30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/27

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir kuri daugiausia dėmesio skiria toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) (toliau – 2012 m. rekomendacija) dėl Prancūzijos 2012 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2016 m. Prancūzijos stabilumo programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Prancūzija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Prancūzijos nuodugnios apžvalgos rezultatus. Remdamasi analize, Komisija daro išvadą, kad Prancūzijoje susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį būtina stebėti ir dėl kurio reikia imtis ryžtingų politinių veiksmų. Visų pirma toliau reikia dėmesio prekybos balanso ir konkurencingumo padėties pablogėjimui, kurį lemia tiek su sąnaudomis susiję, tiek nesusiję veiksniai, taip pat atsižvelgiant į blogėjančią išorės poziciją ir didelę valstybės skolą, kad būtų sumažinta neigiamo poveikio Prancūzijos ekonomikos ir ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui rizika, visų pirma atsižvelgiant į Prancūzijos ekonomikos dydį;

(9)

2013 m. balandžio 30 d. Prancūzija pateikė savo 2013 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2012–2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad nepaisant didelio masto konsolidavimo priemonių, kuriomis nominalus deficitas sumažintas nuo 7,5 % BVP 2009 m. iki 4,8 % BVP 2012 m., Prancūzijai nepavyks ištaisyti perviršinio deficito ne vėliau kaip 2013 m. pagal 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją. Tokią padėtį visų pirma lėmė prastesnė, nei planuota priimant 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją, ekonominė aplinka, kurią tik iš dalies kompensavo neplanuotos pajamos, tuo tarpu priemonės buvo labiau nukeltos į laikotarpio pabaigą. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2013 m. yra tikėtinas, tačiau 2014 m. – per daug optimistinis. Visų pirma valdžios institucijos tikisi, kad po sąstingio 2012 m. (0 %) ir 2013 m. (+0,1 %) BVP 2014 m. augs 1,2 %, darant prielaidą, kad bus imtasi fiskalinių priemonių valdžios sektoriaus deficitui sumažinti iki 2,9 % BVP 2014 m. Palyginti Komisija 2014 m. prognozuoja 1,1 % BVP augimą, remdamasi prielaida, kad politika nesikeis, t. y. taikydama scenarijų, pagal kurį atsižvelgiama tik į priemones, kurios jau priimtos arba pakankamai sukonkretintos, todėl 2014 m. prognozuoja 4,2 % BVP deficitą. Stabilumo programoje apibrėžtos biudžeto strategijos pagrindinis tikslas – įvykdyti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, t. y. pasiekti struktūriniu požiūriu subalansuotą biudžetą, kaip nurodyta 2012-2016 m. stabilumo programoje. Tai platesnio užmojo tikslas, nei reikalaujama Stabilumo ir augimo paktu. Vidutinės trukmės laikotarpio tikslo įgyvendinimas suplanuotas iki 2016 m., palyginti su 2012-2016 m. stabilumo programoje nurodytu 2015 m. terminu.

Stabilumo programoje nustatytas planuojamas nominalus deficitas atitinka tikslą panaikinti perviršinį deficitą ne vėliau kaip 2014 m., t. y. vienais metais vėliau nei 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos nustatytas patikslintas terminas pagal perviršinio deficito procedūrą (toliau – PDP). Atsižvelgdama į stabilumo programoje numatytą per daug optimistinę 2014 m. augimo prognozę, Taryba mano, kad, jei nebus imtasi papildomų priemonių iš esmės sustiprinti tų metų fiskalinėms priemonėms, šios valdžios institucijų numatytos priemonės nesuderinamos su tikslu faktiškai panaikinti perviršinį deficitą ne vėliau kaip 2014 m. Konkretumo trūksta ir planuojamoms sutaupyti lėšoms, ir papildomoms pajamoms. Šiomis aplinkybėmis reikia patikslinti tiek 2014 m., tiek 2015 m. priemones, kuriomis perviršinis deficitas pagal Tarybos rekomendaciją būtų patikimai ištaisytas ne vėliau kaip 2015 m. Komisijos perskaičiuotas struktūrinis balansas 2016 m., manoma, bus –0,4 % BVP (–0,3 % BVP 2017 m.), taigi iki programos laikotarpio pabaigos vidutinės trukmės laikotarpio tikslas pasiektas nebus. Planuojama, kad pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo 2016 m. bus lygi 0,3 % BVP, t. y. nesieks 0,5 % BVP lyginamojo dydžio. Nuo krizės pradžios valdžios sektoriaus skola smarkiai išaugo. Skolos ir BVP santykis, kuris 2007 m. buvo 64,2 %, 2012 m. pasiekė 90,2 %, o 2014 m., remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, toliau augs iki 96,2 %. Valdžios institucijos planuoja, kad skolos santykis 2014 m. pakils iki 94,3 % BVP, o 2017 m. nukris iki 88,2 %. Nuo 2016 m. Prancūzijai bus taikomas pereinamasis laikotarpis dėl skolos kriterijaus laikymosi;

(11)

atsižvelgiant į didelę ir toliau didėjančią skolą ir tai, kad perviršinio deficito ištaisymo terminas yra vėl nukeltas iki 2015 m., 2013 m. yra dar svarbiau griežtai vykdyti biudžetą, o vėlesniais metais – ryžtingai vykdyti didelio masto konsolidavimo priemones. Visų pirma, labai svarbu smarkiai sulėtinti Prancūzijos viešųjų išlaidų augimą, kad jis neviršytų potencialaus BVP augimo, nes struktūrinio deficito gerinimo veiksmai iki šiol buvo daugiausia susieti su pajamomis. Šiuo atžvilgiu dabar vykdoma viešųjų išlaidų peržiūra (pranc. Modernisation de l’action publique), be centrinės valdžios, apimanti vietos valdžią ir socialinio draudimo administracijas, turėtų parodyti, kaip būtų galima toliau gerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą. Taip pat siekiant didesnės sąveikos, veiksmingumo ir lėšų taupymo, esama galimybių toliau paprastinti skirtingus administracijų lygmenis ir kompetencijas. Ši problema turėtų būti sprendžiama planuojamu priimti nauju decentralizavimo įstatymu. Atsižvelgiant į numatomą valstybinės sveikatos priežiūros išlaidų augimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, būsimas viešąsias išlaidas sveikatos priežiūrai, visų pirma išlaidas vaistams, būtina atidžiau nagrinėti ir didinti ekonominį jų veiksmingumą. Nors 2010 m. reforma siekta ne vėliau kaip 2018 m. sistemą subalansuoti, iš neseniai paskelbtų Pensijų patariamosios tarybos („Conseil d'orientation des retraites“) projekcijų aiškėja nuolatinis pensijų sistemos deficitas iki 2018 m. Be to, dalinis 2010 m. reformos panaikinimas neatitinka 2012 m. rekomendacijos. Vadinasi, iki 2020 m. pensijų sistemai bus vis dar būdingas didelis deficitas, todėl šiai padėčiai taisyti, nedarant poveikio sistemos tinkamumui, skubiai būtinos naujos politikos priemonės.

Tokios priemonės galėtų apimti tolesnį minimalaus pensinio ir pensinio amžiaus ilginimą, taip pat ir stažo, kurio reikia norint gauti visą pensiją, ilginimą, indeksavimo taisyklių pritaikymą ir daugybės tam tikrų kategorijų darbuotojams taikomų lengvatų, palyginti su bendrąja pensijų sistema, peržiūrą. Prancūzijos Vyriausybė nusprendė visapusiškai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, siekdama parengti reformą ir sustiprinti savo atsakomybę. Dėl neigiamo poveikio darbo sąnaudoms reikėtų vengti socialinio draudimo įmokų didinimo. Atsižvelgiant į problemišką Prancūzijos viešųjų finansų padėtį, siekiant remti ir didinti ilgalaikio Prancūzijos ekonomikos augimo potencialą labai svarbu fiskalines priemones sustiprinti papildomomis struktūrinių reformų priemonėmis;

(12)

kaip nurodyta 2013 m. nuodugnioje apžvalgoje, sprendžiant iš pastarųjų metų Prancūzijos užimamos dalies eksporto rinkose smarkaus mažėjimo, šalies konkurencingumas ir toliau yra problemiškas. 2012 m. lapkričio mėn. Vyriausybė pasiūlė keletą politikos priemonių pagal Konkurencingumo paktą. Esminis žingsnis mažinant darbo sąnaudas – pelno mokesčio kreditas (pranc. crédit d’impôt pour la compétitivité et l’emploi, CICE), kurio planuojamas metinis poveikis siekia 20 mlrd. EUR. Tačiau būtų galima imtis ir kitų priemonių, nes naujasis mokesčio kreditas tik perpus sumažina spragą tarp darbo užmokesčio medianos Prancūzijos mokesčių pleišto ir EBPO vidurkio. Be to, net atsižvelgus į koregavimą pagal CICE, nuo 2010 m. priimtomis įmonėms skirtomis fiskalinėmis priemonėmis, įskaitant mokesčių išlaidų mažinimą, verslo apmokestinimas apskritai padidintas. Kaip pabrėžiama 2012 m. rekomendacijoje, nors 2012 m. liepos mėn. minimalus darbo užmokestis padidintas nedaug, tai gali neigiamai paveikti darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą. 2002–2012 m. minimalus valandinis darbo užmokestis padidėjo 38 % (arba 16 % realiąja verte). Didelį minimalų darbo užmokestį, kuris sudaro 60 % darbo užmokesčio medianos, darbdaviams kompensuoja jiems taikomos kelios socialinio draudimo įmokų lengvatos. Susijusios sąnaudos, tenkančios viešiesiems finansams, 1992–2002 m. sparčiai augo ir po to stabilizavosi ties 1 % BVP riba. Be to, alternatyviomis priemonėmis, kaip antai pajamų rėmimo planais (pranc. Prime pour l'emploi, Revenu de solidarité active), dirbančiųjų skurdo problema sprendžiama veiksmingiau negu užtikrinant minimalų darbo užmokestį;

(13)

kiek tai susiję su konkurencingumu pagal kitus veiksnius nei kainos, Vyriausybė neseniai atnaujino šalies eksporto strategiją, tačiau mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) internacionalizavimą skatintų eksportui skirtų tinklų ir partnerysčių plėtros rėmimas. Žvelgiant plačiau, galima būtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta MVĮ augimui palanki verslo aplinka. Nepaisant didelių pastangų, kurias demonstravo moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai imlių sektorių įmonės, ir joms skirtos nemažos vyriausybės paramos (būtent, mokslinių tyrimų mokesčių kreditas), aukštųjų technologijų ir vidutinių–aukštųjų technologijų sektoriai sudaro tik nedidelę, be to, mažėjančią Prancūzijos ekonomikos dalį. Taigi, toliau skatinti MVĮ ir tarpinio dydžio įmonių kūrimą ir augimą šiuose sektoriuose reikia sudarant geresnes inovacijas ir verslumą skatinančias sistemos sąlygas. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų komerciniam naudojimui, privačių kaimynystėje įsikūrusių įmonių bendradarbiavimui ir MVĮ internacionalizavimui skatinti taip pat būtų galima pritaikyti branduolių politiką, parengtą siekiant kurti sąsajas tarp valstybinių mokslinių tyrimų ir privačių įmonių. Be to, doktorantūros studijoms ir mokslinių tyrimų patirčiai reikėtų suteikti pakankamo patrauklumo, kad sąsajos tarp privačių įmonių ir mokslinių tyrimų įstaigų būtų toliau puoselėjamos;

(14)

paslaugų srityje 2012 m. padaryta labai nedidelė pažanga. Visų pirma nebuvo inicijuota jokios horizontalios reformos nepagrįstiems apribojimams, taikomiems reglamentuojamiems sektoriams ir profesijoms, šalinti. Daugelio profesinių paslaugų teikėjų teisinei formai ir akcijų portfelio struktūrai toliau taikomi apribojimai (pvz., apribojimai, taikomi veterinarų ir teisininkų kapitalo nuosavybei). Kai kuriuose sektoriuose (pvz., taksi, tam tikros sveikatos priežiūros profesijos, notarai ir kitos teisininkų profesijos) liko nepanaikintos kitos didelės kliūtys, trukdančios į juos patekti arba verstis praktika (pvz., komerciniai pranešimai, kvotos arba teritoriniai apribojimai). Mažmenos sektoriui vis dar taikoma keletas reguliavimo priemonių, pavyzdžiui, nepatogios ir daug laiko užimančios leidimų išdavimo procedūros steigiant mažmeninės prekybos vietas. Be to, dabartiniu draudimu pardavinėti prekes žemesne nei savikaina kaina rinka įvairiai iškraipoma, nors tikslą paremti gamintojus ir smulkiuosius prekybininkus būtų galima veiksmingai pasiekti mažiau padėtį iškraipančiomis priemonėmis. Šie perdėti apribojimai, taikomi reglamentuojamiems sektoriams ir profesijoms, kliudo konkurencijai ir paprastai lemia aukštesnes kainas. Kaip matyti iš nuodugnios apžvalgos, aukštesnės tarpininkų paslaugų kainos, kurios sudaro beveik ketvirtį gamybos sektoriaus gamybos sąnaudų, galiausiai atsiliepia Prancūzijos įmonių konkurencingumui už šalies ribų. 2012 m. menka pažanga padaryta tinklų pramonės šakose. Prancūzijos elektros energijos rinkos koncentracija išlieka viena iš didžiausių Sąjungoje. Reguliuojamos elektros energijos ir dujų kainos iškreipia konkurenciją ir toliau kliudo į rinką patekti naujiems dalyviams. Ne namų ūkiams taikomi reguliuojami tarifai turėtų būti panaikinti pagal tvarkaraštį, suderintą su Prancūzijos valdžios institucijomis. Konkurenciją elektros energijos rinkoje taip pat pagyvintų didesnio pajėgumo jungtys su kaimyninėmis šalimis ir skelbiami konkursai dėl hidroelektrinių koncesijų.

Geležinkelių sektoriuje geležinkelio krovinių rinka mažėjo keletą metų (pvz., 2006–2011 m. apimtis t/km sumažėjo 17 %), o keleivių vežimas geležinkeliais, išskyrus tarptautines paslaugas, konkurencijos neįsileidžia. Artėjančia reforma reikėtų užtikrinti, kad bet kuris naujas jungtinis infrastruktūros valdytojas liktų nepriklausomas nuo rinkoje įsitvirtinusio operatoriaus ir galėtų naujiems dalyviams užtikrinti sąžiningą patekimą į rinką be diskriminacijos;

(15)

Prancūzijos mokesčių sistema ir toliau yra sudėtinga, dėl įvairiausių išimčių, specialių lengvatų ir dažno teisės aktų kaitaliojimo jos veiksmingumas mažas. Nepaisant pastangų sumažinti ir racionalizuoti mokesčių išlaidas, dėl to parandamų pajamų suma išlieka didelė. Augimą ir socialinę gerovę labiau skatintų plačios bazės ir mažo tarifo pelno ir gyventojų pajamų apmokestinimas. Tarpinis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas nuo 2014 m. sausio mėn. bus pakeltas iki 10 % (dabar jis 7 %). Tai žingsnis teisinga linkme, tačiau būtina dėti papildomas pastangas. Apskritai mokesčių ir socialinio draudimo lengvatų sąnaudos išlieka labai didelės ir sudaro iki 10 % BVP. Nepaisant įrodyto kai kurių sumažintų PVM tarifų nepasiteisinimo, pvz., restoranų paslaugoms, nesiimta jokių tinkamai diferencijuotų politikos priemonių. Nustačius CICE mokesčių kreditą, iš dalies finansuojamą minėtu tarpinio PVM ir standartinio PVM tarifo padidinimu, mokesčių našta nuo darbo jėgos perkeliama į kitas sritis. Tačiau būtina imtis kitų veiksmų, visų pirma perskirstyti aplinkosaugos mokesčių dalį. Pernai Prancūzija priėmė keletą priemonių, kuriomis nustatytos mokestinės paskatos, taikomos įsiskolinimui ir įmonių apmokestinimui. Palūkanų atskaitymai taikomi sumoms, viršijančioms 3 mln. EUR, ir 15 % palūkanų, viršijančių šią ribą, nebus pripažintos atskaitomomis iš mokesčių 2013 m.; 2014 m. ši dalis bus 25 %. Tačiau padėtį būtų galima pagerinti dar labiau;

(16)

jaunimo nedarbas augo nuo 9,7 % 2010 m. iki 10,2 % 2012 m. Komisija prognozuoja, kad dėl nespartėjančio ekonomikos augimo 2013 m. nedarbas augs iki 10,6 %, o 2014 m. – iki 10,9 %. Šiomis aplinkybėmis susirūpinimą toliau kelia Prancūzijos darbo rinkos segmentacija. Tikimybė pereiti iš laikinos darbo vietos į nuolatinę 2010 m. buvo tik 10,6 %, palyginti su ES vidurkiu 25,9 %. Todėl be garantijų dirbantiems žemos kvalifikacijos darbuotojams paprastai tenka visa darbo rinkos prisitaikymo našta. 2013 m. gegužės mėn. priimtas įstatymas, grindžiamas 2013 m. sausio mėn. pasirašytu tarpprofesiniu socialinių partnerių susitarimu dėl darbo vietų garantijų. Juo numatyta daugiau teisių darbuotojams, sprendžiama atleidimo iš darbo teisinio neapibrėžtumo problema ir numatytas didesnis darbdavių lankstumas. Šis įstatymas – teigiamas žingsnis kuriant sklandžiau veikiančią darbo rinką. Tam tikrais atskirais klausimais šios reformos faktinis įgyvendinimas bei jos poveikis yra susiję su papildomų sektorių ar įmonių susitarimų priėmimu, kurių reikės, kad susitarimas visiškai įsigaliotų;

(17)

šeštadalis Prancūzijos jaunuolių meta mokslus ir profesinio rengimo kursus neįgiję kvalifikacijos. Tokia padėtis kelia ypač didelį susirūpinimą, nes jaunimo nedarbas 2012 m. pabaigoje siekė 25,4 %, o žemiausios kvalifikacijos jaunuoliams grėsė beveik dukart didesnė nedarbo rizika. Gamybinės praktikos skatinimo programos turėtų būti visų pirma orientuotos į žemiausios kvalifikacijos jaunuolius. Įveikiant šiuos iššūkius reikėtų nacionalines programas pritaikyti pagal jaunimo garantijų iniciatyvą, nustatytą 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija (5). Nepaisant 2009 m. pradėtų reformų, Prancūzijos suaugusiųjų, dalyvaujančių mokymosi visą gyvenimą veikloje, dalis (2012 m. 5,7 %, iš kurių 2,5 % žemos kvalifikacijos suaugusieji) nesiekia ES vidurkio. Planuojamas kompetencijos perkėlimas į regionines tarybas galėtų sudaryti sąlygas dabartinės sistemos trūkumams šalinti. Nepaisant jo žymaus didėjimo tendencijos, 55–64 m. darbuotojų užimtumas dar yra žemas ir atitinka ES valstybių narių medianą (45,7 % per paskutinį 2012 m. ketvirtį), ir nuo 2008 m. tik per pusę sumažino atotrūkį nuo ES vidurkio (nuo 7,4 punkto 2008 m. iki 3,8 punkto 2012 m.). Vyresnio amžiaus žmonių nedarbas auga tokiu pačiu greičiu kaip ir bendras nedarbas. Nors „kartų sutartys“ yra tinkamas žingsnis teisinga kryptimi, neaišku, kiek jos padės didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą ir palengvins sugrįžimą į darbą vyresnio amžiaus bedarbiams. Prancūzijos viešosios išlaidos bedarbio pašalpoms 2012 m. išaugo 5,3 %, o 2013 m., remiantis stabilumo programa, augs dar 6,1 %. Dėl susikaupusio nedarbo sistemos deficito, kuris ne vėliau kaip 2013 m. priartės prie 1 % BVP, būtina imtis bedarbio išmokų sistemos reformos.

Visų pirma siekiant užtikrinti paskatų dirbti adekvatumą, reikėtų pritaikyti tam tikrus aspektus, visų pirma tokius, kaip tinkamumo gauti pašalpą sąlygas, proporcingą pašalpų mažinimą laikui bėgant arba pajamų pakeitimo normas darbuotojams, gavusiems didžiausius darbo užmokesčius. Nauja trišale valstybinės užimtumo tarnybos (pranc. Pôle emploi) pasirašyta konvencija numatyta skirtinga tvarka darbo ieškantiems asmenims kuruoti. Tačiau dėl augančio nedarbo įdarbinimo konsultanto aptarnaujamų klientų skaičius toliau didėjo, o Pôle emploi strategiją perorientuoti trukdo silpna ekonominė padėtis. Apskritai, atsižvelgiant į neigiamas ekonomines perspektyvas ir numatomą tolesnį nedarbo augimą Prancūzijoje, būtina imtis papildomų veiksmų;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę. Įvertinusi nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą, ji pateikė nuodugnią apžvalgą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–6 rekomendacijose;

(19)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (6) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 rekomendacijose;

(21)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šios analizės rezultatais, Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro (7). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Prancūzija taip pat turėtų užtikrinti visišką tų rekomendacijų įgyvendinimą laiku,

1.

2013 m. sustiprinti ir vykdyti biudžeto strategiją. Didinti koregavimo patikimumą, ne vėliau kaip 2013 m. rudenį patikslinant ir įgyvendinant 2014 ir vėlesniais metais reikalingas priemones, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų tvariai panaikintas perviršinis deficitas ir įgyvendinti struktūrinio koregavimo veiksmai, nurodyti Tarybos rekomendacijose pagal PDP. Visas neplanuotas pajamas panaudoti deficitui mažinti. Siekiant tvariai panaikinti fiskalinį disbalansą reikia patikimai įgyvendinti plataus užmojo struktūrines reformas, kuriomis didinamas koregavimo pajėgumas ir skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas. Išlaikyti augimą skatinančio fiskalinio konsolidavimo kryptį ir toliau didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, visų pirma pagal planą tęsiant visų valdžios sektoriaus pasektorių išlaidų kategorijų peržiūrą. Imtis veiksmų pagal būsimą decentralizavimo įstatymą užtikrinti centrinės ir vietos valdžios lygmenų glaudesnę sąveiką ir didesnį lėšų taupymą. Panaikinus perviršinį deficitą, tinkamu tempu vykdyti struktūrinio koregavimo priemones, kad ne vėliau kaip 2016 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje imtis priemonių tvariam pensijų sistemos balansui užtikrinti ne vėliau kaip 2020 m., pavyzdžiui, pritaikant indeksavimo taisykles, ilginant stažą, suteikiantį garantijas į visą pensiją, toliau didinant faktinį pensinį amžių derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, ir persvarstant specialias programas, kartu vengiant darbdavių socialinių įmokų didinimo, ir didinti sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant išlaidas vaistams, ekonominį efektyvumą.

2.

Užtikrinti, kad dėl darbo sąnaudų sumažėjimo teikiant pelno mokesčio kreditą (pranc. crédit d’impôt pour la compétitivité et l’emploi) bus gauta planuojama suma ir kad jokia kita priemone šis poveikis nebus atsvertas. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais toliau imtis veiksmų darbo sąnaudoms mažinti, ypač taikant papildomas priemones darbdavių socialinio draudimo įmokoms mažinti. Užtikrinti, kad minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai būtų palankūs konkurencingumui ir darbo vietų kūrimui, atsižvelgiant į esamus darbo užmokesčio rėmimo planus ir socialinių įmokų lengvatas.

3.

Imtis tolesnių priemonių verslo aplinkai gerinti, įmonių, ypač MVĮ ir tarpinio dydžio įmonių, inovacijų ir eksporto apimčiai didinti. Visų pirma, pradėti vykdyti paskelbtą reglamentavimo tvarkos supaprastinimo iniciatyvą ir gerinti inovacijoms palankias sistemos sąlygas, tobulinant technologijų perdavimą ir komercinį mokslinių tyrimų panaudojimą, įskaitant konkurencingumo ašių perorientavimą.

4.

Imtis veiksmų konkurencijai paslaugų sektoriuje skatinti; panaikinti nepagrįstus patekimo į rinką ir profesinių paslaugų teikimo apribojimus, ypač taikomus teisinės formos, akcijų paketo sudėties, kvotų ir teritorinius apribojimus; imtis veiksmų prekybos vietų atidarymo leidimų išdavimo tvarkai supaprastinti ir panaikinti prekybos su nuostoliais draudimą; panaikinti ne namų ūkiams taikomus reguliuojamus dujų ir elektros energijos tarifus ir stiprinti jungčių su kaimyninėmis šalimis pajėgumą; geležinkelių sektoriuje į vidaus keleivių vežimo rinką įsileisti konkurenciją.

5.

Vykdyti priemones, kuriomis paprastinama mokesčių sistema ir didinamas jos veiksmingumas, kartu užtikrinant mokestinių taisyklių tęstinumą. Imtis papildomų priemonių įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti. Didinti pastangas, kuriomis mažinamos ir racionalizuojamos pelno ir gyventojų pajamų mokesčio išlaidos, kartu mažinant teisės aktais nustatytus tarifus; priartinti sumažintus PVM tarifus prie standartinio tarifo ir panaikinti nepasiteisinusius sumažintus tarifus. Imtis tolesnių priemonių siekiant keisti darbo jėgos mokesčius aplinkosaugos arba vartojimo mokesčiais.

6.

Nedelsiant ir konsultuojantis su socialiniais partneriais, visiškai įgyvendinti 2013 m. sausio mėn. tarpprofesinį susitarimą. Tęsti kovą su darbo rinkos segmentacija, ypač sprendžiant laikinų per agentūras įdarbinamų darbuotojų problemą. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, skubiai pradėti bedarbio išmokų sistemos reformą, kad būtų užtikrintas sistemos tvarumas, kartu užtikrinant, kad sistema tinkamai skatintų grįžti į darbą. Didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą ir skatinti jų dalyvavimą darbo rinkoje. Imtis konkrečių veiksmų vyresnio amžiaus bedarbių įdarbinimo perspektyvai gerinti, ypač teikiant specialias konsultacijas ir mokymo paslaugas. Didinti suaugusiųjų, ypač žemiausios kvalifikacijos ir bedarbių, dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą veikloje. Užtikrinti, kad valstybinės užimtumo tarnybos veiksmingai teiktų individualioms reikmėms pritaikytą paramą bedarbiams, o aktyvi darbo rinkos politika būtų faktiškai orientuota į prasčiausioje padėtyje atsidūrusius asmenis. Imtis tolesnių priemonių perėjimui iš mokyklos į darbą gerinti, pavyzdžiui, vykdant Jaunimo garantijų iniciatyvą (8) ir plečiant gamybinės praktikos galimybes.