15.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 780/2013

2013 m. rugpjūčio 14 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 206/2010, kuriuo nustatomi trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, iš kurių į Europos Sąjungą leidžiama įvežti tam tikrus gyvūnus ir šviežią mėsą, sąrašai ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 2004/68/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančią direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančią Direktyvą 72/462/EEB (1), ypač į jos 3 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas, 6 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 7 straipsnio e punktą, 8 straipsnio c punktą ir 13 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 206/2010 (2) nustatyti, inter alia, tam tikrų kanopinių įvežimo į Sąjungą reikalavimai. Minėtas reglamentas netaikomas laukiniams gyvūnams, skirtiems patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, kaip apibrėžta 1992 m. liepos 13 d. Direktyvos 92/65/EEB, nustatančios gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (3), 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(2)

specialių gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, nėra, todėl tokioms įstaigoms, kurioms reikia įvežti tokius gyvūnus, kyla praktinių problemų ir labai ribojama jų veikla;

(3)

tikslinga nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, kuriais būtų atsižvelgiama į ypatingą tokių gyvūnų padėtį. Dėl Sąjungos teisės aktų supaprastinimo tikslinga tokias taisykles nustatyti Reglamente (ES) Nr. 206/2010. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti minėto reglamento taikymo sritį;

(4)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad kanopinių gyvūnų siuntas leidžiama įvežti į Sąjungą, tik jeigu jie vežami iš trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, įtrauktų į to reglamento I priedo 1 dalyje pateiktą sąrašą;

(5)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2002/99/EB, nustatančioje gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (4), numatyta, kad Komisija priima trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių leidžiama importuoti nurodytus gyvūninius produktus, sąrašus;

(6)

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 2009/156/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (5), nustatyta, kad importuoti į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnus leidžiama tiktai iš trečiųjų šalių, kurios įrašytos į sąrašą, sudaromą arba keičiamą vadovaujantis toje direktyvoje nustatyta tvarka;

(7)

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvoje 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (6), nustatyta, kad į Sąjungą importuojami naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai turi būti kilę iš trečiosios šalies arba jos dalies, kurios įtrauktos į sąrašą, sudarytą Komisijos toje direktyvoje nustatyta tvarka;

(8)

įvežant į Sąjungą kanopinius gyvūnus, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams visų pirma turėtų būti laikomasi bendrųjų gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą reikalavimų ir specialiųjų gyvūnų sveikatos reikalavimų, taip pat turėtų būti suteikiamos konkrečios garantijos, užtikrinančios, kad į Sąjungą įvežami gyvūnai nekelia pavojaus Sąjungos gyvūnų sveikatos būklei;

(9)

šiuo metu trečiosios šalys, teritorijos ir jų dalys, išvardytos direktyvose 2002/99/EB, 2009/156/EB ir 2009/158/EB, atitinka gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą bendruosius reikalavimus, kurie apima gyvūnų sveikatos kontrolę atliekančių veterinarinių tarnybų veiksmingą sistemą;

(10)

tačiau gyvų gyvūnų įvežimo į Sąjungą bendraisiais reikalavimais neužtikrinama, kad kanopiniai gyvūnai neserga kokia nors liga. Pavieniai gyvūnai gali tebebūti užkrėsti užkrečiamosiomis ligomis, kurios galėtų išplisti Sąjungoje ir taip sukelti pavojų Sąjungos gyvūnų sveikatai. Todėl kanopiniai gyvūnai, skirti patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, turėtų būti įvežami į Sąjungą tiesiai iš įstaigos, instituto arba centro, kuris atitinka tam tikrus reikalavimus ir yra patvirtintas trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies, kurioje jis yra, kompetentingos institucijos;

(11)

paskirties valstybės narės, įvertinusios visą susijusią informaciją, turėtų sudaryti tokių įstaigų, institutų arba centrų sąrašą;

(12)

siekiant apsaugoti Sąjungos gyvūnų sveikatą, itin svarbu, kad į Sąjungą įvežami kanopiniai, skirti patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, turėtų būti vežami tiesiai ir neatidėliojant į jų paskirties vietą užplombuotose talpyklose, ir turėtų būti draudžiama tokius gyvūnus vežti į kitas Sąjungos šalis;

(13)

siekiant atsižvelgti į išimtines aplinkybes, pvz., gyvūnų gerovės problemas, nykstančių rūšių išsaugojimą, netikėtas gaivalines nelaimes arba politinius neramumus, kuriomis neįmanoma taikyti visų gyvūnų sveikatos reikalavimų, ypač susijusių su kilmės įstaigos, instituto arba centro patvirtinimu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikromis nustatytomis sąlygomis įvežti į savo teritoriją tam tikrus kanopinius, skirtus patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams. Tačiau net ir tokiais atvejais turėtų būti reikalaujama leidimo, siekiant užtikrinti, kad pavojus gyvūnų sveikatai būtų sumažintas iki patenkinamo lygio;

(14)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnio 3 dalis išbraukiama.

2)

Įterpiamas šis 3a straipsnis:

„3a straipsnis

Kanopinių, skirtų patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, įvežimo sąlygos

1.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio nuostatų, valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti įvežti į savo teritoriją VI priedo 1 dalies 1, 2 ir 3 lentelėse išvardytų rūšių kanopinių siuntas, jei jos skirtos patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija atliko pavojaus gyvūnų sveikatai, kurį kiekviena siunta gali kelti Sąjungai, įvertinimą;

b)

atitinkama siunta atvežta iš trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies, įtrauktos į vieną iš sąrašų, pateiktų:

i)

šio reglamento I priedo 1 dalyje arba II priedo 1 dalyje,

ii)

Sprendime 2004/211/EB (7), Sprendime 2007/777/EB (8), Reglamente (EB) Nr. 798/2008 (9), Reglamente (EB) Nr. 119/2009 (10), Reglamente (ES) Nr. 605/2010 (11),

c)

kanopiniai yra atvežti iš įstaigos, instituto arba centro, esančio trečiojoje šalyje, teritorijoje arba jos dalyje, nurodytoje a punkte, įtraukto į sąrašą, sudarytą pagal 3c straipsnį;

d)

kanopiniai buvo laikomi c punkte nurodytos įstaigos, instituto arba centro nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose atitinkamuose sertifikatuose nurodytą laikotarpį;

e)

kanopiniai buvo išsiųsti tiesiogiai patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui paskirties valstybėje narėje;

f)

su kanopiniais vežamas tinkamas veterinarijos sertifikatas, surašytas pagal atitinkamą VI priedo 1 dalies 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytą ir to priedo 2 dalyje pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį;

g)

kanopiniai atitinka f punkte nurodytame veterinarijos sertifikato pavyzdyje nustatytus reikalavimus.

Paskirties valstybė narė, prieš įvežant kanopinius į jos teritoriją, praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie leidimą, suteiktą pagal pirmą pastraipą.

2.   Jeigu dėl išimtinių aplinkybių neįmanoma laikytis 1 dalies c ir d punktų nuostatų, paskirties valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti įvežti į tos valstybės teritoriją VI priedo 1 dalies 1, 2 ir 3 lentelėse išvardytų rūšių kanopinius iš kitų ūkių, kurie neatitinka tuose punktuose nustatytų reikalavimų, jeigu tenkinami 1 dalies a, b ir e–g punktų reikalavimai ir įvykdytos šios papildomos sąlygos:

a)

savininkas arba jam atstovaujantis fizinis asmuo pateikė išankstinę paraišką ir paskirties valstybė narė, atlikusi rizikos vertinimą ir nustačiusi, kad į jos teritoriją įvežami atitinkami kanopiniai nekelia pavojaus Sąjungos gyvūnų sveikatai, suteikė tokį leidimą;

b)

kanopiniai buvo laikomi kilmės trečiojoje šalyje, teritorijoje arba jos dalyje karantino patalpose ir buvo oficialiai prižiūrimi tiek laiko, kiek reikia, kad jie atitiktų f punkte nurodytame veterinarijos sertifikato pavyzdyje nustatytas gyvūnų sveikatos sąlygas:

i)

gyvūno kilmės trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentingos institucijos patvirtintoje vietoje;

ii)

laikantis leidime nustatytų sąlygų, kuriomis suteikiamos bent tokios pat garantijos, kaip nustatytosios 1 dalies a, b ir e–g punktuose.

Jeigu kanopiniai įvežami į Sąjungą pagal pirmą pastraipą, jie laikomi paskirties patvirtintos įstaigos, instituto arba centro karantino patalpose ne trumpiau kaip šešis mėnesius nuo jų įvežimo į Sąjungą, o tuo laikotarpiu kompetentingos institucijos gali taikyti Tarybos direktyvos 90/425/EEB 8 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus reikalavimus.

Valstybė narė, leidžianti įvežti kanopinius pagal pirmą pastraipą, prieš įvežant kanopinius į jos teritoriją praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tokį leidimą.

3)

Įterpiamas šis 3b straipsnis:

„3b straipsnis

Kanopinių, skirtų patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui, įvežimo į valstybes nares, kurios nėra paskirties valstybės narės, ir vežimo per jas tranzitu sąlygos

3a straipsnyje nurodytus kanopinius leidžiama vežti tranzitu per valstybę narę, kuri nėra paskirties valstybė narė, tik jeigu yra išduotas tranzito valstybės kompetentingos institucijos leidimas. Toks leidimas gali būti išduotas tik remiantis tos kompetentingos institucijos rizikos vertinimu, atsižvelgiant į paskirties valstybės narės jai pateiktą informaciją.

Paskirties valstybė narė, išduodanti leidimą įvežti gyvūnus 3a straipsnyje numatytomis sąlygomis, prieš tranzitą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie tokį leidimą.“

4)

Įterpiamas šis 3c straipsnis:

„3c straipsnis

Trečiųjų šalių, teritorijų ir jų dalių patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų sąrašas

1.   Patikrinusi atitiktį 2 dalyje nustatytoms sąlygoms kiekviena valstybė narė gali sudaryti įstaigų, institutų arba centrų, iš kurių pagal 3a straipsnio 1 dalį gali būti leidžiama įvežti į jos teritoriją kanopinius.

2.   Trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies įstaiga, institutas arba centras į 1 dalyje nurodytą sąrašą gali būti įtrauktas tik jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)

įstaiga, institutas arba centras atitinka VI priedo 3 dalyje nustatytus reikalavimus;

b)

įstaiga, institutas arba centras yra patvirtintas trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies, kurioje jis yra, kompetentingos institucijos;

c)

trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentinga institucija pateikia pakankamų garantijų, kad įvykdytos įstaigų, institutų arba centrų patvirtinimo sąlygos, nustatytos VI priedo 4 dalyje.

3.   Valstybė narė į 1 dalyje nurodytą sąrašą gali įtraukti trečiųjų šalių įstaigas, institutus arba centrus, kurie jau yra įtraukti į kitos valstybės narės sudarytą sąrašą, netikrindama atitikties 2 dalyje nustatytoms sąlygoms.

4.   Valstybės narės nuolat atnaujina 1 dalyje nurodytus sąrašus, visų pirma atsižvelgdamos į bet kokį trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentingos institucijos suteikto tose šalyse esančių ir į minėtus sąrašus įtrauktų įstaigų, institutų arba centrų patvirtinimo galiojimo sustabdymą arba atšaukimą.

5.   Valstybės narės internetiniuose informacijos puslapiuose viešai skelbia 1 dalyje nurodytus sąrašus ir reguliariai atnaujina tą informaciją.

6.   Valstybės narės savo internetinių informacijos puslapių adresą praneša Komisijai.“

5)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Įvežant tam tikras kanopinių siuntas surinkimo centrams taikomos sąlygos

1.   Kanopinių siuntos, kuriose yra gyvi gyvūnai iš daugiau nei vieno ūkio, į Sąjungą įvežamos tik su sąlyga, kad jos surenkamos surinkimo centruose, pagal I priedo 5 dalyje nustatytus reikalavimus patvirtintuose kilmės trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies kompetentingos institucijos.

2.   Kanopinių siuntos, įvežamos į Sąjungą pagal 3a arba 6 straipsnius neturi būti kilusios iš daugiau nei vieno ūkio ir neturi būti surinktos surinkimo centruose.“

6)

8 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

neiškraunami arba, vežant oru, neperkeliami į kitą orlaivį, arba nevežami keliais, geležinkeliais ar nevaromi per trečiąją šalį, teritoriją ar jų dalį, iš kurių neleidžiama importuoti atitinkamų gyvūnų į Sąjungą.“

7)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Į Sąjungą įvežtos kitų nei 3a straipsnyje nurodytų kanopinių siuntos nedelsiant vežamos paskirties ūkiui nuo užkrato pernešėjų apsaugotose transporto priemonėse.

Tame ūkyje tie kanopiniai laikomi ne mažiau kaip 30 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai jie išvežami tiesiai į skerdyklas.“

8)

Įterpiamas šis 13 a straipsnis:

„13a straipsnis

Sąlygos, taikytinos įvežus kanopinių siuntas, skirtas patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams

1.   Į Sąjungą įvežtos kanopinių, skirtų patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, siuntos nedelsiant vežamos paskirties įstaigai, institutui arba centrui nuo užkrato pernešėjų apsaugotose transporto priemonėse, kurios yra sukonstruotos taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir vežant išmatos, šlapalas, kraikas, pakratai, šiukšlės ar bet kuri kita medžiaga neištekėtų ar neiškristų iš transporto priemonės ar talpyklos.

2.   Kanopiniai laikomi paskirties valstybės narės patvirtintos įstaigos, instituto arba centro nuo užkrato pernešėjų apsaugotose karantino patalpose ne mažiau kaip 30 dienų. Praėjus 30 dienų karantino laikotarpiui gyvūnai gali būti vežami kitai patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui.

3.   Į patvirtintą įstaigą, institutą arba centrą atvežtus gyvūnus galima vežti į kitą nei patvirtintos įstaiga, institutas arba centras paskirties vietą, jeigu:

a)

nuo jų įvežimo į Sąjungą praėjo ne mažiau kaip šeši mėnesiai ir

b)

jie vežami pagal Direktyvos 92/65/EEB C priedo 4 dalį.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies nuostatų, gyvūnai gali būti išvežti iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro anksčiau nei po toje dalyje nurodyto šešių mėnesių laikotarpio, tik jeigu įvykdytos šios sąlygos:

a)

gyvūnai eksportuojami į trečiąją šalį, teritoriją arba jos dalį;

b)

eksportuojami gyvūnai, kaip nurodyta a punkte, vežami nuo užkrato pernešėjų apsaugotose transporto priemonėse, kurios yra sukonstruotos taip, kad gyvūnai negalėtų pabėgti ir vežant išmatos, šlapalas, kraikas, pakratai, atliekos ar bet kuri kita medžiaga neištekėtų ar neiškristų iš transporto priemonės ar talpyklos.“

9)

Pridedamas VI priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. rugpjūčio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 321.

(2)  OL L 73, 2010 3 20, p. 1.

(3)  OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(4)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(5)  OL L 192, 2010 7 23, p. 1.

(6)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(7)  OL L 73, 2004 3 11, p. 1.

(8)  OL L 312, 2007 11 30, p. 49.

(9)  OL L 226, 2008 8 23, p. 1.

(10)  OL L 39, 2009 2 10, p. 12.

(11)  OL L 175, 2010 7 10, p. 1.“

PRIEDAS

„VI PRIEDAS

1   DALIS

1 lentelė

 

„RUM-A“

:

Toliau išvardytų rūšių gyvūnų, kurie kilę iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro ir yra jiems skirti, veterinarijos sertifikato pavyzdys

Būrys (lotynų kalba)

Šeima (lotynų kalba)

Gentys ir rūšys (lotynų kalba)

Artiodactyla

Antilocapridae

Antilocapra ssp.

Bovidae

Addax ssp., Aepyceros ssp., Alcelaphus ssp., Ammodorcas ssp., Ammotragus ssp., Antidorcas ssp., Antilope ssp., Bison ssp., Bos ssp. (įskaitant Bibos, Novibos, Poephagus), Boselaphus ssp., Bubalus ssp. (įskaitant anoa), Budorcas ssp., Capra ssp., Cephalophus ssp., Connochaetes ssp., Damaliscus ssp. (įskaitant Beatragus), Dorcatragus ssp., Gazella ssp., Hemitragus ssp., Hippotragus ssp., Kobus ssp., Litocranius ssp., Madoqua ssp., Naemorhedus ssp. (įskaitant Nemorhaedus ir Capricornis), Neotragus ssp., Oreamnos ssp., Oreotragus ssp., Oryx ssp., Ourebia ssp., Ovibos ssp., Ovis ssp., Patholops ssp., Pelea ssp., Procapra ssp., Pseudois ssp., Pseudoryx ssp., Raphicerus ssp., Redunca ssp., Rupicapra ssp., Saiga ssp., Sigmoceros-Alecelaphus ssp., Sylvicapra ssp., Syncerus ssp., Taurotragus ssp., Tetracerus ssp., Tragelaphus ssp. (įskaitant Boocerus).

Camelidae

Camelus ssp., Lama ssp., Vicugna ssp.

Cervidae

Alces ssp., Axis-Hyelaphus ssp., Blastocerus ssp., Capreolus ssp., Cervus-Rucervus ssp., Dama ssp., Elaphurus ssp., Hippocamelus ssp., Hydropotes ssp., Mazama ssp., Megamuntiacus ssp., Muntiacus ssp., Odocoileus ssp., Ozotoceros ssp., Pudu ssp., Rangifer ssp.

Giraffidae

Giraffa ssp., Okapia ssp.

Moschidae

Moschus ssp.

Tragulidae

Hyemoschus ssp., Tragulus-Moschiola ssp.


2 lentelė

 

„SUI-A“

:

Toliau išvardytų rūšių gyvūnų, kurie kilę iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro ir yra jiems skirti, veterinarijos sertifikato pavyzdys

Būrys (lotynų kalba)

Šeima (lotynų kalba)

Gentys ir rūšys (lotynų kalba)

Artiodactyla

Suidae

Babyrousa ssp., Hylochoerus ssp., Phacochoerus ssp., Potamochoerus ssp., Sus ssp.,

Tayassuidae

Catagonus ssp., Pecari-Tayassu ssp.

 

Hippopotamidae

Hexaprotodon-Choeropsis ssp., Hippopotamus ssp.


3 lentelė

 

„TRE-A“

:

Toliau išvardytų rūšių gyvūnų, kurie kilę iš patvirtintos įstaigos, instituto arba centro ir yra jiems skirti, veterinarijos sertifikato pavyzdys

Būrys (lotynų kalba)

Šeima (lotynų kalba)

Gentys ir rūšys (lotynų kalba)

Perissodactyla

Tapiridae

Tapirus ssp.

 

Rhinocerotidae

Ceratotherium ssp., Dicerorhinus ssp., Diceros ssp., Rhinoceros ssp.

Proboscidea

Elephantidae

Elephas ssp., Loxodonta ssp.

2   DALIS

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

Image

3   DALIS

Reikalavimai, taikomi trečiųjų šalių įstaigoms, institutams arba centrams

Trečiosios šalies įstaiga, institutas arba centras privalo atitikti toliau nurodytus reikalavimus:

a)

turi turėti aiškias ribas ir būti atskirti nuo supančios aplinkos;

b)

turi turėti reikiamas priemones gyvūnams pagauti, uždaryti į gardą bei izoliuoti ir turėti parengtas tinkamas karantino patalpas ir patvirtintas standartines veiklos procedūras, skirtas nežinomos kilmės gyvūnams;

c)

turi turėti nuo užkrato pernešėjų apsaugotas patalpas, atitinkančias šiuos reikalavimus:

i)

įėjimo ir išėjimo vietose yra įrengti tinkami fiziniai užtvarai;

ii)

nuo užkrato pernešėjų apsaugotų patalpų angos turi būti uždengtos nuo pernešėjų saugančiu tinkamo tankumo tinkleliu, kuris reguliariai impregnuojamas patvirtintu insekticidu laikantis gamintojo nurodymų;

iii)

pernešėjų priežiūra ir kontrolė vykdoma patalpose, apsaugotose nuo užkrato pernešėjų, ir aplink jas;

iv)

imamasi priemonių apriboti ar panaikinti pernešėjų veisimosi vietas, esančias netoli patalpų, apsaugotų nuo užkrato pernešėjų;

v)

yra nustatytos standartinės veiklos procedūros, įskaitant atsarginių ir apsauginių sistemų aprašus, taikomos patalpose, apsaugotose nuo užkrato pernešėjų, ir pervežant gyvūnus iš tų patalpų į pakrovimo vietas;

d)

ne trumpiau kaip dešimt metų turi saugoti aktualius įrašus, kuriuose reikia nurodyti:

i)

kiekvienos rūšies gyvūnų, esančių tose patalpose, skaičių ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir atskirą identifikaciją, jei tikslinga);

ii)

į jų patalpas atvežamų arba iš ten išvežamų gyvūnų skaičių ir tapatybės duomenis (amžių, lytį, rūšį ir atskirą identifikaciją, jei tikslinga), taip pat informaciją apie jų kilmę arba paskirties vietą, transporto priemones ir tų gyvūnų sveikatos būklę;

iii)

jų patalpose tiems gyvūnams atliktų kraujo tyrimų arba visų kitų diagnostinių procedūrų rezultatus;

iv)

ligos atvejus ir, jei tikslinga, skirtą gydymą;

v)

jų patalpose kritusių gyvūnų, tarp jų gimusių negyvų, tyrimų rezultatus;

vi)

tai, kas pastebėta izoliacijos ar karantino metu;

e)

jame bent pastaruosius trejus turi būti nenustatyta Direktyvos 92/65/EEB A priede išvardytų arba šio reglamento VI priedo 2 dalyje pateiktuose atitinkamų rūšių gyvūnų veterinarijos sertifikatuose nurodytų ligų, ir tai turi būti patvirtinta įrašais, saugomais pagal d punkto nuostatas, bei jų patalpose tiems gyvūnams atliktų klinikinių ir laboratorinių tyrimų rezultatais;

f)

turi turėti reikiamas sutartis su kompetentingos institucijos patvirtinta laboratorija dėl kritusių gyvūnų tyrimų arba turėti vieną ar daugiau tinkamų patalpų, kur tokius tyrimus galėtų atlikti asmuo, pavaldus patvirtintam veterinarijos gydytojui;

g)

turi užtikrinti, kad nuo ligos kritusių arba užmigdytų gyvūnų skerdenos būtų pašalinamos;

h)

sutartimi arba kitokia teisine priemone užtikrinti paslaugas, teikiamas veterinarijos gydytojo, kuris yra patvirtintas kompetentingos institucijos ir jai pavaldus ir kuris privalo atlikti bent šias užduotis:

i)

užtikrinti, kad toje įstaigoje, institute arba centre būtų taikomos tinkamos ligų priežiūros ir kontrolės priemonės. Tokios priemonės turi būti patvirtintos trečiosios šalies, teritorijos arba jos dalies, kurioje yra įstaiga, institutas arba centras, kompetentingos institucijos, atsižvelgiant į ligos būklę, ir turi apimti bent šiuos elementus:

—

metinį ligos priežiūros planą, kuriame būtų numatytos tinkamos patalpose esančių gyvūnų zoonozių kontrolės priemonės,

—

įtariamų užsikrėtus užkrečiamosiomis ligomis ir zoonozėmis gyvūnų klinikinius, laboratorinius ir kritusių gyvūnų tyrimus,

—

ligoms imlių gyvūnų skiepijimą nuo užkrečiamų ligų ir zoonozių;

ii)

užtikrinti, kad apie bet kokius įtartinus gyvūnų kritimo atvejus arba bet kokius kitus simptomus, leidžiančius įtarti, kad gyvūnai yra užsikrėtę viena ar daugiau Direktyvos 92/65/EEB A priede išvardytų arba šio reglamento VI priedo 2 dalyje pateiktuose atitinkamų rūšių gyvūnų veterinarijos sertifikatuose nurodytų ligų, būtų nedelsiant pranešama kompetentingai institucijai, jei tai yra viena iš ligų, apie kurią toje trečiojoje šalyje, teritorijoje arba jos dalyje būtina pranešti;

iii)

užtikrinti, kad atvežti gyvūnai prireikus būtų uždaromi į karantino patalpas vadovaujantis kompetentingos institucijos pateiktomis instrukcijomis;

iv)

užtikrinti atitiktį gyvūnų sveikatos reikalavimams, kuriuos turi atitikti į Sąjungą įvežami gyvūnai.

4   DALIS

Trečiųjų šalių įstaigų, institutų arba centrų tvirtinimo sąlygos

1.

Patvirtinimas turi būti suteikiamas tik toms įstaigoms, institutams arba centrams, kurie atitinka 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

2.

Jeigu reikalaujama turėti apsaugą nuo užkrato pernešėjų, patalpos turi būti patvirtinamos kaip apsaugotos nuo užkrato pernešėjų, tik jeigu tenkinami 3 dalies c punkte nustatyti kriterijai. Tam, kad galėtų suteikti patvirtinimą, kompetentinga institucija bent tris kartus per reikiamą apsaugos laikotarpį (laikotarpio pradžioje, viduryje ir pabaigoje) turi patikrinti apsaugos nuo užkrato pernešėjų priemonių veiksmingumą apsaugotose patalpose įrengdama spąstus užkrato pernešėjams.

3.

Kiekvienai patvirtintai įstaigai, institutui arba centrui turi būti priskiriamas patvirtinimo numeris.

4.

Patvirtinimas išlieka tik tol, kol laikomasi šių sąlygų:

patalpas prižiūri valstybinis veterinarijos gydytojas, kuris turi atlikti bent šias užduotis:

i)

bent kartą per metus tikrina įstaigos, instituto arba centro patalpas;

ii)

tikrina 3 dalies h punkte nurodyto veterinarijos gydytojo veiklą ir tai, kaip įgyvendinamas kasmetinis ligų priežiūros planas, nurodytas h punkto i papunkčio pirmoje įtraukoje;

iii)

užtikrina, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalies nuostatų;

iv)

tikrina:

—

atitiktį gyvūnų sveikatos reikalavimams, kuriuos turi atitikti į Sąjungą įvežami gyvūnai;

—

ar gyvūnų klinikinių, post-mortem ir laboratorinių tyrimų rezultatai rodo, kad nėra Direktyvos 92/65/EEB A priede išvardytų arba šio reglamento VI priedo 2 dalyje pateiktuose atitinkamų rūšių gyvūnų veterinarijos sertifikatuose nurodytų ligų.

5.

Kompetentingai institucijai nustačius, kad 3 dalies reikalavimai nebetenkinami, patvirtinimas turi būti panaikinamas.

6.

Kai pranešama, kad įtariama viena iš Direktyvos 92/65/EEB A priede išvardytų arba šio reglamento VI priedo 2 dalyje pateiktuose atitinkamų rūšių gyvūnų veterinarijos sertifikatuose nurodytų ligų, kompetentinga institucija sustabdo įstaigos, instituto arba centro patvirtinimą iki tol, kol įtarimas oficialiai paneigiamas. Atsižvelgiant į įtariamos ligos ir ligos perdavimo pavojų, patvirtinimo sustabdymas gali būti taikomas visai įstaigai, institutui arba centrui, arba tik tam tikroms atitinkamai ligai imlių gyvūnų kategorijoms. Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad būtų imamasi priemonių įtarimui patvirtinti arba paneigti ir užkirsti kelią ligos plitimui.

7.

Jei 6 punkte nurodyta įtariama liga patvirtinama, įstaigos, instituto arba centro patvirtinimas turi būti panaikinamas.

8.

Jei įstaigos, instituto arba centro patvirtinimas buvo panaikintas, jis turi būti atnaujinamas, tik jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

susijusios įstaigos, instituto arba centro patalpose liga ir infekcijos šaltinis buvo išnaikinti;

b)

susijusios įstaigos, instituto arba centro patalpos buvo tinkamai išvalytos ir dezinfekuotos;

c)

susijusi įstaiga, institutas arba centras atitinka 3 dalies a–d ir f–h punktuose nustatytus reikalavimus.

9.

Kompetentinga institucija, kuri patvirtino įstaigą, institutą arba centrą, turi informuoti valstybes nares, kurios įtraukė atitinkamas įstaigas, institutus arba centrus į savo patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų sąrašą, apie patvirtinimo sustabdymą, panaikinimą arba atnaujinimą.“