15.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 131/1

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1072/2012 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. vasario 16 d. (3) gavus Sąjungos gamintojų (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina daugiau negu 30 proc. visų Sąjungoje pagaminamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, skundą.

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Paskelbus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąjį antidempingo muitą (toliau – laikinųjų išvadų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas apie laikinąsias išvadas. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Dviejų importuotojų ir vieno eksportuojančio gamintojo prašymu jie buvo išklausyti dalyvaujant Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(5)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos buvo išnagrinėtos ir prireikus laikinosios išvados buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Be to, kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje, siekiant ištirti, ar Tailandas tinkamas pasirinkti panašia šalimi, surengtas tikrinamasis vizitas Tailando gamintojo patalpose.

(7)

Vėliau visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinių išvadų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinių išvadų atskleidimo. Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCLA) ir importuotojų grupės prašymu jie buvo išklausyti dalyvaujant Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos nagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(9)

Po laikinųjų išvadų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys suabejojo dėl atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų, teigdamos, kad imtis nėra tipiška, nes atranka pagrįsta tik didžiausiomis eksporto apimtimis ir todėl neatsižvelgta į kitus veiksnius, atspindinčius KLR keramikos pramonės įvairovę ir susiskaidymą.

(10)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 17 straipsnio 1 dalimi, bendrovių atranka gali būti atliekama pasirenkant tik pagal didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Kalbant apie pramonės susiskaidymą, laikyta, kad atliekant atranką pagal eksporto apimtis būtų pasirenkama imtis, kurią būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Šiuo atžvilgiu vis dėlto reikėtų pažymėti, kad atrinktos bendrovės yra trijuose skirtinguose KLR regionuose ir gamina didelius kiekius nagrinėjamojo produkto iš įvairių rūšių keraminių medžiagų, pvz., porceliano ir akmens keramikos; jos taip pat gamina įvairių rūšių produktus. Todėl šis teiginys negali būti priimtas.

(11)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonės ir importuotojų atrankos ir eksportuojančių gamintojų atrankos metodai skiriasi ir tai yra diskriminacija; jo teigimu, turėjo būti taikomi tie patys kriterijai. Taikant skirtingus metodus diskriminuojami eksportuojantys gamintojai ir pažeidžiamas vienodų sąlygų principas.

(12)

Eksportuojantys gamintojai atrenkami tik siekiant ištirti, ar nagrinėjamojo produkto importas iš KLR vykdomas dempingo kainomis. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į didžiausią nagrinėjamojo produkto importo apimtį per tiriamąjį laikotarpį. Kita vertus, Sąjungos gamintojai buvo atrinkti siekiant pagal įvairius rodiklius nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Dėl importuotojų, surinkta informacija daugiausia naudojama Sąjungos interesams įvertinti. Tai reiškia, kad importuotojų ir Sąjungos gamintojų atveju svarbu rinkti informaciją iš skirtingų bendrovių, pvz., susijusių su skirtingų produktų segmentais. Pagrindinis principas, pagal kurį atliekama Sąjungos gamintojų ir importuotojų atranka ir eksportuojančių gamintojų atranka, yra skirtingas, todėl jų padėtis nėra tapati. Todėl nei pagal nediskriminavimo, nei pagal vienodų sąlygų principą nereikalaujama, kad vykdant atranką būtų taikomas tas pats metodas. Tai reiškia, kad šis teiginys yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmetamas.

(13)

Be to, vienas eksportuojantis gamintojas pakartojo savo teiginį, kaip nurodyta laikinojo reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje, kad jis turėjo būti atrinktas. Tačiau bendrovė nepateikė jokių naujų argumentų, kurie pagrįstų jos atranką. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į 10 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas, patvirtinamos laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(14)

Tas pats neatrinktas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad jam nebuvo suteikta pakankamai laiko pateikti pastabas dėl galutinių išvadų ir kad, be to, atskleidimas buvo nepakankamas, nes, pvz., nebuvo atskleisti duomenys apie išmokas, pardavimo kainas, koregavimą ir t. t. Todėl nebuvo atsižvelgta į jo teises į gynybą.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį suinteresuotajai šaliai turėtų būti numatytas ne trumpesnis kaip 10 dienų laikotarpis pateikti pastabas dėl galutinių išvadų atskleidimo. Susijusiam eksportuojančiam gamintojui galutinės išvados pateiktos elektroniniu paštu 2013 m. vasario 25 d. ir jam suteikta galimybė pateikti pastabas iki 2013 m. kovo 8 d., t. y. per 11 dienų. Informacijos atskleidimo dokumentas taip pat išsiųstas registruotu laišku kitą dieną. Tai reiškia, kad susijusiai šaliai buvo suteikta pakankamai laiko pateikti pastabas ir šis teiginys turi būti atmestas. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymima, kad šalis pateikė pastabas per nurodytą laikotarpį ir negauta prašymo pratęsti šį laikotarpį. Be to, tinkamai atsižvelgdama į pareigą saugoti konfidencialią informaciją, Komisija atskleidė visus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remdamasi ji ketino siūlyti nustatyti galutines priemones. Kalbant konkrečiau, teisėms į gynybą užtikrinti nereikalaujama, kad konkretūs atrinktų bendrovių pardavimo duomenys arba susijusios išmokos, taikyti nustatant individualius dempingo skirtumus, būtų perduoti šaliai, kuriai nėra skaičiuojamas individualus skirtumas.

(16)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teiginys, kad nebuvo užtikrintos teisės į gynybą, yra nepagrįstas ir todėl atmetamas.

(17)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 24 ir 56–57 konstatuojamosiose dalyse, laikinai apibrėžtas nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, išskyrus keraminius peilius (toliau — nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90.

(18)

Atskleidus laikinąsias išvadas nė viena šalis neprieštaravo, kad keraminiai (virtuviniai) peiliai iš esmės skiriasi nuo kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, nes skiriasi jų fizinės savybės, gamybos procesai ir galutinė paskirtis. Išnagrinėjus visų šalių pastabas teiginys dėl keraminių peilių neįtraukimo į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį galutinai priimtas.

(19)

Paskelbus laikinąsias priemones kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį turėtų būti neįtraukti tam tikri keraminiai pagardų ir prieskonių malūnėliai ir jų keraminės dalys.

(20)

Šis teiginys grindžiamas prielaida, kad, atsižvelgiant į jų specifiškumą, tokių malūnėlių ir kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų negalima laikyti vienu produktu. Šių malūnėlių malimo plokštelės keraminė medžiaga daugiausia gaminama iš aliuminio oksido, kuris nenaudojamas įprastiems stalo reikmenims, kaip antai puodeliams ir lėkštėms, ir kuris degamas aukštesnėje temperatūroje. Jie vargiai galėtų būti pakeičiami pagrindinių kategorijų tiriamuoju produktu. Tai taip pat taikoma keraminiams malimo mechanizmams be korpuso, kurie paprastai klasifikuojami priskiriant pirmiau minėtus kodus.

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad paprastai keraminės detalės sudarė nedidelę šių malūnėlių dalį. Be to, tyrime nustatyta, kad malūnėliai su keraminėmis malimo plokštelėmis, įskaitant jų keramines malimo dalis, nepasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis ir paskirtimi kaip keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys. Keraminių malimo mechanizmo dalių forma, atsparumas ir konstrukcija skiriasi nuo keraminių stalo ir virtuvės reikmenų.

(22)

Kai kurios šalys teigė, kad minėti malūnėliai turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes jų fizinės savybės, pramoninis dizainas ir galutinė paskirtis yra tokia pati kaip ir malūnėlių, kurių malimo mechanizmai pagaminti iš metalo, ir kad įprastai įtraukus juos į malūnėlių rinkinius jie klasifikuojami priskiriant tarifų poziciją 8210. Jie taip pat teigė, kad tokiais atvejais keraminės dalys sudaro iki 2 proc. produkto vertės. Nepaisant to, atsižvelgiant į įvairias malūnėlių ir malūnėlių rinkinių klasifikavimo galimybes, pagal šiuos argumentus tyrime nebuvo galima nustatyti, ar keraminiai malūnėliai turėtų būti neįtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(23)

Kelios šalys pagrindė savo teiginį, kad minėti malūnėliai turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, remdamosi tuo, kad tam tikruose malūnėliuose (konkrečiai – druskos malūnėliuose) būtina naudoti keramines malimo plokšteles, o ne metalines, nes dėl druskos metaliniai malūnėliai rūdija. Tačiau tyrime atskleista, kad druskos malūnėliuose nebūtinai naudojami keraminiai malimo mechanizmai.

(24)

Remiantis tuo, kas išdėstyta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, tyrime nustatyta, kad pagardų ir prieskonių malūnėliai su keraminėmis malimo detalėmis visiškai skiriasi nuo kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, nes skiriasi pagrindinėms detalėms naudojamos keraminės medžiagos pagrindinės fizinės savybės ir naudojimo paskirtis. Todėl patvirtinamas teiginys, kad malūnėliai, įskaitant pavienius keraminius malimo mechanizmus ir jų dalis, turėtų būti neįtraukti į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį.

(25)

Paskelbus laikinąsias priemones, kai kurios šalys teigė, kad keraminiai peilių galąstuvai turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes skiriasi jų gamybos procesai, galutinė paskirtis ir tai, kad dėl jų specifinio dizaino ir fizinių savybių šie gaminiai neskirti maistui laikyti. Atlikus tyrimą šie teiginiai patvirtinti. Todėl teiginys dėl jų neįtraukimo į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį priimamas.

(26)

Taip pat buvo ištirta, ar keraminiai skustukai turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Iš tiesų, atlikus tyrimą patvirtinta, kad keraminiai skustukai taip pat visiškai skiriasi nuo kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, nes skiriasi pagrindinėms detalėms naudojamos keraminės medžiagos dizainas ir fizinės savybės (forma ir atsparumas), gamybos procesai ir galutinis naudojimas. Todėl šiame tyrime keraminiai skustukai turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(27)

Paskelbus laikinąsias priemones, viena šalis taip pat teigė, kad picos kepimo akmenys iš kordierito keramikos turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, nes skiriasi jų fizinės savybės (forma ir kietumas), pramoninis dizainas ir naudojimas. Kordierito keramika yra aliuminio magnio silikatas, pasižymintis specifinėmis savybėmis, t. y. puikiu atsparumu temperatūrų svyravimui. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad picos kepimo akmenys iš kordierito keramikos pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis (forma ir kietumu), pramoniniu dizainu ir naudojimo paskirtimi kaip plytos, skirtos krosnims ir orkaitėms. Taigi, jie skiriasi nuo kitų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų. Po galutinių išvadų atskleidimo skundo pateikėjai nurodė picos kepimo akmenų iš kordierito keramikos panašumą su kitais tyrime nagrinėjamais produktais. Tačiau jie negalėjo įrodyti, kad picos kepimo akmenys iš kordierito keramikos pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis bei galutiniu panaudojimu. Todėl teiginys dėl jų neįtraukimo į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį priimamas.

(28)

Paskelbus laikinąsias priemones Nyderlandų asociacija teigė, kad keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, naudojami kaip reklamos produktai, turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, remdamasi tuo, kad jie nėra parduodami naudoti kaip stalo arba virtuvės reikmenys; jie yra svarbus ekonominis veiksnys mažmeninės prekybos sektoriui, labai vertinami vartotojų ir tik KLR gamintojai galėtų per trumpą laiką pasiūlyti reikalingus kiekius. Tačiau teiginys dėl keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, naudojamų kaip reklamos produktai, neįtraukimo į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį negali būti priimamas, nes jų fizinės savybės, gamybos procesai ir galutinė paskirtis yra tokie patys, kaip ir kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų.

(29)

Paskelbus laikinąsias priemones ir vėliau po galutinių išvadų atskleidimo Vokietijos importuotojas ir didmenininkas ir bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas pareiškė, kad specialiai padengti akmens keramikos produktai, naudojami sublimacinei spaudai, kurių sublimaciniu būdu padengtą sluoksnį galima pašalinti mechaniniu įbrėžimu, turėtų būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, remiantis tuo, kad jie yra pusgaminiai, kurių fotografijos spausdinimas atliekamas Sąjungoje pasinaudojant konkrečiais kanalais; be to, vartotojai skirtingai juos suvokia, sublimacijos dangos vertė viršija nedengtų keramikos dirbinių vertę, o šios rūšies produkto Sąjungos gamintojų nėra. Atlikus tyrimą nustatyta, kad produktas yra akivaizdžiai tapatus kitiems stalo reikmenims, kurie nėra padengti sublimacijos būdu, ir todėl juos sunku, jei išvis įmanoma, atskirti. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad šių produktų galutinė paskirtis paprastai būna tokia pat kaip ir kitų rūšių keraminių stalo reikmenų. Taip pat nustatyta, kad keli Sąjungos gamintojai gamina šiuos produktus ir kad Sąjungoje pagaminti ir importuojami produktai tiesiogiai konkuruoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teiginys dėl sublimacijos spaudai naudojamų specialiai padengtų akmens keramikos dirbinių neįtraukimo atmetamas.

(30)

Paskelbus laikinąsias priemones ir vėliau po galutinių išvadų atskleidimo importuotojas, kuris teigė, kad prieš glazūruojant ranka išpiešti stalo reikmenys neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, teigė, kad Komisijos pradinis tyrimas šiuo klausimu buvo klaidingas, nes ji neatsižvelgė į rinkos segmentus, įvairių rūšių stalo reikmenų kokybės skirtumus, prabangius ir trapesnius prieš glazūruojant ranka išpieštus stalo reikmenis ir ribotą jų pakeičiamumą dėl susijusio vartotojų suvokimo. Jis taip pat teigė, kad prieš glazūruojant ranka išpiešti stalo reikmenys gali netgi būti naudojami puošybai.

(31)

Dėl teiginių, susijusių su skirtingų rūšių stalo reikmenų ir prabangių bei trapesnių prieš glazūruojant ranka išpieštų stalo reikmenų kokybės skirtumų, šios savybės nėra būdingos tik prieš glazūruojant ranka išpieštiems stalo reikmenims. Be to, kalbant apie ribotą pakeičiamumą dėl susijusio vartotojo suvokimo, nepateikta naujų argumentų, dėl kurių būtų pakeista laikinojo reglamento 45 konstatuojamosios dalies išvada, kad vidutinis vartotojas neskiria prieš glazūruojant ranka išpieštų stalo reikmenų ir kitų rūšių keraminių stalo reikmenų. Galiausiai, laikinojo reglamento 157–158 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo rinkos segmentus. Todėl šie argumentai negalėjo pakeisti laikinojo reglamento 45 konstatuojamosios dalies išvadų.

(32)

Laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas teiginys buvo toliau išplėstas nustačius laikinąsias priemones. Šie teiginiai buvo pakartoti po galutinių išvadų atskleidimo. KLR gaminantis importuotojas teigė, kad virtuvės reikmenys arba stalo reikmenys, kurių 100 proc. paviršiaus, išskyrus pagrindą arba jo dalį, yra visiškai glazūruoti arba emaliuoti ir kurių 100 proc. glazūruoto arba emaliuoto paviršiaus yra padengta ne balta spalva turi būti neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Todėl šis teiginys buvo tinkamai nagrinėjamas ir atlikus tyrimą nustatyta, kad šių produktų fizinės savybės, gamybos procesai ir galutinė paskirtis yra tokie patys kaip ir kitų glazūruotų arba emaliuotų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų produktų. Todėl šis teiginys galutinai atmetamas.

(33)

CCCLA teigė, kad plonasis kaulinis porcelianas turėtų būti neįtrauktas į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, remdamasi tuo, kad tai yra trapus prabangos produktas, kurio atsparumas mechaniniam poveikiui nedidelis ir ginčijo, kad jis atsparus įtrūkimams. Tačiau pažymima, kad CCCLA pati jau buvo nurodžiusi, kad plonasis kaulinis porcelianas yra atsparus mechaniniam poveikiui ir įtrūkimams. Šie prieštaringi pareiškimai aiškiai susilpnino CCCLA argumentus. Bet kuriuo atveju, pateikti argumentai nekeičia laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje pateiktų išvadų. Todėl argumentas dėl plonojo kaulinio porceliano neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį yra galutinai atmestas.

(34)

Ta pati šalis pakartojo, kad patvarusis porcelianas turėtų būti neįtraukiamas į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Ji teigė, kad teiginys, kad toks porcelianas neturi neginčytinų savybių buvo neteisingas, nes jo sudėtyje yra daugiau nei 24 proc. molio aliuminio ir todėl jis labai tvirtas, bei nesutiko dėl šios prekės gamybos pajėgumų Sąjungoje. Tačiau įvairūs pareiškimai dėl patvariojo porceliano yra prieštaringi, pavyzdžiui, kiek tai susiję su žaliavų dalimi ir aliuminio oksido miltelių kiekiu sudėtyje. Be to, nebuvo užginčyta, kad patvarusis porcelianas taip pat buvo gaminamas Sąjungoje ir kad KLR gamintojų gaminamas patvarusis porcelianas tiesiogiai konkuravo su Sąjungoje pagamintu patvariuoju porcelianu bei su kitais produktais, kurie įtraukti į tyrimo aprėptį. Todėl teiginys dėl patvariojo porceliano neįtraukimo galutinai atmestas.

(35)

Visų rūšių keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys gali būti laikomi skirtingomis to paties produkto rūšimis. Todėl atskleidus laikinąsias išvadas ir dar kartą po galutinių išvadų atskleidimo pateiktas teiginys, kad tyrimas apima platų panašių produktų spektrą ir dėl to reikėtų atlikti atskirus teisės pateikti ieškinį, dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizės tyrimus kiekvienam produktui, yra nepagrįstas. Viena šalis, teigusi, kad produkto apibrėžtoji sritis buvo per plati, pateikė skirtingai dekoruotų produktų palyginimą, bet jos pareiškimai dėl galutinio naudojimo (vienu atveju – produktai skirti sodui ir vaikams, kitu – dekoravimui) yra ginčytini, nes produktų negalima aiškiai atskirti ir tą teiginį galima labiau laikyti laikinojo reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje pateikto argumento patvirtinimu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad KLR gaminantis importuotojas teigė, kad daugiau nei 99 proc. Sąjungoje parduodamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų buvo daugiausia arba vien tik baltos spalvos. Kai kurios suinteresuotosios šalys prieštaravo laikinojo reglamento 58 konstatuojamajai daliai remdamosi tuo, kad atlikdamos tyrimą institucijos nepatikrino, ar tam tikros prekės buvo tinkamos laisvai prekybai Sąjungoje. Tačiau tai neprieštarauja laikinojo reglamento 63 konstatuojamosios dalies išvadoms.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, produktas galutinai apibrėžiamas kaip KL R kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, išskyrus keraminius peilius, keraminius pagardų arba prieskonių malūnėlius ir jų keramines malimo dalis, keraminius skustukus, keraminius peilių galąstuvus ir kordierito keramikos kepimo akmenis, skirtus picai arba duonai kepti, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90.

(37)

Negavus kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto patvirtinami visi kiti laikinojo reglamento 24–63 konstatuojamosiose dalyse išdėstyti teiginiai.

(38)

Po laikinųjų išvadų atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas, vienas Sąjungos gamintojas ir vienas importuotojas teigė, kad RER nustatytas pavėluotai, t. y. po trijų mėnesių laikotarpio, numatyto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte ir todėl tyrimas turėtų būti baigtas nenustatant antidempingo priemonių. Šį teiginys dėl RER nustatymo jau buvo pateiktas pradiniame etape ir Komisija jį atmetė laikinojo reglamento 72 ir 73 konstatuojamosiose dalyse. Po galutinių išvadų atskleidimo dar penki eksportuojantys gamintojai pateikė panašų teiginį. Teiginį jie pagrindė Teisingumo Teismo sprendimais Brosmann ir Aokang Shoes bylose (4).

(39)

Pirmiausia primenama, kad Brosmann ir Aokang Shoes bylos nėra susijusios su RER analizės teisėtumo vertinimu vykdant šį tyrimą, nes šios bylos, priešingai nei šis tyrimas, yra susijusios su atvejais, kai RER vertinimai nebuvo atliekami.

(40)

Be to, Brosmann ir Aokang Shoes bylos nėra susijusios su šio tyrimo teisėtumu, atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko pagrindinis reglamentas iš dalies pakeistas (5). Pagrindinio reglamento (su pakeitimais) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Komisija nustato RER tik pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį atrinktoms bendrovėms ir tokį sprendimą priima ne vėliau kaip per septynis mėnesius ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po 8 mėnesių po tyrimo inicijavimo; tai taikoma visiems naujiems ir dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d., taigi ir šiam tyrimui.

(41)

Bet kuriuo atveju, remiantis teismo praktika patvirtinamas aiškinimas, kad teisė nustatyti RER nebuvo pažeista per se, nepaisant to, kad nebuvo laikomasi trijų mėnesių termino. Todėl patvirtinama laikinojo reglamento 73 konstatuojamosios dalies išvada.

(42)

Dėl didelio gautų RER paraiškų kiekio ir poreikio tuo metu atlikti daugybę tikrinamųjų vizitų šiems teiginiams patikrinti, sprendimas dėl RER taikymo nebuvo priimtas per septynis mėnesius. Tačiau jis priimtas per aštuonis mėnesius nuo pranešimo apie inicijavimą, kaip reikalaujama pagal pagrindinį reglamentą, iš dalies pakeistą Reglamentu 1168/2012. Kaip paaiškinta pirmiau, prielaida, kad su šiuo aspektu susijusios teisės buvo panaikintos atgaline data, nėra pagrįsta.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teiginys, kad nenustačius RER per tris mėnesius antidempingo tyrimas turėtų būti baigtas nenustatant antidempingo priemonių, yra atmetamas.

(44)

Be to, vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas, kuris neįrodė, kad turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos dokumentų rinkinį, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, ir todėl jo prašymas taikyti RER atmestas, toliau teigė, kad tariamos apskaitos klaidos, jei tokių buvo, dėl kurių jo prašymas buvo atmestas, buvo nereikšmingos ir todėl sprendimas netaikyti RER buvo neproporcingas ir pažeidžia proporcingumo principą. Po galutinių išvadų atskleidimo šis eksportuojantis gamintojas toliau laikėsi teiginių, bet nepateikė jokių naujų argumentų.

(45)

Argumentai dėl apskaitos įrašų griežtumo yra iš esmės identiški pateiktiems per RER tyrimą, kuriuos Komisija paneigė prieš RER nustatymą. Vis dėlto atsižvelgiant į argumentą, kad atsisakymas taikyti RER pažeidė proporcingumo principą, reikėtų priminti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstyti RER kriterijai yra sudėtiniai – RER gali būti taikomas tik jei išpildomi visi kriterijai. Be to, kadangi prievolė įrodyti tenka bendrovei, prašančiai taikyti RER, ir bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji turi vieną aiškų apskaitos dokumentų rinkinį, Komisija neturėjo kitos išeities tik netaikyti RER. Todėl sprendimas netaikyti RER negali būti laikomas pažeidžiančiu proporcingumo principą. Bet kuriuo atveju, pagal pagrindinio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu 1168/2012 (6), 2 straipsnio 7 dalies d punktą kai Komisija apriboja savo tyrimą taikydama atranką, RER nustatomas tik atrinktoms šalims.

(46)

Primenama, kad taikyti IR prašė šešiolika eksportuojančių gamintojų, bet pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį buvo nagrinėti ir atitinkamai priimti tik atrinktų bendrovių prašymai. Iš likusių vienuolikos eksportuojančių gamintojų septyni prašė atlikti individualų nagrinėjimą.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 ir 6 dalis individualūs muitai taikomi eksportuotojų ar gamintojų, kuriems skiriamas individualus nagrinėjimas, importuojamiems produktams, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje. Todėl keturioms bendrovėms, kurios prašė taikyti IR, o ne individualų nagrinėjimą, negalėjo būti nustatytas individualus muitas.

(48)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad jis pateikė reikalingą informaciją per nustatytus terminus ir todėl pagal Teisingumo Teismo sprendimą Brosmann byloje (7) turėjo būti išnagrinėtas jo prašymas taikyti IR ir nustatytas individualus dempingo skirtumas.

(49)

Šio teiginio priimti negalima. Kadangi nagrinėjama bendrovė nebuvo atrinkta, jos prašymą taikyti IR buvo galima įvertinti tik pagal individualų nagrinėjimą, jei jis būtų atliekamas pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(50)

Negavus jokių kitų pastabų dėl IR laikinojo reglamento 79–81 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Prašymus atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė septyni eksportuojantys gamintojai, sudarantys dešimt juridinių asmenų. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse, nustatant laikinąsias priemones sprendimas dėl šių prašymų nebuvo priimtas.

(52)

2012 m. gruodžio 21 d. eksportuojantiems gamintojams pranešta, kad jų prašymai atlikti individualų nagrinėjimą negali būti priimti, nes jų peržiūrėjimas pernelyg apsunkintų ir sutrukdytų laiku atlikti tyrimą.

(53)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį individualus nagrinėjimas yra įstatymu nustatyta teisė ir kad Komisijos atsisakymas neatlikti individualaus nagrinėjimo yra nepagrįstas, kadangi atsižvelgiant į Komisijos išteklius nei dėl įmonių skaičius, nei dėl numatyto tyrimo nebūtų sudaroma per didelė našta ar trukdoma baigti tyrimą laiku. Atskleidus galutines išvadas šis teiginys buvo pakartotas, tačiau daugiau argumentų nebuvo pateikta.

(54)

Sprendimai dėl individualaus nagrinėjimo priimami kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į pateiktų prašymų skaičių ir turimą laiką šiems prašymams įvertinti. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad Komisija buvo teisiškai įpareigota atlikti RER tyrimus šešiolikai juridinių asmenų KLR, įskaitant neatrinktas bendroves. Atsižvelgiant į laiko apribojimus, kylančius dėl teisinių procesinių terminų, nebuvo įmanoma atlikti bendrovių individualaus nagrinėjimo prieš nustatant laikinąsias išvadas. Atsižvelgiant į ribotą laiką, į tai, kiek pateikta teiginių, ir turimus ribotus Komisijos tarnybų, atsakingų už antidempingo tyrimus, išteklius, padaryta išvada, kad šiuo atveju būtų itin sudėtinga atlikti individualius nagrinėjimus.

(55)

Nustačius laikinąsias priemones toliau nagrinėtos panašios šalies pasirinkimo galimybės. Todėl eksportuojančio Tailando gamintojo, pateikusio klausimyno atsakymus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje, patalpose atliktas tikrinamasis vizitas. Išnagrinėjus ir patikrinus bendradarbiaujančio Tailando gamintojo pateiktą informaciją, vis dėlto padaryta išvada, kad Tailando gamintojas negalėjo pateikti pakankamai išsamių duomenų, susijusių su vidaus rinkoje parduodamų produktų rūšimis. Todėl buvo nuspręsta, kad Brazilija toliau turėtų būti laikoma tinkamiausia panašia šalimi.

(56)

Nepaisant to, iš Tailando gauta informacija pagrįstos tam tikros su Brazilija susijusios išvados, visų pirma firminių ir nefirminių produktų kainų skirtumas (žr. 91 konstatuojamąją dalį).

(57)

Po galutinių išvadų atskleidimo viena pramonės asociacija kreipėsi prieštaraudama dėl Brazilijos pasirinkimo panašia šalimi. Ji iš esmės teigė, kad vienintelis argumentas pasirinkti Braziliją yra pagrįstas tuo, kad nebuvo tinkama jokia kita šalis. Šio teiginio priimti negalima. Pagal laikinojo reglamento 84–88 konstatuojamąsias dalis akivaizdu, kad Brazilija buvo laikoma tinkama panašia šalimi remiantis faktine vidaus rinkos padėtimi. Tai, kad Komisija po laikinųjų priemonių nustatymo toliau nagrinėjo kitas galimas panašias šalis, neleidžia daryti išvados, kad Brazilija nėra tinkama parinkti.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir negavus jokių kitų pastabų dėl Brazilijos pasirinkimo panašia šalimi laikinojo reglamento 84-88 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Po laikinųjų išvadų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad normalioji vertė buvo nustatyta netinkamai, nes ji tariamai nustatyta ne pagal panašių produktų pardavimą Brazilijoje, todėl rezultatai buvo iškraipyti ir neteisingi, ypač akmens keramikos produktų ir kitų rūšių produktų, kurie nebuvo gaminami ir parduodami panašioje šalyje. Kai kurie eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad normaliosios vertės apskaičiavimo metodas, nurodytas laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo tinkamai atskleistas.

(60)

Pagal pastabas, gautas atskleidus laikinąsias išvadas, matyti, kad normaliajai vertei nustatyti taikytas metodas kai kurioms suinteresuotosioms šalims nebuvo visiškai aiškus. Atsižvelgiant į šias pastabas toliau paaiškinamas normaliajai vertei nustatyti taikytas metodas.

(61)

Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai taikyti RER atmesti, normalioji vertė visiems atrinktiems eksportuojantiems KLR gamintojams buvo nustatyta remiantis informacija, gauta iš panašios šalies gamintojo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(62)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar Brazilijoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad Brazilijos bendradarbiaujančio gamintojo Brazilijos vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis Sąjungoje yra tipiškas, palyginti su atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto parduodamu kiekiu. Šiuo atžvilgiu primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį panašus produktas reiškia produktą, kuris yra identiškas, t. y. visais aspektais panašus į nagrinėjamąjį produktą, arba, jei tokio produkto nėra, kitą produktą, kuris, nors ir nebūdamas visais atžvilgiais panašus, pasižymi labai panašiomis savybėmis kaip ir nagrinėjamasis produktas.

(63)

Komisija vėliau patikrino, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai. Pelningais buvo laikomi tie pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi nustatytos bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo gamybos sąnaudos.

(64)

Šis tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. vidaus rinkoje parduoto visų rūšių produkto kiekio buvo parduota didesnėmis už sąnaudas kainomis, o visų rūšių vidutinės svertinės pardavimo kainos atitiko arba viršijo vieneto gamybos sąnaudas.

(65)

Todėl normali vertė pagal produkto rūšį buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo faktinių vidaus kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tai reiškia, kad priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje, nepelningo pardavimo normalioji vertė nebuvo apskaičiuota.

(66)

Negavus jokių pastabų dėl eksporto kainų laikinojo reglamento 95 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(67)

Po laikinųjų išvadų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad metodas, kuris buvo naudojamas normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimui, buvo iš esmės netinkamas, nes nebuvo galima palyginti produktų, ir kad nepakankamai paaiškintas pagrindas, kuriuo remiantis atlikti koregavimai. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad akmens keramikos produktų, kurių panašios šalies gamintojas negamina ir neparduoda, atveju Komisija turėjo palyginti eksporto kainą su tinkamai pakoreguota molinių produktų kaina vidaus rinkoje, o ne apskaičiuoti normaliąją vertę. Be to, kai kurie eksportuojantys gamintojai teigė, kad kelių kitų rūšių produktų, kuriuos gamina ir parduoda eksportuojantys gamintojai, atveju palyginus eksporto kainą su vidutine Brazilijoje parduodamo įprastos rūšies produkto kaina už kg, remiantis tik naudotos keraminės medžiagos rūšimi, neišvengiamai buvo lyginami nepanašūs produktai, todėl gautas neteisingas rezultatas. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą atliktas su firminiais produktais susijęs koregavimas buvo nepakankamai įvertintas, o kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad to koregavimo dydis nustatytas nesiremiant patikimais arba pagrįstais duomenų ir todėl nėra pagrįstas. Tas pats eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad jo eksporto kainos turėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į skirtingais prekybos lygmenimis parduotų produktų kiekių skirtumus. Galiausiai, kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad taikyta koregavimo atsižvelgiant į skirtingas fizines savybes metodika yra nepagrįsta ir neaišku, kokiais duomenimis remtasi atliekant šiuos koregavimus.

(68)

Atsižvelgiant į gautas pastabas peržiūrėta kainų palyginimo ir koregavimo metodika, taikyta siekiant kainų palyginamumo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Visų pirma, produktų, kurie laikinajame etape buvo palyginti remiantis vidutine įprastos rūšies produkto kaina už kg, remiantis tik naudotos keraminės medžiagos rūšimi, atveju palyginimas atliktas su panašiausiu produktu (žr. 77 konstatuojamąją dalį), todėl buvo galima tiksliau ir teisingiau palyginti kainas.

(69)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuotojų kainas EXW sąlygomis ir panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kainas. Tačiau kai kurie eksporto sandoriai buvo susiję su nestandartiniais produktais, kaip antai servetėlių žiedais, peilių atramomis ir arbatinukų stovais, kurių nebuvo įmanoma teisingai palyginti. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad šie sandoriai nebuvo reikšmingi, nes sudarė tik mažiau nei 0,5 proc. eksporto apimties, į juos nebuvo atsižvelgta.

(70)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus koreguota atsižvelgiant į fizinių savybių ir prekybos lygio skirtumus bei kitus veiksnius, turinčius įtakos kainų palyginamumui, t. y. į tai, kad kai kurie produktai turi prekės ženklą.

(71)

Pirma, išnagrinėta, ar užtikrintas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą dėl fizinių savybių skirtumų.

(72)

Tais atvejais, kai normalioji vertė buvo nustatyta remiantis panašiausiu produktu (žr. 68 konstatuojamąją dalį), siekiant užtikrinti teisingą panašių produktų kainų palyginamumą buvo koreguojama atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus.

(73)

Kalbant apie akmens keramikos produktus, eksporto kaina palyginta su panašioje šalyje gaminamo ir parduodamo panašiausio produkto pardavimo kaina vidaus rinkoje, t. y. molinių, o ne akmens keramikos produktų, bet identiškų visais kitais aspektais, kainą padidinant 5 proc. siekiant atspindėti akmens keramikos ir molinių produktų kainų skirtumą.

(74)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtina, kad molinių produktų gamybos sąnaudos ir mažmeninė kaina yra didesnės nei akmens keramikos produktų. Atitinkamai, jo akmens keramikos produktų eksporto kaina turėjo būti sumažinta, o ne padidinta. Pagrįsdamas šį teiginį eksportuojantis gamintojas iš esmės remiasi savo molinių ir akmens keramikos produktų gamybos sąnaudų skaičiavimais bei kainoraščio ištrauka, kurioje nurodytos molinių ir akmens keramikos produktų mažmeninės kainos.

(75)

Ši informacija, kuri buvo pateikta labai vėlai ir tik po galutinių išvadų atskleidimo, visiškai prieštarauja informacijai, kurią viso tyrimo metu Komisijai pateikė kitos suinteresuotosios šalys, t. y. skundo pateikėjas, Sąjungos pramonė ir panašios šalies gamintojas. Visos tos šalys nurodė, kad akmens keramikos produktai yra geresnės kokybės, t. y. patvaresni už molinius ir brangesni pagaminti, nes iš esmės akmens keramikos produktai gaunami iš aukštoje temperatūroje degto molio, o moliniai - žemoje. Atitinkamai akmens keramikos produktai paprastai gali būti parduodami brangiau. Šią informaciją patvirtina ir viešai skelbiama rinkos informacija.

(76)

Be to, reikėtų paminėti, kad minėtas eksportuojantis gamintojas pats negamina molio dirbinių ir todėl pateikė tik apskaičiuotas jų gamybos išlaidas. Be to, pateiktame kainoraštyje aiškiai neparodyta, kad moliniai produktai yra įprastai brangesni už akmens keramikos produktus. Todėl pateikti įrodymai nėra tokie, kad būtų pagrindžiama, kad siekiant teisingai palyginti akmens keramikos produktų normaliąją vertę ir eksporto kainą atliktas koregavimas yra klaidingas, todėl teiginys atmetamas.

(77)

Dėl kitų rūšių produktų, kurių atveju palyginimas pradiniame etape buvo pagrįstas vidutine kaina už kg ir remiantis tik naudotos keraminės medžiagos rūšimi, Komisija taip pat išnagrinėjo susijusių rūšių produktus ir palygino eksporto kainą su panašioje šalyje gaminamų ir parduodamų panašiausios rūšies produktų. Kai skyrėsi tik nesvarbios fizinės savybės, pvz., glazūros rūšis arba puošyba, o visos kitos pagrindinės savybės buvo tokios pačios, panašiausios rūšies produkto pardavimo kaina koreguota pagal nustatytą faktinį kainos skirtumą dėl fizinių savybių. Kitų rūšių produkto atveju, jeigu skyrėsi daugiau kaip viena fizinė savybė, eksporto kaina buvo palyginta su panašiausio produkto vidutine pardavimo kaina. Tokių rūšių produkto atveju panašiausias produktas pasižymėjo keliomis arba visomis bendromis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis: keramine medžiaga, reikmenų tipu, pagrindine forma, puošyba ir glazūra.

(78)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad panašiai kaip ir atliekant koregavimus tais atvejais, kai skyrėsi tik viena nesvarbi fizinė savybė, koregavimas taip pat turėtų būti atliekamas tuomet, kai skyrėsi daugiau kaip viena panašiausio produkto fizinė savybė.

(79)

Primenama, kad tais atvejais, kai skyrėsi tik viena nesvarbi fizinė savybė, panašiausio produkto pardavimo kaina koreguota atsižvelgiant į faktinį kainų skirtumą, nustatytą dėl šio skirtumo, o tais atvejais kai skyrėsi daugiau kaip viena fizinė savybė buvo lyginama remiantis identiškomis fizinėmis savybėmis pasižyminčio produkto vidutine pardavimo kaina. Todėl pastaruoju atveju koreguoti kainų pagal panašių produktų fizinius skirtumus nereikėjo, nes jiems būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės. Atitinkamai šis teiginys negali būti priimtas.

(80)

Vienas iš minėtų eksportuojančių gamintojų taip pat prašė taikyti papildomus koregavimus atsižvelgiant į fizines savybes, susijusias su nagrinėjamojo produkto svoriu ir baltumu. Jis teigė, kad gamybai naudoja prastos kokybės žaliavas, todėl jo produktų sąnaudos ir kaina yra mažesnės už panašioje šalyje pagaminto panašaus produkto. Todėl jo eksporto kaina turėtų būti koreguojama tinkamu dydžiu. Šiuo atžvilgiu pirmiausia primenama, kad bendrovei nebuvo taikytas rinkos ekonomikos režimas, todėl jos gamybos sąnaudos nebuvo patikrintos. Be to, teiginys, kad jos produktai yra apie 5 proc. sunkesni už standartinius produktus, nebuvo pagrįstas jokiais patikrinamais arba patvirtinamaisiais dokumentais ir todėl laikytas neįrodytu. Kalbant apie baltumą, kadangi šis eksportuojantis gamintojas pareiškime pripažino, kad jo produktai yra įprasto baltumo, jis negalėjo paaiškinti, kodėl reikėtų taikyti su šiuo aspektu susijusius koregavimus. Todėl tie teiginiai atmetami.

(81)

Kitas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija dalies jo eksporto pardavimo nepalygino su atitinkamo panašiausio produkto normaliąja verte. Ši eksporto dalis buvo susijusi su dekoruotais produktais, parduotais per nesusijusį prekybininką, kuris tariamai nemokamai atspaudė paveikslėlius (dekalkomanijas). Todėl į eksporto kainą nebuvo įtrauktos dekoravimo išlaidos ir ji turėjo būti lyginama su nedekoruotų produktų normaliąja verte arba vidutine normaliąja dekoruotų ir nedekoruotų produktų verte.

(82)

Primenama, kad gamybos sąnaudos nėra svarbus veiksnys kainoms palyginti, nes remiamasi tik normaliosios vertės ir panašių produktų eksporto kainos palyginimu. Taip pat iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad nagrinėjami eksportuojami produktai buvo iš tiesų dekoruoti, nors eksportuojantis gamintojas tariamai nepadengė visų išlaidų, susijusių su papildoma verte dėl dekoravimo. Tačiau tuo negalima pateisinti kainų koregavimo dėl fizinių savybių skirtumų lyginant su panašiu produktu panašioje šalyje. Bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad argumentas pateiktas tyrimo pabaigoje, jį pagrindžiančių duomenų negalima patikrinti. Todėl teiginys atmetamas.

(83)

Atsižvelgiant į didelę galimų atitinkamai KLR ir Brazilijoje pagamintų ir parduotų keraminių stalo reikmenų rinkinių įvairovę, siekiant tinkamai palyginti kainas buvo tikslinga sugrupuoti skirtingus rinkinius pagal rinkinį sudarančių gaminių skaičių ir tipą. Skirtingų sugrupuotų rinkinių derinių vidutinė vidaus pardavimo kaina panašioje šalyje buvo palyginta su tokių sugrupuotų rinkinių derinių eksporto kaina.

(84)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl didelės derinius sudarančių produktų įvairovės sugrupuojant produktus nėra užtikrinamas teisingas kainų palyginimas, nes neatsižvelgiama į kiekvieno rinkinį sudarančio produkto charakteristikas. Todėl šis eksportuojantis gamintojas teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą rinkiniai turėtų būti neįtraukiami.

(85)

Primenama, kad skaičiuojant dempingą remiamasi rinkinio vidutine kaina už kilogramą, o ne atskirų produktų kainomis. Todėl siekiant teisingai palyginti rinkinių kainas nebūtina nustatyti tikslių kiekvieną rinkinį sudarančių produktų derinių. Grupuojant atsižvelgiama į pagrindines skirtingų rinkinių derinių savybes, pvz., rinkiniai yra priskiriami kavos arba arbatos servizams, pietų servizams arba kitiems rinkiniams, ir į rinkinį sudarančių produktų skaičių. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atliktas teisingas palyginimas. Tai reiškia, kad to teiginio negalima priimti.

(86)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai paprastai savo produktus skirstė į penkias kategorijas (nuo A iki E), kurių kainos gerokai skyrėsi. Tačiau didžiąją eksporto į Sąjungą dalį sudaro A, B arba C kategorijos produktai arba jų deriniai. Vis dėlto šis skirstymas į kategorijas nėra visuotinis arba pagrįstas kokiais nors bendraisiais visos pramonės masto standartais; skirstymą nustato pačios bendrovės, kad diferencijuotų kainas. Kita vertus, panašios šalies gamintojas Brazilijos vidaus rinkoje parduoda tik A kategorijos ekvivalentą, todėl nustatyta, kad poveikio kainų palyginamumui būta. Atitinkamai eksporto kaina pakoreguota ją padidinant iki Kinijos A kategorijos, kad ją būtų galima lyginti su panašaus gamintojo produkto, parduodamo Brazilijos rinkoje, kaina. Kai taikoma, šis koregavimas nustatytas atskirai kiekvienai atrinktai bendrovei remiantis faktiniais ir patikrintais skirtingų kategorijų kainų skirtumais.

(87)

Po galutinių išvadų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad per nesusijusį prekiautoją parduotą jo pardavimo eksportui dalį sudarė A ir B kategorijos produktų derinys, todėl ši dalis taip pat turėtų būti pakoreguota pagal A kategorijos kainų lygį. Jis teigė, kad kainų skirtumas sudarė 25 proc. ir kaip patvirtinamuosius dokumentus pateikė sąskaitų faktūrų ir kainoraščių kopijas.

(88)

Tačiau ši informacija nebuvo pateikta nei atliekant tyrimą (įskaitant tikrinamąjį vizitą), nei po Komisijos laikinųjų išvadų atskleidimo. Priešingai, šis gamintojas viso tyrimo metu nurodė, kad jis eksportavo tik A kategorijos produktus. Nors ir paprašyta klausimyne, išsamus kainoraštis, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti tariamus skirtingų kategorijų kainų skirtumus, nebuvo pateiktas, nurodyta tik keletas kainų. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad informacija pateikta vėlyvame tyrimo etape, jos patikimumas abejotinas ir jokiu būdu negali būti patikrintas. Todėl šis teiginys atmetamas.

(89)

Antra, kaip aprašyta laikinojo reglamento 98 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėta, ar prekybos lygis buvo pagrįstai koreguotas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą. Nustatyta, kad eksporto kaina yra skirtingo prekybos lygmens palyginti su normaliąją verte, nes Kinijos eksportas iš esmės vyko didmeninės prekybos lygiu, o vidaus pardavimas panašioje šalyje vyko taip pat ir mažmeninės prekybos lygiu. Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad abiejose rinkose kainos lygiui įtakos turėjo skirtingi platinimo kanalai, ir tai turėjo įtakos sąžiningam eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimui. Todėl siekiant teisingai palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, pastaroji buvo nustatyta pagal produktų tipus ir koreguota kiekvienam prekybos lygiui remiantis kainos skirtumais tarp skirtingų prekybos lygių panašioje šalyje. Primenama, kad, kai tinkama, laikinajame reglamente atliktas dar vienas prekybos lygio koregavimas remiantis kainų skirtumais, nustatytais pagal parduotą kiekį kiekviename prekybos lygyje (laikinojo reglamento 98 konstatuojamoji dalis). Šis tolesnis koregavimas laikytas pagrįstu, kadangi atlikus tyrimą pradiniame etape nustatyta, kad didžioji dalis Kinijos eksportui pardavimo atlikta dideliais kiekiais, o dauguma produktų šalies viduje buvo parduoti mažesniais kiekiais, todėl atsirado to paties prekybos lygio kainų skirtumai. Tačiau atlikus tolesnį tyrimą ir išsamiau išnagrinėjus vidaus pardavimo sandorius panašioje šalyje, nustatyta, kad priešingai nei laikinosiose išvadose, panašios šalies gamintojo mažais ir dideliais kiekiais parduodamo produkto santykis buvo panašaus į Kinijos eksportuojančių gamintojų. Todėl šis koregavimas nebėra tikslingas ar pagrįstas.

(90)

Trečia, kaip nurodyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad Brazilijos gamintojas parduoda tik prekės ženklo produktus Brazilijos rinkoje, o eksportuojantys Kinijos gamintojai neeksportuoja prekės ženklais pažymėtų produktų ir parduoda tik savo etiketėmis paženklintus produktus arba įprastos rūšies keraminius stalo ir virtuvės reikmenis. Vartotojai prekės ženklais pažymėtus produktus suvokia kaip prestižinius, užtikrintos kokybės ir dizaino, taigi didesnės rinkos kainos, o įprastos rūšies ir (arba) savo etikete paženklinti produktai paprastai parduodami gerokai mažesnėmis kainomis, nors jų fizinės ir techninės savybės tokios pat. Nors papildomą prekės ženklu pažymėto produkto vertę sunku tiksliai kiekybiškai įvertinti, nes skirtingų prekės ženklų vertė skiriasi ir priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių, kaip antai vartotojų suvokimo, žinomumo lygio ir kitų kiekybiškai neįvertinamų veiksnių, šiuo konkrečiu atveju Brazilijos gamintojas patvirtino, kad jo prekės ženklo produktai gali būti parduodami gerokai didesnėmis kainomis Brazilijos rinkoje nei kiti nefirminiai produktai. Be to, ataskaitoje dėl Brazilijos stalo ir virtuvės reikmenų produktų rinkos patvirtinta, kad Brazilijos pirkėjai skiria didelį dėmesį prekės ženklui ir kad panašios šalies Brazilijos gamintojas yra seniai veikiantis ir labai gerai žinomas gamintojas. Atsižvelgiant į šiuos aspektus vidaus pardavimo kainos normalioji vertė sumažinta 40 proc. pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(91)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtą koregavimą primenama, kad du eksportuojantys gamintojai sudvejojo tiek pagrindu, kuriuo remiantis buvo koreguota, tiek ir koregavimo dydžiu (žr. 67 konstatuojamąją dalį). Vis dėlto neginčijama, kad prekės ženklo produkto pardavimo kainos didesnės nei tokio paties nefirminio produkto, todėl daromas poveikis kainų palyginamumui. Be to, be panašios šalies gamintojo pateiktos informacijos, bendradarbiaujančio Tailando gamintojo pateikti faktiniai ir patikrinti duomenys apie kainas bei po laikinųjų išvadų atskleidimo iš vieno Sąjungos gamintojo gauta informacija patvirtino, kad koregavimo lygis tinkamas. Visų pirma nustatyta, kad rinkos padėtį Tailande buvo galima palyginti su padėtimi Brazilijos rinkoje, nes Tailande taip pat veikia tik kelios žinomo prekės ženklo tradicinės bendrovės. Todėl tų teiginių negalima priimti.

(92)

Po galutinių išvadų atskleidimo nė vienas iš eksportuojančių gamintojų nebeprieštaravo dėl šio koregavimo, o skundo pateikėjų asociacija teigė, kad koregavimas atsižvelgiant į prekės ženklą yra per didelis, ypač neporcelianinių produktų. Pagrįsdamas šį teiginį skundo pateikėjas nurodė kainoraščius ir Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją.

(93)

Nors pateikta informacija patvirtina Komisijos išvadas, kad prekės ženklo pridėtinė vertė tam tikroje rinkoje priklauso nuo bendrovės arba prekės ženklo, atsižvelgiant į pateiktą informaciją Brazilijos vidaus rinkoje panašaus gamintojo parduodamiems firminiams produktams nustatytas koregavimo lygis nesvarstytas, nes informacija susijusi tik su Sąjungos rinka. Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, Sąjungos rinkos įvairovę ir jos regionų skirtumus, taip pat į prekės ženklą ir importui iš Kinijos tenkančią didelę rinkos dalį, padėtis Sąjungos rinkoje gana skiriasi nuo Brazilijos. Todėl atsižvelgiant į 90 ir 91 konstatuojamosiose dalyse pateiktus argumentus tas teiginys negali būti priimtas.

(94)

Kaip aprašyta laikinojo reglamento 101 konstatuojamoje dalyje, prireikus atlikti kiti koregavimai, atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų, banko mokesčių ir komisinių išlaidas visais atvejais, kai buvo įrodyta, kad jie turėjo įtakos kainų palyginimui.

(95)

Negavus pastabų, taikyta laikinojo reglamento 102–105 konstatuojamosiose dalyje nurodyta dempingo skirtumų skaičiavimo metodika patvirtinta.

(96)

Po laikinųjų išvadų atskleidimo Komisijai pranešta, kad kai kurios nagrinėjamojo produkto negaminančios prekybos bendrovės buvo per klaidą nurodytos laikinojo reglamento I priede, todėl joms buvo taikomas dempingo muitas, nustatytas bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams. Komisija šioms bendrovėms pranešė apie ketinimą išbraukti jas iš I priedo ir suteikė joms galimybę pateikti pastabų. Išnagrinėjus gautas pastabas kelios prekybos bendrovės išbrauktos iš 1 priedo. Tam tikrais atvejais jos buvo pakeistos susijusiu bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju.

(97)

Atsižvelgiant į 67–94 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus ir negavus kitų pastabų, CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi išreikšti galutiniai dempingo skirtumai yra šie:

(98)

Atskleidus galutines išvadas kelios suinteresuotosios šalys pakartojo, kad nagrinėjamasis laikotarpis turėjo prasidėti 2009 m., o ne 2008 m., nes 2008 m. prasidėjo ekonomikos krizė, o 2009–2011 m. tendencija būtų aiški. Kalbant apie šį teiginį, pažymima, kad 2009 m. nėra tinkamesni nagrinėjamojo laikotarpio pradžios metai atsižvelgiant į tai, kad tais metais užfiksuotas didžiausias ekonomikos krizės poveikis ir palyginti su 2008 m. vartojimas labai sumažėjo. Todėl šis teiginys atmestas.

(99)

Keli importuotojai bendrame pareiškime nurodė abejojantys laikinojo reglamento 108 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Sąjungos gamybos skaičiavimo metodu. Kelios suinteresuotosios šalys pakartotinai pateikė šią pastabą po galutinių išvadų atskleidimo. Visų pirma, jų nuomone, skundo pateikėjai nebūtų įgyvendinę teisės pateikti ieškinį reikalavimo, nes pagal turimus PRODCOM statistinius duomenis Sąjungos panašaus produkto gamyba buvo daug didesnė už toje konstatuojamojoje dalyje nurodytas 240 200 tonų, todėl skundo pateikėjų gamybos apimtis sudarytų mažiau nei 25 proc. Sąjungos pagaminamo panašaus produkto apimties. Šių šalių skaičiavimu Sąjungos gamyba per TL sudarė 313 187 tonas; šį skaičių jos gavo taikydamos išsamius PRODCOM porceliano keramikos stalo ir virtuvės reikmenų duomenis ir ne porcelianinių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų duomenis sumažinusios 20 proc., pagal atitinkamą metodą, kurį taikė skundo pateikėjas ir kuris taikytas tyrime siekiant nustatyti importo apimtį.

(100)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pagal teisės aktuose nustatytą antidempingo skundo tyrimą ir pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį Komisijos tarnybos atliko išsamų teisės pateikti ieškinį patikrinimą prieš inicijavimą. Komisija išnagrinėjo skundo duomenis ir susisiekė su visais žinomais Sąjungos gamintojais; ji paprašė pateikti gamybos duomenis ir nurodyti poziciją dėl skundo bei padėti Komisijai nustatyti kitus galimus gamintojus, jei tokių yra. Gamintojų asociacijos taip pat pateikė informacijos apie gamybą.

(101)

Dėl šio teiginio taip pat nurodoma, kad duomenų šaltiniai ir Sąjungos produkcijos apskaičiavimo metodas, taikyti kiekvieniems nagrinėjamojo laikotarpio metams, buvo taip pat paaiškinti laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje, t. y. atsižvelgiant į tai, kas buvo atlikta skundo pateikimo etape, remtasi Europos ir nacionalinių asociacijų duomenimis, juos patikrinus pagal atskirų gamintojų pateiktus duomenis ir kitus statistikos šaltiniais (konkrečiai PRODCOM).

(102)

Kaip skundo pateikėjai paaiškino atliekant tyrimą, Europos asociacijos pateikti duomenys, susiję su porcelianiniais produktais, pagrįsti PRODCOM duomenimis apie porcelianinius stalo ir virtuvės reikmenis, nes šio produkto PRODCOM kodas atitiko šiame tyrime nagrinėjamus porcelianinius produktus. Kalbant apie neporcelianinius produktus, nebuvo galima naudoti PRODCOM duomenų, nes jie apėmė ne tik šiame tyrime nagrinėjamus neporcelianinius produktus, bet ir daug daugiau gaminių. Todėl šių produktų atveju atitinkamus duomenis surinko nacionalinės asociacijos, puikiai išmanančios atitinkamas rinkas; prieš pateikdama bendras sumas Komisijai Europos asociacija šią informaciją patikrino pagal kitus duomenis. Šie skaičiai atnaujinti atliekant tyrimą. Be to, nekonfidencialiame dokumentų rinkinyje pateiktas visų žinomų gamintojų sąrašas ir Komisijos dėmesys buvo atkreiptas tik į papildomus tris gamintojus Rumunijoje. PRODCOM statistinių duomenų ir nurodytų 240 200 tonų skirtumą lėmė tai, kad šio tyrimo produkto apibrėžtoji sritis nesutampa su PRODCOM neporcelianinių produktų statistinių duomenų kodais, t. y. apibrėžtoji sritis yra daug siauresnė. Kalbant apie Eurostato importo statistinius duomenis, į šį skirtumą iš tiesų būtų galima atsižvelgti sumažinant 20 proc., tačiau tai netinkama PRODCOM duomenų bazėje nurodytų ES gamybos apimčių atveju. Taikant šį metodą dviejų valstybių narių PRODCOM duomenys būtų labai padidinti.

(103)

Todėl 99 konstatuojamojoje dalyje nurodytas suinteresuotųjų šalių taikytas metodas yra netinkamas. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad kažkurios iš valstybių narių, įskaitant minėtas dvi valstybes nares, nurodytos ir į nekonfidencialų dokumentų rinkinį įtrauktos gamybos apimtys būtų pernelyg sumažintos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad kai kurių valstybių narių atveju Europos asociacijos pateiktos ir šiame tyrime taikytos apimtys buvo daug didesnės už tas, kurios būtų taikomos pagal koreguotus PRODCOM duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo abejoti pateiktais gamybos duomenimis ir teisės pateikti ieškinį tyrimo rezultatais.

(104)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 107 ir 108 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(105)

Bendrame pareiškime keli importuotojai užginčijo laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje nurodytus Sąjungos suvartojimo duomenis. Šis teiginys pagrįstas neteisingu PRODCOM Sąjungos gamybos ir pardavimo statistinių duomenų taikymu, kaip paaiškinta 4.2 punkte, ir dėl to atmestas.

(106)

Tačiau dar kartą patikrinus Eurostato importo statistinius duomenis nustatyta, kad nustačius laikinąsias priemones, dėl kurių atlikti nedideli pakeitimai, duomenys buvo atnaujinti. Todėl siekiant išsamumo pateikiami šiais Sąjungos suvartojimo raidos duomenys, pagrįsti atnaujintais Eurostato importo statistiniais duomenimis ir pateikta informacija apie Sąjungos pramonės parduodamą kiekį Sąjungos rinkoje:

1 lentelė

(107)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 109 ir 111–112 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(108)

Bendrame pareiškime keli importuotojai užginčijo laikinojo reglamento 113 konstatuojamojoje dalyje nurodytus duomenis. Šis teiginys pagrįstas neteisingu PRODCOM statistinių duomenų taikymu ir dėl to atmestas.

(109)

Remiantis atnaujintais Eurostato importo statistiniais duomenimis (žr. 106 konstatuojamąją dalį) apimtis, rinkos dalis ir vidutinės nagrinėjamojo produkto importo kainos kito kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

2 lentelė

(110)

Atnaujintos apimtys, vertės ir tendencijos yra beveik identiškos nagrinėtoms laikinajame reglamente. Kinijos importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 64,8 proc. 2008 m. iki 66,8 proc. TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo kaina padidėjo beveik 18 proc., t. y. nuo 1 274 iki 1 498 EUR už toną.

(111)

Viena šalis teigė, kad nėra jokio Kinijos importo kainų ir apimčių ryšio. Šiuo atžvilgiu pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį reikia atsižvelgti į tai, ar smarkiai išaugo importas dempingo kaina, tiek absoliučiu dydžiu, tiek santykinai palyginus su gamyba arba vartojimu Sąjungoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia atsižvelgti į tai, ar produktai dempingo kaina buvo importuojami žymiai mažesnėmis kainomis lyginant su Sąjungos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – gerokai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nei vienas iš šių veiksnių nėra savaime lemiantis.

(112)

Pagal tai, kas išdėstyta, reikėtų įvertinti toliau nurodytus aspektus. Pirma, tuo metu kai Sąjungos suvartojimas atsigavo (2009–2010 m.), importo iš Kinijos kainos labai išaugo, o tai rodo esamą ryšį. Dar svarbiau tai, kad Kinijos kainų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį turėtų būti vertinama atsižvelgiant į labai didelį kainų skirtumą, nustatytą jau 2008 m., ir atspindėtą laikinajame reglamente nurodžius vidutines Kinijos importo kainas (2 lentelėje) ir vidutines Sąjungos pardavimo kainas (9 lentelėje). Šiuos didelius kainų skirtumus patvirtina dideli priverstinio kainų mažinimo lygiai per TL. Todėl padidėjusios kainos neapsaugojo nuo importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Iš tiesų dėl šio importo ir toliau buvo daromas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 proc. Todėl ši pastaba negali būti priimta.

(113)

Kalbant apie vienos atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės nurodytą importo kainos ir apimties raidą 2008–2011 m. ir vėliau 2012 m. (kaina didėjo, apimtis mažėjo), pastebėta didėjančios vidutinės importo kainos tendencija negali pakeisti išvadų dėl žalingo dempingo vykdymo per TL. Kalbant apie Kinijos importo apimties raidą ir kaip pabrėžta laikinojo reglamento 114 konstatuojamojoje dalyje ir šio pasiūlymo 109 konstatuojamojoje dalyje, pagal rinkos dalies rodiklį Kinijos importo rinkos dalis padidėjo 2 procentiniais punktais. Be to, kaip išsamiau paaiškinta laikinojo reglamento 116 ir 117 konstatuojamosiose dalyse ir šio pasiūlymo 111 konstatuojamojoje dalyje, nustatytas reikšmingas priverstinis kainų mažinimas dėl Kinijos importo.

(114)

Paskelbus laikinąsias išvadas kelios suinteresuotosios šalys paprašė pateikti daugiau duomenų apie priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą nei pateikta laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje. Papildomos informacijos pateikta atsižvelgiant į šios informacijos konfidencialumą ir į tai, kad būtų išsaugomas Sąjungos gamintojams suteiktas anonimiškumas.

(115)

Pagal sprendimą, priimtą nustačius laikinąsias priemones, apskaičiuojant dempingą į eksporto sąrašus buvo neįtraukti kai kurie netipiniai produktai (žr. 69 konstatuojamąją dalį); atitinkamai šie produktai taip pat neįtraukti į eksporto sąrašus, taikytus nustatant žalą. Šis pakeitimas turėjo tik nedidelį poveikį kainų mažinimo skirtumams, kurie išliko tame pačiame intervale, kaip nurodyta laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje.

(116)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 113–117 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(117)

Kelios šalys pareiškė, kad tai, jog nuo 2009 arba 2010 m. iki TL kai kurie žalos veiksniai pagerėjo, rodo, kad Sąjungos pramonė atsigauna. Tačiau reikėtų pažymėti, kad ši analizė nėra išsami ir joje neatsižvelgiama į šių veiksnių raidą per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Šiuo atžvilgiu reikia atsižvelgti į laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje pateiktus paaiškinimus.

(118)

Suinteresuotos šalies prašymu patvirtinama, kad makroekonominiai rodikliai vertinti visos Sąjungos pramonės lygmeniu, o mikroekonominiai rodikliai buvo nagrinėjami atrinktų Sąjungos gamintojų, įskaitant skundo nepateikusias bendroves, lygmeniu.

(119)

CCCLA teigė, kad laikinajame reglamente pateikti mikroekonominiai ir makroekonominiai rodikliai buvo netipiški, nes bendra Sąjungos gamyba būtų gerokai didesnė nei taikyta šiame tyrime. Tačiau atsižvelgiant į analizę ir 4.2 punkte išdėstytas išvadas šis argumentas atmetamas.

(120)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 118–121 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(121)

Kaip minėta 4.1 skirsnyje, keli importuotojai užginčijo laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje nurodytus gamybos duomenis. Tačiau šie duomenys buvo patikrinti kryžminiu būdu ir patvirtinti.

(122)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 122–124 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(123)

2 lentelės pakeitimai neturi poveikio laikinojo reglamento 4 ir 5 lentelėms.

(124)

Negavus pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies laikinojo reglamento 125 ir 126 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(125)

Bendrame pareiškime keli importuotojai užginčijo užimtumo ir našumo duomenis, pateiktus laikinojo reglamento 127 ir 128 konstatuojamosiose dalyse, teigdami, kad jie neatitiko tam tikrais Eurostato statistiniais duomenimis (8) aprašytos padėties.

(126)

Tačiau abiejų rodiklių duomenys buvo patikrinti kryžminiu būdu ir laikomi tiksliais. Šalių nurodyti duomenys buvo per plačios apimties ir nėra susiję su panašaus produkto gamyba. Negavus jokių pastabų dėl užimtumo ir našumo laikinojo reglamento 127–128 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(127)

Negavus jokių pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio laikinojo reglamento 129 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(128)

Bendrame pareiškime keli importuotojai užginčijo laikinojo reglamento 130 konstatuojamojoje dalyje nurodytus atsargų duomenis ir jų tinkamumą, palyginti su viešai pateikiamais duomenimis apie tam tikrus Sąjungos gamintojus. Jos taip pat nesutiko su teiginiu, kad Sąjungos pramonė daugiausia gamina pagal užsakymus.

(129)

Kalbant apie gamybą pagal užsakymą, atlikus tyrimą nustatyta, kad taip iš tiesų buvo atrinktų Sąjungos gamintojų atveju ir kad tai yra įprasta praktika šiame sektoriuje. Be to, laikinajame reglamente pateikti atsargų duomenys – patikrintas atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų dydis, kuris laikomas patikimiausiais duomenimis.

(130)

Po galutinių išvadų atskleidimo minėtos pastabos buvo pakartotos, tačiau nebuvo pateikta jokių naujų argumentų. Negavus kitų pastabų dėl atsargų laikinojo reglamento 130 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(131)

Negavus jokių pastabų dėl laikinajame reglamente nurodytų pardavimo kainų, laikinojo reglamento 131 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(132)

Atskleidus išvadas aptikta Sąjungos pramonės grynojo pelno ir investicijų grąžos (IG) skaičiavimo kanceliarinė klaida. Ši klaida buvo ištaisyta ir patikslinti skaičiai yra tokie:

3 lentelė

(133)

Dėl minėto koregavimo nėra daromas poveikis laikinosioms išvadoms dėl tų dviejų rodiklių. Tačiau svertinis vidutinis atrinktų gamintojų pelno lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo šiek tiek mažesnis nei preliminariai nustatyta, nes jis sumažėjo nuo 3,8 proc. iki 3,2 proc. (vietoje nuo 4,2 proc. iki 3,5 proc.). Investicijų grąža iš esmės atitiko pelno tendenciją, tačiau, kaip po galutinių išvadų atskleidimo nurodė ir kelios suinteresuotosios šalys, per nagrinėjamą laikotarpį ji daugiausia kito teigiama, o ne neigiama linkme.

(134)

Viena suinteresuotoji šalis abejojo nestabilia Sąjungos pramonės padėtimi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje. Ši šalis teigė, kad galima atsižvelgti tik į dempingo daromą žalą ir kad bet kuriuo kitu laikotarpiu išskyrus 2011 m. dempingas nebuvo nustatytas. Be to, toje konstatuojamojoje dalyje pateikta pastaba apie Sąjungos pramonės padėtį buvo pateikta tik siekiant išnagrinėti, ar į pelną, gautą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, galima atsižvelgti kaip į pelną, kurį pramonė paprastai gauna. Nustatyta, kad negalima.

(135)

Kelios šalys pareiškė abejonę dėl laikinojo reglamento 135 konstatuojamojoje dalyje nurodyto orientacinio pelno dydžio ir (arba) pasiūlė kitus (žemesnius) orientacinius lygius.

(136)

Eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė pareiškė, kad pelno lygis per TL buvo tinkamas. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Kita šalis taip pat teigė, kad laikinajame reglamente nurodytas pelno lygis galėtų būti laikomas įprastu; ši šalis rėmėsi viešai pateikiamais Vokietijos gamintojo pelno duomenimis 1999–2007 m. Dar viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad laikinajame reglamente nurodytas TL pelno dydis galėtų būti laikomas įprastu remiantis Komisijos tyrimo (9), į kurį įtraukti Vokietijos gamintojo pelno duomenys 2004–2007 m., išvadomis. Panašūs teiginiai gauti po galutinių išvadų atskleidimo.

(137)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad laikinajame reglamente padaryta išvada, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje gauto pelno negalima laikyti normaliu pelnu, nes tuo metu Sąjungos pramonės padėtis jau buvo susilpnėjusi, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 134 konstatuojamojoje dalyje. Be to, nustatyta, kad minėti viešai pateikti 1999–2007 m. Vokietijos gamintojo pelno duomenys susiję ne tik su keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamyba, bet ir kitais svarbiais segmentais. Kalbant apie 136 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Komisijos tyrimą, atsižvelgiant į tyrimo sritį, tikslą ir laiką nustatyta, kad jis nėra tinkamas remtis pelningumui nustatyti. Pavyzdžiui, nagrinėjamojo produkto atžvilgiu jame nurodytas tik vienos įmonės pelningumas. Galiausiai, visi trys 136 konstatuojamojoje dalyje nurodyti pareiškimai, kuriems prieštarauja 141 konstatuojamojoje dalyje nurodytas pareiškimas, nėra pakankamai pagrįsti. Todėl patvirtinama, kad per TL nustatyto 3,2 proc. pelno dydžio nebuvo galima laikyti priimtinu šio produkto atveju.

(138)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad etaloniniu pelno lygiu turėtų būti laikomas Švedijos vidaus įrangos, baldų ir (arba) maisto mažmeninės prekybos sektoriaus pelno lygis. Tačiau be kita ko atsižvelgiant į tai, kad gamybos ir mažmeninės prekybos sektorių investicijų lygis skiriasi, šį teiginį reikėtų atmesti.

(139)

Po galutinių išvadų atskleidimo šalis teigė, kad negalima avalynės sektoriaus tyrime nustatyto 6 proc. pelno laikyti pagrįstu normaliu pelno dydžiu šiuo atveju, nes minėtas pelnas nustatytas 2006 m., kai ekonominės sąlygos buvo gerokai palankesnės nei 2013 m. Šis argumentas negali būti priimtas. Visų pirma, šalis nurodo bendras ekonomines aplinkybes, o ne konkrečią stalo reikmenų rinkos padėtį. Tiesa, kad 2009 m. vartojimas labai sumažėjo, tačiau nuo to laiko jis pakankamai padidėjo. Dar svarbiau tai, kad suvartojimo raida neturėtų būti vertinama atskirai. Atsižvelgiant į didelę importo dempingo kaina apimtį (66,8 proc. rinkos), dempingo lygį (dempingo skirtumai sudarė 13,1–36,1 proc.) ir priverstinio kainų mažinimo lygį (26,5–47,6 proc.), nesant importo dempingo kainomis konkurencijos sąlygos Sąjungos rinkoje būtų buvusios labai skirtingos. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(140)

Kai kurios kitos šalys pasiūlė taikyti kitame antidempingo tyrime, t. y. tyrime dėl keraminių plytelių (10), taikytą orientacinį dydį. Panašių pastabų gauta atskleidus galutines išvadas. Tačiau pažymima, kad keraminės plytelės, priešingai nei odos avalynė ir stalo reikmenys, negali būti laikomos tokiu pačiu plataus vartojimo produktu. Pavyzdžiui, tai, kaip dažnai namų ūkiai perka arba pakeičia keraminius stalo reikmenis ir tai, kaip jie yra siūlomi ir galiausiai parduodami vartotojams, yra artimiau odinės avalynės segmentui, o ne keraminių plytelių. Todėl teiginys, kad reikėtų taikyti keraminių plytelių tyrime taikomą tikslinį pelną, atmetamas.

(141)

Skundo pateikėjai teigė, kad orientacinio pelno lygis turėtų viršyti 10 proc., nes stalo ir virtuvės reikmenų produktams gaminti reikia daug kapitalo, todėl taip pat turi būti užtikrintas aukštas naujų investicijų ir inovacijų lygis. Nors patvirtinta, kad šiai pramonės šakai iš tiesų reikia daug kapitalo ir į ją reikia nuolat investuoti, šiam teiginiui pagrįsti pateikta informacija negalėjo pakeisti laikinai nustatyto orientacinio dydžio. Atlikus tyrimą nebuvo galima padaryti išvados, kad toks orientacinis dydis labiausiai tiktų visiems Sąjungos gamintojams.

(142)

Importuotojų grupė prieštaravo dėl laikinajame reglamente pateiktų pelningumo duomenų ir remdamasi laikinajame reglamente nurodytais gamybos sąnaudų, Sąjungos pardavimo kainos ir apimties bei eksporto pardavimo kainų duomenims apskaičiavo pelningumą bei padarė išvadą, kad per TL Sąjungos pramonė faktiškai pasiekė 6 proc. pelno maržą. Tačiau toks skaičiavimas buvo klaidingas, nes jam taikyti skirtingų šaltinių duomenys (atrinktų Sąjungos gamintojų, visos Sąjungos pramonės ir Eurostato).

(143)

Negavus jokių kitų susijusių pastabų laikinojo reglamento 132–137 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(144)

Bendrame pareiškime keli importuotojai teigė, kad laikinojo reglamento 138 konstatuojamoje dalyje pateiktos gamybos sąnaudos neatitiko Eurostato nurodytos darbo užmokesčio ir energijos išlaidų raidos. Šalys pabrėžė, kad valstybėse narėse darbo sąnaudos padidėjo. Energijos sąnaudų raida Sąjungoje taip pat neatitinka gamybos sąnaudų padidėjimo.

(145)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šalių pateikti darbo užmokesčio ir energijos sąnaudų duomenys buvo per plataus masto. Be to, tai, kad Sąjungos pramonė sugebėjo sumažinti gamybos sąnaudas tuo laikotarpiu, kai bendra tendencija buvo priešinga, rodo dideles Sąjungos pramonės pastangas sumažinti išlaidas ir toliau išlikti konkurencinga.

(146)

Laikinajame reglamente pateikti gamybos sąnaudų duomenys atitinka patikrintas atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudas. Negavus jokių pastabų patvirtinama laikinojo reglamento 138 konstatuojamoji dalis.

(147)

Kelios šalys nesutiko su laikinajame reglamente pateikta išvada dėl žalos, remdamosi tuo, kad keli žalos rodikliai pačioje nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje pagerėjo. Tačiau tai nesumenkina fakto, kad dauguma žalos rodiklių per nagrinėjamąjį laikotarpį pablogėjo. Šis žalos rodiklių pablogėjimas nustatytas daugumos makroekonominių rodiklių atveju, kaip antai gamybos apimties, pajėgumų, pardavimo nesusijusiems pirkėjams ir užimtumo, taip pat ir žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos gamintojų finansine veikla – pelningumo ir investicijų.

(148)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 139–143 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(149)

Negavus jokių pastabų dėl laikinojo reglamento 144 konstatuojamosios dalies ši konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(150)

Kelios šalys nesutiko su laikinojo reglamento 148 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada. Kaip paaiškinta, kai kurios laikinojo reglamento 145 ir 147 konstatuojamosiose dalyse nurodytos procentinės dalys buvo šiek tiek pakeistos, tačiau tai nekeičia laikinojo reglamento 145–148 konstatuojamosiose dalyse pateiktų išvadų.

(151)

Iš tiesų, atsižvelgiant į importo iš Kinijos dempingo kainomis rinkos dalies pokyčius, akivaizdu, kad laikinojo reglamento 147 konstatuojamoji dalis, visų pirma teiginys, kad Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainų ir pelningumo nuosmukį nulėmė Sąjungos rinkos kainų smukdymas dėl importo iš KLR dempingo kaina, neprieštarauja Sąjungos pramonės rinkos dalies pokyčiams, priešingai nei tvirtino viena šalis.

(152)

Be to, kelių šalių nurodytas importo iš KLR kainų per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjimas nesumenkina nustatyto priverstinio kainų mažinimo ir žalingo dempingo per TL.

(153)

Negavus jokių kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio laikinojo reglamento 145–148 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(154)

Kaip minėta 106 konstatuojamojoje dalyje, nustačius laikinąsias priemones buvo atnaujinti Eurostato importo duomenys. Šiuos naujus duomenis patikrinus pagal ankstesnius laikinajame reglamente pateiktus duomenimis nustatyta kanceliarinė klaida, padaryta skaičiuojant importą iš Tailando ir Turkijos. Klaida buvo ištaisyta remiantis Eurostato duomenimis, o galutiniai panašaus produkto importo iš trečiųjų šalių duomenys yra tokie:

4 lentelė

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių sumažėjo 12 proc., tačiau šiam importui tenkanti rinkos dalis išliko gana stabili.

(156)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos padidėjo 6 proc. ir visada buvo didesnės nei vidutinės Kinijos eksporto pardavimo kainos (TL jos buvo didesnės 68 proc.).

(157)

Prieš paskelbiant laikinąjį reglamentą, CCCLA pareiškė pastabą, kad 2010–2011 m. importas iš Turkijos padidėjo 8 proc., o importo iš Turkijos kainos tariamai buvo tik maždaug 20 proc. didesnės už importo iš KLR kainas. Po to kelios šalys nesutiko su laikinojo reglamento išvada dėl importo iš Turkijos.

(158)

Atsižvelgiant į tai, kad laikinajame reglamente nurodant importą iš Turkijos padaryta akivaizdžių klaidų, o atnaujinti duomenys pateikiami pirmiau, neatrodo, kad dėl Turkijos importo, atsižvelgiant į jo kainas ir rinkos dalį, gali būti nutraukiamas Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Taip pat reikėtų pažymėti, kad Turkijos kilmės importo neįtraukimas į skundą negali būti laikomas diskriminacija, nes inicijuojant tyrimą nebuvo pakankamai su importu iš Turkijos susijusių dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų.

(159)

Importo iš Tailando rinkos dalis tyrimo laikotarpiu niekada nesudarė daugiau kaip 3,5 proc.

(160)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė tokio materialinio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, kad būtų nutrauktas importo dempingo kainomis iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(161)

Negavus jokių naujų pastabų dėl rinkos segmentų laikinojo reglamento 156–158 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(162)

Šalis teigė, kad žala galėjo būti padaryta dėl ilgalaikio Sąjungoje pagamintų produktų paklausos sumažėjimo. Tačiau atlikus tyrimą minėta tendencija nepatvirtinta, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje.

(163)

Negavus jokių kitų pastabų dėl vartojimo ir paklausos laikinojo reglamento 159–166 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(164)

Šalis nurodė, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės Sąjungos eksporto kainos buvo mažesnės nei vidutinės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Tai galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonės galimybei skirti naujas investicijas arba samdyti naujus darbuotojus. Panašus argumentas pakartotas po galutinių išvadų paskelbimo. Tačiau, kaip jau minėta laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje, daugeliui žalos rodiklių pardavimas eksportui negali turėti poveikio. Be to, taip pat galima teigti, kad tokiu pardavimu iš dalies buvo kompensuojama Sąjungos rinkoje patirta žala. Taip pat, kadangi vidutinė kaina apskaičiuota padalijus viso panašaus produkto pardavimo vertę iš apimties, dėl Sąjungos rinkoje parduodamų produktų skirtingo derinio, palyginti su pardavimo eksportui deriniu, vidutinės pardavimo vertės gali labai skirtis. Galiausiai, toks pardavimas eksportui sudarė mažiau kaip 37 proc. Sąjungos pramonės bendros pardavimo apimties, t. y. Sąjungos vidaus rinka išliko svarbiausia Sąjungos pramonės rinka. Todėl argumentas, kad dėl minėto pardavimo eksportui Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad nutrauktas importo iš KLR ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšis, atmetamas.

(165)

Negavus jokių naujų pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto laikinojo reglamento 167–170 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(166)

Nustačius laikinąsias priemones kita šalis teigė, kad panaikinus importo kvotas nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų padarytas poveikis Sąjungos gamintojams. Tačiau nepateikta jokių kitų faktų, dėl kurių būtų keičiama laikinojo reglamento 173 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada.

(167)

Negavus jokių kitų pagrįstos pastabų dėl importo kvotos panaikinimo laikinojo reglamento 171–173 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(168)

Nustačius laikinąsias priemones kelios šalys pareiškė, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į laikinojo reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Vokietijos valdžios institucijų pradėtą tyrimą dėl kartelio arba toje konstatuojamojoje dalyje nurodytą karteliui skirtą baudą. Be to, kas jau pateikta laikinojo reglamento 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse, dėl šių teiginių pateikiamos tokios pastabos.

(169)

Vokietijos institucijų tyrimas dėl kartelio, kuriame nagrinėjamas tariamas kainų nustatymas 2005 m. liepos mėn. –2008 m. vasario mėn., tebevyksta. Atsižvelgiant į tai, kad užtikrinamas Sąjungos gamintojų konfidencialumas ir tai, kad galutiniai Vokietijos institucijų tyrimo rezultatai dar nėra viešai paskelbti, neįmanoma išsamiai pakomentuoti atlikto tyrimo. Tačiau galima patvirtinti, kad vykdomas tyrimas nesusijęs nė su vienu iš atrinktų Sąjungos gamintojų. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad tiriama veikla nedarė poveikio mikroekonominiams rodikliams ir tik labai nedidelį (jei toks buvo) poveikį makroekonominiams rodikliams.

(170)

Dėl su vonios įrenginiais ir įtaisais susijusio kartelio tyrimo išvadų primenama, kad nustatyta, kad tas kainų nustatymo kartelis veikė 1992–2004 m. ir jis susijęs su vieninteliu gamintoju, kuriam skirta bauda ir kuris taip pat veikia stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje. To gamintojo pateikti duomenys, atsižvelgiant į teisę pateikti ieškinį ir žalą, nėra susiję su kartelio veikla, nes taikyti ne konsoliduoti šio gamintojo duomenys, o tik susiję su stalo ir virtuvės reikmenų sektoriumi. Todėl su tuo karteliu susijusi bauda neturėjo įtakos to gamintojo pateiktiems duomenims. Be to, primenama, kad kainų nustatymo laikotarpis buvo gerokai iki nagrinėjamojo laikotarpio. Kadangi Sąjungos gamintojų tapatybė yra konfidenciali, negalima atskleisti, ar ši bendrovė yra atrinkta. Tačiau jei tai būtų įtraukta atrinkto Sąjungos gamintojo apskaitoje (pvz., įtraukta kartelio bauda) ir būtų iškreipiamas bendras šiame tyrime nagrinėjamos žalos vaizdas, nagrinėjančioji institucija būtų atskyrusi šiuos duomenis, kad susiję žalos veiksniai nebūtų iškreipti.

(171)

Todėl teiginys dėl minėto kartelio tyrimo poveikio žalos ir priežastinio ryšio tyrimui yra atmetamas.

(172)

Viena suinteresuotoji šalis nurodė, kad Sąjungos gamintojai vykdė neteisėtus kainų susitarimus ir dalijosi rinką, tačiau ji nepateikė jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ir šis teiginys atmetamas.

(173)

Negavus jokių naujų pastabų dėl antikonkurencinės praktikos Sąjungos rinkoje laikinojo reglamento 174–176 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(174)

Negavus jokių naujų pastabų dėl gamybos būdų laikinojo reglamento 177–178 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(175)

Atskleidus galutines išvadas importuotojas pakartojo panašius teiginius, teigdamas, kad Sąjungos gamintojų gamybos būdai skiriasi nuo Kinijos gamyklose taikomų amatais pagrįstų būdų. Tačiau nepateikta jokių esminių argumentų, galinčių turėti įtakos laikinojo reglamento 178 konstatuojamojoje dalyje pateiktai išvadai, todėl minėtas teiginys galutinai atmestas.

(176)

Negavus jokių naujų pastabų dėl naudotų produktų rinkos laikinojo reglamento 179–180 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(177)

Šalis teigė, kad laikinojo reglamento 183 konstatuojamojoje dalyje pateikta klaidinga ekonomikos atsigavimo laikotarpio (2010–2011 m.) padėties analizė, o ekonomikos krizės poveikis buvo nepakankamai įvertintas. Atskleidus galutines išvadas šios pastabos buvo pakartotos. Tačiau šie teiginiai buvo nepagrįsti. Taip pat reikia pabrėžti, kad minėtoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad dėl importo iš KLR dempingo kainomis ekonomikos nuosmukio poveikis sustiprėjo. Kalbant apie ekonomikos krizės poveikį, laikinojo reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad ekonomikos krizė galėjo turėti įtakos prastai Sąjungos pramonės veiklai, nors dėl jos nenutrūktų importo dempingo kaina ir šiai pramonei padarytos žalos per TL priežastinis ryšys.

(178)

Negavus jokių naujų pastabų dėl ekonomikos krizės laikinojo reglamento 181–184 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(179)

Bendrame pareiškime keli importuotojai teigė, kad užimtumo sumažėjimas atitiko įprastą vartojimo prekių pramonei būdingą tendenciją. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Be to, net jei tokia tendencija būtų būdinga šiam sektoriui, dėl jos nenutrūktų importo dempingo kaina iš KLR ir reikšmingo šio sektoriaus užimtumo sumažėjimo priežastinis ryšys. Taigi šis teiginys atmetamas.

(180)

Viena šalis teigė, kad likę struktūriniai deficitai Sąjungos pramonėje ir laikinojo reglamento 3 lentelėje nurodyti pertekliniai pajėgumai galėtų nutraukti importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos gamintojams padarytos žalos priežastinį ryšį. Kalbant apie šį argumentą, nors Sąjungos pramonė nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje jau buvo pažeidžiama ir vyko jos restruktūrizavimas, atlikus tyrimą patvirtinta, kad ji buvo konkurencinga ir galėjo tenkinti visų rinkų paklausą. Dėl laikinojo reglamento 3 lentelės, gamybos mažėjimas turi būti vertinamas kartu su didelės apimties importo mažomis kainomis iš KLR daromu spaudimu, nes Sąjungos pramonės eksportas nekito. Todėl šio teiginio nebuvo galima priimti.

(181)

Šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į bendrą visų žalingų veiksnių poveikį. Atskleidus galutines išvadas kelios šalys taip pat iškėlė šį klausimą. Tačiau atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, susijusius su įvairiais kitais susijusiais veiksniais, neįmanoma, kad jų bendras poveikis būtų panaikinęs priežastinį ryšį. Iš tiesų, daugumos kitų nurodytų veiksnių poveikis buvo nedidelis, jei jis apskritai buvo.

(182)

Šalis teigė, kad tyrimą atliekanti institucija nesugebėjo atskirti pasireiškimo tuo pačiu metu ir priežastinio ryšio. Tačiau pateikta pagrindžianti informacija toli gražu nebuvo įtikinanti ir todėl šis teiginys atmetamas.

(183)

Negavus jokių naujų pastabų dėl kitų veiksnių laikinojo reglamento 185–190 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(184)

Negavus jokių kitų pastabų laikinojo reglamento 191 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(185)

Negavus jokių pastabų dėl laikinojo reglamento 192 konstatuojamosios dalies ši konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(186)

Skundo neteikęs Lenkijos gamintojas palankiai įvertino priemones, o skundo neteikęs Jungtinės Karalystės gamintojas, suinteresuotas nagrinėjamojo produkto importu, joms prieštaravo. Pastaroji šalis mano, kad muitai turėtų neigiamą poveikį tiems gamintojams, kurie savo produktų asortimentą papildo iš KLR importuojamu produktu ir yra prisitaikę prie globalizacijos taikydami verslo modelį, pagal kurį didelės pridėtinės vertės darbai atliekami Sąjungoje. Be to, klientai būtų mažiau linkę pirkti produktus, nes bendrovės negalėtų pasiūlyti viso produktų asortimento.

(187)

Atsižvelgiant į šios šalies teiginius išnagrinėta jos padėtis. Nustatyta, jog iš Kinijos importuojami stalo reikmenys sudarė nedidelę viso importo dalį. Tačiau bendrovė nepateikdama išsamesnio paaiškinimo tvirtino, kad šis importas jai buvo svarbus. Bendrovė nepateikė jokių duomenų apie savo gamybą. Pagal finansines ataskaitas 2011 m. bendrovės ikimokestinis pelnas pagal bendrą apyvartą viršijo 10 proc., didžioji jo dalis gauta ne ES rinkose (apie nagrinėjamąjį produktą nepateikta jokių duomenų). Todėl nėra tikėtina, kad nustačius priemones jos keltų grėsmę šios bendrovės gyvybingumui. Kalbant apie teiginį, kad daugelis kitų bendrovių taip pat susiduria su sunkumais dėl priemonių, konkrečių įrodymų nepateikta. Be to, atsižvelgiant į atsakymus, gautus teisės pateikti ieškinį etape (prieš inicijavimą), ir vėliau gautas pastabas, nėra požymių, kad su tuo susiduria nemažai bendrovių.

(188)

Muito mokesčių poveikis Sąjungos pramonės gamybos veiklai būtų teigiamas. Iš tikrųjų, neseniai pradėjus taikyti laikinuosius antidempingo muitus šiuo atžvilgiu nustatyti palankūs pokyčiai.

(189)

Minėti palankūs pokyčiai patvirtina skundo pateikėjų teiginį, kad Sąjungos gamyba galėtų būti gerokai padidinta per labai trumpą laiką naudojant turimas gamyklas, mašinas ir darbo jėgą, o ilgesniu laikotarpiu būtų įmanomas didesnis augimas. Dėl to nesąžiningų kainų rinkoje pašalinimas joms būtų naudingas, nes pagal naują kainų lygį joms būtų palankiau gaminti daugiau produktų Sąjungoje, nesvarbu, ar tai būtų didelio masto ar nedideli užsakymai, specialaus dizaino ar įprasti produktai be prekės ženklo. Dėl to būtų kuriamos naujos darbo vietos, kurioms reikalingi įvairūs įgūdžiai ir todėl sumažėtų nedarbas.

(190)

Kalbant apie viso asortimento produktų pasiūlos išnykimą, šis teiginys atmetamas, nes vartotojai pageidauja nuolat besikeičiančių produktų grupių ir kelių tiekimo šaltinių.

(191)

Negavus jokių kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų laikinojo reglamento 193–198 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(192)

Du atrinkti stambiausi importuotojai prieštaravo dėl bendradarbiavimo lygio, kiek tai susiję su visais pelningumo duomenimis bei pirkimo ir perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainų skirtumu, o vienas iš jų, nors ir nesuteikdamas prieigos prie savo sąskaitų, išreiškė abejones ir teigė, kad niekas nebūtų pasikeitę jei prieiga būtų suteikta. Šalys pareiškė, kad dėl savo dydžio ir verslo modelio jos negalėjo pateikti tokių išsamių prašomų duomenų. Galutiniame etape patvirtinta, kad vienas iš jų vėl nesuteikė prieigos prie savo importuotojų sąskaitų ir kad abu, nepaisant to, jog stengėsi, nesugebėjo pateikti išsamių ir taikomų pelningumo duomenų bei informacijos apie pirkimo ir perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainų skirtumą tokiu būdu, kad institucijos galėtų panaudoti šiuos duomenis nagrinėdamos nesusijusių importuotojų padėtį. Ribota pirkimo ir perpardavimo kainų informacija, kurią pateikė abi bendrovės, nors ir nebuvo išsami, visiškai atitiko bendrą gautą informaciją apie antkainius, kurios santrauka pateikta laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje.

(193)

Laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti papildomų, išsamių ir patikrintinų duomenų, kad būtų galima toliau nagrinėti priemonių poveikį tiekimo grandinei.

(194)

Paskelbus laikinąsias priemones, naujus importuotojų klausimyno atsakymus pateikė du nesusiję importuotojai. Su Sąjungos interesais susijusios informacijos taip pat gauta iš kitų neatrinktų importuotojų, Europos ir tarptautinės prekybos asociacijos (užsienio prekybos asociacijos), Švedijos importuotojų, didmenininkų ir mažmenininkų asociacijos (Svensk Handel), CCCLA ir Sąjungos gamintojo, turinčio su importu susijusių interesų. Pateiktoje informacijoje nebuvo pateikta jokių išsamių duomenų apie priemonių poveikį tiekimo grandinei.

(195)

Viena šalis teigė, kad muitų įtaka žemesnės grandies rinkos užimtumui buvo nepakankamai įvertinta, atsižvelgiant į tai, kad pagal Eurostato statistinius duomenis apskritai paskirstomosios prekybos įmonėse dirba daugiau žmonių (33 mln.) nei gamybos bendrovėse (31 mln.). Tačiau pateikti duomenys buvo susiję su importo ir gamybos verslu apskritai, todėl šiame tyrime jų negalima naudoti.

(196)

Bendrame pareiškime keli importuotojai teigė, kad penki atrinkti importuotojai turėjo daugiau kaip 10 000 darbo vietų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu, o ne 350, kaip nurodyta laikinojo reglamento 200 konstatuojamojoje dalyje. Duomenys buvo dar kartą patikrinti. Reikėtų pabrėžti, kad nagrinėjant importuotojų interesus atsižvelgiama į su importu ir nagrinėjamojo produkto perpardavimu, įskaitant papildomas funkcijas, susijusių darbo vietų skaičių. Akivaizdu, kad su kitais arba kitos kilmės produktais arba su kita veikla, pvz., didmenine arba mažmenine prekyba susijęs užimtumas neturėtų būti įtraukiamas. Primenama, kad ankstesniame tyrimo etape 14 importuotojų grupė apskaičiavo, kad importuotojų lygmenyje bendras susijusių darbo vietų skaičius buvo 7 000. Remiantis duomenimis, gautais ekstrapoliavus atrinktų importuotojų tinkamus naudoti duomenis, šis skaičius atrodo tinkamas.

(197)

Kelios šalys skundėsi dėl laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje nurodyto didelio bendrojo pelno ir teigė, kad šis skaičius yra klaidinantis. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma į importuotojų atrankos klausimus atsakiusių importuotojų nurodė 50–200 proc. dydžio bendrą pirkimo ir perpardavimo kainų skirtumą; atrinktų importuotojų padėtis buvo panaši. Be to, atskleidus laikinąsias išvadas skundo pateikėjai pateikė keletą pavyzdžių, pagrindžiančių laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje nurodytame leidinyje pateiktą informaciją, t. y., patvirtinančią nagrinėjamojo produkto importo kainos ir mažmeninės kainos santykį.

(198)

Su importu susijusių interesų turintis Jungtinės Karalystės gamintojas paaiškino, kad tokie skirtumai būtini tam tikroms Sąjungoje patirtoms išlaidoms padengti. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti šiuos skirtumus pagal apyvartą, nepateikta.

(199)

Atsižvelgiant į tai, kad tik iš trijų atrinktų importuotojų buvo galima gauti pelno duomenis apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią importo veiklą, o šių trijų importuotojų importas sudarė tik apie 3 proc. nagrinėjamojo produkto importo, apskaičiuotas svertinis vidutis pelnas nebuvo laikomas išsamiais duomenims ir todėl nepaminėtas laikinajame reglamente. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šis svertinis vidutinis pelnas buvo pakankamas (6–10 proc.; ribos nurodytos dėl konfidencialumo).

(200)

Vienas importuotojas teigė, kad Sąjungoje nepakankamai gaminama spalvotos akmens keramikos gaminių, todėl jis neturėjo kitų galimybių, išskyrus importuoti iš KLR. Tas pats teiginys pateiktas po išvadų atskleidimo. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad spalvotos akmens keramikos galima įsigyti iš kelių šaltinių, įskaitant Sąjungos gamintojus. Be to, Sąjungos gamintojai turi gamybos pajėgumų parduoti daugiau Sąjungos rinkoje.

(201)

Remiantis informacija, surinkta atliekant tyrimą, nebuvo įmanoma tinkamai įvertinti, kokiu mastu importuotojai galėtų perkelti dėl siūlomo dydžio muito susidariusį pirkimo kainos padidėjimą. Tačiau jei importui iš KLR būtų taikomas galutinis antidempingo muitas ir atsižvelgiant į informaciją apie bendrą ir grynąjį pelną, nėra įrodymų, kad importuotojų verslui kiltų pavojus. Importuotojas taip pat teigė, kad stambiems rinkos ekonominės veiklos vykdytojams ir importuotojams, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis, nebūtų daromas neigiamas poveikis.

(202)

Todėl daroma išvada, kad nustačius siūlomo dydžio priemones tai neturėtų didelio neigiamo poveikio nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų padėčiai.

(203)

Negavus jokių naujų pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų laikinojo reglamento 199–211konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(204)

Po laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje pateikto kvietimo, laikinųjų priemonių paskelbimo dieną Komisija kreipėsi tiesiogiai į susijusius mažmenininkus ir mažmenininkų asociacijas, galimai mažmeninės prekybos veiklą vykdančius importuotojus ir projektuotojus, kurie buvo žinomi Komisijai, ir paprašė jų atsakyti į atitinkamus klausimynus. Kai kurie gavėjai, kurie iš pradžių teigė esantys mažmenininkai, atsakė, kad jie nėra susiję su šiuo tyrimu, nes šioje srityje nevykdo veiklos. Komisija galiausiai gavo septynis naujus mažmenininkams skirto klausimyno atsakymus. Šiems septyniems mažmenininkams per TL teko 1 proc. viso importo iš KLR. Daugumoje šių atsakymų trūko informacijos daugeliu aspektų, tačiau kiek buvo įmanoma jie vis dėlto buvo išnagrinėti. Į projektuotojams skirtą klausimyną atsakymo negauta.

(205)

Tokiu būdu gautoje informacijoje iš esmės nebuvo pateikta naujų įrodymų dėl kitų ekonomikos sektorių interesų, į kuriuos atsižvelgiant būtų galima užginčyti laikinojo reglamento 217 konstatuojamojoje dalyje nurodytą išvadą.

(206)

Paskelbus laikinąsias priemones pastabų dėl Sąjungos interesų, susijusių su kitais ekonomikos sektoriais, pateikė atrinkti ir neatrinkti importuotojai (įskaitant Lenkijos importuotoją, veikiantį reklaminių priemonių sektoriuje), Europos ir tarptautinė prekybos asociacija (užsienio prekybos asociacija), Švedijos importuotojų, didmenininkų ir mažmenininkų asociacija (Svensk Handel), keli mažmenininkai, CCCLA ir aštuonios kavos skrudinimo bendrovės (septynios iš jų įsikūrusios Italijoje, vienos būstinė yra Austrijoje).

(207)

Kavos skrudinimo bendrovės tvirtino, kad, atsižvelgiant į nedidelį jų rinkai tiekiančių Sąjungos gamintojų skaičių (ne daugiau kaip 5), kurių dauguma tiesiogiai arba per giminingas bendroves importuoja iš KLR, ir didelį kavos skrudintojų skaičių (1 500–3 000), dėl pradiniame etape siūlomo lygio priemonių joms būtų kliudoma ateityje įsigyti tų pačių produktų. Šio teiginio priimti negalima. Pirma, galutinės priemonės yra mažesnės už laikinąsias priemones. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad pašalinus importo dempingo kaina iš KLR daromą žalą Sąjungos gamintojai galėtų geriau panaudoti savo gamybos potencialą ir toliau tiekti kavos skrudinimo pramonei. Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, labai tikėtina, kad kavos skrudinimo bendrovių užsakymus vykdančių Sąjungos gamintojų būtų daugiau kaip penki.

(208)

Kavos skrudinimo bendrovės teigė, kad antidempingo priemonės pakenktų jų eksportui dėl konkurencingumo praradimo ir galimų atsakomųjų Kinijos valdžios institucijų veiksmų. Tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nustatyto lygio priemonių sumažėtų konkurencingumas, taip pat atsižvelgta į tai, kad kitos PPO narės taiko antidempingo priemones, turinčias įtakos šios rūšies produktui. Teiginys dėl atsakomųjų veiksmų taip pat buvo nepagrįstas.

(209)

Kavos skrudinimo bendrovės pareiškė, kad antidempingo priemonės neišvengiamai apribotų jų veiklą, sumažintų jų pardavimą, bendrai padidintų kavos kainą viešbučių, restoranų ir maitinimo sektoriuje bei sumažintų gaminių ir paslaugų kokybę. Tariamai dėl visų šių veiksnių kiltų pavojus prarasti daug tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Tačiau atsižvelgiant į pagrindinę kavos skrudinimo bendrovių veiklą ir išvadas dėl priemonių poveikio tiekimo grandinei šių teiginių priimti negalima. Taip pat pažymima, kad pateiktas bendras su visame pasaulyje vykdoma kavos skrudinimo bendrovės veikla susijusių darbo vietų skaičius negali būti laikomas tinkamu darbo vietoms, kurioms kiltų pavojus dėl nustatytų antidempingo priemonių, skaičiuoti.

(210)

Du mažmenininkai tvirtino, kad Sąjungoje nepakankamai gaminama naujo kaulinio porceliano ir kaulinio porceliano ir, išskyrus importą iš KLR, jie neturėjo kitų alternatyvų. Atskleidus išvadas tokį patį teiginį pateikė ir importuotojų asociacija. Pirma ir bendrai reikėtų pažymėti, kad antidempingo priemonėmis siekiama atkurti sąžiningos prekybos sąlygas, o ne sustabdyti importą. Šiuo atveju priemonių lygis negali būti laikomas pernelyg dideliu. Antra, atlikus tyrimą nustatyta, kad šie produktai gali būti gaunami iš kelių šaltinių, įskaitant Sąjungos gamintojus. Galiausiai, Sąjungos gamintojai turi gamybos pajėgumų parduoti daugiau Sąjungos rinkoje ir galutinai nustačius antidempingo priemones galėtų dar labiau panaudoti savo potencialą.

(211)

Vienas mažmenininkas teigė, kad priemonės galėtų turėti neigiamo poveikio tam tikriems objektams, tiekiamiems turizmo rinkoje. Tačiau šis teiginys nepagrįstas jokia esmine informacija. Taip pat minėti objektai nėra labai svarbūs šiam sektoriui.

(212)

Importuotojas ir didmenininkas teigė, kad nustačius priemones kai kurie stambūs rinkos subjektai imtųsi vertikalaus rinkos konsolidavimo. Tačiau atsižvelgiant į šiuo metu veikiančių subjektų skaičių artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai būtų mažai tikėtina.

(213)

Be klausimų, kurie jau nagrinėjami laikinajame reglamente, reikia pažymėti, kad keletas šalių nustatė, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į mažesnių bendrovių, pvz., mažmenininkų, platintojų ir reklaminių priemonių sektoriuje veikiančių įmonių interesus. Kelios šalys pakartojo šį teiginį po galutinių išvadų atskleidimo. Reikia pripažinti, kad apskritai labai mažos ir mažos įmonės gali būti labiau pažeidžiamos dėl bet kokio kainų padidėjimo, susijusio su antidempingo muitais. Tačiau nėra įrodymų, kad nustačius tokio lygio priemones tai turėtų reikšmingą neigiamą poveikį kitiems ekonomikos subjektams, laikomais MVĮ. Todėl šis teiginys atmestas.

(214)

Negavus jokių naujų pastabų dėl kitų ekonomikos sektorių interesų laikinojo reglamento 212–217 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(215)

Nepaisant to, kad su jomis susisiekė Komisija, nė viena galutinių pirkėjų interesams tiesiogiai atstovaujanti šalis (pvz., vartotojų asociacija) nepateikė informacijos.

(216)

Kelios šalys nesutiko su laikinojo reglamento 222 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada dėl didesnių kainų. Panašūs teiginiai pateikti po galutinių išvadų atskleidimo.

(217)

Mažai tikėtinu atveju, kai muitas visiškai perkeliamas vartotojams, ir darant prielaidą, kad importo apimtis ir kainos išlieka tos pačios, vienam namų ūkiui per metus dėl antidempingo muitų padidėjusios sąnaudos sudarytų mažiau nei 1 EUR. Toks skaičiavimas pagrįstas TL importo apimtimi ir verte, siūlomu muito dydžiu ir namų ūkių skaičiumi Sąjungoje.

(218)

Šis poveikis negali būti laikomas nusveriančiu teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, gaunamą sumažinus importo dempingo kainomis iš KLR daromą žalą.

(219)

Šalis teigė, kad nustačius priemones trūktų pigesnių stalo reikmenų. Šis teiginys pakartotas po galutinių išvadų paskelbimo. Vis dėlto šis teiginys atmetamas, nes, kaip nurodyta laikinojo reglamento 157 konstatuojamoje dalyje, Sąjungos pramonė tiekia visoms rinkoms (įskaitant pigesnius stalo reikmenis).

(220)

Negavus jokių papildomų pastabų dėl vartotojų (namų ūkių) interesų laikinojo reglamento 218–226 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(221)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamas laikinojo reglamento vertinimas.

(222)

Todėl laikinojo reglamento 227–229 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(223)

Tvirtinta, kad žalingo dempingo poveikiui pašalinti reikalingo muito dydžiui apskaičiuoti taikytas pelno dydis buvo per didelis. Šis teiginys buvo atmestas kaip paaiškinta 4.5.3.3 skirsnyje.

(224)

Kelios šalys abejojo tikslinio pelno dydžiu, kuriuo remtasi apskaičiuojant žalos skirtumą. Šios pastabos nagrinėjamos 135–142 konstatuojamosiose dalyse. Išnagrinėjus šias pastabas daroma išvada, kad 6 proc. tikslinis pelnas turėtų būti toliau taikomas.

(225)

Negavus kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio laikinojo reglamento 230–234 konstatuojamosiose dalyse aprašyta metodika patvirtinama.

(226)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų bei pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį, importuojamam nagrinėjamam produktui turėtų būti nustatyti galutiniai antidempingo muitai, kurių lygis turėtų būti mažesnis iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Todėl visos muitų normos turėtų būti nustatytos pagal apskaičiuotus dempingo skirtumus.

(227)

Dėl nedidelio koregavimo, nurodyto 115 ir 132 konstatuojamosiose dalyse, šiek tiek pataisytas pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas, įtakojo toliau pateikiamus žalos skirtumus. Siūlomi galutiniai antidempingo muitai yra tokie:

(228)

Šiame reglamente nurodytoms konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tą tyrimą. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei šalies mastu taikomas muitas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, taigi paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Bet kurios kitos šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtos bendrovės, įskaitant įmones, susijusias su konkrečiai paminėtomis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos, todėl tokiems produktams taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(229)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento II priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(230)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(231)

Visus prašymus taikyti individualią antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) reikėtų siųsti Komisijai (11) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie yra susiję, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjektų pasikeitimu. Prireikus šis reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios antidempingo muito normos, sąrašą.

(232)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visai šaliai taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(233)

Siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, minimoms šio reglamento priede, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią muito svertinis vidurkis, nustatomas pastarosioms bendrovėms, turi būti taikomas naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(234)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinių išvadų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinių išvadų atskleidimo.

(235)

Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(236)

Manoma, kad, atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas neviršijant nustatytų galutinių muitų sumos,

a)

tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto produkto;

b)

nėra susijęs su jokiu KLR eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės; ir

c)

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,