23.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 52/11

(1)

reikėtų nustatyti taisyklių, taikytinų tarpuskaitos prievolei, jos taikymui, galimoms išimtims ir rizikos mažinimo būdams, nustatytiniems, kai tarpuskaita su pagrindine sandorio šalimi neįmanoma, sistemą. Siekiant užtikrinti šių nuostatų, kurios turėtų įsigalioti vienu metu, tarpusavio nuoseklumą ir sudaryti geresnes sąlygas suinteresuotosioms šalims, visų pirma toms šalims, kurioms taikomos prievolės, visapusiškai šias nuostatas apžvelgti ir veiksmingai su jomis susipažinti, pageidautina daugumą techninių reguliavimo standartų, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 II antraštinę dalį, pateikti viename reglamente;

(2)

kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos pasaulinį mastą, šiuo reglamentu turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamas tarptautiniu mastu suderintas gaires ir rekomendacijas dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkos reformų ir privalomos tarpuskaitos, taip pat kitų jurisdikcijų parengtas susijusias taisykles. Visų pirma tarpuskaitos prievolės nustatymo sistema atsižvelgiama į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos paskelbtus privalomos tarpuskaitos reikalavimus. Taip bus kuo labiau remiama konvergencija su kitose jurisdikcijose taikomu metodu;

(3)

siekiant aiškiai nustatyti ribotą skaičių sąvokų, susijusių su Reglamentu (ES) Nr. 648/2012, ir išsamiai nurodyti šiam techniniam standartui parengti būtinas technines sąlygas, reikėtų apibrėžti keletą terminų;

(4)

dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų pagrindinei sandorio šaliai, tarpuskaitos nariui, klientui arba netiesioginiam klientui neturėtų kilti papildomos sandorio šalies rizikos, o netiesioginio kliento turtui ir pozicijoms turėtų būti suteikiama deramo lygio apsauga. Todėl labai svarbu, kad visų rūšių netiesioginės tarpuskaitos susitarimai atitiktų būtinąsias sąlygas jų saugumui užtikrinti. Dėl šios priežasties netiesioginės tarpuskaitos susitarimus sudariusioms šalims taikomi konkretūs įsipareigojimai. Tokių susitarimų taikymo sritis apima ne vien netiesioginių klientų ir tarpuskaitos nario kliento, teikiančio netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, sutartinius santykius;

(5)

Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 reikalaujama, kad pagrindinė sandorio šalis būtų paskirtąja sistema pagal 1998 m. gegužės 19 d. Direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (3). Vadinasi, pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos nariai turėtų atitikti sistemos dalyvio kriterijus pagal tą direktyvą. Todėl siekiant netiesioginiams klientams užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kaip teikiama klientams pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, būtina užtikrinti, kad netiesioginės tarpuskaitos paslaugas galėtų teikti tie klientai, kurie yra kredito įstaigos, investicinės įmonės arba lygiavertės trečiosios šalies kredito įstaigos arba investicinės įmonės;

(6)

netiesioginės tarpuskaitos susitarimus reikėtų nustatyti taip, kad netiesioginiams klientams būtų užtikrinta galimybė gauti tokio paties lygio apsaugą, kaip įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikiama tiesioginiams klientams. Tarpuskaitos nariui, kuris padeda vykdyti netiesioginės tarpuskaitos susitarimą, neįvykdžius įsipareigojimų, pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 39 ir 48 straipsniuose nustatytus perkeliamumo reikalavimus netiesioginių klientų pozicijos turėtų būti perduodamos alternatyviam tarpuskaitos nariui kartu su klientų pozicijomis. Be to, pagal netiesioginės tarpuskaitos susitarimus turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos nuo klientų įsipareigojimų nevykdymo priemonės, kuriomis turėtų būti palaikomas netiesioginių klientų pozicijų perdavimas alternatyviam tarpuskaitos paslaugų teikėjui;

(7)

kadangi dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų gali kilti specifinė rizika, visos netiesioginės tarpuskaitos susitarimo šalys, įskaitant tarpuskaitos narius ir pagrindines sandorio šalis, turėtų reguliariai nustatyti, stebėti ir valdyti visą dėl susitarimo atsirandančią reikšmingą riziką. Šiuo atžvilgiu ypač svarbu, kad klientai, teikiantys netiesioginės tarpuskaitos paslaugas, ir šias paslaugas padedantys teikti tarpuskaitos nariai tinkamai keistųsi informacija. Tarpuskaitos nariai turėtų naudotis klientų suteikta informacija tik rizikos valdymo tikslais ir užkirsti kelią netinkamam neskelbtinos komercinės informacijos naudojimui, taip pat ir tokiomis priemonėmis, kaip finansų įstaigos įvairių skyrių veiksmingas atskyrimas, kuriuo siekiama išvengti interesų konfliktų;

(8)

kompetentinga institucija, pagrindinei sandorio šaliai suteikusi leidimą atlikti tam tikros klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitą, apie tokio leidimo suteikimą turi pranešti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI). Šiame pranešime turėtų būti pateikiama išsamios informacijos, reikalingos EVPRI, kad ji galėtų atlikti įvertinimą, įskaitant informaciją apie atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių likvidumą ir kiekį. Nors informaciją Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai teikia kompetentinga institucija, pradinę reikalingą informaciją kompetentingai institucijai pateikia leidimo paprašiusi pagrindinė sandorio šalis, o kompetentinga institucija šią informaciją gali papildyti;

(9)

kadangi ne visais atvejais gali būti prieinama visa informacija, kurią reikia pateikti kompetentingos institucijos EVPRI teikiamame pranešime dėl tarpuskaitos prievolės, ypač informacija apie naujus produktus, reikėtų pateikti turimus apytikrius apskaičiavimus, aiškiai nurodant daromas prielaidas. Pranešime taip pat reikėtų pateikti su sandorio šalimis susijusios informacijos, kaip antai sandorio šalių tipą ir numerį, etapus, kurių reikia tarpuskaitai su pagrindine sandorio šalimi pradėti, sandorio šalių teisinį ir veiklos pajėgumą arba jų rizikos valdymo sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos EVPRI įvertinti aktyvių sandorio šalių gebėjimą laikytis tarpuskaitos prievolės nesutrikdant rinkos;

(10)

kompetentingos institucijos pranešime EVPRI turėtų būti pateikta informacijos apie standartizacijos lygį, likvidumą ir galimybę gauti kainodaros informaciją, kad būtų sudarytos sąlygos EVPRI įvertinti, ar tam tikros klasės ne biržos išvestinėms finansinėms priemonėms reikėtų taikyti tarpuskaitos prievolę. Atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlygų ir veiklos procesų standartizacijos kriterijai rodo ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės ekonominių sąlygų standartizaciją, kadangi tik standartizavus tokias ekonomines sąlygas galima standartizuoti sutarčių sąlygas ir veiklos procesus. Su likvidumu ir galimybe sužinoti kainą susijusius kriterijus EVPRI vertina taikydama kitus principus, nei šiuos kriterijus vertindama taikė kompetentinga institucija, suteikdama leidimą pagrindinei sandorio šaliai. Šiuo atžvilgiu likvidumas vertinamas taikant platesnį požiūrį ir skiriasi nuo likvidumo pradėjus taikyti tarpuskaitos prievolę. Visų pirma faktas, kad sutartis yra pakankamai likvidi, kad viena pagrindinė sandorio šalis galėtų atlikti jos tarpuskaitą, nebūtinai reiškia tai, kad šiai sutarčiai turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė. EVPRI vertinimas neturėtų atkartoti arba dubliuoti kompetentingos institucijos jau atlikto patikrinimo;

(11)

kompetentingos institucijos teiktina informacija dėl tarpuskaitos prievolės turėtų sudaryti sąlygas EVPRI įvertinti galimybę gauti kainodaros informaciją. Šiuo atžvilgiu pagrindinei sandorio šaliai tam tikru metu suteikta galimybė gauti kainodaros informaciją nereiškia to, kad rinkos dalyviai galėtų gauti kainodaros informaciją ateityje. Todėl tai, kad pagrindinė sandorio šalis gali sužinoti reikalingą informaciją apie kainą, kad galėtų valdyti riziką, kylančią dėl konkrečios klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitos, savaime nereiškia to, kad šiai ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei turėtų būti taikoma tarpuskaitos prievolė;

(12)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė, registre pateikiamos informacijos išsamumas priklauso nuo šios informacijos svarbumo nustatant kiekvienos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl informacijos apie skirtingų klasių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis išsamumas registre gali būti nevienodas;

(13)

leidus keletui pagrindinių sandorio šalių naudotis prekybos vieta, dalyvių galimybės naudotis ta prekybos vieta galėtų padidėti, todėl bendras likvidumas išaugtų. Tokiomis aplinkybėmis būtina patikslinti likvidumo susiskaidymo prekybos vietoje sąvoką, jei dėl tokio susiskaidymo galėtų kilti grėsmė sklandžiam ir tinkamam tos finansinių priemonių klasės, dėl kurios teikiamas prašymas, rinkų veikimui;

(14)

vertindama prekybos vietą, kuria naudotis paprašė pagrindinė sandorio šalis, ir pagrindinę sandorio šalį, kompetentinga institucija turėtų atsižvelgti į esamus likvidumo susiskaidymo prekybos vietoje prevencijos mechanizmus;

(15)

likvidumo susiskaidymo prevencijos tikslu visi prekybos vietos dalyviai turėtų būti pajėgūs atlikti visų tarp jų vykdomų sandorių tarpuskaitą. Tačiau reikalavimas, kad visi esamos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos nariai taip pat taptų ir bet kurios naujos pagrindinės sandorio šalies, aptarnaujančios tokią prekybos vietą, tarpuskaitos nariais, būtų neproporcingas. Kai yra subjektų, kurie yra abiejų pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos nariai, jie, norėdami apriboti likvidumo susiskaidymo riziką, gali palengvinti rinkos dalyvių, atskirai aptarnaujamų tų dviejų pagrindinių sandorio šalių, vykdomų sandorių perkėlimą ir tarpuskaitą. Vis dėlto svarbu, kad pagrindinės sandorio šalies prašymas leisti naudotis prekybos vieta nesuskaidytų likvidumo tokiu būdu, kuris padidintų esamai pagrindinei sandorio šaliai kylančią riziką;

(16)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 8 straipsnio 4 dalimi, pagrindinės sandorio šalies prašymui leisti naudotis prekybos vieta patenkinti neturėtų reikėti sąveikos, taigi šiuo reglamentu neturėtų būti įpareigojama taikyti sąveikos kaip vienintelio būdo likvidumo susiskaidymo problemai spręsti. Tačiau šiuo reglamentu pagrindinei sandorio šaliai neturėtų būti draudžiama tokio susitarimo sudaryti savanoriškai, jei susiklosto būtinos sąlygos jam nustatyti;

(17)

siekdamos nustatyti, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra objektyviai vertinamos kaip mažinančios tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, ne finansų sandorio šalys turėtų taikyti vieną iš šiame reglamente numatytų kriterijų, įskaitant apskaitos apibrėžtį, grindžiamą tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) taisyklėmis. Sandorio šalys gali taikyti apskaitos apibrėžtį net ir tais atvejais, kai netaiko TFAS taisyklių. Iš tų ne finansų sandorio šalių, kurios gali laikytis vietos apskaitos taisyklių, tikimasi, kad dauguma sutarčių, kurios pagal tokias vietos apskaitos taisykles priskiriamos prie rizikos draudimo sutarčių, atitiks šiame reglamente numatytą bendrą sutarčių, kuriomis mažinama tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusi rizika, apibrėžtį;

(18)

kai kuriais atvejais gali būti neįmanoma apsidrausti nuo rizikos naudojant tiesiogiai susijusią išvestinės finansinės priemonės sutartį, t. y. sutartį, kurios pagrindinės finansinės priemonės ir atsiskaitymo data sutampa su draudžiamos rizikos pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis ir atsiskaitymo data. Tokiu atveju ne finansų sandorio šalis gali naudoti netiesioginį rizikos draudimą, t. y. naudoti glaudžiai susijusią priemonę savo rizikai apdrausti, kaip antai priemonę, kurios pagrindinė finansinė priemonė yra kita, bet labai panaši ekonominės elgsenos atžvilgiu. Be to, tam tikros grupės ne finansų sandorio šalių, sudariusių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis per vieną subjektą, kad apdraustų savo riziką visos grupės rizikos atžvilgiu, gali naudoti makrorizikos draudimą arba portfelio rizikos draudimą. Šis ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartimis numatomas makrorizikos, portfelio rizikos arba netiesioginis rizikos draudimas gali būti laikomas rizikos draudimu pagal šį reglamentą ir turėtų būti vertinamas pagal kriterijus, taikomus nustatant, kurios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys objektyviai mažina riziką;

(19)

rizika gali keistis bėgant laikui, tad siekiant prisitaikyti prie rizikos raidos, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, pradžioje sudaryta su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusiai rizikai mažinti, gali tekti atsverti panaudojant papildomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl riziką galima apdrausti derinant ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant kompensacines ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, uždarančias tas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios nebėra susijusios su rizika, susijusia su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla;

(20)

tiesiogiai su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusios rizikos įvairovė yra labai didelė ir skirtinguose ekonomikos sektoriuose nevienoda. Su komercine veikla susijusi rizika paprastai yra susijusi su įmonės gamybos sąnaudomis, taip pat produktais ir paslaugomis, kuriuos ta įmonė parduoda ar teikia. Iždo finansavimo veikla paprastai yra susijusi su trumpalaikio ir ilgalaikio subjekto finansavimo valdymu, įskaitant jo skolos valdymą, ir būdais, kuriais subjektas investuoja uždirbamus arba turimus finansinius išteklius, įskaitant grynųjų pinigų valdymą. Tiek iždo finansavimo, tiek komercinei veiklai poveikį gali daryti bendrieji rizikos šaltiniai, kaip antai užsienio valiutos kurso, prekių kainų, infliacijos ar kredito rizika. Kadangi ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys sudaromos konkrečiai rizikai apdrausti, analizuojant tiesiogiai su komercine veikla arba iždo finansavimo veikla susijusią riziką, reikėtų abiejų šių tipų riziką apibrėžti nuosekliai ir kartu. Be to, šių dviejų sąvokų atskyrimas galėtų turėti neplanuotų pasekmių, kadangi priklausomai nuo sektoriaus, kuriame veikia ne finansų sandorio šalys, konkreti draudžiama rizika būtų siejama su iždo finansavimo veikla arba su komercine veikla;

(21)

nors tarpuskaitos ribos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į susijusios rizikos svarbą visai sistemai, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apskaičiuojant tarpuskaitos ribas neatsižvelgiama į riziką mažinančias ne biržos išvestines finansines priemones ir kad taikant tarpuskaitos ribas leidžiama nesilaikyti principo taikyti tarpuskaitos prievolę toms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurios laikomos sudarytomis ne rizikos draudimo tikslu. Kalbant konkrečiau, tarpuskaitos ribų vertės turėtų būti periodiškai peržiūrimos ir priklausyti nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasės, kurioms taikomos tarpuskaitos ribos, gali skirtis nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasių, kurioms taikoma tarpuskaitos prievolė. Nustatant tarpuskaitos ribų vertes, turėtų būti tinkamai atsižvelgta į poreikį apibrėžti vieną rodiklį, rodantį ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos turto klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai. Be to, kadangi tarpuskaitos ribas naudoja ne finansų sandorio šalys, rodiklį įgyvendinti turėtų būti paprasta;

(22)

tarpuskaitos ribų vertė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos turto klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumos svarbą visai sistemai pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios grynosios pozicijos ir pozicijos, kurioms kyla rizika, skiriasi nuo visų sandorio šalių ir visų turto klasių grynosios pozicijos, kuriai kyla rizika. Be to, pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 šios grynosios pozicijos turėtų būti susumuotos, kad būtų galima nustatyti, kuriais duomenimis remtis nustatant tarpuskaitos ribas. Nustatant tarpuskaitos ribas, reikėtų remtis visa bendrąja suma, gauta sudėjus visas šias grynąsias pozicijas. Bendroji sąlyginė vertė, gauta atlikus šią sudėtį, turėtų būti taikoma kaip nuoroda nustatant tarpuskaitos ribas;

(23)

taip pat dėl ne finansų sandorio šalių vykdomos ne biržos išvestinių finansinių priemonių veiklos struktūros užskaitos mastai paprastai būna mažesni, nes ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys yra vienakryptės. Todėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių kiekvienos sandorio šalies ir kiekvienos klasės grynųjų pozicijų ir pozicijų, kurioms kyla rizika, sumų skirtumas beveik prilygtų sutarčių bendrajai vertei. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant paprastumo, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių bendroji vertė turėtų būti naudojama kaip pagrįstas dydžio, į kurį reikia atsižvelgti nustatant tarpuskaitos ribą, rodiklis;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad tarpuskaitos ribos neviršijančios ne finansų sandorio šalys neprivalo savo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių koreguoti pagal rinkos vertę, būtų neprotinga naudoti šį dydį tarpuskaitos riboms nustatyti, nes dėl to ne finansų sandorio šalims susidarytų sunki našta, neproporcinga rizikai, kurią siekiama sumažinti. Paprastas metodas, kuriam poveikio nedarytų išoriniai įvykiai, ne finansų sandorio šalims būtų vietoj to naudoti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlyginę vertę;

(25)

vienos iš verčių, nustatytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių klasei, viršijimas turėtų reikšti visų klasių tarpuskaitos ribos viršijimą, be to, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuojant tarpuskaitos ribą neatsižvelgiama į ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis mažinama rizika, tarpuskaitos ribos viršijimo pasekmės ne vien siejamos su tarpuskaitos prievole, bet apima ir rizikos mažinimo būdus, o dėl nesudėtingo daugumos ne finansų sandorio šalių pobūdžio metodas, taikomas atitinkamoms šioms šalims taikomoms prievolėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, turėtų būti paprastas;

(26)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaita neatliekama, turėtų būti taikomi rizikos mažinimo būdai, kaip antai patvirtinimas laiku. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių patvirtinimas gali būti susijęs su vienu ar keliais pagrindiniais susitarimais, pagrindiniais patvirtinimo susitarimais ar kitomis standartinėmis sąlygomis. Patvirtinimas gali būti vykdomas elektroniniu būdu sudaryta sutartimi arba dokumentu, kurį pasirašo abi sandorio šalys;

(27)

siekiant užtikrinti sandorio sąlygų bendrą supratimą ir teisinį tikrumą, labai svarbu, kad sandorio šalys patvirtintų savo sandorių sąlygas kuo greičiau po sandorio įvykdymo, visų pirma tais atvejais, kai sandoris vykdomas arba apdorojamas elektroniniu būdu. Nestandartines ar sudėtingas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis sudarančioms šalims visų pirma gali reikėti įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimo laiku patvirtinti jų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis vykdymas. Įvedus patvirtinimą laiku taip pat būtų paspartintas atitinkamos rinkos praktikos šioje srityje atsiradimas;

(28)

dar labiau riziką mažina portfelių suderinimas, leidžiantis kiekvienai sandorio šaliai atlikti išsamią sandorių portfelio, kaip jį supranta kita sandorio šalis, peržiūrą, nes tai sudaro sąlygas nedelsiant nustatyti visus su pagrindinėmis sandorio sąlygomis susijusius nesusipratimus. Šios sąlygos turėtų apimti kiekvieno sandorio įvertinimą, be to, gali apimti kitus atitinkamus duomenis, kaip antai įsigaliojimo datą, numatytą išpirkimo datą, visas mokėjimo arba atsiskaitymo datas, sutarties sąlyginę vertę ir sandorio valiutą, pagrindinę finansinę priemonę, sandorio šalių poziciją, susitarimą dėl atsiskaitymo darbo dieną ir visas atitinkamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties fiksuotąsias arba kintamąsias palūkanas;

(29)

atsižvelgiant į skirtingą rizikos pobūdį ir siekiant užtikrinti portfelių suderinimo, kaip rizikos mažinimo būdo, proporcingumą, suderinimo periodiškumas ir svarstomo portfelio dydis turėtų skirtis priklausomai nuo sandorio šalių pobūdžio. Griežtesni reikalavimai turėtų būti taikomi tiek finansų sandorio šalims, tiek tarpuskaitos ribas viršijančioms ne finansų sandorio šalims, o reikalavimas atlikti suderinimą rečiau turėtų būti taikomas neviršijančioms tarpuskaitos ribų ne finansų sandorio šalims nepriklausomai nuo to, kokiai kategorijai priklauso kita to sandorio šalis, kuriai taip pat naudos teiktų retesnis tos jos portfelio dalies suderinimas;

(30)

portfelių sumažinimas taip pat gali veiksmingai padėti mažinti riziką priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip su sandorio šalimi bendro portfelio dydis, terminas, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tikslas ir standartizacijos lygis. Finansų sandorio šalys ir ne finansų sandorio šalys, turinčios ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, portfelį, kai viršijamas šiame reglamente nustatytas lygis, turėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų nagrinėjama galimybė pasinaudoti portfelių sumažinimu siekiant mažinti jų sandorio šalies kredito riziką;

(31)

ginčų sprendimu siekiama mažinti riziką, kylančią dėl sutarčių, kurių tarpuskaita nevykdoma centralizuotai. Sudarydamos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartį, sandorio šalys turėtų susitarti dėl visų galimų susijusių ginčų sprendimo sistemos. Sistemoje turėtų būti nurodyti ginčų sprendimo būdai, kaip antai trečiųjų šalių arbitražas arba rinkos apklausos būdas. Tokia sistema siekiama išvengti neišspręstų ginčų aštrėjimo ir jų lemiamos papildomos rizikos sandorio šalims. Ginčai turėtų būti nustatomi, valdomi ir deramai atskleidžiami;

(32)

siekiant nurodyti rinkos sąlygas, trukdančias koreguoti pagal rinkos vertę, būtina nurodyti neaktyvias rinkas. Rinka gali būti neaktyvi dėl keleto priežasčių, įskaitant atvejus, kai nevyksta reguliarūs rinkos sandoriai įprastomis rinkos sąlygomis, kai įprastos rinkos sąlygos suprantamos taip pat kaip apskaitos srityje;

(33)

šis reglamentas taikomas tiek finansų sandorio šalims, tiek tarpuskaitos ribas viršijančioms ne finansų sandorio šalims ir yra parengtas atsižvelgiant į 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (4), kurioje taip pat nustatomi reikalavimai, kurių reikia laikytis koregavimo pagal modelį atveju;

(34)

nors koregavimui pagal modelį naudojamas modelis gali būti kuriamas subjekto viduje arba nepriklausomų specialistų, siekiant tinkamos atskaitomybės, už to modelio patvirtinimą atsako direktorių valdyba arba tokios valdybos deleguotas komitetas;

(35)

kai pranešusios kompetentingoms institucijoms sandorio šalys grupės vidaus sandoriams netaiko reikalavimo nepasibaigus laikotarpiui, per kurį tokios kompetentingos institucijos gali pareikšti prieštaravimus, svarbu užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų laiku pateikta tinkamos ir pakankamos informacijos, kad jos galėtų įvertinti, ar turėtų pareikšti prieštaravimą dėl reikalavimo netaikymo;

(36)

numatomą grupės vidaus ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių dydį, kiekį ir periodiškumą galima nustatyti remiantis sandorio šalių grupės vidaus sandorių praeities duomenimis, numatomu modeliu ir ateityje planuojama veikla;

(37)

kai sandorio šalys grupės vidaus sandoriams netaiko reikalavimo, jos turėtų viešai atskleisti informaciją, kad užtikrintų skaidrumą rinkos dalyvių ir potencialių kreditorių atžvilgiu. Visų pirma tai labai svarbu sandorio šalių potencialiems kreditoriams rizikos vertinimo tikslais. Atskleidus informaciją būtų užkirstas kelias klaidingam supratimui, kad ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaita vykdoma centralizuotai arba kad šioms sutartims taikomi rizikos mažinimo būdai, nors taip nėra;

(38)

siekiant laikytis patvirtinimo laiku termino, teks prisitaikyti ir, be kita ko, pakeisti rinkos praktiką ir patobulinti IT sistemas. Atsižvelgiant į tai, kad prisitaikymo prie termino laikymosi tempas gali skirtis priklausomai nuo ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių kategorijos ir turto klasės, nustačius progresines taikymo datas, kuriomis būtų atsižvelgta į šiuos skirtumus, būtų galima sutrumpinti patvirtinimo terminą toms sandorio šalims ir tiems produktams, kurių patvirtinimas gali būti parengtas greičiau;

(39)

pagal nustatytus portfelių suderinimo, portfelių sumažinimo ar ginčų sprendimo standartus sandorio šalims reikėtų nustatyti procedūras, politiką ir procesus bei pakeisti dokumentus, o tam prireiktų laiko. Atitinkamų reikalavimų įsigaliojimą reikėtų atidėti, kad sandorio šalys turėtų laiko imtis reikalingų veiksmų reikalavimams įvykdyti;

(40)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(41)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (5) 10 straipsnį EVPRI surengė atviras viešas konsultacijas dėl tų techninių reguliavimo standartų projektų, išnagrinėjo galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė, kad Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 37 straipsnį, pateiktų savo nuomonę,

a)

atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad kiekvienas klientas tarpuskaitos nario sąskaitose galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų,

b)

atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad kiekvienas klientas tarpuskaitos nario sąskaitose galėtų atskirti netiesioginio kliento turtą ir pozicijas nuo kitų netiesioginių klientų vardu laikomo turto ir pozicijų.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės identifikavimas;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių identifikavimas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasėje;

c)

kita informacija, pateiktina viešame registre pagal 8 straipsnį;

d)

visos papildomos savybės, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartys ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasėje atskiriamos nuo tai klasei nepriklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių;

e)

atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sutartinių sąlygų ir veiklos procesų standartizacijos lygio įrodymai;

f)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės kiekio duomenys;

g)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės likvidumo duomenys;

h)

įrodymai, kad rinkos dalyviai turi galimybę gauti teisingos, patikimos ir visuotinai pripažįstamos atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių kainodaros informacijos;

i)

tarpuskaitos prievolės poveikio rinkos dalyvių galimybei gauti kainodaros informacijos įrodymai.

a)

duomenys, leidžiantys įvertinti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės numatomą kiekį, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė;

b)

įrodymai, kad pagrindinė sandorio šalis gali tvarkyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių klasės numatomą kiekį, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė, ir valdyti riziką, atsirandančią atliekant atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, įskaitant riziką dėl kliento arba netiesioginio kliento tarpuskaitos susitarimų;

c)

sandorio šalių, kurios veikia ir kurios, kaip numatoma, veiks atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkoje, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė, rūšis ir skaičius;

d)

įvairių užduočių, kurias reikia įvykdyti siekiant pradėti tarpuskaitą su pagrindine sandorio šalimi, aprašymas, nustatant kiekvienos užduoties įvykdymo laiką;

e)

informacija apie atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkoje veikiančių įvairių sandorio šalių rizikos valdymo, teisinius ir veiklos pajėgumus, jei šiai klasei bus pradėta taikyti tarpuskaitos prievolė.

a)

sandorių skaičių;

b)

bendrą kiekį;

c)

bendrą atvirų pozicijų skaičių;

d)

atvirų užsakymų lygį, įskaitant vidutinį užsakymų skaičių ir vidutinį prašymų pateikti kainą skaičių;

e)

kainų skirtumo dydį;

f)

likvidumo priemones, taikomas nepalankiomis rinkos sąlygomis;

g)

likvidumo priemones, taikomas vykdant įsipareigojimų neįvykdymo procedūras.

a)

į atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sutartines sąlygas įtraukti bendrieji teisės dokumentai, įskaitant pagrindinius užskaitos susitarimus, apibrėžtis, standartines sąlygas ir patvirtinimus, kuriais numatomos paprastai sandorio šalių naudojamos sutarties specifikacijos;

b)

tos atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių veiklos procesams taikomas automatinis apdorojimas po sandorio sudarymo ir gyvavimo ciklo įvykiai, kurie vienodai valdomi pagal sandorio šalių iš esmės suderintą tvarkaraštį.

a)

tai, ar pagrindinės sandorio šalies garantinės įmokos arba finansiniai reikalavimai būtų proporcingi rizikai, kurią ketinama sumažinti taikant tarpuskaitos prievolę;

b)

produkto rinkos dydžio ir gylio stabilumą bėgant laikui;

c)

tikimybę, kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo atveju rinkos sklaida išliks pakankama;

d)

sandorių skaičių ir vertę.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių turto klasė;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, priklausančių klasei, rūšis;

c)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių pagrindinės priemonės;

d)

jei pagrindinės priemonės yra finansinės priemonės, nurodoma, ar pagrindinė priemonė yra vienintelė finansinė priemonė, emitentas, indeksas ar portfelis;

e)

kitokių pagrindinių priemonių atveju nurodoma pagrindinės priemonės kategorija;

f)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių nominaliosios ir atsiskaitymo valiutos;

g)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių terminų intervalas;

h)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atsiskaitymo sąlygos;

i)

klasei priklausančių ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių mokėjimo periodiškumo intervalas;

j)

atitinkamos klasės ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių produktų identifikatorius;

k)

visos kitos savybės, pagal kurias ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atitinkamoje klasėje vieną sutartį galima atskirti nuo kitos.

a)

identifikacinis kodas pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 (6) 3 straipsnį;

b)

visas pavadinimas;

c)

įsisteigimo valstybė;

d)

pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 22 straipsnį paskirta kompetentinga institucija.

a)

nurodomos sandorio šalių, kurioms prievolė pradedama įgyvendinti laipsniškai, kategorijos;

b)

nurodomos visos kitos laipsniško prievolės įgyvendinimo sąlygos, būtinos pagal techninius reguliavimo standartus, priimtus pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį.

a)

pagrindinės sandorio šalies tapatybė;

b)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, apie kurias pranešta, turto klasė;

c)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių rūšis;

d)

pranešimo data;

e)

pranešimą pateikusios kompetentingos institucijos tapatybė.

a)

per bent vieną bendrą pagrindinę sandorio šalį;

b)

pagal pagrindinių sandorio šalių nustatytus tarpuskaitos susitarimus.

a)

ja draudžiama rizika, atsirandanti dėl turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų, kuriuos ne finansų sandorio šalis arba jos grupė turi, kuria, gamina, tvarko, teikia, perka, teikia rinkai, nuomoja, parduoda ar įgyja arba pagrįstai numato turėti, kurti, gaminti, tvarkyti, teikti, pirkti, teikti rinkai, nuomoti, parduoti ar įgyti vykdydama savo įprastinę ūkinę veiklą, galimo vertės pokyčio;

b)

ja draudžiama rizika, atsirandanti dėl galimo netiesioginio palūkanų normų, infliacijos, valiutų keitimo kursų ar kredito rizikos svyravimo poveikio a punkte nurodyto turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų vertei;

c)

ji laikoma rizikos draudimo sutartimi pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (7) 3 straipsnį.

a)

ne biržos kredito išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 1 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

b)

ne biržos akcijų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 1 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

c)

ne biržos palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

d)

ne biržos valiutų išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės;

e)

ne biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių ir kitų a–d punktuose nenurodytų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju – 3 mlrd. EUR bendros sąlyginės vertės.

a)

antros darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti iki 2014 m. vasario 28 d. imtinai;

b)

darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2014 m. vasario 28 d.;

c)

trečios darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

d)

antros darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

e)

darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.

a)

penktos darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

b)

trečios darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

c)

antros darbo dienos pabaigos po ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriai ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.;

d)

septintos darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

e)

ketvirtos darbo dienos pabaigos po išvestinių finansinių priemonių sutarties įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudarytos po 2013 m. rugpjūčio 31 d., bet iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. imtinai;

f)

antros darbo dienos pabaigos po įvykdymo datos tais atvejais, kai tai yra akcijų apsikeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai, biržos prekių apsikeitimo sandoriai ir visos kitos a punkte nenumatytos išvestinės finansinės priemonės, sudaryti po 2014 m. rugpjūčio 31 d.

a)

kai sandorį sudaro finansų sandorio šalis arba Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnyje nurodyta ne finansų sandorio šalis:

b)

kai sandorį sudaro Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnyje nenurodyta ne finansų sandorio šalis:

a)

ginčų, susijusių su sutarties pripažinimu arba įvertinimu bei sandorio šalių apsikeitimu įkaitais, nustatymas, registravimas ir stebėjimas. Pagal šias procedūras registruojamas bent laikotarpis, kurį neišspręstas ginčas tęsiasi, sandorio šalis ir ginčijama suma;

b)

ginčų sprendimas laiku, pagal specialų procesą sprendžiant tuos ginčus, kurie neišspręsti per penkias darbo dienas.

a)

kai rinka neaktyvi;

b)

kai pagrįstų sąžiningų apskaičiavimų intervalas labai didelis ir neįmanoma pagrįstai įvertinti įvairių apskaičiavimų tikėtinumo.

a)

apima visus veiksnius, kuriuos sandorio šalys svarstytų nustatydamos kainą, įskaitant kuo platesnį koregavimo pagal rinkos vertę informacijos naudojimą;

b)

yra suderintas su priimtina ekonomine finansinių priemonių kainodaros metodologija;

c)

yra kalibruotas, o jo tinkamumas išbandytas, naudojant visų žinomų tuometinių rinkos sandorių su ta pačia finansine priemone kainas, arba grindžiamas prieinamais žinomais rinkos duomenimis;

d)

yra nepriklausomai patikrintas ir stebimas kito skyriaus nei riziką prisiimantis skyrius;

e)

yra deramai įtvirtintas dokumentais ir tvirtinamas direktorių valdybos taip dažnai, kaip to reikia, po kiekvieno esminio pokyčio, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Modelio tvirtinimas gali būti perduotas komitetui.

a)

teisinės sandorio šalys, nurodant jų identifikacinius kodus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 3 straipsnį;

b)

sandorio šalių įmonių santykiai;

c)

informacija apie pagrindinę sutartį, pagal kurią nustatomi šalių santykiai;

d)

grupės vidaus sandorio kategorija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a–d punktuose;

e)

informacija apie sandorius, kuriems sandorio šalis siekia netaikyti reikalavimo, įskaitant:

a)

per vieną mėnesį po pranešimo apie pranešimą pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 7 arba 9 dalį gavimo;

b)

per vieną mėnesį po sprendimo dėl kompetentingos institucijos sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 6, 8 arba 10 dalį pateikimo sandorio šaliai.

a)

18 straipsnyje nustatyta informacija;

b)

ar sprendimas teigiamas, ar neigiamas;

c)

teigiamo sprendimo atveju:

d)

neigiamo sprendimo atveju:

a)

teisinės sandorio šalys, nurodant jų identifikacinius kodus pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1247/2012 3 straipsnį;

b)

sandorio šalių santykiai;

c)

ar reikalavimas netaikomas visiškai, ar iš dalies;

d)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių sąlyginė bendra suma, kuriai netaikomas grupės vidaus sandorio reikalavimas.