30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/37


TARYBOS REKOMENDACIJA

2013 m. liepos 9 d.

dėl 2013 m. Vengrijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2016 m. Vengrijos konvergencijos programos

2013/C 217/10

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl Vengrijos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl 2012–2015 m. Vengrijos konvergencijos programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Vengrija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

Europos Parlamentas aktyviai dalyvavo Europos semestre pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė Rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje ir Rezoliuciją dėl indėlio į 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Vengrijos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Vengrijoje susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina stebėti ir dėl kurio būtina imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma toliau reikia labai daug dėmesio vykstančiam labai neigiamos grynosios tarptautinių investicijų pozicijos koregavimui, kuris daugiausia susijęs su privačiojo sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimu esant labai didelei valdžios sektoriaus skolai ir silpnai verslo aplinkai, kad būtų sumažinta didelė neigiamo poveikio ekonomikos veikimui rizika;

(9)

2013 m. balandžio 22 d. Vengrija pateikė 2013 m. nacionalinę reformų programą, o 2013 m. balandžio 24 d. – 2012–2016 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi konvergencijos programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra šiek tiek optimistinis. Vengrijos valdžios institucijų 2013 ir 2014 m. augimo projekcijos (atitinkamai 0,7 % ir 1,9 %) yra maždaug puse procentinio punkto didesnės už Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę. Konvergencijos programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – iki 2012 m. tvariai panaikinti perviršinį deficitą, kaip nustatyta Tarybos pagal 2012 m. kovo 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal pervišinio deficito procedūrą, ir toliau laikytis vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo. 2012 m. Vengrija dėjo dideles fiskalines pastangas ir, esant 1,9 % BVP biudžeto deficitui, viršijo Tarybos rekomenduotą 2,5 % BVP tikslą; to pasiekti jai iš dalies padėjo papildomos vienkartinės pajamos, kurios siekė 0,2 % BVP ir papildė Tarybos rekomendacijos paskelbimo metu jau žinomas pajamas. Tačiau 2012 m. ir vėlesnių metų korekcinės priemonės, ypač 2012 m. rudenį paskelbtos priemonės, daugiausia buvo orientuotos į pajamas, visų pirma pastangos buvo nukreiptos į tam tikrus sektorius, todėl kyla abejonių dėl konsolidavimo pastangų tvarumo. Remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze tiek 2013 m., tiek 2014 m. reikia imtis papildomų veiksmų perviršiniam deficitui tvariai panaikinti. Po Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozės paskelbimo vyriausybė priėmė naują korekcinių priemonių dokumentų rinkinį, pagrindinį dėmesįs skiriant išlaidoms, kuriame, remiantis atnaujintu Komisijos vertinimu, numatoma, kad 2013 ir 2014 m. taikant naujas priemones deficitas nesieks 3 % BVP ribos.

Konvergencijos programoje nustatytas naujas – 1,7 % BVP vidutinės trukmės laikotarpio struktūrinio balanso tikslas (palyginti su ankstesne – 1,5 % BVP verte). Naujas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. 2012 m. Vengrijos struktūrinis balansas siekė – 0,7 % BVP, t. y. gerokai viršijo patikslintą vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, be to, Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatoma, kad prognozės laikotarpiu vidutinės trukmės laikotarpio tikslo bus laikomasi ir 2013 m. struktūrinis balansas bus – 1,1% BVP, o 2014 m. – – 1,8% BVP. Dėl priemonių, patvirtintų paskelbus Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę, struktūrinis balansas ir 2014 m. galėtų viršyti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą. Vyriausybės išlaidų atėmus diskrecinių priemonių pajamas augimo tempas 2013 ir 2014 m. apskritai atitiks pamatinį vidutinės trukmės laikotarpio potencialaus BVP augimo rodiklį, tačiau, kaip planuojama, 2015 ir 2016 m. jį smarkiai viršys. Taigi per šiuos dvejus metus Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijaus laikomasi nebus. Vyriausybė planuoja valstybės skolos ir BVP santykį programos laikotarpiu nuolatos mažinti (nuo 79,2 % 2012 m. iki 77,2 % 2014 m. ir 73,4 % 2016 m.), bet jis vis tiek viršys 60 % BVP pamatinę vertę. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje atsižvelgus į konsolidavimo planams kylančius pavojus, priešingai, 2014 m. tikėtasi vos pastebimo mažėjimo iki 78,9 % BVP, kuris turėtų būtų apie 0,5 procentinio punkto žemesnis pritaikius naujas korekcines priemones. Nuo 2013 m. Vengrijai bus taikomas pereinamasis laikotarpis dėl skolos kriterijaus laikymosi ir, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, šalis daro pakankamą pažangą siekdama šio skolos kriterijaus laikytis 2013 ir 2014 m.;

(11)

vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema vis dar yra tik orientacinė, vadinasi, fiskalinio planavimo laikotarpis atitinka tik faktinius biudžeto metus. Be to, nepaisant kai kurių paskutinių patobulinimų, Fiskalinės tarybos privalomos užduotys ir analitiniai ištekliai kol kas nėra proporcingi jai pavestam beprecedenčiam veto įgaliojimui ir būtinybei vykdyti sistemingą ex post vertinimą, ar laikomasi skaitinių fiskalinių taisyklių. Sustiprinta vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema ir išplėsta Fiskalinės tarybos privaloma kompetencija padėtų sustiprinti neseniai patobulintos fiskalinio valdymo sistemos tvirtumą ir patikimumą;

(12)

Vengrijos finansų sektorius sparčiai mažina finansinį įsiskolinimą – iš dalies tą lemia kai kurios politinės priemonės, labai neigiamai paveikusios bankų pelningumą ir paskatinusios kredito sąlygų sugriežtinimą. Vienas iš didžiausių iššūkių finansų sektoriui – valdyti dėl augančio neveiksnių paskolų skaičiaus prastėjančią portfelio kokybę. Pastaraisiais metais vyriausybė, kai kuriais atvejais nepasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis bankų sektoriuje, priėmė keletą priemonių, kuriomis siekta padėti skolininkams, paėmusiems paskolas užsienio valiuta. Tačiau šios priemonės ne visada orientuotos į probleminius skolininkus. Priėmus kelias priemones per trumpą laiką gali didėti skolininkų neatsakingo elgesio rizika, nes jie nuolat tikėsis tolesnės valdžios pagalbos. Pasaulinė finansų krizė parodė, kokiu mastu dabartinė bankų sistema gali priversti nacionalines valdžios institucijas imtis veiksmų finansiniam stabilumui išsaugoti. Pagal pirmąją finansinės pagalbos Vengrijai programą akcentuotas modernios priežiūros poreikis, įskaitant efektyvių įgaliojimų suteikimą finansų priežiūros institucijai kritiniu atveju ir bankų ar investicinių įmonių pertvarkymo mechanizmo nustatymą. Nors per pastaruosius trejus metus Vengrijos finansų priežiūros institucijos įgaliojimai smarkiai išplėsti, įstatymų leidėjas jai nesuteikė pakankamų stebėsenos įgaliojimų;

(13)

Vengrija nesilaikė 2012 m. rekomendacijos nustatyti neiškraipomąją, stabilią įmonių apmokestinimo sistemą ir padidino mokesčių naštą tam tikriems įmonių sektoriams, juos apmokestinusi nuolatiniais sektoriniais papildomais mokesčiais. Nors naujų smulkiojo verslo mokesčių įvedimas pagal Darbo apsaugos įstatymą yra tinkamos struktūros, kelių skirtingų mokesčių tarifų egzistavimas įmonių sektoriuose trukdo veiksmingai paskirstyti išteklius ir daro poveikį investicijoms ir skolinimui. Siekiant mažinti darbo jėgai taikomų mokesčių pleišto poveikį, žengtas teisingas žingsnis – pagal Darbo apsaugos įstatymą nustatytas sumažintas socialinių draudimo įmokų tarifas. Tačiau mažai uždirbantiems darbuotojams būdingas mokesčių pleištas vis dar didelis, tad siekiant atsižvelgti į šios grupės poreikius sistemą reikėtų tobulinti. Be to, Vengrija planuoja spręsti mokestinių prievolių nevykdymo problemą keliomis priemonėmis, kaip antai visų kasos aparatų privalomu ryšiu su mokesčių administratoriumi. Energijos mokesčių srityje taikytos priemonės neskatino mažinti energijos suvartojimo ir darė iškraipomąjį poveikį;

(14)

nežiūrint pastarojo meto pagerėjimų, žemas užimtumo lygis siejamas su labai žemu dalyvavimu darbo rinkoje. Jaunimo nedarbas išaugo nuo 11 % 2001 m. iki 28,1 % 2012 m. Viešųjų darbų sistema, kuriai naudojami įvairūs biudžeto ištekliai, siekiama užuot mokėjus socialines pašalpas ilgalaikiams bedarbiams teikti su darbu susijusių pajamų, tačiau jos ilgalaikis poveikis didinant galimybes įsidarbinti dar turi būti įrodytas. Vengrija sustiprino aktyvios darbo rinkos politikos veiksmus, tačiau kai kuriems palankių sąlygų neturintiems asmenims turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos jais naudotis. Suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą dar vis neaktyviausias Sąjungoje. Per pastaruosius penkerius metus moterų užimtumo lygis išliko toks pats žemas. Siekdama skatinti moteris dalyvauti darbo rinkoje, vyriausybė plėtė vaikų priežiūros paslaugas ir skatino lanksčią darbo tvarką. Socialinė padėtis toliau prastėja: 31 % gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis, didelė dalis žmonių patiria sunkių materialinių nepriteklių. Skurdas toliau neproporcingai įsigalėjęs palankių sąlygų neturinčiose srityse ir bendruomenėse, visų pirma romų bendruomenėje;

(15)

dėl keleto priemonių, įskaitant apribojimus investuotojams, ir nestabilios reguliavimo sistemos verslo aplinka Vengrijoje per pastaruosius trejus metus nuolat prastėjo. Neseniai nustatyti apribojimai, kurių poveikis užsienio investuotojams neproporcingas, daugiausia susiję su paslaugų sektoriumi, įskaitant mažmeninę prekybą. Supaprastintos valdžios programoje numatyta 114 priemonių įmonių administracinei naštai sumažinti maždaug 500 mlrd. forintų, tačiau programos įgyvendinimas šiek tiek vėluoja. Viešojo pirkimo sričiai toliau būdinga menka konkurencija, nors 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas įstatymas. Pagrindinę Vengrijos programos dalį sudaro kovos su korupcija programa. Tačiau kovos su korupcija programa pagrindinis dėmesys skiriamas viešajai administracijai ir nesprendžiama nei nepakankamo įstatymų vykdymo užtikrinimo šioje srityje problema, nei griežtesnės partijų finansavimo, keliančio didelį susirūpinimą, kontrolės problema. Nežiūrinti to, kad yra jau įgyvendinami pagrindiniai veiksmai, daugelio deklaruotų veiksmų dar nesiimta. Problemų kelia ir įgyvendintų priemonių stebėjimo trūkumas. 2012 ir 2013 m. įvykiai Vengrijoje privertė suabejoti teismų sistemos nepriklausomumu. Pagal Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę Vengrija laikoma nuosaikia novatore. Verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) daugiausia atliekamos užsienio kapitalo įmonių;

(16)

Vengrijai pavyko sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Tačiau atsižvelgiant į toliau vyraujančius didelius regionų skirtumus, jei naujai nustatyti centralizuotos valstybinės švietimo sistemos elementai nebus įgyvendinami apdairiai, gali didėti neigiamas poveikis, socialinė nelygybė ir segregacija. Nors pastaraisiais metais į aukštojo mokslo įstaigas įstojančių studentų skaičius smarkiai išaugo, reikia daugiau pastangų siekiant ES vidurkio ir strategijos „Europa 2020“ nacionalinio tikslo. Turėtų būti užtikrinama, kad vykstanti aukštojo mokslo reforma pagerintų prieigą palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams įstoti studijuoti;

(17)

Szello Kalmano plane, kuriuo siekiama didinti viešojo transporto ekonominį efektyvumą ir veikimą, numatytų priemonių įgyvendinimas smarkiai vėluoja, o visapusiškos transporto strategijos nebuvimas trukdo transporto sistemos finansų tvarumui. Nors, kaip rekomenduota 2012 m., Vengrija tinkamai išplėtė energijos tinklų jungtis su savo kaimynėmis, susirūpinimą vis dar kelia tai, kad energetikos reguliavimo institucija negali nepriklausomai nustatyti energijos tarifų, o reguliuojamų energijos kainų dalis – labai didelė namų ūkio vartotojams ir mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms (MVDĮ);

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vengrijos ekonominės politikos analizę. Įvertinusi nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą, ji pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–5 ir 7 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Vengrijai 2013–2014 m. imtis šių veiksmų:

1.

Vykdyti patikimą augimą skatinančią fiskalinę strategiją, patikslinant reikalingas priemones, orientuotas į išlaidų mažinimą, ir išlaikyti patikimą fiskalinę būklę, kuria užtikrinamas vidutinės trukmės laikotarpio tikslo įgyvendinimas per konvergencijos programos laikotarpį. Remiantis minėtais veiksmais, patikimai mažinti valdžios sektoriaus skolą, kartu siekiant mažinti susidariusį makroekonominį disbalansą. Tobulinti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemą, įpareigojant jos privalomai laikytis ir ją glaudžiai susiejant su skaitinėmis fiskalinėmis taisyklėmis. Fiskalinei tarybai suteikti daugiau įgaliojimų ir didinti jos skaidrumą, įskaitant įgaliojimus vykdyti sistemingą ex post stebėjimą, ar laikomasi skaitinių fiskalinių taisyklių, ir periodiškai rengti makrofiskalines prognozes ir esminių politikos pasiūlymų poveikio biudžetui vertinimus.

2.

Padėti atkurti įprastines skolinimo ekonomikai sąlygas, pirmiausia gerinant kapitalo kaupimo pajėgumus finansų sektoriuje, inter alia, mažinant šiam sektoriui dabar tenkančią papildomą naštą. Gerinti portfelio kokybę, iš bankų balansų pašalinant blogą turtą, aktyviai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis dėl naujų politikos iniciatyvų ir užtikrinti, kad naujos politikos priemonės nedidintų skolininkų neatsakingo elgesio rizikos. Gerinti finansinį reguliavimą ir priežiūrą, visų pirma Vengrijos finansų priežiūros institucijai suteikiant efektyvesnių įgaliojimų kritiniu atveju ir nustatant bankų ar investicinių įmonių pertvarkymo tvarką.

3.

Užtikrinti stabilią, geriau subalansuotą ir nuspėjamą pelno mokesčių sistemą. Siekiant skatinti augimą ir užimtumą, supaprastinti pelno apmokestinimą ir kuo labiau sumažinti išteklių paskirstymo iškraipymą, kurį lemia skirtingiems sektoriams taikomi skirtingi mokesčiai. Toliau koreguoti darbo jėgos apmokestinimą taip, kad jis skatintų užimtumą, t. y. mažai uždirbantiems darbuotojams mokesčių pleištą mažinti, inter alia, tobulinant tinkamumo kriterijus pagal Darbo apsaugos įstatymą ir keičiant jiems taikomus mokesčius aplinkosaugos mokesčiais. Sparčiau užbaigti įgyvendinti jau paskelbtas priemones, kuriomis siekiama gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir mažinti jo sąnaudas.

4.

Spręsti jaunimo nedarbo problemą, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą (6). Stiprinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir tobulinti Valstybinės užimtumo tarnybos klientų profilio nustatymo sistemą. Mažinti viešųjų darbų sistemos dominavimą taikant užimtumo priemones ir stiprinti šios sistemos aktyvumo skatinimo elementus. Stiprinti mokymo programas, siekiant didinti mokymosi visą gyvenimą dalyvių skaičių. Siekiant skatinti moteris dirbti, toliau plėsti vaikų priežiūros paslaugas. Siekiant mažinti skurdą, ypač vaikų ir romų skurdą, užtikrinti, kad į Nacionalinės socialinės integracijos strategijos tikslą būtų atsižvelgta visose politikos srityse.

5.

Sukurti verslui palankią aplinką, visų pirma atkurti patrauklias sąlygas tiesioginiams užsienio investuotojams, didinant reguliavimo sistemos stabilumą ir skatinant konkurenciją rinkoje. Užtikrinti visišką numatytų priemonių įgyvendinimą, kad būtų sumažinta administracinė našta, viešojo pirkimo srityje padidinta konkurencija ir toliau imtasi tinkamų kovos su korupcija priemonių. Toliau stiprinti teisminę sistemą. Panaikinti neseniai nustatytas kliūtis paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninę prekybą. Teikti tikslines paskatas novatoriškoms įmonėms remti.

6.

Įgyvendinti nacionalinę kovos su mokyklos nebaigimu strategiją ir užtikrinti, kad švietimo sistema visiems jaunuoliams suteiktų darbo rinkoje reikalingų įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikaciją. Gerinti galimybes integruotis bendrojo mokslo sistemoje tiems, kurie neturi palankų sąlygų, ypač romams. Remti perėjimą tarp įvairių švietimo pakopų, taip pat ieškant darbo. Įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, užtikrinsiančią geresnius tretinio išsilavinimo rezultatus, ypač tarp palankių sąlygų neturinčių studentų.

7.

Laipsniškai panaikinti reguliuojamas energijos kainas, kartu užtikrinant veiksmingą ekonomiškai pažeidžiamų vartotojų apsaugą. Imtis tolesnių veiksmų nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumui užtikrinti. Užtikrinti valstybės valdomų transporto sektoriaus įmonių finansų tvarumą, mažinant veiklos sąnaudas ir didinant pajamas.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. ŠADŽIUS


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)  Toliau taikomą 2013 m. pagal 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimą 2013/208/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 118, 2013 4 30, p. 21).

(4)  OL C 219, 2012 7 24, p. 40.

(5)  Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.

(6)  Sukurta 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija (OL C 120, 2013 4 26, p. 1).