Europos Vadovų Tarybos sprendimas

2012 m. gegužės 11 d.

dėl Sutarčių pakeitimo, kurį Airijos Vyriausybė pasiūlė Protokolu dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties, kuris turi būti pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, nagrinėjimo valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijoje ir konvento nešaukimo

(2013/106/ES)

EUROPOS VADOVŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 48 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į pasiūlymą dėl Sutarčių pakeitimo, kurį Airijos Vyriausybė 2011 m. liepos 20 d. pateikė Tarybai, o Taryba 2011 m. spalio 12 d. pateikė Europos Vadovų Tarybai,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą sprendimui nešaukti konvento [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

pranešus apie pasiūlymą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę [3],

kadangi:

(1) 2009 m. birželio 18– 19 d. Europos Vadovų Taryboje posėdžiavę 27 Europos Sąjungos valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai priėmė sprendimą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties ir pareiškė, kad, sudarant kitą stojimo sutartį, jie išdėstys to sprendimo nuostatas protokole, kuris bus pridėtas, laikantis jų atitinkamų konstitucinių reikalavimų, prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

(2) 2011 m. liepos 20 d. Airijos Vyriausybė pagal ES sutarties 48 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį Protokolu dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties pateikė pasiūlymą iš dalies keisti Sutartis;

(3) 2011 m. spalio 12 d. Taryba pagal ES sutarties 48 straipsnio 2 dalies trečią sakinį Airijos Vyriausybės pasiūlymą pateikė Europos Vadovų Tarybai. Apie jį taip pat buvo pranešta nacionaliniams parlamentams;

(4) 2011 m. spalio 23 d. susitikime Europos Vadovų Taryba, vadovaudamasi ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, nusprendė dėl pasiūlytų pakeitimų konsultuotis su Europos Parlamentu ir Komisija. Be to, vadovaudamasi ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, ji nusprendė paprašyti Europos Parlamento pritarti tam, kad nebūtų šaukiamas konventas, kadangi, jos nuomone, pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda pagrindo sušaukti konvento;

(5) 2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamentas priėmė palankią nuomonę dėl pasiūlytų pakeitimų. Jis taip pat pritarė tam, kad nebūtų šaukiamas konventas, kadangi pasiūlytų pakeitimų apimtis neduoda tam pagrindo. 2012 m. gegužės 4 d. Komisija priėmė palankią nuomonę dėl pasiūlytų pakeitimų;

(6) todėl tikslinga, kad pagal ES sutarties 48 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą Europos Vadovų Taryba nuspręstų, kad valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija nagrinėtų Airijos Vyriausybės pasiūlytus pakeitimus, nustatytų įgaliojimus konferencijai ir nuspręstų nešaukti konvento,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Vadovų Taryba nusprendžia, kad valstybių narių vyriausybių atstovų konferencija nagrinėja pakeitimus, kuriuos Airijos Vyriausybė pasiūlė šio sprendimo priede pateiktu Protokolu dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties, kuris turi būti pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, ir kuris bus įgaliojimai minėtai konferencijai. Atsižvelgiant į pasiūlytų pakeitimų apimtį, Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 3 dalyje numatytas konventas nešaukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 11 d.

Europos Vadovų Tarybos vardu

Pirmininkas

H. van Rompuy

[1] 2012 m. balandžio 18 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[2] 2012 m. balandžio 18 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 2012 m. gegužės 4 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

--------------------------------------------------

Protokolas

dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

toliau – AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

PRIMINDAMOS 2009 m. birželio 18– 19 d. Europos Vadovų Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos 27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovų sprendimą dėl Airijos žmonių susirūpinimo dėl Lisabonos sutarties;

PRIMINDAMOS 2009 m. birželio 18– 19 d. Europos Vadovų Taryboje posėdžiavusių valstybių ar vyriausybių vadovų pareiškimą, kad, sudarant kitą stojimo sutartį, jie išdėstys minėto sprendimo nuostatas protokole, kuris bus pridėtas, laikantis jų atitinkamų konstitucinių reikalavimų, prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Aukštųjų Susitariančių Šalių pasirašytą Sutartį tarp Aukštųjų Susitariančių Šalių ir Kroatijos Respublikos dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą;

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖ Į GYVYBĘ, ŠEIMĄ IR ŠVIETIMĄ

1 Straipsnis

Jokia Lisabonos sutarties nuostata, kuria Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai suteikiamas teisinis statusas, ar tos sutarties nuostata laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje neturi jokios įtakos teisės į gyvybę apsaugos, numatytos Airijos Konstitucijos 40.3.1, 40.3.2 ir 40.3.3 straipsniuose, šeimos apsaugos, numatytos 41 straipsnyje, ir teisių, susijusių su švietimu, apsaugos, numatytos 42, 44.2.4 ir 44.2.5 straipsniuose, taikymo sričiai bei taikymui.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

MOKESČIAI

2 Straipsnis

Valstybių narių atžvilgiu nė viena Lisabonos sutarties nuostata jokiu būdu nekeičia Europos Sąjungos kompetencijos mokesčių srityje masto ar veikimo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SAUGUMAS IR GYNYBA

3 Straipsnis

Europos Sąjunga savo veiksmus tarptautinėje arenoje grindžia demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi.

Sąjungos bendra saugumo ir gynybos politika sudaro neatsiejamą bendros užsienio ir saugumo politikos dalį ir suteikia Sąjungai operacinius pajėgumus, reikalingus vykdyti misijas už Sąjungos ribų, skirtas taikos palaikymui, konfliktų prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus.

Ši politika neturi įtakos nė vienos valstybės narės, įskaitant Airiją, saugumo ir gynybos politikai ar bet kurios valstybės narės įsipareigojimams.

Lisabonos sutartis nedaro poveikio ir neturi įtakos tradicinei Airijos karinio neutralumo politikai.

Valstybės narės – įskaitant Airiją, kuri veiks laikydamasi solidarumo principo ir nepažeisdama savo tradicinės karinio neutralumo politikos – pačios nuspręs, kokio pobūdžio paramą ir pagalbą suteiks valstybei narei, kurioje įvykdytas teroro aktas ar kuri tapo ginkluotos agresijos auka.

Sprendimas imtis bendros gynybos turės būti priimtas vieningu Europos Vadovų Tarybos sprendimu. Valstybės narės, įskaitant Airiją, laikydamosi Lisabonos sutarties ir atitinkamų savo konstitucinių nuostatų, nuspręstų, ar imtis bendros gynybos.

Jokia šios antraštinės dalies nuostata nedaro poveikio ir neturi įtakos jokios kitos valstybės narės pozicijai ar politikai, susijusiai su saugumu ir gynyba.

Be to, kiekviena valstybė narė, laikydamasi Lisabonos sutarties nuostatų ir nacionalinės teisės reikalavimų, nusprendžia, ar dalyvauti nuolatiniame struktūrizuotame bendradarbiavime ar Europos gynybos agentūros veikloje.

Lisabonos sutartyje nenumatoma sukurti Europos kariuomenę ar nustatyti karo tarnybą kurioje nors karinėje struktūroje.

Lisabonos sutartis nedaro poveikio Airijos ar kitos valstybės narės teisei nustatyti savo gynybos ir saugumo išlaidų pobūdį bei dydį ir savo gynybos pajėgumų pobūdį.

Pati Airija ar kita valstybė narė, laikydamasi nacionalinės teisės reikalavimų, nuspręs, ar dalyvauti kurioje nors karinėje operacijoje.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

4 Straipsnis

Šis protokolas yra atviras pasirašyti Aukštosioms Susitariančiosioms Šalims iki 2012 m. birželio 30 d.

Tuo atveju, jei šis protokolas neįsigalioja iki Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, šį protokolą ratifikuoja Aukštosios Susitariančios Šalys ir Kroatijos Respublika pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.

Šis protokolas įsigalioja, jei įmanoma, 2013 m. birželio 30 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti, arba, jei taip nepadaroma, pirmą kito mėnesio dieną po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja paskutinė valstybė narė.

5 Straipsnis

Šis vienu egzemplioriumi airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis sudarytas protokolas, kurio kiekvienas tekstas yra vienodai autentiškas, deponuojamas Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, kuri po vieną patvirtintą kopiją persiunčia kitų valstybių narių vyriausybėms.

Kai Kroatijos Respublikai šis protokolas tampa privalomas pagal Akto dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 2 straipsnį, šio protokolo tekstas kroatų kalba, kuris yra vienodai autentiškas kaip ir pirmoje pastraipoje nurodyti tekstai, taip pat deponuojamas Italijos Respublikos Vyriausybės archyvuose, kuri po vieną patvirtintą kopiją persiunčia kitų valstybių narių vyriausybėms.

TAI PALIUDYDAMI šį protokolą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Съставено в Брюксел на тринадесети юни две хиляди и дванадесета година.

Hecho en Bruselas, el trece de junio de dos mil doce.

V Bruselu dne třináctého června dva tisíce dvanáct.

Udfærdiget i Bruxelles den trettende juni to tusind og tolv.

Geschehen zu Brüssel am dreizehnten Juni zweitausendzwölf.

Kahe tuhande kaheteistkümnenda aasta juunikuu kolmeteistkümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δέκα τρεις Ιουνίου δύο χιλιάδες δώδεκα.

Done at Brussels on the thirteenth day of June in the year two thousand and twelve.

Fait à Bruxelles, le treize juin deux mille douze.

Arna dhéanamh sa Bhruiséil, an tríú lá déag de Mheitheamh an bhliain dhá mhíle agus a dó dhéag.

Fatto a Bruxelles, addì tredici giugno duemiladodici.

Briselē, divi tūkstoši divpadsmitā gada trīspadsmitajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai dvyliktų metų birželio tryliktą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkettedik év június havának tizenharmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit- tlettax-il jum ta’ Ġunju tas-sena elfejn u tnax.

Gedaan te Brussel, de dertiende juni tweeduizend twaalf.

Sporządzono w Brukseli dnia trzynastego czerwca roku dwa tysiące dwunastego.

Feito em Bruxelas, em treze de junho de dois mil e doze.

Întocmit la Bruxelles la treisprezece iunie două mii doisprezece.

V Bruseli dňa trinásteho júna dvetisícdvanásť.

V Bruslju, dne trinajstega junija leta dva tisoč dvanajst.

Tehty Brysselissä kolmantenatoista päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakaksitoista.

Som skedde i Bryssel den trettonde juni tjugohundratolv.

Voor het Koninkrijk België

Pour le Royaume de Belgique

Für das Königreich Belgien

+++++ TIFF +++++

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallone, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Република България

+++++ TIFF +++++

Za Českou republiku

+++++ TIFF +++++

For Kongeriget Danmark

+++++ TIFF +++++

Für die Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Eesti Vabariigi nimel

+++++ TIFF +++++

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

+++++ TIFF +++++

Για την Ελληνική Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de España

+++++ TIFF +++++

Pour la République française

+++++ TIFF +++++

Per la Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

+++++ TIFF +++++

Latvijas Republikas vārdā –

+++++ TIFF +++++

Lietuvos Respublikos vardu

+++++ TIFF +++++

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

Magyarország részéről

+++++ TIFF +++++

Għal Malta

+++++ TIFF +++++

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

Für die Republik Österreich

+++++ TIFF +++++

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

+++++ TIFF +++++

Pela República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

Pentru România

+++++ TIFF +++++

Za Republiko Slovenijo

+++++ TIFF +++++

Za Slovenskú republiku

+++++ TIFF +++++

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

+++++ TIFF +++++

För Konungariket Sverige

+++++ TIFF +++++

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------