kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su tam tikromis nuostatomis dėl finansų valdymo ir skirtomis tam tikroms valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms gresia tokie sunkumai

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

„77 straipsnis

Bendros tarpinių mokėjimų ir galutinio likučio mokėjimų apskaičiavimo taisyklės

1. Tarpiniai mokėjimai ir galutinio likučio mokėjimai apskaičiuojami taikant bendro finansavimo normą, nustatytą sprendime dėl atitinkamos veiksmų programos kiekvienai prioritetinei krypčiai, reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, nurodytoms pagal tą prioritetinę kryptį kiekvienoje tvirtinančios institucijos patvirtintoje išlaidų ataskaitoje.

2. Nukrypstant nuo 53 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio 4 dalies antro sakinio bei III priede nustatytų viršutinių ribų, tarpiniai mokėjimai ir galutinio likučio mokėjimai padidinami suma, atitinkančia kiekvienai prioritetinei krypčiai taikytinos bendro finansavimo normos padidinimą dešimčia procentinių punktų, bet neviršijančia 100 %, kuri turi būti taikoma reikalavimus atitinkančių išlaidų sumai, pastaruoju metu deklaruotai kiekvienoje patvirtintoje išlaidų ataskaitoje, pateiktoje laikotarpiu, kuriuo valstybė narė atitinka vieną iš šių sąlygų:

a)	finansinė parama jai teikiama pagal 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (12), arba iki to reglamento įsigaliojimo finansinę paramą jai teikia kitos euro zonos valstybės narės;

b)	vidutinės trukmės finansinė parama jai teikiama pagal 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (13);

c)	finansinė parama jai teikiama pagal Europos stabilumo mechanizmo kūrimo sutartį, šiai įsigaliojus.

3. Valstybė narė, siekianti pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata pagal 2 dalį, pateikia Komisijai prašymą raštu ne vėliau kaip 2012 m. vasario 21 d. arba per du mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė įvykdo 2 dalyje nurodytas sąlygas.

4. Pagal 3 dalį pateiktame prašyme valstybė narė pagrindžia nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo poreikį pateikdama informaciją, kuri yra būtina nustatyti:

a)	naudojantis jos makroekonominės ir fiskalinės padėties duomenimis – kad nėra išteklių nacionaliniam įnašui finansuoti;

b)	kad būtina padidinti mokėjimus, kaip nurodyta 2 dalyje, siekiant užtikrinti veiksmų programų įgyvendinimo tęstinumą;

c)	kad problemos neišsprendžiamos net jei naudojamos didžiausios III priede nustatytos bendro finansavimo normoms taikomos viršutinės ribos;

d)	kad ji atitinka vieną iš 2 dalies a, b arba c punkte nurodytų sąlygų, pateikdama nuorodą į Tarybos sprendimą arba į kitą teisės aktą, ir konkrečią datą, nuo kurios valstybei narei pradėta teikti finansinė parama.

Komisija tikrina, ar pateikta informacija pagrindžia nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą pagal 2 dalį. Komisijai suteikiamas 30 dienų nuo prašymo pateikimo laikotarpis pareikšti prieštaravimui dėl pateiktos informacijos tikslumo.

Jei Komisija nusprendžia pareikšti prieštaravimą dėl valstybės narės prašymo, naudodamasi teise priimti įgyvendinimo aktus, ji dėl to priima sprendimą, nurodydama priežastis.

Jei Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl valstybės narės prašymo pagal 3 dalį, prašymas laikomas pagrįstu.

5. Be to, valstybės narės prašyme išsamiai aprašomas numatomas 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos naudojimas ir pateikiama informacija apie papildomas priemones, numatytas siekiant sutelkti lėšas konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo sritims, be kita ko, tam tikrais atvejais iš dalies pakeičiant veiksmų programas.

6. 2 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata netaikoma po 2013 m. gruodžio 31 d. pateiktų išlaidų ataskaitų atžvilgiu.

7. Valstybei narei nustojus naudotis 2 dalyje nurodyta finansine parama, Komisija, skaičiuodama tarpinius mokėjimus ir galutinio likučio mokėjimus, neatsižvelgia į pagal tą dalį išmokėtas padidintas sumas.

Vis dėlto į tas sumas atsižvelgiama taikant 79 straipsnio 1 dalį.

8. Galimybė panaudoti taikant 2 dalį padidintus tarpinius mokėjimus kuo greičiau suteikiama vadovaujančiai institucijai ir jie naudojami tik mokėjimams įgyvendinant veiksmų programą.

9. Teikdamos strategines ataskaitas pagal 29 straipsnio 1 dalį valstybės narės teikia Komisijai tinkamą informaciją apie šio straipsnio 2 dalyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos naudojimą, iš kurios matyti, kaip padidinta paramos suma atitinkamoje valstybėje narėje buvo prisidėta skatinant konkurencingumą, ekonomikos augimą ir užimtumą. Į tą informaciją Komisija atsižvelgia rengdama 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą strateginę ataskaitą.

10. Neatsižvelgiant į 2 dalį, Sąjungos įnašas tarpiniais mokėjimais ir galutinio likučio mokėjimais neviršija valstybės finansinio įnašo ir didžiausios fondų paramos sumos kiekvienai prioritetinei krypčiai, kaip nustatyta veiksmų programą patvirtinančiame Komisijos sprendime.

11. 2–9 dalys netaikomos veiksmų programoms siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo.

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Vis dėlto toliau nurodytoms valstybėms narėms jis taikomas atgaline data: Airijai, Graikijai ir Portugalijai nuo tos dienos, kurią toms valstybėms narėms buvo suteikta finansinė parama, kaip minėta Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 77 straipsnio 2 dalyje, o Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai – nuo 2010 m. sausio 1 d.

(2) 2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas.