kuriuo, sudarant Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (1), ypač į jo 3 straipsnio 4 dalį,

Pagal šio reglamento priedą į Reglamentą (ES) Nr. 347/2013 įtraukiamas VII priedas.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

PRIEDAS

Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 papildomas šiuo priedu:

„VII PRIEDAS

3 straipsnio 4 dalyje nurodytas Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas (Sąjungos sąrašas)

A. Sudarydama Sąjungos sąrašą Komisija taikė šiuos principus:

1. BIP grupės

Kai kurie BIP priskirti grupėms dėl to, kad jie yra tarpusavyje susiję, gali tarpusavyje konkuruoti arba konkuruoja. Skirstant BIP į grupes buvo taikyti šie principai:

—

Tarpusavyje susijusių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti šiuos BIP“. Tarpusavyje susijusių projektų grupės sudarytos siekiant nustatyti tuos projektus, kurie yra reikalingi siekiant šalinti tas pačias tarpvalstybines kliūtis ir kurie, jei įgyvendinami kartu, teikia sinergijos galimybių. Šiuo atveju, siekiant Sąjungos masto naudos, turi būti įgyvendinti visi projektai.

—

Tarpusavyje galinčių konkuruoti BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP“. Tarpusavyje galinčių konkuruoti projektų grupių atveju tarpvalstybinių kliūčių mastas nėra labai aiškus. Šiuo atveju turi būti įgyvendinti ne visi į projektų grupę įtraukti BIP. Paliekama spręsti rinkai, ar visi, keli ar vienas iš projektų bus įgyvendintas, atsižvelgiant į reikiamą planavimą, leidimų išdavimą ir reguliavimo institucijų patvirtinimus. Projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese, taip pat susijusiame su pajėgumo poreikiais.

—

Konkuruojančių BIP grupė apibrėžiama kaip „X projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP“. Konkuruojančių projektų grupėmis siekiama šalinti tas pačias tarpvalstybines kliūtis. Vis dėlto kliūčių mastas yra aiškesnis nei antruoju atveju, todėl yra aišku, kad tik vienas BIP turi būti įgyvendintas. Kuris projektas bus įgyvendintas, paliekama spręsti rinkai, atsižvelgiant į reikiamą planavimą, leidimų išdavimą ir reguliavimo institucijų patvirtinimus. Prireikus projektų poreikis iš naujo įvertinamas tolesniame BIP nustatymo procese.

Visiems BIP taikomos tokios pačios Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

2. Pastočių, abipusės apkrovos stočių ir kompresorinių traktavimas

Elektros energijos pastotės bei abipusės apkrovos stotys ir dujų kompresorinės laikomos BIP dalimi ir atskirai nenurodytos, jeigu jų geografinė padėtis yra ant perdavimo linijos. Jeigu jos yra kitoje vietovėje, – nurodomos atskirai. Šiems objektams taikomos Reglamentu (ES) Nr. 347/2013 nustatytos teisės ir įpareigojimai.

B. Sąjungos bendro intereso projektų sąrašas

1. Jėgainių Šiaurės jūrose tinklo (angl. NSOG) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

1.1.

Belgijos ir Jungtinės Karalystės projektų grupė tarp Zebriugės (Zeebrugge) ir Kenterberio (Canterbury) [šiuo metu žinoma kaip projektas NEMO], apimanti šiuos BIP:

1.1.1.

Jungtis Zeebrugge (BE) – Richborough (UK) apylinkės

1.1.2.

Vidaus linija Richborough apylinkės – Canterbury (UK)

1.1.3.

Vidaus linija Dungeness–Sellindge ir Sellindge–Canterbury (UK)

1.2.

Belgijos BIP – du prijungti prie tinklo parengti mazgai jūroje, sujungti su Zebriugės (Zeebrugge, BE) sausumoje esančia pastote, numatant investicijas, kurios leis ateityje juos sujungti su Prancūzija ir (arba) JK

1.3.

Danijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Endrupo (Endrup) ir Brunsbiutelio (Brunsbüttel), apimanti šiuos BIP:

1.3.1.

Jungtis Endrup (DK) – Niebüll (DE)

1.3.2.

Vidaus linija Brunsbűttel–Niebűll (DE)

1.4.

Danijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Kasės (Kasső) ir Dolerno (Dollern), apimanti šiuos BIP:

1.4.1.

Jungtis Kasső (DK) – Audorf (DE)

1.4.2.

Vidaus linija Audorf–Hamburg / Nord (DE)

1.4.3.

Vidaus linija Hamburg / Nord–Dollern (DE)

1.5.

BIP – Danijos ir Nyderlandų jungtis tarp Endrupo (DK) ir Emshaveno (Eemshaven, NL)

1.6.

BIP – Prancūzijos ir Airijos jungtis tarp La Martiro (La Martyre, FR) ir Didžiosios salos (Great Island, IE) arba Nokraho (Knockraha, IE)

1.7.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.7.1.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Cotentin (FR) – Exeter (UK) apylinkės [šiuo metu žinomas kaip projektas FAB]

1.7.2.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Tourbe (FR) – Chilling (UK) [šiuo metu žinomas kaip projektas IFA2]

1.7.3.

Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coquelles (FR) – Folkestone (UK) [šiuo metu žinomas kaip projektas ElecLink]

1.8.

BIP – Vokietijos ir Norvegijos jungtis tarp Vilsterio (Wilster, DE) ir Tonstado (Tonstad, NO) [šiuo metu žinomas kaip projektas NORD.LINK]

1.9.

Projektų grupė, jungianti Airijos ir Jungtinės Karalystės elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.9.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Co. Offaly (IE) – Pembroke–Pentir (UK)

1.9.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Coolkeeragh–Coleraine mazgas (IE) ir Hunterston jėgainė, Islay, Argyll ir jūros vėjo jėgainių parkų C vietovė (UK)

1.9.3.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp Šiaurinio mazgo, Dublino, Codling Bank (IE), Trawsfynyd ir Pembroke (UK)

1.9.4.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Irish midlands–Pembroke (UK)

1.9.5.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Irish midlands–Alverdiscott, Devon (UK)

1.9.6.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp Airijos pakrantės ir Pembruko (Pembroke) (UK)

1.10

BIP – Norvegijos ir Jungtinės Karalystės jungtis

1.11

Elektros energijos akumuliavimo Airijoje ir susijusių jungčių su Jungtine Karalyste projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

1.11.1.

Elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines šiaurės vakarų Airijoje

1.11.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis tarp šiaurės vakarų Airijos (IE) ir Midlands (UK)

1.11.3.

Elektros energijos akumuliavimas naudojant (jūros vandens) hidroakumuliacines elektrines Airijoje (Glinsk)

1.11.4.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Glinsk, Mayo (IE) – Connah’s Quai, Deeside (UK)

1.12.

BIP – suspausto oro energijos akumuliavimas Jungtinėje Karalystėje (Larne)

2. Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vakarų Europoje (angl. NSI West Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

2.1.

BIP – Austrijos vidaus linija tarp Vakarų Tirolio (Westtirol) ir Celio prie Cilerio (Zell-Ziller, AT), siekiant padidinti pajėgumus ties AT/DE siena

2.2.

Belgijos ir Vokietijos projektų grupė tarp Ljezės (Lixhe) ir Obercyro (Oberzier) [šiuo metu žinoma kaip projektas ALEGrO], apimanti šiuos BIP:

2.2.1.

Jungtis Lixhe (BE) – Oberzier (DE)

2.2.2.

Vidaus linija Lixhe–Herderen (BE)

2.2.3.

Nauja pastotė Zutendaal (BE)

2.3.

Belgijos ir Liuksemburgo projektų grupė pajėgumams ties BE/LU siena padidinti, apimanti šiuos BIP:

2.3.1.

Koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus Šiflanže (Schifflange, LU) įrengimas ir eksploatavimas

2.3.2.

Jungtis Aubange (BE) – Bascharage/Schifflange (LU)

2.4.

BIP – Prancūzijos ir Italijos jungtis tarp Kodrondžano (Codrongianos, IT), Lučianos (Lucciana), (Korsika, FR) ir Suvereto (IT) [šiuo metu žinomas kaip projektas SA.CO.I. 3]

2.5.

Prancūzijos ir Italijos projektų grupė tarp Grande Ile ir Piossasco, apimanti šiuos BIP:

2.5.1.

Jungtis Grande Ile (FR) – Piossasco (IT) [šiuo metu žinoma kaip projektas Savoie-Piemont]

2.5.2.

Vidaus linija Trino–Lacchiarella (IT)

2.6.

BIP – Ispanijos vidaus linija Santa Llogaia–Bescanó (ES), siekiant padidinti Bescanó (ES) – Baixas (FR) jungties pajėgumą

2.7.

BIP – Prancūzijos ir Ispanijos jungtis tarp Akvitanijos (Aquitaine, FR) ir Baskų krašto (ES)

2.8.

BIP – koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus Arkalėje (Arkale, ES) įrengimas ir eksploatavimas jungties Argia (FR) – Arkale (ES) pajėgumui padidinti

2.9.

BIP – Vokietijos vidaus linija Osterath–Philippsburg (DE) pajėgumui ties vakarų siena padidinti

2.10.

BIP – Vokietijos vidaus linija tarp Brunsbttel-Grοβgartach ir Wilster-Grafenrheinfeld (DE) pajėgumui ties šiaurės ir pietų sienomis padidinti

2.11.

Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos projektų grupė pajėgumui Konstanco ežero srityje padidinti, apimanti šiuos BIP:

2.11.1.

Vokietijos pasienio zonos, Meiningen (AT) ir Rüthi (CH) jungtis

2.11.2.

Vidaus linija regione nuo Rommelsbach iki Herbertingen, nuo Herbertingen iki Tiengen, nuo Wullenstetten iki Niederwangen (DE) ir DE–AT sienos

2.12.

BIP – Vokietijos ir Nyderlandų jungtis tarp Niederrhein (DE) ir Doetinchem (NL)

2.13.

Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) jungčių projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

2.13.1.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Woodland (IE) – Turleenan (UK – Šiaurės Airija)

2.13.2.

Airijos ir Jungtinės Karalystės jungtis Srananagh (IE) – Turleenan (UK – Šiaurės Airija)

2.14.

BIP – Italijos ir Šveicarijos jungtis Thusis/Sils (CH) – Verderio Inferiore (IT)

2.15.

Italijos ir Šveicarijos pajėgumų didinimo ties IT/CH siena projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.15.1.

Jungtis Airolo (CH) – Baggio (IT)

2.15.2.

Magenta pastotės modernizavimas (IT)

2.15.3.

Vidaus linija Pavia–Piacenza (IT)

2.15.4.

Vidaus linija Tirano–Verderio (IT)

2.16.

Portugalijos pajėgumų didinimo ties PT/ES siena projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

2.16.1.

Vidaus linija Pedralva–Alfena (PT)

2.16.2.

Vidaus linija Pedralva–Vila Fria B (PT)

2.16.3.

Vidaus linija Frades B–Ribeira de Pena–Feira (PT)

2.17.

BIP – Portugalijos ir Ispanijos jungtis tarp Vila Fria–Vila do Conde–Recarei (PT) ir Beariz–Fontefría (ES)

2.18.

BIP – elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Kaunertal, Tirolis) pajėgumo didinimas

2.19.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Obervermuntwerk II, Vorarlberg provincija)

2.20.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Austrijoje (Limberg III, Zalcburgas)

2.21.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Vokietijoje (Riedl)

3. Šiaurės–pietų elektros energijos jungčių Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

3.1.

Austrijos ir Vokietijos projektų grupė tarp St. Peter ir Isar, apimanti šiuos BIP:

3.1.1.

Jungtis St. Peter (AT) – Isar (DE)

3.1.2.

Vidaus linija St. Peter–Tauern (AT)

3.1.3.

Vidaus linija St. Peter–Ernsthofen (AT)

3.2.

Austrijos–Italijos projektų grupė tarp Lienco (Lienz) ir Veneto regiono, apimanti šiuos BIP:

3.2.1.

Jungtis Lienz (AT) – Veneto regionas (IT)

3.2.2.

Vidaus linija Lienz–Obersielach (AT)

3.2.3.

Vidaus linija Volpago–šiaurės Venecija (IT)

3.3.

BIP – Austrijos ir Italijos jungtis Nauders (AT) – Milano regionas (IT)

3.4.

BIP – Austrijos ir Italijos jungtis Wurmlach (AT) – Somplago (IT)

3.5.

Bosnijos ir Hercegovinos ir Kroatijos projektų grupė tarp Banja Luka ir Lika, apimanti šiuos BIP:

3.5.1.

Jungtis Banja Luka (BA) – Lika (HR)

3.5.2.

Vidaus linijos tarp Brinje, Lika, Velebit ir Konjsko (HR)

3.6

Bulgarijos jungčių su Graikija ir Rumunija pajėgumų didinimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.6.1.

Vidaus linija Vetren–Blagoevgrad (BG)

3.6.2.

Vidaus linija Tsarevets–Plovdiv (BG)

3.7.

Bulgarijos ir Graikijos projektų grupė tarp Maritsa East 1 ir N. Santa, apimanti šiuos BIP:

3.7.1.

Jungtis Maritsa East 1 (BG) – N. Santa (EL)

3.7.2.

Vidaus linija Maritsa East 1–Plovdiv (BG)

3.7.3.

Vidaus linija Maritsa East 1–Maritsa East 3 (BG)

3.7.4.

Vidaus linija Maritsa East 1–Burgas (BG)

3.8.

Bulgarijos ir Rumunijos pajėgumų didinimo projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

3.8.1.

Vidaus linija Dobrudja–Burgas (BG)

3.8.2.

Vidaus linija Vidino–Svoboda (BG)

3.8.3.

Vidaus linija tarp Svoboda (BG) ir jungties Varna (BG) – Stupina (RO) atsišakojimo Bulgarijoje taško

3.8.4.

Vidaus linija Cernavoda–Stalpu (RO)

3.8.5.

Vidaus linija Gutinas–Smardan (RO)

3.8.6.

Vidaus linija Gadalin–Suceava (RO)

3.9.

Kroatijos, Vengrijos ir Slovėnijos projektų grupė tarp Žeriaveneco (Žerjavenec)/Hevyzo (Heviz) ir Cirkovcės (Cirkovce), apimanti šiuos BIP:

3.9.1.

Jungtis Žerjavenec (HR)/Heviz (HU) – Cirkovce (SI)

3.9.2.

Vidaus linija Divača – Beričevo (SI)

3.9.3.

Vidaus linija Beričevo – Podlog (SI)

3.9.4.

Vidaus linija Podlog – Cirkovce (SI)

3.10.

Izraelio, Kipro ir Graikijos projektų grupė tarp Haderos (Hadera) ir Attica regiono [šiuo metu žinoma kaip euro Asia Interconnector], apimanti šiuos BIP:

3.10.1.

Jungtis Hadera (IL) – Vasilikos (CY)

3.10.2.

Jungtis Vasilikos (CY) – Korakia, Kreta (EL)

3.10.3.

Vidaus linija Korakia–Kreta–Attica regionas (EL)

3.11.

Čekijos Respublikos vidaus linijų projektų grupė pajėgumams ties šiaurės vakarų ir pietine siena padidinti, apimanti šiuos BIP:

3.11.1.

Vidaus linija Vernerov–Vitkov (CZ)

3.11.2.

Vidaus linija Vitkov–Prestice (CZ)

3.11.3.

Vidaus linija Prestice–Kocin (CZ)

3.11.4.

Vidaus linija Kocin–Mirovka (CZ)

3.11.5.

Vidaus linija Mirovka–Cebin (CZ)

3.12.

BIP Vokietijos vidaus linija tarp Lauchštedo (Lauchstädt) ir Meitingeno (Meitingen) pajėgumams ties rytine siena padidinti

3.13.

BIP Vokietijos vidaus linija tarp Halės (Halle)/Zalės (Saale) ir Šveinfurto (Schweinfurt) pajėgumams šiaurės–pietų koridoriaus rytinėje pusėje

3.14.

Vokietijos ir Lenkijos projektų grupė tarp Eizenhiutenštato (Eisenhűttenstadt) ir Pleviskos (Plewiska) [šiuo metu žinoma kaip projektas GerPol Power Bridge], apimanti šiuos BIP:

3.14.1.

Jungtis Eisenhűttenstadt (DE) – Plewiska (PL)

3.14.2.

Vidaus linija Krajnik–Baczyna (PL)

3.14.3.

Vidaus linija Mikułowa–Świebodzice (PL)

3.15.

Vokietijos ir Lenkijos projektų grupė tarp Fyradeno (Vierraden) ir Krainiko (Krajnik), apimanti šiuos BIP:

3.15.1.

Jungtis Vierraden (DE) – Krajnik (PL)

3.15.2.

Koordinuotas fazės keitimo transformatoriaus jungiamosiose linijose tarp Krajnik (PL) – Vierraden (DE) ir Mikulowa (PL) – Hagenwerder (DE) įrengimas ir eksploatavimas

3.16.

Vengrijos ir Slovakijos projektų grupė tarp Geniū (Gőnyϋ) ir Gabčykovo (Gabčikovo), apimanti šiuos BIP:

3.16.1.

Jungtis Gőnyϋ (HU) – Gabčikovo (SK)

3.16.2.

Vidaus linija Velký Ďur–Gabčikovo (SK)

3.16.3.

Győr pastotės išplėtimas (HU)

3.17.

BIP – Vengrijos ir Slovakijos jungtis Sajóvánka (HU) – Rimavská Sobota (SK)

3.18.

Vengrijos ir Slovakijos projektų grupė tarp Kišvardos (Kisvárda) srities ir Velkė Kapušanai (Velké Kapušany), apimanti šiuos BIP:

3.18.1.

Jungtis Kisvárda sritis (HU) – Velké Kapušany (SK)

3.18.2.

Vidaus linija Lemešany–Velké Kapušany (SK)

3.19.

Italijos ir Juodkalnijos projektų grupė tarp Vilanovos (Villanova) ir Lastvos (Lastva), apimanti šiuos BIP:

3.19.1.

Jungtis Villanova (IT) – Lastva (ME)

3.19.2.

Vidaus linija Fano–Teramo (IT)

3.19.3.

Vidaus linija Foggia–Villanova (IT)

3.20.

Italijos ir Slovėnijos projektų grupė tarp vakarų Udinės ir Okroglo, apimanti šiuos BIP:

3.20.1.

Jungtis tarp vakarų Udinės (IT) ir Okroglo (SI)

3.20.2.

Vidaus linija tarp vakarų Udinės ir Redipuglia (IT)

3.21.

BIP – Italijos ir Slovėnijos jungtis Salgareda (IT) – Divača-Bericevo regionas (SI)

3.22.

Rumunijos–Serbijos projektų grupė tarp Rešicos (Resita) ir Pančevo (Pancevo), apimanti šiuos BIP:

3.22.1.

Jungtis Resita (RO) – Pancevo (RS)

3.22.2.

Vidaus linija Portile de Fier–Resita (RO)

3.22.3.

Vidaus linija Resita–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.22.4.

Vidaus linija Arad–Timisoara/Sacalaz (RO)

3.23.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Bulgarijoje (Yadenitsa)

3.24.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Graikijoje (Amfilochia)

3.25.

BIP – akumuliatorių baterijų sistemos vidurio ir pietų Italijoje

3.26.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Lenkijoje (Mloty)

4. Baltijos šalių energijos rinkos elektros energijos jungčių plano (angl. BEMIP Electricity) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

4.1.

BIP – Danijos ir Vokietijos jungtis tarp Ishojaus (Ishőj)/Beverskovo (Bjæverskov, DK) ir Bentvišo (Bentwisch)/Giustrovo (Gűstrow, DE) per jūros vėjo jėgainių parkus Kriegers Flak (DK) ir Baltic 2 (DE) [šiuo metu žinoma kaip Kriegers Flak Combined Grid Solution]

4.2.

Estijos ir Latvijos projektų grupė tarp Kilingi Nemės (Kilingi-Nõmme) ir Rygos [šiuo metu žinoma kaip 3-ia jungtis], apimanti šiuos BIP:

4.2.1.

Jungtis tarp Kilingi-Nõmme (EE) ir Rygos CHP2 pastotės (LV)

4.2.2.

Vidaus linija Harku–Sindi (EE)

4.3.

BIP – Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchroninė jungtis su žemyninės Europos tinklais

4.4.

Latvijos ir Švedijos pajėgumų didinimo projektų grupė [šiuo metu žinoma kaip projektas NordBalt], apimanti šiuos BIP:

4.4.1.

Vidaus linija Ventspils–Tume–Imanta (LV)

4.4.2.

Vidaus linija Ekhyddan–Nybro/Hemsjö (SE)

4.5.

Lietuvos ir Lenkijos projektų grupė tarp Alytaus (LT) ir Elk (PL), apimanti šiuos BIP:

4.5.1.

Lietuvos jungties dalis tarp Alytaus (LT) ir Lietuvos ir Lenkijos sienos

4.5.2.

Vidaus linija Stanisławów–Osztyn Mątki (PL)

4.5.3.

Vidaus linija Kozienice–Siedlce Ujrzanów (PL)

4.5.4.

Vidaus linija Płock–Olsztyn Mątki (PL)

4.6.

BIP – elektros energijos akumuliavimas naudojant hidroakumuliacines elektrines Estijoje (Muuga)

4.7.

BIP – elektros energijos akumuliavimo naudojant hidroakumuliacines elektrines pajėgumų didinimas Lietuvoje (Kruonis)

5. Šiaurės–pietų dujų jungiamųjų vamzdynų Vakarų Europoje (angl. NSI West Gas) prioritetinis koridorius

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės

Nr.

Apibrėžtis

5.1.

Grupė projektų, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai iš Šiaurės Airijos į Didžiąją Britaniją ir Airiją, taip pat iš Airijos į Jungtinę Karalystę, apimanti šiuos BIP:

5.1.1.

Fizinis reversinis srautas Mofato (Moffat) sujungimo taške (Airija / Jungtinė Karalystė)

5.1.2.

SNIP dujotiekio (Škotija–Šiaurės Airija) modernizavimas siekiant užtikrinti fizinį reversinį srautą tarp Balilongfordo (Ballylumford) ir Tvinholmo (Twynholm)

5.1.3.

Islandmagee požeminės dujų saugyklos Larne (Šiaurės Airija) plėtojimas

5.2.

BIP – pietvakarių Škotijos sausumos sistemos tarp Kludeno (Cluden) ir Brighaus Bėjaus (Brighouse Bay, Jungtinė Karalystė) dubliavimas

5.3.

BIP – Shannon SGD terminalas, esantis tarp Tarberto (Tarbert) ir Balilongfordo (Ballylongford, Airija)

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos

Nr.	Apibrėžtis
5.4.	BIP – 3-iasis sujungimo taškas tarp Portugalijos ir Ispanijos
5.5.	BIP – rytų ašis Ispanija–Prancūzija: sujungimo taškas tarp Iberijos pusiasalio ir Prancūzijos ties Le Pertiuso (Le Perthus) [šiuo metu žinomas kaip Midcat]
5.6.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas – Reversinis srautas iš Prancūzijos į Vokietiją Obergaibako (Obergailbach)/Medelshaimo (Medelsheim) sujungimo taške (Prancūzija)
5.7.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas Burgundijos dujotiekyje tarp Etrės (Etrez) ir Vuazeno (Voisines, Prancūzija)
5.8.	BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas rytų Liono dujotiekyje tarp Sen Avito (Saint-Avit) ir Etrės (Etrez, Prancūzija)

Dvipusiai srautai tarp Italijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Belgijos / Prancūzijos

Nr.	Apibrėžtis
5.9.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas tarp Šveicarijos ir Prancūzijos
5.10.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas TENP dujotiekyje Vokietijoje
5.11.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas tarp Italijos ir Šveicarijos ties Passo Gries jungties tašku
5.12.	BIP – reversinio srauto jungiamasis vamzdynas TENP dujotiekyje iki Eynatten sujungimo taško (Vokietija)

Jungiamųjų vamzdynų tarp Nyderlandų, Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo plėtojimas

Nr.

Apibrėžtis

5.13.

BIP – naujas jungiamasis vamzdynas tarp Pitgamo (Pitgam, Prancūzija) ir Maldegemo (Maldegem, Belgija)

5.14.

BIP – Prancūzijos tinklo iš pietų į šiaurę gerinimas Ark de Dierė (Arc de Dierrey) dujotiekyje tarp Kiuviji (Cuvilly), Dierė (Dierrey) ir Vuazeno (Voisines, Prancūzija)

5.15.

Dujų kompresorinės optimizavimo Nyderlanduose projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

5.15.1.

Emden (iš Norvegijos į Nyderlandus)

5.15.2.

Winterswijk/Zevenaar (iš Nyderlandų į Vokietiją)

5.15.3.

Bocholtz (iš Nyderlandų į Vokietiją)

5.15.4.

’s Gravenvoeren (iš Nyderlandų į Belgiją)

5.15.5.

Hilvarenbeek (iš Nyderlandų į Belgiją)

5.16.

BIP – Zebriugės (Zeebrugge) SGD terminalo išplėtimas.

5.17.

Liuksemburgo, Prancūzijos ir Belgijos projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

5.17.1.

Prancūzijos ir Liuksemburgo jungiamasis vamzdynas.

5.17.2.

Belgijos ir Liuksemburgo jungiamojo vamzdyno gerinimas.

Kiti projektai

Nr.	Apibrėžtis
5.18.	BIP – Vokietijos tinklo gerinimas siekiant padidinti jungiamojo vamzdyno su Austrija pajėgumą [šiuo metu žinomas kaip Monaco pipeline phase I] (Haiming / Burghausen–Finsing)
5.19.	BIP – Maltos sujungimas su Europos dujų tinklu (dujotiekis su Italija ties Gela ir plaukiojanti SGD saugykla su dujinimo įranga)
5.20.	BIP – Alžyrą su Italija (Sardinija) ir Prancūzija (Korsika) jungiantis dujotiekis [šiuo metu žinomas kaip Galsi & Cyréné dujotiekiai]

6. Šiaurės–pietų dujų jungiamųjų vamzdynų Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europoje (angl. NSI East Gas) prioritetinis koridorius

Projektai, kuriais užtikrinami dvipusiai srautai tarp Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Vengrijos, jungiantys SGD terminalus Lenkijoje ir Kroatijoje

Nr.

Apibrėžtis

6.1.

Čekijos Respublikos ir Lenkijos jungiamųjų vamzdynų modernizavimo ir susijusių vidaus gerinimo darbų vakarų Lenkijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.1.1.

Lenkijos ir Čekijos Respublikos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip Stork II] Libhošť – Hať (CZ/PL) – Kedzierzyn (PL)

6.1.2.

Dujotiekis Lwowek–Odolanow

6.1.3.

Odolanow kompresorinė

6.1.4.

Dujotiekis Czeszów–Wierzchowice

6.1.5.

Dujotiekis Czeszów–Kiełczów

6.1.6.

Dujotiekis Zdzieszowice–Wrocław

6.1.7.

Dujotiekis Zdzieszowice–Kędzierzyn

6.1.8.

Dujotiekis Tworog–Tworzen

6.1.9.

Dujotiekis Tworóg–Kędzierzyn

6.1.10.

Dujotiekis Pogorska Wola–Tworzen

6.1.11.

Dujotiekis Strachocina–Pogórska Wola

6.2.

Lenkijos ir Slovakijos jungiamasis vamzdynas ir susijusių vidaus gerinimo darbų rytų Lenkijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.2.1.

Lenkijos ir Slovakijos jungiamasis vamzdynas

6.2.2.

Rembelszczyzna kompresorinė

6.2.3.

Dujotiekis Rembelszczyzna–Wola Karczewska

6.2.4.

Dujotiekis Wola Karczewska–Wronów

6.2.5.

Wronów mazgas

6.2.6.

Dujotiekis Rozwadów–Końskowola–Wronów

6.2.7.

Dujotiekis Jarosław–Rozwadów

6.2.8.

Dujotiekis Hermanowice–Jarosław

6.2.9.

Dujotiekis Hermanowice–Strachocina

6.3.

BIP – Slovakijos ir Vengrijos dujų jungiamasis vamzdynas Vel’ké Zlievce (SK) –Balassagyarmat (SK/HU siena) – Vecsés (HU)

6.4.

BIP – dvipusis Austrijos ir Čekijos Respublikos jungiamasis vamzdynas (BACI) Baumgarten (AT) – Reinthal (CZ/AT) – Brečlav (CZ)

Projektai, kuriais užtikrinami dujų srautai iš Kroatijos SGD terminalo į kaimynines šalis

Nr.

Apibrėžtis

6.5.

Krko (Krk) SGD dujinimo laivo ir evakuacijos dujotiekio į Vengriją, Slovėniją ir Italiją projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.5.1.

SGD dujinimo laivas Krke (Krk, HR)

6.5.2.

Dujotiekis Zlobin–Bosiljevo–Sisak–Kozarac–Slobodnica (HR)

6.5.3.

SGD evakuacijos dujotiekis Omišalj – Zlobin (HR) – Rupa (HR)/Jelšane (SI) – Kalce (SI) arba

6.5.4.

Dujotiekis Omišalj (HR) – Casal Borsetti (IT)

6.6.

BIP – jungiamasis vamzdynas tarp Kroatijos ir Slovėnijos (Bosiljevo–Karlovac–Lučko–Zabok–Rogatec (SI))

6.7.

BIP – jungiamasis vamzdynas tarp Slovėnijos ir Italijos (Gorizia (IT)/Šempeter (SI) – Vodice (SI))

Projektai, kuriais užtikrinami dujų iš pietinio dujų koridoriaus ir (arba) SGD terminalų Graikijoje srautai per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Serbiją į Vengriją ir Ukrainą, apimant reversinio srauto pajėgumus iš pietų į šiaurę ir tranzito bei perdavimo sistemų integravimą

Nr.

Apibrėžtis

6.8.

Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas ir reikiamų gerinimo darbų Bulgarijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.8.1.

Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip IGB] Komotini (EL) – Stara Zagora (BG)

6.8.2.

Reikiamas Bulgarijos perdavimo sistemos atkūrimas, modernizavimas ir plėtimas

6.9.

SGD terminalo Graikijoje projektų grupė, apimanti vieną iš šių BIP:

6.9.1.

Nepriklausoma gamtinių dujų sistema (Graikijos SGD terminalas)

6.9.2.

Egėjo jūros SGD importo terminalas

6.10.

BIP – Bulgarijos ir Serbijos dujų jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinomas kaip IBS]

6.11.

BIP – nuolatinis reversinis srautas ties Graikijos ir Bulgarijos siena tarp Kulos (Kula, BG) ir Sidirokastro (EL)

6.12.

BIP – perdavimo pajėgumų esamu dujotiekiu iš Bulgarijos į Graikiją didinimas

6.13.

Rumunijos, Vengrijos ir Austrijos perdavimo koridoriaus projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.13.1.

Dujotiekis Városföld-Ercsi–Győr + Városföld kompresorinės didinimas + centrinės dujų odoravimo stoties modifikavimas

6.13.2.

Dujotiekis Ercsi–Százhalombatta

6.13.3.

Čanadpalota (Csanádpalota) arba Aldės (Algyő) kompresorinė

6.14.

BIP – Rumunijos ir Vengrijos reversinis srautas ties Čanadpalota (Csanádpalota) arba Alde (Algyő, HU)

6.15.

Tranzito ir perdavimo sistemos integravimas ir reversinio srauto įdiegimo Rumunijoje projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.15.1.

Rumunijos tranzito ir perdavimo sistemos integravimas

6.15.2.

Reversinis srautas ties Isakča (Isaccea)

Projektai, kuriais užtikrinami Italiją siekiančių dujų iš pietinio dujų koridoriaus ir (arba) SGD terminalų srautai šiaurės kryptimi į Austriją, Vokietiją ir Čekijos Respubliką (taip pat link Šiaurės–pietų jungiamųjų vamzdynų vakarų koridoriaus)

Nr.	Apibrėžtis
6.16.	BIP – Tauerngasleitung (TGL) dujotiekis tarp Haiming (AT)/Überackern (DE) ir Tarvisio (IT)
6.17.	BIP – Čekijos Respublikos perdavimo sistemos pietinės atšakos sujungimas su Oberkappel (AT)
6.18.	BIP – dujotiekis Adriatica (IT)
6.19.	BIP – sausumos SGD terminalas šiaurės Adrijoje (IT) (1)

Projektai, kuriais plėtojamos požeminės dujų saugyklos pietryčių Europoje

Nr.

Apibrėžtis

6.20.

Saugojimo pajėgumų pietryčių Europoje projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

6.20.1.

Naujos saugyklos Bulgarijos teritorijoje statyba

6.20.2.

Chiren požeminės dujų saugyklos išplėtimas

6.20.3.

Pietų Kvalos (Kavala) saugykla Graikijoje

6.20.4.

Depomures saugykla Rumunijoje

Kiti projektai

Nr.

Apibrėžtis

6.21.

BIP – Jonijos Adrijos dujotiekis (Fieri (AB) – Split (HR))

6.22.

Azerbaidžano, Gruzijos ir Rumunijos jungiamųjų vamzdynų projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

6.22.1.

Dujotiekis Constanta (RO) – Arad – Csanádpalota (HU) [šiuo metu žinomas kaip AGRI]

6.22.2.

SGD terminalas Konstancoje (Constanta, RO)

6.23.

BIP – Vengrijos ir Slovėnijos jungiamasis vamzdynas (Nagykanizsa – Tornyiszentmiklós (HU) – Lendava (SI) – Kidričevo)

7. Prioritetinis pietinis dujų koridorius (angl. SGC)

Nr.

Apibrėžtis

7.1.

Integruotos, specialios ir moduliuojamos transporto infrastruktūros ir susijusios įrangos, skirtos ne mažiau kaip 10 bcm/a naujų šaltinių dujoms iš Kaspijos jūros regiono per Gruziją ir Turkiją transportuoti į ES (kurios galutines ES rinkas pasiekia dviem galimais maršrutais: per pietryčių Europą į Austriją ir per Adrijos jūrą į Italiją), projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

7.1.1.

ES–Turkmėnistano dujotiekis per Turkiją, Gruziją, Azerbaidžaną ir Kaspijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip projektus „Transanatolijos gamtinių dujų dujotiekis“ (TANAP), „Pietų Kaukazo dujotiekio išplėtimas“ (SCP-(F)X) ir „Kaspijos jūros dujotiekis“ (TCP) jungiantis dujotiekis]

7.1.2.

Dujų kompresorinė Kipi (EL)

7.1.3.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Albaniją ir Adrijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip Adrijos jūros dujotiekis (TAP)]

7.1.4.

Dujotiekis iš Graikijos į Italiją per Adrijos jūrą [šiuo metu žinomas kaip Turkijos, Graikijos ir Italijos jungiamasis vamzdynas (ITGI)]

7.1.5.

Dujotiekis iš Bulgarijos į Austriją per Rumuniją ir Vengriją

7.2.

BIP, kurį sudaro integruota, speciali ir moduliuojama transporto infrastruktūra ir susijusi įranga, skirta ne mažiau kaip 8 bcm/a naujų šaltinių dujoms iš Kaspijos jūros regiono (Azerbaidžano ir Turkmėnistano) transportuoti į Rumuniją, ir apimantis šiuos projektus:

7.2.1.

Povandeninis dujotiekis Kaspijos jūroje iš Turkmėnistano į Azerbaidžaną [šiuo metu žinomas kaip „Kaspijos jūros dujotiekis“ (TCP)]

7.2.2.

Dujotiekio tarp Azerbaidžano ir Turkijos per Gruziją modernizavimas [šiuo metu žinomas kaip „Pietų Kaukazo dujotiekio išplėtimas“ (SCP-(F)X)]

7.2.3.

Povandeninis dujotiekis, jungiantis Gruziją su Rumunija [šiuo metu žinomas kaip „White Stream“]

7.3.

Dujų infrastruktūros ir susijusios įrangos, skirtos naujų šaltinių dujoms iš telkinių rytinėje Viduržemio jūros dalyje transportuoti projektų grupė, apimanti vieną ar daugiau iš šių BIP:

7.3.1.

Dujotiekis nuo Kipro jūros teritorijos iki Graikijos sausumos per Kretą

7.3.2.

SGD saugykla Kipre [šiuo metu žinoma kaip „Viduržemio jūros dujų saugykla“]

7.4.

Jungčių su Turkija projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

7.4.1.

Dujų kompresorinė Kipi (EL), kurios pajėgumas ne mažesnis kaip 3bcm/a

7.4.2.

Turkijos ir Bulgarijos jungiamasis vamzdynas, kurio pajėgumas ne mažesnis kaip 3 bcm/a [šiuo metu žinomas kaip „ITB“]

8. Baltijos šalių energijos rinkos dujų sektoriaus jungčių plano (angl. BEMIP Gas) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

8.1.

SGD tiekimo rytiniame Baltijos jūros regione projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.1.1.

Estijos ir Suomijos jungtis „Balticconnector“ ir

8.1.2.

vienas iš šių SGD terminalų:

8.1.2.1.

Finngulf SNG terminalas (Finngulf LNG)

8.1.2.2.

Paldinski SNG terminalas (Paldiski LNG)

8.1.2.3.

Talino SNG terminalas (Tallinn LNG)

8.1.2.4.

Latvijos SNG terminalas (Latvian LNG)

8.2.

Infrastruktūros modernizavimo rytiniame Baltijos jūros regione projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

8.2.1.

Latvijos ir Lietuvos jungiamojo vamzdyno gerinimas

8.2.2.

Estijos ir Latvijos jungiamojo vamzdyno gerinimas

8.2.3.

Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai Lietuvoje pajėgumų didinimas

8.2.4.

Inčukalno (Incukalns) požeminės dujų saugyklos modernizavimas ir išplėtimas

8.3.

BIP – Lenkijos ir Danijos jungiamasis vamzdynas „Baltic Pipe“

8.4.

BIP – pajėgumų didinimas ties DK–DE siena

8.5.

BIP – Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis vamzdynas [šiuo metu žinoma kaip „GIPL“]

8.6.

BIP – Geteborgo (Gothenburg) SGD terminalas Švedijoje

8.7.

BIP – Svinouiscio (Swinoujscie) SGD terminalo Lenkijoje pajėgumų didinimas

8.8.

BIP – Yamal-Europe dujotiekio Lenkijoje Lvuveke (Lwowek) ir Vloclaveke (Wloclawek) esančių įvadų modernizavimas

9. Naftos tiekimo jungčių Vidurio ir Rytų Europoje (angl. OSC) prioritetinis koridorius

Nr.

Apibrėžtis

9.1.

BIP – naftotiekis Adamowo–Brody: Brody (Ukraina) esantį „JSC Uktransnafta“ naftos terminalą su Adamowo saugykla (Lenkija) jungiantis naftotiekis

9.2.

BIP – naftotiekis Bratislava–Schwechat: Schwechat (Austrija) su Bratislava (Slovakija) jungiantis naftotiekis

9.3.

BIP – naftotiekis JANAF–Adria: esamų JANAF ir Adrijos naftotiekių, jungiančių Kroatijos Omisalj uostą su pietine naftotiekio „Družba“ dalimi (Kroatijoje, Vengrijoje, Slovakijoje) rekonstravimas, modernizavimas, techninė priežiūra ir pajėgumo didinimas

9.4.

BIP – naftotiekis Litvinov (Čekijos Respublika) – Spergau (Vokietija): „Družba“ žalios naftos naftotiekio išplėtimas iki TRM Spergau naftos perdirbimo įmonės

9.5.

Pomeranijos dujotiekio (Lenkija) projektų grupė, apimanti šiuos BIP:

9.5.1.

Naftos terminalo Gdanske statyba

9.5.2.

Pomeranijos naftotiekio plėtimas: Pomeranijos naftotiekio, jungiančio Plebanka saugyklą (esančią netoli Plocko) su Gdansko terminalu, aplinkinė ir antrinė linijos

9.6.

BIP – TAL Plus: TAL naftotiekio tarp Trieste (Italija) ir Ingolstadt (Vokietija) pajėgumų didinimas

10. Pažangiųjų tinklų plėtros prioritetinė teminė sritis

Nr.	Apibrėžtis
10.1.	Šiaurės Atlanto žaliosios zonos projektas (Airija, JK/Šiaurės Airija): pagaminamos vėjo energijos ribojimo mažinimas įgyvendinant ryšių infrastruktūrą, gerinant tinklo valdymą ir nustatant (tarpvalstybinius) paklausos valdymo protokolus.
10.2.	„Green-Me“ (Prancūzija, Italija): atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos didinimas įgyvendinant automatizavimo, kontrolės ir stebėjimo sistemas aukštosios ir aukštosios/vidutinės įtampos pastotėse, užtikrinant pažangiuosius ryšius su atsinaujinančiosios energijos generatoriais ir energijos kaupimą pirminėse pastotėse.“

(1) Sprendimą dėl tikslios SGD terminalo Šiaurės Adrijos jūroje vietos priims Italija, sutarusi su Slovėnija.“