14.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/38

(1)

2004 m. spalio 15 d. raštu, užregistruotu 2004 m. spalio 25 d., Komisijai buvo pateiktas skundas dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos, skirtos įmonei Frucona Košice, a.s. Skundo pateikėjas atsiuntė papildomą informaciją 2005 m. vasario 3 d. Susitikimas su skundo pateikėju įvyko 2005 m. gegužės 24 d.

(2)

Komisija, remdamasi skundo pateikėjo informacija, 2004 m. gruodžio 6 d. raštiškai paprašė, kad Slovakija ją informuotų apie ginčijamą priemonę. Slovakija atsakė 2005 m. sausio 4 d. raštu, užregistruotu 2005 m. sausio 17 d., kuriame informavo Komisiją apie galimai neteisėtą pagalbą, skirtą Frucona Košice, a.s. pagal susitarimą su kreditoriais, ir paprašė Komisiją šią pagalbą patvirtinti kaip sanavimo pagalbą finansinius sunkumus patiriančiai įmonei. Slovakija pateikė papildomą informaciją 2005 m. sausio 24 d. raštu, užregistruotu 2005 m. sausio 28 d. Komisija raštiškai paprašė papildomos informacijos 2005 m. vasario 9 d. Slovakija atsakė 2005 m. kovo 4 d. raštu, užregistruotu 2005 m. kovo 10 d. Susitikimas su Slovakijos valdžios institucijų atstovais įvyko 2005 m. gegužės 12 d.

(3)

2005 m. liepos 5 d. raštu Komisija informavo Slovakiją, kad priėmė sprendimą dėl šios pagalbos pradėti procedūrą pagal SESV sutarties 108 straipsnio 2 dalį.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šios priemonės.

(5)

Slovakijos valdžios institucijos pateikė savo pastabas 2005 m. spalio 10 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 17 d. Komisija gavo pastabas iš vienos suinteresuotosios šalies (pagalbos gavėjos) 2005 m. spalio 24 d. raštu, užregistruotu 2005 m. spalio 25 d. Šias pastabas Komisija persiuntė Slovakijai, suteikdama jai galimybę į jas atsakyti; Slovakija pateikė pastabas 2005 m. gruodžio 16 d. raštu, užregistruotu 2005 m. gruodžio 20 d. Susitikimas su pagalbos gavėja, per kurį ji turėjo galimybę paaiškinti pateiktą informaciją, įvyko 2006 m. kovo 28 d. Slovakija pateikė papildomą informaciją 2006 m. gegužės 5 d. raštu, užregistruotu 2006 m. gegužės 8 d.

(6)

2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriame nurodė išieškoti tą pagalbą (4). Nuo tos dienos Komisija bendravo su Slovakijos valdžios institucijomis to sprendimo vykdymo klausimais ir buvo informuota apie nacionalinio teismo šioje byloje priimtą sprendimą dėl susitarime su kreditoriais įrašytinos skolos sumos. Į šią informaciją šiame sprendime reikėtų atsižvelgti.

(7)

2007 m. sausio 12 d.Frucona Košice, a.s. sprendimą apskundė Europos Sąjungos Bendrajam Teismui, be kitų dalykų, prieštaraudama tam, kad skolos nurašymas yra klasifikuojamas kaip valstybės pagalba, ir tvirtindama, kad tas nurašymas atitiko rinkos ekonomikos kreditoriaus principą. 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu (Byla T-11/07) Bendrasis Teismas atmetė ieškovo argumentus ir patvirtino Komisijos sprendimą remdamasis tuo, kad bankrotas valstybei būtų buvęs naudingesnis už susitarimą su kreditoriais.

(8)

Frucona Košice a.s. Bendrojo Teismo sprendimą apskundė Teisingumo Teismui, visų pirma tvirtindama, kad Bendrasis Teismas neteisingai vertino tai, kaip Komisija taiko privataus kreditoriaus kriterijų, ir vietoj Komisijos argumentų stengėsi pateikti savus argumentus dėl privataus kreditoriaus kriterijaus, o tai yra nepriimtina (Byla C-73/11 P).

(9)

2013 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismas atmetė Bendrojo Teismo sprendimą. Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes savo vertinime pagal privataus kreditoriaus kriterijų neatsižvelgė į bankroto procedūros trukmę arba, jei į tą veiksnį atsižvelgė, nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Byla grąžinta Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl įmonės paaiškinimo dėl mokesčių išieškojimo procedūros, dėl kurio savo sprendimo jis dar nepriėmė.

(10)

Todėl remdamasi Teisingumo Teismo sprendimu Komisija mano, jog siekiant ištaisyti Teisingumo Teismo nurodytus trūkumus, yra tikslinga panaikinti pirmąjį, 2006 m. birželio 7 d., sprendimą ir vietoj jo priimti šį.

(11)

Finansinės pagalbos gavėja yra įmonė Frucona Košice, a.s., kuri gamino spiritą ir alkoholinius gėrimus, nealkoholinius gėrimus, konservuotus vaisius ir daržoves bei actą. Praradusi licenciją pagalbos gavėja nebegamina spirito ir alkoholinių gėrimų. Tačiau gavėja tęsė veiklą spirito ir alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos rinkoje. Įmonė yra regione, kuris atitinka regioninės pagalbos skyrimo pagal SESV sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą reikalavimus.

(12)

Atitinkamų įvykių metu pagalbą gavusioje įmonėje dirbo apie 200 žmonių. Teikdama pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, įmonė Komisijai pateikė savo apyvartos duomenis (įskaitant akcizo mokestį ir PVM); šie duomenys pateikti šioje lentelėje.

1   lentelė

Apyvarta įvairiuose gamybos segmentuose, įskaitant akcizo mokestį ir PVM (SKK)

(13)

Šie duomenys labai skiriasi nuo duomenų, kuriuos Komisija gavo iš Slovakijos valdžios institucijų ir nurodė sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą (6). Atsakydamos į pradėjus oficialią tyrimo procedūrą gautas pagalbos gavėjos pastabas Slovakijos valdžios institucijos neprieštaravo dėl pirmiau pateiktų duomenų tikslumo. Pasak Slovakijos valdžios institucijų, pagalbos gavėja atitinka vidutinės įmonės kriterijus.

(14)

Ginčijama priemonė – Košice IV mokesčių inspekcijos atliktas mokestinės skolos nurašymas pagal susitarimą su kreditoriais. Šią procedūrą reglamentuoja Bankroto ir susitarimų aktas Nr. 328/91 (toliau – Bankroto aktas).

(15)

Susitarimas su kreditoriais yra teismo prižiūrima procedūra, kuri kaip ir bankrotas, yra skirta nemokių įmonių finansinei padėčiai ištaisyti (7). Pagal bankroto procedūrą įmonė nustoja egzistuoti, o jos turtas arba parduodamas naujam savininkui, arba įmonė yra likviduojama. Pagal susitarimo procedūrą, priešingai, įsiskolinusi įmonė tęsia savo veiklą, o jos nuosavybė nepasikeičia.

(16)

Susitarimo procedūrą inicijuoja įsiskolinusi įmonė. Jos tikslas — įsiskolinusios įmonės ir jos kreditorių susitarimas, pagal kurį įsiskolinusi įmonė dalį skolos grąžina kreditoriams, o likusi skolos dalis nurašoma. Susitarimą turi patvirtinti prižiūrintysis teismas.

(17)

Kreditoriai, kurių gautinos sumos yra užtikrintos, pavyzdžiui, hipoteka, veikia kaip atskiri kreditoriai. Tam, kad susitarimo pasiūlymui būtų pritarta, visi atskiri kreditoriai turi balsuoti už jį vieningai, o kitiems kreditoriams pakanka kvalifikuotos balsų daugumos. Kitaip tariant, atskiri kreditoriai balsuoja atskirai ir turi teisę vetuoti pasiūlymą.

(18)

Atskirų kreditorių padėtis yra privilegijuota ir per bankroto procedūrą. Atskirų kreditorių reikalavimus per bankroto procedūrą galima patenkinti bet kuriuo metu, o visos lėšos, gautos per bankroto procedūrą pardavus suvaržytą turtą, būna išimtinai skiriamos atskirų kreditorių reikalavimams patenkinti. Jeigu iš tokio pardavimo gautų lėšų nepakanka atskirų kreditorių reikalavimams padengti, likusioji jų dalis pridedama prie antros, likusių kreditorių, reikalavimų grupės. Antrosios grupės kreditorių reikalavimai patenkinami proporcingai.

(19)

Pagal Bankroto aktą susitarimo su kreditoriais prašanti įmonė turi prižiūrinčiajam teismui pateikti įmonės reorganizavimo ir veiklos finansavimo po susitarimo priemonių sąrašą.

(20)

Pagal Aktą Nr. 511/92 dėl mokesčių ir įmokų administravimo ir vietos finansų institucijų sistemos pakeitimo (toliau – mokesčių administravimo aktas) įmonė gali prašyti mokesčių institucijų atidėti mokesčių mokėjimą. Nuo atidėtosios sumos skaičiuojamos palūkanos, o atidėtoji skola turi būti užtikrinta.

(21)

Mokesčių administravimo aktu taip pat reglamentuojamas mokesčių išieškojimas, kurio tikslas – išieškoti valstybės gautinas sumas parduodant nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą arba pačią įmonę.

(22)

Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. pagalbos gavėja pasinaudojo Mokesčių administravimo akte numatyta galimybe atidėti įsipareigojimą mokėti spirito akcizo mokestį (8). Atidėtoji skola iš viso sudarė 477 015 759 SKK (12,6 mln. EUR). Prieš sutikdama atidėti šiuos mokėjimus, kaip yra numatyta teisės aktuose, mokesčių inspekcija pasiekė, kad jos gautinos sumos būtų užtikrintos pagalbos gavėjos turtu. Remdamosi pagalbos gavėjos ataskaitomis Slovakijos valdžios institucijos tvirtina, kad šio užtikrinimo vertė sudarė 397 476 726 SKK (10,5 mln. EUR). Tačiau pagalbos gavėja tvirtina, kad užtikrinimo vertė, remiantis 2003 m. pabaigoje atliktais ekspertų vertinimais, sudarė 193 940 000 SKK (5 mln. EUR). Tokia, pasak pagalbos gavėjos, yra suvaržyto turto (kilnojamasis turtas, nekilnojamasis turtas, gautinos sumos) vertė, išreikšta vadinamosiomis „ekspertų nustatytomis kainomis“.

(23)

Nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal iš dalies pakeistą Mokesčių administravimo aktą galimybė prašyti atidėti mokesčių mokėjimą apribota iki vieno karto per metus. Pagalbos gavėja pasinaudojo šia galimybe atidėti 2003 m. gruodžio mėnesio akcizo mokestį, kurį reikėjo sumokėti 2004 m. sausio mėnesį. Tačiau 2004 m. sausio mėnesio akcizo mokesčio, kurį reikėjo sumokėti 2004 m. vasario 25 d., ji negalėjo nei sumokėti, nei atidėti. Todėl pagalbos gavėja pagal Bankroto aktą tapo įsiskolinusia įmone. Dėl to pagalbos gavėja neteko licencijos spiritui gaminti ir perdirbti.

(24)

2004 m. kovo 8 d. pagalbos gavėja kreipėsi į kompetentingą apygardos teismą dėl susitarimo. Apygardos teismas, nustatęs, kad visi reikiami teisiniai reikalavimai įvykdyti, 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu nusprendė susitarimą inicijuoti. 2004 m. liepos 9 d. susitikime kreditoriai balsavo už pagalbos gavėjos pasiūlytą susitarimą. Susitarimas patvirtintas 2004 m. liepos 14 d. prižiūrinčiojo apygardos teismo sprendimu.

(25)

2004 m. rugpjūčio mėnesį mokesčių inspekcija pateikė skundą dėl šio patvirtinamojo teismo sprendimo. Aukščiausiasis teismas 2004 m. spalio 25 d. sprendime nurodė, kad skundas nepriimamas ir paskelbė, kad apygardos teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas kreditorių susitarimas, yra galiojantis ir vykdytinas nuo 2004 m. liepos 23 d. Vėliau valstybės prokuroras tolesne ypatingąja apeliacine tvarka pateikė skundą dėl apygardos teismo sprendimo.

(26)

Kreditoriai, įskaitant mokesčių inspekciją, sudarė su pagalbos gavėja tokį susitarimą: 35 % skolos pagalbos gavėja grąžins per mėnesį nuo kreditorių susitarimo įsigaliojimo, likusius 65 % skolos kreditoriai nurašys. Taip visi kreditoriai buvo laikomi lygiais. Konkrečios kiekvienam kreditoriui mokėtinos sumos pateiktos šioje lentelėje.

2   lentelė

Pagalbos gavėjos skola iki ir po susitarimo [SKK]

(27)

Susitarime nurodyti mokesčių inspekcijos reikalavimai iš viso sudarė 640 793 831 SKK (16,86 mln. EUR), tai daugiausia buvo nesumokėti 2003 m. gegužės mėn.–2004 m. kovo mėn. akcizo mokesčiai, 2004 m. sausio–balandžio mėn. PVM ir priskaičiuotos baudos bei palūkanos. Mokesčių inspekcija nurašė 416 515 990 SKK (11 mln. EUR) reikalavimų. Pagal susitarimą mokesčių inspekcijai reikėjo grąžinta 244 277 841 SKK (5,86 mln. EUR).

(28)

Mokesčių inspekcija per susitarimo procedūrą veikė ir balsavo atskirai kaip atskiras kreditorius. Todėl tam, kad susitarimas būtų sudarytas, mokesčių inspekcija turėjo balsuoti už jį. Mokesčių inspekcijos padėtis buvo privilegijuota, nes kai kurios jos gautinos sumos, susijusios su pagalbos gavėjos 2002–2003 m. mokestinės skolos atidėjimu, buvo užtikrintos (žr. 17 punktą). Visi kiti kreditoriai balsavo už pasiūlytą susitarimą. Jų gautinos sumos buvo niekaip neužtikrintos įprastos gautinos sumos iš komercinės veiklos.

(29)

Savo pasiūlyme dėl susitarimo laikydamasi Bankroto akto reikalavimų pagalbos gavėja aprašė gamybos, platinimo ir darbo jėgos reorganizavimo priemones (įskaitant etatų mažinimą).

(30)

Organizaciniu ir darbo jėgos aspektais pagalbos gavėja planavo šias priemones: sukurti universalią gamybos grupę, kuri užsiimtų visa gamybos veikla; reorganizuoti transporto parką atsisakant žemiausios likutinės vertės transporto priemonių ir reorganizuoti komercinę veiklą. Kartu su šiomis priemonėmis 2004 m. kovo – gegužės mėn. turėjo būti atleista 50 darbuotojų. Dar 50 darbuotojų tuo laikotarpiu turėjo dirbti už 60 % atlygį.

(31)

Dėl gamybos ir techninių aspektų pagalbos gavėja nurodė, kad, kadangi įmonė prarado licenciją spirito gamybai, nuo 2004 m. balandžio mėnesio atitinkama gamybos įranga bus išnuomota. Pagalbos gavėja planavo sumažinti arba nutraukti nepelningų nealkoholinių gėrimų gamybą ir nurodė, kad prieš įvesdama kokį nors naują šios kategorijos produktą, pirmiausia išanalizuos jo gamybos pelningumą.

(32)

Pagalbos gavėja taip pat nurodo šias priemones: išlaidos turėtų būti restruktūrizuotos, nes nutraukus spirito gamybą sumažėjo gamybos išlaidos, atsisakyta dalies įmonės transporto priemonių, o sena įranga parduota kaip metalo laužas.

(33)

Pagalbos gavėja taip pat planavo parduoti administracinį pastatą, parduotuvę ir poilsinį pastatą bei užsiminė apie galimybę parduoti arba išnuomoti acto gamybos įrangą. Slovakijos valdžios institucijos savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą patvirtino, kad administracinis pastatas, parduotuvė ir poilsinis pastatas neparduoti.

(34)

Pagalbos gavėja planavo intensyvų savo pagamintos produkcijos atsargų pardavimą (11).

(35)

Pagal šį pasiūlymą, pagalbos gavėja turėjo finansuoti susitarimą iš nuosavų lėšų (atsargų pardavimo) – 110 mln. SKK, ir iš išorės lėšų, t. y. komercinio banko paskolos – 100 mln. SKK. Remiantis informacija, kurią pagalbos gavėja pateikė pradėjus oficialią tyrimo procedūrą, likusi skola galiausiai buvo padengta iš lėšų, gautų išleidus naują akcijų emisiją (21 mln. SKK; 0,56 mln. EUR), pardavus atsargas (110 mln. SKK; 2,9 mln. EUR) ir iš tiekėjo, įmonės Old Herold, s.r.o., paskolos (100 mln. SKK; 2,6 mln. EUR). Old Herold, s.r.o. sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas buvo 40 dienų, tai pasak pagalbos gavėjos, buvo ilgas terminas, turint omenyje sunkią pagalbos gavėjos finansinę padėtį. Šis ilgesnis terminas leido pagalbos gavėjai sukaupti reikiamą pinigų sumą.

(36)

Pradėjus oficialią tyrimo procedūrą Slovakijos valdžios institucijos informavo Komisiją, kad pagal kreditorių susitarimą 224 277 841 SKK suma buvo sumokėta mokesčių inspekcijai 2004 m. gruodžio 17 d. Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad sustabdė susitarime numatytą skolos nurašymą iki Europos Komisijos vykdomos procedūros pabaigos.

(37)

Slovakijos valdžios institucijos bendravo su Komisija dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nurodyta išieškoti pagalbą, vykdymo ir informavo Komisiją apie tai, kaip baigėsi 25 punkte paminėta ypatingoji apeliacinė procedūra: 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Slovakijos Respublikos Aukščiausiasis teismas, remdamasis tuo, kad kelių mokesčio įsiskolinimai, kuriuos sudarė 424 490 SKK, buvo klaidingai įtraukti į susitarimą, iš dalies pakeitė kompetentingo apskrities teismo 2004 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas kreditorių susitarimas. Aukščiausiasis teismas likusią skundo dalį atmetė. 2006 m. rugpjūčio 18 d. kompetentingas apskrities teismas įvykdė 2006 m. balandžio 27 d. Aukščiausiojo teismo sprendimą, nurodydamas, kad pataisyta mokesčių inspekcijai mokėtina suma sudaro 640 369 341,4 SKK (35 % jos yra 224 129 269,1 SKK).

(38)

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija suabejojo, ar ginčijamas mokesčių nurašymas nėra valstybės pagalba. Komisija padarė išvadą, kad mokesčių inspekcijos veiksmai per susitarimo procedūrą neatitiko rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijaus. Tiksliau tariant, Komisijos nuomone mokesčių inspekcijos padėtis teisiškai skyrėsi nuo kitų kreditorių padėties, nes jos reikalavimai buvo užtikrinti, ir ji galėjo inicijuoti mokesčių išieškojimą. Komisija suabejojo, ar susitarimo procedūros rezultatai buvo naudingiausi valstybei, palyginti su bankroto procedūra arba mokesčių išieškojimu.

(39)

Komisija toliau suabejojo, ar ginčijama pagalba yra suderinama su vidaus rinka. Iš pradžių ji iškėlė abejonę, ar pagalbą galima laikyti suderinama kaip sanavimo pagalbą, taip kaip tvirtino Slovakijos valdžios institucijos. Sanavimo pagalba gali būti laikoma tik likvidumo parama, suteikiama kaip paskolų garantijos ar paskolos. Tačiau ginčijama priemonė yra skolos nurašymas, prilygstantis negrąžintinai dotacijai. Be to, priemonė suteikta nenustatant sąlygos, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo sanavimo priemonės patvirtinimo pagalbos gavėja pateiktų restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba grąžintų visą pagalbą.

(40)

Paskui Komisija svarstė, ar ginčijama priemonė yra suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba ir iškėlė abejonę, ar buvo įvykdytos dvi pagrindinės sąlygos: ar yra restruktūrizavimo planas, kuriuo būtų užtikrintas ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas per protingą laikotarpį, ir ar pagalba apsiriboja būtinu minimumu.

(41)

Be II dalyje išdėstytų faktų pagalbos gavėja dar pateikė šias pastabas.

(42)

Pagalbos gavėja tvirtina, kad 2004 m. pradžioje kilę finansiniai sunkumai buvo susiję su Mokesčių administravimo akto pakeitimu, pagal kurį galimybė prašyti atidėti mokesčių mokėjimą apribota iki vieno karto per metus. Pagalbos gavėjai tai buvo svarbus pakeitimas, nes jos pačios žodžiais tariant ankstesniais metais ji šia galimybe naudojosi.

(43)

Kalbant apie šią bylą pagalbos gavėja pirmiausia nurodė, kad Komisija neturi jurisdikcijos svarstyti ginčijamą priemonę, nes priemonė buvo taikyta iki įstojimo dienos, o po šios dienos nebebuvo taikoma. Nurodyta, kad priemonė buvo taikoma iki įstojimo, nes susitarimas inicijuotas 2004 m. kovo 8 d. ir, kaip teigia pagalbos gavėja, teismo patvirtintas 2004 m. balandžio 29 d., t. y. iki Slovakijos įstojimo į Europos Sąjungą. Dar nurodyta, kad mokesčių inspekcija per derybas, vykusias iki susitarimo inicijavimo, išreiškė pritarimą siūlomam susitarimui. Susitikimas su Slovakijos Respublikos Centrine mokesčių inspekcija įvyko 2003 m. gruodžio mėnesį, o 2004 m. vasario 3 d. vietos mokesčių inspekcija nusiuntė pagalbos gavėjai raštą, kuriuo esą patvirtino galimybę tęsti susitarimo procedūrą.

(44)

Pagalbos gavėja nurodė, kad nors Komisija ir toliau mano esanti kompetentinga imtis veiksmų, ginčijama priemonė nėra valstybės pagalba, nes atitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus principą.

(45)

Pirma, pagalbos gavėja tvirtina, kad susitarimo ir mokesčių išieškojimo galimybių lyginimas yra klaidinantis, nes pirmoji galimybė pašalina arba sustabdo antrąją. Todėl mokesčių inspekcija negalėjo pasinaudoti mokesčių išieškojimo galimybe. Be to, pagalbos gavėja tvirtina, kad jeigu ji savanoriškai nebūtų inicijavusi susitarimo, po kelių savaičių arba mėnesių ji būtų buvusi teisiškai priversta pagal nemokumą reglamentuojančius įstatymus pradėti bankroto arba susitarimo procedūrą.

(46)

Antra, pagalbos gavėja tvirtina, kad valstybės sprendimas užuot pradėjus bankrotą stengtis rasti išeitį susitariant, atitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijų. Kaip įrodymą pagalbos gavėja pateikia dviejų auditorių ir vieno bankroto procedūros administratoriaus pažymas, kuriose nurodoma, kad mokesčių inspekcija sudarius susitarimą, palyginti su bankroto procedūra, laimėtų daugiau ir per trumpesnį laikotarpį. Pagalbos gavėja dar pateikia papildomos medžiagos ir statistinių duomenų, iš kurių matyti, kad bankroto procedūra Slovakijoje trunka vidutiniškai 3–7 metus, ir kad grąža iš turto pardavimo per ją būna labai nedidelė (12).

(47)

Pagalbos gavėja savo analizę daugiausia grindžia audito įmonės EKORDA 2004 m. liepos 7 d. ataskaita, kurią mokesčių inspekcija esą turėjo iki kreditorių balsavimo 2004 m. liepos 9 d. Tačiau gavėjas nepateikė jokių įrodymų, kad taip iš tikrųjų buvo.

(48)

Pagal EKORDA ataskaitą, lėšos, kurios būtų gautos pardavus turtą bankroto atveju, geriausiu atveju sudarytų 204 mln. SKK (5,3 mln. EUR), o atskaičius įvairius mokesčius, kurie sudarytų 45 mln. SKK, liktų tik 159 mln. SKK (4,2 mln. EUR). Pagalbos gavėja pati patikslino mokesčių, kurie būtų atskaityti, sumą (36 mln. SKK) ir apskaičiavo 168 mln. SKK (4,4 mln. EUR). Nors mokesčių inspekcija, kaip vienintelė atskira kreditorė ir stambiausia kreditorė, gautų didžiausią šių lėšų dalį, ji vis tiek būtų mažesnė už tą sumą, kurią ji gavo pagal susitarimą.

(49)

EKORDA šią išvadą padarė remdamasi 2004 m. kovo 31 d. ilgalaikio turto, akcijų, grynųjų pinigų balansine verte ir trumpalaikių gautinų sumų balansine verte, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į negalėjimą jas susigrąžinti ir mažą vertę. EKORDA patikslino pagalbos gavėjos turto nominaliąją vertę pagal tai, koks būtų kiekvienos turto dalies „likvidumo koeficientas“ pardavimo per bankrotą atveju (45 % ilgalaikiam turtui, 20 % atsargoms ir trumpalaikėms gautinoms sumoms, 100 % gryniesiems pinigams).

(50)

EKORDA pažymi, kad būsimos mokestinės pajamos iš pagalbos gavėjos veiklos (13), užimtumo plėtojimas regione ir Slovakijos maisto pramonės vystymas yra labai svarbūs veiksniai, kurie lemia, kad pagalbos gavėja tęstų veiklą.

(51)

Pagalbos gavėja taip pat mini kitas dvi ataskaitas. Auditorė Marta Kochova padarė išvadą, kad pardavus turtą, daugiausia būtų gauta 100 mln. SKK (2,6 mln. EUR), o atskaičius mokesčius, 22 mln. SKK, liktų tik 78 mln. SKK (2 mln. EUR) (nors turtas nebuvo įvertintas). Nurodoma, kad bankroto procedūros administratorė Holovačova esą pažymėjo, kad, jos nuomone, susitarimas kreditoriams yra apskritai daug naudingesnis už bankrotą. Vienas iš aspektų yra tai, kad kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas tęstų savo veiklą (būsimos įplaukos iš prekybos arba mokesčių).

(52)

Trečia, pagalbos gavėja teigia, kad būtina atsižvelgti į ilgalaikius veiksnius, pavyzdžiui, būsimas mokestines įplaukas. Tvirtinama, kad teismų praktika, pagal kurią atliekant vertinimą pagal rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijų, į socialinius–politinius aspektus nėra atsižvelgiama, netaikoma, kai valdžios institucija skaičiuoja būsimas mokestines pajamas (14). Pasak pagalbos gavėjos, valdžios institucijos padėtis šiuo atveju prilygsta rinkos ekonomikos kreditoriaus – kliento išlikimu suinteresuoto tiekėjo – padėčiai. Toliau pagalbos gavėja remiasi teismų praktika dėl rinkos ekonomikos investuotojo principo.

(53)

Pagalbos gavėja baigdama pažymi, kad ginčijama priemonė atitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijų ir nėra valstybės pagalba.

(54)

Jeigu Komisija vis dėlto nuspręstų kitaip, pagalbos gavėja tvirtina, kad ginčijama priemonė yra suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba. Pagalbos gavėja teigia, kad, prieš pritardama susitarimui, mokesčių inspekcija patikrino, ar pagal pagalbos gavėjos verslo planą yra įmanoma atkurti ilgalaikį gyvybingumą. Tai, kad oficialaus restruktūrizavimo plano nėra, pasak pagalbos gavėjos, nėra svarbu Komisijai atliekant ex post vertinimą, nes Komisija dabar gali faktiškai matyti, ar pagalbos gavėja tapo gyvybinga. Tačiau pagalbos gavėja mano, kad ex ante vertinimui išsamus restruktūrizavimo planas yra būtinas. Toliau ji trumpai aprašo restruktūrizavimo priemones, kurių ėmėsi: padidino nuosavą kapitalą, atleido darbuotojų, pardavė atsargas. Pagalbos gavėja mano, kad spirito ir alkoholinių gėrimų gamybos sustabdymas ir gamybos įrangos nuoma įmonei Old Herold, s.r.o. iš tikrųjų buvo viena iš restruktūrizavimo priemonių. Nors iš pradžių gamyba buvo sustabdyta dėl to, kad įmonė neteko licencijos, po susitarimo pagalbos gavėja nebeprašė išduoti naują licenciją.

(55)

Pasak pagalbos gavėjos, taip buvo įvykdytas reikalavimas svariai prisidėti prie restruktūrizavimo.

(56)

Galiausiai pagalbos gavėja teigia, kad, taikant restruktūrizavimo pagalbos gaires reikėtų atsižvelgti į tai, jog ji veikia remtiname regione ir yra viena iš stambiausių regiono darbdavių.

(57)

Slovakijos valdžios institucijos, atsakydamos į sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, pateikė keletą pastabų dėl II dalyje išdėstytų faktų.

(58)

Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad balsuodama dėl susitarimo mokesčių inspekcija neatsižvelgė į valstybės pagalbos aspektą. Mokesčių inspekcija nemanė, kad susitarimas yra tam tikra valstybės pagalbos forma, todėl nereikalavo, kad pagalbos gavėja pateiktų restruktūrizavimo planą, kuris yra kitoks negu verslo planas, teikiamas teismui pagal nemokumą reglamentuojančius teisės aktus.

(59)

Atsižvelgdamos į pagalbos gavėjos pateiktas pastabas, Slovakijos valdžios institucijos pateikė šias savo pastabas.

(60)

Slovakijos valdžios institucijos šioje byloje netaikytų pagalbos gavėjos pastabų dėl vidutinės bankroto procedūros trukmės ir vidutinės grąžos iš turto pardavimo per bankroto procedūrą. Jų nuomone, kadangi kreditorių yra nedaug ir yra turto, kurio likvidacinė vertė yra teigiama ir viršija sumą, valstybei sumokėtą pagal susitarimą, bankroto procedūra būtų buvusi užbaigta per trumpesnį negu vidutinį laikotarpį, o mokesčių inspekcija būtų atgavusi didesnę sumą įplaukų negu pagal susitarimą. Vietos mokesčių inspekcija 2004 m. birželio 21 d. atliko įmonės patikrinimą ir nustatė, kad 2004 m. birželio 17 d. pagalbos gavėja turėjo 161,3 mln. SKK grynųjų pinigų, 62,8 mln. SKK gautinų sumų, 84 mln. SKK vertės spirito ir alkoholinių gėrimų atsargų ir ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė siekė 200 mln. SKK.

(61)

Slovakijos valdžios institucijos mano, kad mokesčių išieškojimas buvo tikrai reali alternatyva mokesčių inspekcijai. Jos patvirtina, kad mokesčių inspekcija turėjo galimybę inicijuoti šią procedūrą iki susitarimo, ką ji būtų padariusi ir tuo atveju, jeigu teismas būtų atsisakęs patvirtinti susitarimą (nes mokesčių inspekcija, kaip atskiras kreditorius, nebūtų balsavusi už jį).

(62)

Slovakijos valdžios institucijos nesutinka su pagalbos gavėjos teiginiais, kad jos finansiniai sunkumai kilo dėl Mokesčių administravimo akto pakeitimo. Pasak Slovakijos valdžios institucijų, finansiniai sunkumai pagalbos gavėjai kilo dėl finansinės strategijos, pagal kurią pagalbos gavėja netiesioginius mokesčius naudojo savo verslui vykdyti, nors turėjo tik surinkti mokesčius iš savo klientų ir pervesti juos į valstybės biudžetą.

(63)

Slovakijos valdžios institucijos nesutinka, kad 2003 m. gruodžio mėn. įvykęs susitikimas su Centrine mokesčių inspekcija yra preliminaraus Centrinės mokesčių inspekcijos pritarimo susitarimui įrodymas. Jos pateikė 2004 m. liepos 6 d. Centrinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame ši nurodė, jog mokesčių inspekcija neturėtų pritarti pagalbos gavėjos siūlomam susitarimui, nes jis yra nepalankus valstybei. Šiame rašte yra nuoroda į kitą, bendresnio pobūdžio, raštą, kurį 2004 m. sausio 15 d. finansų ministras atsiuntė Centrinei mokesčių inspekcijai prašydamas užtikrinti, kad susitarimų su kreditoriais pasiūlymams, pagal kuriuos mokesčių inspekcijos nurašytų gautinas mokesčių sumas, nebūtų pritariama. Be to, Slovakijos valdžios institucijų nuomone, pagalbos gavėjos nurodytame 2004 m. vasario 3 d. rašte (žr. 43 punktą) aiškiai prieštaraujama susitarimui dėl 35 %.

(64)

Slovakijos valdžios institucijos teigia, kad pagalbos gavėja 2001 m. sausio mėn.–2004 m. kovo mėn. laiku nesumokėjo akcizo mokesčių, jos įsipareigojimas mokėti mokesčius buvo nuolat atidedamas.

(65)

Pasak Slovakijos valdžios institucijų, dviejuose pateiktuose auditorių įvertinimuose (žr. 48 ir 51 punktus) yra esminių skirtumų, todėl kyla abejonių dėl šių įvertinimų patikimumo. Valdžios institucijoms visų pirma abejonių kelia likvidumo koeficientas, kurį EKORDA priskyrė trumpalaikiam turtui. Šis koeficientas turėtų būti didesnis negu 20 %.

(66)

Galiausiai, pasak Slovakijos valdžios institucijų, pagalbos gavėja neparengė gyvybingo restruktūrizavimo plano, o susitarime siūlomų priemonių negalima laikyti restruktūrizavimo priemonėmis.

(67)

Kadangi kai kurie iš aptariamų dalykų vyko prieš Slovakijos įstojimą į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d., Komisija visų pirma turi nustatyti, ar yra kompetentinga imtis veiksmų dėl ginčijamos priemonės.

(68)

Priemonių, kurios buvo įgyvendintos iki stojimo ir kurios nėra taikomos po įstojimo, Komisija negali tirti nei pagal Stojimo sutarties IV priedo 3 punkte apibrėžtą laikinojo mechanizmo procedūrą, nei pagal SESV 108 straipsnyje nustatytą procedūrą. Nei pagal Stojimo sutartį, nei pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo iš Komisijos nėra reikalaujama ir ji nėra įgaliojama tikrinti šias priemones.

(69)

Tačiau priemonės, įgyvendintos po įstojimo, aiškiai priklauso Komisijos kompetencijos sričiai. Momentui, kada buvo įgyvendinta konkreti priemonė, nustatyti tinkamas kriterijus yra teisiškai susaistantis aktas, kuriuo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įsipareigoja suteikti pagalbą (15).

(70)

Pagalbos gavėja tvirtino, kad ginčijamos priemonės buvo įgyvendintos iki įstojimo, o po jo nebuvo taikomos (žr. 43 punktą).

(71)

Komisija negali priimti pagalbos gavėjos pateiktų argumentų. Pasiūlymas pradėti susitarimo procedūrą yra ne pagalbą teikiančios valdžios institucijos, bet pagalbos gavėjos veiksmas. Teismo sprendimas pradėti susitarimo procedūrą taip pat nėra pagalbą teikiančios valdžios institucijos veiksmas. Šiuo sprendimu pagalbos gavėjai ir jos kreditoriams tik leista vesti derybas dėl susitarimo, ir šis sprendimas tikrai nereiškė pagalbos suteikimo fakto. Nėra įrodymų, kad Slovakijos Respublikos Centrinė mokesčių inspekcija ginčijamai priemonei per 2003 m. gruodžio mėn. vykusį susitikimą būtų pritarusi. Priešingai, Slovakijos valdžios institucijos paneigė davusios bet kokį preliminarų sutikimą. 2004 m. vasario 3 d. rašte aiškiai atsisakoma priimti susitarimo dėl 35 % pasiūlymą.

(72)

Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas nurašyti dalį savo reikalavimų priimtas 2004 m. liepos 9 d., kai mokesčių inspekcija pritarė pagalbos gavėjos pasiūlytam susitarimui.

(73)

Taigi abejonių, ar priemonė yra taikoma po įstojimo, nebekyla.

(74)

Todėl Komisija daro išvadą, kad ji yra kompetentinga vertinti ginčijamą priemonę pagal SESV sutarties 108 straipsnį.

(75)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(76)

Valdžios institucijos, pvz., mokesčių inspekcijos, atliekamas skolos nurašymas yra tam tikra valstybinių išteklių naudojimo forma. Kadangi priemone naudojasi viena konkreti įmonė, ši priemonė yra atrankinė.

(77)

Iki įvykių, dėl kurių buvo pradėta nemokumo procedūra, pagalbos gavėja veikė spirito, alkoholinių gėrimų, nealkoholinių gėrimų ir konservuotų vaisių bei daržovių gamybos rinkoje. 2003 m. pagalbos gavėja Slovakijoje užėmė trečią vietą tarp spirito ir alkoholinių gėrimų gamintojų. Nuo 2004 m. kovo mėnesio, praradusi spirito ir alkoholinių gėrimų gamybos licenciją, pagalbos gavėja veikė kito gamintojo – įmonės Old Herold, s.r.o. – gaminamo spirito ir alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos srityje; tam buvo naudojama pagalbos gavėjos gamybos įranga, kurią Old Herold, s.r.o. nuomoja. Visose srityse, kuriose pagalbos gavėja veikė iki susitarimo ir veikia šiuo metu, vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba.

(78)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išreiškė abejones, ar priemonė neiškraipo konkurencijos arba ar negali jos iškraipyti, suteikdama pagalbos gavėjai pranašumą, kurio ši rinkoje įprastu atveju nebūtų galėjusi įgyti. Kitaip tariant, Komisija suabejojo, ar valstybė pagalbos gavėjos atžvilgiu pasielgė kaip rinkos ekonomikos kreditorius.

(79)

Nustatyta, kad kreditorių susitarime ir privatiems kreditoriams, ir mokesčių inspekcijai (viešam kreditoriui) nustatytos vienodos skolos grąžinimo sąlygos. 35 % skolos turėjo būti grąžinta kreditoriams iki nustatytos datos; pagalbos gavėja faktiškai taip ir padarė. Likusieji 65 % turėjo būti nurašyti.

(80)

Tačiau mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, padėtis šiuo atveju buvo neįprastai tvirta, ir jos negalima prilyginti įprasto kreditoriaus padėčiai bankroto byloje. Iki kreditorių susitarimo mokesčių inspekcijos teisinė ir ekonominė padėtis buvo palankesnė už privačių kreditorių. Mokesčių inspekcija, kuriai tenka daugiau kaip 99 % visų bankroto byloje užregistruotų reikalavimų, yra ne tik dominuojanti ir svarbiausia kreditorė, bet ir, dar svarbiau, atskira kreditorė. Todėl jos reikalavimai galėjo būti patenkinti bet kuriuo bankroto procedūros metu iš lėšų, gautų pardavus suvaržytą turtą: kaip paaiškinta pirmiau 18 punkte, šios lėšos būtų naudojamos išimtinai atskiro kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Todėl reikia išsamiai išnagrinėti, ar mokesčių inspekcija pasinaudojo visomis įmanomomis priemonėmis, kad susigrąžintų kuo didesnę gautinų sumų dalį, taip, kaip būtų daręs rinkos ekonomikos kreditorius.

(81)

Sąlygos, kurias priemonė privalo atitikti tam, kad būtų laikoma pagalba pagal SESV 107 straipsnį, nėra patenkinamos, jeigu įmonė gavėja tam tikromis aplinkybėmis, atitinkančiomis įprastas rinkos sąlygas, galėjo įgyti tokį patį pranašumą, kokį įgijo naudodamasi valstybės ištekliais (16). Šis vertinimas iš esmės atliekamas taikant privataus rinkos kreditoriaus kriterijų. Kai viešas kreditorius dėl skolos, kurią jam turi sumokėti įmonė, suteikia mokėjimo priemonių, tokios mokėjimo priemonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba, jeigu atsižvelgiant į jomis suteikiamo ekonominio pranašumo svarbą, įmonė gavėja iš privataus kreditoriaus, kurio padėtis yra labai panaši į viešo kreditoriaus padėtį ir kuris siekia susigrąžinti jam finansinių sunkumų patiriančio skolininko mokėtinas sumas, panašių priemonių tikrai nebūtų gavusi (17).

(82)

Privataus rinkos dalyvio kriterijaus taikymas galiausiai priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė įmonei suteikė ekonominį pranašumą veikdama kitaip nei per valdžios institucijas. Vadinasi, jeigu valstybė narė per administracinę procedūrą remiasi šiuo kriterijumi, iškilus abejonėms ji privalo vienareikšmiai ir remdamasi objektyviais ir patikrinamais įrodymais įrodyti, kad įgyvendintą priemonę valstybė taikė kaip privatus rinkos dalyvis. Iš tų įrodymų turi aiškiai matytis, kad atitinkama valstybė narė priėmė sprendimą veikti taip, kaip ji veikė, iki to arba tuo pat metu, kai savo veiksmais suteikė ekonominį pranašumą. Šiuo požiūriu gali prireikti pateikti įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad sprendimas buvo grindžiamas ekonominiais vertinimais, lygiaverčiais tiems, kuriuos tomis aplinkybėmis ir būdamas panašioje padėtyje į valstybės narės padėtį būtų atlikęs racionalus privatus rinkos dalyvis. Tačiau ekonominių vertinimų po to, kai pranašumas jau suteiktas, arba retrospektyviai nustatyto fakto, kad valstybės narės pasirinktas būdas faktiškai buvo naudingas, ar vėlesnio faktiškai pasirinktų veiksmų pagrindimo nepakanka (18).

(83)

Trumpai tariant, Slovakijos Respublika teigia, kad, jos manymu, priemonė yra valstybės pagalba. Ji pripažįsta, kad sudarant susitarimą valstybės pagalbos klausimas net nebuvo svarstomas ir paprašė, kad ginčijama priemonė būtų laikoma sanavimo pagalba. Todėl aišku, kad paminėtos teismų praktikos reikalavimų šioje byloje nebuvo laikomasi ir kad ginčijama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

(84)

Būtent pagalbos gavėja tvirtino, kad priemonė nėra pagalba ir pateikė pirmiau minėtus dokumentus, visų pirma dviejų auditorių ataskaitas.

(85)

Remdamasi pagalbos gavėjos ir Slovakijos valdžios institucijų pateikta informacija Komisija nustatė šiuos rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijaus taikymui svarbius faktus apie pagalbos gavėjos finansinę padėtį atitinkamais metais. Pagalbos gavėjos pateiktų 2004 m. kovo 31 d. duomenų ir Slovakijos valdžios institucijų pateiktų 2004 m. birželio 17 d. duomenų remdamasi pagalbos gavėjos ataskaitomis Komisija patikrinti negali. Tačiau Komisija neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis.

3   lentelė

Pagalbos gavėjos finansinė padėtis 2003–2004 m. [mln. SKK]

(86)

Iš pradžių Komisija išnagrinės pagalbos gavėjos pateiktus duomenis argumentams, jog bankroto procedūra mokesčių inspekcijai būtų buvusi mažiau naudinga negu susitarimo procedūra (2.1 skyrius) pagrįsti. Paskui Komisija išnagrinės padėtį mokesčių išieškojimo atveju (2.2 skyrius). Galiausiai Komisija išnagrinės kitus Slovakijos valdžios institucijų ir pagalbos gavėjos pateiktus įrodymus (2.3 skyrius).

(87)

Kaip paaiškinta 37 punkte, skolos suma, kurią ketinta įtraukti į susitarimą, išnagrinėjus ypatingąja apeliacine tvarka pateiktą skundą buvo sumažinta. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šis sprendimas priimtas praėjus keleriems metams nuo sprendimo sudaryti susitarimą priėmimo. Taikant rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijų ir vertinant viešo kreditoriaus elgesį vis dėlto reikia remtis ta informacija, kuri turėta tuo metu, kai hipotetinis kreditorius būtų vertinęs, kokią galimybę geriausia pasirinkti. Todėl toliau pateiktoje analizėje remiamasi 2004 m. liepos 23 d. susitarime nurodytais skaičiais.

(88)

Norėdama įvertinti, ar pagalbos gavėjai realiai buvo suteiktas pranašumas, Komisija, atsižvelgdama į visus bylai svarbius įrodymus, privalo atlikti bendrą vertinimą, kuriuo remdamasi galėtų nustatyti, ar įmonė gavėja tikrai nebūtų gavusi panašių priemonių iš privataus kreditoriaus (27). Kitaip tariant, ji turi išnagrinėti, ar mokesčių inspekcijai buvo geriau priimti susitarimu siūlomas sąlygas, ar būtų buvę naudingiau pradėti bankroto procedūrą.

(89)

Komisija mano, kad EKORDA ataskaita nėra patikimas pagrindas, kuriuo būtų galima remtis pasiūlytam susitarimui ir hipotetinei bankroto procedūrai palyginti. Slovakijos valdžios institucijos dėl šio aspekto sutinka su Komisija.

(90)

Iš pat pradžių Komisija pažymi, kad savo 2004 m. liepos 7 d. ataskaitoje (likus vos dviem dienoms iki kreditorių susitikimo) EKORDA savo skaičiavimams naudojo pagalbos gavėjos turto padėties 2004 m. kovo 31 d. duomenis. Iš 3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad įvairaus turto dydis po 2004 m. kovo 31 d. gerokai pakito. Visų pirma, buvo parduota nemaža atsargų dalis, todėl padidėjo grynųjų pinigų suma. Šie pokyčiai yra labai svarbūs, taikant likvidumo koeficientus, kurie svyruoja nuo 20 % atsargoms ir trumpalaikėms gautinoms sumoms iki 100 % gryniesiems pinigams. Iš tiesų net jei EKORDA įvertinti likvidumo koeficientai būtų buvę teisingi (Komisija su tuo nesutinka dėl toliau išdėstytų priežasčių) ir būtų remtasi EKORDA metodika, iš šios lentelės matyti, kaip skirtųsi ECORDA skaičiavimų rezultatai, jeigu skaičiavimai būtų buvę atliekami remiantis 2004 m. balandžio 28 d. ir 2004 m. birželio 17 d. duomenimis, t. y. vis dar tais duomenimis, kurie buvo turimi iki kreditorių 2004 m. liepos 9 d. susitikimo.

4   lentelė

Galimų pajamų palyginimas pardavus pagalbos gavėjos turtą per bankroto procedūrą [mln. SKK]

(91)

Reikėtų pažymėti, kad verslo plane, kurį pagalbos gavėja pateikė teismui, 2004 m. kovo–gegužės mėn. buvo numatyta parduoti atsargų už 110 mln. SKK. Todėl ECORDA žinojo, kad pagalbos gavėjos turtas po 2004 m. kovo 31 d. gerokai pakis, bet į tai neatsižvelgė.

(92)

Jeigu būtų buvę atsižvelgta į 2004 m. balandžio 28 d. balansinę pagalbos gavėjos turto vertę, būtų buvę prieita prie išvados, kad tikėtinos įplaukos iš pagalbos gavėjos turto pardavimo per bankroto procedūrą būtų buvę didesnės, negu apskaičiuota ataskaitoje (238 mln. SKK arba 6,3 mln. EUR, o ne 204 mln. SKK arba 5,3 mln. EUR). Remiantis 2004 m. birželio mėn. duomenimis grindžiama analize būtų buvę galima padaryti aiškią išvadą, kad tikėtinos įplaukos iš pagalbos gavėjos turto pardavimo per bankroto procedūrą (275 mln. SKK; 7,2 mln. EUR) būtų buvę didesnės, negu buvo pasiūlyta pagal susitarimą, ir kad mokesčių inspekcija turėtų pasinaudoti veto teise bei atmesti pasiūlymą, o tai reikštų, kad susitarimas nutraukiamas. Beje, Komisija norėtų pažymėti, kad šios išvados buvo padarytos taikant EKORDA prielaidas ir metodiką.

(93)

Tačiau Komisija negali sutikti su EKORDA taikyta metodika ir nemano, kad pagalbos gavėjos prielaidos yra patikimos. Šią išvadą sustiprina Slovakijos valdžios institucijų išreikštos abejonės, išdėstytos 60 ir 65 punktuose.

(94)

Visų pirma, savo ataskaitoje EKORDA nepaaiškina, kaip nustatė tris likvidumo koeficientus. Likvidumo koeficientai taikomi norint apskaičiuoti likutinę turto, parduodamo per likvidavimo procedūrą, vertę, atsižvelgiant į pardavimo pobūdį, pvz., ar turtas parduodamas atskirai, ar yra laiko apribojimų ir t. t. Todėl daroma prielaida, kad per likvidavimo procedūrą parduodamo turto vertė dažniausiai būna mažesnė už balansinę vertę, bet tai priklauso nuo turto rūšies. Turto vertės, gautos per likvidavimo procedūrą, procentinė dalis, palyginti su balansine verte, yra likvidumo koeficientas.

(95)

Be to, ilgalaikio turto 45 % likvidumo koeficientas atrodo pernelyg žemas. Pasak pačios pagalbos gavėjos, mokesčių inspekcijos naudai įkeisto jos turto vertė sudaro 194 mln. SKK (31). Ši vertė, pasak pagalbos gavėjos, yra išreikšta nepriklausomų ekspertų nustatytomis 2003 m. pabaigos–2004 m. pradžios kainomis. Komisijos nuomone tokio pobūdžio „ekspertų nustatytos kainos“ paprastai turėtų atspindėti bendrą turto vertę rodiklis, t. y. už kokią kainą turtas būtų parduotas tam tikru momentu. Derėtų priminti, kad ekspertų nustatyta šio turto kaina reikalinga tam, kad būtų patvirtinta turto, kaip Slovakijos valdžios institucijoms skirtos atidėtųjų mokesčių skolos užtikrinimo priemonės vertė, kaip to reikalaujama Mokesčių administravimo akte. EKORDA nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl įplaukos pardavus ilgalaikį turtą per bankroto procedūrą sudarytų tik 45 % jo balansinės vertės, kuri siekė 205 mln. SKK, o pati pagalbos gavėja vertina šį turtą daug didesne suma.

(96)

Dėl pagalbos gavėjos argumentų, kad būtų sudėtinga rasti pirkėją, nes didesnė įkeistos įrangos dalis yra skirta tik spirito ir alkoholinių gėrimų, taip pat nealkoholinių gėrimų ir konservuotų produktų gamybai, Komisija gali pateikti šias dvi pastabas. Pirma, ekspertų nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto kaina yra 105 mln. SKK, jau savaime didesnė už EKORDA įvertintą bendrą įplaukų sumą (92 mln. SKK). Antra, iš faktinių įvykių įmonėje matyti, kad kai kuriai gamybos įrangai greitai atsirado naujas naudotojas - Old Herold, s.r.o. Tikrai, kai pagalbos gavėja neteko spirito ir alkoholinių gėrimų gamybos licencijos, ji gamybos įrangą išnuomojo Old Herold. Todėl galima daryti išvadą, kad konkurentas tikrai domėjosi šia gamybos įranga.

(97)

Kai dėl atsargų, tai Slovakijos valdžios institucijos pačios mano, kad atsargų likvidumo koeficientas turėtų būti didesnis negu 20 %.

(98)

Pagalbos gavėjai pardavus savo atsargas 2004 m. pavyko gauti 110 mln. SKK (žr. 35 punktą), t. y. daugiau kaip 50 % atsargų balansinės vertės, kuria EKORDA grindė savo vertinimą. Tai ryškus požymis, kad 20 % likvidumo koeficientas yra per žemas. 2004 m. atsargų pokytis balanse patvirtina šią išvadą. Be to, pagalbos gavėja savo verslo plane pati numatė gauti 110 mln. SKK iš atsargų pardavimo 2004 m. kovo–gegužės mėn. (žr. 35 punktą). EKORDA nepaisė šių skaičiavimų. Galiausiai, atsižvelgiant į pagalbos gavėjos veiklos pobūdį, galima daryti prielaidą, kad atsargas sudarė pagaminti arba pusiau baigti gaminti produktai, kuriuos buvo galima parduoti tiesiogiai platintojams arba vartotojams, – tuo dar kartą patvirtinama, kad reikėjo taikyti didesnį likvidumo koeficientą.

(99)

Komisija mano, kad atsargų likvidumo koeficientas turėtų būti 52 %. Šis skaičius paremtas pagalbos gavėjos vertinimu, kokią sumą ji gautų susitarimui finansuoti pardavusi atsargas (t. y. 110 mln. SKK). Todėl atsižvelgiant į tuo metu buvusią balansinę vertę (209 mln. SKK) vienintelis galimas atsargų likvidumo koeficientas turėjo būti ne mažesnis kaip 52 % (52 % 209 mln. sumos yra 110 mln.).

(100)

Trumpalaikes gautinas sumas EKORDA dukart koregavo. Iš pradžių ji pakoregavo jų balansinę vertę pritaikiusi 59 % koeficientą (balansinė vertė sudarė 166 mln. SKK, o vertė, kurią EKORDA panaudojo savo skaičiavimuose buvo 98 mln. SKK), be to dar taikė mažą (20 %) likvidumo koeficientą. Tokia metodika kelia abejonių. Gautinų sumų balansinę vertę galima perskaičiuoti, siekiant atspindėti jų faktinę vertę tam tikru metu. Tačiau EKORDA nepaaiškina, kodėl įplaukos bankroto (likvidavimo) atveju sudarytų tik penktadalį (20 mln. SKK) to, ką pati pagalbos gavėja manė galinti gauti iš savo skolininkų (98 mln. SKK).

(101)

Trumpalaikių gautinių sumų 2004 m. kovo mėn. balansinę vertę (166 mln. SKK) EKORDA perskaičiavo iki 98 mln. SKK, kad jos atspindėtų negalimas susigrąžinti arba žemos kokybės gautinas sumas. Tačiau EKORDA perskaičiuotai balansinei vertei dar pritaikė vos 20 % likvidumo koeficientą. Jeigu EKORDA 59 % koeficientas trumpalaikių gautinų sumų balansinei vertei perskaičiuoti būtų taikytas imant 2004 m. birželio mėn. balansinės vertės duomenis (63 mln. SKK), gautas rezultatas sudarytų 37 mln. SKK. Tačiau remiantis Slovakijos valdžios institucijų pateikta informacija buvo galima susigrąžinti 63 mln. SKK. Todėl kyla abejonių, ar tikrai reikia perskaičiuoti balansinę vertę.

(102)

Bet kuriuo atveju nėra jokios akivaizdžios priežasties, dėl kurios likvidacinė vertė turėtų būti mažesnė netgi už perskaičiuotas vertes. Todėl Komisija mano, kad numatomos įplaukos iš trumpalaikių gautinų sumų tikrai yra ne mažesnės negu perskaičiuota 37 mln. SKK suma.

(103)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija perskaičiavo EKORDA įverčius ir parengė naują vertinimą naudodama 2004 m. birželio mėn. skaičius. Iš šio vertinimo aiškiai matyti, kad tikėtinos įplaukos iš pagalbos gavėjos turto pardavimo per bankroto procedūrą būtų buvę daug didesnės už EKORDA ataskaitoje prognozuojamas įplaukas. Šie skaičiai nurodomi toliau pateikiamoje lentelėje.

5   lentelė

Tikėtinų įplaukų iš pagalbos gavėjos turto pardavimo per bankroto procedūrą palyginimas

EKORDA skaičiai palyginami su Komisijos pataisytais skaičiais (mln. SKK)

(104)

Remiantis pagalbos gavėjos pastabomis dėl sprendimo, kuriuo pradėta procedūra, išlaidos bankroto procedūros atveju sudarytų 18 % numatytos įplaukų iš pagalbos gavėjos turto pardavimo per tą procedūrą sumos. Tai pasak pagalbos gavėjos yra tikėtina dalis, atsižvelgiant į 2004 m. Pasaulio banko ataskaitą (36). Todėl imant šią procentinę dalį nuo Komisijos pataisytos tikėtinų įplaukų iš pagalbos gavėjos turto pardavimo sumos, bankroto procedūros išlaidos sudarytų 78,3 mln. SKK. Šią sumą atėmus iš pataisytos įplaukų iš pagalbos gavėjos turto pardavimo sumos, gautas rezultatas yra didesnis negu mokesčių inspekcijos pagal susitarimą gauta suma (435 mln. – 78,3 mln. = 356,7 mln.; pagal susitarimą sutarta sumokėti 224,3 mln. SKK).

(105)

Kaip nurodyta 5 lentelėje, tikėtinos įplaukos iš pagalbos gavėjos turto pardavimo sudarė 435 mln. SKK. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių inspekcija būtų gavusi beveik 100 % įplaukų iš pardavimo (37) ir net jei bankroto išlaidos sudarytų iki 18 % šių įplaukų, kaip nurodo pagalbos gavėja, mokesčių inspekcija vis tiek būtų gavusi 132,4 mln. SKK daugiau negu pagal susitarimą.

(106)

Be to, net ir tada, jei pagalbos gavėjos turto vertei 2004 m. birželio mėn. duomenimis būtų taikomi labai maži EKORDA nurodyti likvidumo koeficientai, tikėtinos įplaukos iš šio turto pardavimo (atėmus bankroto procedūros išlaidas – 18 %) sudarytų 225,5 mln. SKK, o ši suma yra didesnė už sumą, su kuria mokesčių inspekcija sutiko pagal susitarimą (38).

(107)

Galiausiai reikėtų pažymėti, kad Slovakijos valdžios institucijos nesutiko su pagalbos gavėja, kad mokesčių inspekcija turėjo EKORDA ataskaitą prieš 2004 m. liepos 9 d. vykusį kreditorių susitikimą ir galėjo ja remtis priimdama sprendimą. Tačiau mokesčių inspekcija turėjo savo pačios 2004 m. birželio mėn. atlikto patikrinimo rezultatus, iš kurių matyti, kad Frucona, kaip nurodyta 3 lentelėje, turėjo nemažai turto. Remdamasi tais duomenimis Centrinė mokesčių inspekcija 2004 m. liepos 6 d. raštu vietos mokesčių inspekcijai nurodė, kad vietos mokesčių inspekcija neturėtų pritarti pagalbos gavėjos pasiūlytam susitarimui, nes jis valstybei nepalankus.

(108)

Pagalbos gavėjos pateiktos kitų ekspertų ataskaitos neatitiko nustatytų reikalavimų, kad jomis būtų galima įrodyti, jog rinkos kreditoriaus kriterijus patenkintas. Visų pirma, nei vienoje ataskaitoje nenurodoma, kokiu pagrindu buvo nustatyti kartais išimtinai žemi likvidumo koeficientai. Dėl Kochovos ataskaitos, kurios išvados labai skiriasi nuo EKORDA išvadų, dar galima pažymėti, jog nėra aišku, kokiu tikslu, už kokį laikotarpį ta ataskaita buvo parengta ir kokiomis prielaidomis ji buvo grindžiama. Bankroto administratorės Holovačovos ataskaitoje tik apibendrintai tvirtinama, kad kreditoriams susitarimas yra naudingesnis negu bankroto procedūra. Todėl šiose dviejose ataskaitose pateikta informacija negalima remtis nei patvirtinant, nei atmetant pagalbos gavėjos tvirtinimą, kad rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijus patenkintas.

(109)

Vertinant argumentus dėl bankroto procedūros trukmės ir svarstant, kokį poveikį tikėtina bankroto procedūros trukmė galėjo daryti hipotetinio privataus kreditoriaus priimamiems sprendimams, reikia atsižvelgti į šios bylos aplinkybes.

(110)

Tai, kad valstybės padėtis palyginti su kitais kreditoriai buvo privilegijuota, nes skola jau buvo užtikrinta pagalbos gavėjos ilgalaikiu turtu, yra dar vienas svarbus šios bylos aspektas. HAMSA byloje Teisingumo Teismas patvirtino, kad užtikrinto kreditoriaus statusas yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti taikant privataus kreditoriaus kriterijų (39). Pagal Bankroto akto 31 skyriaus 1 dalies e punktą atskiro kreditoriaus reikalavimus galima patenkinti bet kuriuo bankroto procedūros metu po turto, kuriuo jie užtikrinti, pardavimo. Todėl Komisijos nuomone, mokesčių inspekcijai įkeisto turto požiūriu bankroto procedūros trukmė iš esmės yra nesvarbi, nes šiuos reikalavimus būtų buvę galima patenkinti nepaisant procedūros eigos.

(111)

Visų pirma, net jei būtų imama pagalbos gavėjos nurodyta suvaržyto turto vertė, pardavus tokį turtą, mokesčių inspekcija būtų netrukus galėjusi atgauti ne mažiau kaip 194 mln. SKK arba 86 % kreditorių susitarime nurodytos sumos. Tik tada, jeigu būtų kokia nors tikimybė neatgauti visos pagal susitarimą sutartos sumos, mokesčių inspekcija būtų turėjusi svarstyti, ar verta laukti bankroto procedūros pabaigos. Dar daugiau, po galutinio paskirstymo kreditoriams mokesčių inspekcija būtų gavusi apie 99 % įplaukų iš likusio turto pardavimo (185 mln. SKK blogiausiu atveju, tai yra, jei būtų taikomi EKORDA likvidumo koeficientai, žr. 4 lentelę). Mokesčių inspekcijai turėjo būti aišku, kad susigrąžinta skolos suma būtų buvusi daug didesnė už tą, kuri pasiūlyta pagal susitarimą, ir kad tik nedidelės tos bendros sumos dalies būtų reikėję laukti ilgiau negu susitarimo atveju.

(112)

Todėl galima daryti išvadą, kad informacija apie bankroto trukmę Slovakijoje nebūtų niekaip reikšmingai paveikusi hipotetinio privataus kreditoriaus sprendimo.

(113)

Be to, bet kuriuo atveju susitarimo metu pagalbos gavėja turėjo: i) labai nedaug kreditorių ir ii) turto, kurio likvidacinė vertė buvo didesnė už sumą, dėl kurios valstybė sutiko pagal susitarimą (kaip parodyta 5 lentelėje tikėtinos įplaukos vien tik iš nesuvaržyto turto pardavimo sudarė 241 mln. SKK).

(114)

Kreditorių, kurie sudarė susitarimą, buvo nedaug, tik penki. Iš jų keturi buvo privatūs ir kaip parodyta 2 lentelėje bendra skola jiems sudarė tik 0,6 % (3 797 608 SKK iš 644 166 949 SKK). Todėl valstybė buvo didžiausias kreditorius, jai teko 99,4 % visų reikalavimų. Dėl tokių aplinkybių rizika, kad kreditoriams nepavyktų susitarti ir dėl to tektų pradėti teisminius ginčus, labai sumažėtų, todėl bankroto procedūra turėtų būti trumpesnė.

(115)

Dėl pagalbos gavėjos argumento, kurį ši pateikė remdamasis Pasaulio banko ataskaita „Doing business 2004 m.“, kurioje teigiama, kad bankroto procedūra Slovakijoje trunka apie 4,8 metus, reikėtų pažymėti, kad ataskaitoje minimas bendras įmonės veiklos nutraukimo rodiklis, kuriuo žymimas visas laikotarpis, apima ir bankroto procedūrą, ir teismo įgaliojimus per bankroto procedūrą. Ši trukmė yra ne visai tas pat, kas vidutinė bankroto procedūros trukmė. Slovakijos valdžios institucijos pačios pareiškė nuomonę, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, bankroto procedūra būtų trumpesnė už vidutinę (žr. 60 punktą). Šis Slovakijos valdžios institucijų vertinimas yra ypač svarbus atsižvelgiant į tai, kad aptariamos procedūros vyktų pagal Slovakijos bankroto teisę ir praktiką. Be to, Slovakijos Vyriausybė pati buvo pagalbos gavėjos kreditorė.

(116)

Be to, pagalbos gavėjos pateiktose ataskaitose nurodyta labai skirtinga bankroto procedūros trukmė: nuo dvejų iki daugiau kaip šešerių metų (40). Todėl bankroto procedūros trukmės Slovakijoje įvertinimas, kurį pagalbos gavėja pateikė Komisijai, buvo bendro pobūdžio, jame neatsižvelgta į šios bylos ypatumus. Kai kurie vertinimai buvo apytiksliai ir tam tikrais aspektais vieni kitiems prieštaravo.

(117)

Dėl konkretaus pavyzdžio, kad Slovakijos įmonės, veikiančios tame pačiame sektoriuje kaip pagalbos gavėja, bankroto procedūra truko ilgiau kaip penkerius metus, reikėtų pažymėti, kad pagalbos gavėja nesugebėjo parodyti, kaip tas pavyzdys yra susijęs su šia byla ir, ypač, ar tos įmonės padėtis teisiniu ir faktiniu požiūriais buvo tokia pati arba labai panaši į pagalbos gavėjos (41). Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos gavėja turėjo vieną stambų privilegijuotoje padėtyje esantį kreditorių - valstybę ir nemažos vertės turto, pagalbos gavėjos bankroto procedūrą būtų buvę galima įvykdyti daug operatyviau, todėl tokia galimybė būtų buvusi naudingesnė didžiausiam kreditoriui, valstybei.

(118)

Galiausiai net remiantis prielaida, kad, kaip tvirtina pagalbos gavėja, bankroto procedūra būtų trukusi ketverius– penkerius metus, skirtumas tarp sumų, kurios greičiausiai būtų buvę atgautos, ir sumų, sutartų pagal susitarimą, buvo toks didelis, kad šios procedūros trukmė nebūtų turėjusi didelės reikšmės privačiam kreditoriui priimant sprendimą, ar sudaryti susitarimą. Jeigu diskonto norma yra 5,14 % (42), būsimų pinigų srautų, kuriuos sudaro 356,7 mln. SKK, dabartinė vertė net ir po penkerių metų būtų 277,6 mln. SKK, t. y. daug didesnė negu pagal susitarimą. Tokiomis sąlygomis bankroto procedūra būtų turėjusi tęstis ilgiau kaip 9 metus tam, kad dabartinė vertė būtų mažesnė už pagal susitarimą sulygtą sumą. Joks privatus rinkos dalyvis nebūtų sutikęs, jog šiuo atveju likvidavimo procedūra galėtų būti tokia ilga. Be to, bendros susigrąžintinos sumos dabartinė vertė būtų dar didesnė, jeigu būtų atsižvelgta į tai, kad didelė skolos dalis greičiausiai būtų buvusi grąžinta anksčiau, pardavus suvaržytą turtą (žr. 111111 punktą).

(119)

Remiantis turimais įrodymais galima daryti išvadą, kad privatus kreditorius nebūtų sudaręs susitarimo tokiomis sąlygomis, dėl kurių šioje byloje sutiko mokesčių inspekcija; kadangi mokesčių inspekcijos kaip atskiro kreditoriaus reikalavimus būtų galima patenkinti bet kuriuo bankroto procedūros metu ir todėl, kad dėl savo reikalavimų dydžio palyginti su kitų kreditorių reikalavimais, ji gautų daugiau kaip 99 % likusiems kreditoriams paskirstomų įplaukų, galima daryti išvadą, kad beveik visos per bankroto procedūrą gautos įplaukos atitektų mokesčių inspekcijai ir, kaip paaiškinta pirmiau, būtų didesnės už sumą, sulygtą pagal kreditorių susitarimą.

(120)

Mokesčių inspekcija, kitaip negu privatūs kreditoriai, turėjo teisę savo iniciatyva pradėti mokesčių išieškojimą parduodama nekilnojamąjį turtą, įrenginius arba pačią įmonę. Įrodymų, tokių, kaip nurodyta 82 punkte minimoje teismų praktikoje, kad mokesčių inspekcija būtų svarsčiusi šią galimybę ir padariusi išvadą, kad ją pasirinkti yra ne taip naudinga kaip priimti susitarimą, nėra.

(121)

Bet kuriuo atveju, Komisijos manymu pagalbos gavėjos argumentas, kad susitarimo procedūra apsaugo įmonę nuo mokesčių išieškojimo, neturi reikšmės. Kaip patvirtino Slovakijos valdžios institucijos, mokesčių išieškojimas buvo viena iš galimybių, kuria mokesčių inspekcija galėjo pasinaudoti iki susitarimo procedūros inicijavimo arba mokesčių inspekcijai vetavus pasiūlytą susitarimą. Todėl taikant rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijų, šią galimybę reikia apsvarstyti. Pagalbos gavėja nelygina pasiūlyto susitarimo su galimais mokesčių išieškojimo rezultatais.

(122)

Savo analizėje Komisija remiasi ir pagalbos gavėjos, ir Slovakijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis. Čia reikėtų pažymėti, kad Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, jog, kaip buvo minėta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, mokesčių inspekcijos naudai įkeisto turto vertė sudarė 397 mln. SKK. Nurodyta, kad tokia vertė paimta iš pagalbos gavėjos ataskaitų. Savo ruožtu pagalbos gavėja tvirtina, kad pagal „ekspertų nustatytas kainas“ įkeisto turto vertė yra 194 mln. SKK (žr. 22 punktą). Nors Komisija neturi nustatinėti, kurie duomenys yra teisingi, ji vis dėlto gali padaryti šias išvadas.

(123)

Pirma, įkeitimu buvo užtikrinta pagalbos gavėjos atidėtųjų mokesčių skola, kaip to reikalaujama pagal Mokesčių administravimo aktą. Jeigu pagalbos gavėjos turto vertė iš tiesų buvo lygi tik pusei įkeitimo vertės, kaip tvirtinama pagalbos gavėjos pateiktoje eksperto nuomonėje, tai reiškia, kad valstybė pareikalavo nepakankamo atidėtųjų mokesčių užtikrinimo. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad mokesčių inspekcija 2002 m. lapkričio mėn.–2003 m. lapkričio mėn. leido atidėti iš viso 477 mln. SKK mokesčių mokėjimą, greičiausiai neatitiko rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijaus. Nagrinėdama šią bylą Komisijai nebūtina nustatyti, ar šios priemonės buvo valstybės pagalba. Tačiau, jeigu ankstesni mokesčių atidėjimai buvo valstybės pagalba, rinkos ekonomikos kreditoriaus principu nebegalima remtis, kai atidėtosios sumos vėliau (iš dalies) nurašomos.

(124)

Antra, net ir tada, jei įplaukoms, kurios būtų gautos išieškojus mokesčius, apskaičiuoti būtų remiamasi mažesniais pagalbos gavėjos nurodytais skaičiais, rinkos ekonomikos kreditorius, jeigu būtų turėjęs tokią galimybę, pirmenybę būtų teikęs mokesčių išieškojimui, o ne susitarimui.

(125)

Per mokesčių išieškojimo procedūrą mokesčių inspekcija gali tiesiogiai parduoti skolininko turtą (gautinas sumas ir kitą trumpalaikį turtą, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą). Tuo metu, kai mokesčių inspekcija balsavo už susitarimą, pagalbos gavėjos atsargų vertė siekė 43 mln. SKK, galimos išieškoti gautinos sumos – 37 mln. SKK, grynieji pinigai – 161 mln. SKK (žr. 5 lentelę). Pažymima, kad vien trumpalaikio turto vertė (241 mln. SKK; 6,3 mln. EUR) (43) viršytų susitarime nurodytas įplaukas (224,3 mln. SKK; 5,93 mln. EUR). Be to, pagalbos gavėja turėjo ir kito, mažiausiai 194 mln. SKK vertės, turto.

(126)

Be to, išieškant mokesčius, kitaip negu per bankroto procedūrą, nereikėtų mokėti administracinių mokesčių. Šią procedūrą inicijuoja ir kontroliuoja mokesčių inspekcija, taigi taip pat galima daryti prielaidą, kad ji vyktų operatyviai.

(127)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad išieškant mokesčius iš pagalbos gavėjos turto būtų buvusi susigrąžinta didesnė suma negu pagal susitarimą.

(128)

Komisija atkreipia dėmesį į Slovakijos valdžios institucijų pateiktą raštą – Centrinės mokesčių inspekcijos direktoriaus raštą jam pavaldžios atitinkamos mokesčių inspekcijos direktoriui (žr. 63 punktą). Iš šio rašto aiškiai matyti, kad Centrinė mokesčių inspekcija (kuri anksčiau tiesiogiai bendravo su pagalbos gavėja) paprieštaravo pasiūlytam susitarimui ir aiškiai nurodė, jog vietos mokesčių inspekcija neturėtų balsuoti už susitarimą. Rašte nurodyta priežastis - siūlomas susitarimas „nenaudingas“ valstybei.

(129)

Slovakijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad 2004 m. pradžioje Finansų ministerija mokesčių inspekcijoms pateikė aiškius politinius nurodymus, kad mokesčių inspekcijos neturėtų pritarti jokiems susitarimams, kuriuose yra siūloma nurašyti mokesčių inspekcijų gautinas sumas (44). Šie nurodymai buvo išplatinti, nes, siekiant griežtinti mokesčių surinkimo tvarką, nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo iš dalies keičiamas Mokesčių administravimo aktas.

(130)

Dar reikėtų pažymėti, kad pati mokesčių inspekcija dar 2004 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui po pritarimo susitarimui, apskundė šį susitarimą.

(131)

Pagalbos gavėja nurodė, kad mokesčių inspekcija parodė pritarianti susitarimui dar prieš pagalbos gavėjai pradedant šią procedūrą. Komisija mano, kad pagalbos gavėjos pateikti įrodymai liudija visiškai priešingai. 2004 m. vasario 3 d. rašte pagalbos gavėjai mokesčių inspekcijos vadovas rašo, kad nors iš esmės jis nėra prieš susitarimo procedūrą, jis nesutinka su pagalbos gavėjos siūlymu susitarti dėl 35 % skolos grąžinimo.

(132)

Remiantis šiais įrodymais Komisijai nelieka nieko kita, kaip tik padaryti išvadą, kad Slovakijos valdžios institucijos nepritarė pagalbos gavėjos pasiūlytam susitarimui, ir jam nepritarė dar iki susitarimo procedūros inicijavimo 2004 m. kovo 8 d., iki kreditorių balsavimo 2004 m. liepos 9 d. ir po to, kai teismas patvirtino susitarimą.

(133)

Pagalbos gavėja teigė, kad turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikes pasekmes, pavyzdžiui, valstybės mokestinių pajamų tęstinumą (žr. 52 punktą).

(134)

Pirma, reiškia pabrėžti, kad rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijus skiriasi nuo rinkos ekonomikos investuotojo kriterijaus. Rinkos ekonomikos investuotojas pats gali spręsti, ar jam užmegzti ryšius su atitinkama įmone, ir vadovaujasi ilgalaikėmis, strateginėmis atitinkamos savo investicijų grąžos perspektyvomis (45); „rinkos ekonomikos kreditorius“, kuris jau yra susaistytas ryšiu su nemokia įmone pagal komercinę arba viešąją teisę, sieks susigrąžinti jam mokėtinas sumas (46) kuo palankesnėmis sąlygomis ir per kuo palankesnį laikotarpį. Todėl hipotetinio rinkos ekonomikos kreditoriaus ir hipotetinio rinkos ekonomikos investuotojo motyvacija yra skirtinga. Dėl to teismų sprendimuose apibrėžti skirtingi šiems dviem atvejams skirti kriterijai.

(135)

Antra, pagal analogiją su kreditoriumi – tiekėju, svarbu pažymėti, kad jo gautinų sumų pobūdis ir valstybės gautinų sumų pobūdis iš esmės skiriasi. Kadangi tiekėjo santykiai su nemokia įmone yra išimtinai sutartiniai, tiekėjas gali faktiškai nukentėti dėl to, kad praras verslo partnerį. Jeigu nemoki įmonė būtų likviduojama arba parduodama, tiekėjas turėtų surasti naują klientą arba sudaryti sutartį su nauju savininku. Rizika yra didesnė, jeigu jis labai priklauso nuo nemokios įmonės. Toks kreditorius iš tiesų pagalvos apie ateitį. Valstybės ryšiai su nemokia įmone, priešingai, grindžiami viešąja teise, todėl nepriklauso nuo šalių valios. Kiekvienas naujas savininkas, perėmęs likviduojamos įmonės turtą, savaime įgytų prievolę mokėti mokesčius. Be to, valstybė niekada nebūna priklausoma nuo vieno mokesčių mokėtojo. Pagaliau svarbiausia yra tai, kad rinkdama mokesčius valstybė nesiekia pelno, veikia nekomerciniu būdu ir neturi komercinių tikslų. Todėl minėta analogija nėra pakankamai pagrįsta.

(136)

Komisija daro išvadą, kad valstybės padėtis šiuo atveju negali būti lyginama su hipotetinio rinkos ekonomikos investuotojo padėtimi arba hipotetinio priklausomo rinkos ekonomikos kreditoriaus padėtimi. Bet kuriuo atveju taikant rinkos ekonomikos kreditoriaus principą, negalima atsižvelgti į mokesčių praradimą ateityje (47).

(137)

Galiausiai, peržiūrėjus pagalbos gavėjos pateiktus sumokėtų mokesčių duomenis pažymėtina, kad didžiausią pagalbos gavėjos sumokėtų mokesčių dalį nuo 1995 m. sudarė netiesioginiai mokesčiai (akcizo mokesčiai ir PVM). Kadangi šiuos mokesčius sumoka galutiniai vartotojai, pagalbos gavėjos likvidavimas neturėtų įtakos jų surinkimui, nes vartotojai toliau pirktų apmokestinamus produktus (šiuo atveju daugiausiai spiritą ir alkoholinius gėrimus) iš kitų gamintojų. Todėl pagalbos gavėjos argumentas dėl mokesčių praradimo ateityje yra nepagrįstas.

(138)

Komisija daro išvadą, kad jokie kiti pagalbos gavėjos pateikti įrodymai nepatvirtina, kad hipotetinio privataus kreditoriaus elgesys būtų buvęs veikiamas. Todėl joks šiame skyriuje aptartas dalykas nekeičia Komisijos atlikto ir 2.1 arba 2.2 skyriuose išdėstyto to elgesio vertinimo.

(139)

Remdamasi pirmiau išdėstytais įrodymais, Komisija daro išvadą, kad šiuo atveju rinkos ekonomikos kreditoriaus kriterijus netenkinamas ir kad valstybė suteikė pagalbos gavėjai pranašumą, kurio ši nebūtų galėjusi įgyti rinkos sąlygomis.

(140)

Todėl Komisija daro išvadą, kad skolos nurašymas, su kuriuo pagal susitarimą sutiko vietos mokesčių inspekcija, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(141)

Pagrindinis priemonės tikslas yra padėti sunkumų patiriančiai įmonei. Tokiais atvejais, jei įvykdomos atitinkamos sąlygos, galima taikyti SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą išimtį, kuria leidžiama suteikti valstybės pagalbą tam tikrų ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.

(142)

Atsižvelgdama į pagalbos gavėjos produktų portfelį, Komisija vertino, ar šiuo atveju galima taikyti specialias žemės ūkio sektoriui taikomas taisykles. Remdamasi Slovakijos valdžios institucijų pateikta informacija apie pagalbos gavėjos apyvartą, Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą priėjo prie išvados, kad didžiausia dalis pagalbos gavėjos gaminamos produkcijos nėra gaminiai, apibrėžti SESV I priede, todėl yra taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės.

(143)

Pagalbos gavėja, pareikšdama savo pastabas dėl Komisijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, užginčijo apyvartos duomenis, kuriuos prieš tai pateikė Slovakijos valdžios institucijos (žr. 1 lentelę), tačiau neginčijo Komisijos sprendimo savo vertinimą grįsti bendromis valstybės pagalbos taisyklėmis. Komisija nesiekė nustatyti, ar pagalbos gavėjos pateikti skaičiai yra tikslūs (48) ir tik tikrino, ar jos pirmiau padarytos išvados nesikeistų turint naujus duomenis. Komisija padarė išvadą, kad didžiausią pagalbos gavėjos apyvartos dalį sudaro gaminiai, nepatenkantys į EB sutarties I priedo taikymo sritį. Todėl turi būti taikomos ne konkretaus sektoriaus, o bendros valstybės pagalbos taisyklės.

(144)

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms šiuo metu reglamentuoja Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (49), („naujos gairės“), priimtos vietoj anksčiau galiojusios 1999 m. priimtos redakcijos (50) („1999 m. gairės“).

(145)

Pagal naujų gairių pereinamojo laikotarpio nuostatas, naujos gairės bus taikomos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbai, suteiktai be Komisijos leidimo (neteisėta pagalba), vertinti, jei jos dalis arba visa pagalba buvo suteikta po 2004 m. spalio 1 d., po naujų gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (104 punkto pirma pastraipa). Tačiau jeigu pagalba buvo neteisėtai suteikta iki 2004 m. spalio 1 d., analizė bus atliekama remiantis gairėmis, kurios buvo taikomos tuo metu, kai pagalba buvo teikiama (104 punkto antra pastraipa).

(146)

Mokesčių inspekcija susitarimą patvirtino 2004 m. liepos 9 d., jis įsigaliojo 2004 m. liepos 23 d. Taigi pagalba buvo neteisėtai suteikta iki 2004 m. spalio 1 d. Todėl taikomos 1999 m. gairės, kurios galiojo tuo metu, kai buvo suteikta pagalba.

(147)

Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (51) pagalbos gavėja yra vidutinė įmonė.

(148)

Pagal 1999 m. gairių 5 dalies c punktą įmonė yra laikoma sunkumus patiriančia įmone, kai įmonė atitinka jos vidaus teisės aktuose nustatytus kriterijus, pagal kuriuos jai turi būti pradėta bankroto procedūra.

(149)

Dėl pagalbos gavėjos vyko susitarimo procedūra, kurią pagal Bankroto akte pateiktą apibrėžtį galima taikyti tik nemokioms įmonėms. Todėl pagalbos gavėja yra tinkama įmonė sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbai gauti.

(150)

Ginčijamą priemonę Slovakijos valdžios institucijos iš pradžių apibūdino kaip sanavimo pagalbą. Pagal 1999 m. gaires Komisija, remdamasi III dalyje išdėstytais pagrindais, išreiškė abejones, ar pagalba yra suderinama kaip sanavimo pagalba.

(151)

Nei Slovakijos valdžios institucijos, nei pagalbos gavėja nepateikė jokių pastabų dėl šių abejonių. Komisijai dėl šio aspekto nebuvo pateikta jokių naujų faktų.

(152)

Kadangi paminėtos abejonės nebuvo išsklaidytos, Komisija daro išvadą, kad pagalba pagal 1999 m. gaires nėra suderinama kaip sanavimo pagalba.

(153)

Pagal 1999 m. gaires Komisija, remdamasi III dalyje išdėstytais pagrindais, išreiškė abejones, ar pagalba yra suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba.

(154)

Komisija pažymi, kad Slovakijos valdžios institucijos, kurioms tenka pareiga įrodyti, kad valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka, nepateikė jokių naujų faktų šiai išvadai patvirtinti. Komisija deramai atsižvelgė į pagalbos gavėjos pateiktas pastabas.

(155)

Pagal 1999 m. gaires restruktūrizavimo pagalba turi būti siejama su realaus ir darnaus restruktūrizavimo plano įgyvendinimu siekiant atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą ir skiriama tik jeigu toks planas įgyvendinamas. Valstybė narė įsipareigoja šį planą įgyvendinti; Komisija tam turi pritarti. Jei įmonė plano nevykdo, tai laikoma pagalbos išeikvojimu.

(156)

Iš esmės restruktūrizavimo planas turi suteikti pagalbos gavėjai galimybę atkurti ilgalaikį gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realistiškomis prielaidomis dėl veiklos sąlygų ateityje. Plane reikėtų apibūdinti aplinkybes, dėl kurių pagalbos gavėja patiria sunkumus, ir nurodyti atitinkamas priemones šiems sunkumams spręsti. Restruktūrizavimas negali apsiriboti finansine pagalba skoloms ir anksčiau patirtiems nuostoliams padengti, nešalinant šių sunkumų priežasčių.

(157)

1999 m. gairėse nurodoma, kad išduodant leidimą pagalbai įmonėms, esančioms remiamose teritorijose, taip pat mažosioms ir vidutinėms įmonėms, gali būti taikomos ne tokios griežtos sąlygos dėl kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir stebėsenos ataskaitų turinio. Tačiau tai neatleidžia šių įmonių nuo reikalavimo parengti restruktūrizavimo planą, o valstybių narių – nuo prievolės skirti restruktūrizavimo pagalbą tik tada, jeigu yra įgyvendinamas restruktūrizavimo planas.

(158)

Prasidėjus oficialiai tyrimo procedūrai, Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad verslo planą, kurį pagalbos gavėja turėjo parengti tam, kad būtų galima pradėti susitarimo procedūrą, išnagrinėjo tik kompetentingas teismas, t. y. ne pagalbą skirianti institucija, ir kad nei teismas, nei mokesčių inspekcija nevykdė plano įgyvendinimo stebėsenos.

(159)

Priešingai šiam patvirtinimui pagalbos gavėja nurodė, kad mokesčių inspekcija prieš patvirtindama susitarimą išnagrinėjo, ar pagal verslo planą bus galima atkurti ilgalaikį gyvybingumą, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais.

(160)

Pagalbos gavėja taip pat tvirtino, jog tai, kad nėra restruktūrizavimo plano, nėra svarbu, kai Komisija atlieka pagalbos ex post vertinimą, nes Komisija gali įvertinti, ar pagalbos gavėja faktiškai tapo gyvybinga. Pasak pagalbos gavėjos, pateikti oficialų restruktūrizavimo planą gali būti reikalaujama tik tada, kai atliekamas ex ante vertinimas, kuriam galima taikyti tik 1999 m. gaires.

(161)

Tokie argumentai neteisingi. 1999 m. gairės taikomos vertinant ir pagalbos, apie kurią pranešta, ir neteisėtos pagalbos, suderinamumą. Kaskart, kai atliekamas vertinimas, galioja sąlyga, kad restruktūrizavimo pagalba turi būti teikiama tik jei yra parengtas gyvybingas restruktūrizavimo planas. Komisija turi atlikti įvertinimą remdamasi ta informacija, kuri buvo turima tuo metu, kai pagalba buvo suteikta.

(162)

Galima daryti išvadą, kad mokesčių inspekcija, kaip pagalbą suteikianti institucija, neturėjo galimybės restruktūrizavimo plano įvertinti ir savo gautinas sumas nurašyti su sąlyga, kad toks planas bus įgyvendinamas su derama priežiūra. Todėl prmoji oficiali sąlyga, kuri taip pat yra visa apimtimi taikoma ex post vertinimui, neįvykdyta.

(163)

Slovakijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos dėl verslo plano turinio, kuria būtų išsklaidžiusios Komisijos abejones dėl to, ar pateiktas planas iš tiesų buvo toks restruktūrizavimo planas, kokio reikalaujama pagal 1999 m. gaires.

(164)

Komisijai nelieka nieko kita kaip tik pasilikti prie išvados, kurią padarė priimdama sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Pateiktame verslo plane yra tik sprendžiama svarbiausia pagalbos gavėjos problema – auganti skola valstybei. Plane niekaip nėra analizuojamos nei aplinkybės, dėl kurių pagalbos gavėja patiria sunkumus, nei įmonės to meto finansinė padėtis, nei jos finansinės perspektyvos. Kadangi tokios analizės nėra, pagalbos gavėja nepasiūlė atitinkamų priemonių, kaip pašalinti konkrečias priežastis, dėl kurių kilo sunkumų. Vienintelė išsamiai aprašyta priemonė yra siūlomas finansinis restruktūrizavimas susitariant su kreditoriais.

(165)

Plane visiškai nepaminėtas pagalbos gavėjos nuosavo kapitalo padidinimas, kurį pagalbos gavėja nurodė kaip vieną iš restruktūrizavimo priemonių. Jokiais šio dokumento duomeninis nėra patvirtinama, kad Hydree Slovakia kapitalo padidinimas turėtų būti laikomas priemone, užtikrinančia, kad pagalbos gavėja ilgalaikiu laikotarpiu nekartos savo strategijos finansuoti gamybą nesumokant PVM ir akcizo mokesčių, nes būtent tai galiausiai lėmė jos sunkumus. Slovakijos valdžios institucijos pačios patvirtino, kad kapitalo padidinimas jokiais būdais nesumažino finansinių problemų pasikartojimo rizikos. Šios abejonės dar labiau sustiprėja atsižvelgiant į tai, kad kapitalo padidinimas iš viso sudarė 21 mln. SKK, o restruktūrizuojama skola buvo 644 mln. SKK.

(166)

Kapitalo padidinimas savaime neįrodo, jog rinkoje tikima pagalbos gavėjos ilgalaikio gyvybingumo atkūrimu. Komisija pažymi, kad pagalbos gavėja, nepaisant jos aktyvių pastangų, nesugebėjo gauti privataus banko paskolos.

(167)

Be to, gamybos įrangos nuoma pagalbos gavėjos konkurentui, Old Herold s.r.o., buvo akivaizdžiai būtina dėl to, kad pagalbos gavėja prarado licenciją spirito ir alkoholinių gėrimų gamybai, o ne dėl to, kad minėta gamyba buvo nuostolinga ir ją reikėjo restruktūrizuoti. Tiesa, po susitarimo įgyvendinimo pagalbos gavėja galėjo prašyti išduoti naują licenciją, bet to nedarė. Vis dėlto Komisija pažymi, kad pagalbos gavėja ir toliau pardavinėja įmonės Old Herold produkciją, pagamintą naudojant pagalbos gavėjos gamybos įrangą ir pažymėtą pagalbos gavėjos prekių ženklu, ir netgi planuoja padidinti šiuos pardavimus (tai nurodyta metinėje 2004 m. balandžio 29 d.–gruodžio 30 d. ataskaitoje). Todėl šios gamybos įrangos nuoma negali būti vertinama kaip restruktūrizavimo priemonė, nes remiantis visais surinktais įrodymais, šios gamybos dalies restruktūrizuoti nereikėjo.

(168)

Kitos verslo plane pasiūlytos priemonės neišsklaidė Komisijos abejonių. Šios priemonės yra paprasta veikla, vykdoma įprastoje verslo eigoje, o ne restruktūrizavimo priemonės (senos įrangos arba transporto priemonių pardavimas). Abi pasiūlytos struktūrinės priemonės (nepelningos nealkoholinių gėrimų gamybos nutraukimas ir kai kurio nekilnojamojo turto pardavimas) buvo aprašytos labai neaiškiai, nenurodant konkrečių gaminių ir laikotarpių. Slovakijos valdžios institucijos patvirtino, kad nekilnojamasis turtas, skirtas pardavimui (administracinis pastatas, parduotuvė ir poilsinis pastatas), nebuvo parduotas iki 2005 m. spalio 10 d., t. y. kad ši planuota priemonė nebuvo įgyvendinta taip, kaip apie ją buvo pranešta.

(169)

Kadangi oficialaus restruktūrizavimo plano, realios sunkumų analizės nėra, nenustatytos priemonės šiems sunkumams spręsti ir neapibrėžtos rinkos sąlygos bei perspektyvos, Komisija daro išvadą, kad pagalbos gavėjos pateiktas verslo planas nėra toks restruktūrizavimo planas, kokio reikalaujama 1999 m. gairėse (52). Todėl Komisijos abejonės dėl pagalbos gavėjos gyvybingumo atkūrimo nebuvo išsklaidytos.

(170)

Nors Komisijos išvada, jog, nesant realaus restruktūrizavimo plano, jos abejonės dėl ilgalaikio gyvybingumo neišsklaidytos, pati savaime yra pakankama padaryti išvadą, kad ši pagalba nesuderinama su bendrąja rinka, Komisija dar išnagrinės kitą svarbų kriterijų, nustatytą 1999 m. gairėse, t. y. tai, kad pagalbos suma turi apsiriboti griežtu būtinu minimumu.

(171)

Pagal 1999 m. gairių 40 punktą, pagalbos suma ir intensyvumas turi būti apriboti iki visiško minimumo, kurio reikia, kad būtų galima imtis restruktūrizavimo, atsižvelgiant į pagalbos gavėjo turimus finansinius išteklius. Tikimasi, kad pagalbos gavėja svariai prisidės prie restruktūrizavimo savo ištekliais.

(172)

Restruktūrizavimo išlaidos prilygo bendrai susitarimu restruktūrizuojamos skolos sumai. Pagalbos gavėja padengė 35 % šios sumos.

(173)

Slovakijos valdžios institucijos nepateikė tolesnių paaiškinimų dėl abejonių, kurias Komisija išreiškė dėl šio aspekto. Pagalbos gavėja paaiškino, kaip finansavo po susitarimo likusios skolos mokėjimą (žr. 30–35 punktus). Pasak pagalbos gavėjos, jos indėlį iš viso sudarė 231 mln. SKK (6,1 mln. EUR).

(174)

Pirma, pagalbos gavėjos turėti ištekliai viršijo skolos, likusios po susitarimo, sumą. Tai reiškia, kad suteikta pagalba nebuvo apribota iki būtino minimumo.

(175)

Tačiau dar svarbiau yra tai, kad Komisijos nuomone įmonės Old Herold suteiktas kreditas pagal 1999 m. gaires neatitinka pagalbos gavėjos indėlio kriterijų. Mokėtinos sumos yra nuolatinis įmonės veiklos finansavimo šaltinis. Tai yra trumpalaikės paskolos, tačiau jas reikia grąžinti. Įmonė įgyja papildomų išteklių restruktūrizavimui vykdyti tik tuo atveju, jeigu teikėjai įsipareigoja suteikti ilgesnį apmokėjimo laikotarpį, negu įprastai; toks atidėjimas yra požymis, kad rinkoje tikima įmonės gyvybingumo atkūrimu.

(176)

Pagalbos gavėja niekaip neįrodė, kad Old Herold būtų atidėjusi mokėjimą daug ilgesniam laikui negu įprasta pagal pagalbos gavėjos ir jos tiekėjų komercinę praktiką. 40 dienų apmokėjimo terminą galima laikyti įprasta praktika, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis pagalbos gavėjai buvo nustatytas po susitarimo. Tada pagalbos gavėja jau nebeturėjo finansinių sunkumų. Pagrindinis susitarimo tikslas būtent ir buvo padėti pagalbos gavėjai įveikti finansinius sunkumus.

(177)

Todėl Komisija daro išvadą, kad šio ilgesnio apmokėjimo termino negalima vertinti kaip indėlio į restruktūrizavimą iš išorės šaltinių.

(178)

Be šio atidėjimo pagalbos gavėjos indėlis pagal 1999 m. gaires yra 131 mln. SKK (3,4 mln. EUR), taigi sudaro 20 % restruktūrizavimo išlaidų.

(179)

1999 m. gairėse nebuvo nustatyta jokių ribų, kada pagalbos gavėjo indėlis laikomas reikšmingu.

(180)

Atsižvelgdama į 1999 m. gairių taikymo praktiką ir į savo politikos pokyčius šiuo požiūriu – 2004 m. gairėse šios ribos yra nustatytos (53), Komisija mano, kad 20 % pagalbos gavėjos indėlis yra gana mažas. Tokį indėlį pagal 1999 m. gaires galima pripažinti tik tada, jei įvykdomos visos kitos pagalbos patvirtinimo sąlygos. Komisija tokiu atveju turėtų atsižvelgti į kitus kriterijus, pavyzdžiui, ar įmonė veikia remtinoje srityje, kiek finansavimo šaltiniai atspindi kitų rinkos dalyvių, išskyrus pačią pagalbos gavėją ir jos akcininkus, pasitikėjimą, į ilgalaikį įmonės gyvybingumą ir kitus šios bylos ypatumus.

(181)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija negali sutikti, kad pagalbos gavėjos indėlis yra reikšmingas. Komisija daro išvadą, kad jos abejonės dėl to, ar pagalbos gavėjos indėlis reikšmingas ir ar pagalba apsiribojo būtinu minimumu, nebuvo išsklaidytos.

(182)

Komisija daro išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka nei kaip sanavimo, nei kaip restruktūrizavimo pagalba. Be to, šioje byloje netaikytinos jokios kitos SESV išdėstytos nukrypti leidžiančios nuostatos.

(183)

Komisija mano, kad Slovakijos Respublika neteisėtai suteikė galimybę nurašyti Frucona Košice, a.s. mokestinę skolą, tuo pažeisdamos SESV sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Ši pagalba nesuderinama su vidaus rinka pagal jokias SESV išdėstytas nukrypti leidžiančias nuostatas.

(184)

Nepaisant to, kad mokesčių inspekcija sustabdė mokesčių nurašymą iki šios procedūros pabaigos, Komisija mano, kad pagalbos gavėjai pranašumas suteiktas tuo momentu, kai mokesčių inspekcija nusprendė nurašyti dalį savo reikalavimų ir taip suteikė pagalbos gavėjai pagalbą. Tas momentas – tai susitarimo su kreditoriais įsigaliojimas 2004 m. liepos 23 d. Pagalbos gavėjos pranašumą prieš konkurentus sudaro tai, kad mokesčių inspekcija neišieškojo savo mokestinių reikalavimų.

(185)

Norint atkurti ex ante padėtį, valstybės pagalbą reikia išieškoti. Kadangi pranašumas suteiktas kreditorių susitarimo įsigaliojimo 2004 m. liepos 23 d. momentu, išieškotina pagalbos suma yra visa tame susitarime numatyta nurašymo suma.

(186)

Tačiau Slovakijos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad kelių mokesčio įsiskolinimai, kuriuos sudaro 424 490 SKK, į susitarimą įtraukti klaidingai. Dėl to susitarime nurodyta pagrindinė skola buvo ta suma sumažinta ir įrašyta pataisyta 640 369 341 SKK suma.

(187)

Kelių mokesčio įsiskolinimai, kurie buvo laikyti nurašytais, buvo visiškai sumokėti 2006 m. rugpjūčio 2 d. Apskaičiuojant pagalbos sumą ir palūkanas, kurias reikia išieškoti, į šį mokėjimą reikėtų atsižvelgti.