimi, kurioje viešųjų finansų tvarumui kyla vidutinė rizika, ir numatoma, kad sveikatos priežiūros išlaidos bus pagrindinis veiksnys, lemsiantis didėjančias su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas, sudarysiančias 2 % BVP – tai antras pagal dydį numatomas sveikatos priežiūros išlaidų padidėjimo iš visų ES valstybių narių rodiklis. Daugiausia problemų juntama stacionariosios sveikatos priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros srityse. 2013 m. gruodžio mėn. vyriausybė priėmė 2014–2030 m. sveikatos politikos strateginę programą, kad padidintų išlaidų veiksmingumą. dabar pagal strategiją reikia detalių įgyvendinimo planų;

(11)

Slovakija padarė pažangą gerindama mokestinių prievolių vykdymą ir įgyvendina kovos su mokestiniu sukčiavimu veiksmų planą, pagal kurį įdiegė beveik pusę numatytų priemonių. Todėl atrodo, kad 2013 m. Slovakijos mokesčių sistemos veiksmingumas pagerėjo, visų pirma PVM srityje, nors tebereikia sutvirtinti pastangas ir sustiprinti mokesčių administravimo analitinius ir audito gebėjimus, o mokesčių, muitų ir socialinio draudimo įmokų surinkimo vienodinimas atsilieka nuo numatyto tvarkaraščio. Kad tęstų ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, Slovakija galėtų labiau remtis mokesčiais, kurie mažiau kenkia ekonomikos augimui, visų pirma periodiniais nekilnojamojo turto ir aplinkos mokesčiais. Šiuo požiūriu nepadaryta pažangos pertvarkant periodinį nekilnojamojo turto apmokestinimą ir jį susiejant su turto rinkos verte. Pajamos iš šio mokesčio nedidelės ir nekinta nuo 2000 m. 2013 m. vyriausybė įgyvendino priemones, kad sumažintų didelius samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims susidarančio mokesčių pleišto skirtumus, tačiau 2012 m. nustatytas labai didelis faktinių mokesčių tarifų atotrūkis tarp dviejų grupių išlieka;

(12)

Tebėra nemažai su darbo rinka susijusių uždavinių. Išliekantis maždaug 14 % nedarbas dažniausiai yra ilgalaikis ir tai rodo, kad nedarbo problema Slovakijoje yra struktūrinio pobūdžio. Slovakija padarė tam tikrą pažangą mažindama mokesčių pleištą, susidarantį mažai uždirbantiems darbuotojams, kurie į darbo rinką patenka po ilgalaikio nedarbo, tačiau priemonių veiksmingumą reikia stebėti ir įvertinti. Kitose srityse padaryta tik ribota pažanga, pavyzdžiui, didinant viešųjų užimtumo tarnybų gebėjimus teikti individualizuotas paslaugas ir stiprinant aktyvumo skatinimo priemonių ir socialinės paramos sąsają. Kiek tai susiję su jaunimo nedarbu, viešųjų užimtumo tarnybų gebėjimai anksti įsikišti, teikti darbo ieškančių asmenų profilį atitinkančias paslaugas ir informuoti neužsiregistravusius jaunuolius yra ribotos. Todėl reikia imtis veiksmų šiose srityse atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Reikia labiau tikslinių priemonių, skirtų nepalankiausioje padėtyje esantiems darbo ieškantiems asmenims, įskaitant romus, kurių užimtumo lygis išlieka labai mažas. Motinoms sunkiau grįžti į darbo rinką, kol trūksta tinkamų vaikų, visų pirma mažesnių negu trejų metų vaikų, priežiūros paslaugų;

(13)

ribota švietimo sistemos atitiktis darbo rinkos poreikiams trukdo užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Privalomojo švietimo sistemos moksleivių rezultatai smarkiai suprastėjo ir yra žemiau ES vidurkio. Viešosios išlaidos švietimui išlieka nedidelės, nepaisant neseniai padidintų mokytojų atlyginimų; stiprinamas pirminis mokytojų rengimas ir įtvirtinama praktinė patirtis, tačiau šias pastangas reikia tęsti. Nepaisant vyriausybės pastangų vykdyti profesinio rengimo ir mokymo reformą ir subsidijuoti jaunimo užimamas darbo vietas, jaunimo nedarbo lygis išlieka vienas didžiausių ES, o perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką tebėra sudėtingas. Dėl santykinai mažos į darbo rinką orientuotų bakalauro lygmens programų procentinės dalies ir nepakankamo bendradarbiavimo su darbdaviais mažėja tretinio išsilavinimo atitiktis darbo rinkos poreikiams. Aukštojo mokslo kokybės ir įmonių bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis gerinimas taip pat padėtų didinti ekonomikos inovacinius gebėjimus. Pažangiosios specializacijos strategijos planų kryptis yra tinkama, tačiau juos reikia veiksmingai įgyvendinti. Tai, kad teikiama vis dar nedaug geros kokybės ikimokyklinio ugdymo paslaugų, atsiliepia mokymosi rezultatams, visų pirma romų. Kol kas iniciatyvos, kuriomis siekiama pagerinti romų moksleivių mokymosi rezultatus, pernelyg susietos su ES bendrai finansuojamais projektais;

(14)

energetikos srityje Slovakija padarė pažangą siekdama įdiegti daugiau elektros energijos ir dujų tinklų jungčių su kaimyninėmis šalimis; tačiau dar reikia imtis priemonių, kad Slovakijos energijos rinka veiktų geriau, visų pirma pagerinti tarifų nustatymo mechanizmo skaidrumą. Pateiktas pasiūlymas dėl priemonių, skirtų energiniam efektyvumui padidinti, rinkinio, kuriam siekiama gauti ES finansavimą naujuoju programavimo laikotarpiu;

(15)

dėl vykdomos viešojo administravimo reformos pagerės paslaugų orientavimas į klientą, tačiau viešojo administravimo kokybė ir veiksmingumas išlieka nepatenkinamo lygio. Vis dar didelė darbuotojų kaita, susijusi su politiniu ciklu, taip pat prastas žmogiškųjų išteklių valdymas ir prasti analitiniai gebėjimai silpnina faktais grindžiamą politikos formavimą. Slovakijos rodikliai tarptautinėse korupcijos vertinimo sistemose tebėra prasti ir šalis nedaug nuveikė, kad padidintų savo teismų sistemos veiksmingumą ir skaidrumą. Slovakijos verslo aplinkos kokybė suprastėjo, sustojo parama sparčiai augančioms įmonėms. Neseniai Slovakija pertvarkė viešojo pirkimo taisykles, kad padidintų skaidrumą ir veiksmingumą, tačiau šių taisyklių taikymas tebekelia problemų, o 2013 m. viešųjų pirkimų reformos poveikis tebėra nedidelis;

(16)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Slovakijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Ji įvertino ne tik jų tinkamumą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovakijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes reikia stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą, ES lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(17)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė (6) atspindima visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko ir visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šios analizės rezultatais, Taryba paskelbė konkrečias rekomendacijas toms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Slovakija kaip valstybė, kurios valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Panaikinus perviršinį deficitą, sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones atsižvelgiant į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų, remiantis Komisijos tarnybų parengta 2014 m. pavasario prognoze. 2015 m. užtikrinti, kad būtų vykdomas reikalaujamas 0,1 % BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo, atsižvelgiant į tikėtinas prastas ekonomines sąlygas. Paskui kasmet taikyti struktūrinio koregavimo priemones, taikant 0,5 % BVP kriterijų, kol bus pasiektas vidutinio laikotarpio tikslas. Toliau stiprinti fiskalinę sistemą, be kita ko, užtikrinant įpareigojamas ir vykdytinas viršutines išlaidų ribas. Pagerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą padidinant sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų veiksmingumą, visų pirma razionalizuojant stacionariąją sveikatos priežiūrą ir jos valdymą ir stiprinant pirminę sveikatos priežiūrą.

2.

Pagerinti mokesčių administravimo veiksmingumą sustiprinant audito, rizikos vertinimo ir skolų surinkimo gebėjimus. Nekilnojamojo turto apmokestinamąją vertę susieti su jo rinkos verte.

3.

Veiksmingiau mažinti ilgalaikį nedarbą taikant aktyvumo skatinimo priemones, suteikiant antrą galimybę mokytis ir teikiant kokybišką individualiems poreikiams pritaikytą mokymą. Padidinti viešųjų užimtumo tarnybų gebėjimus teikti bylų valdymo paslaugas, darbo ieškantiems asmenims teikti individualias konsultavimo ir aktyvumo skatinimo paslaugas, taip pat stiprinti aktyvumo skatinimo priemonių ir socialinės paramos sąsają. Veiksmingai spręsti jaunimo nedarbo problemą sudarant galimybes anksti įsikišti, atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Gerinti paskatas didinti moterų užimtumą, gerinant vaikų, visų pirma mažesnių negu trejų metų, priežiūros paslaugas.

4.

Imtis priemonių mokymo kokybei pagerinti, kad pagerėtų mokymosi rezultatai. Pagerinti mokymąsi darbo vietoje bendrovėse profesinio rengimo ir mokymo srityse. Pritaikyti akreditavimo, finansavimo ir valdymo priemones, siekiant skatinti kurti į profesiją orientuotas bakalauro lygmens programas. Pagerinti žinių bazės kokybę bei aktualumą ir įgyvendinti planus skatinti veiksmingą akademinės bendruomenės, mokslininkų ir verslo įmonių žinių perdavimą bei bendradarbiavimą. Priimti sistemines priemones siekiant pagerinti marginalizuotų bendruomenių, įskaitant romus, galimybes gauti kokybišką įtraukųjį ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymą ir imtis priemonių siekiant skatinti juos plačiau dalyvauti profesinio mokymo ir aukštojo mokslo sistemoje.

5.

Didinti pastangas gerinant energijos rinkos veikimą, visų pirma didinant reguliavimo sistemos viešąjį skaidrumą ir nagrinėjant didelius elektros energijos tinklų mokesčius, ypač pramoniniams vartotojams, lemiančius veiksnius. Remiantis iki šiol padaryta pažanga toliau plėtoti jungtis su kaimyninėmis šalimis, įskaitant Ukrainą, pagal balandžio mėn. pasirašytą susitarimo memorandumą.

6.

Imtis priemonių, įskaitant Įstatymo dėl valstybės tarnybos pakeitimą, valstybės tarnybos nepriklausomumui didinti. Priimti žmogiškųjų išteklių valdymo viešojo administravimo įstaigose tobulinimo strategiją. Didinti pagrindinių ministerijų analitinių gebėjimų stiprinimo pastangas, kad būtų patvirtinama faktais grindžiama politika ir tobulinama politikos poveikio vertinimo kokybė. Imtis priemonių siekiant kovoti su korupcija ir sparčiau didinti teismų sistemos veiksmingumą ir gerinti jos kokybę. Pradėti taikyti priemones, kuriomis gerinama verslo aplinka, be kita ko, MVĮ. Aktyviau didinti viešųjų pirkimų veiksmingumą.