19.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 249/10

(1)

SESV 26 straipsnyje vidaus rinka apibrėžiama kaip vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi bet kurių priemonių, kad užtikrintų pagal Sąjungos teisę atsirandančių pareigų vykdymą;

(2)

asmenims, norintiems gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, ir įmonėms, norinčioms išplėsti savo rinkų ribas, vidaus rinkoje atsiveria daugybė galimybių. Apskritai vidaus rinka veikia gerai, tačiau: jei valdžios institucijos nesilaiko Sąjungos teisės nuostatų, kartais kyla problemų;

(3)

remiantis 2001 m. gruodžio 7 d. Rekomendacija 2001/893/EB dėl SOLVIT – vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo – naudojimo principų (1), SOLVIT buvo įkurtas kaip valstybių narių nacionalinėse administracijose įsteigtų centrų tinklas, kuris greitai ir neoficialiai spręstų problemas, iškilusias savo teisėmis vidaus rinkoje besinaudojantiems asmenims ir įmonėms;

(4)

nors SOLVIT yra neoficialaus ir praktinio pobūdžio, jo veikimo modelis padeda užtikrinti, kad problemų sprendimai atitiktų Sąjungos teisę. SOLVIT veikla grindžiama skaidriu problemų sprendimo procesu, kuriame dalyvauja dvi valstybės narės. Sprendžiant problemas Komisija paprastai nedalyvauja, tačiau ji palaiko glaudžius ryšius su SOLVIT centrais, nuolat rengia teisinius mokymus ir kai kuriais sudėtingais atvejais teikia neoficialias konsultacijas. Naudodamasi internetine duomenų baze, ji taip pat stebi, kaip SOLVIT sprendžia problemas ir kokie gaunami rezultatai, taip pat ji gali įsikišti, jeigu mano, kad SOLVIT centrų siūlomi sprendimai neatitinka Sąjungos teisės nuostatų. Taip organizavus veiklą ne tik prisidedama prie rezultatų konkrečiais atvejais teisėtumo, bet ir remiantis vertinimo rezultatais matyti, kad dėl SOLVIT veiklos nacionalinės valdžios institucijos apskritai pradėjo geriau laikytis Sąjungos teisės nuostatų;

(5)

nuo veiklos pradžios SOLVIT pastebimai pasikeitė. Dabar sprendžiamų problemų skaičius dešimteriopai didesnis nei prieš dešimtmetį. Sprendžiamų problemų įvairovė taip pat yra didesnė, negu buvo numatyta iš pradžių. Didžioji dauguma problemų yra sėkmingai išsprendžiamos per vidutiniškai devynias savaites, todėl SOLVIT pasinaudoję asmenys ir įmonės labai gerai vertina jo veiklą;

(6)

nors SOLVIT veikia sėkmingai, padidinus paslaugų mastą, padidėjo ir įvairūs uždaviniai. 2010 m. atlikus išsamų tinklo vertinimą, paaiškėjo, kad ne visi SOLVIT centrai yra vienodai gerai aprūpinti ištekliais ar patogiai pasiekiami. Tinklo centrų priimtų spręsti problemų skaičius ir teikiamų paslaugų lygis taip pat skiriasi. Be to, SOLVIT naudojasi per mažai žmonių ir įmonių;

(7)

remiantis šiomis išvadomis, būtina imtis priemonių dar labiau stiprinti SOLVIT ir gerinti jo matomumą tiek internete, tiek ne internetinėje erdvėje, kaip pabrėžiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Bendrosios rinkos veiksmingumo užtikrinimas“ komunikate „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (2) ir ES pilietybės ataskaitoje (3). Siekiant šio tikslo reikėtų Rekomendaciją 2001/893/EB pakeisti nauja. Naujojoje rekomendacijoje remiantis geriausia patirtimi siekiama išsamiau paaiškinti, kokie turėtų būti SOLVIT veiklos rezultatai. Joje nustatomi ir Komisijos, ir valstybių narių tikslai ir standartai siekiant užtikrinti, kad įmonėms ir piliečiams būtų teikiama veiksminga pagalba tuomet, kai nesilaikoma Sąjungos teisės nuostatų. Ja taip pat siekiama užtikrinti, kad SOLVIT centrai visame tinkle taikytų tas pačias taisykles ir jų teikiami paslaugų tipai derėtų tarpusavyje;

(8)

siekiant užtikrinti, kad įgaliojimas būtų vienodai suprantamas visuose tinklo centruose, šioje rekomendacijoje apibrėžiamos problemų, kurias turėtų spręsti SOLVIT, rūšys. Rekomendacijoje 2001/893/EB nustatyta, kad SOLVIT sprendžia „netinkamo taikymo“ ir „bendrosios rinkos taisyklių“ problemas. Taip apibrėžus taikymo sritį, atsirado nenuoseklumo. Pirmiau buvo argumentuojama, kad vartojant terminą „netinkamas taikymas“ galima manyti, kad SOLVIT centrai negali spręsti problemų, kai nacionalinės taisyklės prieštarauja ES teisės nuostatoms (vadinamųjų struktūrinių problemų); antrasis argumentas – SOLVIT gali veikti tik jei susijęs Sąjungos teisės aktas yra grindžiamas bendrąja rinka;

(9)

dabar SOLVIT problemos apibrėžiamos kaip tarpvalstybinės problemos, kurios kyla, jei valdžios institucija galimai pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojama vidaus rinka, kai ir tiek, kiek tokių problemų nesprendžia nacionalinio arba ES lygmens teismai;

(10)

terminas „pažeidimas“ vartojamas patikslinti, kad SOLVIT centrai imasi spręsti problemas kaip SOLVIT problemas visais atvejais, kai valdžios institucijos nesilaiko Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis reglamentuojama vidaus rinka, kad ir kokia būtų esminė problemos priežastis. Didžioji dauguma SOLVIT sprendžiamų problemų – atvejai, kai valdžios institucija neteisingai taiko Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojama vidaus rinka. Tačiau SOLVIT centrai įrodė, kad jei kyla struktūrinio pobūdžio problemų, jie taip pat gali suteikti veiksmingą pagalbą. Nors struktūrinės problemos sudaro tik mažąją visų SOLVIT sprendžiamų problemų dalį, svarbu, kad SOLVIT jų imtųsi, nes tada tokios problemos neliktų nepastebėtos. Taip geriausiai užtikrinama, kad struktūrinės problemos būtų veiksmingai sprendžiamos tinkamu lygmeniu;

(11)

šioje rekomendacijoje patvirtinama, kad SOLVIT imasi atvejų, kur atsirado su valdžios institucija susijusi tarpvalstybinė problema. Taikant tarpvalstybinį kriterijų užtikrinama, kad SOLVIT problemą nagrinėja SOLVIT centrai dviejose valstybėse narėse, kurie garantuoja skaidrumą ir kokybišką problemos sprendimą. Valdžios institucijos kriterijus siejamas su faktu, kad SOLVIT – nacionalinės administracijos dalis ir veikia tik neoficialiai;

(12)

šioje rekomendacijoje taip pat siekiama paaiškinti, kokio lygio paslaugų iš SOLVIT gali tikėtis asmenys ir įmonės. Joje nurodoma, kokios informacijos turėtų gauti besikreipiantys asmenys ir kokia mažiausia pagalba jiems turėtų būti teikiama. Joje taip pat paaiškinami įvairūs procedūriniai etapai ir terminai, kurių reikia laikytis, kai sprendžiama SOLVIT problema, taip pat kokių tolesnių priemonių galima imtis, kai problema negali būti išspręsta;

(13)

šioje rekomendacijoje taip pat nustatyti minimalūs SOLVIT centrams privalomi standartai, susiję su organizacija, teisinėmis žiniomis ir ryšiais su kitais tinklais. Joje taip pat paaiškinamas Komisijos vaidmuo SOLVIT tinkle;

(14)

neseniai Komisija performavo SOLVIT internetinę duomenų bazę, kad Vidaus rinkos informacinėje sistemoje ji veiktų kaip autonominis modulis. Atsižvelgiant į techninę integraciją, 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (4), nustatytos taisyklės dėl asmens duomenų ir konfidencialios informacijos tvarkymo, taip pat taikomos ir SOLVIT procedūroms. Šioje rekomendacijoje patikslinami tam tikri asmens duomenų tvarkymo SOLVIT aspektai, remiantis VRI reglamentu;

(15)

šioje rekomendacijoje nesiekiama nurodyti, kaip Komisija tvarko tiesiogiai gautus skundus, ir ja jokiu būdu nedaromas poveikis Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmeniui. Joje taip pat nesiekiama apibrėžti „ES Pilot“ ir nacionalinių „ES Pilot“ koordinatorių vaidmens. Šie klausimai nagrinėjami specialiose gairėse, kurios reguliariai atnaujinamos,

1.

SOLVIT centrai turėtų būti pasiekiami telefonu arba el. paštu ir turėtų skubiai atsiliepti į pastangas su jais susisiekti.

2.

Per savaitę pareiškėjai turėtų gauti pirmąjį su problema susijusį atsakymą, įskaitant pranešimą, ar SOLVIT galės imtis ją spręsti, jei tą nurodyti įmanoma remiantis pateikta informacija. Jei būtina, pareiškėjų turėtų būti prašoma pateikti visus jų bylai tvarkyti reikalingus dokumentus. Per mėnesį nuo tokio pirmojo įvertinimo, ir jei pateikti visi reikiami dokumentai, pareiškėjas turėtų gauti patvirtinimą, ar pagrindinis centras problemą priėmė, t. y. ar pradėjo ją spręsti kaip SOLVIT problemą.

3.

Kai SOLVIT negali imtis spręsti problemos kaip SOLVIT problemos, tai pareiškėjams turėtų pateikti priežastis ir patarti, kokių alternatyvių problemos sprendimo veiksmų jie gali imtis, įskaitant atitinkamos informacijos pateikimą arba problemos perdavimą, jei įmanoma, kitam problemų sprendimo tinklui arba atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai.

4.

Per dešimt savaičių nuo problemos sprendimo pradžios pareiškėjas turėtų sulaukti problemos sprendimo, kurį gali lydėti taikomos Sąjungos teisės nuostatos paaiškinimas. Išskirtinėmis aplinkybėmis ir ypač kai sprendimas lengvai randamas arba kai jis susijęs su struktūrine problema, problemos sprendimo terminas, apie tai pranešus pareiškėjui, gali būti pratęstas iki dešimties savaičių.

5.

Pareiškėjui turėtų būti suteikta informacija apie neoficialų SOLVIT pobūdį, taikomas procedūras ir terminus. Į šią informaciją turėtų būti įtraukta informacija apie kitas galimas teisės gynimo priemones, įspėjimas, kad SOLVIT sprendžiant problemą nacionaliniai skundų pateikimo terminai neatidedami, ir kad SOLVIT pateikti sprendimai nėra oficialūs ir negali būti apskundžiami. Taip pat pareiškėjams turėtų būti pranešta, kad SOLVIT paslaugos yra nemokamos. Pareiškėjams turėtų būti reguliariai pranešama apie jų problemos sprendimo būklę.

6.

Kadangi SOLVIT procesai yra neoficialaus pobūdžio, jie neužkerta kelio pareiškėjui pradėti nacionalinio lygmens oficialų procesą; tačiau tokiu atveju SOLVIT problemos sprendimas baigiamas.

7.

Jeigu randamas sėkmingas sprendimas, pareiškėjas turėtų būti informuotas, kokių veiksmų jis turi imtis, kad pasinaudotų siūlomu sprendimu.

8.

Kai tik paaiškėja, kad SOLVIT problemos išspręsti negali, problemos sprendimas turėtų būti baigtas ir apie tai nedelsiant pranešta pareiškėjui. Tokiais atvejais SOLVIT taip pat turėtų patarti pareiškėjui, kokių yra kitų galimų nacionalinio arba Sąjungos lygmens teisės gynimo būdų. Kai skundų teikėjams patariama teikti skundą Komisijai, SOLVIT centrai turėtų juos paskatinti pateikti nuorodas į ankstesnius SOLVIT vykdytus procesus (nurodant numerį ir trumpai apibendrinant procesą). Komisijai per duomenų bazę turėtų būti sistemingai pranešama apie neišspręstas problemas.

9.

Užbaigus problemos sprendimą, pareiškėjai turėtų būti raginami pateikti savo atsiliepimus apie tai, kaip SOLVIT sprendė problemą.

1.

SOLVIT centras turėtų būti kiekvienoje valstybėje narėje.

2.

Siekdamos, kad SOLVIT centrai galėtų atlikti jiems šioje rekomendacijoje nustatytas užduotis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad SOLVIT centrai:

1.

Visas SOLVIT problemas turėtų spręsti du SOLVIT centrai – vietos centras ir pagrindinis centras.

2.

Vietos centras ir pagrindinis centras turėtų atvirai ir skaidriai bendradarbiauti, siekdami greitai rasti veiksmingų pareiškėjo problemos sprendimų.

3.

Vietos centras ir pagrindinis centras turėtų susitarti, kokia kalba bendraus, atsižvelgdami į tikslą kuo greičiau ir kuo veiksmingiau išspręsti problemas palaikant neoficialius ryšius ir užtikrinti skaidrumą ir informacijos teikimą.

4.

Visos gautos problemos, su problema susijusių SOLVIT centrų atlikti vertinimai, veiksmai, kurių imtasi, ir pasiūlyti sprendimai turėtų būti aiškiai ir išsamiai registruojami SOLVIT duomenų bazėje. Jeigu tai struktūrinės problemos atvejis, jis turėtų būti taip ir pažymėtas duomenų bazėje, kad Komisija galėtų tokius atvejus sistemingai stebėti.

5.

Visi siūlomi sprendimai turi visuomet visapusiškai atitikti Sąjungos teisės nuostatas.

6.

SOLVIT centrai turėtų laikytis išsamių problemos sprendimo taisyklių, nustatytų SOLVIT problemų sprendimo vadove, kurį kartu su SOLVIT centrais reguliariai persvarstys Komisija.

1.

Vietos centras turėtų registruoti visas gautas teisines problemas nepriklausomai, ar jos vertinamos kaip SOLVIT problemos.

2.

Kai vietos centras nusprendžia imtis spręsti skundą kaip SOLVIT problemą, prieš pateikdamas bylą pagrindiniam centrui, jis turėtų surinkti visus reikiamus dokumentus ir atlikti išsamią teisinę problemos analizę.

3.

Iš pagrindinio centro gavęs siūlomą problemos sprendimą, įskaitant taikomos Sąjungos teisės nuostatos paaiškinimą, centras turėtų patikrinti, ar sprendimas atitinka Sąjungos teisės nuostatas.

4.

Vietos centras atitinkamais procedūros etapais turėtų pareiškėjui laiku suteikti tinkamos informacijos.

1.

Per savaitę po to, kai vietos centras jam pateikė problemą, pagrindinis centras turėtų patvirtinti, ar ją priima.

2.

Pagrindinis centras turėtų siekti rasti pareiškėjo problemos sprendimus, įskaitant taikomų Sąjungos teisės nuostatų paaiškinimą, ir turėtų reguliariai informuoti vietos centrą apie tai, kaip sekasi sprendimo ieškoti.

3.

Jeigu pareiškėjo pateikta problema yra struktūrinė, pagrindinis centras turėtų kuo griečiau įvertinti, ar problemą galima išspręsti pagal SOLVIT procedūrą. Jeigu, jo manymu, išspręsti problemos neįmanoma, centras turėtų, baigęs sprendimo paieškas, ją palikti neišspręstą ir apie tai pranešti atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms, atsakingoms už teisingą Sąjungos teisės nuostatų įgyvendinimą toje valstybėje narėje, siekdamas užtikrinti, kad tas Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas būtų faktiškai nutrauktas. Per duomenų bazę apie tai turėtų būti pranešta Komisijai.

1.

Komisija padeda SOLVIT veikti ir jį remia:

2.

Kai tinka, skundo teikėjui sutikus, Komisija, siekdama greito neoficialaus sprendimo, gali gautą skundą perduoti SOLVIT.

1.

SOLVIT centrai, kaip vietos centrai ir pagrindiniai centrai, turėtų reguliariai vykdyti sprendžiamų problemų sprendimo kokybės tikrinimą, kaip išsamiai apibrėžta problemų sprendimo vadove.

2.

Komisijos tarnybos reguliariai vykdys bendrą visų problemų sprendimo kokybės tikrinimą ir apie galimas problemas praneš atitinkamiems SOLVIT centrams, kurie turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad ištaisytų nustatytus trūkumus.

3.

Komisija reguliariai praneš apie SOLVIT darbo kokybę ir veiklos rezultatus. Siekdama apibūdinti vidaus rinkos tendencijas ir nustatyti likusias problemas, ji taip pat teiks ataskaitas apie SOLVIT gaunamų problemų rūšis ir SOLVIT sprendžiamas problemas. Šiuo klausimu rengdama ataskaitas, Komisija ataskaitose atskirai informuos apie struktūrines problemas.

1.

Komisija informuos Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijas ir Europos institucijas apie SOLVIT ir skatins juo naudotis, taip pat pagerins SOLVIT internetinę prieigą ir matomumą internete.

2.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų galima rasti vartotojui suprantamą informaciją apie SOLVIT paslaugas ir kad būtų sudarytos galimybės lengvai jomis naudotis, visų pirma visose atitinkamose viešojo administravimo įstaigų internetinėse svetainėse.

3.

Valstybės narės taip pat turėtų imtis veiklos, kad padidintų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie SOLVIT. Komisija tokiai veiklai teiks pagalbą.

1.

Siekdami, kad pareiškėjai gautų veiksmingą pagalbą, SOLVIT centrai turėtų bendradarbiauti su kitais Europos ir nacionaliniais informavimo ir pagalbos tinklais, kaip antai „Jūsų Europa“, Europe Direct, „Jūsų Europos patarėjas“, „Europos įmonių tinklas“, Europos vartotojų centrai, EURES, Fin-net ir Europos ombudsmenų tinklas. Kad galėtų veiksmingai spręsti socialinės apsaugos problemas, SOLVIT centrai taip pat turėtų užmegzti gerus darbinius ryšius su atitinkamais Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos nacionaliniais nariais.

2.

SOLVIT centrai turėtų reguliariai palaikyti ryšius su nacionaliniais „ES Pilot“ punktais ir glaudžiai su jais bendradarbiauti, kad užtikrintų deramą keitimąsi informacija apie problemas ir gautus skundus.

3.

Komisija palengvins tokį bendradarbiavimą, be kita ko, organizuodama bendrus tinklų renginius ir kurdama technines jungtis su tokiais tinklais ir punktais, kaip nurodyta 1 punkte (7).

1.

Pareiškėjai turėtų turėti galimybę teikti skundus SOLVIT per viešą sąsają su Vidaus rinkos informacine sistema, kuria naudotis jiems sąlygas sudarė Komisija. Pareiškėjai prieigos prie SOLVIT duomenų bazės neturi.

2.

Vietos ir pagrindiniai centrai turėtų turėti prieigą prie SOLVIT duomenų bazės ir per šią duomenų bazę galėti tvarkyti jiems tenkančią problemą. Tai reikštų ir prieigą prie pareiškėjo asmens duomenų.

3.

Kiti SOLVIT centrai, nesusiję su tam tikra problema, ir Komisija turėtų gauti tik prieigą, suteikiančią galimybę skaityti anoniminę problemos informaciją.

4.

Kad problemą būtų galima išspręsti lengviau, vietos centras paprastai turėtų nurodyti pareiškėjo tapatybę pagrindiniam centrui. Proceso pradžioje apie tai turėtų būti pranešama pareiškėjui ir jam suteikiama galimybė prieštarauti; pastaruoju atveju pareiškėjo tapatybė neturėtų būti nurodoma.

5.

Pareiškėjo pateiktą informaciją pagrindinis centras ir su skundu susijusios valdžios institucijos turėtų naudoti tik problemai išspręsti. Problemą sprendžiantys pareigūnai tvarko asmens duomenis tik tais tikslais, kuriais šie duomenys buvo jiems perduoti. Taip pat turėtų būti imamasi deramų veiksmų, kad būtų apsaugota asmens duomenų neapimanti neskelbtina komercinė informacija.

6.

Problema gali būti perduota kitam problemų sprendimo tinklui arba organizacijai tik pareiškėjui sutikus.

7.

Komisijos darbuotojai turėtų turėti prieigą prie pareiškėjo asmens duomenų tik jei būtina siekiant:

8.

Pabaigus SOLVIT problemos sprendimą, po 18 mėnesių su SOLVIT problemomis susiję asmens duomenys Vidaus rinkos informacinėje sistemoje turėtų būti blokuojami. Anoniminiai SOLVIT problemų aprašymai turėtų išlikti SOLVIT duomenų bazėje; juos galima naudoti statistikos, ataskaitų teikimo ir politikos plėtros tikslais.