29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/77

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl bendrų valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – Sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3); šios gairės kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Vengrijos 2013 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2013–2016 m. Vengrijos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Reglamentu (ES) Nr. 1176/2011, priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Vengrija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Vengrijai skirtos nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Vengrijoje išlieka susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų. Visų pirma labai daug dėmesio tebereikia skirti vykstančiam labai neigiamos grynosios tarptautinės pozicijos koregavimui, didelei viešojo ir privačiojo sektorių skolai esant silpnam finansų sektoriui, taip pat blogėjantiems eksporto rezultatams, kad būtų sumažinta didelė neigiamo poveikio ekonomikos veikimui rizika;

(8)

2014 m. balandžio 30 d. Vengrija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą ir 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – valdžios sektoriaus deficitą sumažinti nuo 2,9 % BVP 2014 m. iki 1,9 % BVP programos laikotarpio pabaigoje. Tai turi būti pasiekta vykdant tvirtą konsolidavimą laikotarpio pabaigoje, be to, deficito tikslų rodikliai buvo iš esmės padidinti, palyginti su ankstesne konvergencijos programa. Konvergencijos programoje patvirtintas 1,7 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto tikslus. Tačiau atsižvelgiant į perskaičiuotą struktūrinį balansą, vidutinės trukmės laikotarpio tikslo nesitikima pasiekti iki programos laikotarpio pabaigos. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas 2014 m. pablogės 1,5 procentinio punkto, taigi bus smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo, o 2015 m. jis turėtų stabilizuotis, vadinasi, susidarys 0,5 % BVP trūkumas nuo reikiamo pagerėjimo siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Vertinant pagal išlaidų kriterijų, matyti didelis nuokrypis tiek 2014 m., tiek 2015 m. Numatoma, kad (perskaičiuotas) struktūrinis balansas toliau blogės tiek 2016 m., tiek 2017 m. Apskritai numatoma, kad nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Pagal konvergencijos programą prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola palaipsniui nuolat mažės nuo 79 % BVP 2013 m. iki maždaug 75 % BVP 2017 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas 2014–2016 m., ir pagal jį prognozuojama, kad 2014 m. ir 2015 m. BVP augs atitinkamai 2,3 % ir 2,5 %, palyginti su 2,3 % ir 2,1 % pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę. Tačiau, kiek tai susiję su 2017 m., konvergencijos programa per daug optimistinė.

Rizika dėl biudžeto tikslų yra iš esmės subalansuota 2014 m., tačiau didėja rizika, kad nuo 2015 m. deficitas gali tapti didesnis nei siekiama. Konkrečią riziką lemia tai, kad planuojamą išlaidų santykio sumažinimą numatoma pasiekti taikant nominalų išlaidų įšaldymą visose srityse arba apribojant daugumos diskrecinių išlaidų punktų didinimą žemiau infliacijos normos. Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2014 m. ir 2015 m. atitiks konvergencijos programos tikslus. Komisijos prognozėje pateikta 2,2 % BVP 2014 m. ir 2,3 % BVP 2015 m. struktūrinio deficito projekcija patvirtina, kad yra rizika, jog nuo 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Be to, Komisijos prognozėje taip pat nurodyta, kad 2014 m. ir 2015 m. bus nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus. 2014 m. prognozuojamas struktūrinio balanso pablogėjimas (1,4 % BVP) yra didesnis nei leidžiama siekiant laikytis skolos taisyklės (0,5 % BVP). Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad reikia papildomų struktūrinių konsolidavimo priemonių, atsižvelgiant į riziką, kad nuo 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir nesilaikoma skolos taisyklės;

(10)

vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema sustiprinta nustatant planavimo reikalavimą ilgesniam laikotarpiui nei einamieji biudžetiniai metai. Tačiau jos veiksmingumas ir privalomasis pobūdis dar neužtikrintas. Įvestos naujos skaitinės fiskalinės taisyklės, tačiau modelio trūkumai neištaisyti ir daugiausia yra susiję su sistemingos ex post stebėsenos nebuvimu, didžiausių leidžiamo nuokrypio dydžių ir patikimų koregavimo mechanizmų nebuvimu. Trumpas Fiskalinės tarybos privalomų užduočių sąrašas ir jos analitiniai gebėjimai kol kas nėra proporcingi jai suteiktai biudžeto veto teisei. Labiau sustiprinus vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą ir išplėtus Fiskalinės tarybos privalomus įgaliojimus būtų lengviau padidinti visos fiskalinės sistemos patikimumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

(11)

nepaisant Centrinio banko subsidijuojamos „Ekonomikos augimo finansavimo schemos“, skirtos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įprastas skolinimas ekonomikai dar nėra tvarus. Finansų sektoriui tenkanti reguliavimo našta dar padidinta, taigi apribojami kapitalo kaupimo pajėgumai. Tokios priemonės kaip finansinių sandorių mokesčio padidinimas paskatino intensyvesnį grynųjų pinigų naudojimą šalies ekonomikoje. Namų ūkių portfelis toliau blogėja ir didelė neveiksnių paskolų dalis šiuo metu yra viena iš didžiausių finansų sektoriaus problemų. Išvalyti portfelį trukdo ne itin veiksmingos bankų pertvarkymo procedūros. Nesiimta jokių esminių naujų priemonių, kad iš bankų balansų būtų pašalintas blogas turtas. Dėl didelės reguliavimo naštos ir didelės neveiksnių paskolų dalies tapo labai sunku pasinaudoti kreditavimo galimybėmis. Vyriausybė ne kartą pranešė apie savo ketinimą taikyti naujas paramos schemas, kad padėtų imantiems paskolas užsienio valiuta; dauguma atvejų šios schemos nėra skirtos sunkumų patiriantiems skolininkams ir daro neigiamą poveikį namų ūkių mokėjimo kultūrai, nes sukuria tolesnės vyriausybės pagalbos lūkesčius. Sustiprintas finansinis reguliavimas ir priežiūra, nes Finansinės priežiūros institucija integruota į centrinio banko struktūrą, o pastarajam suteikta atsakomybė už makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą. Pradėta rengtis kurti bankų pertvarkymo režimą;

(12)

nors, palyginti su praėjusiais metais, mokesčiai keičiami rečiau, esminės pažangos siekiant labiau subalansuoti pelno mokesčio sistemą nepadaryta. Kai kurie konkretiems sektoriams skirti mokesčiai net padidinti. Skirtingų mokesčių tarifų taikymas skirtinguose sektoriuose trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius ir todėl neigiamai veikia ekonomikos augimą. Kad mokesčiai būtų palankesni užimtumui, Vengrija išplėtė teisę pasinaudoti fizinių asmenų pajamų šeimos mokesčių kreditais, o tai gali padėti samdomiesiems darbuotojams. Mokesčių pleištas vienišiems mažai uždirbantiems asmenims yra vienas didžiausių Sąjungoje. Nepaisant to, kad buvo šiek tiek išplėsta taikymo sritis tris ar daugiau vaikų turinčių motinų atžvilgiu, tinkamumo kriterijai siekiant taikyti Darbo apsaugos įstatymą iš esmės nepasikeitė, nors labai didelei daliai mažai uždirbančių darbuotojų ši priemonė vis dar netaikoma. Bus svarbu įvertinti schemos poveikį bei ekonominį veiksmingumą ir prireikus ją pritaikyti siekiant padidinti jos galimybes padėti asmenims įsidarbinti. Tam tikra pažanga padaryta pereinant nuo darbui taikomų mokesčių prie aplinkosaugos mokesčių, tačiau reikia papildomų priemonių. Po kelių vėlavimų praeityje kasos aparatai palaipsniui internetiniu ryšiu sujungiami su mokesčių administratoriumi. Tačiau Vengrijoje mokestinių prievolių nesilaikymo lygis vis dar aukštas, ir nedeklaruojamo darbo lygis bei realių ir galimų PVM pajamų atotrūkis nemažėja. Turėtų būti sugriežtintos kontrolės priemonės, visų pirma siekiant padidinti kovos su sukčiavimu PVM veiksmingumą;

(13)

jaunimo nedarbo lygis 2013 m. sumažėjo, tačiau nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių dalis padidėjo. Veiksmingai derinant valstybinės užimtumo tarnybos filialų ir švietimo įstaigų bei vietos suinteresuotųjų šalių veiklą galėtų padidėti informavimo veiklos mastas. Pradėti stiprinti valstybinės užimtumo tarnybos gebėjimai, be kita ko, rengiama klientų profilio nustatymo sistema, tačiau reikėtų įvertinti atvirai darbo rinkai skirtas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, siekiant nustatyti jų veiksmingumą ir rezultatyvumą ir prireikus jas pritaikyti, kad būtų sudaryta daugiau galimybių į darbo rinką patekti tam tikroms nepalankias sąlygas turinčioms grupėms. Reikia sustiprinti skirtingų darbo rinkos ir socialinių priemonių (viešųjų darbų sistemos, bedarbio pašalpų ir socialinės paramos) aktyvumo skatinimo aspektą. Viešųjų darbų sistema pritraukia didžiąją dalį užimtumo priemonėms skirtų biudžeto išteklių, tačiau 2013 m. 11,54 % jos dalyvių, palikę sistemą, sugebėjo grįžti į atvirą darbo rinką. Dėl to kyla klausimas, ar sistemos nederėtų pritaikyti, pavyzdžiui, ją labiau susiejant su aktyvumo skatinimo, mokymo ir darbo paieškos parama, kad jos poveikis užimtumui būtų labiau ilgalaikis. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje skatinamas didinant mokamų vaiko priežiūros atostogų sistemos lankstumą ir teikiant vaikų priežiūros paslaugas, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kadangi moterų užimtumas vis dar nesiekia 60 %. Teisės gauti bedarbio pašalpą laikotarpis yra trumpesnis nei vidutinis laikotarpis, kurio reikia, kad darbo ieškantis asmuo susirastų darbą. Asmenų, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, skaičius Vengrijoje nuolat didėja ir dabar sudaro beveik trečdalį visų gyventojų. Skurdas toliau neproporcingai daro poveikį palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma vaikams ir romų tautybės asmenims. Nors taikoma nacionalinė socialinės įtraukties strategija, daugumos sričių politikos priemonėmis nėra sistemingai skatinama siekti toje strategijoje nustatytų tikslų. Siekiant veiksmingai sumažinti skurdą, reikia integruotų ir supaprastintų politikos priemonių;

(14)

Vengrijos verslo aplinkai būdingi dažni reguliavimo sistemos pokyčiai ir ribota konkurencija vis didesniame skaičiuje sektorių. Paslaugų sektoriuje atsirado naujų kliūčių, nepašalintos esamos kliūtys (pvz., farmacijos, atliekų tvarkymo, mokėjimų mobiliaisiais telefonais, mažmeninės tabako prekybos ir vadovėlių srityse). Investicijos ypač sumažėjo tuose sektoriuose, kuriuose pastaraisiais metais įvesti konkretiems sektoriams skirti papildomi mokesčiai. 2010–2013 m. energetikos sektoriuje nominalios investicijos sumažėjo 44 %, finansų sektoriuje – 28 %, ryšių sektoriuje – 18 %, o apskritai investicijos padidėjo 3,4 %. Tam tikra pažanga padaryta gerinant konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, tačiau reikia dėti daugiau pastangų. Pavyzdžiui, daugiau naudojantis e. viešojo pirkimo sistema būtų galima smarkiai sumažinti išlaidas, padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir konkurenciją. Imtasi veiksmų siekiant įgyvendinti sąžiningumo didinimo strategijas ir propaguoti didesnius skaidrumo standartus viešojo administravimo sistemoje, tačiau norint veiksmingai kovoti su korupcija reikia dėti daugiau pastangų;

(15)

mokyklos nebaigusių asmenų skaičius didėja, kelis kartus atidėtas mokyklos nebaigimo prevencijos strategijos priėmimas. Reikia daugiau pastangų, kad mokiniai įgytų pagrindinių gebėjimų, kompetencijų ir kvalifikacijų, kurių reikia darbo rinkai. Vienodos galimybės naudotis kokybiška bendrojo mokslo sistema tebėra didelė problema palankių sąlygų neturinčių vaikų, visų pirma romų, atžvilgiu. Priimtas naujas profesinio mokymo įstatymas, kuriuo, inter alia, įvedamas naujas dvejopas modelis, kad būtų palengvintas vis dar sunkus perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką; įstatymo poveikį reikia atidžiai stebėti;

(16)

2013 m. ir 2014 m. Vengrija toliau mažino elektros energijos ir dujų kainas galutiniams vartotojams. Šis kainų sumažinimas ir kartu papildoma mokesčių našta energetikos bendrovėms padarė neigiamą poveikį energijos tiekėjų galimybėms atgauti sąnaudas, taip pat investicijoms į energetiką ir tinklo priežiūrai. Šiuo metu namų ūkių energijos vartojimo intensyvumas yra vienas didžiausių Sąjungoje ir energijos vartojimo efektyvumą būtų galima padidinti visų pirma gyvenamųjų būstų sektoriuje. Susirūpinimą tebekelia tai, kad energetikos reguliavimo institucija negali nepriklausomai nustatyti prieigos prie tinklo sąlygų ir tarifų. Imtasi tam tikrų priemonių siekiant supaprastinti viešojo transporto bendrovių organizavimą, tačiau tvarumą būtų galima dar labiau padidinti sprendžiant veiklos išlaidų problemą ir pakeitus tarifų sistemą;

(17)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vengrijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygmeniu prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į šį įvertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė (5) pateikiama visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(19)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3 ir 5 rekomendacijose,

1.

Sustiprinti 2014 m. biudžeto priemones atsižvelgiant į atsirandantį atotrūkį nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų, būtent nuo skolos mažinimo taisyklės, remiantis Komisijos 2014 m. pavasario prognoze. 2015 m. ir vėliau itin sustiprinti biudžeto strategiją, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas ir laikomasi skolos mažinimo reikalavimų, siekiant, kad būtų tvariai mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis. Užtikrinti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemos privalomąjį pobūdį vykdant sistemingą ex post skaitinių fiskalinių taisyklių laikymosi stebėseną ir taikant koregavimo mechanizmus. Didinti viešųjų finansų skaidrumą, be kita ko, išplečiant privalomus Fiskalinės tarybos įgaliojimus – reikalaujant periodiškai rengti makrofiskalines prognozes ir pagrindinių politikos pasiūlymų poveikio biudžetui vertinimus.

2.

Padėti atkurti įprastus skolinimo ekonomikai srautus, inter alia, pagerinant finansų įstaigoms nustatytų mokesčių struktūrą ir mažinant jų naštą. Patikslinti finansinių sandorių mokestį siekiant išvengti, kad nebūtų nukreiptos santaupos iš bankų sektoriaus, ir didinti paskatas naudoti elektroninius mokėjimus. Ištirti ir pašalinti kliūtis, trukdančias išvalyti portfelį, inter alia, sugriežtinant atidėjinių restruktūrizuotoms paskoloms taisykles, pašalinant kliūtis nuosavybės teisių į užtikrinimo priemonę atėmimui, taip pat paspartinant nemokumo procedūras ir padidinant jų veiksmingumą. Šiuo atžvilgiu nuodugniai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujų politikos iniciatyvų ir užtikrinti, kad jos būtų tikslingos ir jomis nebūtų didinama skolininkų neatsakingo elgesio rizika. Toliau gerinti finansinį reguliavimą ir priežiūrą.

3.

Užtikrinti stabilią, labiau subalansuotą ir supaprastintą bendrovių mokesčių sistemą, be kita ko, palaipsniui atsisakant iškraipymus sukeliančių konkretiems sektoriams skirtų mokesčių. Sumažinti mokesčių pleištą mažai uždirbantiems asmenims, inter alia, pagerinant aplinkosaugos mokesčių veiksmingumą. Aktyviau taikyti priemones, kuriomis siekiama pagerinti mokestinių prievolių laikymąsi (visų pirma mažinti sukčiavimą PVM) ir mažinti bendras jo sąnaudas.

4.

Stiprinti tikslingas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, inter alia, paspartinant valstybinės užimtumo tarnybos klientų profilio nustatymo sistemos įvedimą. Įdiegti planuojamą jaunimo mentorystės tinklą ir derinti jo veiklą su švietimo įstaigomis ir vietos suinteresuotosiomis šalimis, siekiant padidinti informavimo veiklos mastą. Peržiūrėti viešųjų darbų sistemą, siekiant įvertinti, ar ja veiksmingai padedama žmonėms susirasti darbą paskiau, ir dar labiau sustiprinti jos aktyvumo skatinimo aspektus. Apsvarstyti galimybę pratęsti teisės gauti bedarbio pašalpą laikotarpį, atsižvelgiant į vidutinį laikotarpį, kurio reikia naujam darbui surasti, ir jį susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Padidinti socialinės paramos tinkamumą ir aprėptį, kartu sustiprinant jos sąsają su aktyvumo skatinimu. Siekiant sumažinti skurdą, įgyvendinti supaprastintas ir integruotas politikos priemones, kad būtų gerokai sumažintas skurdas, visų pirma vaikų ir romų tautybės asmenų skurdas.

5.

Stabilizuoti reguliavimo sistemą ir skatinti konkurenciją rinkoje, inter alia, šalinant kliūtis paslaugų sektoriuje. Imtis platesnio užmojo priemonių siekiant padidinti konkurenciją ir skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, be kitų dalykų, geriau naudojant e. viešuosius pirkimus, ir toliau mažinti korupciją ir bendrą administracinę naštą.

6.

Įgyvendinti nacionalinę mokyklos nebaigimo prevencijos strategiją, kuria daug dėmesio būtų skiriama profesinio rengimo ir mokymo įstaigų nebaigusiems asmenims. Įdiegti sistemingą požiūrį, kurio laikantis būtų skatinama įtrauki bendrojo švietimo sistema palankių sąlygų neturinčioms grupėms, visų pirma romams. Remti perėjimą tarp įvairių švietimo pakopų, taip pat į darbo rinką, ir atidžiai stebėti profesinio mokymo sistemos reformos vykdymą. Įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, kuria būtų užtikrinti geresni tretinio išsilavinimo rezultatai, ypač tarp palankių sąlygų neturinčių studentų.

7.

Peržiūrėti energijos kainų reguliavimo poveikį investavimo paskatoms ir konkurencijai elektros energijos ir dujų rinkose. Imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti nacionalinės reguliavimo institucijos autonomiją nustatant prieigos prie tinklo tarifus ir sąlygas. Imtis priemonių siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma gyvenamųjų būstų sektoriuje. Toliau didinti transporto sistemos tvarumą, inter alia, mažinti veiklos sąnaudas ir peržiūrėti valstybinių transporto sektoriaus įmonių tarifų sistemą.