16.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 210/12

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. gegužės 6 d. Kipras pateikė 2011 m. nacionalinę reformų programą, o 2011 m. gegužės 7 d. – atnaujintą jos 2011m. stabilumo programą, apimančią laikotarpį nuo 2010 iki 2014 m. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

2009 m. pirmą kartą per paskutinius 35 metus susitraukusi Kipro ekonomika (realusis BVP sumažėjo 1,7 %) pamažu atsigauna. Ekonomikos nuosmukis paveikė darbo rinką – 2010 m. nedarbo lygis pasiekė 6,5 %. Viešųjų finansų būklė taip pat suprastėjo. Dėl savaiminių stabilizavimo veiksnių, diskrecinių fiskalinių skatinamųjų priemonių ekonomikos nuosmukiui suvaldyti ir gana didelio poveikio, kurį daro mažiau nuo mokestinių pajamų priklausomas augimo modelis, perteklinis valdžios sektoriaus biudžetas tapo deficitinis – 2009 m. jo deficitas buvo 6 % BVP. 2010 m. ekonominės veiklos rodikliai šiek tiek pagerėjo – ekonomika paaugo 1 %, o tokį pagerėjimą daugiausia lėmė susikaupusios atsargos (po to, kai 2009 m. dauguma jų buvo išnaudotos) ir šiek tiek atsigaunantis privatus vartojimas. Prognozuojama, kad gerėjančios ekonominės perspektyvos teigiamai paveiks darbo rinką: užimtumas turėtų šiek tiek padidėti, o nedarbas, kuris aukščiausią lygį buvo pasiekęs 2010 m. pabaigoje, turėtų pamažu sumažėti.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba laikosi nuomonės, kad pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario prognozę įvertintas makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto prognozės, yra tikėtinas iki 2012 m., tačiau vėlesniu laikotarpiu gerokai palankesnis. Stabilumo programa siekiama, vadovaujantis 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija, 2011 m. sumažinti biudžeto deficitą iki 4 %, o 2012 m. – iki 2,6 %, ir toliau tęsti konsolidavimą. Programoje numatoma, kad skolos santykis 2012 m. bus didžiausias, o vėliau mažės. 2011–2012 m. vidutinis metinis struktūrinio balanso pagerėjimas yra 1,5 % BVP ir atitinka 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją. Tačiau numatytas struktūrinis pagerėjimas 2013 ir 2014 m. neatitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Vidutinės trukmės tikslas, kuris, kaip dar kartą patvirtinta, yra struktūriškai subalansuotas biudžetas, per programos laikotarpį nebus pasiektas. Nors bendrasis planuojamas koregavimas grindžiamas išlaidų ribojimu, dauguma 2011 m. taikomų priemonių susijusios su pajamomis. Apskritai programoje pateikiamam konsolidavimo plano įgyvendinimui pavojų kelia šie veiksniai: tolesnis ekonomikos perorientavimas į mažiau nuo mokestinių pajamų priklausomą augimo modelį; tai, kad per metus priimama papildomų biudžetų; tai, ar laiku bus įgyvendintos priemonės, dėl kurių dar turi būti susitarta su socialiniais partneriais, ir kiti dar nenustatyti veiksniai (pavyzdžiui, esamų išlaidų ribojimas). Atsižvelgiant į šiuos rizikos veiksnius, jei makroekonominės ar biudžeto tendencijos bus prastesnės, nei tikėtasi, gali tekti imtis papildomų priemonių.

(9)

Nors einamosios sąskaitos deficitas 2010 m. sumažėjo iki maždaug 8 %, jis tebėra didelis, todėl tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu lėtins ekonomikos augimą. Dideles viešojo sektoriaus išlaidas reikia padengti iš užsienio skolos arba didesnėmis vidaus privačiomis santaupomis. Pasirinkus antrąjį variantą, sulėtėtų gamybos apimties augimas, nes nukentėtų privatus vartojimas ar investicijos. Vidutinės trukmės laikotarpiu deficitas toliau mažės, bet pamažu. 2010 m. liepos 13 d. Taryba, įgyvendindama perviršinio deficito procedūrą, rekomendavo Kipro valdžios institucijoms taip pat sustiprinti vidutinės trukmės biudžeto sistemos įpareigojamąjį pobūdį. Kol kas apie pažangą nepranešta. Pagal stabilumo programą vidutinės trukmės biudžeto sistema turi būti visiškai įgyvendinta nuo 2014, o ne nuo 2012 fiskalinių metų, kaip numatyta ligi šiol. Todėl jos poveikis bus juntamas tik vidutinės trukmės laikotarpiu. Norint užtikrinti sėkmingą ir ilgalaikį viešųjų finansų konsolidavimą, svarbu, kad naujoji sistema būtų įgyvendinta laiku.

(10)

Bankų sektorius gerai atlaikė pasaulio finansų krizę ir valstybės skolos krizę euro zonoje – vyriausybės įsikišimo neprireikė. Tačiau bankų sektorius, palyginti su visa ekonomika, yra didelis: bankų sektoriaus, išskyrus dukterines įmones ir užsienio bankų filialus, turtas BVP viršija daugiau kaip šešis kartus, o kartu su dukterinėmis įmonėmis ir filialais – devynis kartus. Be to, šis sektorius yra palyginti koncentruotas: rinkoje dominuoja trys vietos bankų grupės, kurioms priklauso apie 55 % viso konsoliduoto bankų turto (išskyrus kooperatinius bankus). Dėl tarptautinėse finansų rinkose išliekančių pavojų reikia ir toliau taikyti konservatyvų balanso valdymą ir užtikrinti tinkamą priežiūrą. Tokią priežiūrą užtikrina dvi skirtingos institucijos: komercinių bankų priežiūrą – Kipro centrinis bankas, o kooperatinių kredito įstaigų – Kooperatyvų priežiūros ir plėtros institucija. Vyriausybė skatina suderintas praktikas dvejose priežiūros institucijose. Tuo pačiu metu reikia padaryti skaidresne Kooperatyvų priežiūros ir plėtros institucijos priežiūrą ir tai būtų žingsnis priežiūros suvienijimo link.

(11)

Prognozuojamas ilgalaikis senėjančios visuomenės poveikis biudžetui gerokai viršija ES vidurkį, pirmiausia dėl palyginti smarkiai per ateinančius dešimtmečius didėsiančių pensijų išlaidų, išreikštų BVP dalimi. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra aukšta. 2009 m. balandžio mėn. pradėta pensijų reforma. Ji daugiausia susijusi su pajamomis ir tik šiek tiek sulėtins pensijų išlaidų didėjimą. Įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą, kuria siekiama sukurti nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą, pertvarkyti valstybines ligonines į savarankiškus subjektus ir taip sustabdyti prognozuojamą išlaidų didėjimą, į priekį pažengta labai nedaug.

(12)

Du kartus per metus atliekamas savaiminis pragyvenimo išlaidų kompensavimo išmokos (PIKI) koregavimas tiesiogiai susietas su vidutiniu procentiniu vartotojų kainų indekso pokyčiu per paskutinius šešis mėnesius, palyginti su šešiais mėnesiais prieš tai. Tokiam koregavimui labai pritaria socialiniai partneriai, todėl per kolektyvines derybas šis klausimas nebuvo svarstomas. Tačiau dėl vienodo tokio koregavimo taikymo darbo užmokesčiai neatspindi našumo įvairiuose sektoriuose skirtumų. PIKI turi trūkumų: visų pirma, darbo užmokestis susietas tik su produktų kainomis, o ne su našumo didėjimu. Antra, tokia sistema naudingiausia didesnes pajamas gaunantiems asmenims. Trečia, PIKI taip pat daro didelį poveikį viešiesiems finansams, nes ši išmoka yra ne tik darbo užmokesčių ir atlyginimų, bet ir pensijų bei kitų išmokų sudėtinė dalis.

(13)

Nors dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Kipre yra aukštesnis už ES vidurkį, Kipro darbo rinkai būdingi dideli vyrų ir moterų užimtumo skirtumai. Nacionalinėje reformų programoje nurodyta, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumai, vaikų priežiūros paslaugų kaina ir prieinamumas, lanksčių užimtumo formų trūkumas ir jau ilgą laiką nesikeičiantis didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčių skirtumas yra didžiausios užimtumo ir ekonomikos augimo kliūtys. Šiuo atžvilgiu susijusios priemonės yra pateiktos nacionalinėje reformų programoje. Kipre yra daug vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, o profesinis rengimas ir mokymas laikomi nepatrauklia švietimo forma. Didelis jaunimo nedarbo lygis ir tai, kad daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių visai neturi darbo, rodo, kad įgūdžiai iš esmės neatitinka Kipro ekonomikos poreikių. Be to, tik nedaug žmonių, ypač priklausančių tam tikroms grupėms (žemos kvalifikacijos darbuotojai, vyresnio amžiaus žmonės ir bedarbiai), renkasi mokytis visą gyvenimą, nors Kipre apskritai žmonių išsilavinimas yra geras. Šioms problemoms spręsti nacionalinėje reformų programoje numatytas skaičius priemonių, įskaitant naujų profesinio rengimo ir mokymo įstaigų, skirtų vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, įsteigimą, o taip pat naujos gamybinės praktikos sistemos įdiegimą nuo 2012 iki 2013 m. ir toliau. Apskritai šaliai pavyktų gerokai lengviau įgyvendinti strateginį tikslą pereiti nuo mažo našumo darbo vietų prie didelio našumo darbo vietų, jei rengimo ir mokymo sistema būtų perorientuota į darbo rinkai tinkamesnių įgūdžių ugdymą.

(14)

2010 m. liepos mėn. Kipras priėmė bendrąjį įstatymą dėl Paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Taip pat buvo priimti tam tikri konkrečių sektorių veiklą reglamentuojantys teisės aktai ir neseniai perduoti Europos Komisijai, pateikiant pranešimą apie nacionalines vykdymo priemones 2011 m. birželio pradžioje. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad direktyva į nacionalinę teisę perkelta ne iki galo: tam tikruose konkrečių sektorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kurie nebuvo iš dalies pakeisti, vis dar numatyta tam tikros įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo kliūtys. Tos kliūtys gali būti bendro pobūdžio (pavyzdžiui, norintiems verstis bet kokiu verslu, reikia gauti vietos valdžios institucijų leidimą; kad ir kokia būtų veiklos sritis ir su ja susiję pavojai, leidimo galiojimo laikas yra ribotas) arba labai konkrečios (pavyzdžiui, turizmo paslaugoms taikomi fiksuoti tarifai, turi būti atliekami ekonominių poreikių vertinimai išduodant automobilių nuomos verslo leidimus, kitų valstybių narių statybos bendrovės diskriminuojamos, architektams ir inžinieriams draudžiama verstis savo profesija, jei jie turi juridinio asmens statusą).

(15)

Apskritai aplinkosaugos problemos, susijusios su išteklių ir energijos vartojimu, galėtų sutrikdyti ekonomikos augimą. Šios problemos susijusios su ypatinga Kipro geografine padėtimi ir dėl klimato kaitos kylančiomis užsitęsusiomis sausromis. Neseniai buvo baigta ir paskelbta studija apie atsinaujinančiųjų išteklių energijai taikomų paramos schemų rentabilumą, kuria remiantis paramos schemos buvo peržiūrėtos. Energetikos sektoriaus veikimas gali būti gerokai pagerintas, įvedant natūralias dujas ir sudarytos palankesnės sąlygos investuoti į atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą.

(16)

Kipras prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Kiek tai susiję su fiskaliniais klausimais, pagal paktą šalis įsipareigoja didinti fiskalinį tvarumą ir šiuo tikslu parengti finansų krizėms skirtą pagrindų įstatymą, taip pat įsteigti visiškai nepriklausomą finansinio stabilumo fondą. Be to, šiuo metu vyksta diskusijos valstybinio sektoriaus pensijų sistemos restruktūrizavimo klausimais; jos turėtų būti baigtos iki 2011 m. pabaigos. Užimtumo priemonėmis daugiausia siekiama kovoti su nelegaliu ir nedeklaruotu darbu, spręsti įgūdžių neatitikimo rinkos poreikiams problemą ir didinti įmonių konkurencingumą. Konkurencingumo didinimo priemonės apima darbo užmokesčio viešajame sektoriuje mažinimą (darbo užmokesčio indeksavimo sistemos pertvarkymą), mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumo didinimą, nacionalinės skaitmeninės strategijos parengimą iki 2011 m. ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimo populiarinimą. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Jais užtikrinamas stabilumo programose ir nacionalinėse reformų programose pateikto platesnio pobūdžio reformų plano įgyvendinimo tęstinumas ir patvirtinami jau paskelbti planai įvykdyti reformas ir taip pašalinti šalies struktūrines problemas, tačiau šiame etape nenustatomi problemų (pavyzdžiui, problemų, susijusių su užmokesčiu viešajame sektoriuje ir pensijų sistema) sprendimo terminai. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kipro politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad reikia aktyviau siekti 2011 m. biudžeto deficito tikslo ir kad reikia parengti papildomas 2012 m. ir vėlesnių metų konsolidavimo priemones. Siekiant padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, reikia imtis papildomų veiksmų pensijų ir sveikatos priežiūros srityse. Be to, reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų sustiprinta rizikos ribojimo principais pagrįsta bankų priežiūros sistema, pakoreguota darbo užmokesčio indeksavimo sistema, patobulinta profesinio rengimo ir mokymo bei įgūdžių ugdymo sistema, sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Kipro stabilumo programą ir jos nuomonė (3) pateikiama visų pirma 1 ir 3 pateikiamose rekomendacijose. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Kipro nacionalinę reformų programą,

1.

Patvirtinti reikiamas nuolatinio pobūdžio priemones, kad būtų pasiektas 2011 m. biudžeto tikslas ir iki 2012 m. panaikintas perviršinis deficitas pagal Tarybos rekomendacijas pagal perviršinio deficito procedūrą. Imtis priemonių dėl griežtos išlaidų kontrolės ir pasinaudoti geresniais už prognozes biudžeto pokyčiais, kad deficitas ir skola būtų sumažinti greičiau. Užtikrinti pažangą siekiant vidutinės trukmės tikslo – bent 0,5 % BVP kasmet ir sumažinti viešojo sektoriaus deficitio santykį. Sparčiau palaipsniui diegti įstatymais nustatytą privalomą daugiametę biudžeto sistemą ir taisomuosius mechanizmus (jau rengiant 2012 m. biudžetą). Programa ir biudžetas turėtų būti įgvyvendinami kaip galima greičiau.

2.

Dar labiau sustiprinti bankų ir kooperatinių kredito unijų priežiūrai skirtą rizikos ribojimo principais pagrįstą sistemą, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti rizikos veiksnius.

3.

Įgyvendinti pensijų ir sveikatos priežiūros išlaidų kontrolei skirtas reformas, kurios padėtų sumažinti, kaip prognozuojama, didėsiančias su senėjančia visuomene susijusias išlaidas, ir taip padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Pensijų srityje pratęsti įnašų mokėjimo laiką, susieti pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme arba patvirtinti kitas priemones, kurios turėtų lygiavertį poveikį biudžetui, atsižvelgiant į didelį pagyvenusių žmonių skurdo rizikos lygį. Sveikatos priežiūros srityje imtis papildomų priemonių, kad būtų sparčiau diegiama nacionalinė sveikatos draudimo sistema.

4.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų, kad būtų reformuota derybų dėl darbo užmokesčio bei darbo užmokesčio indeksavimo sistema ir taip užtikrinta, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

5.

Įgyvendinant planuojamas profesinio rengimo ir mokymo sistemos reformas imtis papildomų veiksmų, kad švietimo rezultatai labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, įskaitant vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims skirto profesinio rengimo ir mokymo instituto įsteigimą. Imtis priemonių profesinio mokymo sistemos veiksmingumui padidinti: labiau skatinti įgyti profesinį išsilavinimą ir gerinti tokio išsilavinimo prieinamumą, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams, moterims ir vyresnio amžiaus darbuotojams.

6.

Siekiant sudaryti palankesnes augimo ir darbo vietų kūrimo paslaugų sektoriuje sąlygas, iki 2011 m. gruodžio mėn. panaikinti likusias įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo kliūtis konkrečius sektorius reglamentuojančiuose teisės aktuose.

7.

Pradėti taikyti priemones, kurios padidintų įvairios energijos įvairovę ir išplėstų atsinaujinančius energijos šaltinius. Siekiant užtikrinti tvaresnį vandens išteklių tvarkymą, iki 2012 m. parengti vandentvarkos planą ir ekonominio veiksmingumo bei teisingumo veiksniais pagrįstą kainų nustatymo sistemą.