(1)

Reglamentu (ES) Nr. 627/2011 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) Komisija nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno.

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2010 m. rugpjūčio 16 d. Europos Sąjungos besiūlių vamzdžių iš nerūdijančio plieno pramonės gynybos komitetas (toliau – gynybos komitetas) dviejų Sąjungos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, grupių vardu (toliau – skundo pateikėjai) pateikė skundą (toliau – skundas).

(3)

Primenama, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta nustatyti laikinąsias priemones (toliau - pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo nuomonę dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas.

(5)

Buvo galutinai nuspręsta, kad negalima patenkinti trijų individualaus nagrinėjimo prašymų, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų laiku jį užbaigti. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 6 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tipiškas bendroves, kurių importuotas kiekis tiriamuoju laikotarpiu sudarė 25 % viso Eurostato nurodyto importo ir daugiau nei 38 % viso bendradarbiaujančių gamintojų importuoto kiekio. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, du iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų yra didelės grupės. Dėl grupių dydžio dabartinis tyrimas buvo itin apsunkintas – daug pastangų įdėta atliekant ir tyrimą, ir analizę. Tokiomis aplinkybėmis buvo neįmanoma patenkinti papildomų eksportuojančių gamintojų individualaus nagrinėjimo prašymų.

(6)

Primenama, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančio plieno (išskyrus vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui, skirtus naudoti civiliniuose orlaiviuose), kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , ex 7304 41 00 , 7304 49 10 , ex 7304 49 93 , ex 7304 49 95 , ex 7304 49 99 ir ex 7304 90 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(7)

Kadangi po pirminio faktų atskleidimo jokių pastabų dėl nagrinėjamojo produkto negauta, laikinojo reglamento 15–19 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(8)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 20 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(9)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios šalys paprieštaravo kai kurioms su RER nustatymu susijusioms išvadoms, išdėstytoms laikinojo reglamento 21–43 konstatuojamosiose dalyse.

(10)

Viena šalis teigė, kad Komisija neatskleidė žaliavų kainų ES ir KLR rinkose skirtumo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad ir atskleidžiant su RER susijusius faktus, ir laikinajame reglamente yra nurodytas žaliavų nominaliųjų kainų ES, JAV ir KLR skirtumas. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, vidutiniškai ir priklausomai nuo plieno rūšies šis skirtumas yra apytiksliai 30 % Kalbant apie informacijos šaltinius, kuriais pagrįstas šis palyginimas, Komisija naudojo bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių KLR gamintojų pateiktus duomenis. Buvo atliktas šių duomenų ir kai kurių viešuose šaltiniuose pateiktų duomenų kryžminis patikrinimas (3).

(11)

Be to, teigta, kad Komisija nepalygino į KLR importuotos geležies rūdos kainos su tarptautinės rinkos kainomis. Su tuo susijęs teiginys, kad nebuvo pateikta duomenų, susijusių su geležies rūdos kainos poveikiu nagrinėjamojo produkto gamintojų įsigytų žaliavų (ruošinių, luitų, skritulio formos skerspjūvio strypų) kainoms. Laikinojo reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje geležies rūda minima kalbant apie lyginamąjį pranašumą, siekiant išnagrinėti galimą paaiškinimą, susijusį su žemomis ruošinių, luitų, skritulio formos skerspjūvio strypų kainomis KLR. Geležies rūda, taip pat nikelis ir chromas yra pagrindiniai sąnaudas didinantys veiksniai ruošinių, luitų, skritulio formos skerspjūvio strypų iš nerūdijančio plieno gamyboje. Tačiau kadangi geležies rūdos, nikelio ir chromo kainos paprastai priklauso nuo tarptautinės rinkos kainų, jų poveikis ruošinių, luitų, skritulio formos skerspjūvio strypų ir galiausiai besiūlių nerūdijančių vamzdžių ir vamzdelių kainų ES ir KLR skirtumui gali būti tik labai nedidelis. Todėl išvados, kuriomis remiantis RER prašymo pirmas kriterijus atmestas, nebuvo pagrįstos geležies rūdos kainomis, o tiesiogiai nagrinėjamojo produkto gamyboje naudojamų žaliavų, t. y. ruošinių, luitų, skritulio formos skerspjūvio strypų kainų skirtumu; dėl šio kainų skirtumo ir nustatyto valstybės kišimosi (eksporto mokesčio ir PVM negrąžinimo) padaryta išvada, jog neįrodyta, kad tenkinami RER taikymo pirmo kriterijaus reikalavimai.

(12)

Viena šalis keletą kartų pakartojo tą patį teiginį, susijusį su procedūriniais RER nustatymo aspektais. Teiginys susijęs su konsultacijomis valstybių narių Patariamajame komitete, būtent su tam komitetui dabartinio tyrimo metu perduota informacija. Šis klausimas paaiškintas dviejuose šaliai skirtuose raštuose ir dėl jo keletą kartų pasikeista raštais su bylas nagrinėjančiu pareigūnu. Pažymėtina, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 5 dalį informacija, kuri yra susijusi su valstybių narių konsultacijomis Patariamajame komitete, negali būti atskleista, išskyrus konkrečiai pagrindiniame reglamente nustatytais atvejais. Todėl pagal galiojančias nuostatas šalys negali gauti jokios informacijos, kuria keičiasi Komisija ir valstybės narės.

(13)

Ta pati šalis pateikė tam tikrus argumentus, daugiausia susijusius su iškraipymais žaliavų rinkoje. Teigta, kad KLR vidaus rinkoje įsigyti ruošiniai iš nerūdijančio plieno sudarė tik dalį TL įsigytų žaliavų. Šiuo klausimu pirmiausia pažymima, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nenustatyta jokia riba, susijusi su žaliavų pirkimų, kuriuos būtų galėję paveikti iškraipymai, santykiu. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nurodyta, kad pagrindinės gamybos sąnaudos turi iš esmės atitikti rinkos vertes. Tačiau Komisija paaiškino, kad svarbiausia, jog iškraipymai žaliavų rinkoje KLR susiję su pagrindinėmis žaliavomis, naudotomis besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno, o ne tik ruošinių, gamyboje. Pagrindinės besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno gamyboje naudotos žaliavos yra ruošiniai, luitai ir skritulio formos skerspjūvio strypai iš nerūdijančio plieno, kurie sudaro daugiau nei 50 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Šioms žaliavoms bendrai priskiriamas SS kodas 7218 10 (luitai ir kitos pirminės formos iš nerūdijančio plieno). Visoms žaliavoms taikomas 15 % eksporto mokestis o jas eksportavus taikomas negrąžintinas 17 % PVM. Atsižvelgiant į minėtus faktus, nustatyti iškraipymai ir padaryta išvada, kad joks atrinktas KLR eksportuojantis gamintojas netenkino pirmo RER įvertinimo kriterijaus. Susijusios bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybai naudotos KLR vidaus rinkoje įsigytos žaliavos sudarė didžiąją dalį – maždaug 30 % – visų įsigytų žaliavų. Be to, reikėtų pažymėti, kad kita didelė žaliavų dalis importuota iš susijusių bendrovių.

Konkrečiai kalbant apie pirkimą iš nesusijusių tiekėjų, net 56 % žaliavų įsigyta vidaus rinkoje. Todėl, priešingai nei teigė minėta šalis, su RER nustatymu susijusių faktų iškraipymo nebuvo nei perduodant informaciją tai šaliai, nei vykdant konsultacijas Patariamajame komitete, kuris buvo informuotas apie visus pateiktus argumentus. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(14)

Viena bendrovė teigė, kad sprendimas netaikyti RER turėtų būti individualus kiekvienos bendrovės atveju, o šiuo atveju institucijos individualiems gamintojams taikė bendras šalies lygmeniu padarytas išvadas. Šis teiginys negali būti priimtas; iš tikrųjų institucijos individualiai ištyrė kiekvieną atrinktą gamintoją. Tiesa, kad institucijos priėjo tos pačios išvados trijų gamintojų atveju, bet taip yra todėl kad, kaip nurodyta laikinajame reglamente, kiekvienu atveju valstybė kišosi priimant sprendimus.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama išvada, kad visi RER prašymai turėtų būti atmesti, kaip nustatyta laikinojo reglamento 21–43 konstatuojamosiose dalyse.

(16)

Viena šalis teigė, kad JAV turėtų būti pasirinkta panašia šalimi. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad sprendimo nepasirinkti JAV panašia šalimi priežastys išsamiai išdėstytos laikinojo reglamento 46–48 konstatuojamosiose dalyse. Atsižvelgiant į tai, kad šalis nepagrindė savo teiginio ir nepateikė jokių papildomų argumentų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti su JAV kaip galimos panašios šalies pasirinkimu susijusias išvadas, šis teiginys turi būti atmestas.

(17)

Taip pat reikia pabrėžti, kad Komisija toliau deda pastangas siekdama užmegzti bendradarbiavimą su tinkamos panašios šalies gamintojais. Komisija ne tik ėmėsi laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje nurodytų veiksmų, bet ir susisiekė su Brazilijos, Kanados, Malaizijos, Meksikos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Taivano ir Ukrainos gamintojais. Iš viso susisiekta su 46 bendrovėmis, tačiau nei viena jų nesutiko bendradarbiauti.

(18)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, patvirtinama preliminari išvada, kad normalioji vertė turėtų būti nustatoma remiantis Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis panašaus produkto kainomis, prireikus tinkamai pakoreguotomis, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelnas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 51 konstatuojamojoje dalyje.

(19)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 49–51 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė nustatoma remiantis Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis panašaus produkto – panašiausio to paties skersmens, plieno rūšies ir produkto rūšies (pvz., šalto arba karšto tempimo) produkto – kainomis, prireikus tinkamai pakoreguotomis, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelnas.

(20)

Su Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis susijusios šalių pastabos, taip pat pastabos dėl koregavimų (kaip antai prekybos lygis ir kokybės sąvoka) nagrinėjamos 45–46 konstatuojamosiose dalyse.

(21)

Viena bendrovė teigė, kad normalioji vertė galėtų būti nustatyta remiantis tuščiavidurių ruošinių iš nerūdijančio plieno importo iš ES į JAV arba Sąjungos gamintojų importo į ES kainomis. Šis teiginys nebuvo išsamiau pagrįstas. Bendrovė nepateikė argumentų, kurie įrodytų, kad toks metodas būtų tinkamesnis normaliajai vertei nustatyti nei laikinajame reglamente pateiktas metodas. Visų pirma nebuvo pagrįsta, kodėl būtų geriau apskaičiuoti normaliąją vertę remiantis tuščiavidurių ruošinių kainomis, o ne Sąjungos pramonės panašaus produkto kainomis.

(22)

Be to, nebuvo pagrįsta, kodėl turėtų būti atsižvelgta į ES eksportą į JAV. Ši alternatyva atrodo netinkama visų pirma dėl to, kad visi bendradarbiaujantys JAV gamintojai priklauso nuo importo iš ES patronuojančiųjų bendrovių, kaip nurodyta laikinojo reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje, dėl didelių JAV gamintojų perdirbimo sąnaudų (dėl šios priežasties JAV laikoma netinkama panašia šalimi) pasiūlytas metodas būtų netinkamas.

(23)

Kalbant apie eksportą iš JAV į ES, šis klausimas išsamiai išnagrinėtas laikinojo reglamento 49 konstatuojamojoje dalyje. Manoma, kad JAV eksporto kainos būtų iškreiptos dėl didelių gamybos sąnaudų ir kad tokio eksporto apimtis būtų labai ribota.

(24)

Ta pati bendrovė pasiūlė normaliąją vertę nustatyti remiantis dabartinėmis Sąjungos gamintojų tuščiavidurių ruošinių iš nerūdijančio plieno importo kainomis. Vis dėlto, tuščiavidurius ruošinius iš Indijos į ES importuojantis ES gamintojas, kaip nurodyta skunde, nebendradarbiauja dabartiniame tyrime. Be to, nė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų neimportuoja tuščiavidurių ruošinių iš kitos ES nepriklausančios šalies. Todėl pasiūlytas metodas negali būti naudojamas.

(25)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, normaliosios vertės nustatymas, kaip nurodyta laikinojo reglamento 49–51 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamas.

(26)

Viena šalis pakartojo savo teiginį, kad, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, pardavimo data reikėtų laikyti užsakymo, o ne sąskaitos faktūros datą. Kartu pateikta nuoroda į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punktą. Kaip jau paaiškinta susijusiai šaliai per 2011 m. kovo 11 d. klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, minėta nuostata konkrečiai susijusi su valiutos konvertavimu, t. y. valiutos keitimo kursu, taikomu kai dėl kainų palyginimo reikia konvertuoti valiutą. Todėl nuoroda į pirkimo užsakymų datas susijusi tik su valiutos konvertavimu atliekant teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimą ir nesusijusi su pardavimo eksportui į ES tiriamuoju laikotarpiu apyvarta ir apimtimi.

(27)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis. Todėl laikinojo reglamento 52 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(28)

Kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje, su Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis susijusios šalių pastabos, taip pat pastabos dėl koregavimų (kaip antai prekybos lygis ir kokybės suvokimas) nagrinėjamos 45–46 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Viena šalis paprieštaravo eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimo metodui, pagrįstam trimis konkrečiais parametrais (skersmuo, plieno rūšis ir produkto rūšis, pvz., šalto arba karšto tempimo produktas). Šalis teigė, kad palyginimai turėjo būti atlikti išsamiau, t. y. atsižvelgiant ir į kitus parametrus (ypač sienelės storį, ilgį ir bandymus).

(30)

Iš tiesų Komisijos tarnybos gavo informacijos, susijusios su įvairiais parametrais, įskaitant ilgį, sienelės storį ir bandymus.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas paprastai nustatomas lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su visų eksporto sandorių kainų svertiniu vidurkiu. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje reikalaujama, kad dempingas būtų apskaičiuojamas remiantis „visais eksporto į Bendriją sandoriais“, tačiau „laikantis taikytinų nuostatų dėl teisingo palyginimo“. Bendrovė nurodė vadinamąjį produkto kontrolės numerį ir jame pateiktus parametrus. Šiuo klausimu pažymėtina, kad produkto kontrolės numeris yra tyrime naudojama priemonė, kuria siekiama susisteminti ir sutvarkyti didelį kiekį labai išsamių bendrovių pateiktų duomenų. Tai pagalbinė priemonė atliekant išsamesnę produkto, priklausančio nagrinėjamojo ir panašaus produktų kategorijai, skirtingų savybių analizę. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, jis buvo pagrįstas tinkamiausiomis produkto savybėmis.

(32)

Bendrovei pateikus minėtus argumentus, Komisija savo rašte paaiškino, kad vamzdžio sienelės storis proporcingai susijęs su jo svoriu ir todėl lyginant į šią savybę buvo netiesiogiai atsižvelgta. Kitų savybių, kaip antai bandymų, poveikis palyginimui yra nežymus. Pavyzdžiui, beveik visiems nagrinėjamiesiems produktams taikomos standartinės bandymų programos.

(33)

Reikia pabrėžti, kad, priešingai nei teigė minėta šalis, Komisija atsižvelgė į visą informaciją. Vis dėlto įprasta, kad kai kurie produkto kontrolės numeryje pateikti parametrai yra mažiau svarbūs ir kad konkretūs parametrai labiau nei kiti tinka teisingam palyginimui pagrįsti. Atliekant palyginimą neatmesti jokių rūšių vamzdžiai, nei dėl jų fizinių skirtumų, nei dėl kitų priežasčių, ir nebuvo sukurta jokia nauja produkto rūšis. Priešingai, į palyginimą įtraukti visi pardavimai, neatsižvelgiant į vamzdžio skersmenį ar ilgį.

(34)

Bendrovė taip pat pareiškė, kad dėl Komisijos naudoto metodo ji negalėjo paprašyti fizinių savybių koregavimo. Šis teiginys ir vėl buvo pagrįstas faktu, kad Komisija atliko palyginimą remdamasi trimis, o ne daugiau parametrų, ir jau buvo išnagrinėtas 31 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Kiek tai susiję su tos pačios šalies iškeltu klausimu dėl palyginimo procedūros aspektų, pažymėtina, kad bendrovė turėjo visas galimybes pateikti pastabų dėl su jos individualiu atveju susijusių skaičiavimų. Išsamūs šių skaičiavimų duomenys buvo atskleisti laikinojo reglamento paskelbimo dieną. 2011 m. liepos 11 d. rašte bendrovė pateikė pastabų dėl lyginant naudotų parametrų, prašydama pateikti papildomų paaiškinimų. Komisijos tarnybos į šį prašymą atsakė 2011 m. liepos 19 d. Bendrovė savo argumentus pakartojo 2011 m. liepos 29 d. rašte. Bendrovė prieštaravo dėl palyginimui naudoto pagrindo, keliskart pakartodama, kad tokie parametrai, kaip antai sienelės storis, ilgis arba bandymai turėjo įtakos kainoms. Kaip nurodyta pirmiau, Komisija pripažįsta, kad šie parametrai turėjo tam tikro poveikio kainoms. Vis dėlto, manyta, kad tikslingiau skaičiavimus grįsti trimis svarbiausiais parametrais, kadangi tokiu būdu užtikrinamas geriausias palyginimas ir taip pat suteikiama galimybė nustatyti visiems eksporto sandoriams tinkamus pardavimus.

(36)

Bendrovė teigė, kad negalėjo pateikti koregavimo prašymo. Šis argumentas turi būti atmestas. Prašymus buvo galima teikti viso tyrimo metu, ypač atskleidus preliminarias išvadas, kai bendrovė buvo visapusiškai informuota apie visus skaičiavimų duomenis.

(37)

Viena šalis teigė, kad mažesnio skersmens produktų gamybos sąnaudų prilyginimas didesnio skersmens produktų sąnaudoms neatspindi faktinių sąnaudų, kadangi didesnio skersmens produktų sąnaudos buvo daug didesnės. Vis dėlto, šalis nepateikė jokių alternatyvių sprendimų ir nepagrindė savo teiginio. Todėl kadangi nebuvo pateiktas joks alternatyvus metodas, taikytas metodas laikomas labiausiai pagrįstu.

(38)

Viena bendrovė teigė, kad koregavimų skaičius (tai, kad Komisija rėmėsi trimis parametrais, o ne daugiau, kokybės sąvokos ir prekybos lygio koregavimai) rodo, jog sunku palyginti Sąjungos gamintojų produktus su iš KLR importuotais produktais. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad institucijų atliekami koregavimai yra neatskiriama bet kokio dempingo apskaičiavimo dalis. Šie koregavimai numatyti pagrindiniame reglamente ir todėl jie nekelia abejonių dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto palyginamumo. Iš tikrųjų didelis tapatumo lygis patvirtina, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas yra visiškai palyginami.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 53 ir 54 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(40)

Viena šalis teigė, kad dėl didelio nikelio kainos svyravimo dempingo skirtumas turėtų būti apskaičiuotas remiantis ketvirčio duomenimis. Pažymima, kad šiuo atveju eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimas nėra kainų ir sąnaudų, o tik vidutinių svertinių pardavimo kainų palyginimas (normalioji vertė nustatyta remiantis ES pramonės pardavimo kainomis). Be to, nikelio kainos padidėjo išaugus pasaulio rinkos kainoms ir todėl tai nebuvo tik KLR būdingas reiškinys. Nustatyta, kad kainos didėjo daugiausia tris TL mėnesius, o nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas visu TL. Be to, žaliavų kainų pokyčiai turi būti laikomi įprasta įmonių veiklos dalimi. Padidėjusios nikelio kainos turėtų daryti tą patį poveikį tiek Sąjungos, tiek KLR gamintojams, kadangi nikelio kainos nustatomos Londono metalų biržoje. Visi skirtumai atsirastų dėl žaliavų kainų iškraipymų KLR ir todėl į juos neturėtų būti atsižvelgiama atliekant skaičiavimus. Todėl šis teiginys turi būti atmestas, o palyginimas turi būti pagrįstas metinėmis vidutinėmis KLR eksporto kainomis ir metinėmis vidutinėmis ES kainomis, tinkamai pakoreguotomis, kad būtų įtrauktas pagrįstas pelno dydis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(41)

Vienas Kinijos gamintojas pagrįstai pareiškė, kad skaičiuojant jo individualų dempingo skirtumą koregavimai buvo atlikti netiksliai. Komisija sutiko su šiuo teiginiu ir iš naujo perskaičiavusi nustatė 83,7 % dempingo skirtumą. Išskyrus šį pakeitimą laikinojo reglamento 55–61 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos. Patikslinti dempingo skirtumai yra:

(42)

Po pirminio faktų atskleidimo nebuvo gauta pareiškimų, susijusių su Sąjungos pramonės apibrėžtimi ir atrinktų Sąjungos gamintojų reprezentatyvumu. Todėl laikinojo reglamento 62–63 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(43)

Nebuvo gauta pareiškimų, susijusių su suvartojimu Sąjungoje. Todėl laikinojo reglamento 64–66 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Suinteresuotosios šalys nepateikė pareiškimų dėl preliminarių išvadų, susijusių su importo dempingo kaina apimtimi, rinkos dalimi ir kainų raida. Todėl laikinojo reglamento 67–69 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(45)

Kalbant apie priverstinio kainų mažinimo dėl importo iš KLR skaičiavimą, tiek KLR eksportuojantys gamintojai, tiek Sąjungos pramonė paprašė papildomos informacijos apie metodą, taikytą nustatant tam tikrus koregavimus (kaip antai, sąnaudos po importo, prekybos lygis ir kokybės sąvoka rinkoje), kurie buvo panaudoti skaičiavime. Komisija atsižvelgė į šiuos prašymus ir atskleidė, kaip buvo nustatyti minėti koregavimai, tuo pat metu užtikrindama, kad laikomasi konfidencialumo taisyklių.

(46)

Po KLR gamintojo pateiktų pastabų priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas buvo truputį pakoreguotas, nes pradiniame skaičiavime koreguojant prekybos lygį taip pat įtraukta dalis po importo patirtų sąnaudų, nors į tai jau buvo atsižvelgta atskirai koreguojant visas po importo patirtas sąnaudas. Pakoregavus padarytas pakeitimas buvo mažesnis nei vienas procentinis punktas, palyginti su pradiniu etapu, ir buvo susijęs su priverstinio kainų mažinimo skirtumu ir žalos pašalinimo lygiu (dėl žalos pašalinimo lygio peržiūros žr. 82 ir 83 konstatuojamąsias dalis).

(47)

Išskyrus minėtus pakeitimus, kadangi nebuvo gauta jokių pastabų, laikinojo reglamento 70 ir 71 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai teigė, kad atliekant žalos analizę nereikėtų atsižvelgti į kai kuriuos rodiklius. Jie teigė, kad gamybos apimtis ir pajėgumų naudojimas sumažėjo tiek, kiek sumažėjo Sąjungos suvartojimas, ir tvirtino, kad dėl šios priežasties į minėtus rodiklius neturėtų būti atsižvelgiama analizuojant materialinę žalą. Panašus argumentas pateiktas dėl Sąjungos pardavimo apimties sumažėjimo, kuris tariamai taip pat buvo tokio paties lygio kaip vartojimo sumažėjimas.

(49)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį atliekant žalos analizę reikėtų ištirti „visus svarbius pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius“. Kalbant apie bet kurio kito, išskyrus importą dempingo kaina, veiksnio galimą poveikį, galėjusį turėti įtakos patirtai žalai, šis klausimas išnagrinėtas F skyriuje (Priežastinis ryšys), visų pirma punkte apie visų kitų veiksnių poveikį (žr. 59–69 konstatuojamąsias dalis).

(50)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 72–89 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 90–92 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(52)

Kai kurios šalys dar kartą pakartojo pradiniu etapu pateiktus teiginius, kad didelę materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, dalį nulėmė kiti nei importas dempingo kaina veiksniai.

(53)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai visų pirma tvirtino, kad pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimą daugiausia nulėmė dėl ekonominės krizės sumažėjusi paklausa, o ne importas iš KLR dempingo kaina. Jie taip pat teigė, kad palyginamas importo iš KLR kainų ir Sąjungos pramonės kainų sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu (atitinkamai 9 % ir 8 %) irgi rodo, kad Sąjungos pramonės kainos mažėjo tik dėl sumažėjusios rinkos paklausos, o ne dėl importo dempingo kaina poveikio.

(54)

Visų pirma, reikėtų pažymėti, kad laikinojo reglamento 103–106 konstatuojamosiose dalyse pripažinta, kad ekonomikos nuosmukis ir dėl to sumažėjusi paklausa turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai ir kad tai galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Vis dėlto tai nesumažina žalingo poveikio, kurį darė importas iš KLR maža dempingo kaina; tokio importo užimama rinkos dalis Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo.

(55)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 104 ir 105 konstatuojamosiose dalyse, importo dempingo kaina poveikis iš tikrųjų yra daug didesnis mažėjančios paklausos laikotarpiu nei didelio ekonomikos augimo metais. Atrodo, kad dėl importo iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Be to, priverstinis kainų mažinimas TL svyravo nuo 21 % iki 32 %, o importas iš Kinijos dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu gauto didelio 7,9 procentinių punktų pelno sudarė daugiau nei 18 % Sąjungos rinkos dalies. Todėl dėl importo iš KLR daromo aiškaus spaudimo kainoms, kuris sutrukdė Sąjungos gamintojams padengti išlaidas (jau nekalbant apie pelningas kainas), taip pat dėl padidėjusios tokio importo apimties ir užimtos rinkos dalies Sąjungos gamintojai negalėjo didinti gamybos apimties, pajėgumų naudojimo ir pardavimo apimties, ypač vartojimo produktų, daugiausia parduodamų tarpininkaujant platintojams, srityje.

(56)

Antra, daryti išvadas remiantis tik atrinktais žalos rodikliais, kaip antai pardavimo apimtis ir rinkos dalis, arba tik pardavimo kainomis šiuo atveju iškreiptų analizę. Pavyzdžiui, pardavimo apimtis ir rinkos dalis mažėjo tuo pačiu metu, inter alia, smarkiai mažėjant pelningumui; tai daugiausia nulėmė importo dempingo kaina spaudimas kainoms. Kalbant konkrečiai apie rinkos dalį, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 3,6 procentinius punktus KLR importo naudai. Galiausiai, dar kartą atsižvelgiant į priverstinio kainų mažinimo lygį ir importo iš KLR apimties didėjimo lygį (tiek santykinį, tiek absoliutų), jokiu būdu negalima daryti išvados, kad Sąjungos gamintojų kainų mažėjimas nebuvo susijęs su dempingo kaina importuotų produktų kainų lygiais.

(57)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, importo dempingo kaina ir nustatytos materialinės žalos priežastinis ryšys patvirtinamas, remiantis egzistuojančiu dideliu importo iš KLR kiekiu ir jo daromu spaudimu Sąjungos pramonės kainoms.

(58)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 94–96 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(59)

Kalbant apie importo iš kitos trečiosios šalies į Sąjungą poveikį, kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai teigė, kad 1,0 procentinio punkto iš 3,6 procentinių punktų Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimą nulėmė importas iš Japonijos ir Indijos. Tačiau iš tikrųjų padidėjo importo iš KLR rinkos dalis, o tai neigiamai paveikė importą iš kitų dviejų šalių ir Sąjungos pramonę. KLR rinkos dalies padidėjimas 7,9 procentiniais punktais gali būti padalintas į 3,6 procentinius punktus, kuriais sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, ir 4,3 procentinius punktus, kuriais sumažėjo importo iš kitų šalių rinkos dalis.

(60)

Tie patys KLR eksportuojantys gamintojai teigė, kad vidutinės importo iš kai kurių kitų atrinktų trečiųjų šalių, ypač Ukrainos, Indijos ir JAV, kainos taip pat labai sumažėjo, o tai galėjo padaryti žalą Sąjungos pramonei. Dėl to pažymima, kad apskritai vidutinė importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu iš tikrųjų padidėjo 34 % Kaip nurodyta laikinojo reglamento 100 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės importo iš JAV kainos buvo daug didesnės nei kainos Sąjungos rinkoje. Taip pat toje pačioje konstatuojamojoje dalyje pabrėžta, kad Ukrainos rinkos dalis sumažėjo, o Amerikos ir Indijos rinkos dalys iš esmės nepakito. Vis dėlto, remiantis Eurostato duomenimis apie minėtą importą, negalima daryti išvados, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, ir dėl to paneigti importo iš KLR dempingo kaina ir žalos priežastinį ryšį.

(61)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 97–102 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(62)

Kalbant apie ekonomikos nuosmukio poveikį, priežastys, dėl kurių šis nuosmukis negali būti laikomas priežastinį ryšį nutraukusiu veiksniu, nagrinėjamos 52–58 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi jokiose pateiktose pastabose nebuvo tvirtinama priešingai, laikinojo reglamento 103–106 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(63)

Kalbant apie Sąjungos pramonės eksportą, kadangi jokių pastabų, susijusių su laikinojo reglamento 107 ir 108 konstatuojamųjų dalių išvadomis negauta, tos išvados patvirtinamos.

(64)

Keli KLR eksportuojantys gamintojai teigė, kad didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumo sumažėjimui padarė laikinojo reglamento 109 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 18 % vieneto gamybos sąnaudų padidėjimas, o ne importas dempingo kaina ir paprašė išsamiau išnagrinėti minėto vieneto sąnaudų padidėjimo poveikį.

(65)

Komisija išnagrinėjo šį klausimą ir nustatė, kad vieneto gamybos sąnaudos galėjo padidėti dėl didesnių gamybos sąnaudų, kurias nulėmė aukštesnės žaliavų kainos, ir pastovių sąnaudų, kaip antai tiesioginės darbo jėgos, nusidėvėjimo, gamybos pridėtinių išlaidų bei pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) sąnaudų ir taip pat dėl staigaus gamybos sumažėjimo.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kad žaliavų kainų svyravimas daugiausia priklauso nuo Sąjungos pramonės kainų nustatymo mechanizmo – vadinamasis papildomas lydinio mokestis kainas tiesiogiai susieja su svarbiausių žaliavų, kaip antai nikelis, molibdenas ir chromas kainomis – nėra tikėtina, kad tokio svyravimo poveikis pelningumui būtų didelis. Tačiau kiti veiksniai, susiję su nepakankama gamybos ir pardavimo apimtimi, turėjo tiesioginį poveikį pelningumo lygiui. Kadangi Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis būtų daug didesnė, jei nebūtų importo dempingo kaina, negalima daryti išvados, kad padidėjusios vieneto gamybos sąnaudos, o ne importas dempingo kaina yra svarbiausias žalą sukėlęs veiksnys, nes tai neatsiejamai susiję su padidėjusia importo dempingo kaina apimtimi.

(67)

Kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės nesugebėjimas restruktūrizuotis nepaisant mažėjančio vartojimo galėjo būti svarbus veiksnys, sukėlęs nustatytą žalą.

(68)

Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Sąjungos pramonė susidūrė ne tik su mažėjančiu vartojimu bet ir su importo dempingo kaina poveikiu mažėjančio vartojimo laikotarpiu. Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonė: i) išlaikė savo gamybos pajėgumus, tikėdamasi laikino krizės pobūdžio ir būsimo atsigavimo, tačiau dėl didėjančios importo iš KLR neįprastai mažomis dempingo kainomis apimties negalima tikėtis, kad galės juos pritaikyti, ii) toliau vystė savo produktų asortimentą, daugiau dėmesio skirdama didesnės vertės specializuotiems produktams, kurių rinkoje KLR konkurencija nėra tokia didelė, iii) nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo jėgą sumažino 8 %, vieno darbuotojo vidutines darbo sąnaudas – 2 % (krizės laikotarpiu, t. y. 2008 m.–TL šie rodikliai būtų atitinkamai 19 ir 11 procentinių punktų). Visi šie faktai rodo, kad siekdama sumažinti neigiamą patirtos žalos poveikį Sąjungos pramonė labai aktyviai ėmėsi veiksmų. Tačiau minėtų veiksmų nepakako importo dempingo kaina padarytai žalai neutralizuoti nedidelės paklausos laikotarpiu.

(69)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 109 ir 110 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(70)

Nė vienu suinteresuotųjų šalių pateiktu argumentu neįrodyta, kad dėl kitų veiksnių, išskyrus importą iš KLR dempingo kaina, poveikio nutrūktų importą dempingo kaina ir nustatytą materialinę žalą siejantis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad importas iš KLR dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(71)

Taigi laikinojo reglamento 111–113 konstatuojamosiose dalyse apibendrintos išvados dėl priežastinio ryšio patvirtinamos.

(72)

Atsižvelgdama į šalių pastabas Komisija tęsė su Sąjungos interesais susijusį tyrimą.

(73)

Nebuvo gauta jokių pastabų ar informacijos, susijusios su Sąjungos pramonės interesais. Todėl laikinojo reglamento 116–120 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(74)

Kadangi jokių pastabų dėl šio punkto negauta, laikinojo reglamento 121–123 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(75)

Nustačius laikinąsias priemones nebendradarbiavusi naudotojų bendrovė pateikė su Sąjungos interesais susijusių pastabų. Naudotojas teigė, kad antidempingo priemonių poveikis bendrovei bus didelis. Jis tvirtino, kad nerūdijančio plieno vamzdžiai yra labai svarbi keleto vartotojų grandies produktų, įskaitant to naudotojo gaminamus produktus (pvz., šilumokaičius), dalis; taip pat teigė, kad kilo papildoma tiekimo saugumo problema, nes Sąjungos gamintojai kai kada vėlavo bendrovei tiekti produktus.

(76)

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad šis naudotojas iš Kinijos perka tik 5 % nerūdijančio plieno vamzdžių ir vamzdelių, galimas poveikis tiek šios bendrovės sąnaudoms, tiek tiekimo saugumui būtų nedidelis.

(77)

Kalbant apie tariamą poveikį sąnaudoms, bendrovė nepagrindė savo teiginio faktiniais duomenimis. Be to, primenama, kad kaip nustatyta laikinojo reglamento 124 ir 125 konstatuojamosiose dalyse, poveikis vienintelio visiškai bendradarbiaujančio naudotojo sąnaudoms laikomas nereikšmingu tiek visai bendrovei, tiek padaliniui, naudojančiam nerūdijančio plieno vamzdžius.

(78)

Dėl naudotojo iškelto tiekimo saugumo klausimo, reikėtų priminti, kad be KLR yra daug kitų trečiųjų šalių, kurios importuoja į Sąjungą nerūdijančio plieno vamzdžius. Be to, kadangi Sąjungos pramonė išlieka svarbiausias produkto tiekėjas, jo tolesnis egzistavimas labai svarbus ir naudotojų pramonei.

(79)

Nors pradiniu etapu taip pat buvo manyta, kad antidempingo priemonės gali turėti didesnį poveikį tiems naudotojams, kurie naudoja didelius iš KLR importuotų vamzdžių iš nerūdijančio plieno kiekius savo vartotojų grandies produktams gaminti (žr. laikinojo reglamento 126 konstatuojamąją dalį), atsižvelgiant į tai, kad po pirminio faktų atskleidimo negauta jokių pagrįstų pareiškimų ar naujos informacijos, galima daryti išvadą, kad, nustačius antidempingo priemones, atrodo, jog Sąjungos pramonės gauta didelė nauda nusveria numatytą neigiamą poveikį tokiems naudotojams. Todėl su naudotojų interesais susijusios išvados, išdėstytos laikinojo reglamento 124–130 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos.

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta galutinė išvada, kad apskritai nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti galutinių antidempingo muitų. Todėl laikinojo reglamento 131 ir 132 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtinamos.

(81)

Skundo pateikėjai teigė, kad pradiniu etapu nustatytas 5 % tikslinis pelnas yra itin mažas ir pakartojo, kad 12 % pelno lygis būtų pagrįstas, atsižvelgiant į faktą, kad dabartinė pramonė yra imli kapitalui ir būtina nuolat gerinti techninius pajėgumus ir tobulinti inovacijas, o tai reikalauja didelių investicijų. Skundo pateikėjai teigė, kad minėtas pelningumo lygis būtinas siekiant gauti pakankamą kapitalo grąžą ir užtikrinti minėtas investicijas. Vis dėlto skundas nebuvo įtikinamai pagrįstas faktiniais skaičiais. Todėl padaryta išvada, kad 5 % pelno dydis, nustatytas pradiniu etapu, turėtų būti išlaikytas.

(82)

Kalbant apie žalos pašalinimo lygio nustatymą, kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, nežymiai pakoregavus prekybos lygį pakito priverstinio kainų mažinimo skaičiavimas ir taip pat šiek tiek pakoreguotas žalos pašalinimo lygio skaičiavimas.

(83)

Dėl minėto koregavimo buvo nežymiai patikslintas žalos pašalinimo lygis. Todėl žalos pašalinimo lygis svyruoja nuo 48,3 iki 71,9 %, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje.

(84)

Vienas KLR eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl ekonomikos krizės padarytos žalos, žalos skirtumas turėtų būti pagrįstas priverstiniu kainų mažinimu, o ne priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis, teigdamas, kad šiuo metodu buvo remtasi daugelyje antidempingo tyrimų (4). Vis dėlto visuose eksportuojančio gamintojo minėtuose tyrimuose nustatytos konkrečios su pramone ar ekonomikos sektoriumi susijusios priežastys (kaip antai monopolio sukūrimo grėsmė, esminis Sąjungos pramonės pajėgumo didėjimas brandžioje rinkoje, ilgalaikio pelno negavimas pramonėje visuotiniu mastu), kuriomis pagrįstas išimtinis šios konkrečios metodikos taikymas. Šiame tyrime tokių priežasčių nenustatyta, nes ekonomikos krizė padarė neigiamą poveikį viso pasaulio ekonomikai ir todėl negali būti laikoma būdinga tik besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančio plieno pramonei.

(85)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio dydis prilygtų mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumų pagal mažesniojo muito taisyklę. Šiuo atveju, kadangi žalos pašalinimo lygiai yra žemesni už nustatytus dempingo skirtumus, nustatant galutines priemones reikėtų remtis žalos pašalinimo lygiais.

(86)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, muito normos, išreikštos CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra:

(87)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos atitinka susijusių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant minėtą tyrimą. Tos muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems KLR kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(88)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šioms specialioms priemonėms priskiriamas galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios šio reglamento II priede nurodytus reikalavimus, pateikimas valstybių narių muitinėms. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems eksportuotojams nustatytas antidempingo muitas.

(89)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(90)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (5), nurodant visą susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(91)

Visos šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančio plieno. Be to, joms nustatytas laikotarpis pastaboms dėl galutinio faktų atskleidimo pareikšti.

(92)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo tinkamai apsvarstytos. Nebuvo jokios pastabos, kuria remiantis būtų galima pakeisti tyrimo išvadas.

(93)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visos šalies mastu taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(94)

Siekiant užtikrinti, kad naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms šio reglamento I priede, būtų taikomos vienodos sąlygos, reikėtų priimti nuostatą, kad pastarosioms bendrovėms nustatytas svertinis vidutinis muitas būtų taikomas bet kokiems naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, nes tas straipsnis netaikomas, jei buvo atlikta atranka.

(95)

Atsižvelgiant į nustatytų dempingo skirtumų dydį, taip pat į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį (šiuo reglamentu nustatytas galutinis muitas yra didesnis nei laikinuoju reglamentu nustatytas laikinasis muitas), būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatytas laikinojo antidempingo muito sumas,