29.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 247/67

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė Rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į tas integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją (3) dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2016 m. Lietuvos konvergencijos programos;

(5)

2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 (4), priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Lietuva nebuvo nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7)

2014 m. balandžio 1 d. Lietuva pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(8)

2014 m. konvergencijos programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – iki 2015 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą ir iki konvergencijos programos pabaigos 2017 m. pasiekti 0,9 % BVP struktūrinį perteklių. Konvergencijos programoje patvirtintas ankstesnis 1 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu biudžeto balansu, metinė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio tikslo yra bent 0,5 % BVP 2014 ir 2015 m. Kartu kyla rizika, kad 2015 m. gali būti nukrypta nuo išlaidų kriterijaus. Apskritai koregavimo planas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Iš konvergencijos programos matyti, kad programos laikotarpiu iki 2017 m. skola gerokai sumažės iki maždaug 35 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, iš esmės yra tikėtinas. Vis dėlto 2015–2017 m. konsolidavimo priemonės dar turi būti sukonkretintos. Pagal Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozę struktūrinis koregavimas 2014 ir 2015 m. turėtų siekti atitinkamai 0,2 % ir 0,6 % BVP, t. y. 2014 m. jis sudaro 0,3 % BVP mažiau už reikalaujamą 0,5 % BVP koregavimo lygį. Be to, kyla rizika, kad 2014 m. gali būti smarkiai nukrypta nuo išlaidų kriterijaus ir dar šiek tiek – 2015 m. Remdamasi konvergencijos programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad kyla rizika, jog nuo 2014 m. bus smarkiai nukrypta nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo;

(9)

santykinė mokesčių, laikomų mažiau kenkiančiais ekonomikos augimui, tokių kaip nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos, svarba tebėra nedidelė. Mokestinės pajamos didele dalimi yra paremtos netiesioginiais mokesčiais ir darbo jėgos apmokestinimu, o iš aplinkosaugos mokesčių surenkamų pajamų dalis tebėra nedidelė. Didesnės pajamos iš ekonomikos augimui palankesnių mokesčių galėtų būti panaudotos mažas pajamas gaunančių asmenų, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų, mokesčių naštai mažinti. 2013 m. pradžioje įvykdžius dalinę mokesčių sistemos peržiūrą Vyriausybė nusprendė pakoreguoti kapitalo apmokestinimą, padidinti apmokestinamų pajamų ribą, o tai reiškia didesnį gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą mažas pajamas gaunančių asmenų naudai, ir padidinti tabako ir alkoholio akcizus. Vis dėlto bendras tų priemonių poveikis pajamoms bus neigiamas. Todėl būtina imtis tolesnių priemonių viešųjų finansų tvarumui gerinti ir pajamų bazei stiprinti. Atsižvelgiant į 2013 m. pateiktą šaliai skirtą rekomendaciją dėl aplinkosaugos mokesčių nebuvo imtasi jokių esminių priemonių. Padaryta ribota pažanga stiprinant fiskalinę sistemą – viršutinės išlaidų ribos tebėra nepakankamai įpareigojančios, o teisinės bazės pakeitimai dar nepatvirtinti. Lietuvai vis dar tenka spręsti uždavinius, kaip užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, visų pirma kovoti su sukčiavimu PVM, be kita ko, stiprinant rizikos valdymo priemones. Šiuo metu vykdomas mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo 2013–2014 m. priemonių planas ir pirmieji rezultatai rodo tam tikrą teigiamą jo poveikį. 2013 m. buvo imtasi įvairių priemonių siekiant sustiprinti PVM ir akcizų srities mokestinių prievolių vykdymą. Pradėta nauja tikslinė 2014–2015 m. strategija;

(10)

nepalankūs demografiniai pokyčiai verčia abejoti ilgalaikiu Lietuvos viešųjų finansų tvarumu. Prognozuojamas didelis išlaidų pensijoms didėjimas – numatoma, kad per 50 metų išlaidos pensijoms beveik dvigubai viršys ES vidurkį. 2012 m. pradėtas pensinio amžiaus laipsniško ilginimo procesas yra nepakankamas darbo jėgos mažėjimo ir vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo poveikiui kompensuoti. Be to, smarkus skurstančių ir didelį materialinį nepriteklių patiriančių vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas rodo, kad yra problemų, susijusių su pensijų adekvatumu. Lietuva ėmėsi svarbių, tačiau pavienių veiksmų teisinga linkme; reikalingi didesni pokyčiai visapusiškai reformai įgyvendinti. Šalis užbaigė antrosios pakopos pensijų sistemos reformą, tačiau nei profesinio modelio pensijų schemos, nei savanoriškas pensijų kaupimas plačiai nenaudojami. Ilginant teisės aktais nustatytą pensinį amžių taip pat reikia priimti priemones, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti ir gerinama vyresnio amžiaus žmonėms pritaikyta darbo aplinka;

(11)

bendras nedarbo lygis sumažėjo, tačiau struktūrinis nedarbas tebėra didelis – tai leidžia daryti išvadą, kad yra gebėjimų, visų pirma žemos kvalifikacijos asmenų gebėjimų, paklausos ir pasiūlos neatitiktis. Jaunimo nedarbo ir nesimokančio, nedirbančio ar mokymuose nedalyvaujančio jaunimo lygis mažėja, tačiau vis dar yra aukštas. Ribota aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis tebėra probleminis klausimas, todėl reikia didinti šios politikos įgyvendinimo veiksmingumą ir spartą. Numatoma, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ateityje bus dar labiau jaučiamas. Siekiant pagerinti jaunimo galimybes įsidarbinti svarbu, kad būtų padidinta profesinio lavinimo ir aukštojo mokslo atitiktis darbo rinkos poreikiams ir, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, įskaitant MVĮ, pagerinta pameistrystės programų ir mokymosi darbo vietoje kokybė. Dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose išaugo, bet tebėra nepakankamas. Reikia nuodugniai peržiūrėti darbo teisę ir į šį procesą įtraukti socialinius partnerius, siekiant rasti būdų, kaip sumažinti darbdaviams tenkančią administracinę naštą. Pirmiausia bus būtina įvardyti ir pašalinti nereikalingus apribojimus, trukdančius nustatyti lanksčias sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir darbo laiko tvarką;

(12)

nepaisant pastaruoju metu įvykusių teigiamų pokyčių, darbingo amžiaus žmonių skurdas tebėra didesnis už ES vidurkį. Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio ir neapmokestinamųjų pajamų ribos padidinimas padėjo spręsti skurdo problemą. Vis dėlto per keletą pastarųjų metų vyresnio amžiaus žmonių skurdas ir didelis materialinis nepriteklius smarkiai išaugo. Dėl 2012–2013 m. vykdyto piniginės socialinės paramos sistemos reformos bandomojo projekto sumažėjo socialinių išmokų gavėjų, taip pat sumažėjo piniginės socialinės paramos mokėjimo išlaidos. 2014 m. bandomasis projektas išplėstas į visas savivaldybes. Būtina užtikrinti reformos poveikio asmenims, kuriems paramos reikia labiausiai, stebėseną ir vertinimą. Ilgą laiką nedirbančių socialinės paramos gavėjų aktyvumo skatinimo priemonių aprėptis yra nepakankama. Be to, priemonės vis dar daugiausia sutelktos į viešųjų darbų programas ir nors jomis remiamos pajamos, jos nedidina paramos gavėjų galimybių įsidarbinti. Reikia įvertinti reformos poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims. Lietuva priėmė 2014–2020 m. socialinės įtraukties didinimo veiksmų planą. Vis dėlto dar reikia nustatyti pagrindines tikslines grupes, biudžetą bei konkrečias priemones ir nurodyti, kaip bus siekiama tikslų ir kaip vyks veiksmų planą įgyvendinančių įvairių ministerijų, savivaldybių ir pilietinės visuomenės atstovų bendradarbiavimas;

(13)

nuo 2010 m. Vyriausybė vykdo plataus užmojo valstybės valdomų įmonių reformą. 2013 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinti galutiniai teisės aktai – jais buvo iš dalies pakeistos skaidrumo gairės ir nustatytas reikalavimas visoms valstybės valdomoms įmonėms nuo 2014 m. metinėse ataskaitose atskirti komercinės ir nekomercinės veiklos duomenis. Pirmąją ataskaitą, kurioje turi būti pateikti atskirti duomenys, numatyta pateikti 2014 m. rugpjūčio mėn. Tai turėtų padėti išsamiau įvertinti šio pokyčio rezultatus. Vis dėlto iš dalies dėl teisinių apribojimų, taikomų valstybės ir savivaldybių įmonėms, nepriklausomų valdybos narių valstybės valdomose įmonėse vis dar nedaug. Šiuo metu teikiama pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų, kurie leistų nepriklausomus narius skirti į visų valstybės valdomų įmonių valdybas. Užbaigus reformos įgyvendinimą reikės įvertinti komercinės ir nekomercinės veiklos atskyrimo ir valdybos narių profesionalumo didinimo priemonių veiksmingumą;

(14)

elektros energijos ir dujų tinklų jungtys su kaimyninėmis valstybėmis narėmis tebėra menkai išplėtotos, dėl to konkurencija yra nedidelė, o kainos aukštos. Konkurencija vidaus rinkose buvo sustiprinta liberalizavus dujų ir elektros energijos rinkas, tačiau savo teisėmis pakeisti tiekėją vartotojai iki šiol nepasinaudojo. Nors Vyriausybė energetikos tinklo jungčių klausimą nustatė kaip prioritetinį, jungtys vis dar neužbaigtos. Buvo užsakyta svarbaus dujotiekio statyba ir numatoma, kad 2014 m. gruodžio mėn. turėtų pradėti veikti SGD terminalas Klaipėdoje. Padaryta tam tikra pažanga Lietuvos energetikos tinklo jungčių su ES energijos rinka srityje. Taip pat būtina padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Lietuva padarė tam tikrą pažangą, susijusią su pastatų energinio efektyvumo didinimu ir investicijomis iš JESSICA kontroliuojančiojo fondo. 2013 m. priimta teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama paspartinti kontroliuojančiojo fondo lėšų įsisavinimą. 2014 m. pradžioje buvo baigtas projektų rengimas ir pirminių paraiškų gerokai padaugėjo. Teisiniai pokyčiai apima šildymo subsidijų sumažinimą, jeigu gyventojai atsisako renovacijos, taip pašalinant paskatas nerenovuoti būsto;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Lietuvos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lietuvos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) pateikė visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

1.

Stiprinti 2014 m. biudžeto priemones, atsižvelgiant į išlaidų kriterijų viršijantį išlaidų didėjimą ir į atsirandantį 0,3 % BVP atotrūkį nuo Komisijos tarnybų 2014 m. pavasario prognozėje reikalaujamų struktūrinių pastangų; tas atotrūkis rodo, kad yra didelio nukrypimo nuo Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų rizika. 2015 m. sustiprinti biudžeto strategiją, kad būtų užtikrintas reikalaujamas 0,5 % BVP koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Paskesniais metais užtikrinti, kad būtų laikomasi vidutinio laikotarpio tikslo. Biudžeto strategiją papildyti dar labiau sustiprinta fiskaline sistema, pagal kurią nustatant vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą visų pirma būtų užtikrintos privalomos viršutinės išlaidų ribos. Tęsti mokesčių sistemos peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti tuos mokesčius, kurie mažiausiai kenkia ekonomikos augimui, kaip antai periodinius nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius, kartu toliau gerinant mokestinių prievolių vykdymą.

2.

Priimti ir įgyvendinti teisės aktus dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos. Visų pirma suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, apriboti galimybes anksčiau išeiti į pensiją, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir skatinti naudoti papildomo kaupimo schemas. Pensijų reformą pagrįsti priemonėmis, kuriomis didinamos vyresnio amžiaus žmonių galimybės įsidarbinti.

3.

Tikslingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones žemos kvalifikacijos ir ilgalaikiams bedarbiams. Padidinti bedarbio pašalpų aprėptį ir pakankamumą ir jas susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis. Spręsti nuolatinės gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą didinant švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams, inter alia, remiantis gebėjimų prognozavimo sistemomis, ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Siekiant didinti jaunimo galimybes įsidarbinti pirmenybę teikti kokybiškų pameistrystės programų ir kitų mokymosi darbo vietoje formų siūlymui ir stiprinti partnerystę su privačiuoju sektoriumi. Konsultuojantis su socialiniais partneriais peržiūrėti darbo teisės aktų, visų pirma susijusių su darbo sutarčių sąlygomis ir darbo laiko tvarka, tinkamumą.

4.

Užtikrinti, kad reikiama parama būtų teikiama asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, ir toliau stiprinti piniginės socialinės paramos sistemos sąsajas su aktyvumo skatinimo priemonėmis.

5.

Užbaigti, kaip planuota, valstybės valdomų įmonių reformą; visų pirma užtikrinti, kad būtų atskirta komercinė ir nekomercinė veikla, toliau didinti vykdomųjų valdybų narių profesionalumą ir įdėmiai stebėti, kad būtų laikomasi reformos reikalavimų.

6.

Aktyviau imtis priemonių, kad būtų padidintas pastatų energinis efektyvumas sparčiai įsisavinant kontroliuojančiojo fondo lėšas. Toliau plėsti elektros energijos ir dujų tinklų tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kad gerinant Baltijos šalių energijos rinkų integraciją būtų diversifikuojami energijos šaltiniai ir skatinama konkurencija.