1 PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLĄ MAURITANIJOS ŽVEJYBOS ZONOSE REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos arba į Mauritanijos kompetentingą instituciją reiškia:

—   Europos Sąjungos atveju: Europos Komisiją tarpininkaujant Nouakchott (centras) esančiai Europos Sąjungos delegacijai;

—   Mauritanijos atveju: Žuvininkystės ministeriją, tarpininkaujant Programavimo ir bendradarbiavimo direktoratui (centras), (toliau – ministerija).

2.   Mauritanijos išskirtinė ekonominė zona (IEZ)

Prieš įsigaliojant protokolui, Mauritanija Europos Sąjungai pateikia savo IEZ koordinates ir bazinę liniją, kuri yra žemiausias atoslūgio taškas.

3.   Laivų identifikavimas

3.1.

Europos Sąjungos laivų identifikacijos ženklai turi atitikti atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Ministerijai pranešama apie tokius teisės aktus prieš protokolui įsigaliojant. Ministerija papildomai informuojama apie bet kokius tų teisės aktų pakeitimus ne vėliau kaip 1 mėnesį prieš jų įsigaliojimą.

3.2.

Laivas, nuslepiantis savo identifikavimo ženklus, pavadinimą arba registravimo numerį baudžiamas galiojančiuose Mauritanijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.   Banko sąskaitos

Prieš įsigaliojant protokolui Mauritanija Europos Sąjungos praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos Europos Sąjungos laivų vadovaujantis protokolu mokamos sumos, rekvizitus (BIC ir IBAN kodus). Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

5.   Mokėjimo sąlygos

5.1.

Mokėjimai eurais atliekami tokia tvarka: — mokesčių atveju: pervedant lėšas į vieną iš Mauritanijos centrinio banko Mauritanijos iždo užsienio sąskaitų; — parafiskalinių mokesčių atveju: pervedant lėšas žvejybos priežiūros institucijos vardu į vieną iš Mauritanijos centrinio banko užsienio sąskaitų; — baudų atveju: pervedant lėšas į vieną iš Mauritanijos centrinio banko Mauritanijos iždo užsienio sąskaitų.

5.2.

1 punkte nurodytos sumos laikomos gautomis, gavus iždo arba ministerijos patvirtinimą po Mauritanijos centrinio banko pranešimo.

II   SKYRIUS

LICENCIJOS

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio konkrečioms XI skyriaus nuostatoms, skirtoms toli migruojančių rūšių žuvis žvejojantiems laivams.

Pagal šį priedą Mauritanijos Europos Sąjungos laivams išduota licencija prilyginama Europos Sąjungos galiojančiuose teisės aktuose numatytam žvejybos leidimui.

1.   Pateikiant licencijos paraišką reikalaujami dokumentai

Kiekvienam laivui pirmą kartą teikiant paraišką dėl licencijos, Europos Sąjunga pateikia ministerijai tinkamai užpildytą paraiškos dėl licencijos formą už kiekvieną laivą, kuriam prašoma licencijos; formos pavyzdys pateiktas šio priedo 1 priedėlyje.

1.1.

Pateikdamas pirmąją licencijos paraišką, laivo savininkas kartu turi pateikti: — vėliavos valstybės patvirtinto tarptautinio talpos pažymėjimo, kuriame nurodyta laivo talpa, išreikšta GT, sertifikuota pripažintų tarptautinių institucijų, kopiją; — naują spalvotą vėliavos valstybės kompetentingų institucijų patvirtintą nuotrauką, kurioje pavaizduotas dabartinės būklės laivas iš šono. Nuotraukos formatas yra ne mažesnis kaip 15 cm × 10 cm; — įregistruoti į Mauritanijos nacionalinį laivų registrą reikalingus dokumentus. Ši registracija nemokama. Tikrinimas įregistruojant į nacionalinį laivų registrą yra administracinio pobūdžio.

1.2.

Pasikeitus laivo talpai atitinkamas jo savininkas turi pareigą pateikti vėliavos valstybės patvirtintą naujo talpos, išreikštos GT, sertifikato kopiją ir visus kitus su pakitimu susijusius dokumentus, visų pirma – laivo savininko kompetentingoms institucijoms pateiktos paraiškos kopiją, šių institucijų pritarimą ir informaciją apie padarytus pakeitimus. Jei pasikeitė laivo konstrukcija ar išorinė išvaizda, taip pat turi būti pateikta nauja vėliavos valstybės kompetentingų institucijų patvirtinta nuotrauka.

1.3.

Priimamos tik 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus dokumentus pateikusių laivų licencijų paraiškos.

2.   Tinkamumas žvejoti

2.1.

Laivai, pageidaujantys žvejoti pagal šį protokolą, turi būti įtraukti į Europos Sąjungos žvejybos laivų registrą ir atitikti žvejybos Mauritanijos žvejybos zonose reikalavimus.

2.2.

Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui žvejybos veikla Mauritanijoje nėra uždrausta. Jie neturi būti padarę pažeidimų Mauritanijos institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su jų žvejybos veikla Mauritanijoje.

3.   Licencijų paraiškos

3.1.

Visoms licencijoms gauti Europos Sąjunga kas ketvirtį ministerijai pateikia laivų, pageidaujančių užsiimti žvejybos veikla laikantis protokolo žvejybos specifikacijose nustatytų apribojimų, sąrašus pagal žvejybos kategorijas ne vėliau kaip vieną (1) mėnesį prieš prasidedant prašomų licencijų galiojimo laikotarpiui. Su tokiais sąrašais pateikiamas apmokėjimo įrodymas. Pavėluotai pateiktos licencijų paraiškos negali būti svarstomos.

3.2.

Tuose sąrašuose kiekvienai žvejybos kategorijai nurodoma: — laivų skaičius; — kiekvieno laivo pagrindinės charakteristikos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos žvejybos laivų registre; — žvejybos įrankiai; — pagal kategorijas suskirstyta mokėtinų mokesčių suma; — Mauritanijos jūreivių skaičius.

4.   Licencijų išdavimas

4.1.

Ministerija licencijas laivams išduoda iš laivo savininko atstovo gavusi kiekvieno laivo mokėjimo įrodymus (Valstybės iždo išduotus kvitus), kaip apibrėžta I skyriuje, iki licencijų galiojimo pradžios likus ne mažiau kaip dešimčiai (10) dienų. Licencijas galima gauti ministerijos Nouadhibou arba Nouakshott biuruose.

4.2.

Licencijose taip pat nurodomas jų galiojimo laikas, techniniai laivo duomenys, Mauritanijos jūreivių skaičius ir mokesčių mokėjimo duomenys bei su žvejybos veikla susijusios sąlygos, numatytos atitinkamose techninių duomenų lentelėse.

4.3.

Licenciją gavę laivai įrašomi į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris vienu metu perduodamas priežiūros institucijai ir Europos Sąjungai.

4.4.

Europos Sąjungai pranešama apie visas ministerijos atmestas licencijų paraiškas. Prireikus ministerija pateikia kredito avizą dėl mokėjimų už licenciją, atskaičiusi visų nesumokėtų baudų likutį.

5.   Licencijų galiojimas ir panaudojimas

5.1.

Licencija galioja tik tuo laikotarpiu, už kurį sumokėtas mokestis, laikantis techninių duomenų lentelėje nurodytų sąlygų. Licencijos krevečių žvejybai išduodamos 2 mėnesių laikotarpiams, kitų kategorijų žvejybai – 3, 6 ar 12 mėnesių laikotarpiams. Jos gali būti pratęstos. Licencijos pradeda galioti pirmąją prašomo laikotarpio dieną. Siekiant nustatyti licencijų galiojimą, remiamasi metiniais kalendoriniais laikotarpiais, pirmajam laikotarpiui prasidedant šio protokolo įsigaliojimo dieną ir baigiantis tų pačių metų gruodžio 31 d. Paskutinysis laikotarpis baigiasi, kai baigiasi protokolo taikymo laikotarpis. Licencijos galiojimas negali prasidėti vienų metų laikotarpiu ir baigtis kitų metų laikotarpiu.

5.2.

Licencijos išduodamos nurodytam laivui. Jos neperleidžiamos. Tačiau, jei didelio techninio gedimo atveju laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, laivui išduota licencija pakeičiama licencija kitam laivui, priklausančiam tai pačiai žvejybos kategorijai, neviršijant leistinos tos kategorijos talpos.

5.3.

Keičiant licenciją reikalingi papildomi mokėjimų koregavimai atliekami prieš išduodant pakaitinę licenciją.

6.   Techniniai patikrinimai

6.1.

Kartą per metus ir po bet kokio tonažo pakeitimo arba žvejybos kategorijos pakeitimo, dėl kurio būtina naudoti kito tipo žvejybos įrankius, visi Europos Sąjungos laivai turi prisistatyti į Nouadhibou uostą patikrinimui pagal galiojančius teisės aktus atlikti. Toks patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą. Išsamios tunų žvejybos laivų ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų techninių patikrinimų taisyklės pateikiamos šio priedo XI skyriuje.

6.2.

Pasibaigus techniniam patikrinimui, laivo kapitonui išduodamas atitikties pažymėjimas, kurio galiojimo laikas yra toks pat, kaip licencijos; laivams, kurių licencijos atnaujinamos per metus nuo pažymėjimo gavimo, jų galiojimo laikas nemokamai pratęsiamas de facto. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive. Jame turi būti nurodyta pelaginės žvejybos laivų talpa perkrovimui.

6.3.

Techniniu patikrinimu siekiama patikrinti, ar techninės charakteristikos ir laive esantys žvejybos įrankiai atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su Mauritanijos jūreivių įgula susijusių nuostatų.

6.4.

Su patikrinimu susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas, jų dydis nustatomas pagal Mauritanijos teisės aktuose numatytus įkainius ir pateikiamas Europos Sąjungai per ES delegaciją. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

6.5.

Nesilaikant prieš tai esančiuose 1 ir 2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

III   SKYRIUS

MOKESČIAI

1.   Mokesčiai

Mokesčiai už kiekvieną laivą apskaičiuojami remiantis metinėmis normomis, nustatytomis protokole pateiktose techninėse specifikacijose. Į šių mokesčių sumas yra įtraukti visi susiję mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus parafiskalinius mokesčius, uosto mokesčius ar mokesčius už paslaugas.

2.   Parafiskalinis mokestis

Pramoninės žvejybos laivams parafiskalinio mokesčio, mokamo valiuta, pagal nutarimą dėl parafiskalinio mokesčio įvedimo, dydis yra:

vėžiagyviai, galvakojai moliuskai, ir priedugnio rūšių žuvys: Talpa (GT) Suma už ketvirtį (MRO) < 99 50 000 100-200 100 000 200-400 200 000 400-600 400 000 > 600 600 000

Žvejybos kategorija (toli migruojančios ir pelaginės rūšys): Kiekis tonomis Suma už mėnesį (MRO) < 2 000 50 000 2 000 -3 000 150 000 3 000 -5 000 500 000 5 000 -7 000 750 000 7 000 -9 000 1 000 000 > 9 000 1 300 000

Išskyrus 5 ir 6 kategorijas, parafiskalinis mokestis mokamas už visą ketvirtį, neatsižvelgiant į galimą žvejybos draudimo laikotarpį.

Parafiskalinio mokesčio už kalendorinius metus mokėjimui taikomas valiutų kursas (MRO / EUR) yra praėjusių metų vidutinis valiutų kursas, kurį apskaičiuoja Mauritanijos centrinis bankas ir ne vėliau kaip prieš jo taikymo metus ėjusių metų gruodžio 1 d. apie jį praneša ministerija.

Ketvirtį sudaro vienas trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis spalio 1 d., sausio 1 d., balandžio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį protokolo laikotarpius.

3.   Mokesčiai natūra

Pagal šį protokolą žvejojančių pelaginės žvejybos laivų Europos Sąjungos savininkai prisideda prie žuvų skirstymo nepasiturintiems politikos, skirdami 2 % perkrautų pelaginių sužvejojimų. Šia nuostata aiškiai nurodoma, kad bet kokia kita mokesčių forma negali būti taikoma.

4.   Tunų žvejybos seinerių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaita

Europos Sąjunga sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus arba, paskutiniaisiais protokolo galiojimo metais, – už einamuosius metus, ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis elektroninėmis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

Šią galutinę ataskaitą Europos Sąjunga perduoda Mauritanijai ir laivo savininkui iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotos žuvys, liepos 15 d. Kai galutinė ataskaita teikiama už einamuosius metus, Mauritanijai ji perduodama ne vėliau kaip per vieną (1) mėnesį pasibaigus protokolo galiojimui.

Per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos nusiuntimo dienos Mauritanija gali ją užginčyti remdamasi pagrindžiančiaisiais dokumentais. Esant nesutarimams Šalys tariasi jungtiniame komitete. Jei Mauritanija per 30 dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos licencijai gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Mauritanijai perveda per 45 dienas nuo dienos, kai Mauritanija ataskaitą patvirtina. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

IV   SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMAS

1.   Žvejybos žurnalas

1.1.

Laivų kapitonai kas dieną registruoja visas nustatytas operacijas žvejybos žurnale, kurio pavyzdys pateiktas šio priedo 2 priedėlyje ir kuris gali būti keičiamas pagal Mauritanijos teisės aktus. Šis dokumentas turi būti užpildytas tvarkingai ir įskaitomai ir pasirašytas laivo kapitono. Laivams, žvejojantiems toli migruojančias rūšis, taikomos šio priedo XI skyriaus nuostatos.

1.2.

Pasibaigus kiekvienam reisui, kapitonas nusiunčia žvejybos žurnalo originalą laivo priežiūros institucijai. Laivo savininkas privalo per 15 darbo dienų šio žurnalo kopiją nusiųsti valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (pateikiant per delegaciją).

1.3.

Nesilaikant 1.1 ir 1.2 punktų nuostatų, neatsižvelgiant į Mauritanijos teisės aktais numatytas nuobaudas, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas tol, kol laivo savininkas įvykdys šiuos įsipareigojimus.

1.4.

Taip pat Mauritanija ir Europos Sąjunga stengiasi įdiegti elektroninį žvejybos žurnalą ne vėliau kaip pasibaigus pirmiesiems protokolo taikymo metams.

2.   Žvejybos žurnalo priedas (Iškrovimo ir perkrovimo deklaracijos)

2.1.

Atlikdami iškrovimą arba perkrovimą laivų kapitonai privalo įskaitomai ir tvarkingai užpildyti ir pasirašyti žvejybos žurnalo priedą, kurio pavyzdys pateikiamas šio priedo 6 priedėlyje.

2.2.

Po kiekvieno iškrovimo, ne vėliau kaip per 30 dienų, laivo savininkas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą priežiūros institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per tokį pat laikotarpį taip pat pateikiama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (per delegaciją). Pelaginės žvejybos laivams nustatytas 15 dienų laikotarpis.

2.3.

Po kiekvieno leistino perkrovimo į kitą laivą, laivo savininkas nedelsdamas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą priežiūros institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per 15 darbo dienų pateikiama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (per delegaciją).

2.4.

Nesilaikant prieš tai esančių 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų nuostatų, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki laivo savininkas įvykdys savo prievoles.

3.   Duomenų patikimumas

Prieš tai esančiuose punktuose nurodytuose dokumentuose esanti informacija turi atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, kad ja būtų galima remtis kaip vienu iš rodiklių, kuriais grindžiamas žuvininkystės išteklių įvertinimas.

Laive laikomų sužvejotų žuvų mažiausius dydžius nustato galiojantys Mauritanijos teisės aktai ir jie pateikti 4 priedėlyje.

5 priedėlyje pateikti be galvų, nepjaustytoms ir (arba) išskrostoms, nepjaustytoms žuvims taikomi perskaičiavimo koeficientai.

4.   Paklaida

Remiantis orientaciniu mėginių ėmimu, žvejybos žurnale deklaruoto sužvejoto kiekio ir kiekio, nustatyto patikrinimo metu ar perkraunant, skirtumas ne didesnis kaip:

—	9 % šviežioms žuvims,

—	4 % šaldytoms ne pelaginėms žuvims;

—	2 % šaldytoms pelaginėms žuvims.

5.   Priegauda

Priegauda nurodyta techninių duomenų lentelėse, kurios yra neatskiriama šio protokolo dalis. Su priegauda susijusių teisės aktų nuostatos bus nurodytos išduotose licencijose. Už priegaudos procento viršijimą taikomos sankcijos.

6.   Sužvejoto kiekio nedeklaravimas

Pažeidus sužvejoto kiekio deklaravimo nuostatas, nedarant poveikio protokole numatytoms nuobaudoms, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas, kol laivo savininkas įvykdys savo prievoles.

7.   Bendros sužvejoto kiekio deklaracijos

Europos Sąjunga Mauritanijai elektroniniu būdu praneša visą per ankstesnį ketvirtį visų savo laivų visų kategorijų sužvejotą kiekį iki kiekvieno einamojo ketvirčio pabaigos.

Informacija pateikiama pagal mėnesius, žvejybos tipus, laivus ir žuvų rūšis.

Konversijos faktoriai pelaginei žvejybai „be galvų/visa“ ir (arba) „išskrosta/visa“ pateikiami 5 priedėlyje.

V   SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.   Iškrovimas

1.1.

Priedugnio žvejybos laivynui taikoma iškrovimo prievolė.

1.2.

Laivo savininko prašymu, krevečių žvejybos laivams tam tikros išimtys suteikiamos karštaisiais laikotarpiais – visų pirma, rugpjūtį ir rugsėjį.

1.3.

Prievolė iškrauti neapima prievolės saugoti ir perdirbti.

1.4.

Iškrovimo prievolė pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams be šaldytuvų taikoma neviršijant Nouadhibou perdirbimo įmonių pajėgumų ir atsižvelgiant į realią rinkos paklausą.

1.5.

Iškrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui). Krevečių žvejybos laivams šis laikotarpis yra du mėnesiai.

1.6.

Likus ne mažiau kaip 48 val. iki iškrovimo (24 val. laivų be šaldytuvų atveju), Europos Sąjungos laivo kapitonas Nouadhibou uosto institucijoms (PAN) ir priežiūros institucijai faksu ar el. paštu, nusiųsdamas kopiją Europos Sąjungos delegacijai, praneša iškrovimo datą ir tokius duomenis: a) iškrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą, b) numatomą iškrovimo datą ir laiką, c) iškraunamų ar perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais). Atsakydama į minėtą pranešimą, priežiūros institucija per 12 val. faksu ar el. paštu kapitonui ar jo atstovui atsiunčia sutikimą, kopiją nusiųsdama Europos Sąjungos delegacijai.

1.7.

Mauritanijos uoste iškraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis. Žuvininkystės produktai iškraunami muitinės kontrolės tvarka, kaip numato galiojantys Mauritanijos teisės aktai. Todėl jiems netaikomos jokios muitinės procedūros ir muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos įplaukiant į Mauritanijos uostą arba eksportuojant ir jie laikomi „laikinai priimtomis prekėmis“ (laikinasis sandėliavimas). Laivo savininkas nusprendžia dėl laivo produkcijos paskirties. Ji gali būti perdirbta, sandėliuojama kontroliuojant muitinei, parduodama Mauritanijoje arba eksportuojama (už užsienio valiutą). Parduodant Mauritanijoje jos rinkai skirtus produktus jiems taikomi tokie patys mokesčiai ir rinkliavos kaip ir Mauritanijos žuvininkystės produktams. Pelnas gali būti eksportuojamas be papildomų mokesčių (atleidžiama nuo muitų ir jiems lygiaverčių mokesčių).

2.   Perkrovimas į kitą laivą

2.1.

Pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams-šaldikliams, galintiems perkrauti, remiantis atitikties sertifikatu, taikoma prievolė perkrauti prie autonominio Nouadhibou uosto 10 plūduro, išskyrus paskutinį reisą.

2.2.

Autonominiame Nouadhibou uoste perkraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis.

2.3.

Perkrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui).

2.4.

Mauritanija pasilieka teisę neleisti perkrauti laimikio, jei Mauritanijos žvejybos zonose ar už jų ribų krovininis laivas vykdė neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuotą žvejybą.

VI   SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Įplaukimas į Mauritanijos žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.

Pagal šį Susitarimą veiklą vykdantys Europos Sąjungos laivai (išskyrus tunų seinerius, ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančius laivus ir pelaginės žvejybos laivus, kuriems terminai nustatomi pagal šio priedo XI skyriaus nuostatas) privalo pranešti apie: a) įplaukimus: apie juos turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 36 valandas, taip pat turi būti pateikta tokia informacija: — laivo buvimo vieta pranešimo metu; — apytikslė įplaukimo į Mauritanijos žvejybos zonas diena, data ir valanda; — anksčiau apie kitų paregionio žvejybos zonų turimas licencijas pranešusių laivų atveju – pranešimo metu laive esantis sužvejotas kiekis (pagal rūšis). Tokiu atveju priežiūros institucijai suteikiama galimybė susipažinti su tos kitos zonos žvejybos žurnalu, o patikrinimas negali trukti ilgiau už šio skyriaus 4 punkte nurodytą laiką. b) išplaukimus: apie juos turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 48 valandas, taip pat turi būti pateikta tokia informacija: — laivo buvimo vieta pranešimo metu; — išplaukimo iš Mauritanijos žvejybos zonų diena, data ir valanda; — pranešimo metu laive esantis sužvejotas kiekis (pagal rūšis).

1.2.

Laivų savininkai priežiūros institucijai praneša apie savo įplaukimą ir išplaukimą iš Mauritanijos žvejybos zonų faksu, elektroniniu paštu arba paštu šio priedo 1 priedėlyje nurodytais numeriais arba adresais. Išimtiniais atvejais, jei iškyla sunkumų pranešti šiais būdais, informaciją galima pateikti per Europos Sąjungą. Apie pranešimo numerių ar adresų pasikeitimą Komisijai per Europos Sąjungos delegaciją pranešama prieš 15 dienų iki jų įsigaliojimo.

1.3.

Būdami Mauritanijos žvejybos zonose Europos Sąjungos laivai turi nuolatos stebėti tarptautinius šaukinio dažnius (VHF 16 kanalas arba HF 2 182 KHz).

1.4.

Mauritanijos valdžios institucijos pasilieka teisę, gavusios pranešimą apie išplaukimą iš žvejybos zonos, atlikti laivų patikrinimą pasirinktinai prieš jiems išplaukiant iš Nouadhibou arba Nouakchott uosto akvatorijos. Šių patikrinimų trukmė neturėtų viršyti 6 valandų pelaginės žvejybos laivams (7 ir 8 kategorijos), o kitų kategorijų laivams – 3 valandų.

1.5.

Už prieš tai esančiuose punktuose nurodytų nuostatų nesilaikymą taikomos tokios sankcijos: a) pirmojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka mažiausią Mauritanijos teisės aktais numatytą baudą. b) antrojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka didžiausią pagal Mauritanijos teisės aktus nustatytą baudą; — licencija panaikinama likusiam jos galiojimo laikui. c) trečiojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — licencija panaikinama visam laikui; — kapitonui ir laivui uždraudžiama vykdyti veiklą Mauritanijoje.

1.6.

Pažeidimą padariusiam laivui pasišalinus, ministerija praneša Komisijai ir vėliavos valstybei narei tam, kad būtų pritaikytos 1.5 punkte numatytos sankcijos.

2.   Tikrinimas jūroje

Mauritanijos žvejybos zonoje esančių ir žvejybos licencijas turinčių Europos Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Mauritanijos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, Mauritanijos inspektoriai perspėja Europos Sąjungos laivą apie ketinimus atlikti tikrinimą. Tikrina ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau. Tikrinimas neturėtų užtrukti ilgiau kaip 3 valandas pelaginės žvejybos laivams ir 1 val. 30 min. kitų kategorijų laivams.

Tikrinimų jūroje metu, perkraunant ir iškraunant Europos Sąjungos laivo kapitonas padeda Mauritanijos inspektoriams įlipti į laivą ir padeda jų darbui, visų pirma, atlikdamas inspektorių manymu reikalingą manevravimą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Mauritanijos inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. Europos Sąjungos laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Europos Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laivo kapitonui įteikia patikrinimo ataskaitos kopiją. Per 4 dienas po tikrinimo Mauritanija tikrinimo ataskaitos kopiją nusiunčia Europos Sąjungai.

3.   Tikrinimas uoste

Europos Sąjungos laivus, kurie iškrauna ar perkrauna Mauritanijos žvejybos zonose sužvejotas žuvis, uoste tikrina Mauritanijos inspektoriai, kurie yra aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Tikrina ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau. Tikrinimas neturi trukti ilgiau nei iškrovimas ar perkrovimas.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Mauritanijos inspektorius parengia tikrinimo ataskaitą. Europos Sąjungos laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Europos Sąjungos laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Mauritanijos inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia Europos Sąjungos laivo kapitonui. Per 24 valandas po tikrinimo Mauritanija tikrinimo ataskaitos kopiją nusiunčia Europos Sąjungai.

4.   Bendroji kranto kontrolės stebėjimo sistema

Šalys susitaria įdiegti bendrąją kranto kontrolės stebėjimo sistemą. Tuo tikslu jos paskiria atstovus, dalyvaujančius nacionalinių tikrinimo institucijų atliekamose kontrolės ir patikrinimų operacijose ir galinčius pateikti pastabas dėl šio protokolo įgyvendinimo.

Šie atstovai privalo:

—	turėti profesinę kvalifikaciją;

—	turėti pakankamą žuvininkystės srities patirtį;

—	visapusiškai išmanyti Susitarimo ir šio protokolo nuostatas.

Kai šie atstovai dalyvauja nacionalinės kontrolės institucijos atliekamuose patikrinimuose, jie negali savo nuožiūra naudotis nacionaliniams pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.

Kai šie atstovai vyksta kartu su vietos valstybės tarnautojais, jiems suteikiama teisė patekti į laivus, patalpas ir susipažinti su dokumentais, kuriuos tikrina valstybės tarnautojai, siekiant surinkti savo užduotims atlikti reikalingus nevardinius duomenis.

Atstovai lydi nacionalinių kontrolės institucijų atstovus šiems lankantis uostuose, dokuose stovinčiuose laivuose, viešuosiuose aukcionuose, didmeninės prekybos sandėliuose, šaldymo sandėliuose ir kitose žuvies iškrovimo ir laikymo vietose prieš ją pateikiant į rinką.

Atstovai kas keturis mėnesius parengia ir pateikia ataskaitą apie patikrinimus, kuriuose jie dalyvavo. Ši ataskaita teikiama kompetentingoms institucijoms. Vieną jo kopiją tos kompetentingos institucijos pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai.

Šalys susitaria atlikti ne mažiau kaip du metinius patikrinimus pakaitomis Mauritanijoje ir Europoje.

4.1.   Konfidencialumas

Atstovas, dalyvaujantis jungtinėse kontrolės operacijose, turi saugoti laive esančią įrangą bei visus kitus įrenginius ir visų jam suteiktų dokumentų konfidencialumą. Šalys susitaria užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų kuo griežčiausiai laikantis konfidencialumo.

Atstovas gali atskleisti informaciją apie darbo rezultatus tik kompetentingoms institucijoms.

4.2.   Vietovė

Ši programa vykdoma Europos Sąjungos iškrovimo uostuose ir Mauritanijos uostuose.

4.3.   Finansavimas

Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia savo atstovo, dalyvaujančio bendros kontrolės operacijose, išlaidas, įskaitant kelionę ir buvimą laive.

VII   SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)

Europos Sąjungos laivai stebimi per palydovą naudojant dvigubą perdavimą, paremtą trikampe sistema, įvesta kaip eksperimentas visam šio protokolo galiojimo laikotarpiui:

1)	ES laivas–vėliavos valstybės ŽSC–Mauritanijos ŽSC

2)	ES laivas– Mauritanijos ŽSC–vėliavos valstybės ŽSC

1.   Duomenų perdavimo sąlygos

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti teikiama tokia informacija:

a)	laivo identifikaciniai duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su mažesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai turi būti registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2.   Laivo pranešimai sugedus VMS

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo VMS sistema veikia ir kad vėliavos valstybės ŽSC tinkamai perduodami buvimo vietos pranešimai.

Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios palydovinei stebėsenai naudojamos įrangos gedimas, laivo kapitonas kuo greičiau faksu perduoda informaciją, nustatytą 5 punkte, vėliavos valstybės kontrolės centrui ir Mauritanijos ŽSC. Esant šioms aplinkybėms, bendrąsias buvimo vietos ataskaitas reikia siųsti kas 4 valandas. Į šią bendrą buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kas valandą kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, nurodytos 5 punkte.

Vėliavos valstybės kontrolės centras nedelsdamas siunčia šią informaciją Mauritanijos ŽSC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne vėliau kaip per 5 dienas. Šiam laikotarpiui praėjus, toks laivas turi palikti Mauritanijos žvejybos zonas arba sugrįžti į vieną iš Mauritanijos uostų. Jei techninė problema didelė ir jai išspręsti reikia daugiau laiko, kapitonui paprašius išimties tvarka gali būti taikomas ne ilgesnis nei 15 dienų terminas. Tokiu atveju toliau taikomos 7 punkto nuostatos ir visi laivai, išskyrus tunų seinerius, privalo įplaukti į uostą ir įlaipinti Mauritanijos mokslinį stebėtoją.

3.   Saugus keitimasis buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Mauritanijos ŽSC ir atvirkščiai. Vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC pasikeičia elektroniniais kontaktiniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tokių adresų pasikeitimus.

Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Mauritanijos FMC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojant saugią perdavimo sistemą.

Mauritanijos FMC elektroniniu būdu nedelsdamas praneša vėliavos valstybės FMC ir Europos Sąjungai apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš Mauritanijos žvejybos zonų, pranešimus.

4.   Pranešimų sistemos sutrikimai

Mauritanija įsitikina, kad jos elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės FMC turima įranga ir nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo VMS sistema buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai bus laikomas laivo kapitonas. Už pažeidimus taikomos protokole numatytos sankcijos.

VIII   SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.   Apžiūros ataskaita ir pažeidimo protokolas

Apžiūros ataskaitą, kurioje nurodytos pažeidimo aplinkybės ir priežastys, privalo pasirašyti laivo kapitonas; jis ataskaitoje gali pateikti savo prieštaravimus, jos kopiją kapitonui pateikia priežiūros institucija. Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

Pažeidimo protokolą surašo priežiūros institucija, tiksliai atsižvelgdama į apžiūros ataskaitoje, parengtoje atlikus laivo patikrinimą, nustatytus ir nurodytus pažeidimus.

Atliekant patikrinimą, turi būti atsižvelgiama į laivo savybių atitiktį po techninio patikrinimo (II skyrius).

2.   Pranešimas apie pažeidimą

Pažeidimo atveju priežiūros institucija atsiunčia laivo atstovui paštu pažeidimo protokolą ir patikrinimo ataskaitą. Priežiūros institucija apie tai nedelsdama informuoja Europos Sąjungą.

Jei pažeidimo neįmanoma panaikinti jūroje, priežiūros institucijai paprašius, kapitonas privalo laivą vesti į Nouadhibou uostą. Jei kapitonas pripažįsta pažeidimą, kuris gali būti panaikintas jūroje, laivas tęsia žvejybą.

Panaikinus nustatytą pažeidimą abiem atvejais laivas tęsia žvejybą.

3.   Pažeidimo sureguliavimas

Pagal šį protokolą pažeidimai gali būti sureguliuoti teismine arba neteismine tvarka.

Prieš imdamasi bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Mauritanija, jei reikia, Europos Sąjungai prašant, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime turi būti suteikta galimybė dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovui ir laivo savininko atstovui.

Priežiūros institucija sudaro ginčo sprendimo komisiją. Visa informacija apie neteisminę arba teisminę procedūrą, susijusią su Europos Sąjungos laivų padarytais pažeidimais, nedelsiant perduodama Europos Sąjungai. Esant reikalui, ginčo sprendimo komisijos pirmininkas gali padaryti išimtį ir laivo savininkui toje komisijoje gali atstovauti du asmenys.

Jei skiriama bauda, ji turi būti sumokėta pavedimu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ginčo išsprendimo. Jei laivas nori išplaukti iš Mauritanijos žvejybos zonų, baudą reikia sumokėti iki minėto išplaukimo. Valstybinio iždo kvitas arba, jo nesant (nedarbo dienomis) patvirtintas Mauritanijos centrinio banko SWIFT yra baudos sumokėjimo įrodymai, kad laivas būtų paleistas.

Jei klausimo išspręsti neteismine tvarka nepavyksta, ministerija nedelsdama perduoda bylą Respublikos prokurorui. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas galimoms baudoms padengti laivo savininkas sumoka banko užstatą. Laivas išlaisvinamas per 72 valandas nuo užstato sumokėjimo. Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teisminė procedūra. Jei teismo procesas pasibaigia neskelbiant apkaltinamojo nuosprendžio, ministerija jį grąžina. Taip pat jei paskelbiamas nuosprendis, kuriuo skiriama bauda, ši bauda mokama pagal galiojančius teisės aktus, kuriuose visų pirma nustatyta, kad banko užstatas grąžinamas sumokėjus baudą per 30 dienų nuo nuosprendžio priėmimo.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

—	jei įvykdomi neteisminės procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

—	kai yra pateiktas ir ministerijos priimtas prieš tai esančioje 5 dalyje nurodytas banko užstatas, laukiant teisminio proceso pabaigos.

IX   SKYRIUS

MAURITANIJOS JŪREIVIŲ SAMDA

1.

Išskyrus tunų žvejybos laivus, kurie turi įdarbinti po vieną (1) Mauritanijos jūreivį ir tunus kartinėmis ūdomis žvejojančius laivus, kurie privalomai turi įdarbinti po tris (3) Mauritanijos jūreivius, kiekvienas Europos Sąjungos laivas visam faktinio buvimo Mauritanijos žvejybos zonose laikotarpiui turi įdarbinti 60 % Mauritanijos jūreivių, laisvai pasirinktų iš ministerijos sudaryto sąrašo; karininkai į šį sąrašą nėra įtraukti. Tačiau jei bus įdarbinti Mauritanijos karininkai stažuotojai, jų skaičius bus išbrauktas iš Mauritanijos jūreivių sąrašo.

2.

Laivo savininkas arba jo atstovas ministerijai praneša į atitinkamą laivą priimtų Mauritanijos jūreivių pavardes ir įguloje užimamas pareigas.

3.

Europos Sąjungos laivuose dirbantiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.

Mauritanijos jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininkų atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Mauritanijos kompetentinga valdžios institucija. Šios sutartys garantuoja jūrininkams socialinę apsaugą, įskaitant gyvybės draudimą ir draudimą nuo ligų bei nelaimingų atsitikimų.

5.

Laivo savininkas ar jo atstovas per du mėnesius nuo licencijos išdavimo tiesiogiai ministerijai turi perduoti atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų tinkamai vizuotą minėtos sutarties kopiją.

6.

Atlyginimą Mauritanijos jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir atitinkamų Mauritanijos jūreivių arba jų atstovų sutarimu. Tačiau Mauritanijos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos Mauritanijos laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

7.

Jei vienas ar keli laive įdarbinti jūreiviai neatvyksta numatytą laivo išvykimo valandą, laivui leidžiama vykdyti numatytą reisą įlaipinimo uosto kompetentingas institucijas informavus apie nepakankamą jūreivių skaičių ir atnaujinus savo įgulą. Šios institucijos apie tai informuoja priežiūros instituciją.

8.

Laivo savininkas privalo pasirūpinti, kad ne vėliau kaip iki kito reiso pradžios jo laive būtų pagal šį susitarimą reikalaujamas jūreivių skaičius.

9.

Jei į laivą Mauritanijos jūreiviai nepriimami dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, Europos Sąjungos laivų savininkai privalo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, mokėti nustatytą vienodo 20 EUR dydžio mokestį už vieną jūreivį ir už vieną dieną Mauritanijos žvejybos zonoje.

10.

Už jūreivių nepriėmimą mokama atsižvelgiant į realų žvejybos dienų skaičių, o ne į licencijos galiojimo trukmę.

11.

Šios lėšos bus skiriamos mokyti Mauritanijos žvejus jūreivius ir bus pervedamos į šio priedo I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodytą sąskaitą.

12.

Europos Sąjunga du kartus per metus (iki sausio 1 d. ir iki liepos 1 d.) ministerijai perduoda Europos Sąjungos laivuose įdarbintų Mauritanijos jūreivių sąrašą kartu su detalėmis, nurodančiomis, kad jie yra registruoti įgulos nariais ir kokiame laive jie dirba.

13.

Nedarant poveikio 7 punkto nuostatoms, jei laivų savininkai sistemingai nesilaiko reikalavimo įdarbinti nustatytą Mauritanijos jūreivių skaičių, žvejybos licencija automatiškai panaikinama, kol minėtasis reikalavimas yra įvykdomas.

X   SKYRIUS

MOKSLINIAI STEBĖTOJAI

Europos Sąjungos laivuose sukuriama mokslinio stebėjimo sistema.

1.

Kiekvienai žvejybos kategorijai abi Šalys per metus paskiria bent du žvejybos laivus, kurie privalo įlaipinti mokslinį Mauritanijos stebėtoją; reikalavimas netaikomas tunų žvejybos laivams, kur toks įlaipinimas vyksta ministerijos prašymu. Visais atvejais į vieną laivą vienu metu gali būti priimtas tik vienas mokslinis stebėtojas. Mokslinis stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau kurios nors Šalies aiškiu prašymu mokslinis stebėtojas laive gali būti kelis žvejybos reisus, atsižvelgiant į vidutinę konkretaus laivo planuojamo žvejybos reiso trukmę.

2.

Ministerija Europos Sąjungai praneša paskirtų mokslinių stebėtojų pavardes, kartu su reikiamais dokumentais, ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatytos jų įlipimo į laivą datos.

3.

Išlaidas, susijusias su mokslinių stebėtojų veikla, įskaitant mokslinių stebėtojų atlyginimus, honorarus ir dienpinigius, dengia ministerija.

4.

Ministerija pasirūpina visais mokslinių stebėtojų įlaipinimo ir išlaipinimo klausimais. Moksliniam stebėtojui laive sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir laivo pareigūnams. Moksliniam stebėtojui suteikiamos visos reikalingos priemonės pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą, laivo žurnalo priedą ir navigacijos knygą, ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti stebėjimo užduotis.

5.

Moksliniai stebėtojai turi prisistatyti paskirto laivo kapitonui paskirtos įlipimo dienos išvakarėse. Jei stebėtojas neatvyksta, laivo kapitonas praneša ministerijai ir Europos Sąjungai. Tokiu atveju laivas turi teisę išplaukti iš uosto. Tačiau ministerija savo lėšomis ir be uždelsimo gali įlaipinti kitą mokslinį stebėtoją, nesutrikdydama laivo žvejybos veiklos.

6.

Moksliniai stebėtojai privalo turėti: — profesinę kvalifikaciją, — tinkamos patirties žuvininkystės srityje ir būti gerai susipažinę su šio protokolo nuostatomis.

7.

Moksliniai stebėtojai užtikrina, kad Mauritanijos žvejybos zonoje dirbantys Europos Sąjungos laivai laikytųsi šio protokolo nuostatų. Jis rengia ataskaitas ta tema. Stebėtojai visų pirma: — stebi laivų žvejybos veiklą, — nustato laivų, dalyvaujančių žvejybos operacijose, koordinates, — renka biologinius mėginius mokslinių tyrimų programoms, — registruoja informaciją apie naudojamus žvejybos įrankius ir naudojamų tinklų akių dydį.

8.

Stebima tik šiame protokole numatyta žvejybos veikla ir su ja susijusi veikla.

9.

Mokslinis stebėtojas: — imasi visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti, — pagal šį protokolą naudojamų tinklų akių dydžiui matuoti naudoja patvirtintus prietaisus ir tvarką; — tinkamai rūpinasi laive esančia nuosavybe ir įranga ir saugo laivo dokumentų konfidencialumą.

10.

Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui ir prieš išlipdamas iš laivo mokslinis stebėtojas parengia ataskaitą, kurios pavyzdys pateiktas šio priedo 9 priedėlyje. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui, ministerijai ir Europos Sąjungai yra įteikiama ataskaitos kopija.

XI   SKYRIUS

TOLI MIGRUOJANČIŲ RŪŠIŲ ŽUVIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

1.

Licencijos tunų seineriams, tunus kartinėmis ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams išduodamos su kalendoriniais metais sutampantiems laikotarpiams, išskyrus pirmuosius ir paskutiniuosius šio protokolo taikymo metus. Pateikus avanso mokėjimo įrodymą ministerija išduoda licenciją ir atitinkamą laivą įrašo į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris perduodamas priežiūros institucijai ir Europos Sąjungai.

2.

Prieš gaunant licenciją, pirmą kartą pagal Susitarimą licenciją gaunantis laivas turi būti pateiktas pagal galiojančius teisės aktus numatytiems patikrinimams. Patikrinimai gali būti atliekami užsienio uoste, dėl kurio turi būti susitarta. Visas su tokiu patikrinimu susijusias išlaidas dengia laivo savininkas.

3.

Žvejybai kaimyninėse šalyse licencijas turintys laivai licencijos paraiškoje gali nurodyti kitų turimų licencijų šalį, žvejojamų žuvų rūšis ir galiojimo laiką, ir taip palengvinti daugkartinį įplaukimą į žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos.

4.

Licencijos išduodamos po to, kai į I skyriuje nurodytą sąskaitą pervedama nustatyto dydžio suma, atitinkanti protokolo techninėse specifikacijose nurodytą avansą. Ši suma pirmųjų ir paskutiniųjų protokolo galiojimo metų atveju nustatoma proporcingai licencijos galiojimo laikui. Parafiskalinis mokestis mokamas proporcingai Mauritanijos žvejybos zonoje praleistam laikui. Mėnesiu laikomas 30 realiai žvejotų dienų laikotarpis. Šis mokestis yra nedalomo pobūdžio ir todėl mokama už kiekvieną pradėtą laikotarpį. Nuo 1 iki 30 dienų per metus žvejojęs laivas moka už vieną mėnesį. Už antrąjį mėnesį šis mokestis mokamas po pirmojo trisdešimties dienų laikotarpio ir t. t. Už papildomus mėnesius mokama ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmosios kiekvieno papildomo laikotarpio dienos.

5.

Už kiekvieną žvejybos laikotarpį Mauritanijos vandenyse pildomas laivo žurnalas, kurio forma pateikta šio priedo 3 priedėlyje. Jis pildomas net ir tada, kai nieko nesužvejojama.

6.

Nepažeidžiant galimybės Mauritanijai atlikti jos numatomus patikrinimus, Europos Sąjunga, remdamasi laivų savininkų parengtomis ir kompetentingų mokslo institutų (IRD – Institut de recherche pour le développement, IEO – Instituto Espanol de Oceanografia, INIAP – Instituto Nacional de Investigação Agrária e das Pescas) ir IMROP (Institut mauritanien de recherches océanographiques et des pêches), įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejoto kiekio duomenis, patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis, iki kiekvienų metų birželio 15 d. su visų žvejybos žurnalų kopijomis pateikia ministerijai už praėjusius prekybos metus mokėtinų sumų ataskaitą.

7.

Tunų žvejybos laivai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai laikosi visų ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) priimtų rekomendacijų.

8.

Paskutiniaisiais protokolo galiojimo metais mokėtinų sumų ataskaita už praėjusius metus pranešama per 4 mėnesius po protokolo galiojimo pabaigos.

9.

Galutinė ataskaita pateikiama atitinkamiems laivų savininkams, kurie nuo pranešimo apie ministerijos patvirtintas sumas gavimo turi per 30 dienų atsiskaityti su savo kompetentingomis valdžios institucijomis. Mokėjimas iždo vardu atliekamas eurais banko pervedimu į I skyriuje nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per pusantro mėnesio nuo minėto pranešimo gavimo. Tačiau, jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 3 punkte nurodytą avansą, skirtumas laivo savininkui negrąžinamas.

10.

Laivai turi per tris valandas iki įplaukimo ir išplaukimo iš zonos elektroniniu būdu, o jei jo nėra – radiju, pranešti savo koordinates ir apie laive esantį sužvejotą kiekį tiesiogiai Mauritanijos valdžios institucijoms. Adresus ir radijo dažnį nurodo priežiūros institucija.

11.

Mauritanijos valdžios institucijų prašymu ir bendru susitarimu su atitinkamų laivų savininkais į tunų seinerius sutartam laikotarpiui priimama po vieną mokslinį stebėtoją. TECHNINIŲ DUOMENŲ LENTELĖS 1 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. VEŽIAGYVIŲ (IŠSKYRUS LANGUSTUS IR KRABUS) ŽVEJYBOS LAIVAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19°00 Š platumos zoną apibrėžia linija, jungianti tokius taškus: 20°46,30 Š 17°03,00 V 20°40,00 Š 17°07,50 V 20°05,00 Š 17°07,50 V 19°49,00 Š 17°10,60 V 19°43,50 Š 16°57,00 V 19°18,70 Š 16°46,50 V 19°00,00 Š 16°22,00 V b) Į pietus nuo 19°00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos nuo linijos, esančios 6 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško, laivams, turintiems specialų leidimą ir 8 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško kitiems laivams. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Dugninis krevečių tralas, įskaitant grandinę (angl. tickler chain) ar bet kokį kitą selektyvinį įrenginį. Grandinė yra sudedamoji krevečių tralerio su autrigeriais dalis. Ją sudaro vienguba grandinė, kurios grandžių skersmuo ne didesnis kaip 12 mm, pritvirtinta tarp tralo kraštų, priešais apatinę tralo pavarą. — Privalomas selektyvinių įrenginių naudojimas reglamentuojamas jungtinio komiteto sprendimu remiantis bendrais moksliniais, techniniais ir ekonominiais vertinimais. — Draudžiama naudoti tralus dvigubais maišais. — Tralo maišą gaminti iš tinklinio audeklo, numegzto dvigubu siūlu, draudžiama. — Apsauginius skydus naudoti leidžiama. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 50  mm 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias giliavandenių krevečių dydis matuojamas nuo rostrumo galo iki uodegos galo. Rostrumo galas reiškia kiaukuto tąsą, kuri yra išorinio nugarinio kiaukuto krašto viduryje. — Giliavandenės krevetės: — Parapeneus longirostrus: 6 cm — Pakrančių krevetės: — Penaeus notialis ir Penaeus kerathurus: 200 vnt / kg Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 10 % žuvų Langustai 5 % krabų Galvakojai moliuskai Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 5 000 5 000 Mokestis 620  EUR/t 620  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam dviejų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000  EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno dviejų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 36 laivams. — 50 % visų laivų, tuo pat metu dirbančių Mauritanijos žvejybos zonose, galės būti suteiktas leidimas tuo pat metu per tą patį žvejybos laikotarpį dirbti zonoje, esančioje į vakarus nuo 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės. — Jei ši 50 % riba apimsa 10 ar mažiau laivų, zonoje, esančioje į vakarus nuo 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės, bus leista žvejoti visiems laivams. — Laivui dviejų mėnesių laikotarpiui išduotoje licencijoje bus nurodyta, ar laivui leidžiama žvejoti už 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės. — Į šiaurę nuo 19°00,00 Š lygiagretės visi laivai, turintys krevečių licenciją, galės žvejoti į vakarus nuo linijos, kurios koordinatės nurodytos šios techninės lentelės 1 punkte. 7.    Biologinis atsikūrimas Du (2) laikotarpiai po du (2) mėnesius: gegužės–birželio ir spalio–lapkričio mėn. Apie bet kokį biologinio atsikūrimo laikotarpio pakeitimą, paremtą moksline rekomendacija, pranešama Europos Sąjungai. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TRALAIS IR DUGNINĖMIS ŪDOMIS SENEGALINES JŪRINES LYDEKAS ŽVEJOJANTYS LAIVAI, IŠSKYRUS ŠALDIKLIUS 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 15’60 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30 Š 17° 03,00 V 20° 36,00 Š 17° 11,00 V 20° 36,00 Š 17° 36,00 V 20° 03,00 Š 17° 36,00 V 19° 45,70 Š 17° 03,00 V 19° 29,00 Š 16° 51,50 V 19° 15,60 Š 16° 51,50 V 19° 15,60 Š 16° 49,60 V b) Į pietus nuo 19° 15,60 Š lygiagretės ir iki 17° 50,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 24 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. c) Į pietus nuo 17° 50,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 18 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. d) Biologinio atsikūrimo ir galvakojų moliuskų žvejybos laikotarpiais: 1) Tarp Baltojo ir Timiris kyšulių, išskirtinė zona yra nustatoma pagal šiuos punktus: 20° 46,00Š 17° 03,00 V 20° 46,00Š 17° 47,00 V 20° 03,00Š 17° 47,00 V 19° 47,00Š 17° 14,00 V 19° 21,00Š 16° 55,00 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V 2) Į pietus nuo 19° 15,60 Š platumos (Timirio kyšulys) ir iki 17° 50,00 Š platumos (Nouakchott) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 24 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 3) Į pietus nuo 17° 50,00 Š platumos (Nouakchott) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 18 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Dugninės ūdos. — Dugniniai tralai jūrinėms lydekoms. — Draudžiama naudoti tralus dvigubais maišais. — Tralo maišą gaminti iš tinklinio audeklo, numegzto dvigubu siūlu, draudžiama. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 70 mm (tralas) 4.    Mažiausi dydžiai 1) Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama Traleriai: 25 % žuvims Galvakojai moliuskai ir vėžiagyviai Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 50 % žuvims Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 4 000 4 000 Mokestis 90  EUR/t 90  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000  EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 11 laivų. 7.    Biologinis atsikūrimas Esant reikalui, jungtinis komitetas nustato biologinio atsikūrimo laikotarpį remdamasis jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PRIEDUGNIO RŪŠIŲ ŽUVŲ (IŠSKYRUS SENEGALINES JŪRŲ LYDEKAS) ŽVEJYBOS LAIVAI (IŠSKYRUS TRALUS) 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 48,50 Š platumos nuo 3 mylių linijos, apskaičiuotos nuo Cap Blanc-Cap Timiris bazinės linijos b) Į pietus nuo 19° 48,50 Š platumos ir iki 19° 21,00 Š platumos į vakarus nuo 16° 45,00 V ilgumos c) Į pietus nuo 19° 21,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 9 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. d) Biologinio atsikūrimo ir galvakojų moliuskų žvejybos laikotarpiais: 1) Tarp Baltojo ir Timiris kyšulių: 20° 46,00Š 17° 03,00 V 20° 46,00Š 17° 47,00 V 20° 03,00Š 17° 47,00 V 19° 47,00Š 17° 14,00 V 19° 21,00Š 16° 55,00 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V 2) Į pietus nuo 19° 15,60 Š platumos (Timirio kyšulys) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 9 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Ilgoji ūda — Stacionarūs žiauniniai tinklai, ne didesnio kaip 7 m gylio ir 100 m ilgio. Vienagijai siūlai iš poliamido draudžiami — Meškerė — Krabų bei omarų gaudyklės — Vilktiniai tinklai, skirti gyvajam masalui žvejoti 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis — 120 mm žiauninių tinklų atveju. — 20 mm tinklams žvejoti gyvu masalu. 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 10 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį kiekį)   Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 2 500 2 500 Mokestis 105  EUR/t 105  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000  EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 9 laivams. 7.    Biologinis atsikūrimas Esant reikalui, jungtinis komitetas nustato biologinio atsikūrimo laikotarpį remdamasis jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Vilktinius tinklus leidžiama naudoti tik masalui, kuris naudojamas žvejojant meškere arba krabų bei omarų gaudyklėmis, žvejoti. Naudoti krabų bei omarų gaudykles leidžiama ne daugiau kaip septyniems laivams, kurių kiekvienas yra mažesnio kaip 135 GT. 4 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. KRABAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 15,60 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30Š 17° 03,00 V 20° 36,00Š 17° 11,00 V 20° 36,00Š 17° 36,00 V 20° 03,00Š 17° 36,00 V 19° 45,70Š 17° 03,00 V 19° 29,00Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V b) Į pietus nuo 19° 15,60 Š lygiagretės iki 17° 50 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 18 mylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Gaudyklė. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 60 mm (tinklinis audeklas) 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias vėžiagyvių dydis matuojamas nuo rostrumo galo iki uodegos galo. Rostrumo galas reiškia kiaukuto tąsą, kuri yra išorinio nugarinio kiaukuto krašto viduryje (žr. 4 priedėlį). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Žuvys, galvakojai moliuskai ir vėžiagyviai, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 200 200 Mokestis 310  EUR/t 310  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000  EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Ne daugiau kaip 500 gaudyklių vienai licencijai. 7.    Biologinis atsikūrimas Du (2) laikotarpiai po du (2) mėnesius: gegužės–birželio ir spalio–lapkričio mėn. Dėl bet kokio biologinio atsikūrimo laikotarpio pakeitimo sprendžia jungtinis komitetas remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 5 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNŲ ŽVEJYBOS SEINERIAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Tinklai 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis — 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį 4 priedėlyje neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Kitos rūšys, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį ar rūšių grupę Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą rūšims, nenurodytoms ICCAT patvirtiname laivo žurnale. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius 22 tunų žvejybos seineriai Nustatyto dydžio metinis mokestis 1 750  EUR už kiekvieną tunų žvejybos seinerį, už 5 000 tonų sužvejotą toli migruojančių ir susijusių rūšių žuvų kiekį Dalis, apskaičiuojama nuo sužvejojamo kiekio 35  EUR/t 7.    Biologinis atsikūrimas — 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 6 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNUS KARTINĖMIS IR ILGOSIOMIS DREIFINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI 1.    Žvejybos zona Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. Kartinėmis ūdomis tunus žvejojantys laivai a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 15 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 12 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. Žvejojimas gyvu masalu a) Į šiaurę nuo 19° 48,50 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 3 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 48,50 Š lygiagretės ir iki 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo 16° 45,00 V dienovidinio. c) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 3 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Kartinės ūdos ir tralai (gyvam jaukui žvejoti) — Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Ilgosios dreifinės ūdos 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 16 mm (Žvejojimas gyvu masalu) 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį 4 priedėlyje neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Kitos rūšys, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį ar rūšių grupę Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius 22 tunus kartinėmis ūdomis ar ūdomis žvejojantys laivai Nustatyto dydžio metinis mokestis — 2 500  EUR už kartinėmis ūdomis žvejojantį laivą ir — 3 500  EUR už ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą už 10 000 tonų sužvejotą toli migruojančių ir susijusių rūšių žuvų kiekį Dalis, apskaičiuojama nuo sužvejojamo kiekio — 25 EUR/t už kartinėmis ūdomis žvejojantį laivą — 35 EUR/t už ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą 7.    Biologinis atsikūrimas — 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Žvejojimas gyvu masalu — Žvejybos jauku dienų skaičius per mėnesį bus ribojamas jungtinis komiteto nuspręstu skaičiumi. Apie tokios veiklos pradžią ir pabaigą bus privaloma pranešti priežiūros institucijai. — Šalys susitaria dėl praktinių taisyklių nustatymo, siekdamos sudaryti galimybes tokios kategorijos žvejybai arba tokiems laivams reikalingo gyvo jauko gaudymui. Jei žvejyba vyksta jautriuose rajonuose arba naudojant neįprastinę įrangą, tokios taisyklės nustatomos remiantis IMROP rekomendacijomis ir priežiūros institucijai davus sutikimą. Rykliai 1) Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. 2) Pagal ICCAT 04-10 ir 05-05 rekomendacijas dėl sugautų ryklių laikymo, derinant su ICCAT administruojama žvejyba. 7 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PELAGINIŲ RŪŠIŲ ŽUVIS ŽVEJOJANTYS TRALERIAI-ŠALDIKLIAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19°00,00 Š platumos zoną apibrėžia linija, jungianti tokius taškus: 20°46,30Š 17°03,00V 20°36,00Š 17°11,00V 20°36,00Š 17°35,00V 20°00,00Š 17°30,00V 19°34,00Š 17°00,00V 19°21,00Š 16°52,00V 19°10,00Š 16°41,00V 19°00,00Š 16°39,50V b) Į pietus nuo 19°00,00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 20 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Pelaginis tralas: Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies dydis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo lango. Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas smulkiąsias pelagines žuvis. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 40  mm 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 3 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį laimikį) Vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai, išskyrus kalmarus Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą 4 priedėlyje nenurodytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 300 000 300 000 Mokestis 123  EUR/t 123  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 5 000  EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 19 laivų. 7.    Biologinis atsikūrimas Abi Šalys gali nuspręsti dėl biologinio atsikūrimo laikotarpio jungtiniame komitete remdamosi jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Perskaičiavimo koeficientai už smulkiąsias pelagines žuvis nustatyti 5 priedėlyje. Neišnaudotos 8 kategorijos žvejybos galimybės gali būti panaudojamos neviršijant 2 licencijų per mėnesį. 8 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PELAGINĖS ŽVEJYBOS LAIVAI BE ŠALDYTUVŲ 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 00,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30 Š 17° 03,00 V 20° 36,00 Š 17° 11,00 V 20° 36,00 Š 17° 35,00 V 20° 00,00 Š 17° 30,00 V 19° 34,00 Š 17° 00,00 V 19° 21,00 Š 16° 52,00 V 19° 10,00 Š 16° 41,00 V 19° 00,00 Š 16° 39,50 V b) Į pietus nuo 19°00,00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 20 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Pelaginis tralas ir gaubiamieji pramoninės žvejybos tinklai: Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies dydis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo lango. Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas smulkiąsias pelagines žuvis. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 40 mm tralų ir 20 mm tinklų atveju. 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 3 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį laimikį) Vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai, išskyrus kalmarus Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Sužvejotas kiekis tonomis 15 000 tonų per metus. Jei šios žvejybos galimybės išnaudojamos, jas reikia išskaičiuoti iš 300 000 tonų, skirtų 7 kategorijai. Laikotarpis 1 metai 2 metai Mokestis 123  EUR/t 123  EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 5 000  EUR užstatą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Tuo pat metu leidžiama žvejoti 2 laivams, tai atitinka 2 ketvirtines licencijas 7 kategorijos pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems traleriams-šaldikliams. 7.    Biologinis atsikūrimas Abi Šalys gali nuspręsti dėl biologinio atsikūrimo laikotarpio jungtiniame komitete remdamosi jungtinio mokslinio komiteto mokslinėmis rekomendacijomis. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Perskaičiavimo koeficientai už smulkiąsias pelagines žuvis nustatyti 5 priedėlyje. 9 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. GALVAKOJAI MOLIUSKAI 1.    Žvejybos zona p.m. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai p.m. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis p.m. 4.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama p.m. p.m. 5.    Leidžiamas kiekis / mokestis Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis p.m. p.m. Mokestis p.m. p.m. 6.    Biologinis atsikūrimas p.m. 7.    Pastabos p.m.

2 PRIEDAS

FINANSINĖ PARAMA ATSAKINGAI IR TAUSIAI ŽUVININKYSTEI SKATINTI

1.   Tikslas ir sumos

Finansinė parama yra viešoji pagalba vystymuisi, skiriama nepriklausomai nuo komercinės dalies, nurodytos Susitarimo 7 straipsnio 1 dalies a pastraipoje ir šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje.

Finansinė parama, nurodyta šio protokolo 2 straipsnio 2 dalyje, yra 3 mln. eurų per metus. Ji skiriama tausiai ir atsakingai žuvininkystei skatinti Mauritanijos žvejybos zonose, atsižvelgiant į strateginius žuvininkystės išteklių išsaugojimo tikslus, ir geresniam sektoriaus integravimuisi į nacionalinę ekonomiką.

Finansinė parama susideda iš trijų krypčių:

	Veiksmai
I kryptis: MOKSLINIS BENDRADARBIAVIMAS IR MOKYMAS	Parama rengiant žvejybos išteklių tvarkymo planus (IMROP, ONISPA, ENEMP)
II kryptis: PRIEŽIŪRA	Parama DSPCM veiklai
III kryptis: APLINKA	Jūros ir pakrantės aplinkos apsauga (PNBA ir PND)

2.   Paramos gavėjai

Šios paramos gavėjai – atitinkamai Žuvininkystės ministerija ir Aplinkos ir tvarios plėtros ministerija. Instituciniai paramos gavėjai glaudžiai bendradarbiauja su Finansų ministerija.

3.   Įgyvendinimo sistema

Įsigaliojus protokolui, jungtiniame komitete, numatytame Susitarimo 10 straipsnyje, Europos Sąjunga ir Mauritanija susitaria dėl šios paramos skyrimo atitikimo kriterijų, teisinių pagrindų, programavimo, priežiūros-įvertinimo ir mokėjimo taisyklių.

4.   Matomumas

Mauritanija įsipareigoja užtikrinti, kad naudojant šią paramą įgyvendinami veiksmai būtų matomi. Tuo tikslu paramos gavėjai derina veiksmus su Europos Sąjungos delegacija Nouakchott mieste, kad būtų parengtos „visibility guidelines“ kaip apibrėžta Europos Komisijos. Visų pirma, kiekvienam projektui turi būti keliama sąlyga, kad jis bus pažymėtas kaip remiamas Europos Sąjungos, visų pirma, naudojant logotipą (ES vėliavą). Taip pat Mauritanija Europos Sąjungai pateikia inauguracijų tvarkaraštį.