PRIEDAS

Statistikos infrastruktūra ir tikslai pagal 2013–2017 m. Europos statistikos programą

Įvadas

Norint įgyvendinti įvairių sričių Sąjungos politiką, reikia aukštos kokybės palyginamos ir patikimos Sąjungos ekonominės, socialinės ir aplinkos padėties statistinės informacijos bei jos nacionalinių ir regioninių sudedamųjų dalių. Be to, Europos statistika yra būtina, kad ji leistų visuomenei ir ES piliečiams suprasti demokratinius procesus ir juose dalyvauti bei diskutuoti apie Sąjungos dabartį ir ateitį.

Europos statistikos programa – Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos 2013–2017 m. teisės aktų sistema.

Europos statistika plėtojama, rengiama ir skleidžiama pagal šią teisės aktų sistemą glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant Europos statistikos sistemoje (toliau – ESS).

Pagal 2013–2017 m. Europos statistikos programą (toliau – programa) plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika padedama įgyvendinti įvairių sričių Sąjungos politiką, kaip nurodyta SESV ir strategijoje „Europa 2020“, jos atitinkamose pavyzdinėse iniciatyvose ir kituose Komisijos strateginiuose prioritetuose.

Kadangi tai daugiametė (penkerių metų) programa, o ESS siekia išlaikyti savo svarbų vaidmenį statistikos srityje, šios programos taikymo sritis ir tikslai yra plataus masto, tačiau faktiškai programa bus įgyvendinama paetapiui. Vienas iš programos tikslų bus veiksmingo prioritetų nustatymo ir paprastinimo mechanizmo kūrimas.

Statistikos infrastruktūra

Programa bus siekiama nustatyti statistinės informacijos infrastruktūrą. Ši infrastruktūra bus tinkama daugeliui įvairių reikmių.

Sprendimai rengti Europos statistiką priimami atsižvelgiant į politikos formavimą. Tačiau ta statistika taip pat turėtų būti prieinama ir lengvai pasiekiama kitiems sprendimus priimantiems subjektams, mokslininkams, įmonėms ir ES piliečiams, nes ji yra viešoji gėrybė, už kurią moka piliečiai ir įmonės, todėl jiems turėtų būti suteiktos vienodos galimybės naudotis teikiamomis paslaugomis. Tam, kad infrastruktūra atliktų savo funkcijas, ji turi būti parengta pagal patikimą koncepcinę sistemą, kuri, viena vertus, užtikrintų tinkamumą įvairioms paskirtims ir, kita vertus, leistų lanksčiai prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių.

Statistinės informacijos infrastruktūra apibūdinama toliau.

STATISTINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪRA

Remiantis šia visa apimančia sistema programoje bus išskiriamos trys statistinės informacijos ramsčiai: verslo, piliečių Europos ir geoerdvinės, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika.

Sąjungos ir susijusi įvairių sričių globali politika yra priemonės, pagal kurias bus nustatomi statistikos reikalavimai, į kuriuos ESP bus atsižvelgta pertvarkyta struktūra ir atitinkamais statistinės informacijos rengimo procesais. Todėl skirtingose statistinės infrastruktūros sudedamosiose dalyse atsižvelgiama į konkrečių sričių Sąjungos ir globalią politiką, o programoje jai numatomi konkretūs veiksmai. Į naujų rūšių politiką, kuri bus nustatyta ateityje, bus atsižvelgiama naujais rodiklių apskaičiavimo arba sąskaitų rengimo būdais, pagrįstais pagal tris ramsčius gautais statistiniais duomenimis.

STATISTINĖS INFORMACIJOS STRUKTŪRA IR DINAMIKA

Tikslai

Bendrasis programos tikslas – kad ESS būtų pagrindinis aukštos kokybės Europos statistikos šaltinis.

Turint mintyje nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turimus išteklius ir statistinės atskaitomybės naštą, atliekant statistikos srities veiksmus, kurių imamasi programai įgyvendinti, siekiama šių konkrečių tikslų:

—

1 tikslas – laiku teikti statistinę informaciją, pagal kurią būtų plėtojama, stebima ir vertinama įvairių sričių Sąjungos politika ir tinkamai atsižvelgiama į prioritetus, kartu išlaikant ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių pusiausvyrą ir ekonomiškai efektyviu būdu ir vengiant nereikalingo pastangų dubliavimo patenkinant įvairių Europos statistikos vartotojų, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, poreikius,

—	2 tikslas – taikyti naujus Europos statistikos rengimo metodus, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę,

—	3 tikslas – stiprinti ESS vidaus ir išorės bendradarbiavimą, siekiant didinti našumą ir stiprinti jos, kaip oficialios statistikos srities lyderės, vaidmenį visame pasaulyje, ir

—	4 tikslas – užtikrinti, kad tokia statistika būtų nuosekliai teikiama visu programos galiojimo laikotarpiu, jei ji neprieštarauja ESS prioritetų nustatymo mechanizmams.

Tie konkretūs tikslai skirstomi į toliau apibūdintas prioritetines sritis. „I. Statistinės veiklos rezultatai“ atitinka 1 ir 4 tikslus, „II. ES statistikos rengimo metodai“ – 2 tikslą, o „III. Partnerystė“ – 3 tikslą.

I.   STATISTINĖS VEIKLOS REZULTATAI

1.   Rodikliai

1.1.   Strategija „Europa 2020“

2010 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje strategijoje „Europa 2020“ iš esmės pateikiama būsimos Sąjungos ir nacionalinės politikos strateginė darbotvarkė. Šioje darbotvarkėje numatyta keletas pagrindinių tikslų ir pavyzdinių iniciatyvų, kurioms ESS turi parengti įvairių sričių (pvz., inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros sąlygų gerinimo, užimtumo skatinimo, Sąjungos klimato kaitos ir energetikos tikslų, išteklių efektyvumo, išsilavinimo lygio gerinimo, įskaitant besimokančiųjų judumą, aktyvaus ir sveiko senėjimo bei socialinės įtraukties skatinimo mažinant skurdą) statistinius rodiklius.

1.1.1.   Tikslas

Laiku teikti kokybišką statistinę informaciją pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui stebėti. Nauji rodikliai grindžiami, kiek įmanoma, turimais statistiniais duomenimis.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	Komisijos (Eurostato) svetainėje skelbiant atnaujintus pagrindinius tikslinius strategijos „Europa 2020“ rodiklius (užimtumo, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, energetikos ir klimato kaitos, švietimo, aplinkos, socialinės apsaugos, socialinės įtraukties ir skurdo sričių),

—	teikiant statistiką strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo stebėsenai remti,

—	teikiant papildomus rodiklius, kuriais būtų galima naudotis ex-ante ir ex-post vertinant Sąjungos ekonominę, socialinę ir aplinkos politiką, ir

—	teikiant užimtumo rodiklius, suskirstytus pagal visą ir ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, ir nedarbo rodiklius, apskaičiuotus atsižvelgiant į asmenis, dalyvaujančius aktyvinimo politikos priemonėse, pvz., mokymuose.

1.2.   Ekonomikos valdymas

Finansų rinkų krizė ir įtampa pabrėžė poreikį stiprinti Sąjungos ekonomikos valdymą. ES jau imtasi ryžtingų ekonomikos valdymo ir koordinavimo veiksmų, kurių dalis turės didelį poveikį statistikai ir prisidės prie įgyvendinamų statistikos veiksmų.

1.2.1.   Tikslas

Plėtoti naują sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei svarbią statistinę informaciją ir didinti esamos patikimumą, atsižvelgiant į sustiprintą ir integruotą Sąjungos ekonomikos valdymą bei stabilumo ir augimo paktą bei ekonomikos politiką jungiantį stebėjimo ciklą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	teikiant statistiką makroekonominio disbalanso suvestinei ir susijusiai analizei,

—	teikiant statistiką sustiprintam stabilumo ir augimo paktui, konkrečiai siekiant, kad būtų rengiama ir teikiama aukštos kokybės valstybės skolos statistika,

—	plėtojant ir rengiant rodiklių rinkinį konkurencingumui vertinti ir

—	statistikos rengimo grandinėje įdiegiant patikimą kokybės valdymą, taip pat aprėpiantį pradinę valstybės finansų statistiką ir susijusius darbo srautus valstybėse narėse.

1.2.2.   Tikslas

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams patikimą statistiką ir rodiklius administracinėms ir reglamentavimo reikmėms bei konkretiems Sąjungos politiniams įsipareigojimams stebėti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	kartu su vartotojais nustatant ir sutariant administracinėms ir reglamentavimo reikmėms apskaičiuoti būtinos statistikos aprėptį ir

—	jei reikia, nustatant, įdiegiant ir paaiškinant patikimą tų rodiklių kokybės valdymo sistemą.

1.3.   Ekonomikos globalizacija

Dėl finansų krizės socialinių, ekonominių ir kitų padarinių, padidėjusių tarpvalstybinių srautų ir gamybos procesų suskaidymo išryškėjo nuoseklesnės ir stipresnės globalizuotos gamybos vertinimo sistemos poreikis.

1.3.1.   Tikslas

Teikti sprendimus priimantiems Sąjungos subjektams ir visuomenei patikimesnius ekonomikos globalizacijos ir pasaulinių vertės grandinių rodiklius ir statistinę informaciją.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	atnaujinant esamus ekonominės globalizacijos rodiklius Komisijos (Eurostato) svetainėje,

—	rengiant naujus pasaulinių vertės grandinių rodiklius, įskaitant gamtos išteklių srautus ir priklausomybę nuo jų,

—	nagrinėjant pasaulines vertės grandines, galbūt naudojant tinkamas išteklių ir panaudojimo lenteles, ir užsienio prekybos ir verslo statistiką, įskaitant mikroduomenų siejimą, ir

—	įvertinant poreikį reformuoti finansinio tarpininkavimo paslaugų apskaičiavimą ir paskirstymą.

2.   Sąskaitų sistemos

2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ bei J. E. Stiglitzo, A. Seno ir J.-P. Fitoussi ataskaitoje dėl ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo naujai pažvelgta į pagrindines ESS problemas – kaip rengti geresnę kompleksinių klausimų statistiką ir labiau integruotą statistiką sudėtingiems socialiniams, aplinkos ir ekonominiams reiškiniams apibūdinti, neapsiribojant vien tradiciniais ekonominės veiklos rezultatų rodikliais. Pasitelkiant Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (angl. ESA) galima integruotai ir nuosekliai rengti visą ekonomikos statistiką, kurią reikėtų papildyti kitais rodikliais, kad politikai formuoti ir sprendimams priimti būtų teikiama išsamesnė informacija.

2.1.   Ekonominės ir socialinės veiklos rezultatai

Dėl ekonomikos krizės sustiprėjo poreikis turėti aukštos kokybės makroekonominių rodiklių rinkinį, kad būtų galima geriau suprasti ir nagrinėti ekonomikos svyravimus ir jų poveikį visuomenei, prisidedant prie sprendimų priėmimo proceso. Kadangi gamyba vis labiau globalizuojama, reikia parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima lengviau nagrinėti ir integruoti įvairių sričių statistiką.

2.1.1.   Tikslas

Papildyti ekonominės veiklos rezultatų vertinimą įvairiais globalizacijos, gyvenimo kokybės, prieigos prie prekių ir paslaugų, aplinkos tvarumo, sveikatos, gerovės, socialinės sanglaudos ir socialinės įtraukties aspektais. Parengti globalizuotos gamybos analizės sistemą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	diegiant ir rengiant metines ir ketvirtines nacionalines sąskaitas, taip pat metines regionines sąskaitas pagal ESA,

—	rengiant pajamų ir vartojimo pasiskirstymo tarp namų ūkių rodiklius (derinant nacionalinių sąskaitų suvestinius rodiklius su namų ūkių tyrimų duomenimis ar administraciniais duomenimis),

—	laiku ir kokybiškai rengiant kainų statistiką, visų pirma – suderintus vartotojų kainų indeksus,

—	parengiant naujų sričių palydovines sąskaitas,

—	sukuriant augimo ir produktyvumo vertinimo duomenų bazę, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus ir privačiojo sektoriaus produktyvumo pokyčius,

—	parengiant globalizuotos gamybos analizės koncepcinę sistemą,

—	sukuriant konceptualią gyvenimo kokybės ir gerovės vertinimo sistemą ir

—	derinant, kiek įmanoma, atitinkamas apskaitos ir statistikos koncepcijas.

2.1.2.   Tikslas

Teikti pagrindinius makroekonominius ir socialinius rodiklius bei pagrindinius Europos ekonominius rodiklius (toliau – PEER), kurie sudarytų išsamų rodiklių, susijusių su Sąjungos ir bendraisiais reikalavimais statistikai, rinkinį, ir derinti PEER prie kintančių vartotojų poreikių.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	koordinuotai rengiant pagrindinių makroekonominių, socialinių ir tvaraus vystymosi rodiklių suvestines,

—	taikant suderintą pagrindinių makroekonomikos ir socialinių rodiklių bei PEER metodiką,

—	didinant rodiklių palyginamumą tarptautiniu mastu,

—	taikant geresnes rodiklių aiškinimo ir viešinimo priemones ir

—	teikiant suderintą visų valstybių narių būsto ir susijusią statistiką.

2.2.   Aplinkos tvarumas

Aplinkos apsauga, tausojimas ir gerinimas esamoms ir būsimoms kartoms bei kova su klimato kaitos padariniais – Europai labai svarbūs tikslai, kurių siekiama Sutarčių nuostatomis. Veiksmingai tų sričių politikai yra būtina įvairių sričių statistinė informacija.

2.2.1.   Tikslas

Rengti aplinkos sąskaitas ir teikti su klimato kaita susijusią statistiką, atsižvelgiant į tarptautinę šios srities raidą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—

parengiant nuoseklią aplinkos (palydovinių) sąskaitų, papildančių pagrindines nacionalines sąskaitas, sistemą, pagal kurią bus galima gauti informacijos apie išmetamuosius atmosferos teršalus, energijos vartojimą, pagrindinių gamtos išteklių ir vandens srautus ir atsargas, prekybą pagrindinėmis ir svarbiausiomis žaliavomis, aplinkos mokesčius ir išlaidas aplinkosaugai, galbūt įtraukiant ekologiškai tvarų ekonomikos augimą ir pirkimą,

—	tobulinant, plėtojant, rengiant ir skleidžiant šalutinių problemų, klimato kaitos poveikio, taip pat poveikio sveikatai, pažeidžiamų aspektų ir prisitaikymo pažangos rodiklius ir

—	parengiant pagrindinį rodiklį, pagal kurį būtų vertinama visuotinė grėsmė aplinkai.

3.   Duomenys

3.1.   Verslo statistika

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama Europos įmonių klausimams. Be to, būtent šios įmonės teikia pagrindinius duomenis. Todėl priimant sprendimus labai reikia įvairios verslo statistikos, be to, ji padeda ES piliečiams ir įmonėms suprasti skirtingą tos politikos poveikį didelėms įmonėms, vidutinės kapitalizacijos įmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių išsamios ir suderintos statistikos poreikis vis didėja. Be to, reikia mažinti administracinę ir duomenų teikimo naštą.

3.1.1.   Tikslas

Didinti statistikos rengimo procesų našumą ir rezultatyvumą. Teikti kokybišką pagrindinių įmonėms svarbių sričių statistiką, kaip antai verslo statistiką, trumpojo laikotarpio rodiklius, įmonių investicijų į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžius, tarptautinių sandorių, globalizacijos, bendrosios rinkos stebėsenos, MTTP ir inovacijų bei turizmo statistiką. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti didelės papildomos vertės pramonės ar paslaugų sektorių, visų pirma ekologiškos, skaitmeninės ar socialinės ekonomikos (pvz., sveikatos ir švietimo) sektorių duomenų prieinamumui.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	pakartotinai naudojant turimus statistikos sistemos ar visuomenės duomenis ir rengiant bendrą infrastruktūrą bei priemones,

—	teikiant metinę ir tarpinę verslo statistinę informaciją ir rodiklius,

—	teikiant Europos poziciją pasaulyje ir Sąjungos ryšius su kitomis pasaulio šalimis apibūdinančią statistinę informaciją,

—	teikiant pasaulinėms vertės grandinėms analizuoti reikiamą statistinę informaciją ir plėtojant euro grupės registrą įvairių sričių globalizacijos informacijai rinkti,

—	teikiant daugiau duomenų apie paslaugas ir imantis veiksmų paslaugų ir prekių statistinei informacijai suderinti, atitinkamai suderinant prekybos prekėmis ir prekybos paslaugomis statistikos rinkimą,

—	plėtojant bendrosios rinkos stebėsenos priemones, pvz., maisto produktų kainų stebėsenos priemonę ir susijusius rodiklius,

—	teikiant pagrindinių inovacinės ir MTTP veiklos rezultatų statistiką, šioms reikmėms plačiau naudojant patentų registrus ir atskirus mikroduomenis mokslinių tyrimų ir statistikos reikmėms,

—	teikiant turizmo pasiūlos ir paklausos statistiką, šioms reikmėms geriau renkant duomenis ir integruojant turizmo ir kitų sričių duomenis ir

—	teikiant išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo statistiką, pagrįstą, kiek įmanoma, jau surinktais duomenimis.

3.2.   Piliečių europa

Daug dėmesio įgyvendinant daugelio įvairių sričių Sąjungos politiką skiriama ES piliečiams. Todėl įvairios socialinės statistikos labai reikia tiek priimant sprendimus, tiek stebint socialinės politikos rezultatus, tiek padedant ES piliečiams vertinti tos politikos poveikį jų gyvenimui ir gerovei.

3.2.1.   Tikslas

Teikti pagrindinių, į piliečių poreikius orientuotų socialinės politikos sričių, pvz., gerovės, tvarumo, socialinės sanglaudos, skurdo, nelygybės, demografinių problemų (visų pirma senėjančios visuomenės ir migracijos), darbo rinkos, švietimo ir mokymo, taip pat ikimokyklinio ugdymo, suaugusiųjų mokymosi, profesinio mokymo ir besimokančio jaunimo judumo, kultūros, fizinės veiklos, gyvenimo kokybės, saugos, sveikatos, negalios, vartojimo, laisvo judėjimo ir bendrosios rinkos, jaunimo judumo, technologinių inovacijų ir naujoviško gyvenimo būdo statistiką. Jei tikslinga, socialinės politikos formuotojams svarbių grupių statistika suskirstoma pagal lytį. Prioritetai nustatomi pagal 6 straipsnį.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	nustatant konsoliduotą pagrindinę Europos socialinės statistikos infrastruktūrą, įskaitant duomenis, gautus vykdant tyrimus, iš administracinių šaltinių renkamus duomenis ir bendrąjį pagrindinių rodiklių sąrašą,

—	plėtojant pagrindinius socialinius tyrimus, kuriuos vykdant gaunami duomenys (įskaitant mikroduomenis) apie asmenis ir namų ūkius, šiuos tyrimus supaprastinant ir papildant kitais, retesniais mikroduomenų rinkimo veiksmais,

—	teikiant švietimo ir mokymo statistiką, taip pat racionalizuojant ir atnaujinant suaugusiųjų švietimo tyrimą,

—	teikiant pajamų nelygybės statistiką, pateikiant palyginamą pagrindinį nacionalinį rodiklį, taip pat duomenis apie nevienodas galimybes gauti pagrindinių prekių ir paslaugų,

—	vykdant metodologinį darbą, susijusį su fizinės veiklos ir kultūros statistika,

—	teikiant saugumo nuo nusikalstamumo, sveikatos, kaip susitarta pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe (1), ir negalios sričių statistiką,

—	įgyvendinant darbo programose nustatytus migracijos statistikos paprastinimo veiksmus,

—	teikiant gyvenimo kokybės rodiklius visuomenės pažangai vertinti ir

—	pradedant rengtis kitam gyventojų surašymui (numatytas 2021 m.).

3.3.   Geoerdvinė, aplinkos, žemės ūkio ir kitų sektorių statistika

Derinant statistiką su erdviniais duomenimis ir atliekant geoerdvinę analizę atsivers naujų galimybių, kurias ESS ketina toliau nagrinėti. Ypač daug dėmesio reikės skirti konkretiems klausimams, pvz., konfidencialumui ir mažų imčių apskaičiavimų statistiniam pagrįstumui.

Ateityje energetikos ir transporto statistika bus labai svarbi strategijai „Europa 2020“ ir klimato kaitos politikai remti.

2013–2017 m. žemės ūkio vaidmuo Sąjungos politikoje tebebus didelis. Bendros žemės ūkio politikos persvarstymo po 2013 m. rezultatai turės didelį poveikį statistikos veiklai. Daug dėmesio bus skiriama aplinkos, su biologine įvairove ir ekosistemomis susijusiems, ekonomikos, žmonių sveikatos ir saugos bei socialiniams aspektams.

3.3.1.   Tikslas

Remti įrodymais pagrįstą politikos formavimą, lanksčiau ir aktyviau naudojant erdvinę informaciją, suderintą su socialine, ekonomine ir aplinkos statistine informacija.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	pasitelkiant Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB (2), ir toliau plėtojant, prižiūrint ir eksploatuojant Europos infrastruktūrą, visų pirma Sąjungos geoportalą,

—	teikiant įvairią geografinę informaciją, gautą bendradarbiaujant su Sąjungos žemės naudojimo tyrimų ir nuotolinės patikros programomis, ir

—	prireikus, integruojant statistinius duomenis, kad būtų nustatyta lanksti daugelio šaltinių tikslinės erdvės ir laiko analizės infrastruktūra.

3.3.2.   Tikslas

Teikti aplinkos statistiką Sąjungos politikos formavimui remti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—

teikiant nacionalinio ir, jei įmanoma, regionų pagrindinės aplinkos išteklių statistikos, kaip antai atliekų ir perdirbimo, vandens, žaliavų telkinių, ekosistemų paslaugų ir biologinės įvairovės, rinkinį ir pagrindinės su klimato kaita susijusios statistikos švelninimo ir prisitaikymo veiksmams ir politikai paremti visais susijusiais lygmenimis (nuo vietos iki Sąjungos) rinkinį.

3.3.3.   Tikslas

Teikti energetikos ir transporto statistiką Sąjungos politikai remti.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	rengiant ir skleidžiant atsinaujinančiosios energijos statistiką,

—	rengiant ir skleidžiant energijos taupymo ir energijos vartojimo efektyvumo statistiką ir

—	rengiant ir skleidžiant transporto saugos, keleivių judumo, kelių eismo vertinimo ir įvairiarūšio krovinių vežimo statistiką.

3.3.4.   Tikslas

Teikti žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės statistiką, pagal kurią būtų galima plėtoti ir stebėti bendrą žemės ūkio politiką ir bendrą žuvininkystės politiką, laikantis pagrindinių Europos strateginių tikslų, susijusių su tvarumu ir kaimo plėtra ir reguliariai vykdant su statistikos plėtojimu, rengimu ir sklaida susijusią veiklą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	peržiūrint ir supaprastinant žemės ūkio duomenų rinkimą, vadovaujantis po 2013 m. atnaujinta bendra žemės ūkio politika,

—	pertvarkant žemės ūkio duomenų rinkimo procesus, visų pirma, kad būtų pagerinta duomenų kokybė ir sutrumpintas statistinės informacijos pateikimo vartotojui laikas,

—	išsamiai persvarstant žemės naudojimo ir dangos duomenų valdymo sistemą ir rengiant bei įgyvendinant ja pagrįstą naują sistemą,

—	diegiant nuoseklių žemės ūkio ir aplinkos rodiklių duomenų rinkimo sistemą, jei įmanoma, pagrįstą turimais duomenimis,

—	teikiant tinkamą suskirstymą pagal regionus ir

—	rengiant ir skleidžiant pagrindinių miškininkystės statistinių rodiklių, kaip antai miškų ploto, stačio miško apimties ir vertės bei miškininkystės ir kirtimo ekonominių sąskaitų, rinkinį pagal integruotas miškininkystės aplinkos ir ekonomines sąskaitas.

II.   EUROPOS STATISTIKOS RENGIMO METODAI

Šiuo metu ESS susiduria su keliomis problemomis: didėjantis aukštos kokybės statistikos ir sudėtingos daugiamatės statistikos poreikis, nauji informacijos rinkos dalyviai, išteklių apribojimai, poreikis toliau mažinti respondentams tenkančią statistinės atskaitomybės naštą ir komunikacijos priemonių įvairinimas. Sprendžiant šias problemas reikia progresyviai derinti Europos oficialios statistikos rengimo ir sklaidos metodus.

1.   ESS kokybės valdymas

1.1.   Tikslas

Įdiegti ESS kokybės valdymo sistemą, pagrįstą Praktikos kodeksu.

Aktyviau dalytis gera Praktikos kodekso įgyvendinimo patirtimi ir užtikrinti, kad teikiami kokybės rodikliai atitiktų įvairius vartotojų poreikius.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	įdiegiant naujas stebėsenos priemones ir vykdant antrąjį tarpusavio vertinimo etapą Praktikos kodekso laikymuisi vertinti,

—	derinant ESS ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) kokybės užtikrinimo sistemas,

—	tenkinant vartotojų poreikius, susijusius su kokybės ataskaitomis, ir

—	standartizuojant įvairių statistikos sričių kokybės ataskaitas Sąjungos lygmeniu.

2.   Prioritetų nustatymas ir paprastinimas

ESS susiduria su didele problema: kaip teikti aukštos kokybės Europos statistiką ir tenkinti didėjančius statistikos poreikius, kai valstybių narių biudžetai labai sumažinti, o Komisija ir valstybės narės taiko bendro darbuotojų skaičiaus nedidinimo politiką (kai kuriose tarnybose darbuotojų skaičius realiai sumažės). Atsižvelgiant į tuos Europos ir nacionalinių išteklių apribojimus svarbu tikslingiau nustatyti prioritetus ir paprastinti procesus, o tam būtinas visų ESS partnerių įsipareigojimas. Prioritetų nustatymo mechanizmas integruotas į metinių darbo programų rengimo tvarką ir bus taikomas visą programos įgyvendinimo laikotarpį. Be kitų dalykų, kasmet bus peržiūrimi taikomi statistikos reikalavimai remiantis Komisijos pasiūlytomis iniciatyvomis, kad būtų sumažinti statistiniai reikalavimai atsižvelgiant į vartotojų, statistikos rengėjų ir respondentų interesus. Šis procesas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos statistikos vartotojais ir rengėjais.

2.1.   Tikslas

ESS taikyti prioritetų nustatymo tvarką, kuria paprastinami atsiskaitymo reikalavimai ir prisitaikoma prie naujų statistikos poreikių, atsižvelgiant į statistikos rengėjų apribojimus, statistinės atskaitomybės naštą ir vartotojų poreikius.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	apibrėžiant prioritetus ir pagal juos skirstant išteklius,

—	ESS prioritetus apibrėžiant 9 straipsnyje nurodytoje metinėje darbo programoje,

—	metinėje darbo programoje atsižvelgiant į konsultacijas su statistikos vartotojais ir rengėjais ir

—	vartotojams pranešant apie paprastinamas statistikos sritis ir duomenų rinkimo procedūras, kurių mastas bus mažinamas arba kurios iš viso nebus vykdomos.

3.   Įvairioms paskirtims tinkama statistika ir statistikos rengimo proceso našumo didinimas

3.1.   Tikslas

Laipsniškai, atsižvelgiant į sąnaudas, patiriamas įgyvendinant ESS, diegti ESS veikimo architektūrą, leisiančią labiau integruotai rengti Europos statistiką; derinti ir standartizuoti statistikos rengimo metodus ir metaduomenis; stiprinti ESS horizontalų (įvairių statistinių sričių) ir vertikalų (įvairių ESS partnerių) statistikos rengimo procesų integravimą, laikantis subsidiarumo principo; naudoti ir integruoti įvarius duomenų šaltinius; rengti įvairioms paskirtims tinkamą statistiką. Ypač daug dėmesio bus skiriama konfidencialumo klausimams, kurių kils intensyviau, pakartotinai naudojant mikroduomenis ir administracinius duomenis ir jais keičiantis.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	intensyviau naudojant tinkamus administracinius duomenis visose statistikos srityse,

—	nustatant ir naudojant naujus Europos statistikos duomenų šaltinius,

—	labiau įtraukiant Komisiją (Eurostatą) ir nacionalines statistikos institucijas į administracinių duomenų šaltinių rengimą,

—	plačiau naudojant statistinio derinimo ir siejimo technologijas, kad būtų galima siūlyti daugiau Europos statistikos,

—	taikant Europos statistikos rengimo būdą, konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais leidžiantį greitai reaguoti į politikos poreikius,

—	koordinuotais ESS veiksmais labiau integruojant Europos statistikos rengimo procesus,

—	toliau derinant įvairių statistikos sričių statistines sąvokas,

—	plėtojant ir diegiant lanksčią IT pagrindinę infrastruktūrą ir techninius standartus, siekiant gerinti sąveiką, dalijimąsi duomenimis bei metaduomenimis ir bendrą duomenų modeliavimą,

—	įvairiems statistiniams procesams taikant standartines IT priemones,

—	sukuriant metodikos standartus, kad būtų galima intensyviau naudoti suderintas metodikas (įskaitant mišrius duomenų rinkimo metodus) bei suderintus metaduomenis ir užtikrinti, kad šios metodikos ir metaduomenys būtų prieinami,

—	stiprinant statistinių verslo duomenų registrų, kuriuose kaupiama informacija apie statistinius vienetus ir kurie yra visos su verslu susijusios statistikos, taip pat nacionalinių sąskaitų duomenų šaltinis, vaidmenį ir

—	gerinant metaduomenų teikimą, t. y. aiškinamosios informacijos apie duomenų surinkimą, kokybę ir pateikimą vartotojams teikimą, kad jie tuos duomenis galėtų geriau suprasti.

3.2.   Tikslas

Veiksminga bendradarbiavimo ir komunikacijos veikla užtikrinti, kad ESS veiktų gerai ir būtų nuosekli.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	veiksmingai ir našiai stiprinant partnerystę ESS,

—	nustatant ir diegiant ESS naštos ir darbo pasidalijimo priemones ir

—	toliau plėtojant bendradarbiavimo tinklus ir užtikrinant jų veikimą.

4.   Sklaida ir komunikacija

4.1.   Tikslas

Remiantis laisvos ir nesudėtingos Europos statistikos prieigos principais teikti kokybišką statistinę informaciją ir užtikrinti, kad ESS būtų pagrindinis Europos statistikos šaltinis visiems vartotojams, visų pirma sprendimus priimantiems viešiems ir privatiems subjektams.

Intensyvinti ir plėsti statistikos rengėjų ir vartotojų dialogą, kad pastarųjų kokybiškos statistikos poreikiai būtų patenkinti. Geresniam ESS rezultatyvumui ir našumui užtikrinti ypač svarbu anksti įtraukti vartotojus į naujus procesus.

Pasitelkiant naująsias technologijas plėsti ir racionalizuoti sklaidos priemonių asortimentą vartotojų poreikiams tenkinti.

Nustatyti ESS išlaidų veiksmingumu pagrįstą, integruotą ir saugią infrastruktūrą prieigai prie konfidencialių duomenų mokslo reikmėms.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	įtvirtinant ESS kaip pagrindinio Europos statistikos vartotojų informacinio centro vaidmenį,

—	nustatant integruotą saugią infrastruktūrą prieigai prie Sąjungos mikroduomenų,

—	nustatant sistemą, kuria būtų tvarkomi vartotojų prašymai skubiai suteikti prieigą prie statistinės informacijos ir konsultuoti dėl jos interpretavimo,

—	naujosiomis technologijomis pritaikant sklaidos priemones prie vartotojų poreikių,

—	pateikiant daugiau statistinės veiklos rezultatų kompleksiniais klausimais,

—	intensyviau naudojant naujas komunikacijos ir sklaidos technologijas (pvz., pagrįstas SDMX),

—	statistinių mokslinių tyrimų reikmėms siūlant daugiau mikroduomenų rinkinių laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių duomenų konfidencialumą, ir

—	rengiant duomenų rinkinius, kurie padėtų naudotis statistiniais duomenimis švietimo ir mokslinių tyrimų tikslais.

5.   Mokymai, inovacijos ir moksliniai tyrimai

5.1.   Tikslas

Tenkinti ESS mokymosi ir tobulinimosi poreikius, remiantis suderintomis mokomųjų kursų, mokymosi ir tobulinimosi galimybėmis.

Gerinti ESS narių bendradarbiavimą, perduodant žinias ir dalijantis gerąja patirtimi bei bendrais naujoviškais statistikos rengimo metodais ir tą patirtį taikant.

Organizuoti mokslininkų bendruomenės veiklą, dalyvauti joje ir prisidėti prie jos, siekiant tobulinti statistikos rengimo grandines ir gerinti oficialios statistinės informacijos kokybę.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	įdiegiant antrosios pakopos studijų laipsnį (pvz., oficialios statistikos magistro laipsnį),

—	siūlant vartotojų ir kitų piliečių poreikiams pritaikytas mokymo programas,

—	mokslinių tyrimų projektų rezultatus plačiau taikant statistikai rengti ir skleisti,

—	įtvirtinant ESS kaip informacinio centro vaidmenį statistinių mokslinių tyrimų bendruomenėse,

—	aktyviai įtraukiant mokslininkų bendruomenes į oficialios statistikos mokslinius tyrimus ir

—	ESS taikant tinkamas priemones dalytis praktika ir taikyti bendrus sprendimus.

III.   PARTNERYSTĖ

1.   ESS vidaus ir išorės partnerystė

Bendradarbiaudamos nacionalinės statistikos institucijos ir Komisija (Eurostatas) yra atsakingos už Europos statistikos plėtojimą, rengimą ir sklaidą.

1.1.   Tikslas

Stiprinti ESS valdymo sistemą.

Tikslo bus siekiama įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 ir 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos sprendimo 2012/504/ES dėl Eurostato (3) peržiūrą.

1.2.   Tikslas

Stiprinti Komisijos (Eurostato) koordinuojamąjį Europos Sąjungos statistikos tarnybos vaidmenį.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	anksti įtraukiant Komisiją (Eurostatą) į veiklą, susijusią su visų Komisijos iniciatyvų statistiniais aspektais, ir

—	nuolat rengiant suinteresuotųjų šalių diskusijas vadovų lygmeniu.

1.3.   Tikslas

Bendrais projektais ir koordinuota veikla stiprinti bendradarbiavimą su ECBS ir Europos bei tarptautinėmis organizacijomis, dalyvaujančiomis rengiant statistinėms ar administracinėms reikmėms būtinus duomenis. Užtikrinti Sąjungos ir tarptautinių standartų derėjimą.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	įgyvendinant ESS ir ECBS bendrą kokybės sistemą,

—	Komisijai (Eurostatui) aktyviau dalyvaujant tarptautinėse patariamosiose grupėse,

—	nustatant ir taikant naujus bendradarbiavimo būdus siekiant užtikrinti, kad statistikos plėtojimas būtų gerai koordinuojamas su tarptautinėmis organizacijomis ir kad būtų veiksmingai paskirstomi darbai, ir

—	įdiegiant naujus Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos, Europos sąskaitų sistemos, Jungtinių Tautų aplinkos ir ekonomikos sąskaitų sistemos, Europos aplinkos ir ekonomikos sąskaitų ir Mokėjimų balanso vadovus.

1.4.   Tikslas

Skatinti ir vykdyti statistikos patariamąją ir paramos veiklą ne Sąjungos šalyse, remiantis Sąjungos užsienio politikos prioritetais ir daugiausia dėmesio skiriant plėtrai ir Europos kaimynystės politikai.

Tikslo bus siekiama šiomis priemonėmis:

—	įtvirtinant pirmaujančią ESS poziciją tarptautiniu mastu,

—	teikiant statistiką Sąjungos užsienio politikos reikmėms,

—	teikiant paramą Komisijos tarnyboms, įgyvendinančioms vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo politiką, joms palaikant ryšius su tarptautinėmis organizacijomis bei kitais statistikos srities klausimais, bendrai dominančiais ES ir ne Europos regionus ar šalis,

—	skleidžiant atitinkamą statistiką plėtros procesui ir deryboms remti,

—	mažinant atvejų, kai statistika yra neprieinama dėl naujų valstybių narių prašymų taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas,

—	pasirašant susitarimus ar susitarimų memorandumus su ne ES šalimis,

—	rengiant ir įgyvendinant techninio bendradarbiavimo programas,

—	teikiant techninę pagalbą ir daugiausia dėmesio skiriant duomenų derinimui ir teikimui ir

—	gerinant ESS narių bendradarbiavimo ir koordinavimo veiklą.

---

(1)  OL L 354, 2008 12 31, p. 70.

(2)  OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(3)  OL L 251, 2012 9 18, p. 49.