2012 11 22   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/2


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1088/2012

2012 m. lapkričio 20 d.

kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK) parengtą ataskaitą, taip pat į rekomendacijas, gautas iš regioninių konsultacinių tarybų, būtų nustatytos priemonės, kuriomis būtų reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(2)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone sąlyginis stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002;

(3)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) turėtų būti nustatytas remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių konsultacinių tarybų atstovais;

(4)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl Baltijos jūros menkių išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiu Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą (2) (toliau – Baltijos jūros menkių planas), nustatytas taisykles;

(5)

atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas, nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nesukeliant žuvų mirtingumo padidėjimo. Toks lankstumas leistų veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra paskirstomos vienodai, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas greitai reaguoti į apsikeitimą kvotomis. Todėl valstybei narei turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai išskaičiuojama tiek pat kitų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų nebuvimo uoste dienų;

(6)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (3), ypač nuostatas, susijusias su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie žvejybos galimybių išnaudojimo duomenis. Todėl būtina nurodyti su iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiais susijusius kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos duomenis Komisijai;

(7)

pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (4), reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės;

(8)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad žvejybą šiuose rajonuose būtų galima pradėti nuo 2013 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas Sąjungos laivams, vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) zonos– 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (5) I priede nustatyti geografiniai rajonai;

b)   Baltijos jūra– ICES 22–32 pakvadračiai;

c)   Sąjungos laivas– laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus kiekis;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   nebuvimo uoste diena– nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jo paskirstymas

BLSK, kvotos ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos I priede.

5 straipsnis

Specialios nuostatos dėl paskirstymo

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms skiriamos nedarant poveikio:

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis buvo apsikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

paskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotai kvotos daliai;

e)

išskaitymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus tuos atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

6 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems yra nustatyti sugauto kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik jei jas sugavo valstybės narės, kuriai paskirta ir dar neišnaudota tų išteklių kvota, laivas.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1.   Žvejybos pastangų apribojimai yra nustatyti II priede.

2.   1 dalyje nurodyti apribojimai taip pat taikomi ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 8 straipsnio 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje numatytų apribojimų.

3.   1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi ICES 28.1 pakvadračiui, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 3, 4 bei 5 dalyse numatyti apribojimai.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. lapkričio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. D. MAVROYIANNIS


(1)   OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)   OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

(3)   OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(4)   OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(5)   OL L 349, 2005 12 31, p. 1.


I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMAS SĄJUNGOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTAS (PAGAL RŪŠĮ IR RAJONĄ)

Toliau pateiktose lentelėse nustatytas kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus

HER

Atlantinės silkės

Gadus morhua

COD

Atlantinės menkės

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinės plekšnės

Salmo salar

SAL

Atlantinės lašišos

Sprattus sprattus

SPR

Atlantiniai šprotai


Rūšis

:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona

:

30–31 pakvadračiai

HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija

86 905

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

19 095

Sąjunga

106 000

BLSK

106 000


Rūšis

:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona

:

22–24 pakvadračiai

HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24.

Danija

3 617

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

14 234

Suomija

2

Lenkija

3 357

Švedija

4 590

Sąjunga

25 800

BLSK

25 800


Rūšis

:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona

:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys

HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.2; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija

1 984

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

526

Estija

10 131

Suomija

19 776

Latvija

2 500

Lietuva

2 633

Lenkija

22 468

Švedija

30 162

Sąjunga

90 180

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona

:

28.1 pakvadratis

HER/03D.RG

Estija

14 120

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Latvija

16 456

Sąjunga

30 576

BLSK

30 576


Rūšis

:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona

:

25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija

14 143

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

5 626

Estija

1 378

Suomija

1 082

Latvija

5 259

Lietuva

3 464

Lenkija

16 285

Švedija

14 328

Sąjunga

61 565

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona

:

22–24 pakvadračiai

COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija

8 749

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

4 277

Estija

194

Suomija

172

Latvija

724

Lietuva

469

Lenkija

2 341

Švedija

3 117

Sąjunga

20 043

BLSK

20 043


Rūšis

:

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona

:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija

2 443

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Vokietija

271

Lenkija

511

Švedija

184

Sąjunga

3 409

BLSK

3 409


Rūšis

:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona

:

22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija

22 538  (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

2 508  (1)

Estija

2 291  (1)

Suomija

28 103  (1)

Latvija

14 335  (1)

Lietuva

1 685  (1)

Lenkija

6 837  (1)

Švedija

30 465  (1)

Sąjunga

108 762  (1)

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona

:

32 pakvadračio Sąjungos vandenys

SAL/3D32.

Estija

1 581  (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Suomija

13 838  (2)

Sąjunga

15 419  (2)

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

Zona

:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija

24 659  (3)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

15 622  (3)

Estija

28 634  (3)

Suomija

12 908  (3)

Latvija

34 583  (3)

Lietuva

12 510  (3)

Lenkija

73 392  (3)

Švedija

47 670  (3)

Sąjunga

249 978

BLSK

Netaikoma


(1)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(2)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(3)  Bent 92 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į kvotą, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Atlantinių silkių priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 8 % kvotos (HER/*3BCDC).


II PRIEDAS

ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

1.

Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais, suteikia teisę ne daugiau nei:

a)

163 dienas nebūti uoste ICES 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas, ir

b)

160 dienų nebūti uoste ICES 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

2.

Didžiausias nebuvimo uoste dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 punkte nurodytais žvejybos įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio nebuvimo uoste dienų, skirtų plaukioti viename iš šių dviejų rajonų, skaičiaus.

3.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 punktų ir kai tai reikalinga veiksmingam žvejybos galimybių valdymui, valstybė narė gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti papildomą nebuvimo uoste dienų skaičių, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų laivų, kurie plaukioja su jos vėliava ir kuriems taikomas pastangų tame rajone apribojimas, ir kai kiekvieno laivo, iš kurio išskaičiuojamos dienos, kW išreikštas pajėgumas yra lygus laivų, kuriems skiriama papildomų dienų, pajėgumui arba už jį didesnis. Laivų, kuriems skiriama papildomų nebuvimo uoste dienų, skaičius negali viršyti 15 % bendro visų atitinkamos valstybės narės laivų, nurodytų 1 punkte, skaičiaus.