23.11.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/33

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1177/2011

2011 m. lapkričio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 14 dalies antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sąjungos mastu koordinuojant valstybių narių ekonominę politiką, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), turėtų būti užtikrinta atitiktis pagrindiniams kainų stabilumo, viešųjų finansų būklės bei pinigų politikos sąlygų patikimumo ir mokėjimų balanso tvarumo principams;

(2)

iš pradžių Stabilumo ir augimo paktą (toliau – SGP) sudarė 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (3), 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (4) ir 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto (5). Reglamentai (EB) Nr. 1466/97 ir (EB) Nr. 1467/97 iš dalies pakeisti atitinkamai Reglamentais (EB) Nr. 1055/2005 (6) ir (EB) Nr. 1056/2005 (7). Be to, 2005 m. kovo 20 d. buvo priimtas Tarybos pranešimas „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“ (8);

(3)	SGP grindžiamas patikimų ir tvarių valstybės finansų tikslu kaip priemone sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, kuris paremtas finansiniu stabilumu: taip siekiama Sąjungos tvaraus augimo ir užimtumo tikslų;

(4)

per pirmąjį Ekonominės ir pinigų sąjungos dešimtmetį įgyta patirtis ir padarytos klaidos rodo, kad reikia gerinti Sąjungos ekonomikos valdyseną, kuri turėtų būti grindžiama didesne politine atsakomybe už bendrai sutartas taisykles ir politiką bei tvirtesne Sąjungos lygio nacionalinės ekonominės politikos priežiūros sistema;

(5)	reikia tobulinti bendrą ekonomikos valdysenos sistemą, įskaitant geresnę biudžeto priežiūrą, atsižvelgiant į Sąjungos valstybių narių, ypač euro zonoje, aukštą ekonominės integracijos lygį;

(6)

pagerinta ekonomikos valdysenos sistema turėtų būti paremta keliomis tarpusavyje susijusiomis ir derančiomis tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo politikos kryptimis, ypač Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija, ypatingą dėmesį skiriant vidaus rinkos vystymui ir stiprinimui, tarptautinės prekybos ir konkurencingumo skatinimui, Europos semestru, skirtu didesniam ekonominės ir biudžeto politikos derinimui, veiksminga perviršinio valdžios sektoriaus deficito prevencijos ir koregavimo sistema (SGP), tvirta makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo sistema, būtinaisiais nacionalinių biudžetų sistemų reikalavimais bei didesniu finansų rinkos reguliavimu ir priežiūra, įskaitant Europos sisteminės rizikos valdybos vykdomą makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

(7)	dinamiškos vidaus rinkos sukūrimas ir jos išsaugojimas turėtų būti laikomi tinkamo ir sklandaus Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo sudėtine dalimi;

(8)	SGP ir išsami ekonomikos valdysenos sistema turėtų papildyti ir remti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Dėl įvairių aspektų tarpusavio ryšių neturėtų būti taikomos SGP nuostatų išimtys;

(9)

ekonomikos valdysena turėtų būti stiprinama aktyviau ir laiku įtraukiant Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus. Nors ir pripažindamas, kad pagal dialogo sistemą atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai yra Europos Parlamento partneriai, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali valstybei narei, kuriai Taryba skyrė sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį, rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį arba sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, pasiūlyti galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis. Valstybės narės dalyvavimas tokiame keitimesi nuomonėmis yra neprivalomas;

(10)	Komisijai turėtų tekti svarbesnis vaidmuo taikant sustiprintos priežiūros procedūrą, susijusią su kiekvienai valstybei narei būdingais vertinimu, stebėsena, vizitais vietoje, rekomendacijomis ir įspėjimais;

(11)	taikydamos šį reglamentą, Taryba ir Komisija turėtų prireikus atsižvelgti į visus svarbius veiksnius bei atitinkamų valstybių narių ekonominę ir biudžeto padėtį;

(12)	reikėtų stiprinti biudžetinės drausmės taisykles, visų pirma gerokai daugiau dėmesio skiriant skolos lygiui bei pokyčiams ir bendram tvarumui. Be to, turėtų būti sugriežtinti mechanizmai, kuriais užtikrinamas tų taisyklių laikymasis ir jų vykdymas;

(13)

įgyvendinant dabartinę perviršinio deficito procedūrą remiantis tiek deficito kriterijumi, tiek skolos kriterijumi, reikia nustatyti skaitinį lyginamąjį dydį, kuriuo atsižvelgiama į verslo ciklą, pagal kurį būtų vertinama, ar valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės.

Reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad valstybės narės, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, šio reglamento priėmimo dieną galėtų pritaikyti savo politiką atsižvelgdamos į skolos mažinimo skaitinį lyginamąjį dydį. Tai taip pat turėtų būti taikoma valstybėms narėms, kurioms taikoma Sąjungos arba Tarptautinio valiutos fondo koregavimo programa;

(14)

siekiant nustatyti, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, neturėtų užtekti vien to, kad nesilaikoma skolos mažinimo skaitinio lyginamojo dydžio, reikėtų atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Visų pirma gali užtekti įvertinti ciklo ir atsargų srautų koregavimo sudėties poveikį skolos pokyčiams, siekiant išvengti, kad remiantis skolos kriterijumi būtų nustatomas perviršinio deficito susidarymas;

(15)

kai remiantis deficito kriterijumi nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ir visais to nustatymo etapais reikia atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, nurodytus Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, jeigu valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP neviršija pamatinės vertės;

(16)	atsižvelgiant į sistemines pensijų reformas, kaip į vieną iš svarbių veiksnių, reikėtų labai rūpestingai įsitikinti, ar tos reformos didina visos pensijų sistemos ilgalaikį tvarumą nedidindamos rizikos vidutinės trukmės biudžeto būklei;

(17)

Komisijos pranešime pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį turėtų būti tinkamai atsižvelgta į nacionalinės biudžeto sistemos kokybę, nes tai labai svarbu užtikrinant fiskalinį konsolidavimą ir viešųjų finansų tvarumą. Be kita ko, turėtų būti atsižvelgta į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (9) nustatytų būtiniausių reikalavimų ir kitų sutartų pageidautinų fiskalinės drausmės reikalavimų laikymąsi;

(18)

kad būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijų ir įspėjimų ištaisyti perviršinio deficito padėtį, reikia, kad juose būtų nurodyti metiniai biudžeto tikslai, atitinkantys reikalaujamą pagal ciklą pakoreguotą fiskalinį pagerėjimą, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones. Tuo atveju 0,5 % BVP metinis lyginamasis dydis turėtų būti suprantamas kaip metinis vidurkis;

(19)	vertinant veiksmingas priemones bus naudinga, jei bus atsižvelgiama į tai, kaip laikomasi valdžios sektoriaus išlaidų tikslų ir kaip įgyvendinamos planuotos konkrečios pajamų didinimo priemonės;

(20)	vertinant, ar pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą, reikėtų ypač atsižvelgti į didelius ekonomikos nuosmukius euro zonoje arba Sąjungoje kaip visumoje, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu;

(21)	tikslinga pagerinti SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytų finansinių sankcijų taikymą, kad jos būtų reali paskata laikytis pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį pateiktų įspėjimų;

(22)	siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, kurių valiuta yra euro, laikytųsi Sąjungos fiskalinės priežiūros sistemos reikalavimų, reikėtų pagal SESV 136 straipsnį nustatyti taisyklėmis grindžiamas sankcijas, kuriomis būtų užtikrinami sąžiningi, laiku taikomi ir veiksmingi SGP laikymosi mechanizmai;

(23)	siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, šiame reglamente nurodytos baudos turėtų sudaryti kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir turėtų būti skiriamos tų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, sukurtiems stabilumo mechanizmams finansinei paramai teikti;

(24)

Reglamento (EB) Nr. 1467/97 nuorodose turėtų būti atsižvelgta į naują Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnių numeraciją ir į tai, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 (10) pakeistas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (11);

(25)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1. Šiame reglamente nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama paspartinti ir paaiškinti perviršinio deficito procedūrą. Perviršinio deficito procedūros tikslas – neleisti susidaryti perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui, o jam susidarius padėti kuo greičiau jį panaikinti tikrinant, kaip laikomasi biudžetinės drausmės pagal valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos kriterijus.

2. Šiame reglamente „dalyvaujančios valstybės narės“ – valstybės narės, kurių valiuta yra euro.“

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Pamatinę vertę viršijantis valdžios sektoriaus deficitas yra laikomas išimtiniu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnio 2 dalies a punkto antrą įtrauką, kai jis susidaro dėl neįprasto įvykio, kurio atitinkama valstybė narė negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba kai jis atsiranda dėl didelio ekonomikos nuosmukio.“;

įrašoma ši dalis:

„1a. Kai valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP) viršija pamatinę vertę, laikoma, kad jis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės pagal SESV 126 straipsnio 2 dalies b punktą, jei per pastaruosius trejus metus skirtumas, palyginti su pamatine verte, vidutiniškai mažėja viena dvidešimtąja per metus kaip lyginamasis dydis, remiantis per pastaruosius trejus metus, kurių duomenys turimi, įvykusiais pasikeitimais.

Reikalavimas pagal skolos kriterijų taip pat laikomas įvykdytu, jei Komisijos biudžeto prognozėse nurodoma, kad, kaip reikalaujama, skirtumas sumažės per trejus metus, įskaitant dvejus metus po paskutinių metų, kurių duomenys turimi. Trejų metų laikotarpiu po perviršinio deficito pataisymo laikoma, kad valstybė narė, kuriai 2011 m. lapkričio 8 d. taikoma perviršinio deficito procedūra, yra įvykdžiusi reikalavimą pagal skolos kriterijų, jei atitinkamos valstybės narės daroma pažanga siekiant laikytis reikalavimo yra pakankama atsižvelgiant į Tarybos priimtoje nuomonėje dėl jos stabilumo ar konvergencijos programos pateiktus vertinimus.

Taikant skolos santykio koregavimo lyginamąjį dydį atsižvelgiama į ciklo poveikį skolos mažinimo tempui.“;

3–7 dalys pakeičiamos taip:

„3. Rengdama pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Komisija atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, kaip nurodyta tame straipsnyje, tiek, kiek jie turi didelės įtakos vertinant, ar atitinkama valstybė narė laikosi deficito ir skolos kriterijų. Pranešime prireikus aprašomi:

a)	vidutinės trukmės ekonominės būklės pokyčiai, visų pirma potencialus augimas, įskaitant įvairių darbo našumo, kapitalo kaupimo ir bendro gamybos veiksnių produktyvumo poveikį, cikliniai pokyčiai ir privačiojo sektoriaus grynųjų santaupų pozicija;

vidutinės trukmės biudžeto būklės pokyčiai, įskaitant visų pirma koregavimo duomenis siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo, pirminio balanso lygį ir pirminių išlaidų, tiek einamųjų, tiek kapitalo išlaidų, pokyčius, politikos atsižvelgiant į perviršinių makroekonominių disbalansų prevenciją ir naikinimą įgyvendinimą, politikos pagal bendrą Sąjungos ekonomikos augimo strategiją įgyvendinimą ir bendrą valstybės finansų kokybę, visų pirma nacionalinių biudžeto sistemų veiksmingumą;

vidutinės trukmės valdžios sektoriaus skolos pozicijos pokyčiai, dinamika ir tvarumas, įskaitant visų pirma rizikos veiksnius, įskaitant skolos grąžinimo planą ir skolos valiutą, atsargų ir srautų koregavimą bei jų sudėtį, sukauptus rezervus ir kitą finansinį turtą, garantijas, ypač susijusias su finansų sektoriumi, ir visus dėl visuomenės senėjimo atsirandančius numanomus įsipareigojimus bei privačiojo sektoriaus įsiskolinimą tiek, kiek jis gali tapti neapibrėžtuoju numanomu valdžios sektoriaus įsipareigojimu;

Komisija tinkamai ir akivaizdžiai atsižvelgia į visus kitus veiksnius, kurie, atitinkamos valstybės narės nuomone, yra svarbūs siekiant visapusiškai įvertinti, ar laikomasi deficito ir skolos kriterijų, ir kuriuos valstybė narė nurodė Tarybai ir Komisijai. Šiuo atveju ypač atsižvelgiama į finansinius įnašus tarptautiniam solidarumui skatinti ir Sąjungos politikos tikslams pasiekti, susidariusią skolą dvišalės ir daugiašalės paramos tarp valstybių narių forma finansinio stabilumo užtikrinimo sąlygomis ir skolą, susijusią su finansų stabilizavimo veiksmais didelių finansinių sunkumų laikotarpiu.

4. Taryba ir Komisija atlieka visų svarbių veiksnių suderintą bendrą vertinimą, kuriame konkrečiai nurodoma, koks jų, kaip sunkinančiųjų ar švelninančiųjų veiksnių, poveikis vertinant, kaip laikomasi deficito ir (arba) skolos kriterijų. Jeigu vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal deficito kriterijų, valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę, priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo, kaip numatyta SESV 126 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, į tuos veiksnius atsižvelgiama tik jeigu visiškai įvykdomos dvi pagrindinio principo sąlygos: prieš atsižvelgiant į šiuos svarbius veiksnius valdžios sektoriaus deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinė vertė viršijama laikinai.

Tačiau į tuos veiksnius atsižvelgiama priimant sprendimą dėl perviršinio deficito susidarymo vertinant, ar laikomasi reikalavimų pagal skolos kriterijų.

5. Vertindamos, kaip laikomasi deficito ir skolos kriterijaus, ir vykdydamos kitus perviršinio deficito procedūros etapus, Taryba ir Komisija tinkamai atsižvelgia į pensijų reformų, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą, įgyvendinimą ir į grynąsias išlaidas, kurios patiriamos įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo pensijų pakopą. Visų pirma dėmesys skiriamas visos pensijų sistemos reformos aspektams, būtent tam, ar sistema skatina ilgalaikį tvarumą nedidindama pavojaus vidutinės trukmės biudžeto būklei.

6. Jei veikdama pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendžia, kad valstybėje narėje yra susidaręs perviršinis deficitas, Taryba ir Komisija kituose to SESV straipsnio procedūros etapuose atsižvelgia į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, kadangi jie daro įtaką padėčiai atitinkamoje valstybėje narėje, be kita ko, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje, visų pirma nustatydamos perviršinio deficito ištaisymo terminą ir ilgainiui tą terminą pratęsdamos. Tačiau į tuos svarbius veiksnius neatsižvelgiama priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį dėl kai kurių arba visų jos sprendimų pagal SESV 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis, panaikinimo.

7. Kai valstybėse narėse deficito perviršis, palyginti su pamatine verte, susidaro įgyvendinant pensijų sistemos reformą, kuria įvedama daugiapakopė sistema, apimanti privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą, Taryba ir Komisija, vertindamos pagal perviršinio deficito procedūrą pateiktų duomenų apie deficitą pokyčius, taip pat atsižvelgia į reformos išlaidas, jei deficitas labai neviršija lygio, kurį galima laikyti artimu pamatinei vertei, o skolos santykis neviršija pamatinės vertės su sąlyga, kad išlaikomas bendras fiskalinis tvarumas. Į grynąsias išlaidas taip pat atsižvelgiama priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį dėl kai kurių arba visų jos sprendimų pagal SESV 126 straipsnio 6–9 ir 11 dalis panaikinimo, jeigu deficitas smarkiai ir nuolat mažėdamas pasiekė pamatinei vertei artimą lygį.“

Įrašomas šis skirsnis:

„1A SKIRSNIS

DIALOGAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

2a straipsnis

1. Siekiant sustiprinti Sąjungos institucijų, ypač Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos, dialogą ir užtikrinti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės, Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali kviesti Tarybos pirmininką, Komisiją ir, prireikus, Europos Vadovų Tarybos pirmininką arba euro grupės pirmininką dalyvauti komiteto diskusijose ir aptarti SESV 126 straipsnio 6 dalimi grindžiamus Tarybos sprendimus, SESV 126 straipsnio 7 dalimi grindžiamas Tarybos rekomendacijas, SESV 126 straipsnio 9 dalimi grindžiamus įspėjimus arba SESV 126 straipsnio 11 dalimi grindžiamus Tarybos sprendimus.

Tikimasi, kad Taryba paprastai laikysis Komisijos rekomendacijų ir pasiūlymų arba viešai paaiškins savo poziciją.

Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali pasiūlyti valstybei narei, kuriai skirti tokie sprendimai, rekomendacijos ar įspėjimai, galimybę dalyvauti keičiantis nuomonėmis.

2. Taryba ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie šio reglamento taikymą.“

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Jeigu Komisija, visapusiškai atsižvelgusi į 1 dalyje nurodytą nuomonę, mano, kad yra susidaręs perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę ir pasiūlymą Tarybai pagal SESV 126 straipsnio 5 ir 6 dalis ir apie tai informuoja Europos Parlamentą.“;

b)	3 dalyje nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiama nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis;

4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„4. Pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateiktoje Tarybos rekomendacijoje nustatomas maksimalus šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių. Atsižvelgiant į padėties rimtumą, gali būti nustatomas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį turi būti imtasi veiksmingų priemonių. Tarybos rekomendacijoje taip pat nustatomas terminas, per kurį reikia ištaisyti perviršinio deficito padėtį, o ištaisymas turi būti užbaigtas per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Savo rekomendacijoje Taryba nurodo, kad, siekiant ištaisyti perviršinį deficitą per rekomendacijoje nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones.

4a. Per 4 dalyje nustatytą laikotarpį atitinkama valstybė narė Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų bei diskrecinių priemonių tiek išlaidų, tiek pajamų srityje tikslai, atitinkantys Tarybos rekomendaciją, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi, ir šiems tikslams pasiekti numatytų priemonių pobūdį. Valstybė narė ataskaitą skelbia viešai.

5. Jei vadovaujantis pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį pateikta rekomendacija imamasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją. Patikslintoje rekomendacijoje, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai visų pirma gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, remdamasi savo rekomendacijoje pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam euro zonos arba Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą rekomendaciją pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.“

4 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Taryba sprendimą pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį viešai paskelbti savo rekomendacijas, kuriose nustatyta, kad nebuvo imtasi veiksmingų priemonių, priima iš karto pasibaigus laikotarpiui, nustatytam pagal šio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

2. Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos rekomendacijas, pateiktas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 3 straipsnio 4a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu, bei kitais atitinkamos valstybės narės Vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais.

Kai pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį Taryba nustato, kad atitinkama valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių, ji pateikia atitinkamą ataskaitą Europos Vadovų Tarybai.“

5 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Visi Tarybos sprendimai įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, priimami per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį priėmė sprendimą, kad nebuvo imtasi jokių veiksmingų priemonių. Įspėjime Taryba nurodo, kad, siekiant užtikrinti perviršinio deficito ištaisymą per įspėjime nustatytą terminą, valstybė narė turi pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiamas įspėjimas, atitinka minimalų metinį pagal ciklą pakoreguoto balanso pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP, atmetus vienkartines ir laikinąsias priemones. Taryba taip pat nurodo priemones, kurios padėtų pasiekti tuos tikslus.

1a. Gavusi Tarybos įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, atitinkama valstybė narė Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi atsižvelgiant į tą įspėjimą. Ataskaitoje nurodomi valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų bei diskrecinių priemonių tiek išlaidų, tiek pajamų srityje tikslai, taip pat informacija apie priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į konkrečias Tarybos rekomendacijas, kad prireikus Taryba galėtų priimti sprendimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 2 dalį. Valstybė narė ataskaitą skelbia viešai.

2. Jei vadovaujantis įspėjimu pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, imamasi veiksmingų priemonių, o priėmus tą įspėjimą kyla netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį priimti patikslintą įspėjimą. Patikslintame įspėjime, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus svarbius veiksnius, perviršinio deficito padėties ištaisymo terminas paprastai visų pirma gali būti pratęstas dar vieneriems metams. Taryba įvertina, ar yra netikėtų nepalankių ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams, remdamasi savo įspėjime pateiktomis ekonominėmis prognozėmis. Esant dideliam euro zonos arba Sąjungos kaip visumos ekonominiam nuosmukiui, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, nuspręsti priimti patikslintą įspėjimą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu.“

6–8 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

1. Spręsdama, ar buvo imtasi veiksmingų priemonių atsižvelgiant į jos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, Taryba vadovaujasi atitinkamos valstybės narės pagal šio reglamento 5 straipsnio 1a dalį pateikta ataskaita ir jos įgyvendinimu bei kitais atitinkamos valstybės narės Vyriausybės viešai paskelbtais sprendimais. Atsižvelgiama į Komisijos pagal šio reglamento 10a straipsnį atlikto priežiūros vizito rezultatus.

2. Jei įvykdytos sąlygos taikyti SESV 126 straipsnio 11 dalį, Taryba taiko tame straipsnyje numatytas sankcijas. Visi tokie sprendimai priimami ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį nusprendžia įspėti atitinkamą dalyvaujančią valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių.

7 straipsnis

Jei dalyvaujanti valstybė narė nesiima priemonių laikydamasi vėlesnių Tarybos aktų pagal SESV 126 straipsnio 7 ir 9 dalis, Tarybos sprendimas pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį nustatyti sankcijas paprastai priimamas per šešiolika mėnesių nuo Reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Jei taikomos šio reglamento 3 straipsnio 5 dalis arba 5 straipsnio 2 dalis, atitinkamai keičiamas šešiolikos mėnesių terminas. Apgalvotai suplanuoto deficito atveju, jei Taryba nusprendžia, kad jis yra perviršinis, taikoma pagreitinta procedūra.

8 straipsnis

Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį dėl sankcijų sugriežtinimo priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų. Visi Tarybos sprendimai pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį panaikinti kai kuriuos ar visus savo sprendimus priimami kuo greičiau, bet kiekvienu atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Reglamente (EB) Nr. 479/2009 nustatytų ataskaitų pateikimo datų.“

8.	9 straipsnio 3 dalyje nuoroda į 6 straipsnį pakeičiama nuoroda į 6 straipsnio 2 dalį.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies įžanginiai žodžiai pakeičiami taip: „1. Taryba ir Komisija nuolat stebi, kaip įgyvendinamos priemonės, kurių:“;

b)	3 dalyje nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 3605/93 pakeičiama nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 479/2009.

10.

Įrašomas šis straipsnis:

„10a straipsnis

1. Atsižvelgdama į šio reglamento tikslus, Komisija užtikrina nuolatinį dialogą su valstybių narių institucijomis. Tuo tikslu Komisija visų pirma vykdo vizitus, skirtus įvertinti faktinę ekonominę padėtį valstybėje narėje ir nustatyti riziką ar sunkumus, su kuriais susiduriama siekiant šio reglamento tikslų.

2. Valstybėms narėms, kurioms pateiktos rekomendacijos ir įspėjimai vadovaujantis sprendimu pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį ir sprendimais pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį, stebėsenos vietoje tikslais gali būti taikoma sugriežtinta priežiūra. Atitinkamos valstybės narės suteikia visą informaciją, būtiną vizitui parengti ir atlikti.

3. Komisija atliekant priežiūros vizitus valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, arba 2006 m. kovo 16 d. Europos centrinio banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų Sutartyje, nustatančioje valiutos kurso mechanizmo veikimo būdus ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape (12) (VKM II), dalyvaujančioje valstybėje narėje prireikus gali pakviesti dalyvauti Europos Centrinio Banko atstovus.

4. Komisija pateikia Tarybai 2 dalyje nurodyto vizito rezultatų ataskaitą ir gali nuspręsti savo išvadas paskelbti viešai.

5. Rengdama 2 dalyje nurodytas priežiūros misijas Komisija savo preliminarias išvadas perduoda atitinkamoms valstybėms narėms, kad jos pateiktų pastabas.

11.

11 ir 12 straipsniai pakeičiami taip:

„11 straipsnis

Jeigu Taryba pagal SESV 126 straipsnio 11 dalį nusprendžia dalyvaujančiai valstybei narei nustatyti sankcijas, ji paprastai pareikalauja sumokėti baudą. Taryba gali nuspręsti skirti ne tik tokią baudą, bet ir taikyti kitas SESV 126 straipsnio 11 dalyje numatytas priemones.

12 straipsnis

1. Baudos sumą sudaro 0,2 % BVP dydžio pastovi sudedamoji dalis ir kintama sudedamoji dalis. Kintama sudedamoji dalis lygi vienai dešimtajai skirtumo tarp praėjusių metų balanso, išreikšto BVP procentiniu dydžiu, ir valdžios sektoriaus balanso pamatinės vertės arba, jeigu biudžetinės drausmės nesilaikoma pagal skolos kriterijų, valdžios sektoriaus balanso, išreikšto BVP procentiniu dydžiu, kuris turėjo būti pasiektas tais metais pagal įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį, absoliučios vertės.

2. Kiekvienais vėlesniais po baudos nustatymo metų metais iki tol, kol bus panaikintas sprendimas dėl perviršinio deficito, Taryba įvertina, ar atitinkama dalyvaujanti valstybė narė ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į Tarybos įspėjimą, pateiktą pagal SESV 126 straipsnio 9 dalį. Šiame metiniame įvertinime Taryba, vadovaudamasi SESV 126 straipsnio 11 dalimi, nusprendžia sugriežtinti sankcijas, nebent atitinkama dalyvaujanti valstybė narė būtų atsižvelgusi į Tarybos įspėjimą. Jeigu Taryba nusprendžia skirti papildomą baudą, ji apskaičiuojama taip pat, kaip 1 dalyje nurodyta baudos kintama sudedamoji dalis.

3. Bet kuri 1 ir 2 dalyse nurodyta bauda neturi viršyti 0,5 % BVP.“

12.	13 straipsnis išbraukiamas, o nuoroda į jį 15 straipsnyje pakeičiama nuoroda į 12 straipsnį.

13.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

12 straipsnyje nurodytos baudos sudaro kitas įplaukas, kaip nurodyta SESV 311 straipsnyje, ir skiriamos Europos finansinio stabilumo fondui. Dalyvaujančioms valstybėms narėms sukūrus kitą stabilumo mechanizmą finansinei paramai teikti, siekiant užtikrinti euro zonos kaip visumos stabilumą, tų baudų sumos skiriamos tam mechanizmui.“

14.

Įrašomas šis straipsnis:

„17a straipsnis

1. Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Toje ataskaitoje, inter alia, vertinama:

a)	šio reglamento veiksmingumas;

b)	pažanga, padaryta siekiant užtikrinti glaudesnį valstybių narių ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją laikantis SESV.

2. Jei tikslinga, kartu su 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

3. Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.“

15.	Visame Reglamente (EB) 1467/97 nuorodos į Sutarties 104 straipsnį pakeičiamos nuorodomis į SESV 126 straipsnį.

16.	Priedo 2 punkto I skiltyje nuorodos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalis pakeičiamos nuorodomis į Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 3 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1) 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 150, 2011 5 20, p. 1.

(3) OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(4) OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

(5) OL C 236, 1997 8 2, p. 1.

(6) 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 174, 2005 7 7, p. 1).

(7) 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1056/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 174, 2005 7 7, p. 5).

(8) Žr. dokumentą 7423/05 http://www.consilium.europa.eu/documents.aspx?lang=lt.

(9) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 41.

(10) 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 332, 1993 12 31, p. 7).

(11) OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

(12) OL C 73, 2006 3 25, p. 21.“