30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/81

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir kuri daugiausia dėmesio skiria toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikia imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Ispanijos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2015 m. Ispanijos stabilumo programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Ispanija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį 2013 m. balandžio 10 d. Komisija paskelbė Ispanijai skirtos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Padaryta Komisijos analizės išvada, kad Ispanijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma labai didelė vidaus ir išorės skola toliau kelia riziką augimui ir finansiniam stabilumui; bankų sektoriuje vyksta rekapitalizavimas ir restruktūrizavimas, taip pat ir viešosiomis lėšomis; produktų ir darbo rinkų nelankstumas prisideda prie didelio ir augančio nedarbo ir apskritai trukdo ekonomikos koregavimo procesą. Nors koregavimas vyksta, atsižvelgiant į būtino koregavimo mastą reikia nuolatinių tvirtų politikos veiksmų produktų ir paslaugų rinkose, darbo rinkoje, finansų sektoriuje ir viešųjų finansų srityje;

(9)

2013 m. balandžio 30 d. Ispanija pateikė savo 2013 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2012–2016 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra iš esmės tikėtinas 2013 m., o 2014 m. ir vėlesniais metais jam kyla tam tikra neigiama rizika, palyginti su Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze. Nors stabilumo programoje numatoma, kad augimas 2014–2016 m. bus mažesnis negu Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje, pastaroji yra grindžiama prielaida, kad politika nesikeis, todėl joje neatsižvelgiama į fiskalinį konsolidavimą, kurio reikės stabilumo programoje nustatytiems biudžeto tikslams pasiekti. Stabilumo programoje apibrėžtas biudžeto strategijos tikslas – ne vėliau kaip 2016 m. valdžios sektoriaus deficitą sumažinti, kad jis būtų mažesnis negu 3 % BVP pamatinė vertė. Konsolidavimas daugiausia grindžiamas išlaidų ribojimu (2012–2016 m. išlaidų santykis sumažėja 3,7 proc. punkto), bet taip pat ir tam tikromis pajamų didinimo priemonėmis. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu balansu (5), stabilumo programoje planuojamas metinis struktūrinio deficito pagerėjimas 2013–2016 m. sudaro 1,2 %, 0,4 %, 0,9 % ir 0,9 % BVP. Panaikinus perviršinį deficitą, stabilumo programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūrinis biudžeto balansas, kuris būtų pasiektas ne vėliau kaip 2018 m. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas yra didesnio užmojo, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Numatytas struktūrinis koregavimo tempas 2017–2018 m. yra pakankamas siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Pagal stabilumo programos projekcijas valdžios sektoriaus skolos santykis 2016 m. pasieks aukščiausią tašką, o vėlesniais metais pradės mažėti.

Deficito ir skolos koregavimo planams kyla neigiama rizika. Deficito tikslams pasiekti skirtos priemonės, ypač regioninio masto, nėra pakankamai tiksliai apibrėžtos. 2016 m. atžvilgiu stabilumo programoje priemonių nepateikta, o ankstesnės laikinosios priemonės galioja tik iki 2014 m. Kyla didelė rizika, kad nepavyks sutaupyti planuojamų lėšų įvykdžius vietos valdžios reformą. Be to, turint omenyje vis dar didelį makroekonominį disbalansą, yra nežinomybės dėl ekonominės, darbo rinkos ir finansinės situacijos, taip pat pajamų pokyčių. Visiškai įgyvendinus patvirtintą išankstinio išėjimo į pensiją reformą ir susitarus dėl tvarumo veiksnio sumažėtų socialinės apsaugos sistemai kylanti rizika. Kita rizika kyla dėl neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su turto apsaugos sistemomis ir (arba) garantijomis. Padaryta didelė pažanga biudžeto vykdymo ataskaitų teikimo srityje, bet vis dar įmanoma laiku skaidriau įgyvendinti Biudžeto stabilumo įstatyme nustatytus prevencinius ir taisomuosius mechanizmus. Nėra laiku pateikiama sistemingų valdžios sektoriaus įsiskolinimų, nors neapmokėti įsiskolinimai tokie dideli, kad prireikė ad hoc apmokėjimo schemos, ataskaitų. Nepriklausomos fiskalinės tarybos įsteigimas atsilieka nuo tvarkaraščio. Priėmus visų viešųjų pajamų ir išlaidų indeksavimo taisyklių pakeitimus būtų sutaupyta biudžeto lėšų ir kainos labiau priklausytų nuo ekonominių sąlygų. Nacionalinėje reformų programoje taip pat pripažįstama, kad reikia toliau gerinti sveikatos priežiūros ir farmacijos išlaidų veiksmingumą, pvz., peržiūrint orientacines kainas ir centralizuojant farmacijos produktų pirkimą arba išplečiant bendro mokėjimo sistemos taikymą;

(11)

nors santykinė mokesčių našta 2012 m. gerokai perbalansuota siekiant labiau remtis vartojimo ir aplinkos mokesčiais, Ispanijos mokesčių ir BVP santykis tebėra vienas iš mažiausių Sąjungoje. Mokesčių sistemos veiksmingumą būtų galima pagerinti didinant augimui palankesnių netiesioginių mokesčių dalį ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu bei mokesčių slėpimu proporcingai fiskalinio konsolidavimo pastangoms. Ispanija ėmėsi tam tikrų priemonių įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemai spręsti, bet atsižvelgiant į didelį privačiojo sektoriaus įsiskolinimą būtina imtis papildomų priemonių;

(12)

finansų sektoriaus koregavimo programa vyksta pagal planą. Konkrečiai įvykdytos būtinos rekapitalizavimo operacijos ir įsteigta turto valdymo bendrovė „Sareb“. Keletą ateinančių metų nuolat reikės dėmesio bankų restruktūrizavimui laikantis sprendimų, priimtų pagal valstybės pagalbos taisykles. Kad palengvintų bendrovių finansavimo ir likvidumo suvaržymus, 2012 m. Ispanija įgyvendino plataus užmojo planą bendrovėms apmokėti regioninės ir vietos valdžios komercinius įsiskolinimus (27,3 mlrd. EUR) ir pradėjo įvairias iniciatyvas, kad įmonėms atsirastų daugiau finansavimo galimybių. Tą planą numatoma pratęsti 2013 m.;

(13)

padėtis darbo rinkoje tebėra kritiška. Ekonomikos persiorientavimas nuo vidaus paklausos ir statybų, turint omenyje rinkos nelankstumą ir gebėjimų pasiūlos bei paklausos neatitiktį, be kitų veiksnių prisidėjo prie to, kad 2013 m. pradžioje nedarbas išaugo iki 27 %. Ypač susirūpinimą kelia tai, kad, 2012 m. pabaigos duomenimis, jaunimo nedarbas labai padidėjo ir sudaro 56 %, o ilgalaikis nedarbas išaugo iki 44,4 % viso nedarbo. Iš turimų duomenų galima spręsti, kad dėl 2012 m. darbo rinkos reformos pradėjo didėti vidinis (įmonių vidaus) lankstumas, šiek tiek mažėti darbuotojų atleidimo sąnaudos ir plėstis darbo užmokesčio augimo ribojimas. Nacionalinėje reformų programoje pranešta, kad oficialus vertinimas, ar reforma atitinka nustatytus tikslus, kad būtų galima pagal poreikius ją papildyti, numatytas 2013 m. liepos mėn. Vėluoja reformos aktyvios darbo rinkos politikos srityje, vis dar reikia pačios viešosios įdarbinimo tarnybos modernizavimo ir stiprinimo veiksmų ir dar ne visiškai įgyvendinta pastaruoju metu patvirtinta privačių įdarbinimo agentūrų veiklos galimybė, taip pat nacionalinių ir regioninių viešųjų įdarbinimo tarnybų bendradarbiavimas (bendras darbo portalas);

(14)

prie didelio jaunimo nedarbo lygio ir ilgalaikio nedarbo prisideda didelė oficialios kvalifikacijos neturinčių bedarbių dalis (35 %) ir nepakankama švietimo ir mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams. 2013 m. kovo mėn. pateiktoje 2013–2016 m. nacionalinėje jaunimo užimtumo ir verslumo strategijoje numatyta įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kuriomis ketinama gerinti jaunimo užimtumo galimybes. Kartu įvestas dualinis profesinis mokymas ir jau 2012 m. pradėti bandomieji projektai. 2013 m. nacionalinėje reformų programoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu greitai įgyvendinti švietimo sistemos reformą ir gerinti bendrą švietimo ir mokymo kokybę;

(15)

visų pirma dėl padėties darbo rinkoje, bet taip pat dėl ribotų socialinės apsaugos nuo skurdo rezultatų Ispanija atsilieka nuo ES vidurkio pagal pagrindinius skurdo ir socialinės atskirties rodiklius, ypač didelė rizika kyla vaikams. Apskritai naujų politikos priemonių rengimo atžvilgiu nepastebėta didelių teigiamų pokyčių. Nacionalinėje reformų programoje nėra informacijos apie 2013–2016 m. nacionalinio socialinės įtraukties veiksmų plano turinį ar patvirtinimo laiką. Svarbiausi uždaviniai susiję su poreikiu racionalizuoti tikslus ir išteklius pagal tinkamą politikos sistemą, gerinti valdymą ir tarpinstitucinį koordinavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais, paprastinti socialinės paramos prašantiems asmenims taikomas procedūras ir peržiūrėti judumo kliūtis. Tam tikra pažanga matyti kalbant apie vaikų skurdo mažinimo ir paramos šeimoms paslaugų veiksmingumo gerinimo priemones;

(16)

tokie verslo aplinkos trūkumai kaip vidaus rinkos segmentacija arba patekimo į paslaugų sektorius kliūtys stabdo darbo vietų kūrimą, ir reformų pažanga šioje srityje lėtesnė, nei numatyta 2012 m. rugsėjo mėn. reformų plane. 2013 m. sausio mėn. Vyriausybė patvirtino pirmąjį Įstatymo dėl rinkos bendrumo projektą, o galutinai jį patvirtinti Parlamente numatyta ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje. Pagal 2013 m. nacionalinėje reformų programoje pakartotus įsipareigojimus numatoma ne vėliau kaip 2013 m. birželio pabaigoje pateikti pirmąjį Įstatymo dėl laisvųjų profesijų projektą ir anksčiau nei 2013 m. pabaigoje galutinai patvirtinti Įstatymą dėl verslumo ir dėl bendrovių internacionalizavimo. Nepaisant numatyto šių reformų poveikio, yra daugiau galimybių dar labiau lengvinti patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos sąlygas, visų pirma trumpinant verslo liudijimų išdavimo laiką ir peržiūrint nemokumo sistemą. Be to, reikėtų šalinti reglamentavimo ir kitas įmonių augimą stabdančias kliūtis. Nepaisant pastarųjų reformų, kliūtys į rinką patekti dideliems prekybos centrams toliau riboja konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje. 2012 m. rugsėjo mėn. Vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriuo numatoma nacionalinę konkurencijos instituciją sujungti su šešių sektorių priežiūros ir reguliavimo institucijomis ir taip sukurti bendrą įstaigą – Nacionalinę rinkų ir konkurencijos komisiją. Šia reforma siekiama, kad konkurencijos principai būtų nuosekliai taikomi įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Galimybės palūkanų mokėjimams taikyti mokesčių atskaitą ir grąžinimą panaikinimas 2012 m. buvo esminis siekiant keisti paskatas turėti nuosavą būstą, bet dar anksti kalbėti apie didesnės ir efektyvesnės nuomos rinkos kūrimo pastangas, kuriomis taip pat būtų remiamas darbo jėgos judumas;

(17)

elektros energijos tarifo deficito problema, reiškianti, kad biudžetui susidaro galimai didelis neapibrėžtasis įsipareigojimas ir kyla didelė makroekonominė rizika, dar nėra galutinai išspręsta, nes 2012 m. ir 2013 m. pradžioje pateiktos priemonės nėra pakankamos. 2013 m. nacionalinėje reformų programoje Vyriausybė paskelbė, kad ne vėliau kaip 2013 m. birželio pabaigoje bus pateiktas įstatymo dėl tolesnių elektros energijos sektoriaus reformų projektas. Vis dar įmanoma toliau gerinti konkurenciją mažmeninėje elektros energijos rinkoje. Transporto infrastruktūra yra pakankama, bet būtų įmanoma griežtinti investicijų atranką ir prioritetą teikti efektyviai techninei esamų tinklų priežiūrai. Šiuo atžvilgiu būtų naudinga pagal planą įsteigti nepriklausomą stebėsenos tarnybą. Kartu techninės ir teisinės kliūtys užkerta kelią konkurencijai krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais srityje;

(18)

dėl labai decentralizuotos struktūros reikia aktyviau koordinuoti įvairių viešųjų administracijų veiksmus, siekiant tiek mažinti sąnaudas, tiek riboti įmonėms ir namų ūkiams tenkančią administracinę naštą. Šiuo tikslu įgyvendinta arba pradėta keletas iniciatyvų. Visų pirma, 2013 m. vasario mėn. Vyriausybė pateikė Įstatymo dėl vietos administravimo reformos projektą (Parlamentas turėtų jį patvirtinti anksčiau nei 2013 m. pabaigoje) ir įsteigtas komitetas, atsakingas už viešojo administravimo reformą. Ne vėliau kaip 2013 m. birželio mėn. pabaigoje jis pateiks pasiūlymų dėl Ispanijos viešojo administravimo reformos. Pradėtos reformos, skirtos teismų sistemos veikimui gerinti, nors kai kurios priemonės vis labiau vėluoja ir tebėra galimybių gerinti Ispanijos teismų sistemos veiksmingumą;

(19)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Ispanijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos pagal Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–9 rekomendacijose;

(20)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(21)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Daroma vertinimo išvada, kad siūloma reformų darbotvarkė yra visapusiška ir judama teisinga kryptimi. Kartu vertinime akcentuojama, kad svarbu kuo greičiau imtis trūkstamų reformų ir jas veiksmingai įgyvendinti, kad pradėtų jaustis laukiamas teigiamas jų poveikis. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 rekomendacijose;

(22)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Tuo remdamasi Taryba pateikė valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7), skirtas rekomendacijas. Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Ispanija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų visiškai ir laiku įgyvendintos,

1.

Užtikrinti tokias struktūrines fiskalines priemones, kaip reikalaujama Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą, kad perviršinis deficitas būtų panaikintas ne vėliau kaip 2016 m. Šiuo tikslu visais valdžios lygmenimis įgyvendinti 2013 m. biudžeto planuose patvirtintas priemones ir vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategiją paremti pakankamai apibrėžtomis struktūrinėmis priemonėmis, kurios būtų taikomos 2014–2016 m. Tvarus fiskalinio disbalanso panaikinimas grindžiamas tuo, kad bus patikimai įgyvendintos didelio užmojo struktūrinės reformos, kuriomis bus padidintos koregavimo galimybės ir skatinamas potencialus augimas bei užimtumas. Panaikinus perviršinį deficitą, tinkamu tempu vykdyti struktūrinį koregavimą, kad vidutinės trukmės laikotarpio tikslas būtų pasiektas ne vėliau kaip 2018 m. Užtikrinti griežtą ir skaidrų Pagrindiniame biudžeto stabilumo įstatyme numatytų prevencinių ir taisomųjų priemonių vykdymo užtikrinimą. Anksčiau nei 2013 m. pabaigoje sukurti nepriklausomą fiskalinę instituciją, kuri teiktų analizes, konsultacijas ir stebėtų, kaipfiskalinėje politikoje laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę visais valdžios lygmenimis ir ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėn. atlikti sisteminę pagrindinių išlaidų punktų peržiūrą. Didinti sveikatos priežiūros sektoriaus išlaidų veiksmingumą kartu išlaikant prieinamumą pažeidžiamoms grupėms, pvz., sumažinti ligoninių farmacijos išlaidas, gerinti įvairių priežiūros rūšių koordinavimą ir paskatas veiksmingai naudoti išteklius. Imtis priemonių neapmokėtiems valdžios sektoriaus įsiskolinimams sumažinti, vengti tolesnio jų didėjimo ir reguliariai skelbti neapmokėtų sumų duomenis. Priimti indeksavimo panaikinimo įstatymą, kuriuo būtų sumažintas kainų inertiškumo mastas viešųjų išlaidų ir pajamų srityje, kad jis įsigaliotų ne vėliau kaip 2014 m. pradžioje, ir apsvarstyti galimybę imtis papildomų veiksmų siekiant apriboti indeksavimo išlygų taikymą. Ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje užbaigti tvarumo veiksnio sureguliavimą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis finansinis pensijų sistemos stabilumas, be kita ko, didinant faktinį pensinį amžių derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais.

2.

Ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėn. atlikti sisteminę mokesčių sistemos peržiūrą. Apsvarstyti galimybę dar labiau apriboti mokesčių išlaidas tiesioginių mokesčių srityje, išnagrinėti galimybes dar labiau apriboti lengvatinių PVM tarifų taikymą ir imtis papildomų veiksmų, susijusių su aplinkos mokesčiais, visų pirmaakcizo mokesčiais ir kuro mokesčiais. Imtis papildomų priemonių įsiskolinimui palankaus mokestinio iškraipymo, susijusio su pelno apmokestinimu, problemai spręsti. Aktyviau kovoti su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu.

3.

Įgyvendinti finansų sektoriaus programą, skirtą finansų įstaigoms rekapitalizuoti, įskaitant 2012 m. lapkričio mėn. priimtas priemones, kuriomis skatinamas ne bankų tarpininkavimas.

4.

Ne vėliau kaip 2013 m. liepos mėn. užbaigti 2012 m. darbo rinkos reformos, įskaitant visus jos tikslus ir priemones, vertinimą ir, jei būtina, ne vėliau kaip 2013 m. rugsėjo mėn. pateikti pakeitimų. Ne vėliau kaip 2013 m. liepos mėn. priimti 2013 m. nacionalinį užimtumo planą ir nedelsiant įvykdyti rezultatyvią aktyvios darbo rinkos politikos reformą, be kita ko, gerinant konsultavimo tikslingumą ir veiksmingumą. Stiprinti ir modernizuoti viešąsias įdarbinimo tarnybas siekiant užtikrinti veiksmingą individualizuotą pagalbą bedarbiams pagal jų profilius ir mokymo poreikius. Didinti vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams skirtų perkvalifikavimo mokymo programų veiksmingumą. Užtikrinti visapusišką bendro darbo portalo veikimą ir sparčiau įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą įdarbinimo paslaugų srityje, kad jis veiksmingai vyktų jau 2013 m.

5.

Įgyvendinti kovos su jaunimo nedarbu priemones ir atidžiai stebėti jų veiksmingumą, kaip numatyta 2013–2016 m. jaunimo verslumo ir užimtumo strategijoje, pvz., vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą. Toliau stengtis didinti švietimo ir mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, konkrečiai pereinant į kitą dualinio profesinio mokymo etapą po dabartinio bandomojo etapo ir įvedant visapusišką mokinių mokymosi rezultatų stebėjimo sistemą ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje.

6.

Priimti ir įgyvendinti priemones, būtinas asmenų, kuriems gresia skurdas ir (arba) socialinė atskirtis, skaičiui mažinti, tam stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką siekiant pagerinti labiau nuo darbo rinkos atitrūkusių asmenų galimybes įsidarbinti ir gerinti paramos tikslingumą, veiksmingumą ir efektyvumą, įskaitant kokybiškas paramos šeimoms paslaugas.

7.

Skubiai priimti ir įgyvendinti Įstatymo dėl rinkos bendrumo projektą ir sparčiau imtis visų papildomų veiksmų, kad jis būtų kuo greičiau įgyvendintas. Užtikrinti naujai sukurtos priežiūros institucijos veiksmingumą, autonomiją ir nepriklausomybę. Ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje priimti ir įgyvendinti Įstatymą dėl laisvųjų profesijų ir asociacijų, siekiant pašalinti bet kokius nepagrįstus apribojimus imtis laisvųjų profesijų ir jomis verstis, ir Įstatymą dėl verslumo. Pergrupuoti ir koncentruoti įmonių internacionalizavimo rėmimo sistemas. Sumažinti licencijavimo (taip pat pramoninės veiklos licencijavimo) procedūrų skaičių ir jas sutrumpinti, taip pat plačiau taikyti skubaus verslo (išskyrus mažmeninę prekybą) liudijimų išdavimo metodą. Peržiūrėti bendrovių ir fizinių asmenų nemokumo sistemas, įskaitant asmeninės verslininkų atsakomybės ribojimą ir daugiau galimybių atsigauti bankrutavusioms įmonėms suteikimą. Panaikinti nepagrįstus didelių mažmeninės prekybos centrų steigimo apribojimus. Ne vėliau kaip 2014 m. kovo mėn. peržiūrėti reglamentavimo sistemos veiksmingumą, kad būtų remiama būsto nuomos rinkos plėtra.

8.

Spręsti elektros energijos tarifo deficito problemą ir tam ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje patvirtinti ir įgyvendinti struktūrinę elektros energijos sektoriaus reformą. Dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti elektros energijos ir dujų jungtis su kaimyninėmis šalimis. Sumažinti viešiesiems finansams tenkantį neapibrėžtąjį įsipareigojimą dėl nepelningos transporto infrastruktūros. Įsteigti nepriklausomą stebėsenos tarnybą, siekiant prisidėti prie būsimų pagrindinių infrastruktūros projektų vertinimo. Imtis priemonių, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų srityje.

9.

Pagal pateiktą tvarkaraštį patvirtinti vietos administravimo reformą ir ne vėliau kaip 2013 m. spalio mėn. apibrėžti planą, kaip didinti visos viešojo administravimo sistemos veiksmingumą. Patvirtinti ir įgyvendinti pradėtas reformas, skirtas teismų sistemos veiksmingumui didinti.