(1)

Rumunija nuo 2009 m. įgyvendino esminę reformų programą. Pagal dvi mokėjimų balanso programas Rumunija iš esmės pakoregavo savo išorės makroekonominį disbalansą. Be to, 2013 m. birželio 21 d. Taryba Sprendimu 2013/318/ES (1) panaikino Sprendimą 2009/590/EB (2) dėl perviršinio deficito Rumunijoje. Fiskalinį konsolidavimą reikėtų toliau vykdyti, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, kad vidutinės trukmės laikotarpio tikslas būtų pasiektas 2015 m. Vyriausybei vėl atsirado galimybių gauti finansavimą rinkoje, o valiutos kursas nuo 2009 m. vidurio iš esmės buvo stabilus;

(2)

makroekonominis ir finansinis stabilumas turėtų būti sustiprintas vykdant riziką ribojančią politiką. Reikėtų toliau vykdyti pagal ankstesnes programas pradėtas struktūrines reformas ir prireikus jas sustiprinti, siekiant sumažinti pažeidžiamumą, sustiprinti būsimo ekonomikos augimo ir atsigavimo pagrindą;

(3)

Taryba turi reguliariai peržiūrėti Rumunijos įgyvendinamą ekonominę politiką: visų pirma kasmet peržiūrėti atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą ir apžvelgti nacionalinės reformų programos įgyvendinimą, taip pat konvergencijos ataskaitoje reguliariai apžvelgti Rumunijos padarytą pažangą;

(4)

nors remiantis ekonominės programos pagrindiniu scenarijumi visi bendri finansavimo poreikiai iki 2015 m. pabaigos yra visiškai užtikrinti, o vyriausybė ir toliau turi galimybių gauti finansavimą rinkoje, su pagrindiniu scenarijumi susijusi rizika pagrindžia Rumunijos prašymą suteikti prevencinio pobūdžio finansinę pagalbą, kuria būtų pratęsta Tarybos sprendimais 2009/458/EB (3) ir 2011/289/ES (4) skirta pagalba;

(5)

Rumunijos valdžios institucijos iš Sąjungos ir kitų tarptautinių finansų įstaigų paprašė finansinės pagalbos mokėjimų balanso tvarumui paremti ir tarptautinių valiutos atsargų riziką ribojančiam lygiui užtikrinti, jei susiklostytų nepalankios ekonominės aplinkybės;

(6)

nepaisant Rumunijos einamosios sąskaitos padėties pagerėjimo, šalis išlieka jautri valiutos kursų svyravimui ir tarptautinio kapitalo judėjimo nestabilumui. Nepalankaus scenarijaus atveju, kai dabartinis didelis likvidumas gali sumažėti, gali susidaryti tokia padėtis, kai padidėtų Rumunijos finansavimo sąnaudos ir galbūt tai atsitiktų netikėtai. Be to, dėl nepalankių įvykių euro zonoje bankų sektoriui galėtų iškilti naujų sunkumų. Tolesnis pažeidžiamumas pateisina Sąjungos savitarpio pagalbos skyrimą,