20.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 213/12

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (1), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms.

(5)

2010 m. gegužės 3 d. Graikija pateikė išsamią koreguojamąją programą, kuriai įgyvendinti 110 mlrd. EUR finansinę pagalbą suteikė euro zonos valstybės narės ir TVF. Pridėtame susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokama finansinė pagalba.

(6)

Svarbiausi politikos sąlygų aspektai nustatyti 2010 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendime 2010/320/ES (2), skirtame Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti pagal Sutarties 136 straipsnį ir 126 straipsnio 9 dalį, ir paskesniuose jo pakeitimuose (3).

(7)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas. Tikimasi, kad Graikija pateiks atnaujintą stabilumo programą ir konkrečius 2011 m. įsipareigojimus bei veiksmus pagal paktą „Euro plius“, paremtus atnaujinta ekonomikos koreguojamąja programa.

(8)

Per pastarąjį dešimtmetį Graikijos augimo rodiklius lėmė netvarūs veiksniai: staigiai suintensyvėjus vartojimui ir investicijoms į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą kartu labai padidėjo realusis darbo užmokestis ir sparčiai augo kreditavimas; kilimą skatino ir su euro įvedimu siejamos mažos palūkanų normos ir finansų rinkų liberalizavimas. 2008–2009 m. pasaulinė krizė išryškino pažeidžiamumą, be kitų dalykų: netvarią fiskalinę politiką, kurios netvarumas iš dalies buvo užslėptas dėl nepatikimos statistikos ir laikinai padidėjusių pajamų; nelanksčias darbo ir produktų rinkas; ir mažėjantį konkurencingumą bei didėjančią išorės skolą. Nors ne iš pradžių, bankų sektorių neigiamai paveikė ekonomikos ir pasitikėjimo krizė. Dėl didelių Graikijos apskaitos ir statistikos sistemų trūkumų fiskalinės būklės pablogėjimo mastas atskleistas vėlai. Dėl to vėlai imtasi taisomųjų veiksmų. 2010 m. pradžioje didėjant susirūpinimui dėl Graikijos fiskalinio tvarumo ir stiprėjant visuotiniam rizikos vengimui, rinkos nuotaikos Graikijos atžvilgiu smarkiai pablogėjo. 2010 m. balandžio mėn. Graikija paprašė tarptautinės finansinės pagalbos, nes turėjo didelių finansavimo poreikių ir negalėjo pasinaudoti tarptautinėmis kapitalo rinkomis.

(9)

Graikija įsipareigojo įgyvendinti ekonominio ir finansinio koregavimo programą, kad per trumpą laiką panaikintų fiskalinį ir išorės disbalansą ir sugrąžintų pasitikėjimą. Vidutinės trukmės laikotarpiu ji turėtų sukurti augimo modelio, labiau grindžiamo investicijomis ir eksportu, kuriais skatinamas augimas ir užimtumas, pagrindą. Koregavimo programoje numatytos įvairios priemonės, apimančios tris sritis: i) laikotarpio pradžioje vykdytina fiskalinio konsolidavimo strategija, grindžiama struktūrinėmis fiskalinėmis priemonėmis ir geresne fiskaline kontrole; ii) darbo ir produktų rinkų struktūrinės reformos, siekiant skatinti konkurencingumą ir augimą; ir iii) priemonės bankų sistemos stabilumui išsaugoti.

(10)

Komisija įvertino nacionalinės reformų programos projektą. Komisija įvertino ne tik jos svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Graikijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija pabrėžia būtinybę nedelsiant įgyvendinti numatytas priemones siekiant įgyvendinti Sprendimą 2010/320/ES,