6.3.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 66/6

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. sausio 24 d.

kuriuo nustatoma, ar Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją

(2012/139/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 8 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas. Stabilumo ir augimo pakto dalis – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris priimtas siekiant skatinti kuo greičiau panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą;

(3)

pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, 2004 m. liepos 5 d. priimtu Sprendimu 2004/918/EB (2) nusprendė, kad Vengrijoje susidarė perviršinis deficitas (3);

(4)

pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, 2004 m. liepos 5 d. priėmė rekomendacijas Vengrijos valdžios institucijoms vidutiniu laikotarpiu imtis veiksmų, kad iki 2008 m. deficitas būtų sumažintas ir neviršytų 3 % BVP. Taryba pagal EB sutarties 104 straipsnio 8 dalį Taryba 2005 m. sausio 18 d. Sprendimu 2005/348/EB (4) nustatė, kad Vengrija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją;

(5)

pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, 2005 m. kovo 8 d. priėmė antrą rekomendaciją, kurioje patvirtintas perviršinio deficito panaikinimo terminas – 2008 m. Iš esmės pablogėjus Vengrijos biudžeto perspektyvai, Taryba 2005 m. lapkričio 8 d. priimtu Sprendimu 2005/843/EB (5) pagal EB sutarties 104 straipsnio 8 dalį nustatė, kad Vengrija antrą kartą nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į Tarybos rekomendaciją;

(6)

todėl pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, 2006 m. spalio 10 d. priėmė trečią rekomendaciją, kuria perviršinio deficito panaikinimo terminas nukeliamas į 2009 m. 2009 m. liepos 7 d. Taryba savo rekomendacijoje, priimtoje pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį, padarė išvadą, kad galima laikyti, jog Vengrijos valdžios institucijos ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdamos į 2006 m. spalio mėn. rekomendacijas. Atsižvelgdama į didelį nuosmukį dėl ekonomikos ir finansų krizės, Taryba toje pačioje rekomendacijoje pateikė patikslintą trečiosios rekomendacijos redakciją pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį;

(7)

2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacija Vengrijos valdžios institucijos ragintos perviršinio deficito padėtį ištaisyti ne vėliau kaip 2011 m. Vengrijai, inter alia, rekomenduota: (i) apriboti fiskalinės būklės blogėjimą 2009 m., užtikrinant griežtą priimtų ir paskelbtų korekcinių priemonių įgyvendinimą siekiant 3,9 % BVP tikslo; (ii) nuo 2010 m. griežtai įgyvendinti būtinas konsolidavimo priemones, kad struktūrinis deficitas toliau mažėtų, o nominalusis deficitas vėl imtų mažėti, vis dažniau pasitelkiant struktūrines priemones, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikį valstybės finansų būklės pagerėjimą; (iii) laiku apibrėžti ir priimti konsolidavimo priemones, kurių prireiks tam, kad iki 2011 m. būtų galima panaikinti perviršinį deficitą; (iv) 2010 bei 2011 m. užtikrinti 0,5 % BVP bendras fiskalines pastangas; (v) užtikrinti, kad bendrasis valdžios sektoriaus skolos santykis imtų patikimai mažėti;

(8)

2010 m. sausio 27 d. Komisija priėmė komunikatą Tarybai (6), kuriame, remdamasi tuo metu turima informacija, padarė išvadą, kad Vengrija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją. Komisija padarė šią išvadą atsižvelgdama, visų pirma, į 1,5 % BVP konsolidavimo priemones 3,9 % BVP dydžio 2009 m. deficito tikslui pasiekti, struktūrines pensijų ir socialinės paramos sistemos reformas, padedančias siekti 3,8 % BVP dydžio 2010 m. deficito tikslo, ir naujosios fiskalinės sistemos įgyvendinimo pažangą, bet tuo pat metu Komisija įspėjo apie didelę riziką;

(9)

2011 m. gruodžio 15 d. Vengrija pateikė 2011 m. gruodžio mėn. ataskaitą Komisijai ir Tarybai apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 126 straipsnio 7 dalį (toliau – 2011 m. gruodžio mėn. PDP pažangos ataskaita). Remiantis, inter alia, ta pažangos ataskaita, patikslintas veiksmų, kurių Vengrija ėmėsi iki 2011 m. perviršiniam deficitui ištaisyti atsižvelgiant į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją, įvertinimas veda prie šių išvadų:

a)

2010 m. faktinis biudžeto deficitas tikslą viršijo 0,4 % BVP, nors 2010 m. ekonomika augo sparčiau, nei numatyta Komisijos tarnybų 2009 m. pavasario prognozėje, kuria pagrįstos 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacijos. Numatoma (tiek Vyriausybės, tiek Komisijos tarnybų 2011 m. rudens prognozėje; toliau – „2011 m. rudens prognozė“), kad 2011 m. valdžios sektoriaus balansas bus perteklinis, bet tik dėl vienkartinių 9,75 % BVP pajamų, susijusių su pensijų turto perkėlimu iš privačių pensijų sistemų į valstybinę pakopą, ir 0,9 % BVP sektorių mokesčių pajamų (telekomunikacijų, energetikos, mažmeninės prekybos ir finansų sektorių). Be vienkartinių priemonių, deficitas būtų pasiekęs maždaug 6 % BVP ir gerokai viršijęs 3 % BVP pamatinę vertę, nustatytą prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties pridėto Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 1 straipsnyje. 2011 m. rudens PDP pranešime Vengrijos valdžios institucijos numatė 3,9 % BVP perteklių. 2011 m. rudens prognozėje numatytas šiek tiek mažesnis perteklius (būtent 3,6 % BVP), kadangi atsižvelgiama į valstybinių transporto bendrovių skolos dalies (0,2 % BVP) prisiėmimą. Remiantis po 2011 m. rudens prognozės galutinio termino gauta naujausia informacija apie vienkartines priemones, perteklius gali būti dar mažesnis. Struktūrinis deficitas pablogėjo 1,5 % 2010 m. ir 1,25 % 2011 m., arba bendrai 2,75 % BVP, – priešingai 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacijai, kurioje buvo rekomenduota užtikrinti, kad per tuos dvejus metus bendros fiskalinės pastangos, kurių reikia norint iki 2011 m. termino tvariai panaikinti deficitą, sudarytų bent 0,5 % BVP. Šis struktūrinis pablogėjimas rodo tai, kad mokesčių sumažinimas daugiau kaip 2 % BVP nepakankamai kompensuotas struktūrinėmis priemonėmis;

b)

biudžeto projekte, kaip ir 2011 m. atnaujintoje konvergencijos programoje, nustatytas 2,5 % BVP dydžio 2012 m. deficito tikslas. Jam pasiekti biudžeto pasiūlyme pateikiama keletas priemonių, kurios, valdžios institucijų teigimu, iš viso sudaro beveik 4 % BVP, kartu suformuojant 0,7 % BVP ypatingąjį rezervą. Tačiau 2011 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,8 % BVP, o struktūrinis deficitas sumažės 2,4 % BVP. Palyginti su biudžeto projektu, šie didesni deficito rodikliai, be kitų veiksnių, atspindi 1 procentiniu punktu mažesnę 2012 m. ekonomikos augimo projekciją ir atsargesnį pajamų ir išlaidų pokyčių vertinimą. Be to, pagal atitinkamus teisės aktus biudžeto projekte daroma prielaida, kad ypatingojo rezervo lėšos negali būti išleistos. Vis dėlto 3 % BVP deficito riba neviršijama tik dėl planuojamų beveik 0,9 % BVP vienkartinių pajamų iš minėtų ypatingųjų sektorinių mokesčių;

c)

pagal 2011 m. rudens prognozę ir remiantis įprasta prielaida, kad politika nesikeis, numatoma, kad biudžeto deficitas vėl pablogės iki 3,7 % 2013 m. Tai daugiausia priklauso nuo to, kad panaikintų ypatingųjų maždaug 0,9 % BVP mokesčių nenumatoma kompensuoti papildomai sutaupomomis lėšomis vykdant tų metų struktūrinių reformų programą;

d)

remiantis biudžeto pokyčiais nuo 2011 m. rudens prognozės paskelbimo, 2,8 % BVP dydžio 2012 m. bendrojo valdžios sektoriaus deficito projekcija vis dar atrodo tikėtina (neatsižvelgiant į pastarąjį makroekonominės aplinkos pablogėjimą). Tai paaiškinama tuo, kad 2011 m. gruodžio 15 d. Vyriausybės priimto naujo 0,4 % BVP konsolidavimo priemonių rinkinio deficitą mažinantį poveikį iš esmės atsveria deficitą didinantys biudžeto projekto pakeitimai ir grynasis 2011 m. gruodžio 15 d. su bankų sektoriumi sudaryto susitarimo poveikis biudžetui, kurie dar nėra tinkamai kompensuojami papildomomis konsolidavimo priemonėmis;

e)

kiek tai susiję su 2013 m., atsižvelgiant į kai kuriuos papildomus struktūrinių reformų programos patikslinimus (susiję Vyriausybės ir Parlamento sprendimai išsamiai apibūdinti Vengrijos 2011 m. gruodžio mėn. PDP pažangos ataskaitoje), teigiamą 2012 m. bazės efektą ir grynąsias susitarimo su bankų sektoriumi išlaidas, 2011 m. rudens prognozėje pateiktą 2013 m. deficito projekciją būtų galima sumažinti nuo 3,7 % BVP iki 3,25 % BVP dydžio, kuris vis tiek akivaizdžiai viršija 3 % BVP deficito ribą. Skirtumą tarp dabartinio atnaujinto vertinimo ir oficialaus tikslo (2,2 % BVP), nustatyto 2011 m. balandžio mėn. Vengrijos konvergencijos programoje, pirmiausia lemia tai, kad, nesant konkrečių veiksmų, nėra pagrindo atsižvelgti į maždaug pusę struktūrinių reformų programos. Likusi skirtumo nuo oficialaus tikslo dalis yra susijusi su didesne išlaidų prognoze, visų pirma valstybės valdomų transporto įmonių ir kelių priežiūros srityje, ir apima tam tikrą augimo prielaidų skirtumą. Planuojamos tolesnės struktūrinės reformos, kurios galėtų sumažinti deficito prognozę, tačiau jos nėra pakankamai konkretizuotos;

f)

šioms atnaujintoms vidutinės trukmės projekcijoms kylanti rizika yra labiau neigiama. Yra šiokia tokia teigiama rizika, visų pirma susijusi su ir toliau didesnėmis, nei tikėtasi, gaunamomis pajamomis 2012 ir 2013 m. Tačiau numatoma, kad neigiama rizika bus didesnė nei atitinkama teigiama rizika. Konkrečiai, nuo 2011 m. rudens prognozės paskelbimo 2011 m. lapkričio 10 d. visų išpirkimo terminų vertybinių popierių palūkanų normos išaugo, valiutos kursas susilpnėjo, o vidutinės trukmės ekonomikos perspektyva pablogėjo. Apskritai, jei būtų atsižvelgiama į šiuos veiksnius, ir 2012 m., ir 2013 m. deficito projekcijos būtų dar padidintos 0,5 % BVP, tuomet deficitas būtų atitinkamai šiek tiek didesnis už 3 % BVP ir 3,75 % BVP;

g)

pagal 2011 m. rudens prognozę numatoma, kad bendroji valstybės skola, turint omenyje tiek prognozuojamus deficito rodiklius, tiek valiutos kurso prielaidas, dėl privataus pensijų turto perėmimo 2011 m. laikinai sumažės, bet iki 2013 m. vėl išaugs iki beveik 77 % BVP. Jei vidutinės trukmės biudžeto projekcijos būtų atnaujinamos remiantis vien naujomis priemonėmis, priimtomis po galutinio prognozės termino, numatomas 2012 m. skolos santykis iš esmės nesikeistų ir tik šiek tiek pagerėtų 2013 m. Tačiau galimi papildomi biudžeto projekcijų tikslinimai, pirmiausia atsižvelgiant į padidėjusį pajamingumą, 2011 m. pabaigos HUF ir EUR keitimo kursą 311 su 1 (kuris yra maždaug 12 % silpnesnis už techninę prielaidą, naudotą 2011 m. rudens prognozėje) ir prastesnę makroekonominę aplinką, lemtų maždaug 80 % skolos santykį 2011 m., vėliau jis stabilizuotųsi ties maždaug 78,5 % 2012 ir 2013 m., nors Taryba rekomendavo, kad bendrosios skolos santykis būtų patikimai mažinamas;

(10)

daroma bendra išvada, kad nors Vengrija 2011 m. oficialiai neviršija 3 % BVP pamatinės vertės, taip yra ne dėl to, kad deficito padėtis struktūriškai ir tvariai taisoma. 2011 m. biudžeto perteklius grindžiamas reikšmingomis, daugiau kaip 10 % BVP vienkartinėmis pajamomis ir su juo susijęs bendras 2,75 % BVP dydžio 2010 ir 2011 m. struktūrinis pablogėjimas, kai rekomenduotas bendras 0,5 % BVP fiskalinis pagerėjimas. Be to, nors valdžios institucijos 2012 m. įgyvendina esmines struktūrines priemones, dėl kurių struktūrinis deficitas mažėja iki 2,6 % BVP, 3 % BVP pamatinė vertė vėlgi neviršijama vien tik dėl vienkartinių beveik 1 % BVP priemonių. Galiausiai numatoma, kad 2013 m. deficitas (3,25 % BVP) vėl viršys 3 % BVP pamatinę ribą, net atsižvelgus į papildomas priemones, apie kurias paskelbta po 2011 m. rudens prognozės paskelbimo. Didesnis deficitas 2013 m. daugiausia susijęs su tuo, kad pagal planą dingsta laikinosios vienkartinės pajamos, be to, ne visos planuojamos struktūrinės reformos pakankamai išsamiai apibrėžtos. Apskritai tai patvirtina išvadą, kad Vengrijos valdžios institucijos nepakankamai atsižvelgė į 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendaciją, priimtą pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vengrija per 2009 m. liepos 7 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytą terminą nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į tą rekomendaciją pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 24 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

M. VESTAGER

(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(2)  OL L 389, 2004 12 30, p. 27.

(3)  Visi su PDP susiję Vengrijai skirti dokumentai pateikti tinklavietėje: http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/deficit/index_en.htm.

(4)  OL L 110, 2005 4 30, p. 42.

(5)  OL L 314, 2005 11 30, p. 18.

(6)  COM/2010/0010 galutinis.