(1)

pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/493/ES (2) į dvyliktąjį regioną, kuriame reikėtų pradėti rinkti su visais prašymais susijusius duomenis ir juos perduoti į Vizų informacinę sistemą (VIS), įeina Kosta Rika, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Nikaragva ir Panama; į tryliktąjį regioną įeina Kanada, Meksika ir Jungtinės Valstijos; į keturioliktąjį regioną įeina Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Kuba, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sen Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vincentas ir Grenadinai, Surinamas ir Trinidadas ir Tobagas; į penkioliktąjį regioną įeina Australija, Fidžis, Kiribatis, Maršalo Salos, Mikronezija, Nauru, Naujoji Zelandija, Palau, Papua Naujoji Gvinėja, Samoa, Saliamono Salos, Rytų Timoras, Tonga, Tuvalu ir Vanuatu;

(2)

valstybės narės pranešė Komisijai, kad jos parengė būtinas technines ir teisines priemones Reglamento (EB) Nr. 767/2008 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims, susijusiems su visais šių regionų prašymais, surinkti ir perduoti į VIS, įskaitant priemones duomenims rinkti ir (arba) perduoti kitos valstybės narės vardu;

(3)

įvykdžius Reglamento (EB) Nr. 767/2008 48 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje išdėstytas sąlygas, Komisija turi nustatyti VIS veikimo pradžios dvyliktajame, tryliktajame, keturioliktajame ir penkioliktajame regionuose datą;

(4)

atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti VIS veikimo pradžios datą, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 grindžiamas Šengeno acquis, Danija pranešė apie Reglamento (EB) Nr. 767/2008 įgyvendinimą savo nacionalinėje teisėje pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį. Todėl Danija pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą;

(6)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas. Todėl Jungtinei Karalystei jis nėra privalomas ar taikomas;

(7)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas. Todėl Airijai jis nėra privalomas ar taikomas;

(8)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (5), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(9)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(10)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(11)

Kipro atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje;

(12)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(13)

Kroatijos atžvilgiu šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,