30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/97

(1)

Euro grupei tenka ypatinga euro zonos ekonomikos valdymo atsakomybė. Ekonomikos ir finansų krizė aiškiai parodė glaudžias tarpusavio sąsajas euro zonoje ir tai, kad reikia nuoseklaus bendro politikos kurso, kuriuo atsižvelgiama į valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), vienos kitai daromą didelį šalutinį poveikį, taip pat veiksmingo politikos koordinavimo priemonių, kad būtų galima greitai reaguoti į ekonominės aplinkos pokyčius;

(2)

euro zonos valstybės narės, 2012 m. kovo 2 d. pasirašiusios Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje, įsipareigojo vykdyti papildomas plataus užmojo politikos reformas ir koordinuoti politiką. 2013 m. įsigaliojus dviejų teisės aktų rinkinio reglamentams (3) (toliau – dviejų teisės aktų rinkinys) dar labiau sustiprės biudžeto ir ekonominės politikos koordinavimas euro zonoje;

(3)

šiuo metu dedamos pastangos toliau stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą. 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pateikė komunikatą dėl stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projekto. Projekte nurodytas veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos loginis pagrindimas ir tikslai, taip pat priemonės ir veiksmai, kuriais būtų įmanoma juos įgyvendinti. Projektu siekta pradėti diskusijas Europos mastu. 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisija pateikė Bankų sąjungos kūrimo gaires. Prie šio pasiūlymo pridėtas pasiūlymas dėl dviejų reglamentų, reikalingų bendram priežiūros mechanizmui sukurti. 2012 m. gruodžio 5 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas paskelbė glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos Pirmininku, Euro grupės Pirmininku ir ECB Pirmininku parengtą pranešimą, kuriame pateiktas konkretus veiksmų planas su įgyvendinimo terminais tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Pagrindinės plane aptariamos sritys – finansinės, fiskalinės ir ekonominės politikos sistema ir demokratinis teisėtumas bei atskaitomybė.

2012 m. gruodžio 14 d. valstybių narių valstybių arba vyriausybių vadovai nusprendė tęsti darbą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo veiksmų plano, pripažindami euro zonos valstybių narių ekonomikos tarpusavio priklausomybę ir naudą, kurią euro zonos stabilumas gali duoti jos nariams ir visai Sąjungai;

(4)

Europos Parlamentas deramai dalyvauja Europos semestro procese ir savo nuomonę dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo išreiškė 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“;

(5)

euro zonoje krizė valdoma labai ryžtingai. Visos valstybės narės ir ES institucijos neabejotinai įsipareigojo išsaugoti euro zonos vientisumą. Tačiau, siekiant visiškai užtikrinti veiksmingą euro zonos masto veiksmų koordinavimą, reikia dar pagerinti euro zonos valdymo ir Euro grupės vykdomų krizės valdymo veiksmų veiksmingumą. Stipresnis koordinavimas taip pat reikalingas, kad būtų užtikrintas nuoseklus bendras politikos kursas euro zonoje ir įgyvendintos būtinos politikos priemonės. Pasiekus šiuos tikslus sustiprės piliečių ir rinkų pasitikėjimas – tai prisidės prie euro zonos ekonomikos atsigavimo ir finansinio stabilumo;

(6)

įgyvendinus minėtą dviejų teisės aktų rinkinį bus papildomai sustiprinta biudžeto priežiūra euro zonoje. Dviejų teisės aktų rinkinyje Euro grupei suteikiamas vaidmuo aptariant atskirų valstybių narių biudžeto projektus ir visos euro zonos biudžetines perspektyvas, siekiant užtikrinti tinkamas bendras biudžeto kryptis. Šios diskusijos grindžiamos Komisijos nuomonėmis dėl preliminarių euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų ir bendru Komisijos atliktu preliminarių euro zonos biudžeto planų projektų ir jų sąveikos vertinimu. Vykdant fiskalinį konsolidavimą visoje euro zonoje pagrindinis uždavinys – užtikrinti, kad ilgainiui imtų stabiliai mažėti skolos santykis su BVP. Tai galima padaryti vykdant diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinančią fiskalinio konsolidavimo politiką ir kartu skatinant augimo potencialą euro zonoje.

Pagal Stabilumo ir augimo pakto korekcinę dalį numatomas biudžeto koregavimas, kuris struktūriškai apibrėžtas siekiant užtikrinti nominalią pamatinę vertę, atsižvelgiant į atskirų šalių skirtumus, susijusius su tvarumui kylančia rizika trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais; vykdant koregavimą gali veikti automatiniai stabilizatoriai. Pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę dalį numatomas laipsniškas koregavimas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslų; taikomas kriterijus yra 0,5 % metinis struktūrinis pagerėjimas. Tai gali būti moduliuojama kiekvienai šaliai atskirai, atsižvelgiant į ciklo sąlygas ir skolos tvarumo riziką. Fiskalinės politikos patikimumas vidutinės trukmės laikotarpiu padidėtų užtikrinus, kad valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų struktūra geriau atspindėtų įvairių išlaidų punktų ir pajamų šaltinių poveikį augimui. Be to, ekonomikos augimo potencialą galima būtų padidinti ėmusis papildomų struktūrinių reformų ir išnaudojant ES esamos fiskalinės sistemos teikiamas galimybes našių viešųjų investicijų poreikius suderinti su Stabilumo ir augimo pakto prevencinėje dalyje nustatytais fiskalinės drausmės tikslais;

(7)

dauguma rizikos rodiklių, susijusių su ES finansų rinkomis ir rinkos nuotaikomis, palyginti su 2012 m., pagerėjo, nes susilpnėjo savaime išsipildančių ardomojo pobūdžio pasitikėjimo spiralių intensyvumas. Tačiau didelis rinkos susiskaidymas neišnyko. Pačių bankų finansavimo sąlygos pagerėjo, bet realiosios ekonomikos kreditavimas dėl to dar neįsibėgėjo, o atskirose valstybėse narėse bankų skolinimo aktyvumas ir finansavimo kainos privačiajam sektoriui vis dar labai skiriasi. Dabartinėmis aplinkybėmis esminis uždavinys – palengvinti tvarkingo finansinio įsiskolinimo mažinimo tiek bankų sektoriuje, tiek ne finansų privačiajame sektoriuje sąlygas, kartu palaikant naujų kreditų srautą našioms realiosios ekonomikos ir ypač mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikmėms;

(8)

vėl atverti kreditų kanalą padėtų tolesnis bankų balansų koregavimas ir tolesnis nuosavo turto rezervų stiprinimas. Šiuo atžvilgiu bendro priežiūros mechanizmo ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) atlikti turto kokybės vertinimai ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis suteiks daugiau skaidrumo bankų balansų klausimu, padės nustatyti likusias pažeidžiamas sritis ir taip sustiprins pasitikėjimą visu sektoriumi. Tolesnio finansų rinkos susiskaidymo ir finansinių neramumų rizika rodo, kad euro zonai labai svarbu sparčiai kurti bankų sąjungą ir kartu vengti ad hoc bankų pertvarkymo metodų;

(9)

visoje euro zonoje reikia imtis struktūrinių reformų, kad pagerėtų produktų ir darbo rinkų veikimas siekiant skatinti konkurencingumą ir kad būtų paremtas vykstantis koregavimo procesas ir užtikrintas tvarus išteklių perskirstymas. Be to, struktūrinės reformos ypač svarbios sudarant palankias perbalansavimo ir finansinio įsiskolinimo mažinimo sąlygas. Deficito valstybėse narėse padidėjus konkurencingumui padidės grynasis eksportas ir tai padės augimo modelį labiau grįsti našesniais, darbui mažiau imliais, užsienio prekybai atvirais sektoriais, o kartu bus remiamas ekonomikos atsigavimas ir mažinamas skolos santykis. Be to, reformos, skirtos konkurencijai einamosios sąskaitos pertekliaus valstybėse narėse gerinti, galėtų padėti perskirstyti išteklius ir paskatinti investicijas užsienio prekybai uždaruose sektoriuose. Taip sustiprėtų vidaus paklausos vaidmuo augimo struktūroje ir koregavimas euro zonoje taptų simetriškesnis. Kartu krizės poveikis euro zonos valstybių narių užimtumui iš esmės buvo asimetriškas – labiausiai nukentėjo tos valstybės narės, kurių vidaus paklausa kardinaliai pasikeitus einamosios sąskaitos padėčiai susitraukė labiausiai. Jeigu ciklinis nedarbas nėra veiksmingai ir greitai absorbuojamas, gali įvykti histerezės reiškinys, kai nedarbas įsigali ir mažiau reaguoja į darbo užmokesčio dinamiką. Todėl struktūrinės reformos darbo rinkoje tebėra ypač svarbios siekiant sumažinti socialinei sanglaudai ir būsimo augimo potencialui euro zonoje kylančią riziką. 2012 m. kovo 2 d. pasirašiusios Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje euro zonos valstybės narės įsipareigojo ex ante aptarti ir atitinkamais atvejais koordinuoti nacionalinius pagrindinių ekonomikos reformų planus, siekiant nustatyti geriausios praktikos lyginamuosius standartus ir kurti glaudžiau koordinuojamą ekonominę politiką. Euro grupė turėtų stebėti jau patvirtintų priemonių poveikį siekdama prireikus skatinti imtis papildomų veiksmų ir su didesniu užmoju įgyvendinti reformas pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

1.

Prisiimti atsakomybę už bendrą politikos kursą euro zonoje, kad būtų užtikrintas tinkamas euro zonos veikimas, stiprinamas ekonomikos augimas ir didinamas užimtumas, ir tęsti ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo darbą. Sudaryti sąlygas Euro grupei atlikti vieną iš svarbiausių vaidmenų taikant patobulintą priežiūros sistemą euro zonos valstybėms narėms, kad būtų koordinuojamos ir stebimos nacionalinio ir euro zonos lygmens reformos, būtinos euro zonos stabilumui bei atsparumui užtikrinti, ir užtikrintas politikos nuoseklumas, ir rengiant euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus.

2.

Užtikrinti, kad Euro grupė stebėtų ir koordinuotų euro zonos valstybių narių fiskalinę politiką ir bendras visos euro zonos biudžeto kryptis siekiant užtikrinti ekonomikos augimą skatinančią ir diferencijuotą fiskalinę politiką. Tuo tikslu Euro grupė turėtų aptarti Komisijos nuomones dėl preliminarių visų euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų ir bendrą visos euro zonos biudžetų būklę ir perspektyvas remdamasi bendru Komisijos atliktu preliminarių biudžeto planų projektų ir jų sąveikos vertinimu. Koordinavimas turėtų padėti užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo tempas būtų diferencijuotas pagal fiskalinę ir ekonominę euro zonos valstybių narių būklę, biudžeto koregavimą apibrėžus struktūriniu požiūriu pagal Stabilumo ir augimo paktą, sudaryti sąlygas vykdant koregavimą veikti automatiniams stabilizatoriams ir užtikrinti, kad, siekiant padidinti fiskalinės politikos patikimumą vidutinės trukmės laikotarpiu, fiskalinis konsolidavimas būtų remiamas taikant bendrą veiksmingą, augimą skatinantį išlaidų ir pajamų struktūros kompleksą ir vykdant tinkamas struktūrines reformas, kuriomis didinamas ekonomikos augimo potencialas.

3.

Euro grupėje įvertinti atskirų euro zonos valstybių narių skolinimo (visų pirma MVĮ) normų skirtumų priežastis; išnagrinėti euro zonos finansų rinkų susiskaidymo pasekmes ir padėti nustatyti būdus, kaip išspręsti šią problemą.

4.

Remiantis pastarųjų metų rekapitalizavimu ir restruktūrizavimu skatinti tolesnį bankų balansų koregavimą, kaip vieną iš būdų susiskaidymui bendrojoje rinkoje mažinti ir kreditų srautui gerinti realiosios ekonomikos ir ypač MVĮ reikmėms. Tuo tikslu: a) užtikrinti, kad balansų vertinimai ir testavimai nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuos turi atlikti bendras priežiūros mechanizmas bendradarbiaudamas su EBI, būtų užbaigti pagal sutartą tvarkaraštį; b) užtikrinti vienodas sąlygas, kai rekapitalizuojant bankus taikomi naštos pasidalijimo reikalavimai; c) užtikrinti, kad atliekant balansų vertinimus ir testavimus nepalankiausiomis sąlygomis būtų galima taikyti patikimas fiskalinio stabilumo stiprinimo priemones; d) panaikinti priežiūrines paskatas bankams siekti, kad turtas atitiktų įsipareigojimus kiekvienoje valstybėje atskirai; ir e) sparčiau imtis būtinų veiksmų kuriant bankų sąjungą, kaip nurodė Europos Vadovų Taryba.

5.

Iš anksto koordinuoti euro zonos valstybių narių pagrindinių ekonominių reformų planus. Stebėti struktūrinių reformų, visų pirma darbo ir produktų rinkose, įgyvendinimą ir vertinti jų poveikį euro zonai, atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas atskiroms euro zonos valstybėms narėms. Skatinti tolesnį koregavimą euro zonoje užtikrinant, kad būtų ištaisytas išorės ir vidaus disbalansas, inter alia, nuodugniai vykdant reformas, kuriomis sprendžiamos su taupymu ir investavimu susijusio iškreipto elgesio problemos ir valstybėse narėse, kurioms būdingas einamosios sąskaitos deficitas, ir tose, kurioms būdingas jo perteklius. Imtis veiksmų, būtinų siekiant veiksmingai įgyvendinti makroekonominio disbalanso procedūrą, visų pirma įvertinti pažangą, susijusią su valstybių narių, kuriose susidaręs perviršinis disbalansas, įsipareigojimais vykdyti reformas ir su valstybių narių, kuriose dėl susidariusio disbalanso reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų apribotas neigiamas šalutinis poveikis kitoms euro zonos šalims, įgyvendinamomis reformomis.

6.

Atsižvelgiant į 2013 m. metinę augimo apžvalgą, imtis bendrų ir reikšmingų priemonių, kuriomis kovojama su krizės socialiniais padariniais ir didėjančiu nedarbu. Ypač neramina nedirbančio jaunimo padėtis ir rekomenduojama imtis drąsių veiksmų vadovaujantis Susitarimu dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir ES jaunimo garantijų iniciatyva. Rekomenduojama vykdyti tolesnes reformas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įsidarbinti, užkirstas kelias anksti pasitraukti iš darbo rinkos, sumažintos darbo sąnaudos, kovojama su darbo rinkos segmentacija ir remiamos inovacijos.