I PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS DĖL NAUDOJIMOSI KOMPETENCIJA

Geležinkelių sektoriuje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 90 ir 91 straipsnius kartu su 100 straipsnio 1 dalimi ir 171 bei 172 straipsniais Europos Sąjunga (toliau – Sąjunga) dalijasi kompetencija su Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės).

SESV VI antraštinėje dalyje nustatoma bendra Sąjungos transporto politika, o XVI antraštinėje dalyje numatoma, kad Sąjunga prisideda prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo transporto srityje.

Konkrečiau SESV VI antraštinės dalies 91 straipsnyje numatyta, kad Sąjunga gali nustatyti:

—	bendras taisykles, taikomas tarptautiniam transportui, vykstančiam į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba vykstančiam per vienos ar keleto valstybių narių teritoriją,

—	sąlygas, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas,

—	priemones transporto saugumui gerinti,

—	kitas atitinkamas nuostatas.

Transeuropinių tinklų klausimu SESV XVI antraštinės dalies 171 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga:

—	nustato gaires, taikomas transeuropinių tinklų srityje numatytų priemonių tikslams, prioritetams ir bendroms linkmėms; šiose gairėse nustatomi bendrų interesų projektai,

—	įgyvendina priemones, kurių galėtų prireikti siekiant užtikrinti tinklų tarpusavio sąveiką, ypač techninio standartizavimo srityje,

—

gali remti valstybių narių remiamus bendrų interesų projektus, nustatytus pirmojoje įtraukoje nurodytose gairėse, rengdama galimybių studijas, teikdama paskolų garantijas arba palūkanų subsidijas; Sąjunga taip pat gali prisidėti prie konkrečių projektų valstybėse narėse transporto infrastruktūros srityje finansavimo per Sanglaudos fondą.

Remdamasi šiomis dviem nuostatomis Sąjunga priėmė daug geležinkelių transportui taikomų teisės aktų.

Pagal Sąjungos teisę Sąjunga turi išimtinę kompetenciją spręsti geležinkelių transporto klausimus tais atvejais, kai 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – Sutartis), arba kiti pagal ją priimti teisės aktai gali turėti įtakos šioms galiojančioms Sąjungos taisyklėms arba pakeisti jų apimtį.

Valstybės narės neturi kompetencijos spręsti Sutartyje reglamentuojamų klausimų, kuriuos spręsti Sąjunga turi išimtinę kompetenciją.

Jeigu yra Sąjungos taisyklių, kurioms Sutartis arba kiti pagal ją priimti teisės aktai neturi įtakos, Sąjunga ir valstybės narės dalijasi kompetencija spręsti su Sutartimi susijusius klausimus.

Susijusių Sąjungos dokumentų, galiojančių Susitarimo sudarymo metu, sąrašas pateikiamas šio priedo priedėlyje. Šiuose tekstuose nustatytos Sąjungos kompetencijos apimtį reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvieno teksto konkrečias nuostatas, ypač į tai, kiek tomis nuostatomis sukuriamos bendros taisyklės. Sąjungos kompetencija nuolatos keičiasi. Remiantis Europos Sąjungos sutartimi ir SESV, Sąjungos kompetentingos institucijos gali priimti sprendimus, kuriais apibrėžiamos Sąjungos kompetencijos ribos. Todėl Sąjunga pasilieka teisę atitinkamai keisti šį pareiškimą, nors tai nėra būtina sąlyga, kad ji galėtų naudotis savo kompetencija, sprendžiant su Sutartimi susijusius klausimus.

II PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS PAREIŠKIMAS DĖL SUSITARIMO 2 STRAIPSNIO

Terminas „kuria reglamentuojamas atitinkamas dalykas“ turi būti suprantamas kaip taikomas konkrečiu atveju, kurį reglamentuoja Sutarties, įskaitant jos priedus, nuostata, ir nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai.

III PRIEDAS

TARYBOS, VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS DALYVAVIMO OTIF PROCEDŪROSE VIDAUS TVARKA

Atsižvelgdamos į Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika grindžiamą reikalavimą, kad tarptautiniu mastu Sąjungai ir jos valstybėms narėms būtų vieningai atstovaujama ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo etape, Taryba, valstybės narės ir Komisija taikys šią vidaus tvarką:

1.   Taikymo sritis

Ši vidaus tvarka bus taikoma visų OTIF įsteigtų organų posėdžiams. Laikoma, kad nuoroda į „posėdį“ pagal šią tvarką mutatis mutandis taip pat laikoma nuoroda į kitas procedūras, pavyzdžiui, rašytinę procedūrą.

2.   Derinimo tvarka

2.1.

Siekiant pasirengti OTIF posėdžiui, įskaitant Generalinės Asamblėjos, Administracinio komiteto ir kitų komitetų posėdžius, bet ne tik juos, bus rengiami derinimo posėdžiai: — Briuselyje, kompetentingoje Tarybos darbo grupėje (paprastai Sausumos transporto darbo grupėje) kuo anksčiau ir tiek kartų, kiek būtina prieš OTIF posėdį ir, be to, — OTIF posėdžio vietoje, visų pirma OTIF posėdžio pradžioje ir, jei būtina, jo metu bei pabaigoje.

2.2.

Derinimo posėdžių metu bus tariamasi dėl pozicijų, kurių bus laikomasi tik Sąjungos vardu arba prireikus Sąjungos ir jos valstybių narių vardu. Šiuose posėdžiuose gali būti derinamos valstybių narių pozicijos jų išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais, jei valstybės narės dėl to susitaria.

2.3.	Derinimo posėdžių metu bus sprendžiama, kaip paskirstyti atsakomybę, susijusią su pareiškimais ir balsavimu dėl kiekvieno OTIF posėdžio darbotvarkės punkto, dėl kurio gali būti padarytas pareiškimas arba numatoma balsuoti.

2.4.

Rengiantis 2.1 punkte nurodytiems derinimo posėdžiams, be kita ko, rengiant pareiškimų projektus ir pozicijų dokumentus, jei būtina, bus surengtos preliminarios diskusijos atitinkamame komitete, įsteigtame pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl susisiekimo geležinkeliais, visų pirma: — Pavojingų krovinių vežimo komitete – tais atvejais, kai aptariami su Sutarties C priedu susiję punktai; jeigu šie punktai turi įtakos geležinkelių sąveikai arba aptariant pagal Direktyvą 2004/49/EB plėtojamą bendrą saugos koncepciją, – taip pat Geležinkelių sąveikos ir saugos komitete, — Sąjungos geležinkelių plėtros klausimų komitete – tais atvejais, kai aptariami punktai, susiję su Sutarties A, B, D arba E priedais, ir aptariamos kitos OTIF plėtojamos vienodosios teisės sistemos, — Geležinkelių sąveikos ir saugos komitete – tais atvejais, kai aptariami punktai, susiję su Sutarties F arba G priedais.

2.5.	Prieš OTIF posėdį Komisija nurodys, kurie darbotvarkės punktai turi būti derinami Sąjungos lygiu, ir parengs pareiškimų projektus bei pozicijų dokumentus, kurie turės būti aptarti derinimo posėdžiuose.

2.6.	Jei derinimo posėdžiuose Komisija ir valstybės narės negali susitarti dėl bendrosios pozicijos, nes, pavyzdžiui, jos nesutaria dėl kompetencijos pasidalijimo, klausimas bus perduotas Nuolatinių atstovų komitetui ir (arba) Tarybai.

3.   Pareiškimai ir balsavimas OTIF posėdžiuose

3.1.	Jei darbotvarkės punktas yra susijęs su išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, Sąjungos vardu kalbės ir balsuos Komisija. Tinkamai suderinus veiksmus, gali kalbėti ir valstybės narės pritardamos Sąjungos pozicijai ir (arba) ją papildydamos.

3.2.	Jei darbotvarkės punktas yra susijęs su išimtinei nacionalinei kompetencijai priklausančiais klausimais, kalbės ir balsuos valstybės narės.

3.3.

Jei darbotvarkės punktas yra susijęs su klausimais, kurie priklauso ir nacionalinei, ir Sąjungos kompetencijai, bendrąją poziciją pateiks pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija. Tinkamai suderinus veiksmus, gali kalbėti valstybės narės pritardamos bendrajai pozicijai ir (arba) ją papildydamos. Atitinkamai valstybės narės arba Komisija prireikus balsuos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu laikydamosi bendrosios pozicijos. Sprendimas dėl to, kas balsuos, priimamas atsižvelgiant į tai, kokia kompetencija vyrauja (pavyzdžiui, vyrauja nacionalinė arba vyrauja Sąjungos kompetencija).

3.4.

Jei darbotvarkės punktas yra susijęs su klausimais, kurie priklauso ir nacionalinei, ir Sąjungos kompetencijai, o Komisija ir valstybės narės negalėjo susitarti dėl 2.6 punkte nurodytos bendrosios pozicijos, valstybės narės ir Komisija gali kalbėti tais klausimais, kurie aiškiai priklauso jų atitinkamai kompetencijai, ir balsuoti dėl jų.

3.5.

Tais atvejais, kai Komisija ir valstybės narės nesusitaria dėl kompetencijos pasidalijimo arba kai nepavyksta užtikrinti daugumos, kurios reikia Sąjungos pozicijai priimti, bus kuo labiau stengiamasi išsiaiškinti padėtį arba priimti Sąjungos poziciją. Kol to siekiama, tinkamai suderinus veiksmus, prireikus valstybės narės ir (arba) Komisija turės teisę kalbėti su sąlyga, kad jų išdėstyta pozicija neturės įtakos būsimai Sąjungos pozicijai, kad ji atitiks Sąjungos politiką ir ankstesnes Sąjungos pozicijas bei Sąjungos teisę.

3.6.

Valstybių narių ir Komisijos atstovai gali dalyvauti OTIF darbo grupių veikloje, kuriose rengiamasi OTIF techninių komitetų, visų pirma Pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais ekspertų komiteto (toliau – RID) ir Techninių ekspertų komiteto (toliau – TEC), posėdžiams. Dalyvaudami šių darbo grupių veikloje valstybių narių ir Komisijos atstovai gali pateikti techninius dokumentus ir visapusiškai dalyvauti diskusijose techniniais klausimais, remdamiesi savo techninėmis žiniomis. Šios diskusijos nesaistys Sąjungos. Valstybių narių ir Komisijos atstovai dės dideles pastangas siekdami, kad būtų priimta bendra pozicija, ir gindami šią poziciją OTIF darbo grupėse vykstančiose diskusijose.

4.   Šios tvarkos peržiūra

Valstybės narės arba Komisijos prašymu ši tvarka bus peržiūrėta, atsižvelgiant į jos vykdymo metu įgytą patirtį.

Europos Sąjungos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos

SUSITARIMAS

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)

ir

TARPTAUTINIO VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TARPVYRIAUSYBINĖ ORGANIZACIJA

(toliau – OTIF)

toliau kartu – Susitariančiosios Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (toliau – Sutartis), ypač į jos 38 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos Sąjungos sutartyje (toliau – ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjungai nustatytus įpareigojimus tam tikrose srityse, kurioms taikoma Sutartis,

PRIMINDAMOS, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Sąjunga pakeitė Europos bendriją bei ją perėmė ir nuo tos datos naudojasi visomis Europos bendrijos teisėmis bei prisiima visus jos įsipareigojimus,

KADANGI pagal Sutartį įsteigta Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinė organizacija (OTIF), kurios buveinė yra Berne,

KADANGI Sąjungos prisijungimo prie Sutarties tikslas – padėti OTIF siekti tikslo propaguoti tarptautinį susisiekimą geležinkeliais, jį tobulinti ir sudaryti jam palankesnes sąlygas tiek techniniu, tiek teisiniu atžvilgiais,

KADANGI, remiantis Sutarties 3 straipsniu, Sutarties Šalims, kurios taip pat yra Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalys, taikomi Sutartyje nustatyti tarptautinio bendradarbiavimo įpareigojimai nėra viršesni už jų, kaip Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalių, įpareigojimus,

KADANGI dėl tų Sutarties nuostatų, kurios susijusios su Sąjungos kompetencija, būtina įrašyti nuostatą dėl atsiejimo, kad būtų nurodyta, jog Sąjungos valstybės narės negali vadovautis Sutartyje nustatytomis teisėmis ir įpareigojimais bei tiesiogiai juos taikyti tarpusavyje,

KADANGI Sutartis visapusiškai taikoma Sąjungai bei jos valstybėms narėms ir kitoms Sutarties Šalims,

KADANGI Sąjungai prisijungiant prie Sutarties reikia aiškiai nustatyti Sutarties nuostatų taikymo Sąjungai ir jos valstybėms narėms taisykles,

KADANGI Sąjungos prisijungimo prie Sutarties sąlygos turi leisti Sąjungai Sutarties taikymo srityje naudotis kompetencija, kurią jai suteikė jos valstybės narės,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąjunga pagal Sutarties 38 straipsnį prisijungia prie Sutarties laikydamasi šiame Susitarime nustatytų sąlygų.

2 straipsnis

Nedarydamos poveikio Sutarties dalykui ir tikslui – propaguoti tarptautinį susisiekimą geležinkeliais, jį tobulinti ir sudaryti jam palankesnes sąlygas,– taip pat nedarydamos poveikio visapusiškam Sutarties taikymui kitų Sutarties Šalių tarpusavio santykiuose, Sutarties Šalys, kurios yra Sąjungos valstybės narės, taiko Sąjungos taisykles ir todėl netaiko ta Sutartimi nustatytų taisyklių, išskyrus tuos atvejus, kai nėra Sąjungos taisyklės, kuria reglamentuojamas atitinkamas dalykas.

3 straipsnis

Laikantis šio Susitarimo nuostatų, Sutarties nuostatos aiškinamos taip, kad būtų taikomos ir Sąjungai atsižvelgiant į jos kompetenciją; atitinkamai suprantami ir įvairūs terminai, vartojami apibrėžti Sutarties Šalis bei jų atstovus.

4 straipsnis

Sąjunga nemoka įnašų į OTIF biudžetą ir nedalyvauja priimant sprendimus dėl to biudžeto.

5 straipsnis

Nedarant poveikio galimybei naudotis jos balsavimo teisėmis pagal 6 straipsnį, Sąjunga turi teisę būti atstovaujama ir dalyvauti visų OTIF organų, kuriuose bet kuri iš jos valstybių narių turi teisę būti atstovaujama kaip Sutarties Šalis ir kuriuose gali būti sprendžiami jos kompetencijai priklausantys klausimai, veikloje.

Sąjunga negali būti Administracinio komiteto nare. Ji gali būti kviečiama į to komiteto posėdžius, kai komitetas pageidauja pasikonsultuoti su ja į darbotvarkę įtrauktais bendros svarbos klausimais.

6 straipsnis

1.   Priimant sprendimus Sąjungos išimtinei kompetencijai priklausančiais klausimais Sąjunga naudojasi savo valstybių narių balsavimo teisėmis pagal Sutartį.

2.   Priimant sprendimus tais klausimais, kurie priskirti pasidalijamajai Sąjungos ir jos valstybių narių kompetencijai, balsuoja Sąjunga arba jos valstybės narės.

3.   Atsižvelgiant į Sutarties 26 straipsnio 7 dalį, Sąjunga turi tiek balsų, kiek jų turi visos jos valstybės narės, kurios taip pat yra Sutarties Šalys. Jei balsuoja Sąjunga, jos valstybės narės nebalsuoja.

4.   Sąjunga kiekvienu konkrečiu atveju praneša kitoms Sutarties Šalims apie atvejus, kai, svarstant įvairius Generalinės Asamblėjos ir kitų parengiamųjų organų darbotvarkės punktus, ji naudosis 1–3 dalyse numatytomis balsavimo teisėmis. Šis įpareigojimas taikomas ir tada, kai sprendimai priimami susirašinėjimo būdu. Ta informacija turi būti perduota pakankamai anksti, kad OTIF Generalinis sekretorius galėtų perduoti ją kartu su posėdžio dokumentais arba kad sprendimą būtų galima priimti susirašinėjimo būdu.

7 straipsnis

Sąjungos kompetencijos apimtis bendrai apibūdinama rašytiniame pareiškime, kurį Sąjunga pateikia šio Susitarimo sudarymo metu. Tas pareiškimas gali būti prireikus iš dalies pakeistas, Sąjungai pranešus apie tai OTIF. Jis nepakeičia ir jokiu būdu neapriboja klausimų, kurie gali būti išdėstyti pranešimuose dėl Sąjungos kompetencijos, kuriuos reikia pateikti prieš OTIF priimant sprendimą oficialiu balsavimu arba kitu būdu.

8 straipsnis

Visiems ginčams, kylantiems tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo, taikymo ar įgyvendinimo, įskaitant jo egzistavimą, galiojimą ir nutraukimą, taikoma Sutarties V antraštinė dalis.

9 straipsnis

Šis Susitarimas įsigalioja pirmo mėnesio po to, kai Susitariančiosios Šalys pasirašė šį Susitarimą, pirmą dieną. Šiuo atveju Sutarties 34 straipsnio 2 dalis netaikoma.

10 straipsnis

Šio Susitarimo galiojimo trukmė neribota.

Jeigu visos Sutarties Šalys, kurios yra Sąjungos valstybės narės, denonsuoja Sutartį, laikoma, kad Sąjunga pranešė apie tą denonsavimą ir denonsavo šį Susitarimą tuo pat metu, kai paskutinė Sąjungos valstybė narė, denonsavusi Sutartį, pranešė apie jos denonsavimą pagal Sutarties 41 straipsnį.

11 straipsnis

Sutarties Šalys, kurios nėra Sąjungos valstybės narės ir kurios taiko atitinkamus Sąjungos teisės aktus pagal savo tarptautinius susitarimus su Sąjunga, pritarus Sutarties depozitarui gali įtraukti atskirus pareiškimus dėl teisių ir įpareigojimų išlaikymo pagal jų susitarimus su Sąjunga, Sutartį ir atitinkamus reglamentus.

Šis Susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais (vieną originalą saugo OTIF, o kitą – Sąjunga) anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški. Tai nedaro poveikio Sutarties 45 straipsnio 1 daliai.