4.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 354/1

(1)

fizinis aktyvumas, įskaitant reguliarią sportinę veiklą ir fizinį lavinimą, yra labai svarbus visais gyvenimo etapais, dėl jo sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei kai kurių rūšių vėžiu ir diabetu, pagerėja raumenų ir kaulų sistemos būklė ir kūno masės kontrolė, taip pat daromas teigiamas poveikis psichikos sveikatos ugdymui ir kognityviniams procesams. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijomis, fizinis aktyvumas yra svarbus visų amžiaus grupių asmenims, ypač vaikams, dirbantiesiems ir pagyvenusiems žmonėms;

(2)

fizinis aktyvumas, kuris yra tiesiogiai susijęs su sveiku gyvenimo būdu ir darbuotojų sveikata, padeda siekti svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma ekonomikos augimo, našumo ir sveikatos tikslų;

(3)

nors pastaraisiais metais kai kurių valstybių narių viešosios valdžios institucijos pradėjo labiau skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą, Sąjungoje fizinio neaktyvumo lygis yra neleistinai aukštas. Daugelis Europos piliečių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs – 60 % niekada nesportuoja ir neatlieka fizinių pratimų arba tai daro retai. Neturintys palankių socialinių ir ekonominių sąlygų asmenys laisvalaikiu mažiau linkę užsiimti fizine veikla. Šiuo metu nėra jokių požymių, kad visos Sąjungos mastu tos neigiamos tendencijos keistųsi teigiama linkme;

(4)

visame pasaulyje dideles pajamas gaunančiose šalyse fizinis neaktyvumas įvardytas kaip labai svarbus rizikos veiksnys, lemiantis priešlaikinį mirtingumą ir ligas; dėl to kasmet vien tik PSO Europos regione miršta maždaug 1 milijonas žmonių. Turima nemažai duomenų apie nepakankamo fizinio aktyvumo neigiamą poveikį Sąjungoje ir apie dideles tiesiogines ir netiesiogines ekonomines sąnaudas, atsirandančias dėl nepakankamo fizinio aktyvumo ir susijusių sveikatos problemų, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugumos Europos šalių visuomenė sparčiai senėja;

(5)

naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo įtakos, sėdimas gyvenimo būdas gali būti rizikos veiksnys, turintis padarinių sveikatai. Sąjungoje reikėtų atsižvelgti į šiuos duomenis svarstant tolesnius veiksmus šioje srityje;

(6)

fizinio aktyvumo lygis valstybėse narėse labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse pasiekta didelės pažangos didinant piliečių, kurių fizinio aktyvumo lygis atitinka minimalų rekomenduojamą lygį, dalį, tačiau daugelyje kitų valstybių narių padėtis nepasikeitė arba net pablogėjo. Dabartinė politika iki šiol nepadarė lemiamo poveikio visos Sąjungos mastu mažinant fizinio neaktyvumo lygį. Yra daug sektinų pavyzdžių, kaip sėkmingai formuoti ir įgyvendinti sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką;

(7)

kūno kultūra mokykloje gali būti veiksminga priemonė informuotumui apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo svarbą didinti, o mokyklas galima lengvai ir veiksmingai pasitelkti įgyvendinant veiklą šiuo atžvilgiu;

(8)

kai kurių sričių (ypač sporto ir sveikatos) politika gali padėti skatinti fizinį aktyvumą ir suteikti Sąjungos piliečiams naujų galimybių tapti fiziškai aktyviems. Norint visiškai išnaudoti šias galimybes ir taip padidinti fizinio aktyvumo lygį, skatinant sveikatinamąjį fizinį aktyvumą būtina vadovautis strateginiu tarpsektoriniu požiūriu ir į šią veiklą visais lygiais įtraukti visas susijusias ministerijas, įstaigas ir organizacijas, visų pirma sporto judėjimą, bei atsižvelgti į nuveiktą ir dabar vykdomą politinį darbą. Kad šis procesas pasistūmėtų į priekį, būtina turėti daugiau informacijos ir kokybiškesnių duomenų apie fizinio aktyvumo lygį ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo politiką; jie reikalingi norint įvertinti politiką, kad ateityje ji būtų plėtojama ir įgyvendinama veiksmingiau;

(9)

ES fizinio aktyvumo gairėse (toliau – ES FAG) (1), kurias Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai nurodė savo 2012 m. lapkričio 27 d. išvadose (2) dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo, o Taryba nurodė savo išvadose „Sveikas senėjimas visą gyvenimą“ (3), propaguojamas tarpsektorinis požiūris, aprėpiantis visas temines sritis, kurios yra svarbios skatinant sveikatinamąjį fizinį aktyvumą;

(10)

2011 m. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ Komisija ir valstybės narės raginamos toliau siekti, remiantis ES FAG, kad būtų parengtos nacionalinės gairės, įskaitant peržiūros ir koordinavimo procesą, ir apsvarstyti galimybę parengti tos srities Tarybos rekomendaciją;

(11)

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 2011–2014 m. Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (4) pripažinta, kad būtina stiprinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą keliose prioritetinėse su sportu susijusiose srityse, įskaitant sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimą. 2012 m. liepos mėn. Sporto, sveikatos ir dalyvavimo ekspertų grupė, įsteigta 2011 m. viduryje to darbo plano kontekste, išreiškė paramą naujai Sąjungos sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo iniciatyvai;

(12)

2012 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadose dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo pripažinta, kad būtina Sąjungos lygiu imtis tolesnių veiksmų, o Komisija paraginta pateikti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, į kurią būtų įtraukta negriežta stebėsenos sistema, grindžiama rodikliais, apimančiais ES FAG temines sritis,

1)

plėtodamos tarpsektorinį požiūrį, aprėpiantį sporto, sveikatos, švietimo, aplinkos ir transporto sritis (atsižvelgiant į ES FAG) ir kitus susijusius sektorius, bei atsižvelgdamos į nacionalinius ypatumus siektų veiksmingos sveikatinamojo fizinio aktyvumo politikos. Tai turėtų apimti:

2)

stebėtų fizinio aktyvumo lygį ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką naudojantis negriežta stebėsenos sistema (5) bei priede nustatytais rodikliais, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

3)

per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos priėmimo paskirtų nacionalinius sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktus (6) (atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir praktiką), kurie teiktų su minėta stebėsenos sistema susijusią paramą, ir informuotų Komisiją apie tokių punktų paskyrimą.

Nacionaliniai sveikatinamojo fizinio aktyvumo ryšių punktai visų pirma bus įgalioti koordinuoti stebėsenos sistemai skirtų duomenų apie fizinį aktyvumą teikimo procesą; tie duomenys turėtų būti įtraukiami į veikiančią PSO Europos duomenų apie mitybą, nutukimą ir fizinį aktyvumą bazę (NOPA); jie taip pat turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpžinybiniam bendradarbiavimui sveikatinamojo fizinio aktyvumo politikos klausimais;

4)

glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija per atitinkamas Sąjungos lygmens struktūras, susijusias su sportu ir sveikata ir sudarančias glaudesnio politikos koordinavimo pagrindą, nuolat keičiantis informacija ir geriausios sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo praktikos pavyzdžiais.

1)

padėti valstybėms narėms priimti nacionalines strategijas, plėtoti tarpsektorinį požiūrį į sveikatinamojo fizinio aktyvumo politiką ir įgyvendinti atitinkamus veiksmų planus sudarant palankesnes sąlygas keistis informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, veiksmingai mokytis tarpusavyje, kurti tinklus ir nustatyti veiksmingus požiūrius į sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimą;

2)

remti sveikatinamojo fizinio aktyvumo stebėsenos sistemos kūrimo ir taikymo veiklą, remiantis priede išvardytais rodikliais, pasinaudojant esamomis šios srities stebėsenos ir duomenų rinkimo formomis ir kuo daugiau panaudojant turimą informaciją ir duomenis, ir tuo tikslu imtis šių veiksmų:

3)

kas trejus metus teikti ataskaitą apie šios rekomendacijos įgyvendinimo pažangą, remiantis informacija, teikiama pagal stebėsenos sistemoje numatytą ataskaitų teikimo tvarką, ir kita valstybių narių pateikta susijusia informacija apie sveikatinamojo fizinio aktyvumo politikos rengimą ir įgyvendinimą, ir įvertinti šios rekomendacijos pridėtinę vertę.