(1)

nuo 2011–2012 prekybos metų pradžios nusistovėjo kaip niekada aukštos cukraus pasaulinės rinkos kainos, grindžiamos Londono ateities sandorių rinkos kainomis. Kainos Londono ateities sandorių biržoje svyravo nuo 600 iki 650 USD už toną (arba 460–500 EUR už toną);

(2)

tuo pat metu kainos Sąjungos cukraus rinkose, kainų stebėsenos sistemos, nustatytos pagal 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 952/2006 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 taikymo taisyklių, susijusių su cukraus vidaus rinkos valdymu ir kvotų sistema (2), 14 straipsnį, duomenimis, toliau kyla; be to, nuo 2011 m. spalio mėn., kai vidutinė cukraus kaina Sąjungoje išaugo daugiau kaip 10 proc. per mėnesį, kainos kyla dar sparčiau;

(3)

siekiant padidinti pasiūlą Sąjungos cukraus rinkoje, 2011 m. lapkričio mėn. buvo imtasi išimtinių priemonių pagal 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1239/2011, kuriuo skelbiamas 2011–2012 prekybos metų cukraus, kurio KN kodas 1701 , importo taikant sumažintą muitą nuolatinis konkursas (3), ir 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1240/2011, kuriuo nustatomos išimtinės priemonės dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės išleidimo į Sąjungos rinką taikant sumažintą pertekliaus mokestį 2011–2012 prekybos metais (4). Nepaisant šių priemonių, cukraus kainos Sąjungoje toliau kyla ir 2012 m. vasario mėn. vidutinė kaina buvo 701 EUR už toną, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. vasario mėn. pakilo daugiau nei 20 proc., arba beveik 40 proc. nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. vasario mėn.;

(4)

toliau kylančios cukraus kainos Sąjungoje rodo, kad pasiūla Sąjungos cukraus rinkoje šiuo metu yra padidėjusi labai nedaug. Šios analizės rezultatus 2012 m. kovo 8 d. vadybos komitete patvirtinto didžioji dalis valstybių narių, manančių, kad pasiūlos problemos išlieka ir per prekybos metus padėtis gali dar pablogėti. Tai visų pirma gali daryti poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei klientams, kurių ilgalaikėse sutartyse nustatytas fiksuotas cukraus kiekis;

(5)

kita vertus, kai kuriose Sąjungos vietovėse derlius buvo geras, todėl pagaminto cukraus kiekis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 56 straipsnyje nustatytą kvotą viršijo 5,3 mln. tonų. Atsižvelgiant į numatomą pramoninio cukraus paklausą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 62 straipsnį, 2011–2012 m. nekvotinio cukraus eksporto įsipareigojimus, nustatytus 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 372/2011, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2011–2012 prekybos metų pabaigos (5), ir nekvotinio cukraus kiekius, išleistus į Sąjungos rinką pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1240/2011, dar lieka didelis kiekis nekvotinio cukraus. Dalis šio cukraus galėtų būti nedelsiant pateikta Sąjungos cukraus rinkai, siekiant iš dalies patenkinti paklausą ir taip apriboti Sąjungos cukraus rinką trikdančias cukraus kainų kilimo tendencijas;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 186 straipsniu Komisija įgaliojama imtis sektoriui reikalingų priemonių, jei cukraus kainos Sąjungos cukraus rinkose išauga tiek, kad trikdomos arba gali būti trikdomos rinkos;

(7)

siekiant išvengti perteklinių kiekių kaupimosi, Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalimi Komisija įgaliojama nustatyti pakankamai didelį pertekliaus mokestį cukrui ir izogliukozei, pagamintiems viršijant kvotą. 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 967/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 išsamias nekvotinės gamybos cukraus sektoriuje įgyvendinimo taisykles (6), 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokestis – 500 EUR už toną;

(8)

Komisija nustatė, kad dėl nuolat mažos cukraus pasiūlos vidaus rinkoje (tai aiškiai patvirtina 2011–2012 prekybos metais Sąjungos cukraus rinkoje smarkiai išaugusi vidutinė kaina) gali reikėti į vidaus rinką išleisti papildomus nekvotinio cukraus kiekius. Padidinus pasiūlą prekyba cukraus rinkoje suintensyvėtų. Siekiant išvengti kiekių kaupimosi, tikslinga leisti į Sąjungos rinką išleisti ribotą kiekį. Atsižvelgiant į apskaičiuotą trūkumą ir alternatyvius tiekimo šaltinius, kiekis turėtų būti apribotas iki 250 000 tonų. Minėtam ribotam cukraus kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, turėtų būti nustatytas sumažintas pertekliaus mokestis, kurio dydis už toną būtų lygus paskutinės viešai paskelbtos vidutinės Sąjungos kainos ir pasaulinės rinkos kainos skirtumui;

(9)

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007 nustatytos kvotos cukrui ir izogliukozei, panaši priemonė turėtų būti taikoma atitinkamam izogliukozės kiekiui, pagamintam viršijant kvotą, nes izogliukozė tam tikra prasme yra komercinis cukraus pakaitalas;

(10)

todėl, siekdami padidinti pasiūlą, cukraus ir izogliukozės gamintojai turėtų valstybių narių kompetentingoms institucijoms teikti paraiškas išduoti sertifikatus, kuriais jiems būtų leista, taikant sumažintą pertekliaus mokestį, Sąjungos rinkoje parduoti tam tikrus cukraus ir izogliukozės kiekius, pagamintus viršijant kvotą;

(11)

siekiant greitai padidinti pasiūlą, sertifikatai turėtų galioti ribotą laiką;

(12)

nustačius kiekių, dėl kurių kiekvienas gamintojas gali teikti paraišką per vieną paraiškų teikimo laikotarpį, viršutines ribas ir išduodant tik paraiškų teikėjų pagamintų produktų pardavimo sertifikatus, turėtų būti užkirstas kelias spekuliaciniams veiksmams pasinaudojant šiuo reglamentu sukurta sistema;

(13)

pateikdami paraiškas cukraus gamintojai turėtų įsipareigoti už cukrinius runkelius, naudojamus jų paraiškoje nurodytam cukraus kiekiui pagaminti, mokėti minimalią kainą. Turėtų būti nustatyti mažiausi privalomi paraiškų tinkamumo reikalavimai;

(14)

valstybių narių kompetentingos institucijos apie gautas paraiškas turėtų pranešti Komisijai. Siekiant tokius pranešimus supaprastinti ir suvienodinti, turėtų būti parengti jų pavyzdžiai;

(15)

Komisija turėtų užtikrinti, kad sertifikatai būtų išduodami tik laikantis šiame reglamente nustatytų kiekybinių apribojimų. Todėl prireikus Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti gautoms paraiškoms taikytiną paskirstymo koeficientą;

(16)

valstybės narės turėtų nedelsdamos informuoti pareiškėjus, ar patvirtinamas visas jų paraiškose nurodytas kiekis ar jo dalis;

(17)

sumažintas pertekliaus mokestis turėtų būti mokamas po to, kai priimama paraiška, bet prieš išduodant sertifikatą;

(18)

kompetentingos institucijos turėtų pranešti Komisijai apie kiekius, dėl kurių išduoti sertifikatai, pagal kuriuos taikomas sumažintas pertekliaus mokestis. Šiuo tikslu Komisija turėtų parengti reikalingus pavyzdžius;

(19)

į Sąjungos rinką išleistiems cukraus kiekiams, kurie viršija pagal šį reglamentą išduotuose sertifikatuose nurodytus kiekius, turėtų būti taikomas Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 64 straipsnio 2 dalyje nustatytas pertekliaus mokestis. Todėl tikslinga numatyti, kad kiekvienas pareiškėjas, kuris nesilaiko įsipareigojimo į Sąjungos rinką išleisti jam išduotame sertifikate nurodyto cukraus kiekio, taip pat turėtų sumokėti 500 EUR už toną sumą. Taikant šį nuoseklų požiūrį siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama šiuo reglamentu nustatytu mechanizmu;

(20)

siekiant pagal Reglamento (EB) Nr. 952/2006 13 straipsnio 1 dalį nustatyti vidutines į Sąjungos rinką išleisto kvotinio ir nekvotinio cukraus kainas, cukrus, dėl kurio pagal šį reglamentą išduotas sertifikatas, turėtų būti laikomas kvotiniu cukrumi;

(21)

2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (7) 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad įnašai ir kiti mokesčiai, numatyti pagal bendrą cukraus sektoriaus rinkų organizavimą, turi būti laikomi nuosavaisiais ištekliais. Todėl būtina nustatyti tokių sumų nustatymo datą, kaip apibrėžta 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (8), 2 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 3 dalies a punkte;

(22)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

(a)

nustato paskirstymo koeficientą, kurį valstybės narės taiko kiekiams, nurodytiems visose sertifikatų paraiškose, apie kurias buvo pranešta;

(b)

atmeta visas paraiškas, apie kurias dar nepranešta;

(c)

baigia paraiškų teikimo laikotarpį.