26.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/45

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2011

2011 m. gegužės 25 d.

kuriuo dėl Bendrijos tikslo mažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą tarp Gallus gallus rūšies vištų dedeklių įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 200/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 13 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslas – užtikrinti, kad siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų būtų imtasi priemonių, skirtų šiems sukėlėjams aptikti ir kontroliuoti visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ypač pirminės gamybos etape.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad turi būti nustatyti Sąjungos tikslai mažinti šio reglamento I priede išvardytų visuomenės sveikatai pavojingų zoonozių ir zoonozių sukėlėjų paplitimą šiame priede išvardytų gyvūnų populiacijose. Šiuo reglamentu taip pat nustatomi tam tikri reikalavimai, kurių turi būti laikomasi siekiant šių tikslų. Šis sumažinimas yra svarbus, atsižvelgiant į tai, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 užsikrėtusiems pulkams turi būti taikomos griežtos priemonės. Visų pirma nenustatytos sveikatos būklės paukščių, kurie, kaip įtariama, buvo arba yra užsikrėtę salmonelėmis, pulkų kiaušiniai gali būti skirti vartoti žmonėms tik tada, kai yra apdoroti taip, kad, laikantis Sąjungos maisto higienos teisės aktų, būtų garantuotai pašalinti visi visuomenės sveikatai pavojingi salmonelių serotipai.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 I priede nurodyti visi visuomenės sveikatai svarbūs Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkuose paplitę salmonelių serotipai. Vartotojai gali užsikrėsti salmonelėmis vartodami tokių vištų dedeklių pulkų kiaušinius. Taigi sumažinus salmonelių paplitimą vištų dedeklių pulkuose šis zoonozių sukėlėjas, keliantis rimtą pavojų visuomenės sveikatai, bus geriau kontroliuojamas kiaušiniuose.

(4)

2006 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1168/2006, įgyvendinančiu Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo sumažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą Gallus gallus rūšies dedeklėse vištose ir iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1003/2005 (2), nustatytas Sąjungos tikslas sumažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium paplitimą tarp suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių. Sąjungos tikslas kiekvienai šaliai – užsikrėtusių suaugusių vištų dedeklių pulkų skaičių kasmet sumažinti bent 10–40 %, priklausomai nuo paplitimo ankstesniais metais. Arba jų skaičių maksimaliai sumažinti iki 2 % arba daugiau.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad nustatant Sąjungos tikslą reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant esamas nacionalines priemones, ir į informaciją, perduotą Komisijai arba Europos maisto saugos tarnybai (EMST) pagal galiojančius Sąjungos reikalavimus, visų pirma pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančią Tarybos direktyvą 92/117/EEB (3), ypač į jos 5 straipsnį.

(6)

Iš Bendrijos zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir dėl maisto kylančių protrūkių tendencijų ir šaltinių Europos Sąjungoje 2008 m. suvestinės (4) matyti, kad Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium yra dažniausiai su žmonių ligomis siejami serotipai. 2008 m. S. enteritidis sukeltų žmonių ligų skaičius gerokai sumažėjo, o S. typhimurium sukeltų žmonių ligų skaičius padidėjo. Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 reikalavimais, dėl nuolatinio Sąjungos tikslo Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkams nustatymo buvo konsultuojamasi su EMST.

(7)

2010 m. kovo 10 d. Komisijos prašymu mokslininkų grupė biologinio pavojaus klausimais parengė mokslinę nuomonę dėl naujo tikslo mažinti salmonelių paplitimą tarp Gallus gallus vištų dedeklių nustatymo kiekybinio poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (5). Ataskaitoje padaryta išvada, kad Salmonella enteritidis – lengviausiai vertikaliai tarp naminių paukščių plintantis zoonozes sukeliantis salmonelių serotipas. Be to, joje padaryta išvada, kad dėl vištoms dedeklėms taikomų Sąjungos kontrolės priemonių pagerėjo produkcinių paukščių populiacijų salmonelių infekcijų kontrolė ir sumažėjo dėl naminių paukščių žmonių sveikatai kylančių pavojų.

(8)

Monofazinės Salmonella typhimurium padermės greitai tapo vienu iš dažniausiai pasitaikančių salmonelių serotipų, aptinkamu keliose gyvūnų rūšyse ir klinikiniuose iš žmogaus išskirtuose izoliatuose. Mokslinėje nuomonėje dėl į Salmonella typhimurium panašių padermių pavojaus žmonių sveikatai stebėsenos ir vertinimo (6), kurią 2010 m. rugsėjo 22 d. patvirtino EMST Mokslinė biologinių pavojų grupė, teigiama, kad monofazinės Salmonella typhimurium padermės, kurių antigeninė formulė 1,4,[5],12:i:-, laikomos Salmonella typhimurium variantais ir jos visuomenės sveikatai kelia pavojų, palyginamą su kitų Salmonella typhimurium padermių keliamu pavojumi.

(9)

Todėl siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo ir siekiant užtikrinti, kad Salmonella typhimurium apimtų monofazines padermes, kurių antigeninė formulė 1,4,[5],12:i:-, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 ir 2010 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 200/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 nuostatos dėl Europos Sąjungos tikslo mažinti salmonelių serotipų paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose (7).

(10)

Atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 22 d. mokslinę nuomonę ir manant, kad patvirtinus nacionalines kontrolės programas salmonelių paplitimo pulkuose tendencijoms įvertinti reikia daugiau laiko, tikslinga laikytis Bendrijos tikslo mažinti salmonelių paplitimą suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkuose, panašaus į nustatytąjį Reglamentu (EB) Nr. 1168/2006.

(11)

Norint įsitikinti, kad siekiant Sąjungos tikslo daroma pažanga, būtina numatyti pakartotinį mėginių ėmimą iš suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkų.

(12)

Šio reglamento priede numatyti techniniai pakeitimai tiesiogiai taikomi ir suderinti valstybėse narėse, todėl pagal šį reglamentą galimi nacionalinių kontrolės programų pakeitimai gali būti daromi be pakartotinio Komisijos pritarimo.

(13)

2011 m. Sąjungos tikslui, taikomam suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkams, pasiekti skirtos nacionalinės kontrolės programos buvo pateiktos bendram Sąjungos finansavimui gauti pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (8). Šios programos buvo pagrįstos Reglamentu (EB) Nr. 1168/2006 ir patvirtintos pagal 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimą 2010/712/ES, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2011 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatoma Europos Sąjungos finansinė parama (9).

(14)

Reglamentas (EB) Nr. 1168/2006 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu. Reglamento (EB) Nr. 1168/2006 priedo techninėmis nuostatomis siekiama tokių pačių rezultatų, kaip ir šio reglamento priede. Todėl valstybės narės turėtų galėti pastarąjį reglamentą taikyti iš karto be pereinamojo laikotarpio.

(15)

Šiame reglamente pateiktos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

1.   Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos tikslas – mažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium paplitimą tarp suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių (toliau – Sąjungos tikslas) – yra:

a)

užsikrėtusių suaugusių vištų dedeklių pulkų skaičių kasmet sumažinti ne mažiau kaip:

i)

10 %, jei ankstesniais metais paplitimas buvo mažesnis nei 10 %;

ii)

20 %, jei ankstesniais metais paplitimas buvo didesnis nei ar lygus 10 % ir mažesnis nei 20 %;

iii)

30 %, jei ankstesniais metais paplitimas buvo didesnis nei ar lygus 10 % ir mažesnis nei 40 %;

iv)

40 %, jei ankstesniais metais paplitimas buvo didesnis nei ar lygus 40 %,

arba

b)

užsikrėtusių suaugusių vištų dedeklių pulkų skaičių sumažinti bent iki 2 % ar daugiau, tačiau valstybėse narėse, kuriose yra mažiau nei 50 suaugusių vištų dedeklių pulkų, gali likti ne daugiau kaip vienas užsikrėtęs suaugęs pulkas.

Sąjungos tikslas pasiekiamas kasmet remiantis ankstesnių metų stebėsenos duomenimis. Nustatant 2011 m. tikslą, remiamasi 2010 m. rezultatais, pagrįstais pagal Reglamento (EB) Nr. 1168/2006 1 straipsnį vykdytos stebėsenos duomenimis.

Į Sąjungos tikslą įtraukiami monofazinių Salmonella typhimurium padermių serotipai, kurių antigeninė formulė 1,4,[5],12:i:-.

2.   Tyrimo sistema, kuri yra būtina patikrinti, kaip siekiama Sąjungos tikslo, išdėstyta priede (toliau – tyrimo sistema).

2 straipsnis

Sąjungos tikslo peržiūra

Komisija peržiūri Sąjungos tikslą, atsižvelgdama į informaciją, surinktą taikant tyrimo sistemą ir kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 6 dalies c punkte.

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedo C dalyje įterpiama šis pastraipa:

„6.

Šiame skirsnyje visos nuorodos į Salmonella typhimurium apima ir monofazines Salmonella typhimurium padermes, kurių antigeninė formulė 1,4,[5],12:i:-.“

4 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 200/2010 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Nuo 2010 m. sausio 1 d. Sąjungos tikslas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalyje, mažinti Salmonella spp. paplitimą veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkuose (toliau – Sąjungos tikslas) – maksimalų veislinių Gallus gallus rūšies suaugusių paukščių pulkų, kurių Salmonella enteritidis, Salmonella infantis, Salmonella hadar, Salmonella typhimurium, įskaitant monofazinę Salmonella typhimurium padermę, kurios antigeninė formulė 1,4,[5],12:i:-, ir Salmonella virchow (toliau – atitinkami salmonelių serotipai) tyrimų rezultatai išlieka teigiami, skaičių sumažinti iki 1 % arba mažesnio.“

5 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1168/2006 panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1168/2006 panaikinamas.

Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 1168/2006 laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

6 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gegužės 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1)  OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(2)  OL L 211, 2006 8 1, p. 4.

(3)  OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

(4)  EMST leidinys (2010 m.); 8(1):1496.

(5)  EMST leidinys (2010 m.), 8 (4):1546.

(6)  EMST leidinys (2010 m.); 8(10):1826.

(7)  OL L 61, 2010 3 11, p. 1.

(8)  OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(9)  OL L 309, 2010 11 25, p. 18.

PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalyje nurodyta tyrimo sistema, skirta įvertinti, ar pasiektas Sąjungos tikslas sumažinti Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium tarp suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių

1.   MĖGINIŲ ĖMIMO SISTEMA

Mėginiai imami iš visų suaugusių Gallus gallus rūšies vištų dedeklių pulkų (toliau – dedeklių pulkai), taikant Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnyje numatytas nacionalines kontrolės programas.

2.   DEDEKLIŲ PULKŲ STEBĖSENA

2.1.   Mėginių ėmimo dažnumas ir statusas

Dedeklių pulkų mėginiai imami maisto tvarkymo subjekto (toliau – subjektas) iniciatyva, be to, juos ima kompetentinga institucija.

Mėginiai subjekto iniciatyva imami ne rečiau kaip kartą per penkiolika savaičių. Pirmą kartą imami 24 +/– 2 savaičių amžiaus dedeklių pulkų mėginiai.

Kompetentinga institucija mėginius ima bent jau:

a)

kartą per metus iš vieno ūkio vieno pulko, kurį sudaro ne mažiau kaip 1 000 paukščių;

b)

iš 24 +/– 2 savaičių amžiaus dedeklių pulko, laikomo pastatuose, kuriuose prieš tai buvo laikomas atitinkamomis salmonelėmis užsikrėtęs pulkas;

c)

bet kokiu atveju kilus įtarimui dėl salmonelių infekcijos, kai per maistą plintančių ligų protrūkiai tiriami pagal Direktyvos 2003/99/EB 8 straipsnį, arba bet kokiu atveju, jei kompetentinga institucija mano, kad tai reikalinga, ir taiko mėginių ėmimo procedūrą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedo D dalies 4 dalies b punkte;

d)

iš visų kitų ūkyje laikomų dedeklių pulkų, jei viename ūkio dedeklių pulke buvo aptikta Salmonella enteritidis arba Salmonella typhimurium;

e)

tais atvejais, kai kompetentinga institucija mano, kad tai reikalinga.

Maisto tvarkymo subjekto iniciatyva atliekamas mėginių ėmimas gali būti pakeistas kompetentingos institucijos atliekamu mėginių ėmimu.

2.2.   Mėginių ėmimo procedūra

Kad būtų užtikrinamas kuo didesnis tyrimų tikslumas ir tinkamas mėginių ėmimo procedūros taikymas, kompetentinga institucija arba maisto tvarkymo subjektas užtikrina, kad mėginius imtų parengti asmenys.

2.2.1.   Maisto tvarkymo subjektų imami mėginiai

a)

jei pulkai laikomi narveliuose, imami du po 150 gramų sveriantys natūraliai susikaupusių išmatų mėginiai, kurie imami nuo visų vištidėje esančių konvejerių arba grandyklių po mėšlo šalinimo sistemos paleidimo; tačiau jeigu narveliai išdėstyti pakopomis ir grandyklių arba konvejerių nėra, du po 150 gramų sveriančius sumaišytų šviežių išmatų mėginius būtina paimti iš 60 skirtingų vietų, esančių po narveliais mėšlo duobėse.

b)

Tvartuose arba patalpose, kuriose paukščiai laikomi laisvai, reikia turėti dvi poras antbačių arba kojinių.

Naudojami antbačiai turi pakankamai gerai sugerti drėgmę. Antbačių paviršius turi būti sudrėkintas tinkamais skiedikliais.

Mėginiai turi būti imami vaikštant po paukštidę, pasirinkus tokį maršrutą, kad būtų paimtas reprezentatyvus mėginys iš visų paukštidės ar atitinkamo sektoriaus vietų. Tai apima prišiukšlintas ir nešvarias vietas, jei jose saugu vaikščioti. Mėginiai turi būti paimami iš visų atskirų vištidės aptvarų. Paėmus mėginius pasirinktame sektoriuje, antbačiai atsargiai nuaunami, kad nenukristų prilipusios medžiagos.

2.2.2.   Kompetentingos institucijos imami mėginiai

Be 2.2.1 punkte nurodytų mėginių, bent vienas mėginys turi būti paimtas taikant mėginių ėmimo procedūrą. Imami kiti mėginiai, kad būtų užtikrintas reprezentatyvus mėginių ėmimas, jei to reikia platintojui arba dėl pulko dydžio.

Tuo atveju, kai mėginiai imami pagal 2.1 dalies b, c, d ir e punktus, kompetentinga institucija dėl tikrumo atlieka tolesnius patikrinimus, t. y. laboratorinius tyrimus ir (arba) dokumentų patikrinimus, reikalingus užtikrinti, kad pulkuose naudojamos antimikrobinės medžiagos neturėjo įtakos salmonelių tarp paukščių patikrinimų rezultatams.

Kai Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium neaptinkama, tačiau aptinkama antimikrobinių medžiagų arba nustatomas inhibitorinis poveikis bakterijų augimui, Bendrijos tikslu dedeklių pulkas laikomas užsikrėtusiu.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti leisti vieną išmatų mėginį arba vieną antbačių porą pakeisti 100 g dulkių, surinktų iš kelių viso pastato vietų nuo akivaizdžiai dulkėmis padengtų paviršių, mėginiu. Kitas būdas – vietoj to dulkėms iš kelių viso pastato vietų surinkti gali būti naudojama viena ar kelios sudrėkintos šluostės, kurių bendras paviršiaus plotas bent 900 cm2, užtikrinant, kad kiekviena šluostė būtų gerai padengta dulkėmis iš visų pusių.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti padidinti minimalų mėginių skaičių, kad užtikrintų reprezentatyvų mėginių ėmimą kiekvienu konkrečiu atveju atliekant epidemiologinių parametrų vertinimą, t. y. biologinio saugumo sąlygas, pulko pasiskirstymą ar dydį arba kitas svarbias sąlygas.

3.   MĖGINIŲ TYRIMAS

3.1.   Mėginių vežimas ir paruošimas

Pageidautina, kad mėginiai per 24 valandas nuo jų paėmimo, jei įmanoma, būtų išsiunčiami greituoju paštu arba per kurjerį į Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 ir 12 straipsniuose nurodytas laboratorijas. Mėginių neišsiuntus per 24 valandas, jie saugomi šaldytuve. Mėginiai gali būti vežami aplinkos temperatūroje, jeigu vengiama per didelės šilumos (t. y. virš 25 °C) arba saulės poveikio. Laboratorijoje mėginiai laikomi šaldytuve iki tyrimo, kuris turi būti pradėtas per 48 valandas nuo jų gavimo ir per 4 dienas nuo mėginio paėmimo.

Kai mėginius ima kompetentingos institucijos, daromi atskiri mėginių nuo antbačių ir dulkių mėginių ruošiniai arba dulkių mėginių nuo šluosčių ruošiniai, o maisto tvarkymo subjektų imami skirtingų tipų mėginiai gali būti tiriami atliekant vieną tyrimą.

3.1.1.   Antbačių ir šluosčių mėginiai

a)

Dvi poros antbačių (arba kojinių) arba dulkių ėmikliai atsargiai išpakuojami, kad nenukristų prilipusios išmatos, imami kartu ir dedami į 225 ml buferinio peptono vandens (BPV), iš anksto pašildyto iki kambario temperatūros, arba 225 ml skiediklio įpilama tiesiai į laboratorijos gautą talpyklą su dviem poromis antbačių. Antbačiai ir (arba) kojinės arba šluostės visiškai panardinami į BPV, kad aplink mėginį susidarytų pakankamai laisvo skysčio ir salmonelės galėtų judėti tolyn nuo mėginio, be to, prireikus būtų galima įpilti daugiau BPV.

b)

Mėginys pamaišomas, kad visas permirktų, o kultūra toliau tiriama taikant 3.2 punkte nurodytą aptikimo metodą.

3.1.2.   Kiti išmatų ir dulkių mėginiai

a)

Visi išmatų mėginiai surenkami į vieną vietą ir gerai sumaišomi; iš šio bendro mėginio kultūrai paimamas 25 gramų antrinis mėginys.

b)

25 gramų antrinis mėginys (arba 50 ml suspensijos, kurioje yra 25 gramai pirminio mėginio) panardinamas į 225 ml BPV, iš anksto pašildyto iki kambario temperatūros.

c)

Mėginio kultūra toliau tiriama taikant 3.2 punkte nurodytą aptikimo metodą.

Jei yra suderinti ISO standartai dėl atitinkamų mėginių paruošimo salmonelėms aptikti, jie taikomi ir pakeičia 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nustatytus mėginių paruošimo metodus.

3.2.   Aptikimo metodas

Salmonelės aptinkamos pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarto EN/ISO 6579–2002/Amd1:2007 1 pakeitimą „Maisto ir pašarų mikrobiologiniai tyrimai – horizontalus metodas Salmonella spp aptikti. – 1 pakeitimas. D priedas. Salmonella spp. aptikimas gyvūnų išmatose ir pirminio gamybos etapo aplinkos mėginiuose“.

Po inkubacijos mėginiai BPV nekratomi, nemaišomi ir kitaip nejudinami.

3.3.   Serotipo nustatymas

Nuo kiekvieno kompetentingos institucijos paimto teigiamo mėginio atskiriamas bent vienas izoliatas pagal Kaufmann-White-LeMinor sistemą. Turi būti nustatytas bent maisto tvarkymo subjektų paimtų izoliatų Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium serotipas.

3.4.   Kiti metodai

Tiriant maisto tvarkymo subjekto iniciatyva paimtus mėginius, vietoj šio priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytų mėginių paruošimo metodų, aptikimo metodų ir serotipo nustatymo gali būti taikomi kiti metodai, jei jie patvirtinti pagal naujausią EN/ISO 16140 standarto versiją.

3.5.   Atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimas

Izoliatų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms tiriamas pagal Komisijos sprendimo 2007/407/EB (1) 2 straipsnį.

3.6.   Padermių saugojimas

Kompetentinga institucija užtikrina, kad dėl fagotipo nustatymo arba jautrumo antimikrobinėms medžiagoms tyrimo ateityje turi būti užtikrinta, kad atliekant oficialią kontrolę imant mėginius būtų išsaugoma bent viena atskirta atitinkamų salmonelių serotipų padermė iš kiekvienos paukštidės per metus, taikant įprastinius kultūrų rinkimo metodus, kuriais bent dvejiems metams užtikrinamas padermių vientisumas.

Kompetentingai institucijai nusprendus, maisto tvarkymo subjekto iniciatyva paimti izoliatai taip pat saugojami tuo pačiu tikslu.

4.   REZULTATAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

4.1.   Siekiant užtikrinti Sąjungos tikslo įgyvendinimą, dedeklių pulkas laikomas užsikrėtusiu, jei:

a)

jei viename ar keliuose iš pulko paimtų mėginių aptinkami atitinkami salmonelių serotipai (ne vakcinos padermės), net jeigu atitinkami salmonelių serotipai nustatyti tik dulkių mėginyje ar dulkių ėmiklyje, arba

b)

pulke nustatoma, kad yra antimikrobinių medžiagų arba bakterijų dauginimąsi slopinantis poveikis.

Ši taisyklė netaikoma ypatingais atvejais, aprašytais Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 II priedo D dalies 4 dalyje, kai pradinis teigiamas salmonelių tyrimo rezultatas nepatvirtinamas atitinkama mėginių ėmimo procedūra.

4.2.   Užsikrėtęs dedeklių pulkas skaičiuojamas tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to:

a)

kaip dažnai atitinkamas salmonelių serotipas buvo nustatomas šiame pulke per gamybos laikotarpį;

arba

b)

ar pulkų mėginiai buvo imami maisto tvarkymo subjekto iniciatyva, ar juos ėmė kompetentinga institucija.

Tačiau jei gamybos laikotarpiu mėginiai buvo imami kelis kartus per dvejus kalendorinius metus, kiekvienų metų rezultatai teikiami atskirai.

4.3.   Ataskaitoje teikiama ši informacija:

a)

bent kartą per ataskaitinius metus tirtų suaugusių dedeklių pulkų bendras skaičius;

b)

tyrimų rezultatai, kuriuose nurodoma:

i)

bet kokiu salmonelių serotipu užsikrėtusių dedeklių pulkų bendras skaičius valstybėje narėje;

ii)

dedeklių pulkų, kurių Salmonella enteritidis ir Salmonella typhimurium tyrimų rezultatai bent kartą buvo teigiami, skaičius;

iii)

kiekvienu atitinkamu salmonelių serotipu arba nenustatyto tipo salmonelėmis (nenustatyto ar neturinčio serotipo izoliatais) užsikrėtusių dedeklių pulkų skaičius;

c)

rezultatų paaiškinimas, visų pirma ypatingais atvejais arba iš esmės pasikeitus tirtų pulkų skaičiui ir (arba) nustačius užsikrėtusius pulkus.

Rezultatai ir bet kokia papildoma svarbi informacija pateikiama tendencijų ir šaltinių ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos 2003/99/EB 9 straipsnio 1 dalyje.

(1)  OL L 153, 2007 6 14, p. 26.