30.7.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 217/24

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir kuri daugiausia dėmesio skiria toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. ji priėmė sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3)

2012 m. birželio 29 d. valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4)

2012 m. liepos 10 d. Taryba priėmė rekomendaciją (4) dėl 2012 m. Suomijos nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl 2012–2015 m. Suomijos stabilumo programos;

(5)

2012 m. lapkričio 28 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2013 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Be to, 2012 m. lapkričio 28 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje nurodė, kad Suomija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6)

vykdant Europos semestro veiklą, Europos Parlamentas buvo tinkamai įtrauktas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1466/97, ir 2013 m. vasario 7 d. priėmė rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje bei rezoliuciją dėl dalyvavimo rengiant 2013 m. metinę augimo apžvalgą;

(7)

2013 m. kovo 14 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti socialines krizės pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(8)

2013 m. balandžio 10 d. Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį paskelbė Suomijai skirtą nuodugnią apžvalgą. Komisijai atlikus analizę, galima daryti išvadą, kad Suomijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma reikia toliau skirti dėmesį dideliam einamosios sąskaitos balanso pablogėjimui ir prastiems eksporto rezultatams (tai yra pramonės restruktūrizavimo pasekmė), taip pat su sąnaudomis susijusio ir nesusijusio konkurencingumo veiksniams;

(9)

2013 m. balandžio 18 d. Suomija pateikė savo 2013 m. nacionalinę reformų programą ir savo 2012–2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsajas, jos vertintos vienu metu;

(10)

remdamasi 2013 m. stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad viešieji finansai Suomijoje iš esmės buvo patikimi ir buvo imtasi veiksmų padidinti pajamas ir kontroliuoti išlaidas, siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. 2013 m. augimo projekcija yra panaši į Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę, o 2014 m. projekcija yra 0,6 procentinio punkto didesnė už Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę. Stabilumo programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – subalansuoti centrinės valdžios sektoriaus finansus ir ne vėliau kaip 2015 m. sugrįžti prie centrinės valdžios ir BVP santykio mažėjimo tendencijų. Į stabilumo programą įtrauktas nuo 0,5 % iki – 0,5 % pakeistas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Naujas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Stabilumo programoje numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio tikslas bus pasiektas ne vėliau kaip 2014 m. ir jis bus išlaikytas iki 2017 m. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu balansu pagal stabilumo programos informaciją, 2012 m. Suomija nepasiekė anksčiau taikyto vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir naujo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo nepasieks 2013 m.

Stabilumo programoje projektuojama, kad (perskaičiuotas) struktūrinis biudžeto balansas pagerės nuo – 1 % BVP 2012 m. iki – 0,9 % BVP 2013 m. 2014–2017 m. jis išliks tarp – 0,6 % ir – 0,7 % BVP. 2012 m. Suomijos grynosios išlaidos padidėjo 0,4 % – žemiau už taikomą Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijaus pamatinę normą. Dėl neigiamo realiojo BVP augimo 2012 m. mažas struktūrinis koregavimas laikomas pakankamu. 2013 m. Suomijos (perskaičiuotas) struktūrinis biudžeto balansas gerėja ir prognozuojama, kad jos grynosios išlaidos nuo išlaidų kriterijaus nukryps tik 0,1 % BVP. Atsižvelgiant į Suomijos didelį neigiamą gamybos apimties atotrūkį tai laikoma tinkama. Prognozuojama, kad 2014 m. Suomijos (perskaičiuotas) struktūrinis biudžeto balansas toliau gerės ir pasieks – 0,6 % BVP, taigi taps pakankamai artimas vidutinės trukmės laikotarpio tikslui. Be to, pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę Suomija jį visiškai pasieks 2014 m. Apskritai taip būtų užtikrintas Stabilumo ir augimo pakto prevencinės funkcijos atitikimas. Valdžios sektoriaus konsoliduotoji skola buvo 53 % BVP 2012 m. ir, pagal stabilumo programą, programos laikotarpiu išliks mažesnė nei 60 % BVP. Stabilumo programoje numatoma, kad skolos lygis 2016 ir 2017 m. sumažės. Užtikrinti ilgalaikį tvarumą iš toliau yra svarbiausias fiskalinės politikos uždavinys. Su visuomenės senėjimu, darančiu poveikį pensijoms, sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai, susijusio tvarumo atotrūkio problema buvo pripažinta ir turi būti nuolat stebima;

(11)

viešųjų paslaugų našumo augimas neatitiko platesnės ekonomikos našumo augimo, o su visuomenės senėjimu susijusi našta didėja. Buvo parengti savivaldybių reformos principai ir nors centrinė vyriausybė teiks finansinių paskatų, jų susijungimas ir toliau vyks savanoriškumo pagrindu. Manoma, kad dėl vykdomos socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reformos dabartinis sveikatos priežiūros apygardų skaičius smarkiai nesumažės;

(12)

įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, kaip antai jaunimo garantijų iniciatyva, laikina gebėjimų lavinimo programa jaunimui ir bandomoji programa ilgalaikiams bedarbiams. Šios programos pagal jaunimo garantijų iniciatyvą 2013 m. papildytos papildoma finansine parama gamybinei praktikai ir, atsižvelgiant į numatomą nedarbo padidėjimą, palankiai vertintinos. Dabar šias priemones reikia įgyvendinti turint aiškų tikslą – pagerinti tikslinių grupių gebėjimų lygį ir padėtį darbo rinkoje. Svarbu didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, kad būtų užtikrintas viešųjų finansų tvarumas ir patenkinta darbo jėgos paklausa ateityje. Darbingo amžiaus gyventojų Suomijoje mažėja. Sutarta dėl kelių priemonių, kuriomis siekiama spręsti ankstyvo išėjimo į pensiją galimybės keliamas problemas, kaip antai padidinant amžių, kurio sulaukus galima gauti dalinę pensiją, pašalinant sumažintos pensijos galimybę ir padidinant amžių, nuo kurio galima išeiti į pensiją po nedarbo laikotarpio. Vis dėlto tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimo procesas vyko greičiau nei manyta vykdant 2005 m. pensijų reformą ir dabartinio teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus riba ilgainiui gali tapti per žema ir pensijos nepakankamos. Savo stabilumo programoje Vyriausybė įsipareigojo ne vėliau kaip 2025 m. faktinį pensinį amžių padidinti iki 62,4 metų, kuris tebėra mažas, atsižvelgiant į tikėtiną gyvenimo trukmę ir problemas, susijusias su demografine padėtimi. Trumpojo laikotarpio prioritetas tebėra įgyvendinti šiuos sutartus veiksmus;

(13)

Suomijos paslaugų sektorių vis dar riboja reguliavimo kliūtys ir rinkos koncentracija svarbiuose sektoriuose, kaip antai mažmeninės prekybos, yra didelė. Esamas problemas turėtų padėti išspręsti numatomi konkurencijos įstatymo pakeitimai, susiję su prekybos maisto produktais veiklos vykdytojų dominuojančia padėtimi ir sveikai konkurencijai skirtos programos tikslais, numatant didesnę sektoriaus priežiūrą, bei galiojančiuose teisės aktuose nustatytų nereikalingų konkurencijos apribojimų, kaip antai dėl erdvės planavimo ir statybos, panaikinimas. Sujungus konkurencijos instituciją su vartotojų agentūra bei padidinus jos biudžetą ir suteikus daugiau galių užtikrinti viešųjų ir privačių subjektų konkurencijos neutralumą, taip pat turėtų apskritai padidėti konkurencijos politikos veiksmingumas ir nauda. Pagal konkurencijos teisę skiriamos baudos Suomijoje tradiciškai buvo nedidelės ir 2013 m. numatytas tyrimas turėtų būti pagrindas tolesnėms reformoms siekiant padidinti jų atgrasomąjį poveikį;

(14)

našumo augimas Suomijoje atsilieka nuo darbo užmokesčio didėjimo, o tarptautinis konkurencingumas sumažėjo – tą rodo mažėjanti Suomijos eksportuojamų produktų rinkos dalis. Nors investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas lygis tebėra aukštas, itin svarbus klausimas tebėra tai, kaip veiksmingai šie tyrimai paverčiami inovacijomis ir naujomis sparčiai augančiomis įmonėmis, kurios gali patekti į sparčiai augančias eksporto rinkas ir sustiprinti tarptautinį konkurencingumą. Trumpuoju laikotarpiu Suomija turėtų įgyvendinti neseniai priimtus politikos veiksmus ir priemones, kuriais siekiama pagerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemą, kaip antai naują veiksmų planą, ir pasiūlyti tolesnes reformas, prireikus paremtas esamais vertinimais ir šiuo metu rengiama prognozių ataskaita. Suomijos gamintojų sąnaudas, be kita ko, didina gamybos veiksnių, tokių kaip energijos ir darbo jėgos, kainos. Dėl dabartinio trišalio susitarimo, kurio galiojimas baigiasi 2013 m., pastaraisiais metais darbo užmokestis didėjo nedaug. Todėl susirūpinimą kelia tai, kad socialiniai partneriai dar nesudarė naujo susitarimo;

(15)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Suomijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą bei pateikė nuodugnią apžvalgą. Ji įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose;

(16)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir savo nuomonę (5) visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(17)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 3–5 rekomendacijose;

(18)

atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Ja remdamasi Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėmis narėmis, kurių valiuta yra euro (6). Kaip šalis, kurios valiuta yra euro, Suomija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

1.

Vykdyti augimui palankią fiskalinę politiką ir, kaip numatyta, išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, programos laikotarpiu užtikrinant, kad būtų pasiektas vidutinės trukmės laikotarpio tikslas. Toliau vykdyti metinius su visuomenės senėjimu susijusio tvarumo atotrūkio dydžio vertinimus ir atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus bei poreikius patikslinti viešąsias pajamas ir išlaidas. Užtikrinti ilgalaikės priežiūros ekonominį veiksmingumą ir tvarumą ir daugiau dėmesio skirti prevencijai, reabilitacijai ir savarankiškam gyvenimui.

2.

Užtikrinti vykdomų su savivaldybių struktūra susijusių administracinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti našumą ir sutaupyti lėšų, susijusių su viešųjų paslaugų, įskaitant socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, teikimu.

3.

Imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų didinamas vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygis, be kita ko, gerinant jų įsidarbinimo galimybes ir mažinant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos galimybes, didinant faktinį pensinį amžių derinant pensinį amžių ar pensijų išmokas su tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais. Įgyvendinti esamas priemones, skirtas jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėčiai darbo rinkoje gerinti, ypatingą dėmesį skiriant darbui reikalingų įgūdžių ugdymui, ir atidžiai stebėti jų poveikį.

4.

Toliau vykdyti priemones, kuriomis siekiama didinti konkurenciją produktų ir paslaugų rinkose, visų pirma mažmeninės prekybos sektoriuje, įgyvendinant naują sveiką konkurenciją skatinančią programą.

5.

Pagerinti Suomijos gebėjimus pateikti naujoviškų produktų bei paslaugų ir kurti sparčiai augančias įmones sparčiai besikeičiančioje aplinkoje bei tęsti pramonės įvairinimą; ir toliau gerinti bendrą energijos efektyvumą ekonomikoje. Dabartinėje lėto augimo aplinkoje skatinti realiojo darbo užmokesčio derinimą prie našumo pokyčių, visapusiškai atsižvelgiant į socialinių partnerių vaidmenį ir laikantis nacionalinės praktikos.