(1)

Reglamentu (EB) Nr. 172/2008 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Rusijos kilmės ferosiliciui. Priemonės – 17,8–22,7 % ad valorem muito norma. Tyrimas, kuriuo grindžiamas šis reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – tarpinė peržiūra). Prašyme, kurį pateikė Rusijos eksportuojanti gamintoja akcinė bendrovė „Chelyabinsk Electrometallurgical Integrated Plant“ ir su ja susijusi akcinė bendrovė „Kuznetsk Ferroalloy Works“ (toliau kartu vadinamos pareiškėju) buvo tik prašoma išnagrinėti su pareiškėju susijusį dempingą. Remiantis pareiškėjo dempingo skirtumu pareiškėjui taikoma 22,7 % antidempingo muito norma.

(3)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė su pareiškėju susijusios aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(4)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nebėra būtina jam toliau taikyti dabartinio dydžio priemonę ir taip atlyginti dempingo daromą žalą. Remiantis prašyme pateikta informacija, palyginus pareiškėjo vidaus rinkos kainas su jo eksporto į Sąjungą kainomis buvo matyti, kad dempingo skirtumas yra daug mažesnis už galiojančią priemonę.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų tarpinei peržiūrai inicijuoti, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, nusprendė inicijuoti dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant buvo tiriami tik su pareiškėju susiję dempingo aspektai. 2010 m. spalio 27 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą) ir pradėjo tyrimą.

(6)

Tarpinėje peržiūroje nagrinėjamasis produktas yra toks pat kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Rusijos kilmės ferosilicis, kurio KN kodai šiuo metu yra 7202 21 00 , 7202 29 10 ir 7202 29 90 .

(7)

Rusijoje gaminamas ir joje parduodamas produktas ir į Sąjungą eksportuojamas produktas pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį, todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(8)

Komisija oficialiai pranešė Sąjungos pramonei, pareiškėjui ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms apie tarpinės peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(9)

Komisija pareiškėjui išsiuntė klausimynus ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą. Komisija surado ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją ir atliko tikrinamuosius vizitus šiose vietose:

(10)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2009 m. spalio 1 d.–2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(11)

Pradžioje primenama, kad pagal ES teismų praktiką (4) pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi grindžiamoje peržiūroje vertinant būtinybę toliau taikyti galiojančias priemones, institucijos turi didelę laisvę veikti, įskaitant galimybę atlikti susijusių eksportuotojų kainodaros perspektyvinį vertinimą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms institucijos privalo išnagrinėti pareiškėjo argumentus, kodėl jam susiklosčiusių aplinkybių pokyčiai yra ilgalaikiai ir tariamai pateisinantys muito sumažinimą arba net panaikinimą.

(12)

Pareiškėjas teigė, kad pasikeitusių aplinkybių pobūdį galima pagrįstai laikyti ilgalaikiu, todėl pareiškėjui taikomų priemonių dydis turėtų būti sumažintas arba jos išvis turėtų būti panaikintos, nes nėra tikimybės, kad greitu metu vėl bus importuojama dempingo kaina apskritai arba tokiu kiekiu, koks nustatytas pradiniame tyrime.

(13)

Prieš atsakant į įvairius pareiškėjo argumentus dėl (tariamai) ilgalaikio (tariamai) pasikeitusių aplinkybių pobūdžio, tikslinga pirmiausia aprašyti, kaip institucijos vertina klausimą, ar per PTL pareiškėjas galėjo ES rinkoje tebevykdyti dempingą.

(14)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar bendra bendrovės panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis yra tipiška, palyginti su bendra į Sąjungą eksportuojamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimo vidaus rinkoje apimtis laikoma tipiška, jeigu bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % bendros nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Nustatyta, kad bendra bendrovės panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška.

(15)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį bendrovė pardavė vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris eksportuojamas parduoti į Sąjungą, pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo pakankamai tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis laikyta pakankamai tipiška, jeigu bendras tos rūšies produkto, per PTL parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % bendro į Sąjungą eksportuoto panašios rūšies produkto parduoto kiekio.

(16)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per kiekvieną laikotarpį kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(17)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 %, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinę svertinę kainą, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(18)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per visus laikotarpius vidutinę svertinę kainą.

(19)

Kai siekiant nustatyti normaliąją vertę nebuvo galima remtis bendrovės parduodamo konkrečios rūšies produkto vidaus rinkos kainomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(20)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno apimtis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginę dalį buvo pagrįsta faktiniais bendrovės panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(21)

Bendrovės pardavimas eksportui į Sąjungą vykdomas per su ja susijusios bendrovės RFAI Šveicarijos filialą, kuris per PTL atliko visus importo veiksmus, susijusius su į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamomis prekėmis, t. y. susijusio importuotojo veiksmus.

(22)

Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį remiantis kainomis, už kurias importuoti produktai buvo pirmiausia perparduoti nepriklausomam pirkėjui, ir pakoreguota atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas sąnaudas ir pagrįstą PBA išlaidų bei pelno dydį. Kadangi naujų su gautu pelnu susijusių duomenų nepriklausomi importuotojai nepateikė, buvo remiamasi tuo pačiu pelno dydžiu, kuriuo remtasi per pradinį tyrimą, t. y. 6 %.

(23)

Pareiškėjas teigė, kad RFAI turėtų būti laikoma vieno ūkio subjekto dalimi, todėl nustatant eksporto kainas neturėtų būti atskaičiuojamos RFAI PBA išlaidos ir pelnas.

(24)

Šis tvirtinimas negali būti priimtinas dėl šių priežasčių:

Todėl argumentas, kad apskaičiuojant eksporto kainą neturėtų būti atskaičiuojamos PBA išlaidos ir pelnas, turėjo būti atmestas. Toliau (2.3 punkte) atsakyme dėl galutinio faktų atskleidimo bus aptartos pareiškėjo pastabos šiuo klausimu.

(25)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad apskaičiuojant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 10 dalį neturėtų būti atskaičiuojamas antidempingo muitas, nes muitas tinkamai atsispindi perpardavimo kainose ir vėlesnėse pardavimo kainose Sąjungoje. Dėl šio argumento – atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje svertinės vidutinės mažmeninės ferosilicio kainos padidėjo palyginti su pradinio tyrimo kainomis, o dabartinės perpardavimo kainos iš esmės daugiau kaip 22,7 % didesnės nei tokios kainos pradiniame tyrime. Todėl darytina išvada, kad antidempingo muitas tinkamai atsispindi pareiškėjo perpardavimo kainose. Dėl to šis pareiškėjo argumentas galėtų būti priimtinas, ir apskaičiuojant nustatytąsias eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nebuvo atskaičiuoti antidempingo muitai.

(26)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį prireikus ir pateisinamais atvejais buvo deramai atsižvelgta į transporto, draudimo, galutines ir tvarkymo išlaidas, kreditų išlaidas ir komisinius.

(27)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Atlikus palyginimą nustatytas dempingas.

(28)

Siekdamos apskaičiuoti dempingo skirtumą, kaip ir pradiniame tyrime, institucijos nurodė, kad CHEM ir KF yra glaudžiai susijusios. Kaip ir pradiniame tyrime, ir laikantis nusistovėjusios institucijų praktikos, visai grupei buvo apskaičiuotas vienodas dempingo skirtumas. Per galutinį faktų atskleidimą pagal šiuo tikslu taikytą metodą kiekvieno eksportuojančio gamintojo atveju buvo apskaičiuotas dempingo dydis prieš nustatant visos grupės vidutinį svertinį dempingo dydį. Pažymėtina, kad ši metodika skyrėsi nuo pradiniame tyrime taikytos metodikos, kai dempingas buvo apskaičiuotas išskaidant visus susijusius duomenis pagal gamybos subjektų vidaus pardavimą, gamybos sąnaudas, pelningumą ir Sąjungoje pardavimą. Pareiškėjas teigė, kad šios metodikos taikymas prieštarautų pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 daliai. Šis klausimas irgi bus aptartas plačiau (2.3 punkte).

(29)

Pareiškėjas pateikė keletą pastabų dėl įvairių skaičiavimo aspektų, pvz., gamybos sąnaudų, PBA išlaidų, pelno dydžio, normaliosios vertės ir koregavimų. Buvo atsižvelgta į visas šias pastabas ir prireikus ištaisytos kanceliarinės klaidos. Todėl buvo pakeistos galutinės išvados.

(30)

Be to, pareiškėjas paprašė Komisijos dempingo dydį išreikšti CIF verte, kurią jis pats nustatė šio tyrimo tikslais, todėl buvo padaryta nuoroda į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Argumentas buvo grindžiamas tuo, kad muitinei nurodyta kaina yra perdavimo kaina, kuri galbūt galėtų būti teisinga kaina muitinės tikslais, bet tai nėra ta kaina, kuri turėtų būti naudojama apskaičiuojant dempingą antidempingo tyrime. Šis argumentas turėjo būti atmestas, nes eksporto kainos ir normaliosios vertės skirtumas, t. y. dempingo dydis turėtų būti išreikštas tuo pačiu pagrindu kaip ir tas dydis, kurį vėliau naudoja muitinė siekdama nustatyti mokėtiną muitą. Tai iš esmės yra CIF vertė, kurią pareiškėjas nurodė muitinei. Dėl to atliekant skaičiavimus buvo naudojamas pastarasis dydis.

(31)

Dėl gamybos sąnaudų apskaičiavimo – pareiškėjas prieštaravo Komisijos metodui, kai normaliajai vertei apskaičiuoti naudojama pagrindiniam sąnaudų elementui priskiriama vidutinė pirkimo iš nesusijusio tiekėjo kaina vietoj tam pačiam sąnaudų elementui priskiriamos faktinės kainos, sumokėtos susijusiam tiekėjui. Šis argumentas turėjo būti atmestas, nes susijusio tiekėjo nustatyta kaina buvo žymiai mažesnė už kainą, kuri už tas pačias žaliavas buvo sumokėta nepriklausomam tiekėjui. Todėl šios kainos negalima laikyti įprastomis rinkos sąlygomis taikoma kaina. Todėl šį išlaidų elementą reikėjo pakoreguoti.

(32)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad į pakavimo išlaidas nebuvo nuosekliai atsižvelgta lyginant eksporto kainas su normaliosiomis vertėmis. Šis klausimas buvo išnagrinėtas ir prireikus ištaisytos kanceliarinės klaidos.

(33)

Pareiškėjas taip pat pateikė pastabų dėl konkrečios rūšies produkto eksporto sandėrių neįtraukimo. Šios rūšies produkto Sąjungoje parduotas kiekis sudarė mažiau kaip 5 % pareiškėjo Sąjungoje parduoto susijusio produkto kiekio per PTL. Šis argumentas turi būti atmestas, nes šios rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje ir nebuvo pateiktos specifinės gamybos sąnaudos. Kadangi per PTL į ES buvo eksportuojamas mažas šios rūšies produkto kiekis, nuspręsta, kad nėra tikslinga apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis kitų rūšių produkto gamybos sąnaudomis ir tokiu būdu atlikti koregavimą dėl produktų skirtumų.

(34)

Be to, kaip jau paaiškinta, visų pirma dėl dviejų svarbių dempingo skirtumo apskaičiavimo elementų: i) klausimo, ar CHEM, KF ir RFAI sudaro vieną ūkio subjektą, (6) ir ii) atskiro dempingo dydžio apskaičiavimo CHEM atveju ir KF atveju (7), pareiškėjas, reaguodamas į galutinį faktų atskleidimą, pateikė išsamių pastabų.

(35)

Dėl pirmo argumento ir visų pirma dėl pareiškėjo pareiškimų, pateiktų sureagavus į galutinį faktų atskleidimą, pateikiami šie pastebėjimai.

(36)

Pareiškėjas pakartojo savo poziciją, kad du eksportuojantys gamintojai ir susijęs komercinės veiklos subjektas RFAI priklauso tiems patiems naudos gavėjams ir yra jų kontroliuojami, todėl jis nebūtų savarankiškas ir paprasčiausiai turėtų laikytis savininkų nurodymų. Jis sutiko su visais 24 konstatuojamojoje dalyje išvardytais elementais, bet nepritarė tam, kaip institucijos juos įvertino, nes jie neturi įtakos tam, ar CHEM, KF ir RFAI priklauso vienam ūkio subjektui.

(37)

Institucijos atmeta pareiškėjo pastabas. Jau minėti kriterijai, ypač juos vertinant visus kartu, yra pakankamai svarūs, kad būtų galima atmesti pareiškėjo argumentą. Visi 24 konstatuojamojoje dalyje išvardyti elementai rodo, kad esama grupės struktūros, pagal kurią visos bendrovės yra atskiri teisiniai subjektai, kuriuose KF ir CHEM visiškai atliko eksportuojančių gamintojų funkciją (gamybos ir eksporto funkciją), o RFAI vykdo veiklą daugiausia kaip susijęs komercinės veiklos subjektas/importuotojas ES.

(38)

Dėl antro argumento – tyrimo peržiūros atveju šiuo klausimu nebūtina priimti galutinę poziciją. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, net jeigu šis argumentas būtų priimtas (atitinkamais atvejais jau priėmus 29 konstatuojamojoje dalyje minėtus argumentus), vis tiek būtų nustatyta, kad pareiškėjas vykdė dempingą ES rinkoje per PTL, o dempingo skirtumas siekė apie 13 %. Antra, kaip jau aiškinta, bet kokiu atveju šiuo metu neturima pakankamai įrodymų, kad būtų galima kalbėti apie ilgalaikį dempingo skirtumą per PTL.

(39)

Sąjungos pramonė, reaguodama į galutinį faktų atskleidimą, teigė, kad dėl peržiūros tyrimo pareiškėjo produktams taikomas muitas turėtų būti padidintas, nes laikantis prielaidos, kad visi pareiškėjo argumentai bus atmesti, nustatytas dempingo skirtumas per PTL buvo didesnis už taikomą muitą. Tačiau, kaip jau buvo paaiškinta, nėra pakankamai įrodymų dėl ilgalaikių aplinkybių pokyčių, todėl neįmanoma pagrįsti muito keitimo – nei jo didinimo, nei mažinimo.

(40)

Nepaisant to, kad, kaip jau minėta, kai kurie pareiškėjo argumentai buvo priimti, vis tiek buvo nustatyta, kad jis vykdė dempingą ES rinkoje per PTL, o dempingo skirtumas siekė mažiausiai 13 %. Be to, kaip bus paaiškinta toliau, bet kokiu atveju neturima pakankamai įrodymų, kad būtų galima kalbėti apie ilgalaikį dempingo skirtumą per PTL.

(41)

Pareiškėjas savo argumentus dėl ilgalaikių aplinkybių pokyčių buvimo priežasties pagrindė toliau nurodytais pareiškimais:

(42)

(43)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas pateikė tuos pačius argumentus. Tačiau šį kartą vėl nebuvo pateikta pakankamai įrodymų. Todėl daroma išvada, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad šios didesnės eksporto kainos yra ne kas kita kaip vyraujančių rinkos kainų (visų pirma ES rinkoje) per PTL pasekmė. Kitaip tariant, nepakanka įrodymų, kad pareiškėjo atlikti bendrovės eksporto struktūros pakeitimai buvo padidėjusių kainų priežastis ir dėl to tikėtina, kad ateityje kainų lygis išliks panašus (arba didesnis). Visų pirma priešingai nei nori pasakyti pareiškėjas, net ir tariant, kad dėl naujos struktūros grupė pradėjo dirbti veiksmingiau, tai nereiškia, kad ateityje jos eksporto į ES kainos bus didelės ir dėl to nebus vykdomas dempingas.

(44)

(45)

Tačiau šio argumento nepakanka, kad būtų panaikintos arba sumažintos galiojančios priemonės. Primenama, kad net ir remiantis pačiu pareiškėju per PTL jis vykdė dempingą. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad ES išlieka viena iš jo tradicinių rinkų. Tą patvirtina tai, kad pareiškėjo pardavimo ES apimtis tebėra didelė; palyginus pardavimo apimtį su ES suvartojamu kiekiu per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (8), ši apimtis atitiktų didelę rinkos dalį (5–20 %, konfidencialumo sumetimais tikslių duomenų pateikti negalima).

(46)

Atskleidus faktus pareiškėjas pakartojo savo poziciją, kad naujos rinkos galimybės būtų siejamos ne su ES, bet kitomis rinkomis (Indijos, Azijos ir Jungtinių Valstijų). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tvirtų įrodymų, pagrindžiančių jo rinkos strategijas. Tiek tebesantis dempingo skirtumas per PTL, tiek duomenų apie kitas rinkas trūkumas, tiek tarptautinių rinkų eksporto pardavimo kainų nestabilumas neleidžia patvirtinti šio argumento, todėl jis turi būti atmestas.

(47)

(48)

Net jeigu visi šie tvirtinimai būtų laikomi teisingais, išlieka akivaizdu, kad per PTL pareiškėjas vykdė dempingą, dempingo skirtumas buvo didelis, o kainos nestabilios. Be to, kaip jau buvo paaiškinta, iš pareiškėjo ES parduoto kiekio nedarytina išvada, kad jis pasitraukė iš šios rinkos ar ketina greitu metu tai padaryti.

(49)

Pastabose, pateiktose atskleidus faktus, pareiškėjas teigė, kad vienintelis Komisijos atskleistuose faktuose pateiktas argumentas, paneigiantis vidaus rinkoje didėjančios paklausos svarbą – tai nustatytas didelis dempingo skirtumas. Be to, pareiškėjas toliau teigė, kad nors Komisija ir pripažino daugelį su Rusijos rinka susijusių svarbių pareiškimų, iš šių argumentų ji nepadarė tinkamos išvados.

(50)

Šie pareiškimai turi būti atmesti. Pirma, šio argumento neleidžia patvirtinti ne tik nustatytas dempingas, bet ir nustatytas kiekis. Antra, institucijos pažymi, kad Komisija nepripažino ir nepateikė vienareikšmiškų nepriklausomų duomenų, pagrindžiančių argumentą, kad tikimasi, jog nagrinėjamojo produkto paklausa Rusijoje išaugs, o grupės eksporto kainos augtų žymiai sparčiau nei gamybos sąnaudos.

(51)

(52)

Tačiau buvo pastebėta, kad po 2009 m. finansinės krizės pajėgumai buvo smarkai atnaujinti, ir pareiškėjas nurodė, kad pajėgumai išaugo 10–20 % (intervalas pateikiamas konfidencialumo sumetimais) palyginti su laikotarpiu iki 2009 m. finansinės krizės.

(53)

Atskleidus faktus pareiškėjas nurodė, kad nederėjo lyginti gamybos pajėgumų po PTL su pajėgumais per nagrinėjamąjį laikotarpį, nes pareiškėjas numatė 2009 m. finansinę krizę ir todėl jau buvo sumažinęs gamybos pajėgumus. Šis argumentas negali būti priimtas; nurodytas 10–20 % pajėgumų padidėjimas lyginant su 2007 m., o ne 2009 m., kai pajėgumai buvo labiausiai sumažėję. Be to, 2009 m. finansinė krizė dar negalėjo turėti poveikio pareiškėjo 2007 m. gamybos pajėgumams.

(54)

Atlikus pareiškėjo argumentų dėl ilgalaikio pasikeitusių aplinkybių pobūdžio analizę, glaustai išdėstytą pirmiau, padaryta išvada, kad šiuo metu neturima pakankamai įrodymų, jog pasikeitusių aplinkybių pobūdis yra ilgalaikis. Atrodo tikėtina, kad pareiškėjo eksporto kainos, o dėl to ir dempingo skirtumas toliau kis, visų pirma priklausomai nuo pasaulinės rinkos kainų pokyčių. Todėl galima laikyti, kad tam tikros pareiškėjo nurodytos pasikeitusios aplinkybės gali rodyti, kad pareiškėjo kainodara per PTL buvo ilgalaikio pobūdžio. Todėl daroma išvada, kad šiuo metu dar per anksti ir nepagrįsta sumažinti muito mokestį.

(55)

Pareiškėjas kartu su susijusiu importuotoju pasiūlė įsipareigojimą dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(56)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad produkto kaina buvo labai nestabili. Kaip jau minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad per PTL pareiškėjo pardavimo Sąjungoje kainos labai įvairavo. Todėl nėra tinkama prisiimti įsipareigojimą dėl fiksuotos šio produkto kainos. Nors eksportuotojas siūlė indeksavimo metodą, nepavyko nustatyti ryšio tarp gatavo produkto kainos nestabilumo ir ypač siūlomo indeksacijos metodo, kadangi jis irgi yra susijęs su gatavu produktu ir kainomis, kurioms turėjo įtakos importas dempingo kaina. Todėl siūlomas indeksavimo metodas laikomas netinkamu.

(57)

Dėl bendrovės nurodytos rizikos – buvo nustatyta, kad dėl sudėtingos bendrovės struktūros labai padidėjo kryžminės kompensacijos rizika: per komercinės veiklos subjektą už Sąjungos ribų kitam susijusiam trečiosios šalies filialui be nagrinėjamojo produkto galėtų būti parduoti kiti produktai, o vėliau perparduoti Sąjungai.

(58)

Galiausiai, kadangi yra kelios šio produkto skirtingos kokybės atmainos ir jis importuojamas daugiausia nesupakuotas, muitinė negalėtų atskirti cheminių specifikacijų (kurioms gali reikėti taikyti skirtingas minimalias importo kainas) neatlikusi atskiros kiekvieno sandorio analizės, todėl stebėsena būtų labai sudėtinga arba neįmanoma.

(59)

Todėl pasiūlytas įsipareigojimas buvo atmestas.

(60)

Atsižvelgiant į išvadas dėl dempingo ir tai, kad nebuvo įrodytas ilgalaikis pasikeitusių aplinkybių pobūdis, daroma išvada, kad akcinei bendrovei „Chelyabinsk Electrometallurgical Integrated Plant“ ir jos susijusiai akcinei bendrovei „Kuznetsk Ferroalloy Works“ turėtų būti toliau taikomas muitas, kurio dydis nustatytas pirminiame reglamente, t. y. 22,7 %,