28.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 108/3

(1)

Komisija Reglamentu (ES) Nr. 1261/2010 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. vasario 15 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės federacijos (Eurofer) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno strypų, vardu pateiktą skundą.

(3)

Kaip išdėstyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias kompensacines priemones (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabas dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina norint padaryti galutines išvadas. Suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(5)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį kompensacinį muitą tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir galutinai surinkti laikinųjų muitų sumas, užtikrintas garantijomis. Be to, suinteresuotosioms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį, paskelbus galutines išvadas, jos galėjo pareikšti prieštaravimus.

(6)

Kadangi jokių pastabų dėl su tyrimu susijusių šalių negauta, laikinojo reglamento 5–22 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(7)

Primenama, kad, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas apibrėžtas kaip Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

(8)

Vienas Indijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio nerūdijančio plieno strypai, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, neturėtų būti tiriami, net jie nepriklauso produkto apibrėžtajai sričiai.

(9)

Šis argumentas atmestas, nes produkto apibrėžtojoje srityje nuokrypos nenurodytos. Klausimyne prie produkto kontrolės numerio (PKN) atskirai nurodytas leidžiamosios nuokrypos intervalas H6–H11, bet tai yra tik palyginimui ir tiriamajam produktui privalomai netaikomas. Todėl padaryta išvada, kad produktai, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, turėtų būti tiriami.

(10)

Pažymėtina, kad apskaičiuojant laikinąjį subsidijavimo ir žalos skirtumus į produktus, kurių leidžiamosios nuokrypos intervalas nėra H6–H11, buvo atsižvelgta.

(11)

Kadangi jokių pastabų dėl panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 25 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(12)

Laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje padaryta nuoroda į toliau nurodytas schemas, pagal kurias tariamai suteikiamos subsidijos:

(13)

Sąjungos pramonei kilo abejonių, ar Komisija atsižvelgė į kai kurias subsidijavimo schemas, ir todėl nusprendė, kad, kaip nustatyta, Indijos gamintojų gautos subsidijos buvo nepakankamai įvertintos.

(14)

Atsakant į šį klausimą, pažymėtina, kad skunde buvo nurodyta daug nacionalinių ir vietos subsidijų schemų, kurios buvo įtrauktos į Indijos eksportuojantiems gamintojams pateiktą klausimyną ir kurias Komisija išnagrinėjo. Tačiau buvo nustatyta, kad atrinkti tirtieji eksportuojantys gamintojai gavo subsidijas tik pagal pirmiau 12 konstatuojamojoje dalyje išvardytas schemas.

(15)

Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad Komisijos išvados prieštarauja JAV Prekybos departamento (JAV PD) išvadai, padarytai neseniai atliktuose kompensacinio muito tyrimuose dėl tam tikro plieno eksporto iš Indijos, kur buvo nustatyta dar didesnių subsidijų. Vis dėlto pažymėtina, kad ši išvada susijusi su skirtingu produktu ir apima skirtingą tyrimo laikotarpį. Todėl argumentas buvo atmestas.

(16)

Kadangi negauta jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 26–28 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(17)

Kelios šalys teigė, kad MSLS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija, nes schema taikoma siekiant kompensuoti importo muitus. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 38 konstatuojamojoje dalyje, ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus nerodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS. Todėl šie argumentai atmesti.

(18)

Viena šalis teigė, kad jeigu MSLS licencija parduodama, faktinė pardavimo kaina būna mažesnė už licencijos vertę, todėl ir lengvata – mažesnė. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal šią schemą lengvata buvo apskaičiuota remiantis licencija suteikto kredito suma, nepriklausomai nuo to, ar licencija buvo naudojama importo muitams kompensuoti, ar licencija buvo faktiškai parduota. Laikoma, kad bet koks licencijos pardavimas mažesne kaina nei nominalioji vertė yra grynai komercinis sprendimas, dėl kurio pagal šią schemą suteiktos lengvatos suma nesikeičia. Todėl šis argumentas atmestas.

(19)

Viena šalis taip pat teigė, kad net jei MSLS buvo laikoma kompensuotina, pagal schemą suteikta lengvata turėtų būti grindžiama ne eksporto verte, o faktiniu MSLS licencijos naudojimu. Šiuo klausimu primintina, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 5 dalis kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į lengvatą, kurią, kaip nustatyta, gavėjas gavo per TL. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Žinodama, kad gaus subsidiją pagal MSLS, bendrovė yra palankesnėje padėtyje, nes naudodama subsidijas ji gali siūlyti mažesnes kainas. Tačiau eksporto momentas yra lemiamas nustatant gautos lengvatos dydį, o ne paskesnį jos panaudojimą, nes tokią teisę turintis eksportuotojas finansiškai jau yra pranašesnis. Taigi šis argumentas atmestas.

(20)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 29–41 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(21)

Viena šalis teigė, kad ILS turėtų būti laikoma sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, nes importuojamos medžiagos naudojamos eksportuojamoms prekėms gaminti. Nagrinėjant šį argumentą laikinojo reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto standartinės išeigos normos (SIN) buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Todėl poschemė yra kompensuotina, o šis argumentas atmetamas.

(22)

Skaičiuojant subsidijos sumą ir priešingai vienos šalies teiginiams, į ILS lengvatą, suteiktą produktui, kuris nėra nagrinėjamasis produktas, turėjo būti atsižvelgta nustatant kompensuotinos lengvatos sumą. Pagal ILS nėra jokio įsipareigojimo, pagal kurį būtų ribojamas lengvatų naudojimas importuojant neapmuitintas žaliavas, susijusias su konkrečiu produktu. Todėl nagrinėjamojo produkto atveju galima naudotis visomis ILS suteikiamomis lengvatomis.

(23)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 42–58 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(24)

Kadangi jokių pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 59 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(25)

Prieš pradedant nagrinėti atrinktų įmonių, turinčių EOĮ statusą, pastabas, reikėtų priminti, kad svarbiausias EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų prekių bendrą vertę. Visos bendrovės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visas pagamintas prekes ir teikiamas paslaugas, gali būti steigiamos pagal EOĮS.

(26)

Antra vertus, į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti įvairių nuolaidų, išvardytų laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti subsidijas.

(27)

Pagal teisės aktus EOĮ taikomos lengvatos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. EOĮS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės).

(28)

Be to, nebuvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė taiko tikrinimo sistemą arba tvarką, kuri padėtų patvirtinti, ar netaikant muito ir (arba) pardavimo mokesčio įgytos žaliavos buvo panaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas arba pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pagal taikomą tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinti importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimą.

(29)

Atsižvelgiant į EOĮ statusą turinčią šalį, bet kokios lengvatos kompensuojamumas priklauso nuo dviejų sąlygų: i) netaikoma tikrinimo sistema ir ii) atsisakoma išieškoti perviršines sumas. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad Indijos Vyriausybei labai svarbu parodyti, kad ji sukūrė tinkamą tikrinimo sistemą, kad būtų galima nustatyti, kokios žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudoti gamybos procese. Situacija, kai nėra tinkamos tikrinimo sistemos, bus aptarta toliau. Atsisakymas išieškoti perviršines sumas svarbus tik tuo atveju, kai nustatoma, kad schema (šiuo atveju EOĮS) yra bona fide sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kuri atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų reikalavimus. Kaip jau paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, EOĮS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(30)

Šalis taip pat pabrėžė, kad dėl EOĮ sistemos pobūdžio neapmuitintos žaliavos gali būti importuojamos galutinių prekių eksportui. Šalis teigė, kad EOĮ sistema gali būti tapatinama su specialia neapmokestinamo laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, o ne su sąlyginio apmokestinimo muitais sistema. Ji teigė, kad nepriklausomai nuo to, ar abiejų šių sistemų taikymo rezultatas teoriškai yra vienodas (prekių, pagamintų naudojant žaliavas, kurių importo muitas nesurinktas, eksportas), jos turi esminių skirtumų. Argumentuodama šį teiginį šalis teigė, kad pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą eksportuotojas turi teisę prašyti grąžinti galutinių prekių gamyboje naudotų žaliavų muitus. Pagal laikinojo įvežimo perdirbti sistemą eksportuotojas atleidžiamas nuo visų importo mokesčių, bet yra teisiškai įpareigotas sumokėti muitus už bet kokias galutines prekes, parduodamas vidaus rinkoje. Šalis teigė, kad pagal pastarąją sistemą negali būti perviršinių sumų, kurias atsisakoma išieškoti.

(31)

Atsakant į šį argumentą pirmiausia pažymėtina, jog nustatyti, ar sumos yra perviršinės, galima tik tais atvejais, kai yra sukurta tikrinimo sistema, skirta importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimui stebėti. Dėl šalies teiginio, kad EOĮ nėra sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, pažymėtina, kad pagrindinio reglamento I priedo 2 išnašoje aiškiai nustatyta, kad pagrindinio reglamento tikslais atsisakymas išieškoti muitus arba sąlyginis apmokestinimas apima visišką ar dalinį atleidimą nuo importo mokesčių arba jų atidėjimą. Turėtų būti aišku, kad pagrindinė idėja, kuria grindžiamas sąlyginio apmokestinimo muitais grąžinimas arba atleidimo nuo mokesčių schemos, yra tokia pati, t. y. importo muitai, kuriais apmokestinamos importuojamos žaliavos, yra arba nemokėtini, arba grąžintini su sąlyga, kad tokios žaliavos naudojamos gaminant produktus, kurie vėliau eksportuojami. Galiausiai, turėtų būti aišku, kad siekiant nustatyti, ar EOĮS turėtų būti laikoma bona fide sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, ji turėtų atitikti pagrindinio reglamento I, II ir III priedų reikalavimus.

(32)

Be to, šalis teigė, kad EOĮ turi būti taikoma tinkama tikrinimo sistema ir tolesni tikrinimo etapai, susiję su jos eksportu ir pardavimu vidaus rinkoje. Šalis teigė, kad svarbi ne tik Užsienio prekybos politika ir procedūrų vadovas, kuriame nustatyti EOĮ taikomi teisės aktai ir procedūros. Taip pat turėtų būti ištirta, ar yra kitų Indijos teisės aktų, kuriais nustatoma pagrįsta ir veiksminga tikrinimo sistema. Pagrįsdama savo argumentą, šalis teigė, kad pagal procedūrų vadovo 6.10.1 skirsnį EOĮ teisiškai privalo tinkamai tvarkyti apskaitos dokumentus ir saugoti skaitmeniniu parašu patvirtintas ketvirčio ir metines pažangos ataskaitas, susijusias su importu, vidaus pirkimu, eksportu ir pardavimu vidaus rinkoje. Be to, šalis teigė, kad pagal 1944 m. Centrinį akcizų aktą, vykdant pardavimą vidaus rinkoje, taikoma teisinė prievolė išduoti sąskaitą faktūrą, kurioje aiškiai nurodomi, pavyzdžiui, mokėtini mokesčiai. Centriniame akcizų akte taip pat nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos šalis kiekvieną mėnesį privalo pateikti valdžios institucijoms išsamią informaciją apie savo pardavimą vidaus rinkoje. Be to, pagal 1956 m. Bendrovių aktą ir galiojančius apskaitos standartus, šalis teisiškai privalo audito patikrintose finansinėse ataskaitose pateikti išsamią informaciją apie importą ir pirkimą vidaus rinkoje bei apie eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje.

(33)

Atsakant į šį argumentą neginčijama, kad Bendrovių aktu gali būti nustatyta Indijos apskaitos standartų sistema. Tačiau vertinant EOĮ kompensuojamumą svarbu tai, ar Indijos Vyriausybė turi sistemą, pagal kurią galima patvirtinti, ar gaminant eksportuojamas prekes buvo naudojamos neapmuitintos žaliavos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas.

(34)

Centriniame akcizų akte nustatyti reikalavimai taikomi visiškai kitais tikslais, t. y. siekiant užtikrinti, kad taikomi mokesčiai būtų sumokėti pardavimo Indijos vidaus rinkoje atvejais. Pagal šį aktą netikrinamos neapmuitintos importuojamos medžiagos ir nekontroliuojami ryšiai tarp neapmuitintų žaliavų ir jas naudojant pagamintų eksportuojamų produktų, tam, kad tai būtų galima priskirti sąlyginio apmokestinimo sistemoms.

(35)

Dėl kitų tikrinimo etapų primintina, kad, kaip minėta laikinojo reglamento 69 konstatuojamojoje dalyje, iš EOĮ niekada nereikalaujama kiekvieną importuojamų prekių siuntą susieti su atitinkamos pagamintos prekės galutine paskirtimi. Tačiau tik patikrinusios tokią siuntą, Indijos institucijos gautų pakankamai informacijos apie galutinę žaliavų paskirtį ir galėtų patikrinti, ar atleidimas nuo muitų arba pardavimo mokesčio neviršija eksportuojamai produkcijai sunaudotų žaliavų.

(36)

Todėl, nepaisant šios šalies skunde išdėstytų atsargių teiginių, buvo patvirtinta, kad Indijos Vyriausybė netaiko veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kuri padėtų išsiaiškinti, ar be muito ir (arba) pardavimo mokesčio įsigytos žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamai prekei gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 dalis arba, kalbant apie pakaitines sąlyginio apmokestinimo sistemas, pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 dalis). Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 dalis ir III priedo II dalies 3 dalis). Indijos Vyriausybė taip pat nepateikė įrodymų, kad nebuvo atsisakyta išieškoti perviršinę sumą.

(37)

Šalis teigė, kad siekdama apskaičiuoti subsidiją Komisija turėjo atsižvelgti į muitus, sumokėtus vidaus rinkoje pardavus galutinius produktus. Atsakant į šį argumentą, reikėtų pastebėti, kad nors EOĮ steigiama siekiant gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, EOĮ dalį pagamintų produktų gali parduoti vidaus rinkoje. Pagal EOĮS prekės bus laikomos importuotomis prekėmis, nors mokėtina tik 50 % lengvatinės muitų normos. Todėl EOĮ padėtis nesiskiria nuo kitų bendrovių, veikiančių vidaus rinkoje, padėties, t. y. įsigyjant prekes turi būti mokami taikomi muitai ir (arba) mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti akivaizdu, kad Indijos Vyriausybės sprendimas apmokestinti vidaus rinkoje vartojamas prekes nereiškia, kad EOĮ atleidimas nuo importo muitų arba pardavimo mokesčių kompensavimas nėra lengvata, susijusi su nagrinėjamojo produkto pardavimu eksportui. Be to, pardavimas vidaus rinkoje neturi įtakos bendrai vertinant, ar taikoma tinkama vertinimo sistema.

(38)

Be to, šalis teigė, kad skaičiuodama subsidijos sumą Komisija naudoja neteisingą vardiklį. Šalis teigė, kad teisingas vardiklis – visa pardavimo apyvarta, o ne pardavimo eksportui apyvarta. Šis argumentas turi būti atmestas. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, pagal šią schemą apskaičiuota subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per TL kaip tinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Galimybė EOĮ parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje nekeičia fakto, kad EOĮS yra aiškiai skirta eksportui.

(39)

Galiausiai šalis teigė, kad bendrovei suteikta lengvata turėtų būti lygi kredito išlaidoms, kurias Indijos Vyriausybė prarado tarp žaliavų importavimo laiko ir galutinio nerūdijančio plieno strypų eksporto iš Indijos. Pagrįsdama savo teiginį šalis nurodė išankstinę išvadą, kurią JAV PD padarė naujo siuntėjo antisubsidijų peržiūroje, kur nesumokėti muitai buvo laikomi paskola be palūkanų, suteikta bendrovei importavimo metu. Atsakant į tai pažymėtina, kad Komisija turi vadovautis ne JAV PD taikyta skaičiavimo metodika, o pagrindinio reglamento nuostatomis. Šiuo atveju taikyta skaičiavimo metodika paaiškinta laikinojo reglamento 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse. Bet kokiu atveju šis argumentas būtų priimtas, tik jei muitai būtų paprasčiausiai atidėti (pagrindinio reglamento I priedo 3 išnaša), o ne nuo jų atleista, kaip yra šiuo atveju.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikinojo reglamento 60–77 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(41)

Viena šalis pripažino gavusi lengvatinį eksporto kreditą, bet teigė, kad jo norma buvo gerokai didesnė už ES vyraujančias kreditų normas, todėl jis neturėtų būti laikomas lengvata.

(42)

Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad subsidijos suma buvo apskaičiuota remiantis už eksporto kreditą sumokėtų palūkanų ir sumos, kurią būtų reikėję sumokėti už nagrinėjamosios Indijos bendrovės panaudotą paprastą komercinį kreditą, skirtumu. Šiuo atveju subsidijos sumai apskaičiuoti naudotas vidaus rinkos lyginamasis standartas. Todėl šis argumentas atmetamas.

(43)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šios schemos negauta, laikinojo reglamento 78–86 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(44)

Kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem pagal pagrindinio reglamento nuostatas yra 3,3–4,3 %. Kadangi ši suma atitinka laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje nustatytą sumą, ta konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(45)

Neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių subsidijavimo skirtumo skaičiavimo metodika išdėstyta laikinojo reglamento 88 konstatuojamojoje dalyje. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 4,0 %. Todėl laikinojo reglamento 88 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(46)

Pagrindas, kuriuo remiantis nustatytas subsidijavimo skirtumas šalies mastu, išdėstytas laikinojo reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi šiuo atžvilgiu jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 89 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(47)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės negauta, laikinojo reglamento 90–93 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(48)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos negauta, laikinojo reglamento 94–122 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(49)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl priežastinio ryšio negauta, laikinojo reglamento 123–136 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(50)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 137–148 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(51)

Viena šalis teigė, kad 2007 m. padėtimi pagrįstas vidutinis 9,5 % ikimokestinio pelno dydis, naudotas nežalingai kainai apskaičiuoti, siekiant nustatyti žalos skirtumą, buvo netipiškas pramonės ilgalaikio ikimokestinio pelno dydis. Buvo teigiama, kad metai, kurių pelnu remtasi, buvo išskirtiniai ir kad 2005–2006 m. būtų tipiškesni, nes tai buvo normalūs verslo metai, kai pelno dydis svyravo nuo 4 iki 6 %.

(52)

Pradiniame etape naudotas tikslinis pelnas buvo pagrįstas svertiniu pelno skirtumo vidurkiu, Sąjungos atrinktų gamintojų gautu 2007 m. Šie metai laikyti tipiškais vėliausiais metais, kai Sąjungos gamintojai nepatyrė sunkumų dėl žalingo subsidijavimo. Todėl ši pastaba atmetama, pradiniame etape naudotas pelno dydis patvirtinamas.

(53)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 149–153 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(54)

Laikinajame reglamente naudota metodika patvirtinama.

(55)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir remiantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti nustatytas tokio dydžio galutinis kompensacinis muitas, kad būtų pašalinta subsidijuoto importo daroma žala, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(56)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinių muitų normos:

(57)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(58)

Bet kokie prašymai taikyti bendrovėms individualius kompensacinius muitus (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naujus gamybos ar pardavimo subjektus) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (5) nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, siejamus su, pvz., minėto pavadinimo pakeitimu arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(59)

Atsižvelgiant į nustatytų subsidijų skirtumų dydį ir įvertinus Sąjungos pramonei padarytą žalą, manoma, kad būtina galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo kompensacinio muito, nustatyto laikinuoju reglamentu, sumas,