(1)

2011 m. spalio 26 d. BDEW pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalį Komisijai elektroniniu paštu atsiuntė paraišką. 2011 m. lapkričio 11 d. Komisija informavo Vokietijos valdžios institucijas apie paraišką ir taip pat 2012 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku paprašė Vokietijos valdžios institucijų, o 2011 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku – BDEW, pateikti papildomos informacijos. Vokietijos valdžios institucijos papildomos informacijos pateikė 2011 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku, o BDEW – 2012 m. sausio 17 d., sausio 26 d. ir vasario 28 d. elektroniniais laiškais.

(2)

Paraiška, kurią BDEW pateikė sektoriaus perkančiųjų subjektų vardu, yra susijusi, kaip teigiama paraiškoje, su „visų rūšių elektrinių statyba, pirkimu ir eksploatavimu (įskaitant techninę priežiūrą) bei susijusia pagalbine veikla“ (2).

(3)

Kartu su paraiška pateikiama ir 2011 m. liepos 25 d. Federalinės konkurencijos tarnybos (vok. Bundeskartellamt) nuomonė. Šioje nuomonėje, kuri buvo paskelbta remiantis susijusiais Vokietijos teisės aktais, mėginama atsakyti į klausimą, ar veiklą, kuriai taikoma procedūra, tiesiogiai veikia konkurencija. Ši nuomonė pagrįsta išsamiu susijusių rinkų sektoriuose atliktu tyrimu.

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kuriomis suteikiama galimybė vykdyti į direktyvos taikymo sritį įtrauktą veiklą, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje minėta veikla vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginė konkurencija vertinama remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečius sektoriaus ypatumus. Laikoma, kad patekti į rinką nėra apribojimų, jeigu valstybė narė yra įgyvendinusi ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais atveriamas tam tikras sektorius arba jo dalis. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame nurodyta, kad elektros energijos sektoriui taikoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (3). Direktyva 96/92/EB buvo pakeista 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria panaikinama Direktyva 96/92/EB (4), kuri taip pat pakeista 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria panaikinama Direktyva 2003/54/EB (5).

(5)

Vokietija yra įgyvendinusi ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir direktyvas 2003/54/EB ir 2009/72/EB. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad visoje Vokietijos teritorijoje galimybės patekti į rinką neribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra būtinai lemiamas. Vertinant rinkas, kurioms skirtas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje atitinkamų rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai balansavimo rinkos veikimą, kainų konkurenciją ir vartotojų polinkį keisti tiekėją.

(7)

Šis sprendimas nedaro įtakos konkurencijos taisyklių taikymui.

(8)

Vokietijos elektros energijos rinkai būdinga tai, kad šioje šalyje yra daug elektrinių, kurias eksploatuoja daug įvairių rinkos dalyvių (6). Didžioji elektros energijos gamybos pajėgumų dalis tenka keturioms stambioms energetikos įmonėms: „RWE AG“, „E.ON AG“, „EnBW AG“ ir „Vattenfall Europe AG“. Kadangi dvi iš šių įmonių, RWE ir E.ON, yra privačios įmonės (t. y. įmonės, kurioms perkančiosios institucijos neturi tiesioginės ar netiesioginės lemiamos įtakos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte), kurios elektros energijos gamybos sektoriuje veikia ne pagal specialiąsias ar išimtines teises, nurodytas Direktyvos 2004/17/EB 2 straipsnio 3 dalyje, jos nėra perkantieji subjektai pagal Direktyvoje 2004/17/EB pateiktą apibrėžtį. Todėl pirkimui, kurį jos vykdo norėdamos gaminti arba parduoti elektros energiją, šios direktyvos nuostatos netaikomos. Taigi, atsižvelgiant į šią veiklą, jos turėtų būti laikomos perkančiųjų subjektų, kurių vykdomam pirkimui šios direktyvos nuostatos yra taikomos, konkurentėmis. Todėl tiriant, ar veiklą veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų, daugiausia dėmesio bus skiriama perkantiesiems subjektams.

(9)

Didmeninė prekyba elektros energija vykdoma biržose, t. y. Europos energetikos biržos AG (EEX) ir Europos elektros energijos biržos S.E. (EPEX) neatidėliojamų atsiskaitymų ir išankstinių sandorių rinkose, arba užbiržinėje rinkoje sandorius sudarant be tarpininkų. Elektros energijos kaina biržose paprastai yra laikoma orientacine kaina, pagal kurią sudaromi sandoriai be tarpininkų. Gamybos įmonės optimizuoja elektrinių eksploatavimą atsižvelgdamos į neatidėliojamų atsiskaitymų rinkoje vykdomos prekybos rezultatus. Iš tiesų, eksploatuojamos tik tos elektrinės, kurių ribinės sąnaudos yra mažesnės už rinkos kainą.

(10)

Įstatyme dėl pirmenybės tiekti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintą elektros energiją (vok. Gesetz für den Vorrang Erneuerbarer Energine) (7) (toliau – EEG) nustatytos taisyklės, taikomos elektros energijai, pagamintai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (8), kuri, be elektros energijos, pagamintos iš įprastinių energijos išteklių (9), užima vis svarbesnę vietą Vokietijos rinkoje. Pagal iš dalies pakeistą EEG, kuris įsigaliojo 2012 m. pradžioje, iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos dalis iki 2020 m. turi padidėti iki 35 % viso tiekiamo elektros energijos kiekio, 2030 m. – iki 50 %, o 2050 m. – iki 80 %.

(11)

2010 m. pabaigoje 160,5 GW generavimo pajėgumai buvo prijungti prie elektros energijos perdavimo sistemos operatorių (77,6 GW) ir paskirstymo sistemos operatorių (82,9 GW) tinklų. Šie pajėgumai, palyginti su 2009 m. (152,7 GW), padidėjo apie 7,8 GW. Vertinant pagal bendrą pajėgumų dydį, elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai yra 54,2 GW. Už maždaug 50,7 GW elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, mokama pagal EEG tarifus. Tai reiškia, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumai sudaro apie 34 % visų elektros energijos gamybos pajėgumų (10).

(12)

Kalbant apie elektros energijos tiekimą į bendrą tinklą, 2010 m. iš viso patiekta 531,2 TWh elektros energijos: 367,5 TWh – perdavimo sistemoms ir 163,7 TWh – paskirstymo sistemoms. Elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių į bendrą tinklą patiekta 93,7 TWh ir už 80,7 TWh šio kiekio kompensuota pagal EEG. Tai reiškia, kad tiekiamas iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos kiekis sudaro apie 18 % viso į bendrą tinklą patiekto kiekio – ši dalis yra mažesnė nei 34 % visų šiems ištekliams numatytų gamybos pajėgumų (11). Šį skirtumą lemia tai, kad atsinaujinančiųjų išteklių panaudojimo laikotarpis per metus yra trumpesnis nei įprastinių išteklių.

(13)

Kita Vokietijos elektros energijos rinkos savybė yra susijusi su neseniai nacionalinių institucijų priimtu sprendimu uždaryti 8 branduolines elektrines, kurių bendras pajėgumas yra 8 400 MW (12) – šis sprendimas priimtas po 2011 m. pradžioje Japonijoje įvykusios branduolinės katastrofos. Be to, nuspręsta iki 2022 m. uždaryti likusias Vokietijos branduolines elektrines. Dėl to per trumpą laikotarpį pasikeitė importo ir eksporto pusiausvyra – Vokietija, kuri iki 2010 m. buvo elektros energijos eksportuotoja, 2011 m. tapo elektros energijos importuotoja.

(14)

Remiantis ankstesne Komisijos patirtimi (13), elektros energijos sektoriuje galima išskirti šias svarbias produktų rinkas: i) gamybos ir didmeninio tiekimo; ii) perdavimo; iii) paskirstymo ir iv) mažmeninio tiekimo. Nors kai kurias iš šių rinkų galima skirstyti toliau, pagal iki šiol Komisijos taikomą praktiką (14) elektros energijos gamybos rinka ir didmeninio tiekimo rinka nebuvo atskiriamos, kadangi tokia gamyba yra tik pirmas etapas visoje vertės grandinėje. Tačiau pagamintos elektros energijos kiekiais prekiaujama didmeninėje rinkoje.

(15)

BDEW paraiška yra susijusi su elektros energijos gamyba ir didmenine prekyba. Federalinės konkurencijos tarnybos nuomonėje produktų rinka apibrėžiama kaip „pirminio elektros energijos pardavimo rinka“ (15), kuri apima visų elektros energijos tiekėjų, parduodančių savo produkciją, pirminį pardavimą ir grynąjį elektros energijos importą, tačiau neapima tolesnės rinkos dalyvių prekybos. Be to, Federalinės konkurencijos tarnybos nuomone, pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamyba ir prekyba nėra šios rinkos dalis.

(16)

Federalinės konkurencijos tarnybos nuomone, pagal EEG reglamentuojama elektros energija yra susijusi su atskira rinka, atsižvelgiant į jos pirminį pardavimą. Pagal EEG reglamentuojama elektros energija paprastai nėra tiesiogiai parduodama didmeninėje rinkoje – pirmiausia ją perka perdavimo sistemos operatoriai pagal teisės aktuose nustatytą kompensavimo normą. Tada šią elektros energiją jie parduoda didmeninėje rinkoje (antras etapas).

(17)

Federalinė konkurencijos tarnyba daro išvadą, kad pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamyba ir prekyba nėra organizuojamos konkurenciniu pagrindu ir kad pagal EEG reglamentuojama elektros energija nepriklauso nuo paklausos ir kainų rodiklių (16). Išvada, visų pirma, yra paremta toliau nurodytais faktais.

(18)

Tiekiant į bendrą tinklą pirmenybė suteikiama pagal EEG reglamentuojamai elektros energijai, todėl pagal EEG reglamentuojama elektros energija visiškai nepriklauso nuo paklausos. Be to, gamyba ir tiekimas į bendrą tinklą nepriklauso nuo kainų, nes operatoriai turi teisę gauti teisės aktuose nustatytą išmoką. Perdavimo sistemos operatoriai pagal EEG reglamentuojama elektros energija neatidėliojamų atsiskaitymų rinkoje prekiauja pagal teisės aktų nuostatas, kurios taikomos nepaliekant jokios veiksmų laisvės.

(19)

Be to, Federalinė konkurencijos tarnyba pažymėjo, kad, remiantis įstatymais, pagal EEG reglamentuojama elektros energija gali būti prekiaujama tiesiogiai, ir kai kurie operatoriai išnaudoja šią galimybę. EEG nustatyta, kad EEG nurodytų įrenginių operatoriai gali pirmą mėnesio dieną pasirinkti, ar vykdyti tiesioginį pardavimą ar gauti EEG nustatytą atitinkamų tarifų išmoką. Taigi, atsižvelgdami į rinkos kainų prognozę ir paklausą, EEG nurodytų įrenginių operatoriai gali kiekvieną mėnesį nuspręsti, kuri iš pardavimo formų jiems priimtinesnė. Tačiau ateityje ši tiesioginė prekyba nebus reikšminga.

(20)

Pagal iš dalies pakeistą EEG, kuris įsigaliojo 2012 m. pradžioje, EEG nurodytų įrenginių operatoriai, kaip nurodyta pirmiau, turi galimybę prekiauti savo pačių pagaminta elektros energija ir taip pat gauti prekybos išmokas. Prekybos išmoka yra skirta EEG nurodyto fiksuoto dydžio kompensacijos ir ex post nustatytos vidutinės mėnesio kainos biržoje skirtumui išlyginti. Tačiau nėra privaloma pasirinkti prekybos išmoką, t. y. EEG nurodytų įrenginių operatoriai gali nuolat naudotis fiksuoto dydžio kompensacijos mokėjimo sistema arba bet kurį mėnesį vėl ją pradėti taikyti. Tačiau numatoma, kad didžiausiu pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos kiekiu prekiaus perdavimo sistemos operatoriai. Be to, rinkos išmokos modelio taikymas nepakeis to fakto, kad EEG nurodytiems gamintojams bendra suteiktos kompensacijos suma, visų pirma, nustatoma ne pagal rinkos kainas (17).

(21)

Todėl Federalinė konkurencijos tarnyba pripažįsta, kad nors pagal EEG reglamentuojama elektros energija daro konkurencinį spaudimą iš įprastinių išteklių pagamintai elektros energijai, nėra teisinga manyti priešingai; todėl pagal EEG reglamentuojama elektros energija negali būti įtraukta į tą pačią rinką, kaip ir įprastinė elektros energija, nes rinkos sąlygos, vyraujančios vykdant pirminį pardavimą, labai skiriasi atsižvelgiant į šiuos du elektros energijos gamybos būdus. Be to, pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos pirminį pardavimą dažniausiai vykdo perdavimo sistemos operatoriai. Todėl akivaizdu, kad rinka skiriasi nuo įprastinės elektros energijos didmeninės rinkos ir vertinant paklausos požiūriu.

(22)

Atsižvelgiant į Vokietijos elektros energijos rinkos specifiškumą, siekiant įvertinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant konkurencijos įstatymo nuostatų, susijusi produktų rinka šiame dokumente apibrėžiama kaip elektros energijos gamybos iš įprastinių išteklių ir jos pirminio pardavimo rinka. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamyba ir pirminis pardavimas nėra šios rinkos dalis ir toliau šiame dokumente jie bus vertinami atskirai.

(23)

Kaip nurodyta paraiškoje, prašymas yra susijęs su Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje vykdoma veikla. Pareiškėjas ieško galimybių įžengti į platesnę rinką, įskaitant Vokietijos ir Austrijos rinkas, atsižvelgdamas į keletą veiksnių, susijusių su teisinio pagrindo raida, elektros energijos importo ir eksporto lygiu ir rinkų susiejimo ir perkrovos valdymo procedūromis, bet galiausiai padaro išvadą, kad „pareiškėjas negali priimti galutinio sprendimo dėl to, ar Vokietijos didmeninė elektros energijos rinka ir susijusios kaimyninių šalių rinkos šiuo metu yra pakankamai integruotos, kad būtų laikomos regionine rinka.“

(24)

Federalinė konkurencijos tarnyba, atsižvelgdama į sektoriuose atliktą tyrimą, daro prielaidą, kad Vokietijoje ir Austrijoje yra bendroji pirminė elektros energijos rinka. Ši išvada pagrįsta tuo, kad nėra kliūčių, susijusių su Vokietijos ir Austrijos energetikos tinklus sujungiančioms jungtims ir standartine prekybos ir kainų nustatymo sritimi Europos elektros energijos biržoje S.E. (EPEX).

(25)

Anksčiau Komisija dažniausiai elektros energijos rinkas pagal jų dydį apibrėždavo kaip nacionalines (18) ar laikė jas dar mažesnėmis (19). Kartais Komisija suteikdavo galimybę dalyvauti ne tik nacionalinėse rinkose (20).

(26)

Komisija mano, kad siekiant įvertinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant konkurencijos įstatymo nuostatų, nėra būtina nustatyti tikslaus susijusios įprastinės elektros energijos gamybos ir pirminio pardavimo geografinės rinkos dydžio, nes pagal bet kokį alternatyvios rinkos apibrėžimą būtų gauti tokie patys vertinimo rezultatai.

(27)

Pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamybos ir pirminio pardavimo geografinės apimtys negalėtų būti didesnės nei Vokietijos teritorija, nes šios apimtys nustatytos pagal konkrečias Vokietijos EEG pateiktas teisines sąlygas.

(28)

Kadangi taip nuspręsta remiantis nusistovėjusia praktika (21), susijusia su pagal 30 straipsnį priimamais Komisijos sprendimais, Komisija laikėsi nuomonės, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio nacionalinėse rinkose rodiklis yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“.

(29)

Remiantis Federalinės konkurencijos tarnybos nuomone (22), pagrindinių trijų gamintojų bendra rinkos dalis pagal į bendrą tinklą tiekiamos elektros energijos kiekius 2007 m. sudarė 74 %, 2008 m. – 73 %, o 2010 m. – 70 %. Todėl Vokietijos elektros energijos rinka yra diapazono viduryje, palyginti su ankstesniais sprendimais dėl išimčių pagal Direktyvos 2004/17/EB (23) 30 straipsnį.

(30)

Tačiau primenama, kad pagrindiniams dviems gamintojams RWE ir E.ON, kurių bendra rinkos dalis sudaro 58 % (24), pirkimo įstatymo nuostatos netaikomos.

(31)

Šio sprendimo tikslas – nustatyti, ar elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos atžvilgiu esama tokio lygio konkurencijos (rinkose, į kurias galima laisvai patekti), kad, net jei netaikomos drausminės priemonės, nustatomos išsamiomis Direktyvoje 2004/17/EB nustatytomis pirkimo taisyklėmis, su atitinkamos veiklos vykdymu susiję pirkimai būtų vykdomi skaidriai, be diskriminacijos ir remiantis kriterijais, leidžiančiais priimti ekonomiškai palankiausią sprendimą. Atsižvelgiant į tai, svarbu atminti, kad įmonės, kurioms netaikoma viešojo pirkimo tvarka (t. y. RWE ir E.ON), dalyvaudamos šiose rinkose turi galimybę daryti konkurencinį spaudimą kitiems rinkos dalyviams. Ši sąlyga nesikeis net jeigu Austrija bus įtraukta į susijusią geografinę rinką, nes numatoma, kad pagrindinių gamintojų rinkos dalys bus tik šiek tiek mažesnės rinkoje, kurioje dalyvaus Austrija ir Vokietija (25).

(32)

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybą iš įprastinių išteklių ir jos didmeninį tiekimą, pirmiau pateikti faktai gali būti laikomi tiesioginės rinkos dalyvių, kuriems taikomos pirkimo įstatymo nuostatos, tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(33)

Be to, svarbu pažymėti, kad 2011 m. birželio mėn. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „2009–2010 m. dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (26) nurodyta, kad rinkos koncentracija Vokietijoje sumažėjo (27), palyginti su ankstesniais metais, ir Vokietijos elektros energijos rinka priskiriama „vidutiniškai koncentruotų rinkų“ kategorijai (28), kurių Herfindahlio ir Hirchmano indeksas (HHI) (29) pagal pajėgumus yra nuo 750 iki 1 800.

(34)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus skaičius, pagal šį sprendimą ir nepažeidžiant konkurencijos įstatymo nuostatų, galima daryti prielaidą perkančiųjų subjektų atžvilgiu, kad koncentracijos rinkoje laipsnis gali būti laikomas elektros energijos gamybos iš įprastinių šaltinių ir jos didmeninės prekybos Vokietijoje tam tikro lygio konkurencijos rodikliu.

(35)

Pastaraisiais metais (iki 2011 m. kovo mėn.) Vokietija buvo elektros energijos eksportuotoja. Tačiau priėmus sprendimą palaipsniui sustabdyti elektros energijos gamybą keliose branduolinėse elektrinėse Vokietija tapo elektros energijos importuotoja. Todėl šiuo metu rinkoje pastebimas konkurencinis spaudimas, susidarantis dėl galimybės importuoti elektros energiją iš už Vokietijos teritorijos ribų. Taip užtikrinama, kad investuoti elektros energijos sektoriuje Vokietijos teritorijoje būtų neįmanoma neatsižvelgiant į kitus kaimyninių šalių gamintojus. Todėl reikėtų laikyti, kad šie veiksniai neprieštarauja išvadai, kad Vokietijos elektros energijos gamybos iš įprastinių išteklių rinkoje dalyvaujančių perkančiųjų subjektų veiklą veikia konkurencija. Be to, padėties, susijusios su vartotojų polinkiu keisti tiekėją, analizė (30) ir likvidumo laipsnis didmeninės prekybos rinkoje (31) rodo, kad šie veiksniai neprieštarauja išvadai, kad Vokietijos elektros energijos gamybos iš įprastinių išteklių rinkoje dalyvaujančių perkančiųjų subjektų veiklą veikia konkurencija. Galiausiai, reikėtų pažymėti ir tai, kad Vokietijos balansavimo rinka (32) ir jos pagrindinės savybės (rinkos kainomis grindžiamas kainų nustatymas ir kainų skirtumas, susidarantis dėl teigiamo ir neigiamo elektros energijos balanso) neprieštarauja išvadai, kad Vokietijos elektros energijos gamybos iš įprastinių išteklių rinkoje dalyvaujančių perkančiųjų subjektų veiklą veikia konkurencija.

(36)

Pagal EEG reglamentuojamai elektros energijai užtikrinamas pirmenybinis prijungimas prie bendrojo elektros tiekimo tinklo ir teikiama pirmenybė tiekiant elektros energiją į bendrą tinklą – tai reiškia, kad pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamyba nepriklauso nuo paklausos. Kadangi pagal EEG reglamentuojama elektros energija paprastai gaminama už didesnę nei rinkos kainą, buvo sukurta sistema, kurią taikant pagal EEG reglamentuojamai elektros energijai suteikiama išskirtinė pagalba. EEG nurodytų įrenginių operatoriai (33) turi teisę 20 metų (pridedant ir atidavimo eksploatuoti metus) pagal teisės aktuose nustatytą normą gauti kompensaciją, kurią užtikrina perdavimo sistemos operatoriai. Ši kompensacija skirta padengti jų sąnaudas ir todėl yra didesnė už rinkos kainą. Todėl jie gali tiekti savo pagamintą elektros energiją į bendrą tiekimo tinklą neatsižvelgdami į biržos kainą (34).

(37)

Pagal EEG reglamentuojama elektros energija paprastai nėra tiesiogiai parduodama didmeninėje rinkoje – pirmiausia ją perka perdavimo sistemos operatoriai, norintys gauti teisės aktuose nustatytą kompensaciją. Perdavimo sistemos operatoriai atsako už tai, kad pagal EEG reglamentuojama elektros energija būtų prekiaujama elektros energijos neatidėliojamų atsiskaitymų rinkoje, nors dėl to jie patiria nuostolių. Šias sąnaudas padengia galutiniai elektros energijos vartotojai, kurie elektros energijos tiekėjams sumoka papildomą EEG nurodytą mokestį – šios sumos vėliau atitenka perdavimo sistemos operatoriams. Elektros energijos tiekėjai, perkantys daugiau nei 50 % pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos, įskaitant ne mažiau nei 20 % iš saulės arba vėjo pagamintos elektros energijos, moka mažesnį EEG nurodytą mokestį.

(38)

Be to, EEG nurodytų įrenginių operatoriai irgi turi galimybę vykdyti „tiesioginę elektros energijos prekybą“. Tai reiškia, kad EEG nurodytų įrenginių operatorius gali nuspręsti atsisakyti teisės aktuose nustatytos kompensacijos ir prekiauti elektros energija tiesiogiai neatidėliojamų atsiskaitymų rinkoje. Dėl didelių pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamybos sąnaudų, tiesioginė prekyba, kuriai netaikomos teisės aktuose nustatytos sąlygos, paprastai nėra perspektyvi alternatyva. Anksčiau šis metodas dažniausiai buvo taikomas ribotai tuo atveju, kai pirkėjams pavykdavo gauti leidimą netaikyti EEG nurodyto papildomo mokesčio dėl to, kad jie tam tikrą tiesiogiai iš gamintojo tiekiamos pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos kiekį derindavo su įprastine elektros energija (35). 2012 m. pradžioje įsigaliojus naujam EEG galimybė taikyti šią išimtį yra ribojama – taip tikimasi sumažinti šios rūšies tiesioginę prekybą (36).

(39)

Naujas įstatymas suteikia naują „tiesioginės prekybos“ galimybę, tačiau įtraukiamas „rinkos išmokos“ mokėjimas pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamintojams. Šia išmoka padengiamas didesnių sąnaudų ir vidutinės rinkos kainos skirtumas (toliau – rinkos išmokos modelis). Perdavimo sistemos operatoriai numato, kad 2012 m. visų rūšių elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pardavimas pagal rinkos išmokos modelį sudarys 15 % (37). Galima daryti išvadą, kad šiuo metu ir artimiausiu metu didžiausia pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos dalis bus parduodama taikant teisės aktuose nustatytas išmokas ir naudojantis perdavimo sistemos operatorių paslaugomis. Nesubsidijuota tiesioginė prekyba nebus reikšminga.

(40)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamyba ir pirminė prekyba yra reguliuojamos sistemos dalis, pagal kurią gamintojams kompensuojama sumokant teisės aktuose nustatytą sumą. Šių gamintojų veiklos neveikia konkurencija, nes jie gali tiekti savo pagamintą pagal EEG reglamentuojamą elektros energiją neatsižvelgdami į vyraujančią rinkos kainą. Be to, dėl suteiktos pirmenybės tiekiant elektros energiją į bendrą tinklą jie gali parduoti visą pagamintos energijos kiekį. Todėl negalima daryti išvados, kad pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamintojų veiklą veikia konkurencija. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą informaciją, jokių kitų rodiklių, kurių sąrašas pateikiamas 6 konstatuojamoje dalyje, vertinti nereikia.

(41)

Atsižvelgiant į pirmiau išnagrinėtus veiksnius, reikėtų manyti, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginės konkurencijos sąlyga vertinant perkančiuosius subjektus, dalyvaujančius Vokietijos elektros energijos gamybos ir didmeninio tiekimo rinkose, yra tenkinama.

(42)

Kadangi pripažįstama, kad neribojamo patekimo į rinką sąlyga tenkinama, Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, kurių paskirtis – suteikti galimybę Vokietijoje gaminti ir didmeniniu būdu tiekti iš įprastinių energijos išteklių pagamintą elektros energiją, ir kai jie rengia projektavimo konkursus dėl tokios veiklos vykdymo toje geografinėje teritorijoje.

(43)

Tačiau reikėtų manyti, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiesioginės konkurencijos sąlyga vertinant perkančiuosius subjektus, vykdančius pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamybą ir pirminį pardavimą Vokietijoje, nėra tenkinama.

(44)

Kadangi pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamybai ir pirminiam pardavimui ir toliau taikomos Direktyvos 2004/17/EB nuostatos, primenama, kad pirkimo sutartys dėl kelių rūšių veiklos turi būti aiškinamos pagal Direktyvos 2004/17/EB 9 straipsnį. Tai reiškia, kad, kai perkantysis subjektas rengia mišrius pirkimus, t. y. pirkimus, kuriais siekiama paremti tiek veiklą, kuriai netaikoma Direktyva 2004/17/EB, tiek veiklą, kuriai ji taikoma, atsižvelgiama į pagrindinę veiklą, dėl kurios visų pirma sudaroma sutartis. Rengiant tokius mišrius viešuosius pirkimus, kurių pagrindinis tikslas – remti pagal EEG reglamentuojamos elektros energijos gamybą ir didmeninę prekybą, taikoma ta Direktyvos 2004/17/EB nuostata. Jei objektyviai neįmanoma nustatyti, dėl kurios rūšies veiklos visų pirma siekiama sudaryti sutartį, sutartis sudaroma pagal Direktyvos 2004/17/EB 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles. Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., kaip matyti iš BDEW ir Vokietijos institucijų pateiktos informacijos. Jį galima keisti, jeigu, iš esmės pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai, nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo elektros energijos gamybai iš įprastinių išteklių ir jos didmeniniam tiekimui sąlygos.

(45)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Viešųjų sutarčių patariamojo komiteto nuomonę,