18.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 371/1

(1)

Stabilumo ir augimo paktu (toliau – SAP) siekiama užtikrinti biudžetinę drausmę Sąjungoje, jame nustatyta perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir padėties ištaisymo sistema. Jis grindžiamas patikimų valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 473/2013 išdėstomos nuostatos, kuriomis siekiama sustiprinti biudžeto politikos stebėseną euro zonoje ir užtikrinti, kad nacionaliniai biudžetai derėtų su ekonominės politikos gairėmis, parengtomis vadovaujantis SAP ir Europos semestru. Kadangi vien biudžeto priemonių gali nepakakti, kad būtų užtikrintas ilgalaikis perviršinio deficito padėties ištaisymas, gali prireikti papildomų politikos priemonių ir struktūrinių reformų;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 473/2013 9 straipsnyje išdėstytos su ekonominės partnerystės programomis, kurias pagal perviršinio deficito procedūrą turi pateikti valstybės narės, kurių valiuta euro, susijusios sąlygos. Nustatant priemonių, kurios padėtų veiksmingai ir ilgam ištaisyti perviršinio deficito padėtį, planą, ekonominės partnerystės programoje turėtų būti išsamiai apibūdintos pagrindinės fiskalinės struktūrinės reformos, ypač su apmokestinimu, taip pat pensijų, sveikatos ir biudžeto sistemomis susijusios reformos;

(4)

2013 m. birželio 21 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/319/ES (2), pagal kurį Maltai pradėta perviršinio deficito procedūra. Šiomis aplinkybėmis Maltos paprašyta iki 2013 m. spalio 1 d. pateikti ekonominės partnerystės programą;

(5)

2013 m. spalio 1 d., t. y. per Reglamente (ES) Nr. 473/2013 nustatytą terminą, Malta Komisijai ir Tarybai pateikė ekonominės partnerystės programą, kurioje nustatytos struktūrinės reformos, kuriomis siekiama stiprinti viešuosius finansus ir, apskritai, laikytis 2013 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacijoje Maltai (3) (toliau – 2013 m. liepos 9 d. Tarybos rekomendacija) išdėstytų 2013 m. šaliai skirtų rekomendacijų (ŠSR): i) užtikrinti viešųjų finansų tvarumą (1, 2 ir 4 ŠSR); ii) didinti viešojo administravimo veiksmingumą (2 ir 5 ŠSR); iii) didinti potencialų gamybos apimties augimą, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant įvairią ir subalansuotą ekonomiką (2, 3 ir 4 ŠSR); ir iv) užtikrinti finansinį stabilumą (5 ŠSR);

(6)

Malta ketina įgyvendinti šias fiskalines struktūrines priemones: i) fiskalinės sistemos reformą; ii) išlaidų peržiūrą ministerijų lygmeniu; iii) toliau vykdyti pensijų reformą ir įvesti trečią pensijų kaupimo pakopą; iv) priemones, skirtas pagerinti paslaugų teikimą sveikatos priežiūros sektoriuje; v) restruktūrizuoti valstybines įmones; vi) didinti viešojo administravimo veiksmingumą; ir vii) palaipsniui keisti apmokestinimo naštą ir pereiti nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių. Priemonių rinkinys iš esmės tinkamas ir galėtų padėti stiprinti viešuosius finansus. Nepaisant to, tam tikrose srityse, kaip antai, ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas, reikalingos tolesnės priemonės;

(7)

fiskalinės sistemos reforma yra tinkama ir galima tikėtis, kad ji sustiprins fiskalinį valdymą ir padės suvaldyti fiskalinius nuokrypius. Tikimasi, kad paskyrus nepriklausomą fiskalinę tarybą būtų pagerinta Maltos viešųjų finansų stebėsena ir planavimas. Tačiau Parlamentas iki šiol dar nepatvirtino tos reformos;

(8)

šiuo metu vykstančios išlaidų peržiūros, kurios tikslas – nustatyti, kur galima sumažinti išlaidas, ir didinti viešųjų išlaidų veiksmingumą, rezultatas, viena vertus, gali būti lėtesnis išlaidų augimas ir, kita vertus, daugiau ekonomikos augimą skatinančių viešųjų išlaidų;

(9)

įvedus trečią pensijų kaupimo pakopą, būtų galima pagerinti pensijų sistemos adekvatumą, tačiau tai nepadėtų padidinti jos tvarumo. Atrodo, kad šiuo metu nesvarstoma imtis jokių kitų svarbių priemonių, kurios Maltai rekomenduotos 2 ŠSR, visų pirma, sparčiau didinti teisės aktais numatytą pensinį amžių ir didinti faktinį pensinį amžių;

(10)

galima tikėtis, kad numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti paslaugų teikimą sveikatos priežiūros sektoriuje, bus padidintas sistemos veiksmingumas ir adekvatumas. Tačiau dėl to gali padidėti valstybės finansuojamų sveikatos priežiūros paslaugų paklausa ir paspartėti jų diegimas. Kadangi nėra išsamesnės informacijos apie priemones, neįmanoma nustatyti, kokiu mastu reforma gali sumažinti su viešosiomis išlaidomis susijusius sunkumus ilguoju laikotarpiu;

(11)

dėl valstybinių įmonių, pavyzdžiui, nacionalinės oro transporto bendrovės „Air Malta“ ir energetikos bendrovės „Enemalta“, restruktūrizavimo, būtų galima pagerinti jų finansinės veiklos rezultatus ir kartu sumažinti valstybės finansų neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Politinės pastangos energetikos sektoriuje itin pastebimos, nes pagrindinės energijos tiekėjos „Enemalta“ vyriausybės užtikrinta skola sudaro apie 10 % BVP. Be to, galima tikėtis, kad dėl to sumažės poreikis ateityje teikti valstybės subsidijas;

(12)

valdžios institucijos pristato šiuo metu vykdomas ir naujas priemones, kuriomis galima tikėtis padidinti viešojo administravimo gebėjimus siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą ir sumažinti mokesčių slėpimą. Be to, ekonominės partnerystės programoje nurodomos priemonės, kurios padėtų sutrumpinti viešųjų pirkimų procedūras ir padidinti jų veiksmingumą;

(13)

dėl nurodyto laipsniško perėjimo nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių galėtų būti paskatintas darbo vietų kūrimas ir padidintas mokesčių sistemos poveikis augimui. Tačiau šie pokyčiai yra aprašyti labai bendrais bruožais, išsamesnės informacijos nepateikiama. Be to, vis dar nėra pateikta planų įmonių įsiskolinimui palankiam mokestiniam iškraipymui panaikinti;

(14)

ekonominės partnerystės programa taip pat apima įvairias nefiskalines struktūrines priemones, kuriomis iš esmės siekiama laikytis 2013 m. ŠSR. Į politikos planus įtrauktos išsamios teismų sistemos reformos ir energijos šaltinių diversifikacija. Atrodo, kad tos priemonės nukreiptos teisinga linkme, ir galima tikėtis, kad bus prisidėta prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Maltoje, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Vis dėlto jos dar nebaigtos rengti ir paprastai pateikiama labai nedaug informacijos. Todėl, kai tik politikos planai taps konkretesni ir jų įgyvendinimas bus toliau pažengęs, reikės toliau nagrinėti jų poveikį ir indėlį sprendžiant 2013 m. ŠSR nustatytus uždavinius,