26.10.2013 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 284/1 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1042/2013
2013 m. spalio 7 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su paslaugų teikimo vieta
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 397 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Direktyvoje 2006/112/EB, nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. visos telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo bei elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, suteiktos neapmokestinamajam asmeniui, turi būti apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs paslaugas įsigyjantis asmuo, kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, nepriklausomai nuo to, kur įsisteigęs tas paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo. Dauguma kitų paslaugų, teikiamų neapmokestinamajam asmeniui, ir toliau apmokestinamos valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs teikėjas; |
(2) |
siekiant nustatyti, kurios paslaugos turi būti apmokestinamos paslaugas įsigyjančio asmens valstybėje narėje, būtina apibrėžti telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamas paslaugas. Visų pirma reikėtų patikslinti radijo ir televizijos transliavimo paslaugų (toliau – transliavimo paslaugos) sąvoką remiantis apibrėžtimis, kurios nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/13/ES (2); |
(3) |
siekiant patikslinti padėtį Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 282/2011 (3) išvardyti sandoriai, kurie laikomi elektroninėmis priemonėmis teikiamomis paslaugomis, tačiau šis sąrašas nėra išsamus. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas ir sudaryti panašūs telekomunikacijų ir transliavimo paslaugų sąrašai; |
(4) |
būtina nustatyti, kas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo tikslais yra teikėjas, kai elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos arba internetu teikiamos telefono paslaugos, teikiamos paslaugas įsigyjančiam asmeniui per telekomunikacijų tinklus arba sąsają ar portalą; |
(5) |
siekiant užtikrinti, kad taisyklės, kuriomis reglamentuojama transporto priemonių nuomos teikimo vieta ir telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų teikimo vieta, būtų vienodai taikomos, būtina nurodyti, kuri vieta laikoma neapmokestinamojo juridinio asmens įsisteigimo vieta; |
(6) |
siekiant nustatyti, kas atsakingas už PVM mokėjimą už suteiktas telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis priemonėmis teikiamas paslaugas, ir atsižvelgiant į tai, kad apmokestinimo vieta yra ta pati, nesvarbu, ar paslaugas įsigyjantis asmuo yra apmokestinamasis ar neapmokestinamasis asmuo, teikėjas turėtų galėti nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens statusą vien remdamasis tuo, ar paslaugas įsigyjantis asmuo praneša savo individualų PVM mokėtojo kodą. Pagal bendras taisykles šis statusas turi būti pakeistas, jeigu paslaugas įsigyjantis asmuo vėliau praneša savo individualų PVM mokėtojo kodą. Negavus tokio pranešimo, tiekėjas turėtų likti atsakingas už PVM mokėjimą; |
(7) |
kai neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs daugiau nei vienoje šalyje arba turi nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje šalyje, bet paprastai gyvena kitoje, pirmenybė teikiama tai vietai, kurioje geriausiai užtikrinamas apmokestinimas faktinio vartojimo vietoje. Siekiant išvengti konfliktų dėl valstybių narių jurisdikcijos reikėtų konkrečiai nurodyti faktinio vartojimo vietą; |
(8) |
reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų paaiškinta apmokestinimo tvarka, taikoma transporto priemonių nuomos ir telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų teikimui, teikiamoms neapmokestinamajam asmeniui, kurio įsisteigimo ar nuolatinės gyvenamosios vietos ar paprastai gyvenamosios vietos praktiškai neįmanoma arba pakankamai užtikrintai negalima nustatyti. Tikslinga, kad tos taisyklės būtų grindžiamos prielaidomis; |
(9) |
jei esama informacijos, kuria remiantis galima nustatyti paslaugas įsigyjančio asmens faktinę vietą, kurioje jis yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, būtina numatyti galimybę prielaidą ginčyti; |
(10) |
vis dėlto tam tikrais atvejais, kai paslaugos teikiamos retkarčiais, paprastai yra susijusios su nedidelėmis sumomis ir jas teikiant būtinas fizinis paslaugas įsigyjančio asmens buvimas, pavyzdžiui, teikiant telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis priemonėmis teikiamas paslaugas viešosios prieigos prie belaidžio interneto zonoje ar interneto kavinėje, arba už kurias paprastai neišrašomi mokėjimo kvitai ar nėra kitų įrodymų apie suteiktą paslaugą, kaip taksofonų atveju, įrodymų, susijusių su vieta, kurioje įsisteigęs paslaugas įsigyjantis asmuo arba kurioje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, teikimas ir kontrolė būtų neproporcingai didelė našta arba galėtų kelti duomenų apsaugos problemų; |
(11) |
kadangi neapmokestinamajam asmeniui transporto priemonių nuomos ir telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamų paslaugų apmokestinimo tvarka priklauso nuo to, kur paslaugas įsigyjantis asmuo įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, būtina paaiškinti, kokius įrodymus teikėjas turėtų turėti, kad nustatytų paslaugas įsigyjančio asmens vietą tais atvejais, kai nėra nustatyta konkrečių prielaidų ar dėl prielaidų ginčijimo. Tuo tikslu reikėtų sudaryti orientacinį nebaigtinį įrodymų sąrašą; |
(12) |
siekiant užtikrinti, kad su nekilnojamuoju turtu susijusių paslaugų teikimui būtų taikoma vienoda apmokestinimo tvarka, reikia apibrėžti nekilnojamojo turto sąvoką. Reikėtų konkrečiai nurodyti, kiek glaudus turėtų būti ryšys su nekilnojamuoju turtu, taip pat reikėtų sudaryti sandorių, kurie laikomi su nekilnojamuoju turtu susijusiomis paslaugomis, sąrašą, kuris nebūtų baigtinis; |
(13) |
taip pat būtina paaiškinti, kokia apmokestinimo tvarka taikoma paslaugų teikimui, kai paslaugas įsigyjančiam asmeniui suteikiama įranga, kad jis atliktų su nekilnojamuoju turtu susijusius darbus; |
(14) |
dėl praktinių priežasčių reikėtų paaiškinti, kad telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, kurias apmokestinamasis asmuo savo vardu teikia kartu su apgyvendinimu viešbučiuose arba panašią veiklą vykdančiose įstaigose, teikimo vietos nustatymo tikslais turėtų būti laikomos suteiktomis tose vietose; |
(15) |
pagal Direktyvą 2006/112/EB leidimas įeiti į kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo, pramogų ar panašius renginius, visais atvejais turi būti apmokestinamas faktinėje renginio vietoje. Reikėtų aiškiai nustatyti, kad tai taip pat taikoma atvejais, kai bilietus į tokius renginius parduoda ne rengėjas tiesiogiai, o jie platinami per tarpininkus; |
(16) |
pagal Direktyvą 2006/112/EB prievolė mokėti PVM gali būti taikoma arba prieš prekių pateikimą ar paslaugų suteikimo metu, arba netrukus po to. Kai telekomunikacijų, transliavimo ar elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos teikiamos perėjimo prie naujų paslaugų teikimo vietos taisyklių laikotarpiu, su teikimu susijusios sąlygos ar skirtingas taikymas valstybėse narėse gali lemti dvigubą apmokestinimą arba neapmokestinimą. Siekiant to išvengti ir užtikrinti vienodą taikymą valstybėse narėse, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas; |
(17) |
taikant šį reglamentą valstybėms narėms gali būti tikslinga priimti teisėkūros priemones, kuriomis apribojamos tam tikros teisės ir prievolės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (4), kad būtų apsaugoti svarbūs ekonominiai ar finansiniai valstybės narės ar Europos Sąjungos interesai, įskaitant ir monetarinius, biudžeto ar mokesčių klausimus, kai tokios priemonės yra būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo riziką valstybėse narėse ir į poreikį užtikrinti teisingą PVM surinkimą pagal šį reglamentą; |
(18) |
turėtų būti pateikta nekilnojamojo turto sąvoka tam, kad būtų užtikrinta vienoda paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, valstybėse narės taikoma apmokestinimo tvarka. Tokios sąvokos pateikimas galėtų turėti nemažą poveikį teisėkūros ir administracinei praktikai valstybėse narėse. Nedarant poveikio valstybėse narėse jau taikiems teisės aktams ar praktikai, ta sąvoka turėtų būti pateikta vėliau, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas; |
(19) |
todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011 iš dalies keičiamas taip:
1. |
IV slyrius iš dalies keičiamas taip:
|
2. |
V skyrius iš dalies keičiamas taip:
|
3. |
I priedo 4 punktas papildomas šiais papunkčiais:
|
2 straipsnis
Telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ar elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms, kurias Bendrijoje įsisteigęs teikėjas teikia neapmokestinamajam asmeniui, kuris ten įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, taikomos šios nuostatos:
a) |
paslaugų teikimo vieta kiekvienu apmokestinimo momentu, įvykusiu iki 2015 m. sausio 1 d., yra teikėjo įsisteigimo vieta, kaip numatyta Direktyvos 2006/112/EB 45 straipsnyje, neatsižvelgiant į tai, kada paslaugos baigtos teikti arba baigtas nepertraukiamas tokių paslaugų teikimas; |
b) |
paslaugų teikimo vieta kiekvienu apmokestinimo momentu, įvykusiu 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau, yra vieta, kurioje paslaugas įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar paprastai gyvena, neatsižvelgiant į tai, kada paslaugos pradėtos teikti arba kada pradėtas nepertraukiamas tokių paslaugų teikimas; |
c) |
jei apmokestinimo momentas įvyko iki 2015 m. sausio 1 d. valstybėje narėje, kurioje įsisteigęs teikėjas, joks mokestis netampa mokėtinu paslaugas įsigyjančio asmens valstybėje narėje to paties apmokestinimo momento atžvilgiu 2015 m. sausio 1 d. arba vėliau. |
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.
Tačiau Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 13b, 31a ir 31b straipsniai, įterpti šiuo reglamentu, taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Liuksemburge 2013 m. spalio 7 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. BERNATONIS
(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(2) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
(3) 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (OL L 77, 2011 3 23, p. 1).
(4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).