kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 209 ir 212 straipsnius,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

1. Sąjunga Europos investicijų bankui (toliau – EIB) suteikia biudžeto garantiją finansavimo operacijoms, vykdomoms ne Sąjungoje (toliau – ES garantija). ES garantija suteikiama kaip visuotinė garantija dėl EIB priklausančių, bet negautų sumų, susijusių su paskolomis, paskolų garantijomis ir skolos kapitalo rinkos priemonėmis, suteiktomis EIB investiciniams projektams, kurie atitinka reikalavimus pagal 2 dalį, arba išleistomis jų naudai.

2. ES garantijos reikalavimus atitinka EIB paskolos, paskolų garantijos ir skolos kapitalo rinkos priemonės, suteiktos investiciniams projektams, vykdomiems reikalavimus atitinkančiose šalyse pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant EIB pareiškimą dėl aplinkos apsaugos bei socialinių principų ir standartų, ir remiant atitinkamus ES išorės politikos tikslus, arba išleistos jų naudai, kai EIB finansavimas suteikiamas pagal pasirašytą susitarimą, kuris vis dar galioja ir nebuvo nutrauktas (toliau – EIB finansavimo operacijos).

3. EIB finansavimo operacijos, kuriomis remiama Sąjungos išorės politika, toliau administruojamos laikantis patikimos bankininkystės praktikos principų.

4. ES garantija neviršija 65 % visos vykdant EIB finansavimo operacijas išmokėtų lėšų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas.

5. ES garantija taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

6. Jeigu, pasibaigus 5 dalyje nurodytam laikotarpiui, Europos Parlamentas ir Taryba nėra priėmę sprendimo, kuriuo EIB būtų suteikta nauja ES garantija, skirta jo finansavimo operacijų ne Sąjungoje nuostoliams atlyginti, tas laikotarpis automatiškai vieną kartą pratęsiamas šešiems mėnesiams.

1. EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, didžiausia viršutinė riba 2014–2020 m. laikotarpiui neviršija 30 000 000 000 EUR. Sumos, kurios iš pradžių buvo paskirtos finansavimo operacijoms, bet vėliau buvo anuliuotos, į viršutinę ribą neįskaitomos.

Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, priima sprendimą dėl visos b punkte nurodytos sumos arba jos dalies panaudojimo ir jos regioninio paskirstymo atlikus laikotarpio vidurio peržiūrą, kaip nustatyta 19 straipsnyje.

2. 1 dalies a punkte nurodyta nekintama viršutinė riba suskirstoma į regionines viršutines ribas ir viršutinių ribų dalis, kaip nustatyta I priede. Taikydamas regionines viršutines ribas EIB laipsniškai užtikrina proporcingą paskirstymą pagal šalis regionuose, kuriems taikoma ES garantija.

1. ES garantija suteikiama tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios, remiantis EIB atliktu įvertinimu, turi pridėtinės vertės ir kuriomis remiamas kuris nors iš šių bendrųjų tikslų:

2. Išlaikant išskirtinį EIB, kaip investicijų banko, pobūdį, EIB finansavimo operacijomis, vykdomomis pagal šį sprendimą, prisidedama prie ES bendro intereso, visų pirma prie Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje, ir tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurių šalis Sąjunga yra, įgyvendinimo. EIB valdymo organai skatinami imtis reikiamų priemonių siekiant pritaikyti EIB veiklą taip, kad ją vykdant būtų veiksmingai prisidedama prie Sąjungos išorės politikos, ir siekiant tinkamai laikytis šiame sprendime nustatytų reikalavimų.

3. Šalių regioninė integracija, įskaitant visų pirma narystės siekiančių šalių, kaimynystės šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją, yra vienas svarbiausių EIB finansavimo operacijų tikslų tose srityse, kurioms taikomi bendrieji tikslai, kaip nustatyta 1 dalyje. EIB vykdo finansavimo operacijas lėšas gaunančiose šalyse tose srityse, kurioms taikomi bendrieji tikslai, remdamas tiesiogines užsienio investicijas, kuriomis skatinama ekonominė integracija su Sąjunga.

4. Besivystančiose šalyse, kaip nurodyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sudarytame oficialios paramos vystymuisi gavėjų sąraše, EIB finansavimo operacijomis, vadovaujantis SESV 208 ir 209 straipsniais, netiesiogiai prisidedama siekiant Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų, pavyzdžiui, sumažinti skurdą pasitelkiant integracinį augimą ir tvarų ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį vystymąsi.

5. Siekiant užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus investicijos turėtų kuo didesnį poveikį vystymuisi, EIB stengiasi stiprinti vietos privatųjį sektorių lėšas gaunančiose šalyse, remdamas vietos investicijas, kaip nustatyta 1 dalies a punkte. Į EIB finansavimo operacijas, kuriomis remiami 1 dalyje numatyti bendrieji tikslai, siekiama taip pat įtraukti paramą Sąjungos MVĮ investiciniams projektams. Siekiant veiksmingai stebėti, kaip naudojamos lėšos atitinkamų MVĮ naudai, EIB su finansų tarpininkais nustato tinkamus sutartinius reikalavimus, įskaitant lėšų gavėjų pateiktinų ataskaitų standartus.

EIB bendradarbiauja su finansų tarpininkais, kurie gali paremti konkrečius MVĮ poreikius šalyse, kuriose vykdomos operacijos, ir kurie nedalyvauja EIB finansavimo operacijose, vykdomose reikalavimus atitinkančioje šalyje pasitelkiant struktūras, esančias nebendradarbiaujančioje užsienio šalyje ar teritorijoje, kaip nurodyta 13 straipsnyje.

6. EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiamas 1 dalies b punkte nustatytas bendrasis tikslas, remiami investiciniai projektai daugiausia transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūros, informacinių ir ryšių technologijų, sveikatos ir švietimo srityse. Tai apima atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir integraciją, energijos sistemų transformavimą, kuriuo sudaromos sąlygos pereiti prie mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų ir kuro, tvarų energetinį saugumą ir energetikos infrastruktūrą, įskaitant dujų gamybai ir transportavimui į Sąjungos energijos rinką skirtą infrastruktūrą, taip pat kaimo vietovių elektrifikavimą, aplinkosaugos infrastruktūrą, pavyzdžiui, vandenį ir sanitariją bei žaliąją infrastruktūrą, telekomunikacijų ir plačiajuosčių tinklų infrastruktūrą.

7. EIB finansavimo operacijomis, kuriomis remiami 1 dalies c punkte nustatyti bendrieji tikslai, remiami klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos investiciniai projektai, kuriais padedama siekti bendro Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo, visų pirma vengiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo arba jį mažinant atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus transporto srityse arba didinant pažeidžiamų šalių, sektorių ir bendruomenių atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui. Projektų, susijusių su veiksmais klimato kaitos srityje, atitikties reikalavimams kriterijai apibrėžti EIB klimato kaitos strategijoje, kuri turi būti atnaujinta iki 2015 m. pabaigos. Šiuo tikslu į poveikio aplinkai vertinimo procedūrą turėtų būti įtraukta anglies dioksido išmetimo rodiklio analizė, kad būtų galima nustatyti, ar pasiūlymais dėl projektų optimaliai didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Šio sprendimo taikymo laikotarpiu tų operacijų apimtis sudaro ne mažiau kaip 25 % visų EIB finansavimo operacijų.

8. Laikydamasis Sąjungos ir tarptautinių tikslų klimato kaitos srityje, EIB, bendradarbiaudamas su Komisija, ne vėliau kaip iki 2015 m. pabaigos atnaujina savo klimato kaitos strategiją, kiek tai susiję su EIB finansavimo operacijomis. Taip atnaujintoje strategijoje, inter alia, numatomi konkretūs veiksmai siekiant užtikrinti, kad investiciniai projektai pagal šį sprendimą atitiktų Sąjungos tikslus klimato kaitos srityje, ir siekiant intensyviau dėti pastangas remti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą.

9. ES garantija taikoma tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios vykdomos reikalavimus atitinkančiose šalyse, sudariusiose bendrąjį susitarimą su EIB, kuriuo nustatomos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos.

1. II priede pateikiamas šalių, kurios gali atitikti EIB finansavimo, kuriam suteikiama ES garantija, reikalavimus, sąrašas. III priede pateikiamas šalių, kurios atitinka EIB finansavimo, kuriam suteikiama ES garantija, reikalavimus, sąrašas, į kurį gali būti įtrauktos tik II priede nurodytos šalys. Sprendimas dėl į II priede pateiktą sąrašą neįtrauktų šalių atitikties EIB finansavimo, kuriam suteikiama ES garantija, reikalavimams priimamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, laikantis įprastos teisėkūros procedūros.

2. Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III priedo pakeitimų. Komisijos sprendimai grindžiami bendru įvertinimu, įskaitant ekonominius, socialinius, aplinkosaugos ir politinius aspektus, visų pirma su demokratija, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis susijusius aspektus, taip pat atitinkamomis Europos Parlamento rezoliucijomis ir Tarybos sprendimais bei išvadomis.

3. Deleguotieji aktai, kuriais iš dalies keičiamas III priedas, nedaro poveikio ES garantijos taikymui EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms iki tų deleguotųjų aktų įsigaliojimo, atsižvelgiant į 4 dalį.

4. Mokėjimai pagal EIB finansavimo operacijas, kurioms taikoma bendroji garantija, kaip nurodyta 8 straipsnio 1 dalyje, neatliekami šalyse, kurios nenurodytos III priede.

5. ES garantija netaikoma EIB finansavimo operacijoms konkrečioje šalyje, su kuria susitarimas dėl tokių operacijų buvo pasirašytas po tos šalies įstojimo į Sąjungą.

1. Komisija kartu su EIB per vienerius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo atnaujina EIB finansavimo operacijoms taikomas galiojančias regionines technines veiklos gaires.

Regioninės techninės veiklos gairės turi būti suderintos su platesne Sąjungos regioninės politikos sistema, nustatyta IV priede. Regioninėmis techninėmis veiklos gairėmis visų pirma užtikrinama, kad pagal šį sprendimą teikiamas EIB finansavimas papildytų atitinkamų sričių Sąjungos paramos politiką, programas ir priemones įvairiuose regionuose.

Atnaujindami regionines technines veiklos gaires, Komisija ir EIB atsižvelgia į atitinkamas Europos Parlamento rezoliucijas ir Tarybos sprendimus bei išvadas. Regioninės techninės veiklos gairės turi būti suderintos su prioritetais, nustatytais lėšas gaunančių šalių parengtose nacionalinėse arba regioninėse programose, jeigu tokių programų yra, deramai atsižvelgiant į rengiant tas programas vykdytų konsultacijų su vietos pilietine visuomene rezultatus.

Kai tik atnaujintos regioninės techninės veiklos gairės parengiamos, Komisija jas perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

Laikydamasis regioninėse techninėse veiklos gairės nustatytų principų, EIB nustato atitinkamas finansavimo strategijas ir užtikrina jų įgyvendinimą.

EIB finansavimo operacijos turi būti suderintos su regioninėmis techninėmis veiklos gairėmis ir lėšas gaunančios šalies strategijomis.

Regioninės techninės veiklos gairės peržiūrimos po 19 straipsnyje nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros.

2. Laikydamasi Protokolo Nr. 5 19 straipsnyje numatytos procedūros, Komisija pateikia nuomonę dėl EIB finansavimo operacijų. Jeigu Komisija pateikia nepalankią nuomonę dėl kurios nors iš EIB finansavimo operacijų, kurioms taikomas šis sprendimas, tai operacijai netaikoma ES garantija.

1. Siekiant kuo labiau padidinti EIB finansavimo operacijų ir Sąjungos biudžeto išteklių sinergiją, toliau didinamas EIB išorės veiksmų suderinamumas su Sąjungos išorės politikos tikslais, visų pirma atnaujinant 5 straipsnyje nurodytas regionines technines veiklos gaires (dėl jų politikos aspektų atitinkamais atvejais konsultuojamasi su EIVT), taip pat palaikant reguliarų ir sistemingą dialogą ir iš anksto keičiantis informacija apie:

2. Bendradarbiavimas vykdomas su kiekvienu regionu atskirai, be kita ko, Sąjungos delegacijų lygiu, atsižvelgiant į EIB vaidmenį ir Sąjungos politikos kryptis kiekviename regione.

1. Atitinkamais atvejais EIB finansavimo operacijos vykdomos bendradarbiaujant su kitomis Europos daugiašalėmis ir valstybių narių finansų įstaigomis (toliau – Europos finansų įstaigos) ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, įskaitant regioninius plėtros bankus (toliau – tarptautinės finansų įstaigos), siekiant kuo labiau padidinti sinergiją, bendradarbiavimą ir veiksmingumą, plėtoti bendras novatoriškas finansines priemones, užtikrinti apdairų ir pagrįstą rizikos pasidalijimą ir investicinių projektų bei sektorių sąlygų suderinamumą, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas sąnaudų dubliavimas ir bereikalingi sutapimai.

2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas lengvinamas tarpusavyje koordinuojant Komisijos, EIB ir atitinkamų Europos ir tarptautinių finansų įstaigų, veikiančių įvairiuose regionuose, veiksmus, atitinkamais atvejais vykdomus pagal susitarimo memorandumus arba kitas Sąjungos regioninio bendradarbiavimo sistemas.

1. EIB finansavimo operacijoms, išskyrus operacijas, kurias sudaro skolos kapitalo rinkos priemonės, dėl kurių susitarimas pasirašomas su valstybe arba kurios vykdomos su valstybės garantija, ir kitoms EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių susitarimas pasirašomas su regioninės arba vietos valdžios institucijomis, arba valstybei priklausančiomis arba jos kontroliuojamomis viešosiomis įmonėmis arba įstaigomis, jeigu tokių kitų EIB finansavimo operacijų kredito rizika yra deramai EIB įvertinta atsižvelgiant į atitinkamos šalies kredito rizikos būklę, ES garantija taikoma visoms EIB priklausančioms, bet negautoms sumoms (toliau – bendroji garantija).

2. Taikant 1 dalį, Palestinai atstovauja Palestinos Administracija, o Kosovui (13) atstovauja Kosovo valdžios institucijos.

3. EIB finansavimo operacijų, išskyrus 1 dalyje nurodytas operacijas, atveju ES garantija apima visas EIB priklausančias, bet negautas sumas, jeigu jos nebuvo gautos dėl vienos iš toliau nurodytų rūšių politinės rizikos (toliau – politinės rizikos garantija) susidarymo:

4. EIB finansavimo operacijoms, kurias sudaro skolos kapitalo rinkos priemonės, taikoma tik politinės rizikos garantija.

5. Į finansavimo susitarimus su atskirais projektų, susijusių su EIB finansavimo operacijomis, vykdytojais taip pat įtraukiamos tinkamos aplinkosaugos ir socialinės nuostatos vadovaujantis EIB taisyklėmis ir procedūromis.

6. Komisija ir EIB 14 straipsnyje nurodytame garantijos susitarime nustato aiškią ir skaidrią paskirstymo politiką, kuria EIB suteikiama galimybė savo išorės veikloje nustatyti pagal šį sprendimą finansuotinas operacijas siekiant užtikrinti veiksmingiausią ES garantijos panaudojimą. Paskirstymo politika grindžiama EIB įvertintu EIB finansavimo operacijų kreditingumu, I priede apibrėžtomis viršutinėmis ribomis, susitarimo šalies pobūdžiu, ar tai valstybinis, ar valstybės, vietos valdžios subjektas, kuriems taikoma šio straipsnio 1 dalis, ar privatusis subjektas, EIB rizikos prisiėmimo pajėgumu ir kitais svarbiais kriterijais, įskaitant ES garantijos pridėtinę vertę. Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie paskirstymo politiką vadovaujantis 14 straipsniu.

7. Kai pareikalaujama ES garantijos, Sąjungai perleidžiamos visos atitinkamos EIB teisės dėl visų pareigų, susijusių su jo finansavimo operacijomis, pagal 14 straipsnyje nurodytą garantijų susitarimą.

1. EIB atlieka išsamų patikrinimą ir atitinkamais atvejais reikalauja, kad projektų vykdytojai, laikydamiesi Sąjungos socialinių ir aplinkosaugos principų, projektų planavimo ir įgyvendinimo etapuose surengtų vietos lygio viešas konsultacijas su atitinkamais nacionaliniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, taip pat su pilietine visuomene, dėl investicinių projektų, kuriems suteikiama ES garantija, socialinių, žmogaus teisių, aplinkosaugos, ekonominių bei su vystymusi susijusių aspektų ir suteiktų informacijos, kuri yra svarbi norint įvertinti, kaip jais prisidedama įgyvendinant Sąjungos išorės politikos ir strateginius tikslus.

Atitinkamais atvejais taip pat įvertinama, kaip projekto įgyvendinimo laikotarpiu teikiant techninę pagalbą būtų galima padidinti EIB finansavimo gavėjų pajėgumus. EIB taisyklės ir procedūros apima būtinas nuostatas dėl investicinių projektų poveikio aplinkai bei socialinio poveikio ir aspektų, susijusių su žmogaus teisėmis ir konfliktų prevencija, vertinimo siekiant užtikrinti, kad pagal šį sprendimą remiami investiciniai projektai būtų tvarūs aplinkos ir socialiniu požiūriu.

2. EIB ne tik atlieka su vystymusi susijusių aspektų ex ante įvertinimą, bet ir stebi finansavimo operacijų įgyvendinimą. Jis visų pirma reikalauja, kad projektų vykdytojai vykdytų išsamią projekto įgyvendinimo stebėseną iki jo užbaigimo, inter alia, stebėtų investicinio projekto ekonominį poveikį, poveikį vystymuisi, socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms. EIB reguliariai tikrina projektų vykdytojų pateiktą informaciją ir, jeigu projektų vykdytojas sutinka, paskelbia šią informaciją viešai. Jeigu įmanoma, paskelbiamos su EIB finansavimo operacijomis susijusios projektų užbaigimo ataskaitos, išskyrus konfidencialią informaciją.

3. EIB stebėsena taip pat siekiama apimti tarpinių operacijų vykdymo ir finansų tarpininkų veiklos remiant MVĮ stebėseną.

4. EIB nustato išsamią sistemą, kad būtų galima ex ante įvertinti santykinį ir absoliutų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusį su EIB finansavimo operacijomis, kai tie išmetami kiekiai pasiekia dideles ribas, kaip apibrėžta atitinkamoje metodikoje, įtrauktoje į EIB klimato kaitos strategiją, ir kai turima duomenų.

5. Jeigu įmanoma, stebėsenos rezultatai atskleidžiami, laikantis konfidencialumo reikalavimų ir gavus atitinkamų šalių sutikimą.

110 000 000 EUR grąžinamų sumų ir įplaukų suma, gauta vykdant operacijas, kurios buvo užbaigtos iki 2007 m., įskaitant kapitalo grąžinimą, suteiktas garantijas ir pagrindinės paskolų sumos grąžinimą, dividendus, kapitalo prieaugį, garantijų mokesčius ir paskolų bei patikos sąskaitų sumų palūkanas, grąžinta į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai atidarytą patikos sąskaitą ir priskirta paramos iš Sąjungos bendrojo biudžeto mokėjimui, yra išorės asignuotosios įplaukos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 21 straipsnio 4 dalį ir yra naudojama Garantijų fondui.

110 000 000 EUR viršijančios sumos, grąžintos į Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programai atidarytą patikos sąskaitą, įrašomos į Sąjungos bendrąjį biudžetą atėmus valdymo išlaidas ir mokesčius.

1. Kiekvienais metais Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą dėl EIB finansavimo operacijų, atliktų pagal šį sprendimą. Ataskaita skelbiama viešai ir joje pateikiama:

2. Kad Komisija galėtų parengti 1 dalyje nurodytą ataskaitą, EIB teikia Komisijai pagal šį sprendimą įvykdytų EIB finansavimo operacijų metines ataskaitas, įskaitant visą būtiną informaciją, kuri leistų Komisijai parengti ataskaitą pagal 1 dalį. EIB taip pat gali pateikti Komisijai papildomą Europos Parlamentui ir Tarybai svarbią informaciją, kad šios institucijos gautų išsamią EIB išorės veiklos apžvalgą.

3. EIB teikia Komisijai statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis, susijusius su kiekviena EIB finansavimo operacija, taip pat visą papildomą informaciją, kuri būtina Komisijos ataskaitų teikimo pareigoms arba Audito Rūmų prašymams vykdyti, ir pateikia pagal EIB finansavimo operacijas neišmokėtų sumų audito pažymą. EIB taip pat teikia Komisijai visus kitus būtinus dokumentus pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

4. Kad Komisija galėtų vykdyti rizikos, kuriai suteikiama ES garantija, apskaitą ir parengti ataskaitą, EIB pateikia Komisijai EIB rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo operacijų reitingus.

5. Ne rečiau kaip kartą per metus EIB Komisijai teikia numatomos EIB finansavimo operacijų, dėl kurių pasirašomos sutartys, sumos preliminarią daugiametę programą, kad būtų užtikrintas EIB prognozuojamo finansavimo suderinamumas su šiuo sprendimu nustatytomis viršutinėmis ribomis ir kad Komisija galėtų užtikrinti tinkamą biudžeto lėšų, kurių reikia Garantijų fondo atidėjimams sudaryti, planavimą. Komisija atsižvelgia į šią prognozę, rengdama Sąjungos bendrojo biudžeto projektą.

6. EIB reguliariai teikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai visas nepriklausomo vertinimo ataskaitas, kuriose įvertinami praktiniai konkrečių EIB veiksmų pagal šį sprendimą ir kitus išorės įgaliojimus rezultatai.

7. EIB savo sąskaita teikia 2–6 dalyse nurodytą informaciją. EIB taip pat viešai skelbia 2, 3 ir 6 dalyse nurodytą informaciją – bendro pobūdžio informaciją, išskyrus bet kokią konfidencialią informaciją.

1. Laikydamasis savo skaidrumo politikos ir Sąjungos galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija principų, taip pat palaipsniui diegdamas Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos standartus, EIB savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją, susijusią su:

2. Komisija savo interneto svetainėje viešai skelbia konkrečią informaciją, susijusią su visais sumų išieškojimo pagal 14 straipsnyje nurodytą garantijos susitarimą ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą, kuriame nustatomos išsamios išmokėtų sumų išieškojimo nuostatos ir procedūros, atvejais, išskyrus atvejus, kai taikomi konfidencialumo reikalavimai.

EIB savo finansavimo operacijose netoleruoja jokių veiksmų, kurie vykdomi siekiant neteisėtų tikslų, įskaitant pinigų plovimą, terorizmo finansavimą, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, korupciją ir sukčiavimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams. Visų pirma EIB nedalyvauja jokiose finansavimo operacijose, kurios vykdomos reikalavimus atitinkančioje šalyje pasitelkiant užsienio struktūrą, esančią nebendradarbiaujančioje užsienio šalyje ar teritorijoje, kurią tokia pripažino Sąjunga, Jungtinės Tautos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija arba Finansinių veiksmų darbo grupė.

Vykdydamas finansavimo operacijas, EIB taiko Sąjungos teisėje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui nustatytus principus ir standartus, įskaitant reikalavimą atitinkamais atvejais imtis pagrįstų priemonių siekiant nustatyti tikrųjų savininkų tapatybę.

Komisija ir EIB pasirašo garantijos susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su ES garantija, kaip nustatyta 8 straipsnyje, ir atitinkamai apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

1. Jeigu Komisija išmoka sumą pagal ES garantiją, EIB Komisijos vardu ir jos naudai vykdo išmokėtų sumų išieškojimą.

2. Ne vėliau kaip 14 straipsnyje nurodyto garantijos susitarimo pasirašymo dieną Komisija ir EIB pasirašo atskirą susitarimą, kuriame nustatomos išsamios išmokėtų sumų išieškojimo nuostatos ir procedūros.

ES garantijos ir pagal ją išmokėtų ir išieškotų sumų, priskiriamų Sąjungos bendrajam biudžetui, auditą atlieka Audito Rūmai.

1. EIB nedelsdamas praneša OLAF ir suteikia jam būtiną informaciją, jeigu bet kuriame projektų, kuriems suteikiama ES garantija, rengimo, įgyvendinimo ar užbaigimo etape turi pagrindų įtarti galimą sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ar kitos neteisėtos veiklos, kuri gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams, atvejį.

2. OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (14), Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (16) nuostatomis ir juose nustatytomis procedūromis, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus ir nustatytų, ar bet kurioje finansavimo operacijoje būta sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Tyrimų metu gautą informaciją OLAF gali perduoti atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jeigu įrodoma, kad būta tokios neteisėtos veiklos atvejų, EIB savo atsakomybės srityje padeda vykdyti išieškojimą, kiek tai susiję su jo vykdytomis finansavimo operacijomis.

3. Į pasirašytus finansavimo susitarimus, susijusius su pagal šį sprendimą remiamais projektais, įtraukiamos nuostatos, pagal kurias būtų leidžiama sustabdyti EIB finansavimo operacijas ir prireikus vykdyti tinkamas išieškojimo priemones sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais. Sprendimą, ar sustabdyti arba nutraukti EIB finansavimą, EIB priima tinkamai įvertinęs visas aplinkybes ir riziką.

4. EIB toliau remiasi savo vienu bendru informaciniu punktu kovos su korupcija ir sukčiavimu srityje, skirtu EIB darbuotojams ir visiems suinteresuotiesiems subjektams.

5. Vykdydamas finansavimo operacijas, EIB įgyvendina draudimo dalyvauti mechanizmą, skirtą sandorio šalių, dalyvavusių sukčiavimo ir korupcijos veikloje, nušalinimui, apimantį Sąjungos draudimo dalyvauti centrinėje duomenų bazėje nustatytus draudimo dalyvauti kriterijus, kuriais užtikrinama, kad būtų gerbiamos visų šalių teisės.

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. gegužės 11 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 4 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, bendradarbiaudama su EIB, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje įvertina šio sprendimo taikymą pirmaisiais metais, ir kartu prireikus pateikia pasiūlymą jį iš dalies pakeisti. Laikotarpio vidurio ataskaitoje remiamasi nepriklausomu išorės įvertinimu ir EIB informacija.

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo galutinę ataskaitą.

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos sprendimas.

(2) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1080/2011/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 633/2009/EB (OL L 280, 2011 10 27, p. 1).

(3) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiantis Išorės veiksmų garantijų fondą (OL L 145, 2009 6 10, p. 10).

(4) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (OL L 77, 2014 3 15, p. 95).

(5) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(6) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II) (OL L 77, 2014 3 15, p. 11).

(7) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 27).

(8) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).

(9) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 234/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 77).

(10) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 85).

(11) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (OL L 77, 2014 3 15, p. 1).

(12) 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 109).

(13) Šis paskyrimas neturi poveikio pozicijai dėl statuso ir atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244(1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(14) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(15) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(16) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

II PRIEDAS

REIKALAVIMUS GALINTYS ATITIKTI REGIONAI IR ŠALYS

A. Narystės siekiančios šalys

1.	Šalys kandidatės Islandija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Turkija.

2.	Potencialios šalys kandidatės Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas.

B. Kaimynystės ir partnerystės šalys

1.	Viduržemio jūros regiono šalys Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas.

2.	Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija Rytų Europa: Baltarusija, Moldovos Respublika, Ukraina. Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija. Rusija

C. Azija ir Lotynų Amerika

1.	Lotynų Amerika Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Salvadoras, Urugvajus, Venesuela.

Azija

Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Brunėjus, Filipinai, Indija, Indonezija, Irakas, Jemenas, Kambodža, Kinija (įskaitant Honkongo ir Makao specialiuosius administracinius regionus), Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Mianmaras/Birma, Nepalas, Pakistanas, Pietų Korėja, Singapūras, Šri Lanka, Taivanas, Tailandas, Vietnamas.

3.	Vidurinė Azija Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

D. Pietų Afrika

Pietų Afrika

III PRIEDAS

REIKALAVIMUS ATITINKANTYS REGIONAI IR ŠALYS

A. Narystės siekiančios šalys

1.	Šalys kandidatės Islandija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Turkija.

2.	Potencialios šalys kandidatės Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas.

B. Kaimynystės ir partnerystės šalys

1.	Viduržemio jūros regiono šalys Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Tunisas.

2.	Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija Rytų Europa: Moldovos Respublika, Ukraina. Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija. Rusija

C. Azija ir Lotynų Amerika

1.	Lotynų Amerika Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Ekvadoras, Gvatemala, Hondūras, Kolumbija, Kosta Rika, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Salvadoras, Urugvajus, Venesuela.

Azija

Bangladešas, Brunėjus, Butanas, Filipinai, Indija, Indonezija, Irakas, Jemenas, Kambodža, Kinija (įskaitant Honkongo ir Makao specialiuosius administracinius regionus), Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Mianmaras/Birma, Nepalas, Pakistanas, Pietų Korėja, Singapūras, Šri Lanka, Tailandas, Vietnamas.

3.	Vidurinė Azija Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

D. Pietų Afrika

Pietų Afrika

IV PRIEDAS

REGIONINĖS POLITIKOS SISTEMA

EIB veikla šalyse partnerėse, kurios dalyvauja pasirengimo narystei procese, vykdoma pagal principus, nustatytus stojimo ir Europos partnerysčių dokumentuose, kuriuose nustatyti šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių prioritetai siekiant pažangos artėjant prie Sąjungos ir kuriuose nustatyta Sąjungos paramos sistema. Stabilizacijos ir asociacijos procesas – tai Sąjungos politikos Vakarų Balkanuose sistema. Ji grindžiama pažangia partneryste, kurią vykdydama Sąjunga teikia prekybos lengvatas, ekonominę bei finansinę paramą ir palaiko sutartinius santykius pagal stabilizacijos ir asociacijos susitarimus. Pasirengimo narystei finansinė parama padeda šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms pasirengti vykdyti Sąjungos narystės įsipareigojimus ir uždavinius. Šia parama remiamas reformų procesas, įskaitant pasirengimą būsimai narystei. Ją teikiant daugiausia dėmesio skiriama institucijų stiprinimui, nacionalinės teisės aktų suderinimui su Sąjungos acquis ir pasirengimui vykdyti Sąjungos politiką bei priemones, taip pat priemonių, kuriomis siekiama ekonominės konvergencijos, propagavimui.

EIB veikla kaimynystės šalyse vykdoma įgyvendinant Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Komisijos 2011 m. gegužės 25 d. priimtą naują Europos kaimynystės politiką, nustatytą bendru komunikatu, – „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“, ir 2011 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas, kuriose visų pirma raginama intensyviau remti šalis partneres, kurios įsipareigojo kurti demokratines visuomenes ir imtis reformų pagal principą „parama pagal pažangą“ ir „abipusės atskaitomybės“ principą, ir nustatoma Sąjungos santykių su kaimyninėmis šalimis strateginės politikos sistema. Vykdant šį bendradarbiavimą, pagal šį sprendimą teikiamu EIB finansavimu taip pat bus siekiama remti tų sričių politiką, kuria skatinimas integracinis augimas ir darbo vietų kūrimas prisidedant prie socialinio stabilumo pagal paskatomis grindžiamą metodą, remiant Sąjungos išorės politikos tikslus, įskaitant su migracija susijusius klausimus.

Tiems tikslams įgyvendinti Sąjunga ir jos šalys partnerės įgyvendina bendrai suderintus dvišalius veiksmų planus, kuriuose nustatyti prioritetai, įskaitant politinių ir saugumo klausimų, prekybos ir ekonominių reikalų, aplinkosaugos bei socialinių klausimų ir transporto bei energetikos tinklų integravimo prioritetus.

Viduržemio jūros šalių sąjunga, Rytų partnerystė, Juodosios jūros sinergija, Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono ir Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija yra daugiašalės ir regioninės iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti Sąjungos ir atitinkamos kaimynystės šalių partnerių, susiduriančių su bendrais uždaviniais ir (arba) esančių bendroje geografinėje aplinkoje, grupės bendradarbiavimą. Viduržemio jūros šalių sąjunga siekiama atnaujinti Europos ir Viduržemio jūros regiono integracijos procesą remiant abipusį ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos vystymąsi abiejose Viduržemio jūros pakrantėse ir remiamas aktyvesnis socialinis ir ekonominis vystymasis, solidarumas, regioninė integracija, darnus vystymasis ir žinių gilinimas, akcentuojant poreikį stiprinti finansinį bendradarbiavimą remiant regioninius ir tarpvalstybinius projektus. Viduržemio jūros šalių sąjunga visų pirma remiamas jūrų ir sausumos greitkelių kūrimas, Viduržemio jūros valymas, Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, Viduržemio jūros regiono verslo vystymo iniciatyva, civilinės saugos iniciatyvos ir Europos bei Viduržemio jūros regiono universitetas.

Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas Sąjungos ir rytinių šalių partnerių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti. Rytų partnerystė suteiks papildomą impulsą šalių partnerių ekonominiam ir socialiniam bei regioniniam vystymuisi. Ji sudarys palankesnes sąlygas geram valdymui, be kita ko, finansų sektoriuje, skatins regioninį vystymąsi bei socialinę sanglaudą ir padės mažinti šalių partnerių socialinius ir ekonominius skirtumus.

Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija remiama tvari aplinka ir optimalus ekonominis bei socialinis vystymasis Baltijos jūros regione. Sąjungos strategija dėl Dunojaus regiono visų pirma remiamas transporto, energetikos jungčių ir energetinio saugumo plėtojimas, darnus vystymasis ir socialinis bei ekonominis vystymasis Dunojaus regione. Rytų partneryste siekiama sudaryti būtinas sąlygas Sąjungos ir rytinių šalių partnerių politinei asociacijai ir tolesnei ekonominei integracijai paspartinti. Rusija ir Sąjunga yra sudariusios plataus masto strateginę partnerystę, kuri yra atsieta nuo Europos kaimynystės politikos ir kurioje yra numatytos bendros erdvės bei veiksmų planai. Jas daugiašaliu lygiu papildo Šiaurės dimensijos iniciatyva, kuri yra Sąjungos, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos (Baltarusija, Kanada ir Jungtinės Valstijos yra Šiaurės dimensijos stebėtojos) bendradarbiavimo pagrindas.

EIB veikla Lotynų Amerikoje vykdoma įgyvendinant Sąjungos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių strateginę partnerystę. Kaip akcentuojama 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“, Sąjungos prioritetai bendradarbiavimo su Lotynų Amerika srityje yra skatinti regioninę integraciją ir panaikinti skurdą bei socialinę nelygybę siekiant skatinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi. Šių politikos tikslų bus siekiama atsižvelgiant į įvairų Lotynų Amerikos šalių išsivystymo lygį. Bendrose abiejų regionų interesų srityse, įskaitant aplinkosaugą, klimato kaitą, nelaimių rizikos mažinimą ir energetiką, mokslą, mokslinius tyrimus, aukštąjį mokslą, technologijas ir inovacijas, bus vykdomas dvišalis dialogas ir bendradarbiavimas.

Azijoje Sąjunga stiprina strateginę partnerystę su Kinija ir Indija, vyksta derybos dėl naujos partnerystės ir laisvosios prekybos susitarimų su Pietryčių Azijos šalimis. Tuo pačiu metu vystomasis bendradarbiavimas tebėra vienas iš Sąjungos ir Azijos partnerystės prioritetų; Sąjungos strategija dėl Azijos regiono vystymosi siekiama panaikinti skurdą remiant plataus masto tvarų ekonomikos augimą, skatinti prekybai ir integracijai regione palankią aplinką ir sąlygas, stiprinti valdymą, didinti politinį bei socialinį stabilumas ir remti 2015 m. Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą. Kartu diegiama politika tokiems bendriems uždaviniams kaip kova su klimato kaita, darnus vystymasis, saugumas ir stabilumas, valdymas ir žmogaus teisės, taip pat gaivalinių ir humanitarinių nelaimių prevencija ir reagavimas į jas, spręsti.

Sąjungos naujos partnerystės su Vidurine Azija strategija, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2007 m. birželio 21–22 d., buvo sustiprintas regioninis bei dvišalis dialogas ir Sąjungos bendradarbiavimas su Vidurinės Azijos šalimis regionui svarbiais klausimais, pavyzdžiui, skurdo mažinimo, darnaus vystymosi ir stabilumo. Įgyvendinus strategiją padaryta didelė pažanga žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir demokratijos, švietimo, ekonominio vystymosi, prekybos ir investicijų, energetikos ir transporto bei aplinkosaugos politikos srityse.

EIB veikla Pietų Afrikoje vykdoma įgyvendinant Pietų Afrikai skirtą bendrą ES šalies strategijos dokumentą. Pagrindinės tame strategijos dokumente nustatytos sritys yra darbo vietų kūrimas ir paslaugų teikimo bei socialinės sanglaudos pajėgumų plėtojimas. EIB veikla Pietų Afrikoje svariai papildė Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo programą, visų pirma dėl to, kad EIB daugiausia dėmesio skiria privačiojo sektoriaus rėmimui ir investicijoms į infrastruktūros bei socialinių paslaugų (būsto, elektros energijos, geriamojo vandens valymo ir savivaldos infrastruktūros) plėtojimą. 2009–2010 m. atliktoje Pietų Afrikai skirto ES šalies strategijos dokumento laikotarpio vidurio peržiūroje pasiūlyta stiprinti veiksmus kovos su klimato kaita srityje vykdant veiklą, kuria prisidedama prie ekologiškų darbo vietų kūrimo. Tikimasi, kad 2014–2020 m. laikotarpiu EIB veikla bus prisidedama prie Sąjungos išorės bendradarbiavimo politikos, programų ir priemonių ir joje toliau daug dėmesio bus skiriama pagrindiniams Sąjungos ir Pietų Afrikos prioritetams, kad būtų remiamas teisingas ir tvarus ekonomikos augimas, prisidedama prie darbo vietų kūrimo ir gebėjimų stiprinimo ir būtų remiamas tvarus pagrindinės infrastruktūros bei paslaugų teikimas ir užtikrinamos teisingos galimybės jomis pasinaudoti.