8.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 121/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 389/2012

2012 m. gegužės 2 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2073/2004

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2073/2004 dėl administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje (3) numatoma bendra sistema, pagal kurią valstybės narės padeda viena kitai ir bendradarbiauja su Komisija, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymas ir kovojama su akcizų vengimu bei jo nulemtu vidaus rinkos iškraipymu. Atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir paskutinius įvykius, reikia padaryti keletą to reglamento pakeitimų. Atsižvelgiant į reikiamų pakeitimų skaičių, dėl aiškumo reglamentą reikėtų pakeisti;

(2)

siekiant sukurti vidaus rinką ir toliau reikalinga administracinio bendradarbiavimo akcizų srityje sistema, apimanti visus teisės aktų, susijusių su akcizų taikymu 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos (4) 1 straipsnyje nurodytiems produktams, aspektus;

(3)

siekiant veiksmingumo, greitumo ir kuo mažesnių sąnaudų, labai svarbu, kad keičiantis informacija būtų sustiprintas elektroninių priemonių vaidmuo. Siekiant, kad informacijos prašymai būtų nagrinėjami greičiau, ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurie prašymai dažnai kartojasi, ir į Sąjungos kalbų įvairovę, svarbu užtikrinti, kad platesniu mastu būtų naudojamos tipinės keitimosi informacija formos. Šiuos reikalavimus geriausiai galima įvykdyti sistemingiau naudojant kompiuterizuotą sistemą, įdiegtą 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (5). Dabar pagal tą sistemą suteikiama daugiau galimybių negu tuomet, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 2073/2004, ir ši sistema bus toliau plėtojama. Todėl valstybės narės turėtų ja naudotis, kai tik gali;

(4)

siekiant susidaryti teisingą nuomonę apie tam tikrų asmenų su akcizais susijusius reikalus, reikia labai dideliu mastu keistis informacija akcizų klausimais, tačiau valstybės narės negali savo nuožiūra vykdyti „atsitiktinės paieškos“ arba prašyti informacijos, kuri greičiausiai nėra susijusi su atitinkamo asmens arba nustatomos grupės arba kategorijos asmenų akcizų reikalais;

(5)

siekiant tinkamai koordinuoti informacijos srautus, būtina laikytis Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 nuostatų dėl vieno ryšių punkto kiekvienoje valstybėje narėje. Kadangi siekiant veiksmingumo gali reikėti daugiau tiesioginių valstybių narių institucijų ir pareigūnų ryšių, taip pat reikėtų laikytis ir nuostatų dėl įgaliojimų perdavimo ir kompetentingų pareigūnų skyrimo;

(6)

kad būtų galima laiku gauti reikiamą informaciją, reikėtų laikytis Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per nurodytą terminą imtųsi veiksmų. Vis dėlto terminas informacijai, kurią jau turi valstybė narė, į kurią kreipiamasi, pateikti turėtų būti trumpesnis nei standartinis terminas;

(7)

siekiant užtikrinti veiksmingą su tarpvalstybiniu judėjimu susijusios akcizų tvarkos stebėseną, būtina ir toliau numatyti galimybę, kad vykdydamos administracinį bendradarbiavimą valstybės narės galėtų atlikti vienalaikius patikrinimus ir kad vienos valstybės narės pareigūnai galėtų būti kitos valstybės narės teritorijoje;

(8)

sunkumus, susijusius su pranešimu apie administracinius sprendimus ir priemones tarpvalstybiniu mastu, reikėtų ir toliau spręsti laikantis su šiais klausimais susijusių Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 nuostatų;

(9)

siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu, reikėtų laikytis nuostatų dėl keitimosi informacija be išankstinio prašymo. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taip keistis informacija, turėtų būti nurodyta, kurių kategorijų informacija keistis būtų privaloma;

(10)

valstybės narės turėtų ir toliau galėti neprivalomai keistis informacija, kuri reikalinga, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymas, jeigu ši informacija nėra tų kategorijų informacija, kuria keičiamasi automatiškai;

(11)

grįžtamoji informacija yra tinkama priemonė užtikrinti nuolatinį informacijos, kuria keičiamasi, kokybės gerinimą. Todėl reikėtų sukurti grįžtamosios informacijos teikimo sistemą;

(12)

kad tinkamai veiktų akcizų sistema ir būtų kovojama su sukčiavimu, būtina, kad valstybės narės elektroniniu būdu saugotų tam tikrus specialius duomenis apie ūkinės veiklos vykdytojų ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių leidimus. Tai leidžia valstybėms narėms greitai keistis tokiais duomenimis ir turėti automatinę prieigą prie informacijos. Tai galima pasiekti naudojantis nacionalinėse kompiuterizuotose akcizų sistemose jau turima informacija, plėtojant rizikos analizę, kuri pagerina nacionaliniu mastu turimą informaciją apie akcizais apmokestinamus ūkinės veiklos vykdytojus ir jų prekių, kurioms taikomas akcizas, judėjimą Sąjungoje, taip pat įtraukiant įvairią informaciją apie apmokestinamuosius asmenis ir jų sandorius. Kadangi įvairiose valstybėse narėse skiriasi akcizų nustatymo ar susigrąžinimo procedūra, taip pat senaties terminai ir kiti terminai, siekiant užtikrinti veiksmingą tarpusavio pagalbą tarpvalstybinėse situacijose taikant teisės aktus dėl akcizų, būtina nustatyti minimalų laikotarpį, kurį kiekviena valstybė narė turėtų saugoti tą informaciją;

(13)

kad elektroninėse duomenų bazėse saugoma informacija būtų patikima, reikėtų nustatyti, kad ji būtų nuolat atnaujinama;

(14)

ūkinės veiklos vykdytojai turėtų galėti greitai atlikti reikiamus patikrinimus akcizais apmokestinamoms prekėms gabenti. Jiems būtų suteikta galimybė iš Komisijos valdomo centrinio registro, kurio informacija kaupiama iš nacionalinių duomenų bazių, elektroniniu būdu gauti akcizo numerių galiojimo patvirtinimą;

(15)

nacionalinės bankų paslapties taisyklės galėtų trukdyti veiksmingai taikyti šiame reglamente numatytas priemones. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti suteikta teisė atsisakyti suteikti informaciją vien tik tokių taisyklių pagrindu;

(16)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis kitoms Sąjungos lygiu patvirtintoms priemonėms, kuriomis prisidedama prie kovos su pažeidimais ir sukčiavimu akcizų srityje, tačiau juo šios priemonės turėtų būti papildytos;

(17)

siekiant aiškumo, šiame reglamente naudinga patvirtinti, kad tais atvejais, kai informacija ar dokumentai gaunami teisminei institucijai suteikus leidimą arba pateikus prašymą, ši informacija ar dokumentai perduodami kitos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai teisminės institucijos leidimu, jei toks leidimas reikalingas pagal perduodančiosios valstybės narės teisę;

(18)

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6) reglamentuojamas valstybių narių atliekamas asmens duomenų tvarkymas įgyvendinant šį reglamentą. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7) reglamentuojamas Komisijos atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą;

(19)

keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis įrodė, kad tai buvo naudinga teisės aktų, susijusių su akcizais, teisingam taikymui ir tai turėtų būti toliau tęsiama. Direktyva 95/46/EB nustato informacijos perdavimo trečiosioms šalims konkrečias sąlygas, kurių valstybės narės privalo laikytis;

(20)

siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, gali reikėti apriboti tam tikrų teisių ir įsipareigojimų, nustatytų Direktyvoje 95/46/EB, ypač jos 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose apibrėžtų teisių, taikymo sritį, kad būtų apsaugoti valstybių narių svarbūs ekonominiai ir finansiniai interesai, atsižvelgiant į galimą valstybių narių pajamų netekimą ir didelę šiame reglamente nurodytos informacijos svarbą veiksmingai kovai su sukčiavimu. Atsižvelgiant į tai, kad tais atvejais, kai įtariami mokestiniai pažeidimai ar sukčiavimas, reikia išsaugoti įrodymus ir užkirsti kelią trukdymui tinkamai įvertinti, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su akcizais, keičiantis asmens duomenimis pagal šį reglamentą galėtų prireikti apriboti su informacijos teikimu, prieiga prie duomenų ir tvarkymo operacijų viešinimu susijusias duomenų valdytojo pareigas ir duomenų subjekto teises. Valstybės narės turėtų būti įpareigotos taikyti tokius apribojimus, jeigu jie būtini ir proporcingi;

(21)

kad būtų užtikrintos vienodos tam tikrų šio reglamento straipsnių įgyvendinimo sąlygos ir kad būtų apibrėžtos pagrindinės duomenų, kuriais pagal šį reglamentą gali keistis valstybės narės, kategorijos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (8);

(22)

priimant šiuos įgyvendinimo aktus, reikėtų taikyti nagrinėjimo procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad tie teisės aktai yra bendrojo pobūdžio priemonės, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 2 straipsnio 2 dalies a punkte;

(23)

būtina stebėti ir įvertinti šio reglamento veikimą. Todėl reikėtų numatyti, kad valstybės narės rinktų statistinius duomenis ir kitą informaciją ir kad Komisija reguliariai rengtų ataskaitas;

(24)

šio reglamento tikslo, t. y. supaprastinti ir sustiprinti valstybių narių administracinį bendradarbiavimą, kuriam pasiekti reikia suderinto požiūrio, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl reikalaujamo vienodumo ir veiksmingumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(25)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis). Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus apribojimus, tvarkant tokius duomenis šio reglamento įgyvendinimo metu neviršijama to, kas būtina ir proporcinga siekiant apsaugoti teisėtus valstybių narių fiskalinius interesus;

(26)

Reglamentas (EB) Nr. 2073/2004 turėtų būti panaikintas;

(27)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir buvo pateikta nuomonė (9),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kuriomis valstybių narių valdžios institucijos, kompetentingos taikyti teisės aktus, susijusius su akcizais, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas tų teisės aktų laikymasis. Tuo tikslu reglamente nustatytos taisyklės ir procedūros, kuriomis remdamosi valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis informacija elektroninėmis priemonėmis arba kitais būdais – tai būtina, siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymą.

2.   Šis reglamentas neturi poveikio tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių taikymui valstybėse narėse.

3.   Jis neturi poveikio bet kokių platesnio masto tarpusavio pagalbos įsipareigojimų, kylančių iš kitų teisinių dokumentų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus, vykdymui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)   kompetentinga valdžios institucija– institucija, paskirta pagal 3 straipsnio 1 dalį;

2)   besikreipiančioji institucija– valstybės narės centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba bet kuris valstybės narės ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos valdžios institucijos vardu;

3)   institucija, į kurią kreipiamasi,– valstybės narės centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba bet kuris ryšių skyrius arba kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos valdžios institucijos vardu;

4)   akcizų įstaiga– bet kuri įstaiga, kurioje galima atlikti akcizų taisyklėmis nustatytus formalumus;

5)   su įvykiu susijęs automatinis keitimasis informacija– sisteminis iš anksto nustatytos formos informacijos, susijusios su konkrečiu įvykiu, perdavimas be išankstinio prašymo, kai tokia informacija gaunama, išskyrus Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnyje numatytą keitimąsi informacija;

6)   reguliarus automatinis keitimasis informacija– sisteminis iš anksto nustatytos formos informacijos perdavimas be išankstinio prašymo, vykdomas iš anksto nustatytais reguliariais intervalais;

7)   spontaniškas keitimasis informacija– 5 ar 6 punktuose arba Direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnyje nenumatytas informacijos perdavimas be išankstinio prašymo kitai valstybei narei;

8)   kompiuterizuota sistema– 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1152/2003/EB dėl akcizais apmokestinamų produktų judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (10) nustatyta akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir stebėjimo kompiuterizuota sistema;

9)   asmuo– fizinis asmuo, juridinis asmuo, asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus ir bet kokio pobūdžio ir formos juridinė struktūra, turinti juridinio asmens statusą ar jo neturinti;

10)   ūkinės veiklos vykdytojas– asmuo, kuris užsiimdamas savo verslu vykdo veiklą, kuriai taikomi teisės aktai, susiję su akcizais, turėdamas tam leidimą arba jo neturėdamas;

11)   elektroninės priemonės– elektroninės bet kokios rūšies įrangos, kuria tvarkomi (įskaitant perdavimą ir sumažinimą) ir kurioje laikomi duomenys, taip pat 8 punkte apibrėžtos kompiuterizuotos sistemos naudojimas;

12)   akcizo numeris– identifikacinis numeris, kurį akcizų tikslais valstybės narės suteikia 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų ūkinės veiklos vykdytojų ir patalpų įrašams;

13)   akcizais apmokestinamų prekių gabenimas Sąjungoje– akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo atidėjimo režimas, gabenimas iš vienos į kitą ar daugiau valstybių narių, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB IV skyriuje, arba akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš vienos į kitą ar daugiau valstybių narių po išleidimo vartoti, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB V skyriaus 2 skirsnyje;

14)   administracinis tyrimas– bet kuri kontrolė, patikrinimas ar kitas veiksmas, kurių valdžios institucijos, kompetentingos taikyti teisės aktus, susijusius su akcizais, imasi vykdydamos savo pareigas, kad užtikrintų tinkamą tų teisės aktų taikymą;

15)   CCN / CSI tinklas– Sąjungos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (CCN) ir bendra sistemos sąsaja (CSI), kad būtų užtikrinti visi kompetentingų valdžios institucijų elektroninėmis priemonėmis perduodami su muitais ir mokesčiais susiję duomenys;

16)   akcizai– Direktyvos 2008/118/EB 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti mokesčiai;

17)   tarpusavio administracinės pagalbos dokumentas– kompiuterizuotoje sistemoje parengtas dokumentas, naudojamas keistis informacija pagal 8, 15 arba 16 straipsnius, taip pat informacija apie tolesnius veiksmus pagal 8 arba 16 straipsnius;

18)   atsarginis tarpusavio administracinės pagalbos dokumentas– popierinis dokumentas, naudojamas keistis informacija pagal 8 arba 15 straipsnius, jeigu nebūtų galimybės naudotis kompiuterizuota sistema;

19)   vienalaikis patikrinimas– ūkinės veiklos vykdytojo arba susijusių asmenų padėties, susijusios su teisės aktais akcizų taikymo srityje koordinuotos patikros, kurias organizuoja ir jose dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar papildomųjų interesų.

3 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą valdžios instituciją, kurios vardu bus taikomas šis reglamentas. Ji nedelsdama praneša Komisijai apie šį paskyrimą ir bet kokius tolesnius susijusius pokyčius.

2.   Komisija pateikia kompetentingų valdžios institucijų sąrašą ir šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos ir ryšių skyriai

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija paskiria centrinę su akcizais susijusių ryšių įstaigą, kuriai pavedama pagrindinė atsakomybė už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje teisės aktų, susijusių su akcizais, atžvilgiu. Apie tai ji praneša Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Taikant šį reglamentą, centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga taip pat gali būti paskirta atsakinga už ryšių palaikymą su Komisija.

2.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali paskirti ryšių skyrius, išskyrus centrinę su akcizais susijusių ryšių įstaigą, kuriems pagal jų nacionalinės teisės aktus ar strategiją suteikta kompetencija tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą.

Centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga užtikrina, kad šių skyrių sąrašas būtų atnaujinamas bei pateikiamas kitų susijusių valstybių narių centrinėms su akcizais susijusių ryšių įstaigoms.

5 straipsnis

Kompetentingi pareigūnai

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą.

Kompetentinga valdžios institucija gali riboti tokio paskyrimo mastą.

Centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga yra atsakinga už kompetentingų pareigūnų sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų susijusių valstybių narių centrinėms su akcizais susijusių ryšių įstaigoms.

2.   Pareigūnai, kurie keičiasi informacija pagal 12 ir 13 straipsnius, tų straipsnių tikslais laikomi kompetentingais pareigūnais, laikantis kompetentingų valdžios institucijų nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Centrinių su akcizais susijusių ryšių įstaigų, ryšių skyrių ir kompetentingų pareigūnų įsipareigojimai

1.   Centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos pagrindinė atsakomybė – valstybių narių tarpusavio keitimasis informacija apie akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, visų pirma pagrindinė jos atsakomybė yra užtikrinti:

a)

keitimąsi informacija pagal 8 straipsnį;

b)

pranešimų apie administracinius sprendimus ir priemones, kurių valstybės narės prašo pagal 14 straipsnį, perdavimą;

c)

privalomą keitimąsi informacija pagal 15 straipsnį;

d)

neprivalomą spontanišką keitimąsi informacija pagal 16 straipsnį;

e)

tolesnių veiksmų grįžtamosios informacijos teikimą pagal 8 straipsnio 5 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį;

f)

keitimąsi informacija, laikoma 19 straipsnyje nurodytoje elektroninėje duomenų bazėje;

g)

statistinių duomenų ir kitos informacijos teikimą pagal 34 straipsnį.

2.   Kai ryšių skyriai ar kompetentingi pareigūnai pateikia arba gauna pagalbos prašymus ar atsako į tokius pagalbos prašymus, jie praneša apie tai savo valstybės narės centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai, laikydamiesi jos nustatytų sąlygų.

3.   Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymą, kurio vykdymui reikia imtis veiksmų už jo teritorijos ar veiklos ribų, jis nedelsdamas perduoda tokį prašymą savo valstybės narės centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai ir kompetentingam atsakingo ryšių skyriaus pareigūnui bei praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai. Tokiu atveju 11 straipsnyje nustatyti terminai pradeda galioti kitą dieną, einančią po tos dienos, kurią pagalbos prašymas buvo nusiųstas centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai ir kompetentingam atsakingo ryšių skyriaus pareigūnui, tačiau ne vėliau kaip praėjus vienai savaitei po to, kai buvo gautas prašymas, kaip nurodyta šios dalies pirmame sakinyje.

7 straipsnis

Informacija arba dokumentai, gauti teisminei institucijai suteikus leidimą arba pateikus prašymą

1.   Informacija ar dokumentai, kuriuos kompetentinga valdžios institucija gavo teisminei institucijai suteikus leidimą arba pateikus prašymą, kitos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai perduodami teisminei institucijai suteikus išankstinį leidimą, jei tokį leidimą suteikti reikalaujama pagal nacionalinę teisę.

2.   Jei paprašius pateikti informacijos teisminė institucija atsisako suteikti tokį leidimą institucijai, į kurią kreipiamasi, pastaroji apie tai informuoja besikreipiančiąją instituciją pagal 25 straipsnio 5 dalį.

II   SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS PAGAL PRAŠYMĄ

8 straipsnis

Institucijos, į kurią kreipiamasi, bendrosios pareigos

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda informaciją, būtiną tinkamam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju arba konkrečiais atvejais, ypač susijusią su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu Sąjungoje.

2.   Norėdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka visus administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

3.   1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, nusprendžia, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie tokio sprendimo priežastis.

4.   Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, ar administracinė institucija, kuriai buvo perduotas prašymas, veikia taip, kaip veiktų savo iniciatyva arba savo valstybės narės kitos institucijos prašymu.

5.   Institucija, į kurią kreipiamasi, gali prašyti besikreipiančiosios institucijos pateikti tolesnių veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ėmėsi besikreipiančioji valstybė narė, grįžtamąją informaciją. Kai toks prašymas pateikiamas, besikreipiančioji institucija, nedarydama poveikio jos valstybėje narėje taikomų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklėms, kuo greičiau siunčia tokią grįžtamąją informaciją su sąlyga, kad tuo jai nesudaroma neproporcinga administracinė našta.

9 straipsnis

Prašymo ir atsakymo forma

1.   Informacijos ir administracinių tyrimų prašymais pagal 8 straipsnį ir atsakymais į tokius prašymus keičiamasi naudojantis tarpusavio administracinės pagalbos dokumentu, atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalį.

Jeigu nėra galimybės naudotis kompiuterizuota sistema, vietoj tarpusavio administracinės pagalbos dokumento naudojamas atsarginis tarpusavio administracinės pagalbos dokumentas.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, siekdama nustatyti:

a)

tarpusavio administracinės pagalbos dokumentų struktūrą ir turinį;

b)

taisykles ir procedūras, susijusias su keitimusi tarpusavio administracinės pagalbos dokumentais;

c)

atsarginio tarpusavio administracinės pagalbos dokumento pavyzdį ir turinį;

d)

taisykles ir procedūras, susijusias su atsarginio tarpusavio administracinės pagalbos dokumento naudojimu.

Komisija taip pat gali priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų 8 straipsnio 5 dalyje nurodytos grįžtamosios informacijos struktūrą ir turinį.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.   Kiekviena valstybė narė nustato atvejus, kai galima laikyti, jog nėra galimybės naudotis kompiuterizuota sistema.

4.   Jeigu tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą naudoti nepraktiška, išimtiniais atvejais keistis pranešimais visiškai arba iš dalies galima kitomis priemonėmis. Tokiais atvejais su pranešimu pateikiamas paaiškinimas, kodėl buvo nepraktiška naudoti tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą.

10 straipsnis

Dokumentų teikimas

1.   Bet kokio turinio dokumentai, teiktini pagal 8 straipsnį, pridedami prie 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto tarpusavio administracinės pagalbos dokumento.

Vis dėlto, jeigu tai neįmanoma arba nepraktiška, dokumentai teikiami elektroninėmis priemonėmis arba kitais būdais.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti dokumentų originalus tik tuomet, kai tokių dokumentų reikia besikreipiančiosios institucijos siekiamu tikslu ir kai jų pateikimas neprieštarauja institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybėje narėje taikomoms nuostatoms.

11 straipsnis

Terminai

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, 8 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Tačiau jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, jau turi tokią informaciją, terminas jai pateikti yra vienas mėnuo.

2.   Kai kuriais konkrečiais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, ir besikreipiančioji institucija gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 1 dalyje.

3.   Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki 1 dalyje nustatyto termino, per vieną mėnesį ji apie tai praneša besikreipiančiajai institucijai, naudodama tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą, ir nurodo priežastis, kodėl ji to negali padaryti, taip pat nurodo, kada ji galės įvykdyti prašymą.

12 straipsnis

Kitų valstybių narių pareigūnų dalyvavimas administraciniuose tyrimuose

1.   Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu bei vadovaujantis pastarosios nustatyta tvarka, besikreipiančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali būti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos patalpose arba kitoje vietoje, kur tos institucijos atlieka savo pareigas, kad būtų galima keistis informacija, būtina tinkamam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti.

Jeigu prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų kopijos.

2.   Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiosios institucijos paskirti pareigūnai gali dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamuose administraciniuose tyrimuose, kad būtų galima keistis informacija, būtina tinkamam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti.

Jeigu taip susitariama, besikreipiančiosios institucijos pareigūnai gali būti tose pačiose patalpose ir susipažinti su tais pačiais dokumentais, kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, per tų pareigūnų tarpininką ir tik administraciniam tyrimui atlikti. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai atlieka tyrimus ar užduoda klausimus tiktai institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams sutikus ir jų prižiūrimi. Jie nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.

3.   Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje narėje pagal 1 ir 2 dalis, bet kuriuo metu turi būti pasiruošę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir jų oficialus veiksnumas.

13 straipsnis

Vienalaikiai patikrinimai

1.   Siekdamos keistis informacija, būtina tinkamam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti, dvi ar daugiau valstybių narių, remdamosi rizikos analize, gali susitarti savo teritorijose atlikti vienalaikius vieno ar kelių ūkinės veiklos vykdytojų ar kitų asmenų, dėl kurių jos turi bendrą ar papildomąjį interesą, akcizų mokėjimo patikrinimus, jei jų manymu tokie patikrinimai būtų veiksmingesni už vien tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

2.   Siekdama inicijuoti 1 dalyje nurodytą vienalaikį patikrinimą, valstybės narės kompetentinga valdžios institucija pateikia pasiūlymą kitų susijusių valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Šiame pasiūlyme:

a)

nurodomas vienalaikiams patikrinimams siūlomas atvejis ar atvejai;

b)

atskirai nurodomas kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu ketinama atlikti tokį patikrinimą;

c)

pateikiamos priežastys, pateisinančios bendro patikrinimo būtinybę;

d)

nurodomas terminas, per kurį ketinama atlikti tokius patikrinimus.

3.   Kompetentingos valdžios institucijos, gavusios 2 dalyje nurodytą pasiūlymą, pasiūlymą pateikusiai kompetentingai valdžios institucijai patvirtina jų sutikimą dėl dalyvavimo vienalaikiame patikrinime arba praneša jų atsisakymo priežastis kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo to pasiūlymo gavimo.

4.   Kiekviena vienalaikiame patikrinime dalyvaujanti kompetentinga valdžios institucija paskiria atstovą, atsakingą už vienalaikio patikrinimo priežiūrą ir koordinavimą.

5.   Atlikusios vienalaikį patikrinimą, kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos praneša kitų valstybių narių centrinėms su akcizais susijusių ryšių įstaigoms apie bet kokius būdus ar praktiką, nustatytus per tokį vienalaikį patikrinimą, kurie buvo naudojami arba įtariama, kad galėjo būti naudojami, siekiant pažeisti teisės aktus, susijusius su akcizais, kai tokia informacija yra ypač svarbi kitoms valstybėms narėms.

14 straipsnis

Prašymas pateikti pranešimą apie administracinius sprendimus ir priemones

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, laikydamasi taikomų savo valstybės narės taisyklių dėl panašių pranešimų, praneša adresatui apie visus besikreipiančiosios valstybės narės administracinių institucijų priimtus su teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymu susijusius sprendimus ir priemones.

2.   1 dalyje nurodytuose prašymuose pateikti pranešimą nurodomas sprendimo arba priemonės, apie kurią turi būti pranešta, dalykas, vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kita atitinkama informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie 1 dalyje nurodyto prašymo pateikti pranešimą vykdymą ir nurodo jai pranešimo apie sprendimą ar priemonę perdavimo adresatui datą.

4.   Jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti 1 dalyje nurodyto prašymo pateikti pranešimą, per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos ji apie tai raštu praneša besikreipiančiajai institucijai.

Institucija, į kurią kreipiamasi, negali atsisakyti vykdyti tokio prašymo dėl sprendimo ar priemonės, apie kurią turi būti pranešta, turinio.

5.   Besikreipiančioji institucija pateikia prašymą pateikti pranešimą pagal šį straipsnį tik tuo atveju, kai ji negali adresatui pateikti pranešimo vadovaudamasi pranešimą apie atitinkamus dokumentus besikreipiančiojoje valstybėje narėje reglamentuojančiomis taisyklėmis, arba kai tokio pranešimo pateikimas sudarytų pernelyg didelių sunkumų.

6.   Šis straipsnis netaikomas 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (11), 8 straipsnyje nurodytiems dokumentams.

III   SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO

15 straipsnis

Privalomas keitimasis informacija

1.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, be išankstinio prašymo reguliariai keisdamasi informacija arba dėl įvykio automatiškai keisdamasi informacija, toliau nurodytais atvejais pateikia visų kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms informaciją, būtiną teisingam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti:

a)

jeigu neatitikimas teisės aktams, susijusiems su akcizais, ar jų pažeidimas įvyko arba įtariama, kad jis įvyko, kitoje valstybėje narėje;

b)

jeigu dėl neatitikimo teisės aktams, susijusiems su akcizais, ar jų pažeidimo, kuris įvyko arba įtariama, kad jis įvyko, vienos valstybės narės teritorijoje, gali būti pasekmių kitoje valstybėje narėje;

c)

jeigu yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus sukčiaujama akcizų srityje arba jie bus nesumokėti;

d)

jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, buvo visiškai sunaikintos arba negrįžtamai prarastos;

e)

jeigu Sąjungoje gabenant akcizais apmokestinamas prekes įvyko išimtinis įvykis, kuris nenumatytas Direktyvoje 2008/118/EB ir kuris gali paveikti ūkinės veiklos vykdytojo mokėtino akcizo apskaičiavimą.

2.   Institucija, perdavusi kitai institucijai informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad kita institucija pateiktų tolesnių veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ji ėmėsi, grįžtamąją informaciją. Jeigu toks prašymas pateikiamas, kita institucija, nedarydama poveikio jos valstybėje narėje taikytinų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklėms, kuo greičiau pateikia tokią grįžtamąją informaciją su sąlyga, kad tuo jai nebūtų sudaroma neproporcinga administracinė našta.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodyta informacija yra susijusi su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu Sąjungoje, atsižvelgiant į 4 dalį, informacija perduodama naudojant tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą.

Vis dėlto jeigu tą dokumentą naudoti yra nepraktiška, išimtiniais atvejais visa informacija arba jos dalimi galima keistis kitomis priemonėmis. Tokiais atvejais prie pranešimo turi būti paaiškinimas, kodėl buvo nepraktiška naudoti tarpusavio administracinės pagalbos dokumentą.

4.   Jeigu nėra galimybės naudotis kompiuterizuota sistema, vietoj 3 dalyje nurodyto dokumento naudojamas atsarginis tarpusavio administracinės pagalbos dokumentas.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, siekdama nustatyti:

a)

tikslias informacijos, kuria keičiamasi pagal 1 dalį, kategorijas, kurios fizinių asmenų atveju apima duomenis, susijusius su jų vardais, pavardėmis, gatvės pavadinimu, namo numeriu, pašto kodu, miestu, valstybe nare, mokesčių mokėtojo ar kitu identifikaciniu numeriu, produkto kodu ar aprašymu, o prireikus – ir kitais susijusiais asmens duomenimis;

b)

reguliaraus keitimosi kiekvienos kategorijos informacija dažnumą ir su įvykiu susijusio keitimosi pagal 1 dalį kiekvienos kategorijos informacija terminus;

c)

tarpusavio administracinės pagalbos dokumentų struktūrą ir turinį;

d)

atsarginio tarpusavio administracinės pagalbos dokumento formą ir turinį;

e)

taisykles ir procedūras, susijusias su keitimusi c ir d punktuose nurodytais dokumentais.

Komisija taip pat gali priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų atvejus, kai kompetentingos valdžios institucijos gali laikyti, kad nėra galimybės naudotis kompiuterizuota sistema šio straipsnio 4 dalies tikslais.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

16 straipsnis

Neprivalomas keitimasis informacija

1.   Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos gali spontaniškai keisdamosi informacija perduoti be išankstinio prašymo viena kitai žinomą informaciją, kuri būtina tinkamam teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymui užtikrinti ir kurios pasikeitimas nenurodytas 15 straipsnyje.

Šiuo tikslu jos gali naudotis kompiuterizuota sistema, jeigu šia sistema galima tvarkyti tokią informaciją.

2.   Institucija, perdavusi kitai institucijai informaciją pagal 1 dalį, gali prašyti, kad kita institucija pateiktų tolesnių veiksmų, kurių, remdamasi pateikta informacija, ji ėmėsi, grįžtamąją informaciją. Jeigu toks prašymas pateikiamas, kita institucija, nedarydama poveikio jos valstybėje narėje taikytinų slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklėms, kuo greičiau pateikia tokią grįžtamąją informaciją su sąlyga, kad tuo jai nesudaroma neproporcinga administracinė našta.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, siekdama nustatyti:

a)

tarpusavio administracinės pagalbos dokumentų struktūrą ir turinį, kad jie apimtų dažniausiai pasitaikančias 1 dalyje nurodytos informacijos rūšis;

b)

taisykles ir procedūras, susijusias su keitimusi tarpusavio administracinės pagalbos dokumentais.

Komisija taip pat gali priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų 2 dalyje nurodytos grįžtamosios informacijos struktūrą ir turinį.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

17 straipsnis

Valstybių narių pareiga sudaryti palankesnes sąlygas keistis informacija be išankstinio prašymo

Valstybės narės imasi būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, kad sudarytų palankesnes sąlygas keistis informacija, kaip nustatyta šiame skyriuje.

18 straipsnis

Įsipareigojimų apribojimas

Įgyvendinant šį skyrių, valstybės narės nėra nei įpareigotos nustatyti asmenims naujus įpareigojimus, susijusius su informacijos rinkimu, nei prisiimti neproporcingą administracinę naštą.

IV   SKYRIUS

ELEKTRONINĖS INFORMACIJOS APIE ŪKINĖS VEIKLOS VYKDYTOJUS LAIKYMAS IR KEITIMASIS JA

19 straipsnis

Informacijos apie ūkinės veiklos vykdytojų ir akcizais apmokestinamų prekių sandėlių leidimus laikymas ir keitimasis ja

1.   Kiekviena valstybė narė turi elektroninę duomenų bazę, kurioje yra tokie registrai:

a)

ūkinės veiklos vykdytojų, priklausančių vienai iš toliau nurodytų kategorijų, registras:

i)

įgaliotų sandėlio savininkų, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 4 straipsnio 1 punkte;

ii)

registruotų gavėjų, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 4 straipsnio 9 punkte;

iii)

registruotų siuntėjų, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 4 straipsnio 10 punkte.

b)

patalpų, kurioms suteiktas apmokestinamų prekių sandėlių statusas, registras, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/118/EB 4 straipsnio 11 punkte.

2.   1 dalyje nurodytuose registruose pateikiama ši informacija:

a)

unikalus akcizo numeris, kurį ūkinės veiklos vykdytojui arba patalpoms išdavė kompetentinga valdžios institucija;

b)

ūkinės veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas arba patalpų pavadinimas ir adresas;

c)

akcizais apmokestinamo produkto kategorija (CAT) ir (arba) akcizais apmokestinamo produkto kodas (EPC), nurodyti 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (12), II priedo produktų, kuriems taikomas leidimas, 11 kodų sąraše;

d)

centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos arba akcizų įstaigos, kuri gali suteikti tolesnę informaciją, identifikavimas;

e)

data, kurią leidimas įsigalioja, iš dalies keičiamas ir prireikus nustoja galioti;

f)

įgaliotų sandėlio savininkų atveju – apmokestinamų prekių sandėlis arba apmokestinamų prekių sandėlių, kuriems taikomas jo leidimas, sąrašas ir, jei taikytina pagal nacionalinės teisės aktus, nuoroda, kad jam leidžiama nekreipti dėmesio į gavėjo duomenis išsiuntimo metu, leidžiama suskaidyti gabenimą pagal Direktyvos 2008/118/EB 23 straipsnį arba leidžiama gabenti akcizais apmokestinamas prekes į tiesioginio pristatymo vietą pagal tos direktyvos 17 straipsnio 2 dalį;

g)

registruotų gavėjų atveju – jei taikytina pagal nacionalinės teisės aktus, nuoroda, kad jis yra įgaliotas gabenti akcizais apmokestinamas prekes į tiesioginio pristatymo vietą pagal Direktyvos 2008/118/EB 17 straipsnio 2 dalį;

h)

Direktyvos 2008/118/EB 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų registruotų gavėjų, išskyrus tuos, kurie nurodyti šios dalies i punkte, atveju – leidimo dėl akcizais apmokestinamų prekių kiekio turinys, siuntėjo išsiuntimo valstybėje narėje tapatybė ir leidimo galiojimo laikotarpis;

i)

Direktyvos 2008/118/EB 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų registruotų gavėjų, kuriems leidžiama gauti vyną iš siuntėjų, kurie naudojasi Direktyvos 2008/118/EB 40 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, leidimo dėl akcizais apmokestinamų prekių kiekio turinys ir leidimo galiojimo laikotarpis. Nukrypti leidžianti nuostata pagal Direktyvos 2008/118/EB 40 straipsnį nurodoma įrašuose;

j)

apmokestinamų prekių sandėlių atveju – įgaliotas sandėlio savininkas arba įgaliotų sandėlio savininkų, kurie turi leidimą naudotis šiuo apmokestinamų prekių sandėliu, sąrašas.

3.   Kiekvienos valstybės narės centrinė su akcizais susijusių ryšių įstaiga arba ryšių skyrius užtikrina, kad nacionaliniuose registruose laikoma informacija būtų išsami, tiksli ir atnaujinama.

4.   Atitinkamuose nacionaliniuose registruose laikoma 2 dalyje nurodyta informacija, susijusia su ūkinės veiklos vykdytojais, kurie gabena iš vienos valstybės narės į kitą akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, keičiamasi automatiškai per centrinį registrą.

Komisija tvarko registrą, kaip kompiuterizuotos sistemos dalį taip, kad visuomet būtų užtikrinti teisingi, atnaujinti visų nacionalinių registrų duomenys, kuriuos pateikia visos valstybės narės.

Valstybių narių centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos arba ryšių skyriai laiku praneša Komisijai nacionalinio registro turinį ir visus jo pakeitimus.

20 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir jos ištaisymas

1.   Komisija užtikrina, kad asmenys, dalyvaujantys akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenime iš vienos valstybės narės į kitą, galėtų elektroniniu būdu gauti akcizo numerių, laikomų 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame centriniame registre, galiojimo patvirtinimą. Komisija perduoda visus ūkinės veiklos vykdytojo prašymus ištaisyti tą informaciją centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai arba ryšių skyriui, atsakingam už leidimo tam ūkinės veiklos vykdytojui suteikimą.

2.   Valstybių narių centrinės su akcizais susijusių ryšių įstaigos arba ryšių skyriai užtikrina, kad ūkinės veiklos vykdytojai galėtų gauti informacijos apie juos, laikomos pagal 19 straipsnio 2 dalį, patvirtinimą ir ištaisyti visus jose esančius netikslumus.

3.   Valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi tos valstybės narės nustatytų sąlygų, gali leisti centrinei su akcizais susijusių ryšių įstaigai arba paskirtiems ryšių skyriams perduoti informacijos, laikomos pagal 19 straipsnio 2 dalį, patvirtinimą.

21 straipsnis

Duomenų saugojimas

1.   Kiekviena valstybė narė saugo informaciją apie akcizais apmokestinamų prekių gabenimą Sąjungoje ir 19 straipsnyje nurodytuose nacionaliniuose registruose laikomus įrašus ne trumpiau kaip penkerius metus nuo kalendorinių metų, kuriais prasidėjo gabenimas, pabaigos, kad tokią informaciją būtų galima panaudoti šiame reglamente numatytose procedūrose. Iki 2012 m. liepos 1 d. nacionaliniuose registruose esančios informacijos atžvilgiu šis terminas gali būti sutrumpintas iki trejų metų.

2.   Kompiuterizuota sistema surinkta informacija toje sistemoje laikoma taip, kad būtų galima gauti ir toliau tvarkyti tą informaciją sistemoje, kai atsakoma į 8 straipsnyje nurodytą prašymą pateikti informaciją.

22 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija priima įgyvendinimo aktus, siekdama:

a)

konkrečiai nurodyti techninę informaciją apie automatinį 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų bazių ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodyto centrinio registro atnaujinimą;

b)

konkrečiai nurodyti taisykles ir procedūras, susijusias su galimybe susipažinti su informacija ir jos ištaisymu pagal 20 straipsnio 1 dalį.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

V   SKYRIUS

PAGALBĄ REGLAMENTUOJANČIOS BENDROS SĄLYGOS

23 straipsnis

Vartojamos kalbos

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus pateikti pranešimus, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengti bet kuria kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi, ir besikreipiančioji institucija. Prašymų vertimas į valstybės narės, kurioje įsteigta institucija, į kurią kreipiamasi, oficialią kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų prie tų prašymų pridedamas tik jeigu institucija, į kurią kreipiamasi, pagrindžia, kodėl reikia vertimo.

24 straipsnis

Paslaugų kokybė

1.   Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad kompiuterizuotos sistemos dalys, būtinos keistis informacija, kaip aprašyta šiame reglamente, veiktų, būtų tinkamai prižiūrimos ir toliau plėtojamos.

2.   Komisija ir valstybės narės sudaro paslaugų lygio susitarimą ir susitaria dėl kompiuterizuotos sistemos apsaugos politikos. Paslaugų lygio susitarime nustatoma paslaugų, kurias suteiks Komisija ir valstybės narės, techninė kokybė ir jų kiekis, siekiant užtikrinti, kad visos kompiuterizuotos sistemos ir elektroninių ryšių dalys saugiai veiktų ir kad būtų paskirstyta atsakomybė už tolesnį tos sistemos vystymą.

25 straipsnis

Institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigų bendrieji apribojimai

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia besikreipiančiajai institucijai prašomą informaciją pagal šį reglamentą su sąlyga, kad:

a)

besikreipiančioji institucija iki galo pasinaudojo visais įprastais informacijos šaltiniais, kuriais ji galėjo pasinaudoti tokiomis aplinkybėmis, kad gautų prašomos informacijos, nerizikuodama, kad norimam rezultatui pasiekti kils grėsmė, ir

b)

dėl besikreipiančiosios institucijos per tam tikrą laikotarpį pateiktų prašymų skaičiaus ir pobūdžio nesudaroma neproporcinga administracinė našta tai institucijai, į kurią kreipiamasi.

2.   Šiuo reglamentu valstybės narės kompetentinga valdžios institucija neįpareigojama atlikti tyrimų ar suteikti informacijos, jeigu pagal tos valstybės narės įstatymus ar administracinę praktiką institucijoms nesuteikiamas leidimas atlikti tokių tyrimų arba rinkti ar naudoti tokios informacijos tos valstybės narės tikslais.

3.   Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali atsisakyti perduoti informaciją, jeigu besikreipiančioji valstybė narė negali suteikti panašios informacijos dėl teisinių priežasčių.

4.   Prašymas suteikti informaciją gali būti atmestas, jeigu ją teikiant būtų atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis ar komercinis procesas arba jos atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.

5.   Institucija, į kurią kreipiamasi, praneša besikreipiančiajai institucijai apie pagalbos prašymo atmetimo priežastis. Kompetentinos valdžios institucijos kasmet statistikos tikslais praneša Komisijai priežasčių, dėl kurių atmetami pagalbos prašymai, rūšis.

6.   Jokiu atveju nelaikoma, kad 2, 3 ar 4 dalimis leidžiama institucijai, į kurią kreipiamasi, atsisakyti suteikti informaciją vien tik dėl tos priežasties, kad tą informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo arba asmuo, veikiantis kaip atstovas arba patikėtinis, arba kadangi ji susijusi su nuosavybės teisėmis į asmens kapitalo dalį.

26 straipsnis

Išlaidos

Valstybės narės viena kitos atžvilgiu atsisako visų reikalavimų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, išskyrus reikalavimus, susijusius su ekspertams sumokėtu užmokesčiu.

27 straipsnis

Mažiausia suma

1.   Pagalbos prašymas gali priklausyti nuo mažiausios potencialiai mokėtino akcizo mokesčio ribos.

2.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, siekdama patikslinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribą.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

28 straipsnis

Oficialus slaptumas, duomenų apsauga ir informacijos, perduotos pagal šį reglamentą, naudojimas

1.   Informacijai, kurią pagal šį reglamentą perduoda arba surenka valstybės narės, arba visai informacijai, su kuria gali susipažinti pareigūnas arba kitas darbuotojas, arba rangovas, vykdydamas savo pareigas, taikomas oficialaus slaptumo įpareigojimas ir apsauga, kuri suteikiama panašiai informacijai, pagal tą informaciją gaunančios valstybės narės teisę.

2.   1 dalyje nurodyta informacija gali būti naudojama šiais tikslais:

a)

akcizų įvertinimo bazei nustatyti;

b)

akcizų surinkimui arba administracinei kontrolei;

c)

akcizais apmokestinamų prekių gabenimui stebėti;

d)

su akcizais susijusiai rizikos analizei atlikti;

e)

su akcizais susijusiems tyrimams atlikti;

f)

kitiems mokesčiams, muitams ir rinkliavoms, nurodytiems Direktyvos 2010/24/ES 2 straipsnyje, nustatyti.

Vis dėlto informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija leidžia besikreipiančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitais tikslais, jeigu pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją toje valstybėje narėje galima naudoti panašiais tikslais.

Tiek, kiek leidžiama pagal nacionalinę teisę ir nedarant poveikio 1 straipsnio 2 daliai, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija gali būti naudojama tokiuose procesuose, kuriuose gali būti sprendžiama dėl nuobaudų už mokesčių teisės aktų pažeidimus, nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojamos atsakovų ir liudytojų teisės teismo arba administraciniuose procesuose.

3.   Jeigu besikreipiančiosios institucijos nuomone, iš institucijos, į kurią kreipiamasi, gauta informacija gali būti naudinga kitos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai, ji gali perduoti informaciją tai institucijai. Apie tai ji praneša institucijai, į kurią kreipiamasi.

Institucija, į kurią kreipiamasi, gali nustatyti, kad tik gavus išankstinį jos sutikimą informacija gali būti perduodama kitai valstybei narei.

4.   Šiame reglamente nurodytam visam asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka valstybės narės, taikomos nacionalinės nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB.

Siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės apriboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 ir 21 straipsniuose nustatytų įsipareigojimų ir teisių taikymo sritį, kiek to reikia tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti. Tokie apribojimai turi būti proporcingi atitinkamam interesui.

29 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija Komisijos leidimu

Komisijos tinkamai įgaliotiems asmenims gali būti suteikta galimybė susipažinti su 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija tik tiek, kiek to reikia CCN / CSI tinklui prižiūrėti, palaikyti bei plėtoti ir centrinio registro veikimui užtikrinti.

Tokiems asmenims taikomas oficialaus slaptumo įpareigojimas. Informacija, su kuria susipažinta, turi būti saugoma kaip asmens duomenys pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

30 straipsnis

Įrodymais pagrįsta gautos informacijos vertė

Vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kitai valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pagal šį reglamentą perduotos ataskaitos, pranešimai ir visi kiti dokumentai arba patvirtintos jų kopijos ar išrašai kitos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu, kaip ir panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos kitos valstybės narės institucija.

31 straipsnis

Įsipareigojimas bendradarbiauti

1.   Taikydama šį reglamentą, valstybė narė imasi visų reikalingų priemonių, kad:

a)

užtikrintų veiksmingą 3–5 straipsniuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų vidaus koordinavimą;

b)

nustatytų šios dalies a punkte nurodytam koordinavimui įgaliotų institucijų tiesioginį bendradarbiavimą;

c)

užtikrintų sklandų šiame reglamente numatytos keitimosi informacija sistemos veikimą.

2.   Komisija nedelsdama perduoda kiekvienos valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai visą informaciją, kurią ji gauna ir gali suteikti, ir kuri būtina, siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymą.

32 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis šalimis

1.   Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, kuri gauna informaciją iš trečiosios šalies, gali perduoti tą informaciją bet kurios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios gali būti suinteresuotos ją gauti, ir ypač – kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jei tai leidžiama pagal pagalbos susitarimus su ta konkrečia trečiąja šalimi. Kai tokia informacija yra reikšminga Sąjungai, tokiais pačiais kaip šio reglamento tikslais ji taip pat gali būti perduota Komisijai.

2.   Kai atitinkama trečioji šalis teisiškai įsipareigojo suteikti pagalbą, reikalingą surinkti teisės aktus, susijusius su akcizais, pažeidžiančių sandorių neteisėtumą patvirtinančius įrodymus, pagal šį reglamentą gautą informaciją valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali perduoti tai trečiajai šaliai, laikantis tos šalies nacionalinių įstatymų dėl asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims siekiant teisingai taikyti akcizus ar panašius apmokestinimus, mokesčius ir rinkliavas, taikomas trečiojoje šalyje, pritarus kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios pateikė informaciją pagal jų nacionalinę teisę.

33 straipsnis

Pagalba ūkinės veiklos vykdytojams

1.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas, valdžios institucijos gali suteikti pagalbą tam siuntėjui, kai jis negauna Direktyvos 2008/118/EB 24 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo apie gavimą, tos direktyvos 25 straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo apie eksportą arba tos direktyvos 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – lydimojo dokumento, nurodyto jos 34 straipsnyje, kopijos.

Teikiant tokią pagalbą, nedaromas poveikis siuntėjo, kuriam suteikta pagalba, mokestiniams įsipareigojimams.

2.   Jeigu valstybė narė pagal šio straipsnio 1 dalį suteikia pagalbą ir mano, kad būtina gauti informacijos iš kitos valstybės narės, ji tokios informacijos paprašo pagal 8 straipsnį. Kita valstybė narė gali atsisakyti surasti prašomą informaciją, jeigu siuntėjas neišnaudojo visų savo turimų priemonių, kad gautų įrodymų, jog akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš vienos valstybės narės į kitą yra atliktas.

VI   SKYRIUS

VERTINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

Susitarimų vertinimas, veiklos statistinių duomenų rinkimas ir ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip taikomas šis reglamentas. Šiuo tikslu Komisija reguliariai apibendrina valstybių narių patirtį, siekdama pagerinti šiuo reglamentu nustatytos sistemos veikimą.

2.   Valstybės narės perduoda Komisijai:

a)

visą turimą informaciją, susijusią su jų patirtimi taikant šį reglamentą, įskaitant visus statistinius duomenis, kurie reikalingi įvertinant reglamento įgyvendinimą;

b)

visą turimą informaciją apie tuos būdus arba praktiką, kurie yra naudojami arba, kaip įtariama, buvo naudojami, pažeidžiant teisės aktus, susijusius su akcizais, kuriais atskleidžiami trūkumai arba spragos įgyvendinant šiuo reglamentu apibrėžtas procedūras.

Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo sistemos veiksmingumą užtikrinant teisės aktų, susijusių su akcizais, taikymą ir kovojant su akcizų slėpimu ir su akcizais susijusiu sukčiavimu, valstybės narės gali perduoti Komisijai visą kitą turimą informaciją, nei pirmoje pastraipoje nurodyta informacija.

Komisija persiunčia valstybių narių perduotą informaciją kitoms atitinkamoms valstybėms narėms.

Įsipareigojimas perduoti informaciją ir statistinius duomenis nesusijęs su nepagrįstu administracinės naštos padidėjimu.

3.   Atsižvelgiant į 28 straipsnį, diagnostikos ir statistikos tikslais Komisija gali tiesiogiai gauti informacijos iš kompiuterizuotos sistemos pranešimų.

4.   Pagal 1–3 dalis valstybių narių perduotoje ar Komisijos gautoje informacijoje neturi būti individualių ar asmens duomenų.

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad, siekdama įgyvendinti šį straipsnį, nustatytų atitinkamus valstybių narių perduodamus statistinius duomenis, Komisijos gautiną informaciją ir statistines ataskaitas, kurias turi parengti Komisija ir valstybės narės.

Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

35 straipsnis

Akcizų komitetas

1.   Komisijai padeda Akcizų komitetas, įsteigtas pagal Direktyvos 2008/118/EB 43 straipsnio 1 dalį. Šis komitetas yra komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

36 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 2073/2004 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal šio reglamento priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Ataskaitų teikimas Europos Parlamentui ir Tarybai

Kas penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija, remdamasi visų pirma valstybių narių pateikta informacija, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šio reglamento taikymo ataskaitas.

38 straipsnis

Dvišaliai susitarimai

Jeigu kompetentingos valdžios institucijos sudaro susitarimus dėl dvišalių klausimų, kurie aptariami šiame reglamente, išskyrus pavienius atvejus, jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai. Komisija savo ruožtu apie tai praneša kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

39 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. gegužės 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. VESTAGER

(1)  2012 m. kovo 29 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 68, 2012 3 6, p. 45.

(3)  OL L 359, 2004 12 4, p. 1.

(4)  OL L 9, 2009 1 14, p. 12.

(5)  OL L 162, 2003 7 1, p. 5.

(6)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(7)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(8)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(9)  2012 m. sausio 18 d. nuomonė.

(10)  OL 162, 2003 7 1, p. 5.

(11)  OL L 84, 2010 3 31, p. 1.

(12)  OL L 197, 2009 7 29, p. 24.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 su Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 atitikties lentelė

Reglamento (EB) Nr. 2073/2004 straipsnio numeris

Reglamento (ES) Nr. 389/2012 straipsnio numeris

1

1

2

2

3

3, 4, 5, 6

4

7

5

8

6

9

7

7, 10

8

11

9

11

10

11

11

12

12

13

13

13

14

14

15

14

16

14

17

15

18

15

19

16

20

17

21

18

22

19, 20

23

—

24

33

25

21

26

34

27

32

28

9, 15, 16, 22

29

23

30

25, 27, 28

31

28, 29, 32

32

30

33

31

34

35

35

37

36

38

37

39