20.9.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/40

(1)

Reglamentas (ES) Nr. 472/2013 taikomas valstybėms narėms, kurios jo įsigaliojimo metu jau gauna finansinę pagalbą, įskaitant pagalbą per Europos stabilumo mechanizmą (ESM);

(2)

Reglamentu (ES) Nr. 472/2013 yra nustatytos valstybėms narėms, kurios gauna finansinę pagalbą, skirtos makroekonominio koregavimo programos patvirtinimo taisyklės; tos taisyklės turi atitikti Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties nuostatas;

(3)

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 25 d. Kipro prašymą dėl finansinės pagalbos per ESM, 2013 m. balandžio 25 d. Taryba Sprendimu 2013/236/ES (2) nusprendė, kad Kipras turi tiksliai įgyvendinti makroekonominio koregavimo programą;

(4)

2013 m. balandžio 24 d. ESM Valdytojų taryba iš principo nusprendė suteikti Kiprui stabilumo paramą, patvirtino Susitarimo memorandumą dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas) ir leido Komisijai jį pasirašyti ESM vardu;

(5)

pagal Sprendimo 2013/236/ES 1 straipsnio 2 dalį Komisija kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir prireikus su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) atliko pirmą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat šių priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir veiksmus, kurių Kipro valdžios institucijos ėmėsi iki 2013 m. antro ketvirčio, esama makroekonominio koregavimo programa atnaujinta;

(6)

įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 472/2013, makroekonominio koregavimo programą reikia priimti kaip Tarybos įgyvendinimo sprendimą. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 472/2013 7 straipsnio 2 dalimi aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais programą reikėtų priimti iš naujo. Programos esmė turėtų likti identiška Sprendimu 2013/236/ES patvirtintos programos esmei, tačiau į ją reikėtų įtraukti ir peržiūros, atliktos pagal to sprendimo 1 straipsnio 2 dalį, rezultatus. Kartu reikėtų panaikinti Sprendimą 2013/236/ES;

(7)

Komisija kartu su ECB ir TVF atliko pirmą peržiūrą, siekdama įvertinti pažangą įgyvendinant sutartas priemones, taip pat tų priemonių veiksmingumą ir jų ekonominį bei socialinį poveikį. Dėl to Susitarimo memorandumas atnaujintas finansų sektoriaus reformos, fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų srityse, visų pirma, kiek tai susiję su: i) laipsniško kapitalo kontrolės švelninimo veiksmų planu, ii) naujos valdymo struktūros, skirtos valstybės dalyvavimui kooperacinių kredito įstaigų sektoriuje valdyti, teisinės sistemos nustatymu, iii) pinigų plovimo prevencijos veiksmų planu, iv) kompensavimo sistema, taikoma socialiniams fondams ir pensijų fondams, kurie laikė indėlius Kipro liaudies banke, v) užtikrinimu, kad liktų nacionalinių lėšų, būtinų nacionaliniams įnašams, kurie reikalingi iš struktūrinių ir kitų ES fondų finansuojamiems projektams, padengti, iv) išsamios informacijos apie planuojamą valstybės paramos reformą pateikimu, vii) išsamių aktyvinimo politikos pasiūlymų parengimu ir skubiais veiksmais jaunimo galimybėms kurti ir jo įsidarbinimo perspektyvoms gerinti. Įgyvendinus visapusiškas ir plataus užmojo finansines, fiskalines ir struktūrines reformas, turėtų būti užtikrintas Kipro valstybės skolos tvarumas vidutinės trukmės laikotarpiu;

(8)

per visą Kipro visapusiškų politikos priemonių paketo įgyvendinimo laikotarpį Komisija turėtų teikti papildomas politines rekomendacijas ir techninę pagalbą konkrečiose srityse. Jei valstybė narė, kuriai taikoma makroekonominio koregavimo programa, turi nepakankamai administracinių pajėgumų, ji turi kreiptis techninės pagalbos į Komisiją, kuri tuo tikslu gali sudaryti ekspertų grupes;

(9)

laikydamosi galiojančių nacionalinių taisyklių ir tvarkos, Kipro valdžios institucijos turėtų prašyti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų nuomonės rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant makroekonominio koregavimo programą,

a)

užtikrinti, kad būtų atidžiai stebimos bankų sektoriaus likvidumo sąlygos. Atidžiai stebimi laikini laisvo kapitalo judėjimo apribojimai (be kita ko, grynųjų pinigų išėmimo, mokėjimų ir pervedimų apribojimai). Tų stebėjimų tikslas – taikyti kontrolę tik tiek laiko, kiek iš tiesų reikia, kad būtų sumažinta rimta grėsmė finansų sistemos stabilumui. Paskelbtas veiksmų planas, susijęs su laipsnišku kontrolės švelninimu remiantis gairėmis ir programos įgyvendinimo pažanga ir atsižvelgiant į bankų likvidumo padėtį. Nuo centrinio banko finansavimo arba valstybės pagalbos priklausančių šalies bankų vidutinės trukmės finansavimas ir kapitalo planai turi realiai atspindėti numatytą bankų sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimą, taip pat turėtų būti mažinama priklausomybė nuo skolinimosi iš centrinių bankų, išvengiant skubaus turto išpardavimo ir kreditų krizės. Kad ateityje būtų užkirstas kelias per didelei emitentų koncentracijai, turi būti atnaujintos mažiausių likvidumo reikalavimų taisyklės;

b)

priimti būtinus norminius reikalavimus, susijusius su bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo rodiklio padidinimu iki 9 % ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje;

c)

imtis priemonių, kad būtų kuo labiau sumažintos dėl bankų restruktūrizavimo mokesčių mokėtojams tenkančios išlaidos. Prieš pasinaudodamos valstybės pagalbos priemonėmis, pakankamai kapitalo neturinčios komercinės ir kooperacinės kredito įstaigos kiek įmanoma padidina savo kapitalą iš privačių šaltinių. Prieš suteikiant bet kokią valstybės pagalbą, visi restruktūrizavimo planai oficialiai tvirtinami pagal valstybės pagalbos taisykles. Komerciniai bankai, patiriantys kapitalo stygių, gali, jei kitų priemonių nepakanka, prašyti valstybės rekapitalizavimo pagalbos pagal valstybės pagalbos procedūras;

d)

užtikrinti, kad būtų sukurtas kreditų registras, prireikus būtų peržiūrėta ir pataisyta esama paskolų suteikimo ir valdymo procesų reguliavimo sistema ir būtų priimti teisės aktai, kuriais stiprinamas komercinių bankų valdymas;

e)

stiprinti bankų valdymą, įskaitant draudimą skolinti nepriklausomiems valdybos nariams arba jų susijusioms šalims;

f)

maksimaliai padidinti neveiksnių paskolų išieškojimą ir kuo labiau sumažinti strateginio skolininkų įsipareigojimų nevykdymo paskatas. Be kita ko, mažinami suvaržymai konfiskuoti užstatą ir užtikrinama tinkama neveiksnių paskolų stebėsena ir valdymas;

g)

užbaigti kooperacinių kredito įstaigų reguliavimo ir priežiūros suderinimą su komercinių bankų reguliavimu ir priežiūra;

h)

įgyvendinti būsimos kooperacinių kredito įstaigų sektoriaus struktūros, veikimo ir gyvybingumo strategiją, kurią Kipro centrinis bankas parengė konsultuodamasis su Komisija, ECB ir TVF;

i)

gerinti bendrovių ir namų ūkių sektorių įsiskolinimo stebėseną ir nustatyti tikslinio privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo sistemą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naujam skolinimui ir sumažinti kredito apribojimus;

j)

toliau stiprinti pinigų plovimo prevencijos sistemą ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriuo, atsižvelgiant į geriausią patirtį, užtikrinama geresnė praktika, susijusi su išsamiu klientų tikrinimu ir subjektų skaidrumu;

k)

pateikti teisės aktus dėl privalomos priežiūros, pagrįstos kapitalizavimo lygiais;

l)

integruoti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis į reguliarią išorinę bankų priežiūrą;

m)

įvesti privalomo informacijos atskleidimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad bankai reguliariai rinkoms praneštų apie banko operacijų restruktūrizavimo pažangą; ir

n)

nustatyti teisinę naujos valdymo struktūros, skirtos valstybės dalyvavimui kooperacinių kredito įstaigų sektoriuje valdyti, sistemą.

a)

mokesčio už transporto priemones sistemos reformą, grįsdamas ją ekologiniais principais ir siekdamas gauti papildomų pajamų vidutinės trukmės laikotarpiu;

b)

kompensavimo sistemą, taikomą socialiniams ir pensijų fondams, kurie laikė indėlius Kipro liaudies banke, kuria užtikrinama panaši tvarka, kokia tokiems fondams taikoma Kipro banke, kuria atsižvelgiama į kiekvieno fondo pinigų srautų ir aktuarinę padėtį ir kuria kuo labiau sumažinamas poveikis valdžios sektoriaus deficitui. Turint omenyje, kad tokie fondai yra socialinės paramos pobūdžio, 2013 m. valdžios sektoriaus deficito tikslą galima patikslinti, kad jis rodytų šios sistemos poveikį biudžetui; ir

c)

visapusišką nuo 2012 m. gruodžio mėn. priimtų konsolidavimo priemonių įgyvendinimą.

a)

kalbant apie išlaidas, į biudžetą turi būti įtraukiama: bendrų socialinių pervedimų išlaidų mažinimas didinant jų tikslingumą; tolesnis viešojo ir bendro viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio ir apmokėjimo už viršvalandžius mažinimas; mokesčio studentams ir pensininkams už viešojo transporto korteles įvedimas; struktūrinės švietimo sektoriaus reformos priemonės siekiant geriau panaudoti išteklius; ir

b)

kalbant apie pajamas, į 2014 m. biudžetą turi būti įtraukiama: laikinų įmokų nuo viešojo ir privačiojo sektoriaus darbuotojų bruto darbo užmokesčio pratęsimas iki 2016 m. gruodžio 31 d.; PVM didinimas; akcizų didinimas ir bendrosios socialinio draudimo sistemos įmokų didinimas.

a)

jei būtina, tolesnes bendrosios ir viešojo sektoriaus pensijų sistemos reformas siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos gyvybingumą, kartu sprendžiant pensijų pakankamumo problemą. Reformų variantai nustatomi atlikus aktuarinį tyrimą;

b)

sveikatos išlaidų augimo kontrolę, kad būtų užtikrinta pakankamai lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, didinant finansavimo struktūros tvarumą ir viešosios sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veiksmingumą; įgyvendinti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą užtikrinant jos finansinį tvarumą ir kartu visuotinį prieinamumą;

c)

viešųjų išlaidų veiksmingumo ir biudžeto sudarymo gerinimą, taikant veiksmingą vidutinės trukmės biudžeto sudarymo sistemą, kuri yra geresnio viešųjų finansų valdymo dalis, taip papildant biudžeto konsolidavimo veiksmus ir kuriais atsižvelgiama į poreikius, susijusius su pakankamu pagrindinių politikos sričių, kaip antai švietimo ir sveikatos priežiūros, finansavimu. Ši sistema visapusiškai atitinka Tarybos direktyvą 2011/85/ES (3) ir Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, pasirašytą Briuselyje 2012 m. kovo 2 d.;

d)

tinkamos teisinės ir institucinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistemos, pagrįstos geriausia praktika, patvirtinimą;

e)

programos, kuria sukuriama tvirta valstybinių ir pusiau valstybinių įmonių valdymo sistema, parengimą ir privatizavimo plano, kuriuo padedama gerinti ekonominį veiksmingumą ir atkurti skolos tvarumą, inicijavimą;

f)

išsamaus reformų plano, kuriuo gerinamas mokesčių surinkimo ir administravimo efektyvumas ir veiksmingumas (įskaitant kovos su mokesčiųslėpimu ir mokesčių vengimu priemones ir priemones visapusiškam įstatymų ir standartų, reglamentuojančių tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje bei keitimąsi mokesčių informacija, taikymui tinkamu laiku gerinti), parengimą ir vykdymą;

g)

nekilnojamojo turto mokesčio tvarkos reformą;

h)

viešojo administravimo reformą, kad būtų pagerintas jo veikimas ir išlaidų efektyvumas, visų pirma peržiūrint viešosios tarnybos dydį, įdarbinimo sąlygas ir funkcinę organizaciją siekiant užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų teikimą gyventojams;

i)

bendrą socialinių išmokų struktūros ir dydžių reformą siekiant veiksmingai panaudoti išteklius ir užtikrinti tinkamą socialinės paramos ir paskatų dirbti pusiausvyrą. Planuojama valstybės paramos reforma užtikrina, kad socialinė parama būtų minimali apsauga, užtikrinanti minimalias pajamas asmenims, negalintiems pasiekti būtiniausio gyvenimo lygio, tačiau išlaikanti paskatas dirbti; ir

j)

išsamų viešųjų finansų auditą siekiant, be kita ko, įvertinti priežastis, kodėl susidarė pernelyg didelė skola.

a)

gamtinėms dujoms eksploatuoti reikalingos infrastruktūros diegimo planą atsižvelgiant į komercines galimybes ir riziką;

b)

visapusiškus energetikos sektoriaus ir dujų eksporto reguliavimo tvarkos ir rinkos organizavimo, įskaitant atitinkamą jūroje išgaunamų dujų tiekimo pardavimų tvarką, suteikiančią galimybių gauti kuo daugiau pajamų, pagrindus; ir

c)

planą nustatyti institucinę angliavandenilių išteklių valdymo sistemą, įskaitant išteklių fondą, kuriam turėtų būti skirtos valstybės lėšos, gaunamos iš dujų eksploatavimo jūroje, kuris turėtų šias lėšas valdyti ir kuris būtų įsteigtas pagal tarptautiniu mastu pripažintą geriausią patirtį.