17.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 43/9

(1)

2010 m. gegužės 20 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tinklinių stiklo pluošto audinių inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas remiantis 2010 m. balandžio 6 d.„Saint-Gobain Vertex s.r.o.“, „Tolnatext Fonalfeldolgozo es Muszakiszovetgyarto“, Valmieros „Stikla Skiedra AS“ ir „Vitrulan Technical Textiles GmbH“ (toliau – skundo pateikėjai), pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 proc.) visų tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių Sąjungoje, pateiktu skundu. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir šios šalies atstovams, žinomiems importuotojams ir naudotojams. Komisija taip pat informavo gamintojus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Kroatijoje, Turkijoje ir Tailande, nes iš šių šalių buvo numatyta rinktis galimą panašią šalį. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių KLR gamintojų, nesusijusių importuotojų ir Sąjungos gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą numatyta vykdyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų žinomų eksportuojančių KLR gamintojų, importuotojų ir Sąjungos gamintojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Be to, konsultuotasi su KLR valdžios institucijomis.

(5)

Vykdant atranką atsakymus pateikė šešiolika eksportuojančių KLR gamintojų, kuriems priskiriama 86 proc. importo tiriamuoju laikotarpiu, kaip nustatyta tolesnėje konstatuojamojoje dalyje. Todėl bendradarbiavimo lygis laikomas dideliu.

(6)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi Komisija eksportuojančius gamintojus atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinkti du atskiri eksportuojantys gamintojai ir viena eksportuojančių gamintojų grupė, sudaryta iš keturių susijusių bendrovių, kuriems priskiriama 42 proc. importo į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu, kaip apibrėžta 13 konstatuojamojoje dalyje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, kokias bendroves atrinkti konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir KLR valdžios institucijomis, kurios atrankos rezultatams neprieštaravo.

(7)

Kalbant apie Sąjungos pramonę, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko dvylika gamintojų. Remdamasi tuo, Komisija atrinko pagal pardavimą ir gamybą keturis didžiausius Sąjungos gamintojus, kuriems priskiriama 70 proc. visos Sąjungos pramonės pardavimo apimties, kaip apibrėžta 59 konstatuojamojoje dalyje.

(8)

Iki pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų prašomą informaciją pateikė tik keturi nesusiję importuotojai. Todėl nuspręsta, kad nesusijusių importuotojų atranka nebūtina.

(9)

Kad atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo formas. Visi atrinkti eksportuojantys gamintojai prašė taikyti RER remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų. Be to, vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas, kuriam priskirta susijusių bendrovių grupė, paprašė individualaus nagrinėjimo remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalimi.

(10)

Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, individualaus nagrinėjimo prašiusiam neatrinktam eksportuojančiam gamintojui, atrinktiems keturiems Sąjungos gamintojams, keturiems bendradarbiaujantiems nesusijusiems importuotojams ir visiems žinomiems Sąjungos naudotojams. Klausimynai taip pat nusiųsti JAV, kuri pranešime apie inicijavimą paminėta kaip siūloma panaši šalis, gamintojams ir kitų galimų panašių šalių gamintojams. Atsakymus į klausimyną pateikė atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai, vienas atskiro nagrinėjimo prašęs bendradarbiaujantis gamintojas, po vieną gamintoją iš JAV ir Kanados, kuri, kaip nurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje, buvo numatyta kaip panaši šalis, visi atrinkti Sąjungos gamintojai ir keturi nesusiję importuotojai. Atliekant šį tyrimą, Komisijai jokios informacijos nepateikė ir apie save nepranešė joks naudotojas.

(11)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji manė, buvo reikalinga RER ir (arba) IR analizuoti ir preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti, ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(12)

Eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems RER negalima taikyti, reikia nustatyti normaliąją vertę, todėl toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas tikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis Kanados, kaip panašios šalies, duomenimis:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2006 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas – tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, kurie yra KLR kilmės (nagrinėjamasis produktas) ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 40 00, ex 7019 51 00, ex 7019 59 00, ex 7019 90 91 ir ex 7019 90 99.

(15)

Tinkliniai audiniai gaminami iš stiklo pluoštų; audinių akučių dydis ir kvadratinio metro svoris gali būti skirtingi. Audiniai paprastai naudojami statybų sektoriuje kaip stiprinamoji medžiaga (išorinei šiluminei izoliacijai, marmuro ir (arba) grindų sustiprinimui, sienų remontui).

(16)

Inicijavus tyrimą, eksportuojantis KLR gamintojas, gaminantis diskus iš stiklo pluošto, paprašė patikslinti, ar minėtam produktui taikoma produkto apibrėžtis. Sąjungos pramonės, su kuria buvo konsultuotasi, nuomone, minėti diskai gali būti laikomi tiesiogiai naudotojams skirtu produktu, tad jiems produkto apibrėžtis gali būti netaikoma. Kadangi šiuo tyrimo etapu iš Komisijos turimos informacijos dar negalima daryti galutinės išvados dėl pagrindinių produkto savybių, diskus iš stiklo pluošto nutarta preliminariai laikyti nagrinėjamuoju produktu, kol iki tyrimo pabaigos susijusios šalys pateiks daugiau informacijos ir nuomonių.

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tinklinių stiklo pluošto audinių, gaminamų ir parduodamų KLR vidaus rinkoje ir Kanados, kuri preliminariai buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat tinklinių stiklo pluošto audinių, kuriuos Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos gamintojai, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei pagrindinės paskirtys yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Toliau nurodyti bendrieji metodai bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams taikyti siekiant nustatyti, ar jie taikė dempingą.

(19)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų pagal minėto straipsnio 1–6 dalis normalioji vertė nustatoma tiems gamintojams, kurie atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(20)

Atliekant šį tyrimą visi atrinkti eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir iki nustatyto termino pateikė užpildytas RER prašymo formas.

(21)

Komisija siekė gauti visą, kaip ji manė, būtiną informaciją apie visus pirmiau minėtus atrinktus eksportuojančius gamintojus ir lankydamasi toliau nurodytų bendrovių patalpose patikrino RER prašymo formose pateiktą ir visą kitą, kaip ji manė, būtiną informaciją:

(22)

Iš pradžių atlikus tyrimą nustatyta, kad du atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, pagal kuriuos taikomas RER, o atrinktas trečiasis eksportuojantis gamintojas, sudarytas iš susijusių bendrovių grupės, neatitiko 2 kriterijaus dėl tarptautinių apskaitos standartų. Visų pirma nustatyta, kad tam tikros sąnaudos, pajamos ir sąskaitos netiksliai atitiko tikrąją grupei priklausančių bendrovių finansinę padėtį. Be to, audito ataskaitoje nepaminėta, kad sąskaitos nėra išsamios.

(23)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam yra svarbių priežasčių.

(24)

Atskleidus su RER susijusius nustatytus faktus, pastabų pateikė tik atrinktas eksportuojantis gamintojas (grupė), kuriam netaikomas RER. Tačiau dėl tokių pastabų neverta keisti minėtų faktų, kadangi jomis buvo siekiama ne paneigti trūkumus, o pateikti bendro pobūdžio paaiškinimus, kad visą grupę valdė tik vienas privatus asmuo ir kad grupei priklausančios bendrovės veikė pereinamuoju laikotarpiu, kai vyko verslo integracija.

(25)

Prieš pat dempingo tikrinamuosius vizitus Komisijai buvo pateikti keli su dviem eksportuojančiais KLR gamintojais, kuriems iš pradžių buvo siūlyta taikyti RER, susiję pareiškimai, kurių vienas buvo pagrįstas dokumentais.

(26)

Dėl pirmojo eksportuojančio gamintojo pateiktame pranešime konkrečiai tvirtinama, kad RER prašymo formoje ir per RER tikrinamąjį vizitą minėtas gamintojas pateikė suklastotus įstatus. Komisijai buvo pateikti tariamai autentiški įstatai ir atitinkama bendrovės akcininkų jungtinės veiklos sutartis. Dempingo tikrinamojo vizito metu eksportuojantis gamintojas pateikė patvirtintą įstatų kopiją, užregistruotą vietos valdžios institucijų, ir šis dokumentas buvo tas pats dokumentas be datos, kurį bendrovė pateikė kartu su RER prašymo forma ir per RER tikrinamąjį vizitą.

(27)

Palyginus šį dokumentą su Komisijos gautuoju, nurodytu 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse, pastebėta nesutampančių datų, susijusių šalių ir tam tikrų nuostatų dėl darbo jėgos samdos ribojimų. Be to, palyginus kartu su bendrovės RER prašymo forma pateiktą jungtinės veiklos sutartį su Komisijos gautąja, nustatyta skirtumų, susijusių su pardavimo ribojimais.

(28)

Šiam eksportuojančiam gamintojui nusiųstas raštas, kuriuo jam pranešama, kad remiantis šia informacija gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, todėl jo prašoma pateikti pastabų. Eksportuojančio gamintojo atsakyme skirtumų paaiškinimai nepakakami, kad neliktų abejonių dėl pirminių dokumentų ir kartu su RER prašymo forma eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos.

(29)

Dėl antrojo eksportuojančio gamintojo pateiktas pranešimas konkrečiai susijęs su audito patikrintų sąskaitų klastojimu. Vietoje išnagrinėjus šį pranešimą, nustatyti su balanso perkėlimu iš 2006 m. audito nepatvirtintų sąskaitų į pirmąsias audito patvirtintas 2007 m. finansines ataskaitas susiję trūkumai. Be to, bendrovės apskaitos sistemoje neužregistruotas atlyginimas ir mokesčiai už 2007 ir 2008 m. atliktą auditą.

(30)

Šiam eksportuojančiam gamintojui taip pat nusiųstas raštas, kuriuo jam pranešama apie vietoje nustatytus nesutapimus ir prašoma pateikti pastabų. Be to, jam pranešta, kad remiantis šiais nustatytais faktais gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis. Eksportuojančio gamintojo atsakyme nepateikta jokios papildomos informacijos, kuri pašalintų abejones dėl jo finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktų duomenų tikslumo ir išsamumo. Užuot ją pateikęs, eksportuojantis gamintojas pripažino, kad yra du skirtingi sąskaitų rinkiniai, kuriuose pateikti skirtingi duomenys apie 2006 m., ir kad jo 2007 ir 2008 m. sąskaitose buvo klaidų, kurios nenurodytos audito atskaitoje.

(31)

Remiantis minėtais naujais nustatytais faktais, padaryta išvada, kad, atliekant tyrimą, pirmasis eksportuojantis gamintojas pateikė klaidinančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, nutarta taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir atšaukti pirminį pasiūlymą jam taikyti RER.

(32)

Antrajam eksportuojančiam gamintojui atsisakyta taikyti RER dėl to, kad, atliekant RER nagrinėjimą, jis neatitiko 2 kriterijaus.

(33)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(34)

Minėti trys atrinkti eksportuojantys gamintojai, prašę taikyti RER, taip pat paprašė taikyti IR tuo atveju, jeigu RER jiems nebūtų taikomas. Remiantis pirmiau minėtais nustatytais faktais, pirmajam eksportuojančiam gamintojui taikytas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, todėl atsisakyta taikyti IR. Nustatyta, kad antrasis eksportuojantis gamintojas atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas, todėl jam gali būti taikomas IR.

(35)

Trečiajam eksportuojančiam gamintojui (bendrovių grupei), kuri neatitinka RER kriterijų, nuspręsta taikyti IR, nes nustatyta, kad bendrovė atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas.

(36)

Remiantis turima informacija padaryta preliminari išvada, kad toliau išvardyti du atrinkti eksportuojantys KLR gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR taikymo:

(37)

Neatrinktų susijusių bendrovių grupė, prašiusi individualaus nagrinėjimo, taip pat paprašė taikyti RER arba IR tuo atveju, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad ji neatitinka RER sąlygų, ir iki nustatyto termino atsiuntė užpildytą RER prašymo formą.

(38)

Individualaus nagrinėjimo prašiusios bendrovės RER prašymo formoje pateikta informacija nebuvo patikrinta. Ji bus patikrinta vėliau.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė nustatoma remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuojama normaliąja verte panašioje šalyje.

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(41)

Keturi bendradarbiaujantys gamintojai pareiškė, kad JAV nebūtų tinkama panaši šalis, kadangi šioje šalyje kaip pagrindinė žaliava nagrinėjamam produktui gaminti naudojami stiklo pluoštai yra iš kitos rūšies stiklo nei naudojamas eksportuojančių Kinijos gamintojų, taigi – daug brangesni. Vietoj to jie pasiūlė rinktis Turkiją ir Tailandą, kadangi šiose abejose šalyse nagrinėjamojo produkto gamintojai naudoja tos pačios rūšies stiklo pluoštus kaip ir eksportuojantys Kinijos gamintojai.

(42)

Komisija nagrinėjo, ar kitos šalys galėtų būti pagrįstai pasirinktos panašiomis šalimis, todėl buvo išsiųsti klausimynai nagrinėjamojo produkto gamintojams Kanadoje, Kroatijoje, Turkijoje ir Tailande. Atsakymus į klausimyną pateikė tik vienas nagrinėjamojo produkto gamintojas iš JAV ir vienintelis gamintojas iš Kanados.

(43)

Buvo išnagrinėtos Kanados ir JAV rinkos, siekiant nustatyti, ar jas tiktų pasirinkti panašiomis šalimis. Dėl Kanados, nors joje tėra vienas nagrinėjamojo produkto gamintojas, nustatyta, kad šios šalies rinka yra atvira, joje netaikomi importo muitai, o konkurencija rinkoje užtikrinama importuojant nemažą nagrinėjamojo produkto kiekį iš kelių trečiųjų šalių. Be to, nustatyta, kad, skirtingai nei JAV gamintojas, gaminantis tik vieno tipo panašų produktą, Kanados gamintojas gamina visų tipų nagrinėjamus produktus, tad galima apskaičiuoti kiekvieno tokio tipo nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad Kanada galėtų būti preliminariai laikoma tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti.

(44)

Duomenys, kuriuos bendradarbiaujantis Kanados gamintojas pateikė klausimyno atsakymuose, buvo patikrinti vietoje ir nustatyta, kad informacija yra patikima ir ja remiantis galima nustatyti normaliąją vertę.

(45)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad Kanada yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu normalioji vertė nustatyta pagal panašios šalies gamintojo pateiktą patikrintą informaciją, kaip nurodyta toliau.

(47)

Nustatyta, kad Kanados gamintojas vidaus rinkoje parduoda tipišką panašaus produkto kiekį, palyginti su bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(48)

Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta, kad Kanados gamintojo gaminamas visų tipų panašus produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas nesusijusiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis. Tačiau dėl Kanadoje gaminamo ir parduodamo panašaus produkto ir nagrinėjamojo produkto iš KLR kokybės skirtumų nutarta, kad normaliosios vertės apskaičiavimas būtų tinkamesnis sprendimas, siekiant atsižvelgti į šiuos skirtumus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje.

(49)

Remiantis 2 straipsnio 6 dalies c punktu, pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir pelnas apskaičiuoti pagal Kanados gamintojo pateiktus duomenis.

(50)

Kadangi du atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas IR, eksportavo prekes į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(51)

Normalioji vertė ir eksporto kainos palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(52)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė pakoreguota atsižvelgiant į tokių įvedinių, kaip antai cheminių medžiagų, dangos ir žaliavų (stiklo tipo pluoštų), kokybę. Prireikus kiti koregavimai atlikti atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų ir banko mokesčius bei komisinius, jei jie, kaip nustatyta, visais atvejais buvo pagrįsti, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais.

(53)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingo skirtumai atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas IR, buvo nustatyti remiantis panašiai šaliai nustatytos vidutinės svertinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės vidutinės svertinės nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kainos palyginimu.

(54)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pateikiami šie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai:

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalimi, dempingo skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams, buvo apskaičiuotas kaip dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas IR, vidurkis.

(56)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams bei atriktam eksportuojančiam gamintojui, kuriam taikytas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, pirmiausia, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomenis, nustatytas bendradarbiavimo lygis.

(57)

Kadangi atliekant tyrimą bendradarbiavo daug bendrovių (bendradarbiaujančių bendrovių importo apimtis sudarė apie 86 proc. viso importo iš KLR apimties per TL), dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas pagal dviem eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas IR, nustatytą didžiausią dempingo skirtumą.

(58)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pateikiamas šis procentais išreikštas laikinasis svertinis vidutinis dempingo skirtumas ir CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo lygis visos šalies mastu:

(59)

TL Sąjungoje panašų produktą gamino 19 gamintojų. Šių gamintojų produkcija sudaro visą Sąjungos pramonės pagaminamą produkciją, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, informacija buvo surinkta arba gauta iš visų skundui pritarusių 19 gamintojų, kurie toliau vadinami Sąjungos pramone.

(60)

Kaip paaiškinta 7 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami 12 Sąjungos gamintojų. Atrinkti keturi gamintojai, kuriems priskiriama maždaug 70 proc. visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos.

(61)

Sąjungoje suvartojamo kiekio apskaičiavimas buvo grindžiamas skunde pateiktais duomenimis ir papildytas patikrintais duomenimis, kuriuos pateikė tyrime dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai. Todėl Sąjungoje suvartojamas kiekis apskaičiuotas remiantis Sąjungoje parduotu Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto kiekiu ir iš KLR bei trečiųjų šalių importuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(62)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida tokia:

(63)

Nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 proc. 2006–2008 m. jis išaugo 26 proc., o 2008–2009 m. sumažėjo 17 proc. TL suvartojimas vėl šiek tiek padidėjo. Laikinas sumažėjimas 2009 m. gali būti susijęs su nuosmukiu statybų rinkoje.

(64)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis padidėjo 48 proc. Atsižvelgiant į suvartojimo tendencijas ir nuosmukį statybų sektoriuje, 2009 m. suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Nepaisant to, aiškiai matoma ilgalaikė minėto produkto importo didėjimo tendencija; importo apimties padidėjimas yra daug staigesnis nei suvartojimo Sąjungoje.

(65)

Padidėjus nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimčiai sumažėjo vidutinė importo kaina – nuo 2006 m. iki TL ji nukrito 12 proc.

(66)

Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 32 proc., o tai reiškia padidėjimą beveik 13 procentinių punktų. TL importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis sudarė net 51 proc.

(67)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, remiantis vidurkiu bendradarbiaujančių eksportuojančių Kinijos gamintojų importo kainos buvo palygintos su atrinktų Sąjungos gamintojų kainomis per TL. Atrinktų Sąjungos gamintojų kainos pakoreguotos atsižvelgiant į gamintojų grynųjų kainų EXW sąlygomis lygį ir palygintos su CIF importo kainomis. Pastarosios pakoreguotos atsižvelgiant į importo muitą ir sąnaudas, patirtas po importo. Be to, dėl iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto kokybės skirtumų Kinijos importo kainos buvo papildomai pakoreguotos kokybės požiūriu. Koreguojant atsižvelgta į tokių kriterijų, kaip mašininės krypties ir skersinės krypties, tempimo ir pailgėjimo, į kuriuos nebuvo visapusiškai atsižvelgta kaip į produkto kontrolės numerio kriterijus, skirtumus.

(68)

Atsižvelgiant į koregavimą kokybės požiūriu, nustatyta, kad TL svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės kainų procentine dalimi, buvo 29,5–30,2 proc.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(70)

Primenama, kad Komisija atrinko pagal pardavimą ir gamybą keturis didžiausius Sąjungos gamintojus, kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje

(71)

Su makroekonominiais duomenimis susiję rodikliai, kaip antai gamyba, pajėgumai, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir t. t., taikomi visai Sąjungos pramonei (toliau pateiktose lentelėse makro duomenys nurodomi kaip šaltinis). Kiti rodikliai grindžiami patikrintais atrinktų gamintojų pateiktais duomenimis. Šie rodikliai nurodomi kaip mikro duomenys.

(72)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad dalis Sąjungos pramonės pardavimo buvo nukreipta per susijusias bendroves. Bendrovės tvirtino, kad šie sandoriai turėtų būti laikomi nesusijusiu pardavimu, nes, kaip jos mano, bendrovių ryšiai nėra tiesioginiai ir pardavimas vykdytas rinkos sąlygomis. Tačiau preliminariai nuspręsta, kad apskaičiuojant žalos skirtumą į šiuos sandorius nereikia atsižvelgti ir jų nereikia tapatinti su žalos rodikliais, nes Komisija toliau nagrinės šį specialų pardavimą. Išimtis padaryta dėl dviejų atrinktų bendrovių tarpusavio pardavimo, kurio atveju perpardavimo mechanizmas buvo paaiškintas ir jį buvo galima patikrinti.

(73)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 4 proc. Bendrai gamybos išeiga atitiko suvartojimo tendencijas, t. y. po padidėjimo 2006–2008 m. buvo staigus sumažėjimas 2009 m. ir vėl nedidelis nuosmukis TL. Taigi, priešingai nei suvartojimas, Sąjungos pramonės gamyba neatsigavo TL, tačiau toliau krito.

(74)

Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 procentinių punktų – nuo 77 proc. 2006 m. iki 67 proc. TL. Tačiau reikėtų pažymėti, kad tai iš dalies gali būti susiję su tuo, kad patys pajėgumai šiek tiek padidėjo dėl Sąjungos gamintojų investicijų.

Atsargos

(75)

Sąjungos pramonės atsargų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik patrigubėjo. Ši tendencija sutampa su mažėjančia pardavimo ir gamybos apimtimi. Atsargų lygis, išreikštas pagal gamybos apimtį, padidėjo nuo mažiau kaip 4 proc. 2006 m. iki daugiau kaip 11 proc. TL.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(76)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 proc., dėl to rinkos dalis sumažėjo 12 procentinių punktų – nuo 58 proc. iki 46 proc. viso Sąjungos suvartojimo.

(77)

Pardavimo kainos

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims Sąjungoje kaina sumažėjo 3 proc. Sąjungos pramonė pardavimo kainų daug nemažino siekdama konkuruoti su importu dempingo kaina. Tačiau dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo prarasta didelė dalis rinkos.

Pelningumas

Investicijos, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą

(79)

Kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo kainų spaudimas Sąjungos rinkai buvo didelis. Nepaisant to, Sąjungos pramonė sugebėjo išsaugoti gerą finansinę būklę 2006–2007 m., kai pelningumas padidėjo nuo 6 proc. iki 18 proc. Po to jis ėmė mažėti, kol pasiekė 12 proc. TL. Kiti finansiniai rodikliai, kaip antai turto grąža ir grynųjų pinigų srautas, taip pat liko teigiami. Kitais žodžiais, Sąjungos pramonė neįsitraukė į agresyvią konkurencinę Kinijos importo kainų kovą. Užuot tai dariusi, ji ėmėsi restruktūrizavimo, investicijų į naujas gamybos technologijas, siekdama padidinti produktų kokybę ir sumažinti ilgalaikes gamybos sąnaudas. Tačiau dėl to sumažėjo pardavimo apimtis ir konkurentams iš Kinijos atiteko dalis rinkos. Reikėtų paminėti, kad apskaičiuojant minėtą pelną neatsižvelgiama į nenumatytąsias restruktūrizavimo sąnaudas, nurodytas kai kurių atrinktų gamintojų. Jeigu į šias sąnaudas būtų atsižvelgiama, Sąjungos pramonės pelningumas būtų žymiai mažesnis. Tai turėtų neigiamo poveikio kitiems pirmiau minėtiems finansiniams rodikliams.

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vis dar galėjo užtikrinti aukštą investicijų lygį, siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir sukurti veiksmingesnį gamybos būdą. TL investicijos padidėjo daugiau nei tris kartus, palyginti su 2006 m. statistika.

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nekėlė klausimo dėl galimybės padidinti kapitalą.

(82)

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(83)

Sąjungos pramonės darbuotojų, dalyvaujančių gaminant panašų produktą, skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo – 21 proc. Nepaisant didelio darbo užmokesčio lygio, nuo 2008 m. Sąjungos pramonė papildomai sumažino vidutines vieno darbuotojo darbo sąnaudas. Dėl to našumas, išreikštas vieno darbuotojo pagaminamos produkcijos kiekiu, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo.

(84)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkai negalima laikyti nereikšmingu.

(85)

Kaip aiškiai matyti iš pateiktos žalos analizės, nagrinėjamuoju laikotarpiu po bandymų restruktūrizuoti Sąjungos pramonę gerokai krito pardavimo ir gamybos apimtys, pajėgumų naudojimas ir rinkos dalis, taip pat ir darbuotojų skaičius, kuris sumažėjo net 21 proc. Todėl Sąjungos pramonė, visiškai priešingai nei Kinijos importas, negalėjo pasinaudoti rinkos augimu. Iš tikrųjų nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimties padidėjimas 48 proc. buvo daug didesnis nei 12 proc. padidėjęs Sąjungos suvartojimas.

(86)

Laikoma, kad tolesnis žymus priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl Kinijos importo dempingo kaina ir toliau turės neigiamo poveikio pardavimo apimčiai, o tuo pačiu neišvengiamai ir Sąjungos pramonės finansinei ir ekonominei padėčiai. Vidutinės trukmės laikotarpiu Europos bendrovių pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai turėtų blogėti.

(87)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(88)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina apimtis išaugo kone 50 proc. ir gerokai padidėjo jam tenkanti Sąjungos rinkos dalis. Tuo pačiu metu tiesiogiai ir palyginamai blogėjo Sąjungos pramonės, kaip vienintelio kito svarbaus Sąjungos rinkos dalyvio, ekonominė padėtis, nes importas iš kitų šaltinių buvo nereikšmingas.

(90)

Nuolat augant importui dempingo kaina prasidėjo priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš KLR kaina, nustatyta pagal Eurostato importo statistiką, buvo maždaug 50 proc. mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės kaina. Net atlikus koregavimą kokybės požiūriu, TL priverstinio kainų mažinimo skirtumai, apskaičiuoti Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas IR, atveju, buvo maždaug 35 proc. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad dėl tam tikro kainų nuosmukio 2009 m. ir TL, o ypač dėl Sąjungos pramonės didelės rinkos dalies netekimo nagrinėjamuoju laikotarpiu kaltas importas dempingo sąlygomis.

(91)

Atsižvelgiant į tai, kad sutampa laikas, kai padidėjo importo tokia dempingo kaina, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, apimtis ir sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtis bei rinkos dalis, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina daro materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo 25 proc., tačiau eksportas vidutiniškai sudarė tik apie 8 proc. viso pardavimo. Todėl sumažėjusio eksporto poveikis bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams buvo pakankamai nedidelis.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių buvo nereikšmingas ir negalėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala.

(94)

Ekonominės krizės poveikis statybų pramonei aiškiai matomas iš 2009 m. ir vėlesnių metų suvartojimo duomenų. Tačiau krizė turėjo turėti panašaus neigiamo poveikio ir Sąjungos pramonei, ir Kinijos eksportuotojams. Tačiau atlikus žalos tyrimą paaiškėjo, kad krizės metu Kinijos importo rinkos dalis ir toliau augo Sąjungos pramonės sąskaita.

(95)

Be to, tam tikras neigiamas krizės poveikis Sąjungos pramonei truko palyginti neilgai, nes dar TL pasirodė atsigavimo požymių.

(96)

Taigi, dėl krizės poveikio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys nenutrūko.

(97)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamasis importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(98)

Be importo dempingo kaina išnagrinėta daugelis kitų veiksnių, tačiau nė vienu iš jų nebuvo galima paaiškinti su rinkos dalimi, gamybos ir pardavimo apimtimi susijusių reikšmingų nuostolių nagrinėjamuoju laikotarpiu, ypač TL. Šie Sąjungos pramonės nuostoliai sutapo su nagrinėjamojo produkto importo iš KLR dempingo kaina apimties didėjimu.

(99)

Atsižvelgiant į minėtą analizę, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, padaryta preliminari išvada, kad importas iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(100)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Šiuo tikslu, vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi ir remiantis visais pateiktais įrodymais, nagrinėtas galimų priemonių poveikis visoms su šiuo tyrimu susijusioms šalims ir pasekmės, jei priemonės nebūtų taikomos.

(101)

Iš žalos analizės aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonei žala padaryta dėl importo dempingo kaina. Dėl padidėjusios importo dempingo kaina apimties pastaraisiais metais sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje, be to, prarasta didelė rinkos dalis.

(102)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis tiesiogiai padidėjo Sąjungos pramonės sąskaita. Reiktų pabrėžti, kad nagrinėjamasis produktas yra svarbus produktas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartai ir sudaro iki 40 proc. jų pardavimo apyvartos. Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis greičiausiai toliau blogėtų, atsižvelgiant į ilgalaikį importo iš KLR dempingo kaina daromą kainų spaudimą Sąjungos rinkai. Be to, būtų visiškai sumenkintos Sąjungos pramonės restruktūrizavimo ir produkto kokybės gerinimo pastangos. Jas nustačius importo kaina vėl taps nežalingo dydžio, o Sąjungos pramonė galės konkuruoti sąžiningos prekybos sąlygomis.

(103)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius priemones tikrai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(104)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį buvo išnagrinėtas galimas priemonių poveikis importuotojams. Šiuo požiūriu pabrėžtina, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo keturi nesusiję importuotojai, kurių bendra nagrinėjamojo produkto importo apimtis TL sudarė 15 proc. importo iš KLR.

(105)

Remiantis vietoje patikrintais duomenimis apie didžiausią iš bendradarbiaujančių importuotojų, priemonių poveikis šiai bendrovei neturėtų būti reikšmingas, nes nagrinėjamasis produktas sudaro tik nedidelę dalį apyvartos.

(106)

Tačiau bendrovė nurodė, kad bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai yra mažesni nei šiandieninė paklausa, kuri, kaip tikimasi, turėtų augti. Bendrovė taip pat nurodė, kad stinga tiekimo iš trečiųjų šalių šaltinių. Todėl tiekimas gali sutrikti, jeigu muitų lygis būtų per didelis. Šiuo požiūriu reiktų pabrėžti, kad kainų mažinimas yra didelis, todėl nesitikima, jog dėl siūlomo priemonių lygio, kurį nustatant įvertinti iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo panašaus produkto kokybės skirtumai, nagrinėjamojo produkto importas iš KLR į Sąjunga nutrūks.

(107)

Klausimynai buvo nusiųsti 13 žinomų naudotojų. Tačiau nė vienas jų į juos neatsakė ir nutarė nedalyvauti tyrime. Paskelbus pranešimą apie šio tyrimo inicijavimą iš vartotojų organizacijų taip pat nebuvo gauta jokių pastabų.

(108)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad stinga informacijos apie nagrinėjamojo produkto dalį, palyginti su naudotojams skirtų produktų gamybos sąnaudomis arba naudotojams skirtų produktų pardavimo dalimi, atsižvelgiant į bendrą naudotojų apyvartą, šiuo tyrimo etapu neįmanoma įvertinti priemonių poveikio bendrovėms Tačiau bendradarbiavimo stoka gali būti suprantama kaip pakankamai riboto poveikio naudotojams požymis.

(109)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių iš KLR importuojamam nagrinėjamam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(110)

Atsižvelgiant į pirmiau padarytas išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina.

(111)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad pakaktų pašalinti žalą, kurią Sąjungos pramonei padarė importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai.

(112)

Apskaičiuojant muito, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kurios priemonės turėtų padėti Sąjungos pramonei padengti sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Šiam skaičiavimui naudotas 12 proc. apyvartos ikimokestinio pelno dydis. Tai buvo vidutinis Sąjungos pramonės pelningumo lygis, pasiektas 2006–2007 m. Turint omeny, kad nagrinėjamojo produkto pelningumui neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina, aišku, kad šis pelno lygis yra apskaičiuotas tinkamai ir nėra per didelis. Tuo remiantis Sąjungos pramonei buvo apskaičiuota nežalinga panašaus produkto kaina. Kadangi tikslinis pelnas atitinka faktinį Sąjungos pramonės pelną, TL svertinė vidutinė kaina EXW sąlygomis buvo taikoma kaip atskaitos kaina.

(113)

Tuomet, remiantis tos bendrovės vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, palyginimu su Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų produktų vidutine nežalinga kaina, nustatyta, kiek būtina didinti kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio Kinijos gamintojo, kuriam taikomas IR, kainą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės importo CIF vertės procentiniu dydžiu.

(114)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pateikiami šie procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji žalos skirtumai:

(115)

Vadovaujantis metodu, taikytu apskaičiuojant dempingo skirtumą, žalos skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams buvo apskaičiuotas kaip dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas IR, svertinis vidurkis.

(116)

Taikant dempingo skirtumo apskaičiavimo metodą, visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir atrinktam eksportuojančiam gamintojui, kuriam taikytas 18 straipsnis, taikomas žalos skirtumas visos šalies mastu nustatytas pagal dviem eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas IR, nustatytą didžiausią skirtumą.

(117)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pateikiamas šis procentais išreikštas laikinasis svertinis vidutinis žalos skirtumas ir CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą žalos lygis visos šalies mastu:

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(119)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos remiantis atliekant šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(120)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkos ir eksporto, pasikeitimus, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(121)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(122)

Toliau nurodyti nustatyti dempingo bei žalos skirtumai ir laikinieji antidempingo muitai:

(123)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,