i)

bent 60:1 kontrasto santykį, išmatuotą bent 85° horizontaliuoju stebėjimo kampu, su ekraną dengiančiu stiklu ar be jo;

ii)

2,3 megapikselio (MP) arba didesnę savąją skyrą;

iii)

bent sRGB spalvų gamą, kaip apibrėžta IEC 61966 2-1. Spalvų erdvės poslinkiai yra leistini su sąlyga, kad būtų palaikoma ne mažiau kaip 99 % nustatytųjų sRGB spalvų.

Pastabos.

a)

kompiuterių monitoriai;

b)

skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai;

c)

informaciniai monitoriai ir

d)

kiti gaminiai, įskaitant monitorius su klaviatūros, vaizdo ir pelės perjungimo funkcijomis, taip pat kiti pramoniniai monitoriai, atitinkantys šioje specifikacijoje pateiktas apibrėžtis ir kvalifikacinius kriterijus.

a)

gaminių, kurių matomos ekrano dalies įstrižainė yra didesnė nei 61 colio;

b)

gaminių su integruotu televizijos imtuvu;

c)

gaminių, kurie reklamuojami ir parduodami kaip televizoriai, įskaitant gaminius su kompiuterio įvedimo prievadu (pvz., VGA), kurie reklamuojami ir parduodami visų pirma kaip televizoriai;

d)

gaminių, kurie yra komponentiniai televizoriai. Komponentinis televizorius yra gaminys, sudarytas iš dviejų arba daugiau atskirų komponentų (pvz., vaizdavimo įrenginio ir imtuvo), kurie reklamuojami ir parduodami kaip vieno modelio arba sisteminio žymėjimo televizorius. Komponentinis televizorius gali turėti daugiau kaip vieną maitinimo laidą;

e)

dvejopos funkcijos įrenginių (televizorius ir kompiuterio monitorius), kurie reklamuojami ir parduodami kaip dvejopos funkcijos gaminiai;

f)

mobiliųjų kompiuterinių ir ryšio įrenginių (pvz., planšetinių ir delninių kompiuterių, el. skaitytuvų, išmaniųjų telefonų);

g)

gaminių, kurie turi atitikti medicinos prietaisų specifikacijas, kuriomis draudžiamos energijos suvartojimo valdymo funkcijos ir (arba) kurie neturi energijos vartojimo veiksenos, atitinkančios miego būsenos apibrėžtį;

h)

mažafunkcių klientų, itin mažafunkcių klientų arba nulinių klientų.

a)

Gaminiai turi turėti bent vieną galios valdymo funkciją, kuri turi būti įjungta pagal numatytąją nuostatą ir kurią naudojant gaminį iš tiesiogiai prijungto pagrindinio įrenginio arba vidine komanda (pvz., naudojant VESA monitoriaus galios valdymo signalų (angl. Display Power Management Signalling, DPMS) palaikymo funkciją, kuri turi būti įjungta pagal numatytąją nuostatą) galima automatiškai perjungti iš įjungties veiksenos į miego būseną.

b)

Gaminiai, kurie vaizduojamą turinį iš vieno ar daugiau vidinių šaltinių generuoja savaime, turi turėti jutiklį arba laikmatį, kuris turi būti įjungtas pagal numatytąją nuostatą ir kuriuo gaminys būtų automatiškai perjungiamas į miego arba išjungties būseną.

c)

Jei gaminys turi vidinę numatytąją delsos, po kurios gaminys pereina iš įjungties veiksenos į miego arba išjungties būseną, nuostatą, tos delsos laikas turi būti nurodytas.

d)

Kompiuterių monitoriai, atjungus juos nuo pagrindinio kompiuterio, per 15 min. turi automatiškai pereiti į miego arba išjungties būseną.

—

DP – gaminio pikselių tankis, suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus, pikseliais kvadratiniame colyje,

—

r – ekrano skyra megapikseliais,

—

A – matomos ekrano dalies plotas kvadratiniais coliais.

—

r1 ir r2 – ekrano skyra megapikseliais, naudojama PON_MAX apskaičiuoti,

—

DP – gaminio pikselių tankis, suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus, pikseliais kvadratiniame colyje ir

—

A – matomos ekrano dalies plotas kvadratiniais coliais.

—

PEP< 27″ – geresnių charakteristikų monitoriaus su mažesniu nei 27 colių įstrižainės ekranu įjungties veiksenos leidžiamoji galia vatais,

—

PEP≥ 27″ – geresnių charakteristikų monitoriaus su ne mažesniu kaip 27 colių įstrižainės ekranu įjungties veiksenos leidžiamoji galia vatais ir

—

PON_MAX – didžiausia įjungties veiksenos vartojamoji galia vatais.

a)

Jei RABC yra mažesnis nei 20 %, PABC prie PON_MAX nepridedama.

b)

PON, ABC funkcijai esant išjungtai, išmatuota pagal ENERGY STAR bandymo metodą, turi būti ne didesnė nei PON_MAX.

—

RABC – įjungties veiksenos vartojamosios galios sumažinimo dėl ABC funkcijos procentas,

—

P300 – įjungties veiksenos vartojamoji galia vatais, išmatuota esant 300 liuksų aplinkos apšvietai, ir

—

P10 – įjungties veiksenos vartojamoji galia vatais, išmatuota esant 10 liuksų aplinkos apšvietai.

—

PABC – įjungties veiksenos leidžiamoji galia vatais ir

—

PON_MAX – didžiausia įjungties veiksenos vartojamoji galia vatais.

—

PON – apskaičiuota įjungties veiksenos vartojamoji galia vatais,

—

PL – bandomu įrenginiu (BĮ) apkrauto žemosios įtampos nuolatinės srovės šaltinio kintamosios srovės energijos suvartojimas vatais ir

—

PS – maitinimo šaltinyje prarandama kintamosios srovės vartojamoji galia vatais.

—

PSLEEP_AP – didžiausia miego būsenos vartojamoji galia vatais, taikoma gaminiams, kurie išbandyti su papildomomis energiją vartojančiomis funkcijomis,

—

PSLEEP_MAX – didžiausia miego būsenos vartojamoji galia vatais, nurodyta 2 lentelėje,

—

PDN – leidžiamoji galia vatais per miego būsenos bandymą, esant suaktyvintai duomenų arba tinklo funkcijai, nurodyta 3 lentelėje, ir

—

PADD – leidžiamoji galia vatais per miego būsenos bandymą, esant pagal numatytąją nuostatą suaktyvintoms papildomoms funkcijoms, nurodyta 4 lentelėje.

a)

Statinis NMŠ – NMŠ, kurio išėjimo įtampą užtikrina kietojo kūno elektroniniai galios komponentai.

b)

Sukusis NMŠ – NMŠ, kurio išėjimo įtampą užtikrina viena ar daugiau sukiųjų elektros mašinų:

c)

Tiekiama elektros energija:

a)

N + 0: NMŠ, esant bet kokiam gedimui, įprasta veiksena veikti negali. Perteklumo nėra;

b)

N + 1: lygiagretusis NMŠ, kuris gali įprasta veiksena veikti ir tuomet, kai yra sugedęs vienas NMŠ mazgas arba viena NMŠ mazgų grupė;

c)

2N: lygiagretusis NMŠ, kuris gali įprastu režimu veikti ir tuomet, kai pusė jo NMŠ mazgų yra sugedę.

a)

įprasta veiksena – pastovi veiksena, kuria NMŠ veikia šiomis sąlygomis:

b)

sukauptos energijos veiksena – pastovi veiksena, kuria NMŠ veikia šiomis sąlygomis:

c)

gretšakės veiksena – veiksena, kuria NMŠ veikia tiekdamas maitinimą apkrovai tik per gretšakę.

a)

priklausomas nuo įtampos ir dažnio (PĮD) – gali apsaugoti apkrovą nutrūkus elektros energijos tiekimui iš tinklo; (3)

b)

nepriklausomas nuo įtampos (NĮ) – gali apsaugoti apkrovą taip pat kaip PĮD, be to, apsaugo nuo:

c)

nepriklausomas nuo įtampos ir dažnio (NĮD) – išėjimo charakteristikos nepriklauso nuo įtampos ir dažnio pokyčių; gali apsaugoti apkrovą nuo neigiamo tokių pokyčių poveikio neeikvodamas energijos iš sukauptos energijos šaltinio.

a)

Techninės priežiūros gretšakė (grandinė) – alternatyvi galios grandinė, užtikrinanti apkrovos maitinimo nenutrūkstamumą atliekant techninės priežiūros darbus.

b)

Automatinė gretšakė – netiesioginiam kintamosios srovės keitikliui alternatyvi galios grandinė (pagrindinė arba atsarginė).

a)

įrengtų modulių skaičius;

b)

perteklumas;

c)

įėjimo ir išėjimo filtrų tipas ir skaičius;

d)

lygintuvo impulsų skaičius (6) ir

e)

energijos kaupimo sistemos talpa.

a)

gaminių, kurie yra įmontuoti kompiuteryje ar kitame galutiniame energiją naudojančiame įrenginyje (pvz., vidinių maitinimo šaltinių su baterijomis ar modemų, apsaugos sistemų ir t. t. atsarginio maitinimo šaltinių su baterijomis);

b)

pramoninių NMŠ, specialiai skirtų ypatingos svarbos kontrolės ar gamybos procesams ar operacijoms apsaugoti;

c)

komunalinių NMŠ, skirtų naudoti elektros perdavimo ir skirstymo sistemose (pvz., elektros pastotės ar rajono NMŠ);

d)

kabelinės televizijos NMŠ, skirtų maitinti už įmonės įrangos ribų esančiai kabelinės televizijos signalo skirstymo sistemai, kuri yra tiesiogiai arba netiesiogiai prijungta prie paties kabelio. „Kabelis“ gali reikšti bendraašį kabelį (metalinį laidą), optinį kabelį arba belaidį ryšį (pvz., Wi-Fi);

e)

NMŠ, suprojektuotų taip, kad atitiktų konkrečius saugos įrangai (pvz., avariniam apšvietimui, avariniam veikimo režimui, avariniams išėjimams ar medicininei diagnostikos įrangai) taikomus UL saugos standartus;

f)

mobiliųjų NMŠ ir NMŠ, skirtų naudoti laivuose, jūreivystėje ar oreivystėje.

—

EffAVG – vidutinis pagal apkrovą pakoreguotas efektyvumas,

—

tn % – laiko, kurį įrenginys veikia esant apkrovai, lygiai n % etaloninės bandymo apkrovos pagal 1 lentelėje pateiktas apkrovos prielaidas, procentas,

—

Eff|n % – efektyvumas esant apkrovai, lygiai n % etaloninės bandymo apkrovos, išmatuotas pagal ENERGY STAR bandymo metodą.

a)

pagal 2 lentelę nustatytas mažiausias vidutinis efektyvumas (EffAVG_MIN), atitinkantis vardinę išėjimo galią ir mažiausios NMŠ įėjimo priklausomybės veikseną, jei modelio išėjimo galia yra ne didesnė kaip 10 000 W arba jei jis neturi 3.6 skirsnyje nurodytų ryšio ir matavimo funkcijų, arba

b)

pagal 3 lentelę nustatytas mažiausias vidutinis efektyvumas (EffAVG_MIN), atitinkantis vardinę išėjimo galią ir mažiausios NMŠ įėjimo priklausomybės veikseną, jei modelio išėjimo galia yra didesnė kaip 10 000 W ir jis turi 3.6 skirsnyje nurodytas ryšio ir matavimo funkcijas.

a)

pagal 2 lentelę nustatytas mažiausias vidutinis efektyvumas (EffAVG_MIN), atitinkantis vardinę išėjimo galią ir mažiausios NMŠ įėjimo priklausomybės veikseną, jei modelio išėjimo galia yra ne didesnė kaip 10 000 W arba jei jis neturi 3.6 skirsnyje nurodytų ryšio ir matavimo funkcijų, arba

b)

pagal 3 lentelę nustatytas mažiausias vidutinis efektyvumas (EffAVG_MIN), atitinkantis vardinę išėjimo galią ir mažiausios NMŠ įėjimo priklausomybės veikseną, jei modelio išėjimo galia yra didesnė kaip 10 000 W ir jis turi 3.6 skirsnyje nurodytas ryšio ir matavimo funkcijas.

—

EffAVG – vidutinis pagal apkrovą pakoreguotas efektyvumas,

—

Eff1 – pagal 1 lygtį apskaičiuotas vidutinis pagal apkrovą pakoreguotas efektyvumas mažiausios įėjimo priklausomybės veiksena (t. y. NĮD arba NĮ),

—

Eff2 – pagal 1 lygtį apskaičiuotas vidutinis pagal apkrovą pakoreguotas efektyvumas didžiausios įėjimo priklausomybės veiksena (t. y. PĮD).

a)

bendrosios charakteristikos (gamintojas, modelio pavadinimas ir numeris);

b)

elektrinės charakteristikos (galios keitimo mechanizmas, topologija, įėjimo ir išėjimo įtampa ir dažnis);

c)

vidutinis efektyvumas, pagal kurį nustatyta atitiktis reikalavimams;

d)

efektyvumas kiekviename apkrovos charakteristikos taške ir galios faktoriaus bandymo rezultatai kiekviena taikoma įprasta veiksena, atitinkantys abi išbandytas (didžiausią ir mažiausią) modulinių NMŠ gaminių grupių sąrankas;

e)

matavimo ir ryšio funkcijų galimybės (skaitiklio rodomi duomenys, per tinklą teikiami duomenys ir galimi protokolai);

f)

jei taikoma, interneto nuoroda į viešą dokumentą, kuriame pateiktos specifinių modelio bandymo procedūrų gairės;

g)

baterijos ir (arba) energijos kaupiklio charakteristikos;

h)

fiziniai matmenys.

a)

skaitiklis pardavimo vietoje pateikiamas kartu su NMŠ kaip pridėtinis nepriklausomas išorinis komponentas arba yra įmontuotas į NMŠ;

b)

skaitiklis matuoja NMŠ išėjimo energiją kilovatvalandėmis (kWh) kiekviena įprasta veiksena;

c)

skaitiklis gali perduoti matavimo rezultatus per tinklą naudodamas vieną iš protokolų: Modbus RTU, Modbus TCP arba SNMP (1, 2 arba 3 versija);

d)

jei skaitiklis yra išorinis NMŠ priedėlis, jis turi atitikti 3.6.2 skirsnio reikalavimus;

e)

jei skaitiklis yra įmontuotas į NMŠ, jis turi atitikti 3.6.3 skirsnio reikalavimus.

a)

atitikti 2 arba aukštesnę (t. y. 1, 0,5 S arba 0,2 S) tikslumo klasę, kaip nustatyta IEC 62053-21 (7), IEC 62053-22 (8) arba ANSI C12.2 (9) standartuose;

b)

užtikrinti ne didesnę kaip 2 % santykinę energijos matavimo paklaidą, palyginti su standartu, matuojant 3.6.4 skirsnyje nurodytomis sąlygomis, išskyrus srovės matavimą – jis tikrinamas esant 25 % ir 100 % didžiausios skaitiklio srovės;

c)

užtikrinti ne didesnę kaip 5 % santykinę energijos matavimo paklaidą, palyginti su standartu, kaip visos matavimo sistemos (įskaitant srovės transformatorius, kurie gali būti įrengti skaitiklyje ir NMŠ) dalis, matuojant 3.6.4 skirsnyje nurodytomis sąlygomis.

a)

aplinkos sąlygos – turi atitikti ENERGY STAR bandymo metodą ir jame nurodytus standartus ir

b)

elektrinės sąlygos – turi atitikti kiekvieną apkrovos charakteristikos tašką pagal ENERGY STAR bandymo metodą ir jame nurodytus standartus.

a)

nustatant tam tikro pavienio gaminio modelio atitiktį reikalavimams reprezentatyviuoju modeliu laikoma tam tikra gaminio sąranka; tokios sąrankos gaminį numatoma žymėti ir pardavinėti su ENERGY STAR ženklu;

b)

nustatant modulinių NMŠ gaminių grupės, kurios modeliai skiriasi įrengtų modulių skaičiumi, atitiktį, gamintojas kaip reprezentatyviuosius modelius pasirenka didžiausią ir mažiausią sąrankas, t. y. reikalavimus turi atitikti ir mažiausios, ir didžiausios neperteklinės sąrankos modulinė sistema. Jei didžiausios ir mažiausios sąrankų reprezentatyvieji modeliai atitinka ENERGY STAR reikalavimus esant atitinkamai išėjimo galiai, laikoma, kad visų modulinės NMŠ gaminių grupės tarpinių sąrankų modeliai atitinka ENERGY STAR reikalavimus;

c)

nustatant NMŠ gaminių grupės, kurios modeliai yra susiję ne įrengtų modulių skaičiumi, o kitomis savybėmis, atitiktį reikalavimams, reprezentatyviuoju modeliu laikomas modelis, atitinkantis daugiausia energijos vartojančio tos gaminių grupės įrenginio sąranką, išskyrus energijos kaupimo sistemų skirtumus – laikydamasis ENERGY STAR bandymo metodo reikalavimų, gamintojas bandymui gali pasirinkti bet kurią energijos kaupimo sistemą. Kitų gaminių grupės gaminių atitikties reikalavimams bandyti nebūtina, bet jie turi atitikti taikomus ENERGY STAR ženklo suteikimo reikalavimus, ir tam tikru momentu po pradinio atitikties reikalavimams nustatymo gali būti atliekami jų patikros bandymai.

a)

yra reklamuojamas ir parduodamas kaip serveris;

b)

yra pritaikytas ir numatytas naudoti vienai ar daugiau serverio operacinių sistemų (OS) ir (arba) hipervizorių;

c)

paprastai yra skirtas vartotojų įdiegtoms taikomosioms (paprastai verslo, bet ir kitokioms) programoms vykdyti;

d)

palaiko klaidų taisymo kodą (ECC) ir (arba) buferinę atmintinę (įskaitant ir dviejų eilių jungties buferinės atmintinės modulių (DIMM), ir pagrindinės plokštės buferinės atmintinės (BOB) sąrankas);

e)

komplektuojamas ir parduodamas kartu su vienu arba daugiau kintamosios srovės–nuolatinės srovės arba nuolatinės srovės–nuolatinės srovės maitinimo šaltinių ir

f)

yra suprojektuotas taip, kad visi procesoriai galėtų naudoti bendrą sisteminę atmintinę ir viena OS arba hipervizorius galėtų kreiptis į kiekvieną procesorių.

a)

numatyta jo sąranka su pertekliniais maitinimo šaltiniais;

b)

yra su specialiu integruotu valdikliu (pvz., paslaugų procesoriumi).

a)

„Blade“ serveris – serveris, skirtas naudoti „Blade“ rėme. „Blade“ serveris yra didelio tankio įrenginys, veikiantis kaip atskiras serveris, kuriame yra bent vienas procesorius ir sisteminė atmintinė, tačiau jo veikimas priklauso nuo bendrų „Blade“ rėmo išteklių (pvz., maitinimo šaltinių, aušinimo įtaisų). Procesorius arba atmintinės modulis, skirtas atskiro serverio pajėgumui padidinti, nelaikomas „Blade“ serveriu.

b)

„Blade“ rėmas – korpusas, kuriame yra bendri „Blade“ serverių naudojimo ištekliai, „Blade“ laikmenos ir kiti „Blade“ formos įtaisai. Bendri ištekliai rėme gali būti maitinimo šaltiniai, duomenų saugojimo laikmenos ir aparatinė įranga, skirta nuolatinei elektros srovei paskirstyti, temperatūrai kontroliuoti, sistemai valdyti ir tinklo paslaugoms teikti.

c)

„Blade“ laikmena – laikmena, skirta naudoti „Blade“ rėme. „Blade“ laikmenos veikimas priklauso nuo bendrų „Blade“ rėmo išteklių (pvz., maitinimo šaltinių, aušinimo įtaisų).

a)

tiekiamos rinkai ir parduodamos kaip serveriai, optimaliai pritaikyti sudėtingesnėms skaičiavimo funkcijoms atlikti;

b)

projektuojamos (arba surenkamos) ir optimaliai pritaikomos daugeliui lygiagrečių funkcijų atlikti;

c)

jas sudaro keli (paprastai vienodi) kompiuteriniai mazgai, kurie, visų pirma siekiant padidinti skaičiavimo pajėgumą, jungiami į grupes;

d)

mazgai tarpusavyje sujungti didelės spartos duomenų apdorojimo jungtimis.

a)

Kintamosios srovės–nuolatinės srovės maitinimo šaltinis – maitinimo šaltinis, kuris iš elektros tinklo tiekiamą linijos įtampos kintamąją srovę paverčia vieno ar daugiau išėjimo šaltinių nuolatine srove serveriui maitinti.

b)

Nuolatinės srovės–nuolatinės srovės maitinimo šaltinis – maitinimo šaltinis, kuris tiekiamą linijos įtampos nuolatinę srovę paverčia vieno ar daugiau išėjimo šaltinių nuolatine srove serveriui maitinti. Pagal šią specifikaciją serveryje integruotas vidinis nuolatinės srovės keitiklis į nuolatinę srovę (vadinamasis įtampos reguliatorius), kuriuo žemos įtampos (pvz., 12 V) nuolatinė srovė keičiama į kitokią išėjimo nuolatinę srovę serverio komponentams maitinti, nelaikomas nuolatinės srovės–nuolatinės srovės maitinimo šaltiniu.

c)

Vieno išėjimo maitinimo šaltinis – maitinimo šaltinis, projektuojamas taip, kad didžioji jo vardinės išėjimo galios dalis tektų vienam pagrindiniam išėjimo nuolatinės srovės serverio maitinimo šaltiniui. Vieno išėjimo maitinimo šaltiniai gali turėti vieną arba daugiau rezervinių išėjimų, kurie veikia visada, kai yra prijungti prie išorinio maitinimo šaltinio. Pagal šią specifikaciją visų papildomų maitinimo šaltinio išėjimų, kurie nėra pagrindiniai ir rezerviniai išėjimai, bendra vardinė išėjimo galia negali viršyti 20 W. Maitinimo šaltiniai su keliais išėjimais, kurių įtampa yra tokia pati kaip ir pagrindinio išėjimo, laikomi vieno išėjimo maitinimo šaltiniais, išskyrus atvejus, kai tie išėjimai yra: 1) gaunami iš atskirų keitiklių arba su atskirais išėjimo galios išlyginimo etapais arba 2) jiems taikomi atskiri srovės apribojimai.

d)

Daugelio išėjimų maitinimo šaltinis – maitinimo šaltinis, projektuojamas taip, kad didžioji jo vardinės išėjimo galios dalis tektų daugiau kaip vienam pagrindiniam išėjimo nuolatinės srovės serverio maitinimo šaltiniui. Daugelio išėjimų maitinimo šaltiniai gali turėti vieną arba daugiau rezervinių išėjimų, kurie veikia visada, kai yra prijungti prie įėjimo maitinimo šaltinio. Pagal šią specifikaciją visų papildomų maitinimo šaltinio išėjimų, kurie nėra pagrindiniai ir rezerviniai išėjimai, bendra vardinė išėjimo galia yra ne mažesnė kaip 20 W.

a)

pradeda ir baigia kiekvieną veikimo našumo testo segmentą (etapą);

b)

kontroliuoja veikimo našumo testui atlikti reikalingą darbinę apkrovą;

c)

pradeda ir baigia duomenų rinkimą iš galios analizatoriaus, kad būtų galima susieti kiekvieno etapo galios ir veikimo charakteristikų duomenis;

d)

kaupia registracijos failus su našumo testo galios ir veikimo charakteristikų duomenimis;

e)

pakeičia neapdorotus duomenis tinkamo formato duomenimis, kad būtų galima pranešti, pateikti ir patvirtinti našumo testo rezultatus, ir

f)

renka ir kaupia aplinkos duomenis, jei tokia funkcija automatiškai vykdoma per našumo testą.

a)

patikimumo funkcijos – funkcijos, palaikančios serverio gebėjimą atlikti numatytąją funkciją išvengiant pertrūkių dėl komponentų gedimų (pvz., tinkamų komponentų parinkimas, vardinės temperatūros ir (arba) įtampos sumažinimas, klaidų nustatymas ir ištaisymas);

b)

prieinamumo funkcijos – funkcijos, palaikančios serverio gebėjimą tam tikrą prastovos laiką optimaliai veikti normaliu pajėgumu (pvz., perteklumas [tiek mikro-, tiek makrolygmens]);

c)

priežiūrumo funkcijos – funkcijos, palaikančios galimybes atlikti serverio techninę priežiūrą nepertraukiant jo veikimo (pvz., pakeisti komponentus neišjungus maitinimo).

1)

mažesnio našumo gaminio sąranka – procesoriaus lizdo galios, maitinimo šaltinių, atmintinės, laikmenų (HDD/SDD) bei įvedimo ir išvedimo įtaisų derinys, atitinkantis tos gaminių grupės pigesnę arba mažiau našią skaičiavimo platformą;

2)

didesnio našumo gaminio sąranka – procesoriaus lizdo galios, maitinimo šaltinių, atmintinės, laikmenų (HDD/SDD) bei įvedimo ir išvedimo įtaisų derinys, atitinkantis tos gaminių grupės brangesnę arba našesnę skaičiavimo platformą.

1)

mažiausios galios sąranka – mažiausia sąranka, reikalinga palaikomoms operacinėms sistemoms paleisti ir naudoti. Mažiausios galios sąranką sudaro mažiausios galios procesoriaus lizdas ir mažiausias integruotų maitinimo šaltinių, atmintinių, laikmenų (HDD/SDD) bei įvedimo ir išvedimo įtaisų skaičius, parduodamas rinkoje ir galintis atitikti ENERGY STAR reikalavimus;

2)

didžiausios galios sąranka – pardavėjo išrinktas komponentų derinys, kuriam esant surinktas ir naudojamas tos gaminių grupės gaminys suvartoja daugiausia energijos. Didžiausios galios sąranką sudaro didžiausios galios procesoriaus lizdas ir didžiausias integruotų maitinimo šaltinių, atmintinių, laikmenų (HDD/SDD) bei įvedimo ir išvedimo įtaisų skaičius; tokios sąrankos gaminys parduodamas rinkoje ir gali atitikti ENERGY STAR reikalavimus.

a)

gedimams visiškai atsparių serverių;

b)

vienafunkcių serverių;

c)

našiųjų kompiuterinių sistemų;

d)

didžiųjų serverių;

e)

laikmenos gaminių, įskaitant „Blade“ laikmeną, ir

f)

tinklo įrangos.

a)

Pjedestaliniai ir ant rėmo montuojami serveriai. Kad pjedestalinis arba ant rėmo montuojamas serveris atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, jis turi būti komplektuojamas tik su tokiais maitinimo šaltiniais, kurie dar iki gaminio pristatymo atitinka taikytinus efektyvumo reikalavimus, nustatytus 1 lentelėje, ar dar griežtesnius reikalavimus.

b)

„Blade“ ir daugialypiai serveriai. Kad „Blade“ arba daugialypis serveris atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, jis, pristatomas kartu su rėmu, turi būti komplektuojamas taip, kad visi rėmo maitinimo šaltiniai dar iki gaminio pateikimo naudotojui atitiktų taikomus efektyvumo reikalavimus, nustatytus 1 lentelėje, arba griežtesnius reikalavimus.

1   lentelė

Maitinimo šaltinių efektyvumo reikalavimai

a)

Pjedestaliniai ir ant rėmo montuojami serveriai. Kad pjedestalinis arba ant rėmo montuojamas serveris atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, jis turi būti komplektuojamas tik su tokiais maitinimo šaltiniais, kurie dar iki gaminio pristatymo atitinka taikytinus galios faktoriaus reikalavimus, nustatytus 2 lentelėje, ar dar griežtesnius reikalavimus visomis apkrovos sąlygomis, kuriomis išėjimo galia yra ne mažesnė kaip 75 W. Partneriai privalo išmatuoti ir pranešti maitinimo šaltinio galios faktorių tokiomis sąlygomis, kai apkrovos galia nesiekia 75 W, nors jokie reikalavimai dėl mažiausio galios faktoriaus netaikomi.

b)

„Blade“ arba daugialypiai serveriai. Kad „Blade“ arba daugialypis serveris atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, jis, pristatomas kartu su rėmu, turi būti komplektuojamas taip, kad visi rėmo maitinimo šaltiniai dar iki gaminio pristatymo atitiktų taikytinus galios faktoriaus reikalavimus, nustatytus 2 lentelėje, ar dar griežtesnius reikalavimus visomis apkrovos sąlygomis, kuriomis išėjimo galia yra ne mažesnė kaip 75 W. Partneriai privalo išmatuoti ir pranešti maitinimo šaltinio galios faktorių tokiomis sąlygomis, kai apkrovos galia nesiekia 75 W, nors jokie reikalavimai dėl mažiausio galios faktoriaus netaikomi.

a)

sumažinant įtampą ir (arba) dažnį, naudojant dinaminę įtampos ir dažnio lygio reguliavimo priemonę (angl. Dynamic Voltage and Frequency Scaling, DVFS), arba

b)

kai branduolys arba lizdas nenaudojamas, pereinant į procesoriaus arba branduolio sumažintos galios būseną.

a)

galutinius rezultatus, gautus naudojant SERT vertinimo priemonę, įskaitant rezultatų failus (ir.html, ir tekstinio formato) ir visus rezultatų diagramų.png failus;

b)

tarpinius rezultatus, gautus naudojant SERT vertinimo priemonę per visą bandymo eigą, įskaitant išsamių rezultatų duomenų failus (ir.html, ir tekstinio formato) ir visus išsamių rezultatų duomenų diagramų.png failus.

—

PIDLE_MAX – didžiausia neveikos būsenos vartojamoji galia,

—

PBASE – iš 3 lentelės nustatyta pagrindinė neveikos būsenos leidžiamoji galia,

—

PADDL_i – iš 4 lentelės nustatyta papildomų komponentų neveikos būsenos leidžiamoji galia.

a)

galios vertės išmatuojamos ir pranešamos naudojant pusiau užpildytą „Blade“ rėmą. „Blade“ serveriams su daugeliu maitinimo sričių reikia rinktis tokį maitinimo sričių skaičių, kuris būtų artimiausias pusiau užpildytam „Blade“ rėmui. Tuo atveju, kai galima rinktis iš kelių variantų, vienodai artimų pusiau užpildytam rėmui, atlikdami bandymą naudokite tą maitinimo sritį arba kelias maitinimo sritis, kuriose naudojama daugiausia „Blade“ serverių. Turi būti pranešta, kiek „Blade“ modulių išbandyta per pusiau užpildyto „Blade“ rėmo bandymą;

b)

išmatuoti ir pranešti visiškai užpildyto „Blade“ rėmo galią galima, tačiau neprivaloma, jei kartu pateikiami pusiau užpildyto rėmo bandymo duomenys;

c)

visi ant vieno „Blade“ rėmo montuojami serveriai „Blade“ turi būti tokios pačios sąrankos (vienodi);

d)

kiekvieno „Blade“ modulio galios vertės apskaičiuojamos pagal 2 lygtį.

—

PBLADE – vieno „Blade“ serverio galia,

—

PTOT_BLADE_SYS – bendra išmatuota „Blade“ sistemos galia,

—

NINST_BLADE_SRV – ant bandomo „Blade“ rėmo sumontuotų „Blade“ serverių skaičius.

a)

galios vertės išmatuojamos ir pranešamos naudojant visiškai užpildytą daugialypių serverių rėmą;

b)

visi ant daugialypių serverių rėmo montuojami daugialypiai serveriai turi būti tokios pačios sąrankos (vienodi);

c)

kiekvieno serverio mazgo galios vertės apskaičiuojamos pagal 3 lygtį.

—

PNODE – vieno serverio mazgo galia,

—

PTOT_NODE_SYS – bendra išmatuota daugialypio serverio galia,

—

NINST_NODE_SRV – ant bandomo daugialypių serverių rėmo sumontuotų daugialypių serverių skaičius.

a)

Partneriai raginami pateikti kiekvienos ENERGY STAR reikalavimus atitinkančio gaminio sąrankos duomenų rinkinį, nors Europos Komisija taip pat priims duomenų apie kiekvieną reikalavimus atitinkančią gaminių grupę rinkinius.

b)

Pranešant apie gaminių grupės atitiktį reikalavimams būtina, kai tinka, pateikti visų 1.8.2 skirsnyje nustatytų bandymo etapų duomenis.

c)

Kai įmanoma, partneriai taip pat privalo pateikti saitą į išsamius galios skaičiavimus savo interneto svetainėje, kuriais naudodamiesi pirkėjai galėtų suprasti tos gaminių grupės konkrečių sąrankų galios ir veikimo charakteristikų duomenis.

a)

modelio pavadinimas ir numeris, sandėliavimo vieneto (angl. santrumpa SKU) ir (arba) sąrankos identifikacinis numeris;

b)

sistemos charakteristikos (forma, esami lizdai, galios specifikacijos ir kt.);

c)

sistemos tipas (nevaldoma, valdoma, išplečiamoji ir t. t.);

d)

sistemos sąranka (-os) (įskaitant mažesnio našumo sąranką, didesnio našumo sąranką, mažiausios galios sąranką, didžiausios galios sąranką ir tipinę sąranką pagal tos gaminių grupės reikalavimus);

e)

energijos vartojimo ir veikimo charakteristikų duomenys, gauti per privalomus bandymus pagal aktyviosios veiksenos ir neveikos būsenos efektyvumo kriterijus, įskaitant results.xml, results.html, results.txt, visus rezultatų diagramų.png failus, results-details.html, results-details.txt, visus išsamių rezultatų diagramų.png failus;

f)

esamos ir veiksnios energijos taupymo funkcijos (pvz., galios valdymas);

g)

rinktiniai duomenys iš ASHRAE terminio bandymo ataskaitos;

h)

įleidžiamo oro temperatūros matavimai, atlikti prieš bandymą, užbaigus neveikos būsenos bandymą ir užbaigus aktyviosios veiksenos bandymą;

i)

nustatant gaminių grupės atitiktį reikalavimams – reikalavimus atitinkančių sąrankų sąrašas, jame nurodant reikalavimus atitinkančių vienetų SKU arba sąrankos identifikacinius numerius;

j)

„Blade“ serverio atveju – tinkamų „Blade“ rėmų, atitinkančių ENERGY STAR kvalifikacinius kriterijus, sąrašas.

a)

pavieniai gaminiai turi būti surinkti naudojant tą pačią platformą, būti tinkami ir tenkinti tuos pačius konkrečius reikalavimus pagal šią specifikaciją, taip pat būti visais atžvilgiais tapatūs bandomai reprezentatyviajai gaminio sąrankai, išskyrus korpusą ir spalvą;

b)

pavieniai gaminiai turi atitikti gaminių grupės reikalavimus, kaip nustatyta pirmiau 1.8 skirsnyje. Šiuo atveju partneriai privalo atlikti bandymus ir pateikti duomenis, kaip reikalaujama b skirsnyje.

a)

nustatykite bazinę neveikos būsenos leidžiamąją galią, kaip parodyta 3 lentelėje;

b)

šio pavyzdžio serveris vertinant priskiriamas prie A kategorijos ir, kad atitiktų ENERGY STAR reikalavimus, jo neveikos būsenos vartojamoji galia turi būti ne didesnė kaip 47,0 W.

a)

Šiame pavyzdyje serveris yra su dviem standžiaisiais diskais. Todėl jo papildoma leidžiamoji galia yra 16,0 W kiekvienam standžiajam diskui (2 HDD x 8,0 W).

b)

Šiame pavyzdyje serverio atmintinės talpa yra 4 GB didesnė nei pagrindinės sąrankos. Todėl jo papildoma atmintinės leidžiamoji galia yra 3,0 W (4 papildomi gigabaitai x 0,75 W kiekvienam GB).

c)

Pagal šį pavyzdį serveryje yra viena įvedimo ir išvedimo kortelė, kurios negalima laikyti papildomu įtaisu, nes pirmajame įtaise yra tik du eterneto prievadai, ir dviejų prievadų slenkstinė vertė neviršijama. Antrasis įrenginys gali būti laikomas papildomu įtaisu, todėl serveriui dėl šio įtaiso skiriama papildoma 12,0 W leidžiamoji galia (šeši 1 Gbit prievadai x 2,0 W kiekvienam veikiančiam prievadui).

1.1.

Procesoriaus RAS funkcijos: procesorius turi gebėti nustatyti, ištaisyti ir lokalizuoti duomenų klaidas visais toliau nurodytais būdais:

1.2.

Atspariuosiuose ir išplečiamuosiuose serveriuose naudojama procesorių technologija yra pritaikyta papildomam pajėgumui ir funkcionalumui be papildomų lustų rinkinių, todėl juos galima įdiegti į sistemas su 4 ar daugiau procesorių lizdų. Tokie procesoriai turi papildomą infrastruktūrą, palaikančią papildomas integruotas procesorių magistrales, skirtas didesnių sistemų poreikiams tenkinti.

1.3.

Serveryje yra didelio pralaidumo įvedimo ir išvedimo sąsajos, skirtos išoriniams įvedimo ir išvedimo plėtimo įtaisams prijungti arba nuotoliniam įvedimui ir išvedimui nemažinant procesorių lizdų, kuriuos galima visus kartu sujungti, skaičiaus. Tai gali būti patentuotos sąsajos arba standartinės sąsajos, pvz., PCIe. Didelio našumo įvedimo ir išvedimo valdiklis, suderinamas su šiais lizdais, gali būti integruotas pagrindinio procesoriaus lizde arba ant sisteminės plokštės.

a)

atmintinės gedimų nustatymas ir šalinimas naudojant išplėstinį klaidų taisymo kodą (Extended ECC);

b)

x4 DIMM atveju – gedimo, kai sugenda du gretimi tos pačios klasės lustai, pašalinimas;

c)

atmintinės turinio perkėlimas: gendančią atmintinę ir joje esančius duomenis galima veiksmingai perkelti į laisvą atmintinės dalį. Tai galima atlikti naudojantis DIMM arba loginės atmintinės blokų granuliacija. Alternatyva – atmintinę galima dubliuoti;

d)

atmintinės buferių naudojimas spartesniems procesoriaus ir atmintinės ryšiams palaikyti su DIMM, susietais su mažesnės spartos DDR kanalais. Atmintinės buferis gali būti atskiras, pavienis buferio lustas, integruotas sisteminėje plokštėje arba sumontuotas ant specialių atmintinės kortelių. Naudoti buferio lustą būtina išplėstiniam DIMM palaikymui; jie užtikrina galimybę naudoti didesnę atmintinę, nes palaikomi didesnės talpos DIMM, yra daugiau DIMM lizdų kiekvienam atmintinės kanalui ir didesnis atmintinės pralaidumas kiekvienu atmintinės kanalu negu naudojant tiesiogiai prijungiamus DIMM. Atmintinės moduliai taip pat gali būti surenkami pagal poreikius, ant tos pačios kortelės montuojant atmintinės buferius ir DRAM lustus;

e)

atspariųjų ryšių tarp procesorių ir atmintinės buferių naudojimas kartu su mechanizmais, skirtais trumpalaikėms to ryšio klaidoms šalinti ir

f)

procesoriaus ir atmintinės ryšio atsarginių trasų naudojimas. Turi būti viena ar daugiau atsarginių trasų, kurias būtų galima naudoti nutrūkus trasoms nepataisomos klaidos atveju.

a)

palaikomi pertekliniai laikmenų valdikliai arba yra perteklinis maršrutas iki išorinės laikmenos;

b)

užtikrinamas paslaugų procesorių perteklumas;

c)

pertekliniai nuolatinės srovės–nuolatinės srovės reguliavimo mazgai po maitinimo šaltinių išėjimų;

d)

serverio aparatinė įranga leidžia išlaisvinti vykdomąjį procesorių neišjungiant sistemos;

e)

įvedimo ir išvedimo adapterius arba standžiuosius diskus galima keisti neišjungus maitinimo;

f)

visoje magistralėje palaikomas pakartotinis bandymas nustačius klaidą procesoriaus sąsajoje su atmintine arba su kitais procesoriais;

g)

palaikomas aparatinės įrangos išteklių tiesioginis plėtimas arba mažinimas be pakartotinio sistemos paleidimo;

h)

procesoriaus lizdo perkėlimas: padedant hipervizoriui ir (arba) OS, užduotis, kurias vykdo viename lizde esantis procesorius, be sistemos paleidimo iš naujo galima perkelti kitame lizde esančiam procesoriui;

i)

veiksnios atminties kontrolės arba foninio tvarkymo funkcijos, kad būtų galima veiksmingai nustatyti ir ištaisyti klaidas, taip mažinant neištaisomų klaidų atsiradimo tikimybę, ir

j)

vidinių laikmenų atsparumas: atspariųjų sistemų bazinei sąrankai priskiriama kokio nors pobūdžio RAID aparatinė įranga, arba palaikoma sisteminės plokštės, arba per specialų RAID valdymo plokštės lizdą, skirtą serverio vidiniams diskų įtaisams.

a)

didesnė atmintinės talpa: >=8 DDR3 arba DDR4 DIMM prievadai viename lizde, su atspariaisiais ryšiais tarp procesoriaus lizdo ir atmintinės buferių ir

b)

didesnis įvedimo ir išvedimo funkcijų išplečiamumas: didesnė bazinė įvedimo ir išvedimo infrastruktūra ir galima naudoti daugiau įvedimo ir išvedimo lizdų. Ne mažiau kaip 32 specialios PCIe „Gen 2“ magistralės arba lygiavertis įvedimo ir išvedimo juostos plotis su ne mažiau kaip viena x16 lizdų ar kitokia specialia sąsaja, skirta palaikyti išoriniam PCIe įtaisui, patentuotai įvedimo ir išvedimo sąsajai ar kitokiai gamyklinei standartinei įvedimo ir išvedimo sąsajai.

a)

Atitiktis reikalavimams. Maitinimo srovės analizatorius pasirenkamas iš galios matavimo prietaisų sąrašo, pateikto serverių efektyvumo vertinimo priemonės (SERT)TM (11) Projektavimo dokumente 1.0.0 (12).

b)

Kalibravimas. Analizatorius turi būti kalibruotas ne anksčiau kaip prieš metus iki bandymo dienos pagal standartą, parengtą remiantis JAV Nacionalinio mokslo ir technologijos instituto arba atitinkamo nacionalinio kitos šalies metrologijos instituto rekomendacijomis.

c)

Virpesio smailės faktorius. Virpesio smailės faktorius vardiniame srovės intervale ne mažesnis kaip 3. Jei analizatoriaus srovės virpesio smailės faktorius nenurodytas, analizatoriumi turi būti galima išmatuoti srovės piką, kuris bent 3 kartus viršija didžiausią srovės stiprumą, išmatuotą per bet kurį 1 sekundės trukmės matavimo periodą.

d)

Mažiausia dažninė charakteristika – 3,0 kHz.

e)

Mažiausia skyra:

f)

Duomenų registravimas. Analizatoriaus duomenų skaitymo sparta turi būti ne mažesnė kaip 1 matavimų ciklas per sekundę; ciklu laikomas galios matavimas vatais. Analizatoriaus duomenų vidurkinimo intervalas turi būti lygus duomenų skaitymo intervalui. Duomenų vidurkinimo intervalas apibrėžiamas kaip laikotarpis, per kurį visi analizatoriaus didelės spartos elektroniniais duomenų ėmimo įtaisais paimti duomenys vidurkinami, taip gaunant matavimo duomenų rinkinį.

g)

Matavimo tikslumas. Analizatoriaus pateikiamų galios matavimų bendras tikslumas turi būti toks, kad visų išmatuotų galios verčių tikslumas būtų ne mažesnis kaip ± 1 %.

a)

Atitiktis reikalavimams. Temperatūros jutiklis pasirenkamas iš temperatūros matavimo prietaisų sąrašo, pateikto SERT projektavimo dokumente Nr. 1.0.0.

b)

Duomenų registravimas. Jutiklio duomenų skaitymo sparta turi būti ne mažesnė kaip 4 duomenų ėminiai per minutę.

c)

Matavimo tikslumas. Temperatūra turi būti matuojama ne daugiau kaip 50 mm atstumu priešais pagrindinę bandomo įrenginio oro įleidimo angą; jutiklio rodmenys turi būti pranešami ne mažesniu kaip ± 0,5 °C bendru tikslumu.

a)

Galios analizatorius ir temperatūros jutiklis turi būti prijungti prie valdymo sistemos.

b)

Valdymo sistema ir bandomasis įrenginys turi būti sujungti eterneto tinklo jungikliu.

a)

SPEC galios ir veikimo charakteristikų vertinimo metodika – angl. SPEC Power and Performance Methodology;

b)

SPEC galios matavimo tvarkos vadovas – SPEC Power Measurement Setup Guide;

c)

SPEC dokumentas dėl „PTDaemon“ konstrukcijų – SPEC PTDaemon Design Document;

d)

SERT projektavimo dokumentas – SERT Design Document;

e)

SERT vykdymo ir pranešimo taisyklės – SERT Run and Reporting Rules;

f)

SERT naudotojo vadovas – SERT User Guide;

g)

SERT JVM parinktys – SERT JVM Options;

h)

SERT rezultatų failų laukai – SERT Result File Fields.

a)

Atskiro „Blade“ serverio sąranka.

Visi ant rėmo montuojami „Blade“ serveriai turi būti tokios pačios sąrankos (vienodi).

b)

Pusiau užpildytas rėmas (privalomas bandymas).

c)

Visiškai užpildytas rėmas (neprivalomas bandymas).

Užpildykite visus esamus rėmo skyrius. Visi maitinimo šaltiniai ir aušinimo ventiliatoriai turi būti prijungti. Atlikite visus privalomus bandymus 6 skirsnyje nustatyta bandymo tvarka.

a)

padalykite išmatuotą bendrą neveikos būsenos vartojamąją galią, kaip nustatyta 6.1.6 skirsnyje, iš atliekant bandymą įdiegtų serverio mazgų ar „Blade“ serverių skaičiaus;

b)

per kiekvieną matavimą užregistruokite išmatuotas bendras ir kiekvieno serverio mazgo ar kiekvieno „Blade“ serverio galios vertes, apskaičiuotas pagal 6.1.7 skirsnio a punktą.

a)

Results.xml;

b)

Results.html;

c)

Results.txt;

d)

visus rezultatų diagramų.png failus (pvz., results-chart0.png, results-chart1.png ir t. t.);

e)

Results-details.html;

f)

Results-details.txt;

g)

visus išsamių rezultatų duomenų diagramų.png failus (pvz., results-details-chart0.png, results-details-chart1.png ir t. t.).

1.1.1.

Spausdintuvas – gaminys, kurio pagrindinė funkcija yra paversti elektroninius duomenis spaudiniu popieriuje. Spausdintuvas gali priimti informaciją iš atskiro vartotojo ar tinklo kompiuterių arba kitų įvedimo įtaisų (pvz., skaitmeninių fotoaparatų). Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip spausdintuvai, ir spausdintuvams, kurie naudojimo vietoje gali būti naujovinami, kad taptų daugiafunkciais įrenginiais (DFĮ).

1.1.2.

Skaitytuvas – gaminys, kurio pagrindinė funkcija – paversti popierinių dokumentų originalus elektroniniais atvaizdais, kurie gali būti saugomi, redaguojami, konvertuojami arba perduodami daugiausia asmeninio kompiuterio aplinkoje. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip skaitytuvai.

1.1.3.

Kopijavimo įrenginys – gaminys, kurio vienintelė funkcija yra gaminti popierinio dokumento originalo popierines kopijas. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip kopijavimo įrenginiai ir naujovinamieji skaitmeniniai kopijavimo įrenginiai (NSKĮ).

1.1.4.

Faksas – gaminys, kurio pagrindinės funkcijos: 1) nuskaityti popierinių dokumentų originalus, kad juos būtų galima elektroniniu būdu perduoti į nuotolinius įtaisus, ir 2) gauti elektroniniu būdu perduodamus dokumentus, kad būtų galima pagaminti jų popierinę kopiją. Faksu taip pat gali būti įmanoma gaminti popierines dokumentų kopijas. Elektroninis perdavimas vyksta pirmiausia per viešojo telefono ryšio sistemą, tačiau jis galimas ir kompiuterių tinklu arba internetu. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip faksai.

1.1.5.

Daugiafunkcis įrenginys (DFĮ) – gaminys, atliekantis dvi arba daugiau pagrindinių spausdintuvo, skaitytuvo, kopijavimo įrenginio arba fakso funkcijų. DFĮ gali būti fiziškai integruotos formos įtaisas arba funkciškai integruotų sudedamųjų dalių junginys. DFĮ kopijavimo funkcija laikoma skirtinga nuo patogaus kopijavimo po lapą funkcijos, kurią atlieka kai kurie faksai. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip DFĮ arba daugiafunkciai gaminiai (DFG).

1.1.6.

Skaitmeninis dauginimo įrenginys – gaminys, parduodamas kaip visiškai automatinė dauginimo sistema, veikianti trafaretinio dauginimo būdu su skaitmeninio atkūrimo funkcija. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip skaitmeniniai dauginimo įrenginiai.

1.1.7.

Pašto aparatas – gaminys, kurio pagrindinė funkcija – spausdinti pašto žymas ant pašto siuntų. Ši apibrėžtis taikoma gaminiams, kurie parduodami kaip pašto aparatai.

1.2.1.

Tiesioginė terminė (TT) – žymėjimo technologija, pagal kurią išdeginami taškai ant padengtos spausdinamosios terpės, einančios pro įkaitintą spausdinimo galvutę. TT gaminiuose juostelės nenaudojamos.

1.2.2.

Dažiklio sublimacija (DS) – žymėjimo technologija, pagal kurią tiekiant energiją į kaitinimo elementus ant spausdinamosios terpės nusodinami (sublimuojami) dažai.

1.2.3.

Elektrofotografija (EF) – žymėjimo technologija, pagal kurią norimas vaizdas suformuojamas šviesos šaltiniu apšviečiant fotolaidininką, vaizdas išryškinamas dažų dalelėmis pagal paslėptąjį atvaizdą ant fotolaidininko, pagal kurį nustatoma, ar atitinkamoje vietoje turi būti dažų, dažai perkeliami ant galutinės spausdinamosios terpės ir išlydomi, kad dokumentas taptų patvarus. Pagal šią specifikaciją spalvinės EF gaminiuose vienu metu naudojamos trys arba daugiau dažų spalvų, o vienspalvės EF gaminiuose – viena arba dvi dažų spalvos. Šis terminas apima lazerio, šviesos diodų (LED) ir skystųjų kristalų (LCD) apšvietimo technologijas.

1.2.4.

Smūginė – žymėjimo technologija, pagal kurią pageidaujamo dokumento atvaizdas sukuriamas smūgiu perkeliant pigmentą iš juostelės į spausdinamąją terpę. Šis terminas apima taškinę smūginę ir matricos smūginę technologijas.

1.2.5.

Rašalinė (RŠ) – žymėjimo technologija, pagal kurią pigmentas matricos forma smulkiais lašeliais tiesiogiai nusodinamas ant spausdinamosios terpės. Pagal šią specifikaciją spalviniai RŠ gaminiai vienu metu naudoja du arba daugiau unikalių pigmentų, o vienspalviai RŠ gaminiai vienu metu naudoja vieną pigmentą. Šis terminas apima pjezoelektrinę (PE) RŠ, sublimacinę RŠ ir terminę RŠ technologijas. Terminas neapima našiosios RŠ technologijos.

1.2.6.

Našioji RŠ – RŠ žymėjimo technologija, pagal kurią naudojamos viso lapo pločio purkštukų eilės ir (arba) papildomais terpės šildymo mechanizmais galima išdžiovinti rašalą ant spausdinamosios terpės. Našiosios RŠ žymėjimo technologijos gaminiai naudojami komercinėms reikmėms, kurioms paprastai naudojami elektrofotografijos žymėjimo technologijos gaminiai.

1.2.7.

Kietojo rašalo (KR) – žymėjimo technologija, kuriai būdinga tai, kad kambario temperatūros rašalas yra kietas, o sušildytas iki išpurškimo temperatūros – skystas. Šis terminas apima ir tiesioginį perkėlimą, ir ofsetinį perkėlimą per tarpinį būgną arba juostą.

1.2.8.

Trafaretinė – žymėjimo technologija, pagal kurią atvaizdai ant spausdinamosios terpės perkeliami nuo trafareto, įtaisyto ant būgno, kuris tepamas dažais.

1.2.9.

Terminio perkėlimo (TP) – žymėjimo technologija, pagal kurią išlydytas arba suskystintas kietasis pigmentas (dažniausiai spalvotas vaškas) matricos forma lašeliais nusodinamas tiesiai ant spausdinamosios terpės. TP technologija skiriasi nuo RŠ tuo, kad rašalas kambario temperatūroje yra kietas, o nuo karščio suskystėja.

1.3.1.

Įjungties veiksena

1.3.2.

Išjungties būsena – energijos vartojimo būsena, į kurią gaminys pereina išjungtas rankiniu būdu arba automatiškai, tačiau išlieka prijungtas prie elektros tinklo. Ši būsena sužadinama, kai stimuliuojama tokia įvestimi kaip rankinis maitinimo jungiklis arba laikmatis, įrenginį perjungiantys į parengties būseną. Kai ši būsena yra naudotojo rankinio įsikišimo rezultatas, tai dažnai vadinama „rankiniu išjungimu“, o kai į šią būseną persijungiama dėl automatinio arba iš anksto nustatyto stimulo (pvz., delsos laiko arba laikrodžio), tai dažnai vadinama „automatiniu išjungimu“. (15)

1.3.3.

Miego būsena – mažesnės vartojamosios galios būsena, į kurią gaminys persijungia automatiškai po neveikos laikotarpio (t. y. numatytojo delsos laiko), reaguodamas į naudotojo rankiniu būdu atliktą veiksmą (pvz., naudotojo nustatytu dienos laiku arba reaguodamas į naudotojo įjungtą fizinį jungiklį arba mygtuką) arba reaguodamas į išorinį elektrinį stimulą (pvz., tinklo stimulą, fakso skambutį ar nuotolinį valdymą). Pagal TEC bandymo metodą vertinamiems gaminiams esant miego būsenos, gali veikti visos gaminio funkcijos (įskaitant tinklo ryšio palaikymą), tačiau persijungimas į aktyviąją veikseną gali būti uždelstas. Pagal veikimo režimo (OM) bandymo metodą vertinamiems gaminiams esant miego būsenos, gali veikti vienintelė aktyvi tinklo sąsaja, taip pat, kai tinka, fakso ryšys, tačiau su galimu pavėlintu persijungimu į aktyviąją veikseną.

1.3.4.

Budėjimo veiksena – mažiausios vartojamosios galios būsena, kurios vartotojas negali išjungti (paveikti) ir kuri gali tęstis neribotą laiką, jei gaminys prijungtas prie elektros tinklo ir naudojamas laikantis gamintojo nurodymų. (16) Budėjimo veiksena veikdamas gaminys suvartoja mažiausia energijos. Vaizdo atkūrimo įrangos gaminių, kuriems taikoma ši specifikacija, budėjimo veiksena paprastai atitinka išjungties būseną, tačiau gali atitikti ir parengties arba miego būseną. Iš budėjimo veiksenos gaminys negali pereiti į mažesnės vartojamosios galios būseną, nebent būtų rankiniu būdu fiziškai atjungtas nuo elektros tinklo.

1.4.1.

Didelio formato – gaminiai, skirti spausdinti ant A2 ir didesnių lapų, įskaitant gaminius, kurie pritaikyti imti 406 mm arba platesnius nepjaustytus lapus. Didelio formato gaminiai taip pat gali būti pritaikyti spausdinti ant standartinio dydžio arba mažo formato lapų.

1.4.2.

Standartinio formato – gaminiai, skirti spausdinti ant standartinio dydžio (pvz., „Letter“, „Legal“, „Ledger“, A3, A4, B4) lapų, įskaitant gaminius, kurie pritaikyti imti 210–406 mm pločio nepjaustytus lapus. Standartinio formato gaminiai taip pat gali būti pritaikyti spausdinti ant mažo formato lapų.

Tinkami spausdinti A3 formatu – standartinio formato gaminiai, kurių popieriaus kelio plotis yra ne mažesnis kaip 275 mm.

1.4.3.

Mažo formato – gaminiai, skirti spausdinti ant mažesnių nei standartinio dydžio lapų (pvz., A6, 4 × 6 colių, mikrofilmo), įskaitant gaminius, kurie pritaikyti imti siauresnius nei 210 mm nepjaustytus lapus.

1.4.4.

Nepjaustytų lapų spausdinimo – gaminiai, kuriuose nenaudojami pjaustyti popieriaus lapai ir kurie skirti, pvz., brūkšniniams kodams, etiketėms, kvitams, transparantams ir inžineriniams brėžiniams spausdinti. Nepjaustytų lapų spausdinimo gaminiai gali būti mažo, standartinio arba didelio formato.

1.5.1.

Automatinis dvipusis spausdinimas (kopijavimas) – kopijavimo įrenginio, fakso, DFĮ arba spausdintuvo gebėjimas perkelti atvaizdus ant abiejų išvedamo lakšto pusių be tarpinio išvestų lapų manipuliavimo rankiniu būdu. Laikoma, kad gaminys turi automatinio dvipusio spausdinimo (kopijavimo) funkciją tik tuo atveju, jeigu naudotojui gaminys pateikiamas su visais dvipusiam spausdinimui (kopijavimui) būtinais priedais.

1.5.2.

Duomenų jungtis – jungtis, vaizdo atkūrimo įrangos gaminiui suteikianti galimybę keistis informacija su vienu išoriniu įrenginiu arba laikmena, turinčiu (-ia) savo maitinimo šaltinį.

1.5.3.

Numatytasis delsos laikas – gamintojo prieš pateikiant gaminį naudotojui nustatytas laikas, po kurio gaminys, baigęs atlikti savo pagrindinę funkciją, persijungs į mažesnės vartojamosios galios (pvz., miego, automatinio išjungimo) veikseną.

1.5.4.

Skaitmeninės sąsajos įrenginys (DFE) – funkciškai integruotas serveris, kuris veikia kaip kitų kompiuterių ir programų pagrindinis kompiuteris ir vaizdo atkūrimo įrangos sąsaja. Skaitmeninės sąsajos įrenginys vaizdo atkūrimo įrangos gaminiui užtikrina daugiau funkcijų.

1.5.5.

Tinklo jungtis – jungtis, vaizdo atkūrimo įrangos gaminiui suteikianti galimybę keistis informacija su vienu ar daugiau įrenginių, turinčių savo maitinimo šaltinį.

1.5.6.

Papildomų funkcijų įtaisas – duomenų ar tinklo sąsaja arba kitas komponentas, suteikiantis daugiau funkcijų vaizdo atkūrimo įrangos gaminio žymėjimo varikliui ir užtikrinantis leidžiamąją galią, kai gaminio atitiktis reikalavimams vertinama pagal veikimo režimo (OM) metodą.

1.5.7.

Veikimo režimas (OM) – pagal šią specifikaciją veikimo režimu vadinamas metodas, kuriuo palyginamas gaminio energijos vartojimo efektyvumas įvertinant jo galią (vatais) jam veikiant įvairiais režimais, kaip nustatyta ENERGY STAR vaizdo atkūrimo įrangos bandymo metodo 9 skirsnyje.

1.5.8.

Tipinės energijos sąnaudos (TEC) – šioje specifikacijoje – metodas, kuriuo palyginamas gaminio energijos vartojimo efektyvumas lyginant jo tipinį elektros energijos suvartojimą (matuojamą kilovatvalandėmis) jam įprastai veikiant tam tikrą nustatytą laikotarpi, kaip nustatyta ENERGY STAR vaizdo atkūrimo įrangos bandymo metodo 8 skirsnyje.

1.5.9.

Žymėjimo variklis – pagrindinis vaizdo atkūrimo įrangos gaminio variklis, naudojamas vaizdams kurti. Ryšiui palaikyti ir vaizdams apdoroti žymėjimo variklis naudoja papildomų funkcijų įtaisus. Be papildomų funkcijų įtaisų žymėjimo variklis negali priimti atvaizdo duomenų, kad juos apdorotų, todėl neveikia.

1.5.10.

Bazinis gaminys – pagrindinė tam tikro gaminio modelio sąranka su mažiausiu galimu papildomų funkcijų įtaisų skaičiumi. Neprivalomi komponentai ir priedai nelaikomi bazinio gaminio dalimi.

1.5.11.

Priedas – išorinės įrangos vienetas, nebūtinas, kad bazinis gaminys veiktų, tačiau toks, kurį galima prijungti prieš naudotojui pateikiant arba pateikus gaminį, kad jis turėtų daugiau funkcijų. Priedas, pažymėtas savo modelio numeriu, gali būti parduodamas atskirai arba kartu su pagrindiniu gaminiu kaip rinkinio arba sąrankos dalis.

1.5.12.

Gaminio modelis – vaizdo atkūrimo įrangos gaminys, parduodamas arba reklamuojamas su unikaliu modelio numeriu arba rinkodaros pavadinimu. Gaminio modelį gali sudaryti pagrindinis gaminys arba pagrindinis gaminys kartu su priedais.

1.5.13.

Gaminių grupė – gaminio modelių grupė, kurios: 1) modeliai gaminami to paties gamintojo; 2) modeliams taikomi tie patys ENERGY STAR reikalavimai ir 3) modeliai yra tos pačios bazinės konstrukcijos. Vienos grupės gaminių modeliai vienas nuo kito skiriasi viena arba daugiau savybių ar funkcijų, kurios: 1) nedaro poveikio gaminio eksploatacinėms savybėms pagal ENERGY STAR kvalifikacinius kriterijus arba 2) yra toliau nurodytos kaip priimtini įvairių tos gaminių grupės modelių variantai. Vaizdo atkūrimo įrangos gaminių grupei priskiriamų modelių gali skirtis: