18.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 363/145

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 9 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprenimas 2013/463/ES dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo

(2014/919/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 ir 5 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 taikomas valstybėms narėms, kurios jo įsigaliojimo metu jau gauna finansinę pagalbą, įskaitant pagalbą per Europos stabilumo mechanizmą (ESM);

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 nustatytos valstybėms narėms, kurios gauna finansinę pagalbą, skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo taisyklės. Tos taisyklės turi atitikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) steigimo sutarties nuostatas;

(3)

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 25 d. Kipro prašymą dėl finansinės pagalbos per ESM, 2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimu 2013/236/ES (2) Taryba nusprendė, kad Kipras turi tiksliai įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą;

(4)

2013 m. balandžio 24 d. ESM Valdytojų taryba iš principo nusprendė suteikti Kiprui stabilumo paramą, patvirtino Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų ir leido Komisijai jį pasirašyti ESM vardu;

(5)

pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir prireikus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) atliko penktą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat šių priemonių veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir veiksmus, kurių Kipro valdžios institucijos ėmėsi iki 2014 m. antro ketvirčio pabaigos, esama makroekonominio koregavimo programa buvo atnaujinta;

(6)

įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 472/2013, makroekonominio koregavimo programa priimta kaip Tarybos įgyvendinimo sprendimas. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalimi teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais programa buvo priimta iš naujo. Programos esmė liko identiška Sprendimu 2013/236/ES patvirtintos programos esmei, bet į ją įtraukti ir peržiūros, atliktos pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį, rezultatai. Kartu buvo panaikintas Tarybos sprendimas 2013/236/ES;

(7)

Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES (3) jau iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/169/ES (4). Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, jį reikia vėl iš dalies pakeisti;

(8)

Komisija kartu su ECB ir TVF atliko penktą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat tų priemonių veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį. Dėl to reikėtų pokyčių finansų sektoriaus reformos, fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų srityse, visų pirma, kiek tai susiję su: i) laipsniško išorės apribojimų švelninimo plano, kurį valdžios institucijos įsipareigoja pradėti tik tada, kai bus sėkmingai užbaigtas išsamus vertinimas ir sklandžiai pereita prie bendro priežiūros mechanizmo (BPM), atnaujinimu; ii) papildomomis priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti bankų vykdomą neveiksnių paskolų valdymą; iii) reikalavimu užbaigti tolesnius veiksmus po 2013 m. atskirų finansų įstaigų audito, prireikus nustatyti sankcijas ir viešai paskelbti galutinį sprendimą; iv) nuostata priimti papildomas priemones, kuriomis būtų gerinamas bendradarbiavimo grupės veiklos pajėgumas; v) nauja išsamia sistema, kurią priims Ministrų Taryba ir kuria bus nustatytos tinkamos įmonių ir fizinių asmenų nemokumo procedūros, ir teisės aktų sistemos pakeitimais, susijusiais su įkeisto turto nuosavybės teisės netekimu, kuriuos priims Atstovų Rūmai, (tai yra du ankstesni veiksmai) ir kartu detaliai nustatytomis tų dviejų naujų sistemų reikiamų elementų dalimis; vi) 2014 m. pirminio fiskalinio deficito tikslo, kuris bus sumažintas iki ne daugiau kaip 210 mln. EUR (1,3 % BVP), siekiant atsižvelgti į fiskalinius rezultatus per 2014 m. pirmąjį pusmetį, peržiūra, pasiūlymu, kuriuo bus užtikrinamas paramos sistemos reformos fiskalinis neutralumas, ir 2015 m. fiskalinio deficito tikslu, kai 2017 m. pirminio pertekliaus tikslas buvo sumažintas iki 2,5 % BVP, kad fiskalinis koregavimas 2017–2018 m. būtų sklandesnis; vii) papildomų priemonių nustatymu Kipro uostų administracijai ir Kipro elektros energijos administracijai vykdant privatizavimą; viii) naujojo mokesčių departamento naujo komisijos nario ir dviejų jo padėjėjų paskyrimu, bendros mokesčių mokėtojų bazės sukūrimu ir reikiamų teisės aktų priėmimu, kad sustiprinti mokesčių surinkimo įgaliojimai būtų vykdomi praktiškai; ix) nekilnojamojo turto apmokestinimo reforma, kuri turi būti įgyvendinta 2015 m.; x) papildomų reikalavimų įtraukimu būsto rinkos srityje siekiant paspartinti nuosavybės dokumentų išdavimą; xi) veiksmų plano projekto pateikimu dėl bylų nagrinėjimo vėlavimo pašalinimo, išsamios vėlavimo statistikos ir bylų nagrinėjimo trukmės, taip pat administracinio teismo įsteigimo; xii) galiojančio Kipro turizmo organizacijos įstatymo straipsnių, kurie gali trukdyti konkurencijai, vertinimu ir xiii) preliminariu techninio ir ekonominio potencialo toliau didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir įvairių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, palyginti su tradiciniais pirminės energijos ištekliais, grynosios kainos vertinimu kartu įtraukiant priemones, kuriomis didinamas Kipro energetikos reguliavimo institucijos pajėgumas ir nepriklausomybė;

(9)

per visą Kipro visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse. Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų, ji turi kreiptis techninės pagalbos į Komisiją, kuri tuo tikslu gali sudaryti ekspertų grupes;

(10)

laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Kipro valdžios institucijos turėtų prašyti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant makroekonominio koregavimo programą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2013/463/ES 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Siekdamas atkurti savo finansų sektoriaus patikimumą, Kipras toliau įgyvendina bankų ir kooperacinių kredito įstaigų sektorių restruktūrizavimą, toliau stiprina priežiūrą ir reguliavimą, vykstant perėjimui prie BPM, vykdo skolos restruktūrizavimo sistemos reformą ir laipsniškai naikina ribojamąsias priemones pagal savo veiksmų planą, kartu apsaugodamas finansinį stabilumą.

Programoje numatomos šios priemonės ir rezultatai:

a)

užtikrinti, kad būtų atidžiai stebimos bankų sektoriaus likvidumo sąlygos. Atidžiai stebimi laikini laisvo kapitalo judėjimo apribojimai (be kita ko, grynųjų pinigų išėmimo, mokėjimų ir pervedimų apribojimai). Laipsniškas išorės ribojamųjų priemonių švelninimas suderinamas su finansų sektoriaus stabilumu ir išsaugo pakankamas likvidumo atsargas. Kipro centrinis bankas surengs apribojimų įgyvendinimo patikras vietoje ir imsis tinkamų priežiūros veiksmų, kai reikia. Tolesnį išorės ribojamųjų priemonių liberalizavimą valdžios institucijos svarstys tik tada, kai bus sėkmingai užbaigtas išsamus vertinimas ir sklandžiai pereita prie BPM. Siekiama kontrolę taikyti tik tiek laiko, kiek iš tiesų reikia, kad būtų sumažinta rimta grėsmė finansų sistemos stabilumui. Gavus išsamaus vertinimo rezultatus bus atnaujintas ir paskelbtas laipsniško išorės ribojamųjų priemonių švelninimo veiksmų planas. Nuo centrinio banko finansavimo arba valstybės pagalbos priklausančių šalies bankų finansavimas ir kapitalo planai turi realiai atspindėti numatytą bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimą, taip pat turėtų būti mažinama priklausomybė nuo skolinimosi iš centrinių bankų, išvengiant skubaus turto išpardavimo ir kreditų krizės;

b)

pritaikyti minimalius kapitalo reikalavimus, atsižvelgiant į balanso įvertinimo ir visos Sąjungos mastu vykdomo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus;

c)

užtikrinti, kad prieš suteikiant bet kokią valstybės pagalbą, visi restruktūrizavimo planai būtų oficialiai tvirtinami pagal valstybės pagalbos taisykles. Bankai, patiriantys kapitalo stygių, gali, jei kitų priemonių nepakanka, prašyti valstybės rekapitalizavimo pagalbos pagal valstybės pagalbos procedūras. Bankai, vykdantys restruktūrizavimo planus, teikia ataskaitas apie šių planų įgyvendinimo pažangą;

d)

užtikrinti, kad būtų sukurtas ir veiktų kreditų registras;

e)

atsižvelgiant į perėjimą prie BPM, užtikrinti visišką reglamentavimo sistemos, susijusios su paskolų suteikimu, turto vertės sumažėjimu bei atidėjiniais, įgyvendinimą;

f)

įvesti privalomo informacijos atskleidimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad bankai reguliariai informuotųvaldžios institucijas ir o rinkas apie progresą restruktūrizuojant jų operacijas;

g)

užtikrinti valdymo direktyvos patikslinimą, kuriuo, be kita ko, būtų apibrėžta bankų vidaus audito padalinių ir bankų priežiūros institucijų tarpusavio sąveika;

h)

stiprinti bankų valdymą, įskaitant draudimą skolinti nepriklausomiems valdybos nariams arba susijusioms šalims;

i)

užtikrinti būtinus darbuotojus ir pakeitimus, atsižvelgiant į naują Kipro centrinio banko prisiimtą atsakomybę, taip pat užtikrinti, kad būtų atskirtos bankų pertvarkymo ir priežiūros funkcijos, į nacionalinę teisę perkeltos bendro taisyklių sąvado nuostatos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES (6);

j)

stiprinti neveiksnių paskolų valdymą, atsižvelgiant į BPM pokyčius ir terminus. Tai apima: Elgesio kodekso ir bankų įsiskolinimo valdymo politikos ir praktikos peržiūrą; Kipro centrinio banko nustatytų restruktūrizavimo tikslų stebėseną; priemones, kuriomis skolintojams leidžiama gauti tinkamą finansinę informaciją apie skolininkų finansinę būklę ir prašyti skolų negrąžinančių skolininkų finansinio turto ir pajamų išskaitymo, jį gauti ir vykdyti; priemones, kurios leidžia ir palengvina esamų pavienių skolų kartu su visais užstatais ir garantijomis perdavimą iš skolintojų trečiosioms šalims negavus skolininko sutikimo;

k)

mažinti suvaržymus konfiskuoti užstatą. Tai daroma kartu su teisės aktų rengimu pagal išsamią reformų sistemą, kuria nustatomos tinkamos įmonių ir fizinių asmenų nemokumo procedūros, taip pat užtikrinant sklandų ir veiksmingą patikslintų nuosavybės teisės netekimo ir nemokumo sistemų veikimą. Be to, po reformos bus peržiūrėta naujoji privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo teisinė sistema ir nustatytos papildomos priemonės, kai reikia;

l)

užbaigti kooperacinių kredito įstaigų reguliavimo ir priežiūros suderinimą su komercinių bankų reguliavimu ir priežiūra;

m)

užtikrinti, kad bendradarbiavimo grupė laiku ir visiškai įgyvendintų sutartą restruktūrizavimo planą ir imtųsi papildomų priemonių, kad pagerintų veiklos pajėgumus pirmiausia įsiskolinimo valdymo, valdymo informacijos sistemos, valdymo ir valdymo pajėgumų srityse;

n)

toliau stiprinti pinigų plovimo prevencijos sistemą ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo, atsižvelgiant į geriausią patirtį, užtikrinamas geresnės praktikos, susijusios su išsamiu klientų tikrinimu ir subjektų skaidrumu, taikymas.
.

2)

8 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

įstatymo, kuriuo sukuriama tvirta valstybinių ir pusiau valstybinių įmonių valdymo sistema, priėmimą ir privatizavimo plano, kuriuo padedama gerinti ekonominį veiksmingumą ir atkurti skolos tvarumą, įgyvendinimą;“

.

3)

13 dalis pakeičiama taip:

„13.   Paspartinamas bylų nagrinėjimas teismuose ir iki programos pabaigos pašalinamas bylų nagrinėjimo vėlavimas. Kipras imasi iniciatyvų stiprinti savo turizmo sektoriaus konkurencingumą, įgyvendindamas konkretų veiksmų planą, pagal kurį bus pasiekti kiekybiškai apibrėžti tikslai, įskaitant neseniai patikslintoje 2011-2015 m. turizmo strategijoje nustatytus tikslus, ir įvertindamas Kipro turizmo organizacijos įstatymą, visų pirma straipsnius, kurie gali trukdyti konkurencijai turizmo sektoriuje. Kipras įgyvendina aviacijos politikos strategiją, skirtą pritaikyti Kipro išorės oro susisiekimo politiką, atsižvelgiant į ES išorės oro susisiekimo ir ES oro susisiekimo susitarimus, kartu užtikrinant pakankamas oro jungtis.“

4)

14 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

visapusiškus pertvarkyto energetikos ir dujų sektoriaus reguliavimo tvarkos ir rinkos organizavimo, įskaitant preliminarų potencialo didinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vertinimą, pagrindus; ir“

.

5)

16 dalis pakeičiama taip:

„16.   Kurdamas išsamią ir nuoseklią augimo strategiją Kipras atsižvelgia į vykdomą viešojo administravimo, viešųjų finansų valdymo reformą, kitus Kipro makroekonominio koregavimo programoje nustatytus įsipareigojimus ir susijusias Sąjungos iniciatyvas, atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų įgyvendinimo. Augimo strategiją plėtos, koordinuos ir vykdys viena įstaiga, kuri bus įsteigta jau sukurtos augimo darbo grupės pagrindu ir bus įtvirtinta nacionalinėje institucinėje sistemoje.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. C. PADOAN

(1)  OL L 140, 2013 5 27, p. 1.

(2)  2013 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/236/ES, skirtas Kiprui, dėl specialiųjų priemonių finansiniam stabilumui ir tvariam augimui atkurti (OL L 141, 2013 5 28, p. 32).

(3)  2013 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/236/ES (OL L 250, 2013 9 20, p. 40).

(4)  2014 m. kovo 24 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/169/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/463/ES dėl Kiprui skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo (OL L 91, 2014 3 27, p. 40).

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(6)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).“