31.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/37

(1)

2011 m. lapkričio 1 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė pranešimą (2) apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Rusijos ir Turkijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno importo inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos plieninių sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių apsaugos komitetui Sąjungos gamintojų, kurie pagamina didžiąją (šiuo atveju daugiau nei 40 proc.) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių iš geležies arba plieno dalį, (toliau – skundo pateikėjai) vardu pateikus skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, nagrinėjamųjų šalių atstovams ir žinomiems importuotojams bei naudotojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Iš 22 Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, atrinktos trys bendrovės.

(7)

Bendrovės atrinktos remiantis pardavimo ir gamybos apimtimis, kurias įmanoma tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktų Sąjungos gamintojų, įsikūrusių keturiose valstybėse narėse, pardavimo apimtis sudarė 48 proc. visų Sąjungos gamintojų bendros pardavimo apimties Sąjungoje ir 64 proc. gamintojų, kurie pranešė apie save, pardavimo apimties. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo dėl siūlomų atrinktų bendrovių.

(8)

Atsižvelgiant į galimai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi importuotojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. spalio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(9)

Iš 38 nesusijusių importuotojų, į kuriuos kreipėsi Komisija, iki nustatyto termino klausimyno atsakymus pateikė tik penkios bendrovės. Paaiškėjo, kad viena bendrovė turėtų būti laikoma naudotoja, o ne importuotoja. Todėl laikyta, kad atranka nebūtina, ir visiems keturiems apie save pranešusiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai. Galiausiai tik du importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad, siekiant nustatyti dempingą, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti atliekama atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai Komisijai praneštų apie save ir pateiktų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. spalio 1 d.–2011 m. rugsėjo 30 d.), susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Be to, konsultuotasi su nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijomis.

(11)

Rusijos atveju atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas eksportuojantis gamintojas. Kalbant apie eksportuojančius Turkijos gamintojus, apie save pranešė trys bendrovės, todėl Komisija nusprendė, kad Turkijos atveju atranka nėra būtina. Trims bendradarbiaujančioms Turkijos bendrovėms tenka didžioji dalis Turkijos eksporto į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(12)

Kad galėtų atlikti tyrimą Komisija nusiuntė klausimynus visiems trims bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Turkijos gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams bei bendradarbiaujantiems nesusijusiems importuotojams ir naudotojams.

(13)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys bendradarbiaujantys eksportuojantys Turkijos gamintojai, visi atrinkti Sąjungos gamintojai, du nesusiję Sąjungos importuotojai ir keturi naudotojai.

(14)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(15)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Galiojančios antidempingo priemonės taikomos tam tikroms Malaizijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno ir toliau nurodytiems priemonių vengimo atvejams, taip pat susijusiems su tam tikromis Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosiomis detalėmis siunčiamomis iš Indonezijos, Šri Lankos, Filipinų ir Taivano (su tam tikromis išimtimis) (3). Pirmiau minėtos šalys toliau bus vadinamos „šalimis, kurioms taikomos antidempingo priemonės“.

(17)

Nagrinėjamasis produktas – vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu arba kitiems tikslams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(18)

Gamybos procese besiūliai arba suvirinti plieno vamzdžiai naudojami gaminti alkūnėms, reduktoriams ir trišakiams, o movoms gaminti paprastai naudojami plieno lakštai. Alkūnės ir reduktoriai gaminami pjaunant ir formuojant, lenkiant arba redukuojant. Trišakiai gaminami hidraulinio spaudimo būdu, o movos gaminamos formuojant lakštus arba plokštes. Paprastai prieš pakuojant nusklembiami produkto kraštai ir jis šlifuojamas. Tam tikrais atvejais produktas galvanizuojamas. Visų rūšių produktų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(19)

Vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose. Jos naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams sujungti visoms minėtoms paskirtims.

(20)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, parduodamų nagrinėjamųjų šalių vidaus rinkoje, ir tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno, kuriuos Sąjungos pramonė parduoda Sąjungoje, pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės charakteristikos bei naudojimo paskirtys yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Rusijos dempingas apskaičiuotas remiantis turima informacija, kaip paaiškinta toliau.

(22)

Nebendradarbiaujant nė vienam eksportuojančiam Rusijos gamintojui Rusijos normalioji vertė apskaičiuota remiantis turima informacija.

(23)

Reikėtų priminti, kad skunde pateikta dempingo prima facie įrodymų, susijusių su nagrinėjamojo produkto importu iš Rusijos. Su šiais įrodymais susijęs skaičiavimas trūkstant išsamesnės informacijos pagrįstas apskaičiuota Rusijos normaliąja verte. Nepaisant to, siekdama nustatyti tikslesnę normaliąją vertę Komisija preliminariai nusprendė Rusijos normaliąją vertę nustatyti pagal informaciją, gautą tyrimo metu iš eksportuojančių Turkijos gamintojų, naudojančių Rusijos besiūlius plieno vamzdžius ir vamzdelius nagrinėjamojo produkto gamybai. Iš tiesų, žaliavų sąnaudos sudaro didžiąją dalį bendrų gamybos išlaidų, todėl šis metodas laikytas labiausiai pagrįstu Rusijos normaliajai vertei nustatyti pagal turimą informaciją.

(24)

Todėl Rusijos normalioji vertė apskaičiuota nustatant tų bendradarbiaujančių eksportuojančių Turkijos gamintojų, perkančių dalį žaliavų Rusijoje, svertinę vidutinę normaliąją vertę.

(25)

Svarbu paminėti, kad gauta normalioji vertė nustatyta tos rūšies produktui (alkūnėms), kurio importo apimtis buvo didžiausia, o ne visų rūšių nagrinėjamajam produktui, siekiant tinkamai palyginti su eksporto kaina (žr. tolesnes konstatuojamąsias dalis).

(26)

Trūkstant išsamesnės informacijos apie kainas, importuoto Rusijos kilmės nagrinėjamojo produkto eksporto kaina nustatyta pagal Eurostato importo duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tam tikrus KN kodus deklaruojami įvairūs produktai, eksporto kaina nustatyta pasirinkus tik tos rūšies produkto (alkūnių), kurio importo apimtis buvo didžiausia ir laikyta tipiška visam nagrinėjamajam produktui, Eurostato duomenis. Todėl eksporto kaina pagrįsta KN kodu 7307 93 11.

(27)

Minėtus Eurostato importo duomenis reikėjo koreguoti atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose importo iš Rusijos į Bulgariją, Estiją ir Lietuvą sandoriuose deklaracijos buvo neteisingos; labiausiai tikėtina, kad dėl neteisingai klasifikuoto produkto. Šie sandoriai nustatyti taikant importo statistinius duomenis, pateiktus duomenų bazėje pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį, ir vengiant taikyti iškreiptą eksporto kainą dempingui apskaičiuoti skaičiuojant eksporto kainą į juos neatsižvelgta.

(28)

Dempingo skirtumas nustatytas palyginus Eurostato duomenimis pagrįstą eksporto kainą EXW sąlygomis su pirmiau nustatyta Rusijos normaliąja verte.

(29)

Siekiant nustatyti eksporto kainą EXW sąlygomis Eurostato duomenimis pagrįsta (ir koreguota, kad pašalinti pirmiau minėtus iškraipymus) CIF eksporto kaina buvo koreguota atsižvelgiant į transporto išlaidas. Šiuo tikslu taikytos skundo pateikėjo apskaičiuotos transporto išlaidos, nes jos laikytos pagrįstomis.

(30)

Visos šalies dempingo skirtumas išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikštas laikinasis CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą visos šalies dempingo skirtumas yra toks:

(32)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija iš pradžių nustatė, ar kiekvieno iš trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendras panašaus produkto vidaus pardavimas yra tipiškas, t. y. ar bendras tokio pardavimo kiekis sudaro bent 5 proc. nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams.

(33)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamus rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(34)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies panašaus produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima palyginti su nagrinėjamuoju produktu, parduodamu eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota apie 5 proc. viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiekvienos iš trijų bendrovių atveju daugumos rūšių produkto vidaus pardavimas buvo tipiškas.

(35)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima manyti, kad kiekvienos rūšies nagrinėjamas produktas, kurio tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį santykį.

(36)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(37)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 proc. viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota kaip tik pelningo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(38)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikrų palyginamų rūšių produkto pelningai parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 proc. viso vidaus rinkoje parduoto kiekio, taigi, skaičiuojant normaliosios vertės vidutinę kainą buvo naudojamas visas vidaus rinkoje parduotas kiekis. Kitų rūšių produktų, kurie laikyti parduotais įprastomis prekybos sąlygomis, atveju naudoti tik pelningo pardavimo duomenys.

(39)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis. Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje parduodamas kiekis nebuvo tipiškas, reikėjo apskaičiuota normaliąją vertę. Vis trys nagrinėtos bendrovės pardavė tokių rūšių produktus eksportui į Sąjungą, nors ir nedidelius kiekius.

(40)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį, panašaus produkto pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo susumuoti su jų vidutinėmis gamybos sąnaudomis per tiriamąjį laikotarpį. Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas, tokio netipiško pardavimo svertinis vidutinis pelnas ir PBA išlaidos įprastomis prekybos sąlygomis naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti.

(41)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(42)

Vienos iš trijų bendradarbiaujančių Turkijos bendrovių eksporto į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu apimtis buvo labai nedidelė. Minėta bendrovė teigė, kad jie pageidautų daugiau eksportuoti į Sąjungą, bet negalėjo importuotojams pasiūlyti pakankamai žemų kainų ir prašė, kad tyrime būtų į tai atsižvelgta.

(43)

Tačiau, kalbant apie šios bendrovės dempingo skaičiavimą, remtasi nedidele pardavimo apimtimi. Iš tiesų nors bendrovės pardavimas į Sąjungą buvo nedidelės apimties, į jį negalima neatsižvelgti ir tai yra vienintelis pagrindas skaičiuojant individualų šios bendrovės dempingo skirtumą. Bet kokiu atveju bendrovės nesugebėjimas parduoti daugiau dėl tariamai aukštų jos kainų negali būti laikomas svarbiu veiksniu skaičiuojant šios bendrovės dempingą.

(44)

Normalioji vertė ir eksporto kainos palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Visais atvejais buvo atliktas atitinkamas koregavimas, kai buvo nustatyta, kad jis yra pagrįstas, tikslus ir paremtas patikrintais įrodymais. Konkrečiai koreguota atsižvelgiant į transporto ir draudimo išlaidas, įskaitant transportą eksportuojančioje šalyje, nuolaidas, komisinius, kredito išlaidas ir banko mokesčius.

(45)

Laikinieji dempingo skirtumai išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(46)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis individualus dempingo skirtumas vienam iš trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir bendrovės vidutinę svertinę nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainą.

(47)

Tačiau, kalbant apie kitus du bendradarbiaujančius Turkijos gamintojus, apskaičiavus jų dempingą nustatyta, kad bendrovės vykdė tikslinį dempingą tiek pasirinkto laikotarpio, tiek ir pasirinktų klientų ir regionų atžvilgiu. Iš tiesų nustatyta aiški jų eksporto kainų tendencija – skirtingiems pirkėjams, regionams ir skirtingu laikotarpiu taikomos kainos labai skyrėsi. Be to, palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą apskaičiuotas dempingas neatspindėjo viso dviejų minėtų gamintojų vykdomo dempingo masto.

(48)

Todėl siekiant atsižvelgti į visą dviejų minėtų gamintojų vykdomo dempingo mastą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį pagal svertinį vidurkį nustatyta normalioji vertė šių bendrovių atveju palyginta su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis.

(49)

Nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems Turkijos gamintojams nustatyti kitoms bendrovėms nustatytą dempingo skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas ganėtinai žemu (trijų bendradarbiaujančių Turkijos bendrovių eksporto apimtis sudarė mažiau nei 80 proc. viso Turkijos eksporto į Sąjungą per TL), kitoms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas nustatytas pagrįstu metodu, o gautas skirtumas buvo didesnis už didžiausią iš trims bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų individualių skirtumų. Šis skirtumas nustatytas remiantis bendradarbiaujančio Turkijos gamintojo, kurio dempingo skirtumas buvo didžiausias iš visų trijų bendradarbiaujančių bendrovių, tipiškų rūšių produktų pardavimu.

(50)

Remiantis tuo kas išdėstyta, nustatyti tokie laikinieji procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai:

(51)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino 22 gamintojai. Visi 22 Sąjungos gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(52)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, trims atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka maždaug 50 proc. viso panašaus produkto pardavimo Sąjungoje.

(53)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pagrįsta duomenimis, kuriuos atrinktos bendrovės pateikė klausimyno atsakymuose, skunde pateiktais skaičiavimais, susijusiais su kitais Sąjungos gamintojais, ir Eurostato pateiktais duomenimis apie importo apimtį.

(54)

Nuo 2008 m. iki TL Sąjungos suvartojimas labai sumažėjo – 40 proc. 2009 m. jis sumažėjo 44 proc., išliko tokio pat lygio 2010 m., o TL šiek tiek padidėjo – 4 procentiniais punktais.

1   lentelė

Sąjungos suvartojimas

(55)

Komisija nagrinėjo, ar Rusijos ir Turkijos nagrinėjamojo produkto importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(56)

Abiejų nagrinėjamųjų šalių atveju atliekant tyrimą nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo dempingo kainomis apimtis iš šių dviejų šalių nebuvo nežymi, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(57)

Dėl importo iš Rusijos ir Turkijos bei panašaus produkto konkurencijos sąlygų atliekant tyrimą nustatyta, kad šių šalių gamintojai naudojasi tais pačiais pardavimo kanalais ir produktą parduoda tų pačių kategorijų pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš šių abiejų šalių apimtis vertinant rinkos dalimi per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo.

(58)

Du bendradarbiaujantys Turkijos eksportuotojai teigė, kad šiuo atveju netinka bendrai vertinti importą iš Rusijos ir Turkijos, nes importo iš šių šalių apimtys ir kainos labai skiriasi.

(59)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad nors importo iš Turkijos apimtis išliko panaši, importo iš Rusijos apimtis didėja. Tačiau, atsižvelgiant į paklausos sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, abiejų šalių importui tenkančios rinkos dalys didėja. Tuo pat metu jų kainodara nėra labai skirtinga, bent jau laikotarpiu nuo 2009 m. iki TL (tikėtina, kad didelė vidutinė Rusijos importo kaina 2008 m. nustatyta dėl neteisingų duomenų), o vidutinės Rusijos kainos yra šiek tiek mažesnės, bet labai panašios į vidutines Turkijos kainas.

(60)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikytasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš Rusijos ir Turkijos turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(61)

Nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 46 proc. Konkrečiai, 2009 m. importas sumažėjo 31 proc. prieš staigų padidėjimą 2010 m. (89 procentiniais punktais), o TL šiek tiek sumažėjo – 12 procentinių punktų. TL importo dempingo kaina apimtis buvo 2 935 tonos.

2   lentelė

Importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių

(62)

Atitinkama importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo daugiau nei du kartus, padidėdama nuo 2 proc. iki 5 proc.

(63)

Toliau lentelėje pateikiama Eurostato nurodyta vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina išliko iš esmės panaši – 1 961 EUR už toną, išskyrus 2010 m., kuomet ji sumažėjo 150 EUR.

3   lentelė

Vidutinės importo dempingo kainos

(64)

Kainų palyginimas pagal rūšį buvo atliktas lyginant bendradarbiaujančių eksportuojančių Turkijos gamintojų pardavimo kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos eksportuotojai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, priverstinis kainų mažinimas apskaičiuotas taikant Eurostato nurodytas vidutines CIF kainas ir vidutines Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje kainas. Prireikus abiejų nagrinėjamųjų šalių duomenys koreguoti atsižvelgiant į prekybos lygį ir išlaidas po importo, įskaitant muitą (Rusijos atveju).

(65)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kainomis Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos net maždaug 30 proc.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(67)

Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija vykdė Sąjungos gamintojų atranką. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(68)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2008 m. iki TL sumažėjo 44 proc. Tiksliau 2009 m. ji sumažėjo 47 proc., 2010 m. – dar 2 procentiniais punktais, o TL šiek tiek padidėjo – 5 procentiniais punktais ir sudarė 53 653 tonas.

4   lentelė

Gamyba

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai išliko tokie patys ir sudarė 179 912 tonas.

5   lentelė

Gamybos pajėgumai ir jų panaudojimas

(70)

Pajėgumų naudojimas 2008 m. sudarė 53 proc., 2009 m. sumažėjo iki 28 proc., 2010 m. sumažėjo iki 27 proc., o TL šiek tiek padidėjo – iki 30 proc. Pajėgumų panaudojimo raida aiškiai atspindi gamybos tendenciją, nes pajėgumų apimtis nekito.

(71)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 38 proc. 2009 m. pardavimas sumažėjo 45 proc., 2010 m. išliko tokio paties lygio ir TL šiek tiek padidėjo – 7 procentiniais punktais. Per TL Sąjungos pardavimas sudarė 42 379 tonas.

6   lentelė

Sąjungos pardavimas

(72)

Sąjungos gamintojams tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik nekito ir TL netgi padidėjo iki 72 proc. Padidėjusi rinkos dalis atspindi tai, kad tuo laikotarpiu Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis sumažėjo šiek tiek mažiau nei vartojimas.

7   lentelė

Sąjungos gamintojų rinkos dalis

(73)

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. iki TL vartojimas sumažėjo 40 proc., daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti rinkos padidėjimu.

(74)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis nuo 2008 m. iki TL sumažėjo 18 proc. Tiksliau įdarbintų žmonių skaičius sumažėjo nuo 982 (2008 m.) iki 824 (2009 m.) arba 16 proc. ir buvo labai panašus 2010 m., o TL dar labiau sumažėjo iki 801.

8   lentelė

Užimtumas

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, sumažėjo 31 proc. Šis sumažėjimas atspindi tai, kad gamyba mažėjo sparčiau nei užimtumas.

9   lentelė

Našumas

(76)

Vidutinės metinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 10 proc. Konkrečiau, vidutinės kainos iš pradžių padidėjo 2009 m. maždaug 12 proc., o 2010 m. staiga sumažėjo 23 procentiniais punktais ir TL išliko tokio pat lygio. TL vidutinė Sąjungos gamintojų kaina buvo 3 096 EUR už toną.

10   lentelė

Vidutinės Sąjungos gamintojų kainos

(77)

Kaip minėta, Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos dėl importo dempingo kainomis iš Rusijos ir Turkijos.

(78)

Atsižvelgiant į importo iš Rusijos ir Turkijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu. Svarbu priminti, kad, kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonės taikomos aštuonioms šalims. Kadangi per šio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo ir ji patyrė nuostolių, negalima nustatyti, kad pramonė faktiškai atsigavo po buvusio dempingo, todėl manoma, kad Sąjungos gamyba dėl žalingo bet kokio importo dempingo kainomis į Sąjungos rinką poveikio yra pažeidžiama.

(79)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nuo 2008 m. iki TL sumažėjo 18 proc. Tiksliau, 2009 m. atsargos šiek tiek padidėjo – 2 proc., 2010 m. sumažėjo 13 procentinių punktų, o per TL – dar 7 procentiniais punktais. TL atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos sudarė 5 338 tonas.

11   lentelė

Laikotarpio pabaigos atsargos

(80)

Metinės darbo išlaidos nuo 2008 m. iki TL sumažėjo 10 proc. Konkrečiau, darbo išlaidos labai sumažėjo 2009 m. – beveik 20 proc. (tai atitiko užimtumo sumažėjimą), o 2010 m. padidėjo 4 procentiniais punktais ir TL dar 5 procentiniais punktais.

12   lentelė

Metinės darbo išlaidos

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, sumažėjo nuo įprasto pelno lygio iki didelių nuostolių. Konkrečiau, pelno lygis sumažėjo nuo 9,6 proc. 2008 m. iki – 1,2 proc. 2009 m. ir toliau mažėjo 2010 m., iki – 7,8 proc. Per TL padėtis šiek tiek pagerėjo ir nuostoliai siekė – 7,0 proc.

13   lentelė

Pelningumas ir investicijų grąža

(82)

Iš esmės, investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

(83)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2008 m. buvo teigiamas, t. y. 9,3 mln. EUR. 2009 m. jis šiek tiek padidėjo iki 9,8 mln. EUR, bet 2010 m. sumažėjo iki 1,5 mln. EUR, o TL smuko iki – 4,6 EUR.

(84)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų patyrusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo iš esmės dėl to, kad kai kurie gamintojai priklauso didelėms grupėms.

14   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(85)

Atrinktų bendrovių metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolatos mažėjo. Didžiausias nuosmukis patirtas 2009 m., kuomet investicijos sumažėjo 32 proc., 2010 m. – 25 procentiniais punktais, o per TL – dar 8 procentiniais punktais. Iš viso metinės investicijos sumažėjo nuo 8,3 mln. EUR 2008 m. iki 2,9 mln. EUR per TL.

15   lentelė

Grynosios investicijos

(86)

Išanalizavus makroekonominius duomenis nustatyta, kad Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažino gamybos ir pardavimo apimtį. Tai sutapo su paklausos sumažėjimu Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek padidėjo. Pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo pakankamai žemo 53 proc. lygio 2008 m. iki 30 proc. per TL. Užimtumas taip pat sumažėjo 18 proc.

(87)

Tuo pačiu metu iš atitinkamų mikroekonominių rodiklių matyti, kad atrinktų Sąjungos gamintojų ekonominė padėtis akivaizdžiai blogėjo. Kainų, pelningumo ir investicijų grąžos raidos tendencijos buvo labai neigiamos – pastebimas sumažėjimas nuo įprasto lygio 2008 m. iki didelių nuostolių per TL. Grynųjų pinigų srautas taip pat gerokai sumažėjo.

(88)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(89)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(90)

Nuo 2008 m. iki TL nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimtis išaugo 46 proc., o rinka sumažėjo 40 proc., todėl Sąjungos rinkos dalis išaugo nuo 2 proc. iki 5 proc.

(91)

Nagrinėjamojo produkto importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su visų Sąjungos pramonės žalos rodiklių, išskyrus rinkos dalį, prastėjimo tendencija. Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungoje sumažėjo 38 proc., o jos pardavimo kainos dėl importo dempingo kaina Sąjungos rinkoje daromo spaudimo kainoms sumažėjo 11 proc.

(92)

Kadangi kainos buvo smarkiai priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonei nepavyko perkelti padidėjusių gamybos sąnaudų, todėl pelningumo lygis per TL mažėjo ir buvo neigiamas.

(93)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad dėl importo žemomis dempingo kainomis iš Rusijos ir Turkijos Sąjungos pramonei daroma materialinė žala.

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant šalis, kurioms taikomos antidempingo priemonės, apimtys buvo didelės. Bendra importo iš kitų nei Rusija ir Turkija šalių rinkos dalis nuo 2008 m. iki TL sumažėjo nuo 28 proc. iki 23 proc.

(95)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės ir kitų trečiųjų šalių importo apimties, kainų ir rinkos dalies raida; visi rodikliai pagrįsti Eurostato duomenimis.

16   lentelė

Importas iš kitų šalių

(96)

Kaip nurodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, importas iš aštuonių šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, toliau skverbėsi į Sąjungos rinką, nors jo rinkos dalis sumažėjo nuo 21 proc. 2008 m. iki 17 proc. per TL. Vidutinės šio importo kainos įprastai yra mažesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainas. Savaime suprantama, kad minėtoje lentelėje pateikti Eurostato duomenys atitinka vidutines CIF kainas prieš taikant muitus. Tačiau net ir atsižvelgiant į antidempingo muitą, tokio importo kainos išlieka mažos ir palygintinos su importo iš Rusijos ir Turkijos kainomis bei yra gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų kainas.

(97)

Tačiau pripažįstama, kad tiriamasis produktas yra daugelio skirtingų rūšių ir bendras vidutinių kainų palyginimas gali būti netinkamas rodiklis. Tuo pat metu laikoma, kad šiuo metu taikomos antidempingo priemonės pašalina tokio importo žalingą poveikį.

(98)

Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad importo iš šalių, kurioms taikomos priemonės, rinkos dalis mažėja, daroma preliminari išvada, kad bet koks neigiamas tokio importo mažomis kainomis poveikis nėra toks, kad būtų nutraukiamas importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(99)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo – nuo 7 proc. 2008 m. iki 6 proc. per TL. Vidutinės šio importo kainos iš esmės yra didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainas, bet šiek tiek mažesnės už vidutines Sąjungos gamintojų kainas.

(100)

Net jei bendrų vidutinių kainų palyginimas negali būti laikomas reikšmingu rodikliu dėl produkto rūšių įvairovės, atsižvelgiant į tai, kad toks importas mažėja, daroma preliminari išvada, kad bet koks neigiamas tokio importo mažomis kainomis poveikis nėra toks, kad būtų nutraukiamas importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(101)

Labai tikėtina, kad 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krizė buvo sumažėjusios jungiamųjų detalių paklausos priežastis. 2008–2009 m. laikotarpiu suvartojimas sumažėjo daugiau nei 40 proc. ir nagrinėjamuoju laikotarpiu tebeišliko tokio žemo lygio (nors per TL šiek tiek padidėjo). Atsižvelgiant į tai, kad pastovios išlaidos sudaro maždaug 40 proc. Sąjungos gamintojų gamybos išlaidų, dėl sumažėjusios paklausos, pardavimo ir našumo vieneto gamybos išlaidos gerokai padidėjo. Akivaizdu, kad tai darė reikšmingą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui.

(102)

Nors pripažįstama, kad sumažėjęs našumas galėjo turėti įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, ypač 2009 m. (kuomet nustatytas mažėjimas), galima pagrįstai tikėtis, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo kainas bent jau vidutinės trukmės arba ilgu laikotarpiu ir perkelti išlaidų padidėjimą kitiems metams. Tačiau, kaip akivaizdu iš mažėjančių Sąjungos kainų, tai neįvyko, ir laikoma, kad tai nebuvo įmanoma dėl didelio priverstinio kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina.

(103)

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes daroma preliminari išvada, kad bet koks neigiamas paklausos sumažėjimo poveikis nėra toks, kad būtų nutraukiamas importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(104)

Daroma išvada, kad importas dempingo kaina iš Rusijos ir Turkijos buvo Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastis.

(105)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalą Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant iš šalių, kurioms taikomos antidempingo priemonės, ir paklausos sumažėjimas taip pat galėjo daryti žalą, bet nenutraukė priežastinio ryšio.

(106)

Remiantis pateikta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(107)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių asmenų interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(108)

Tikimasi, kad nustačius priemones nebemažės Sąjungos pramonės kainos, sumažės nuostoliai, pradės didėti pardavimo kainos ir dėl to žymiai pagerės Sąjungos pramonės finansinė padėtis.

(109)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, labiausiai tikėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis toliau blogėtų. Tokiu atveju Sąjungos pramonė tikriausiai netektų rinkos dalies, nes nebepajėgtų prisitaikyti prie importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina nustatytų rinkos kainų. Sąjungoje tikriausiai būtų nepagrįstai mažinamos sąnaudos ir uždaromos gamyklos, dėl to gerokai sumažėtų užimtumas.

(110)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus veiksnius, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(111)

Kaip nurodyta pirmiau, tik du nesusiję importuotojai visapusiškai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus. Tik nedidelė šių dviejų importuotojų apyvartos dalis buvo susijusi su nagrinėjamojo produkto perpardavimu. Todėl tikėtina, kad priemonių poveikis bus nedidelis.

(112)

Atliekant šie tyrimą bendradarbiavo keturi naudotojai, jie pateikė klausimyno atsakymus. Nė vienas iš jų neimportuoja nagrinėjamojo produkto iš nagrinėjamųjų šalių ir visi nurodė, kad jei priemonės būtų nustatytos, jų poveikis nebūtų reikšmingas.

(113)

Atsižvelgiant į tai, kad apie save nepranešė nė vienas naudotojas, importuojantis iš nagrinėjamųjų šalių, bei negavus priešingos informacijos galima daryti preliminarią išvadą, kad priemonių poveikis naudotojų pramonės pelningumui ir ekonominei padėčiai būtų gana ribotas.

(114)

Galima daryti išvadą, kad iš Rusijos ir Turkijos dempingo kaina importuojamam nagrinėjamajam produktui nustačius priemones Sąjungos pramonei būtų suteikta galimybė pagerinti padėtį didinant pardavimo apimtį, kainas ir pelną. Tam tikriems importuotojams gali būti padarytas neigiamas poveikis dėl padidėjusių sąnaudų, tačiau jis būtų nedidelis.

(115)

Du bendradarbiaujantys Turkijos eksportuotojai teigė, kad nustačius priemones Turkijai, kurios eksporto apimtis nedidelė, visa Sąjungos rinka atitektų keliems gamintojams ir būtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai rinkoje.

(116)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad paprastai antidempingo muitas nėra skirtas importui iš tiriamųjų šalių riboti arba prekybos srautams blokuoti. Priemonėmis siekiama skirtingiems rinkos dalyviams sudaryti vienodas sąlygas. Tuo pačiu pažymima, kad Sąjungos rinkoje yra daugiau nei 20 Europos gamintojų ir daug importuojama iš kitų trečiųjų šalių. Todėl visos pastabos dėl Sąjungos rinkos konkurencingumo nėra pagrįstos.

(117)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(118)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina.

(119)

Importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės produktui turėtų būti nustatytos tokios laikinosios priemonės, kad jų pakaktų dempingui pašalinti, neviršijant nustatyto importu dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytos žalos lygio. Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį manoma, kad priemonėmis turėtų būti sudaryta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį bendrą ikimokestinį pelną, kokį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kainomis.

(120)

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumai visais atvejais yra didesni už atitinkamus dempingo skirtumus ir į tai, kad per TL Sąjungos pramonė patyrė nuostolių, bet koks apskaičiuotas žalos pašalinimo lygis per se visuomet būtų dar didesnis. Todėl laikyta, kad nebūtina tiksliai apskaičiuoti žalos lygių.

(121)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad importuojamam Rusijos ir Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytino laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažesnio lygio iš nustatytų dempingo skirtumo ir žalos pašalinimo lygiui pagal mažesnio muito taisyklę: visais atvejais tai dempingo skirtumas.

(122)

Rusijos atveju, nebendradarbiaujant eksportuojantiems Rusijos gamintojams, apskaičiuotas visos šalies dempingo skirtumas, kaip nurodyta 21–31 konstatuojamosiose dalyse.

(123)

Dėl Turkijos, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas santykinai žemu, visoms kitoms bendrovėms nustatytas dempingo skirtumas nustatytas pagrįstu metodu, o gautas skirtumas buvo didesnis už didžiausią iš trims bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų individualių skirtumų, kaip paaiškinta 49 konstatuojamojoje dalyje.

(124)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomos tokios muito normos:

(125)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muitų normos (kitokios, nei visai šaliai galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) išimtinai taikomos importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(126)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (4), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui) susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(127)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(128)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction H

Office Nerv105

B-1049 Briuselis