26.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 715/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

įvertinus keletą atliekų srautų paaiškėjo, kad vario laužo perdirbimo rinkoms būtų naudinga, jei būtų sukurti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kada iš atliekų gautas vario laužas nebelaikomas atliekomis. Šiais kriterijais turėtų būti užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga. Jie neturėtų pažeisti trečiųjų valstybių taikomos susigrąžinto vario laužo klasifikacijos;

(2)

iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad yra vario laužo rinka ir poreikis jį naudoti kaip pramonės žaliavą gaminant spalvotuosius metalus. Todėl vario laužas turėtų būti pakankamai grynas ir atitikti atitinkamus spalvotųjų metalų gamybos pramonės nustatytus standartus ir specifikacijas;

(3)

kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis, turėtų būti užtikrinama, kad vykdant naudojimo operacijas gautas vario laužas atitiktų spalvotųjų metalų gamybos pramonės techninius reikalavimus, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, taip pat užtikrinama, kad jis nekeltų neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai. Iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad siūlomais kriterijais dėl atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, dėl apdorojimo procesų ir metodų, taip pat dėl vario laužo, gauto vykdant naudojimo operacijas, siekiama šių tikslų, nes juos taikant gaunamas vario laužas neturėtų turėti pavojingų savybių ir metalų, išskyrus varį ir ne metalo junginius;

(4)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kriterijų, tikslinga numatyti, kad būtų skelbiama informacija apie vario laužą, kuris nebelaikomas atliekomis, ir kad būtų įgyvendinta valdymo sistema;

(5)

jeigu stebint vario laužo rinkos sąlygų pokyčius bus pastebėtas neigiamas poveikis vario laužo perdirbimo rinkoms, ypač susijęs su tokio metalo laužo buvimu ir galimybėmis juo naudotis, kriterijus gali prireikti peržiūrėti;

(6)

kad veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie kriterijų, kuriais nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis, tikslinga numatyti, kad turi praeiti priimtinas laikotarpis, kol šis reglamentas bus pradėtas taikyti;

(7)

Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsniu įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente numatytų priemonių, todėl Komisija pasiūlymą dėl priemonių, kurių reikia imtis, pateikė Tarybai ir perdavė Europos Parlamentui. Taryba per 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), 5a straipsnyje numatytą 2 mėnesių laikotarpį veiksmų nesiėmė, todėl Komisija nedelsdama perdavė pasiūlymą Europos Parlamentui. Europos Parlamentas per 4 mėnesius nuo minėto perdavimo dienos priemonei nepaprieštaravo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2008/98/EB.

Be to, pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1.   vario laužas– metalo laužas, kurį daugiausia sudaro varis ir vario lydiniai;

2.   turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi vario laužo;

3.   gamintojas– turėtojas, kuris kitam turėtojui pirmą kartą perduoda atliekomis nebelaikomą vario laužą;

4.   importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris atliekomis nebelaikomą vario laužą įveža į Sąjungos muitų teritoriją;

5.   kvalifikuoti darbuotojai– darbuotojai, kurie yra kompetentingi stebėti ir vertinti vario laužo savybes, nes turi patirties arba yra išėję mokymus;

6.   apžiūra– visų vario laužo siuntos dalių tikrinimas remiantis pojūčiais arba naudojant nespecializuotą įrangą;

7.   siunta– vario laužo partija, pristatoma iš gamintojo kitam turėtojui vienu ar keliais transporto vienetais, pavyzdžiui, konteineriais.

3 straipsnis

Vario laužui taikomi kriterijai

Vario laužas nebelaikomas atliekomis, jei jį perduodant iš gamintojo kitam turėtojui įvykdomos visos šios sąlygos:

1.

vario laužas, gautas po naudojimo operacijų, atitinka I priedo 1 skirsnyje nustatytus kriterijus;

2.

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, atitinka I priedo 2 skirsnyje nustatytus kriterijus;

3.

atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, apdorotos pagal I priedo 3 skirsnyje nustatytus kriterijus;

4.

gamintojas atitinka 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Atitikties pareiškimas

1.   Gamintojas arba importuotojas išduoda kiekvienos vario laužo siuntos atitikties pareiškimą pagal II priede nustatytą modelį.

2.   Gamintojas arba importuotojas perduoda atitikties pareiškimą būsimam vario laužo siuntos turėtojui. Gamintojas arba importuotojas saugo atitikties pareiškimo kopiją ne trumpiau kaip vienus metus po jos išdavimo dienos ir pateikia ją kompetentingoms institucijoms, joms to paprašius.

3.   Atitikties pareiškimas gali būti pateikiamas elektronine forma.

5 straipsnis

Valdymo sistema

1.   Gamintojas įgyvendina valdymo sistemą, tinkamą įrodyti atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems kriterijams.

2.   Valdymo sistemą sudaro dokumentais pagrįstų procedūrų, susijusių su kiekvienu iš šių aspektų, rinkinys:

a)

vario laužo, gauto po naudojimo operacijų, kokybės stebėsena (įskaitant ėminių ėmimą ir analizę), kaip nustatyta I priedo 1 skirsnyje;

b)

I priedo 1.5 skirsnyje nustatytos radiacijos stebėsenos veiksmingumas;

c)

atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, priėmimo kontrolė, kaip nustatyta I priedo 2 skirsnyje;

d)

I priedo 3.3 skirsnyje apibūdintų apdorojimo procesų ir metodų stebėsena;

e)

pirkėjų atsiliepimai apie vario laužo kokybę;

f)

pagal a–d punktus vykdytos stebėsenos rezultatų įrašų saugojimas;

g)

valdymo sistemos peržiūra ir tobulinimas;

h)

darbuotojų mokymas.

3.   Valdymo sistemoje taip pat numatomi konkretūs kiekvieno kriterijaus stebėsenos reikalavimai, nustatyti I priede.

4.   Jeigu I priedo 3.3 skirsnyje nurodytą apdorojimą atlieka ankstesnis turėtojas, gamintojas užtikrina, kad tiekėjas įgyvendintų šio straipsnio reikalavimus atitinkančią valdymo sistemą.

5.   Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (3) apibrėžta atitikties vertinimo įstaiga, gavusi akreditaciją pagal tą reglamentą, arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 (4) 2 straipsnio 20 dalies b punkte apibrėžtas aplinkosaugos vertintojas, akredituotas arba gavęs leidimą pagal minėtą reglamentą, įvertina, ar valdymo sistema atitinka šio straipsnio reikalavimus. Vertinimas atliekamas kas trejus metus.

Turinčiais pakankamai konkrečios patirties, kad galėtų atlikti šiame reglamente minimą vertinimą, laikomi tik tie vertintojai, kurių akreditacijos arba leidimo taikymo sritis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (5) nurodytus NACE kodus, yra tokia:

a)

* NACE kodas 38 (Atliekų rinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų panaudojimas) arba

b)

* NACE kodas 24 (Pagrindinių metalų gamyba), visų pirma įskaitant papildomą kodą 24.44 (Vario gamyba).

6.   Importuotojas reikalauja, kad jo tiekėjai įgyvendintų valdymo sistemą, kuri atitinka 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir kurią patikrino nepriklausomas išorės vertintojas.

Tiekėjo valdymo sistemą tvirtina atitikties vertinimo įstaiga, kurią akreditavo vienas iš šių subjektų:

a)

akreditavimo įstaiga, Reglamento (EB) 765/2008 14 straipsnyje pripažintos įstaigos per tarpusavio vertinimą įvertinta kaip tinkama šiai veiklai;

b)

aplinkosaugos vertintojas, kurį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 akreditavo arba kuriam suteikė leidimą akreditavimo arba licencijavimo įstaiga, kuri taip pat vertinama tarpusavio vertinime pagal minėto reglamento 31 straipsnį.

Trečiosiose šalyse veiklą norintys vykdyti vertintojai turi gauti konkrečią akreditaciją arba leidimą pagal Reglamente (EB) Nr. 765/2008 arba Reglamente (EB) Nr. 1221/2009 kartu su Komisijos sprendimu 2011/832/ES (6) išdėstytas nuostatas.

7.   Kompetentingoms institucijoms paprašius, gamintojas leidžia susipažinti su valdymo sistema.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(3)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(4)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(5)  OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(6)  OL L 330, 2011 12 14, p. 25.

I PRIEDAS

Vario laužui taikomi kriterijai

Kriterijai

Savikontrolės reikalavimai

1 skirsnis.   Vario laužo, gauto atlikus naudojimo operacijas, kokybė

1.1.

Laužas klasifikuojamas pagal pirkėjo specifikaciją, pramonės specifikaciją arba tiesioginio jo naudojimo metalo medžiagoms ar objektams gaminti lydyklose, rafinavimo krosnyse, perlydymo krosnyse ar kituose metalų gamybos įrenginiuose standartą.

Kiekvieną siuntą klasifikuoja kvalifikuoti darbuotojai.

1.2.

Bendras svetimkūnių kiekis sudaro < 2 % masės.

Svetimkūniai:

—

metalai, išskyrus varį ir vario lydinius;

—

ne metalo medžiagos, tokios kaip žemė, dulkės, izoliacinės medžiagos ir stiklas;

—

degiosios ne metalo medžiagos, tokios kaip guma, plastikas, audinys, mediena ir kitos cheminės ar organinės medžiagos;

—

nuodegos, šlakas, nuogriebos, frezavimo dulkės, šlifavimo dulkės, nuosėdos.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

Tinkamais laiko tarpais (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) analizuojami kiekvienos klasės vario laužo tipiniai ėminiai, kad būtų galima išmatuoti bendrą svetimkūnių kiekį. Bendras svetimkūnių kiekis matuojamas svėrimo būdu, prieš tai (rūšiuojant rankomis ar kitomis atskyrimo priemonėmis, pvz., magnetu arba remiantis tankiu) atskyrus vario ir (arba) vario lydinių metalo daleles ir objektus nuo dalelių ir objektų, kuriuos sudaro svetimkūniai.

Tinkamas tipinių ėminių analizės dažnumas nustatomas atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

—

numatomą kintamumo modelį (pavyzdžiui, remiantis istoriniais rezultatais);

—

būdingą riziką, kad atliekų, naudojimo operacijose ir vykdant apdorojimo procesą panaudotų kaip žaliavos, kokybė gali kisti;

—

stebėsenos metodui būdingą tikslumą; taip pat

—

ar rezultatai artimi bendro svetimkūnių kiekio ribinėms vertėms.

Procesas, pagal kurį nustatomas stebėsenos dažnumas, turėtų būti pagrįstas dokumentais, būti valdymo sistemos dalis ir jį turėtų būti galima tirti atliekant auditą.

1.3.

Lauže negali būti pernelyg daug jokio pavidalo metalo oksido, išskyrus įprastinį kiekį, susidariusį paruoštą laužą laikant lauke normaliomis oro sąlygomis.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

1.4.

Lauže negali būti matomų alyvų, aliejinių emulsijų, tepalų arba plastiškųjų tepalų, išskyrus nedidelį jų kiekį, kurio nėra tiek daug, kad jis lašėtų.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai, ypač atkreipdami dėmesį į tas dalis, kur labiausiai tikėtina, kad gali lašėti alyvos.

1.5.

Pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles reagavimo veiksmų imtis nereikia.

Šiuo reikalavimu nepažeidžiami teisės aktai dėl darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, priimti pagal Euratomo sutarties III skyrių, ypač Tarybos direktyva 96/29/Euratomas (1).

Kvalifikuoti darbuotojai stebi kiekvienos siuntos radioaktyvumą. Kartu su kiekviena laužo siunta pateikiamas pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles. Pažymėjimas gali būti įtrauktas į kitus dokumentus, kurie pateikiami su siunta.

1.6.

Laužas neturi jokių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių. Laužas atitinka Komisijos sprendime 2000/532/EB (2) nustatytas koncentracijos ribas ir neviršija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 (3) IV priede nustatytų koncentracijos ribų.

Metalų lydinių, esančių vario lydiniuose, savybėms šis reikalavimas netaikomas.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai. Jeigu per apžiūrą kyla įtarimų, kad siunta gali turėti pavojingų savybių, imamasi tinkamų tolesnių stebėsenos priemonių, tokių kaip ėminių ėmimas ir jų tyrimas. Darbuotojai turi būti išėję mokymus apie galimai pavojingas savybes, susijusias su vario laužu, ir apie medžiagų sudedamąsias dalis arba savybes, kurios padeda atpažinti pavojingas savybes. Pavojingų medžiagų atpažinimo procedūra pagrįsta dokumentais pagal valdymo sistemą.

1.7.

Lauže negali būti jokių suslėgtų, uždarytų ar nepakankamai atidarytų talpyklų, kurios metalo apdirbimo krosnyse galėtų sukelti sprogimą.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

1.8.

Lauže negali būti dangos, dažų ar plastiko likučių pavidalo PVC.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

2 skirsnis.   Atliekos, naudojimo operacijose panaudotos kaip žaliavos

2.1.

Tik atliekos, kuriose yra vario arba vario lydinių, kuriuos galima panaudoti, gali būti naudojamos kaip žaliavos.

2.2.

Pavojingos atliekos nenaudojamos kaip žaliavos, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiami įrodymai, kad buvo taikyti skirsnyje „apdorojimo ir metodų kriterijai“ nurodyti procesai ir metodai, skirti visoms pavojingoms savybėms pašalinti.

2.3.

Kaip žaliavos nenaudojamos šios atliekos:

—

šlifavimo ir tekinimo atliekos, kuriose yra skysčių, tokių kaip alyvos arba aliejinės emulsijos, ir

—

statinės ir talpyklos, kuriose yra arba buvo alyvų arba dažų, išskyrus įrangą iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Visų gautų atliekų apžiūrą ir lydimųjų dokumentų priėmimo kontrolę atlieka kvalifikuoti darbuotojai, išmokyti atpažinti atliekas, kurios neatitinka šiame skirsnyje nustatytų kriterijų.

3 skirsnis.   Apdorojimo procesai ir metodai

3.1.

Vario laužas atskirtas nuo šaltinio arba surenkant, arba atliekų žaliavos apdorotos taip, kad vario laužas būtų atskirtas nuo sudedamųjų dalių, kurios nėra metalas ir kuriose nėra vario. Tokiais būdais gautas vario laužas laikomas atskirai nuo visų kitų atliekų.

3.2.

Užbaigtos visos mechaninio apdorojimo operacijos (kaip pjaustymas, kirpimas, smulkinimas arba granuliavimas; rūšiavimas, atskyrimas, valymas, teršalų pašalinimas ir ištuštinimas), reikalingos metalo laužui paruošti, kad jis taptų tiesiogine galutinio panaudojimo žaliava.

3.3.

Atliekoms, turinčioms pavojingų komponentų, taikomi šie konkretūs reikalavimai:

—

kaip žaliavos naudojamos medžiagos iš elektros ar elektroninės įrangos arba eksploatuoti netinkamų transporto priemonių yra apdorotos visais būdais, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB (4) 6 straipsnį ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB (5) 6 straipsnį;

—

chlorfluorangliavandeniliai iš nebenaudojamos įrangos surenkami taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą;

—

laidai susmulkinti arba nuo jų pašalintos izoliacinės medžiagos. Jeigu laidą dengia organinis paviršius (plastikas), organinis paviršius šalinamas taikant geriausią galimą technologiją;

—

statinės ir talpyklos turi būti ištuštintos ir išvalytos;

—

1 punkte nepaminėtose atliekose esančios pavojingos medžiagos veiksmingai šalinamos taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą.

 

(1)  OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(2)  OL L 226, 2000 9 6, p. 3.

(3)  OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(4)  OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(5)  OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

II PRIEDAS

4 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitikties atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijams pareiškimas

1.

Vario laužo gamintojas ir (arba) importuotojas:

Pavadinimas

Adresas

Asmuo ryšiams

Telefonas

Faksas

E. paštas

2.

a)

Metalo laužo kategorijos pavadinimas arba kodas pagal pramonės specifikaciją arba standartą

b)

Kai tinka, pirkėjo specifikacijų pagrindinės techninės nuostatos, tokios kaip sudėtis, dydis, rūšis ir savybės

3.

Metalo laužo siunta atitinka 2 punkto a dalyje nurodytą pramonės specifikaciją arba standartą arba 2 punkto b dalyje nurodytą pirkėjo specifikaciją.

4.

Siuntos kiekis kilogramais

5.

Radioaktyvumo bandymo pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles.

6.

Metalo laužo gamintojas taiko valdymo sistemą, atitinkančią Komisijos reglamento (ES) Nr. 715/2013 reikalavimus, kurią patvirtino akredituota atitikties vertinimo įstaiga arba aplinkos vertintojas, arba, tais atvejais, kai atliekomis nebelaikomas metalo laužas įvežamas į Sąjungos muitų teritoriją, nepriklausomas išorės vertintojas.

7.

Metalo laužo siunta atitinka Reglamento (ES) Nr. 715/2013 3 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus kriterijus.

8.

Metalo laužo gamintojo ir (arba) importuotojo deklaracija: Tvirtinu, kad, mano žiniomis, pirmiau pateikta informacija yra išsami ir tiksli.

Pavardė, vardas

Data

Parašas