15.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/1


TARYBOS REKOMENDACIJA

2011 m. liepos 12 d.

dėl Belgijos 2011 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Belgijos stabilumo programos

2011/C 209/01

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)

2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(2)

2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (2), kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(3)

2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(4)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(5)

2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(6)

2011 m. balandžio 15 d. Belgija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. stabilumo programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu.

(7)

Per 2008 m. pasibaigusį dešimtmetį Belgijos BVP augo patikimai, t. y. vidutiniškai 2,3 % per metus. 2009 m. šalis patyrė visą pasaulinio ekonomikos nuosmukio poveikį, o jos BVP susitraukė 2,8 %. Nuosmukio poveikis užimtumui buvo palyginti nedidelis. Laikinai sumažinus darbo valandų skaičių ir darbo našumą per valandą šis poveikis sušvelnintas. 2009 m. užimtumui sumažėjus 0,4 %, jis vėl padidėjo 2010 m. Vis dėlto nedarbas išaugo: nuo 7 % prieš nuosmukį iki 8,3 % 2010 m. Atsigavus pasaulio prekybai ir BVP augant 2,2 %, ekonomika 2010 m. atsigavo sparčiau nei tikėtasi. Dėl automatinių stabilizatorių ir diskrecinių priemonių, kurios taikytos per krizę, valdžios sektoriaus deficitas išaugo nuo 1,3 % 2008 m. iki 5,9 % BVP 2009 m.

(8)

Remdamasi atnaujintos stabilumo programos vertinimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Nors pagrįstas kiek mažiau palankesnėmis 2011 m. augimo prielaidomis, iš esmės jis atitinka naujausią Komisijos 2011 m. pavasario prognozę. Kadangi 2010 m. deficitas buvo mažesnis nei tikėtasi (4,1 %), stabilumo programos biudžeto strategijoje planuojama 2011 m. deficitą sumažinti iki 3,6 % ir toliau jį mažinti, kad jis neviršytų 3 % pamatinės vertės iki 2012 m., t. y. iki Tarybos nustatyto termino panaikinti perviršinį deficitą. 2011 m. planuojamas deficito sumažinimas atrodo įmanomas, atsižvelgiant į gana atsargias ekonomines projekcijas. Vis dėlto fiskalinės priemonės greičiausiai sudarys mažiau nei Tarybos rekomenduota 0,75 % BVP vidutinė metinė fiskalinių priemonių vertė, ypač 2011 ir 2012 m., kai struktūrinių priemonių vertė bus atitinkamai tik 0,4 ir 0,3 % BVP. Be to, 2012 m. ir vėlesniems metams nustatyti deficito tikslai neremiami konkrečiomis koregavimo priemonėmis. Vidutinės trukmės tikslo – 0,5 % BVP struktūrinio pertekliaus – per 2011–2014 m. stabilumo programos laikotarpį pasiekti nesitikima.

(9)

Atsižvelgiant į 2010 m. užregistruotą geresnį nei tikėtasi rezultatą, 2011 m. būtų tikslinga deficitą sumažinti dar daugiau ir greičiau nei prognozuota daryti pažangą siekiant nustatytos 3 % BVP ribos. Be to, be papildomų konsolidavimo priemonių iki 2012 m. perviršinio deficito panaikinti nebus įmanoma ir nebus įmanoma daryti pažangos siekiant vidutinės trukmės tikslo. Kadangi mokesčių našta, visų pirma tenkanti darbo pajamoms, Belgijoje jau labai didelė, šios konsolidavimo priemonės turėtų būti iš esmės grindžiamos išlaidomis.

(10)

Ekonomikos ir finansų krizė pakeitė anksčiau vyravusią ilgalaikę valdžios sektoriaus skolos mažėjimo tendenciją. Skolos santykis, nuo 1993 m. nuolat mažėjęs (kai pasiekęs aukščiausią 134 % BVP tašką toliau mažėjo iki tol, kol pasiekė 84 % 2007 m.), 2008 m. vėl padidėjo ir 2010 m. pabaigoje pasiekė 96,8 % BVP. Aukštas valstybės skolos lygis išlieka pagrindiniu uždaviniu, visų pirma todėl, kad ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui viršija ES vidurkį daugiausia dėl palyginti smarkiai padidėjusių išlaidų pensijoms, kurios sukurs dar didesnę įtampą viešiesiems finansams. Stabilumo programoje valdžios institucijos nurodė trijų krypčių strategiją, kad būtų sulaikytas prognozuojamas esminis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimas (sumažinant viešosios skolos lygį, padidinant užimtumą ir suteikiant stiprią ir solidarumu paremtą socialinės apsaugos saugumo sistemą). Vidutinės trukmės laikotarpiu būtina užtikrinti pakankamus pirminius perteklius ir toliau reformuoti Belgijos socialinės apsaugos sistemą, visų pirma pensijų sistemą, kad padidėtų ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas. Remiantis Komisijos vėliausiu vertinimu, rizika, susijusi su viešųjų finansų ilgalaikiu fiskaliniu tvarumu, yra aukšta.

(11)

Svarbus uždavinys Belgijai – užtikrinti stabilų ir gerai veikiantį finansų sektorių, sugebantį patenkinti realiosios ekonomikos finansinio tarpininkavimo poreikius. Per pastaruosius dvejus metus Belgijos finansų sektorius labai nukentėjo nuo finansų krizės, tai nulėmė pablogėjusią finansinę padėtį, smarkiai padidėjusią valstybės pagalbą ir bankų priežiūros pokyčius. Finansinė bankų sektoriaus padėtis vis dar trapi. Be to, Belgijos bankų sektorius labai koncentruotas ir gana didelis, palyginti su ekonomikos dydžiu.

(12)

1996 m. Užimtumo skatinimo ir konkurencingumo prevencinės apsaugos įstatyme nustatyta, kad darbo užmokesčio tendencijos Belgijoje turėtų atitikti darbo užmokesčio tendencijas trijose kaimyninėse šalyse (Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje), kad būtų kontroliuojamos darbo sąnaudos. Vis dėlto šiuo įstatymu nesugebėta išvengti situacijos, kai 2005–2010 m. Belgijoje darbo užmokestis didėjo sparčiau nei trijose kaimyninėse šalyse, o našumas augo lėčiau. Todėl vienetui tenkančios darbo sąnaudos Belgijoje augo sparčiau, palyginti su kaimyninėmis šalimis ir euro zonos vidurkiu. Tai kelia itin daug problemų, nes Belgijos specializacija – palyginti nedaug technologijų naudojančių prekių gamyba, todėl šalis susiduria su didele šalių, kuriose darbo sąnaudos mažesnės, konkurencija. Nors darbo užmokestį reglamentuojanti nuostata padeda derantis dėl darbo užmokesčių, ją būtų galima patobulinti, atsižvelgiant į našumo augimo skirtumus ir numatant efektyvesnę ex post koregavimo, jeigu nepasiekiami tikslai, sistemą.

(13)

Darbo rinkai būdingas tam tikras nelankstumas, nulemiantis gana dideles paskatas nedirbti, būtent: neribotos trukmės bedarbio pašalpa; aukštos faktinės ribinės mokesčių normos ir aukštas mokesčių pleištas (ypač mažai apmokamiems darbuotojams); ir socialinės paramos išmokų nutraukimas bei dideli mokesčiai įsidarbinus. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojai gali pasinaudoti keliais pasitraukimo būdais ir tai yra paskata jiems išeiti iš darbo rinkos anksčiau, nesulaukus nustatyto pensinio 65 metų amžiaus. Toliau reformuojant aktyvią darbo rinkos politiką ir ją taikant vyresniems nei 50 metų asmenims, būtų galima padidinti bendrą užimtumo lygį ir labiau skatinti ieškoti darbo. Be to, labiau sumažinus bedarbio pašalpas ir jų mokėjimo trukmę ilgainiui jaunesnius darbuotojus labiau paskatintų dalyvauti darbo rinkoje. Sugriežtinus ankstyvo išėjimo į pensiją kriterijus, vyresnio amžiaus darbuotojai ilgesnį laiką aktyviau dalyvautų darbo rinkoje, o vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie tam tikrą laiką joje nedalyvavo, į ją grįžti. Galiausiai ne ES valstybių narių piliečių užimtumo lygis (40,9 %), kuris daug mažesnis už ES vidurkį.

(14)

Bendra mokesčių našta Belgijoje viena didžiausių ES, todėl ją sumažinus darbas taptų patrauklesnis. Vis dėlto, atsižvelgiant į numatomas svarbias konsolidavimo priemones, mokesčių mažinimą reikia kompensuoti atitinkamai didinant mažiau trikdančius mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo mokesčius arba pereinant prie aplinkai palankių mokesčių. Belgija taiko daug mažesnes netiesioginių energijos mokesčių normas nei kaimyninės šalys. Atsižvelgiant į aukštą darbo mokesčių pleištą, Belgijos aplinkos mokesčių santykis, palyginti su darbo mokesčiais, yra žemiausias visoje ES. Dėl to susidarė situacija, kai šalyje didelis nedarbas ir sunaudojama palyginti daug energijos, taip sunkiau pasiekti užimtumo ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus.

(15)

Daugelio prekių ir paslaugų kainos apskritai didesnės nei kitose valstybėse narėse – tai patvirtina palyginti silpną konkurencinį spaudimą, ypač mažmeniniame sektoriuje ir tinklų pramonėje, ir silpną priežiūros sistemą. Mažmeniniame sektoriuje didelės patekimo į rinką kliūtys ir daug veiklos apribojimų. Antai konkurenciją ribojančiomis nuostatomis vis dar ribojamas darbo laikas, rinkos senbuviai saugomi nuo naujų dalyvių patekimo į rinką ir trukdoma plisti naujiems verslo modeliams ir technologijoms. Bendra Belgijos tinklų sektorių konkurencijos problema yra ta, kad rinkos senbuviai yra gerai įsitvirtinę ir patekimo į rinką kliūtys yra labai aukštos, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, vadinasi, buvę šių sektorių monopolistai vis dar gali gauti didesnį pelną nustatydami aukštesnes kainas, nei būtų leidžiamos konkurencinėje rinkoje.

(16)

Belgijos valdžios institucijos prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su paktu „Euro plius“. Šie įsipareigojimai susiję su keturiomis pakto sritimis. Jais dėmesio skiriama priemonėms deficitui mažinti, energijos kainoms kontroliuoti ir konkurencijai skatinti, realiojo darbo užmokesčio didėjimui kontroliuoti, finansų sistemos priežiūros sistemai įgyvendinti ir priemonėms, siekiant pailginti faktinį pensinį amžių. Tačiau nepateikiama informacijos apie priemones, kurių reikia imtis norint pasiekti reikiamą fiskalinį tikslą, taip pat nėra informacijos apie galimus realiojo darbo užmokesčio didėjimo arba energijos kainų kontrolės būdus. Kiek tai susiję su ankstyvo išėjimo į pensiją planais, neaišku, ar ir kada bus peržiūrėtas „kartų paktas“ ir kokių konkrečių priemonių bus imtasi po tos peržiūros. Šie įsipareigojimai buvo įvertinti ir į juos atsižvelgta rengiant rekomendacijas.

(17)

Komisija įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Belgijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka ES taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad turėtų būti įmanoma daugiau sumažinti deficitą 2011 m. ir kad reikia nustatyti tolesnes 2012 m. ir vėlesnių metų konsolidavimo priemones. Siekiant padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, reikia toliau reformuoti pensijų sistemą. Reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant sustiprinti konkurencingumą, padėti žmonėms įsidarbinti ir nustatyti didesnius ne darbo, bet vartojimo ir energijos mokesčius, taip pat atverti daugiau investavimo ir augimo galimybių paslaugų sektoriuje ir tinklų pramonėje.

(18)

Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Belgijos stabilumo programą ir ir pateikė savo nuomonę (3), kurią visų pirma išdėstė toliau pateikiamose 1 ir 2 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Belgijai 2011–2012 m. imtis šių veiksmų:

1.

Pasinaudoti šiuo metu vykstančio ekonomikos atsigavimo privalumais ir greičiau panaikintai perviršinį deficitą. Todėl būtina imtis konrečių priemonių – daugiausia susijusių su išlaidomis, – kad iki 2012 m. biudžeto būtų pasiekta, kad vidutinė metinė fiskalinė vertė atitiktų perviršinio deficito procedūros rekomendacijas, tokiu būdu sumažintų didelį valstybės skolos santykį. Taip valdžios sektoriaus deficitas vėliausiai iki 2012 m. pabaigos būtų gerokai mažesnis nei 3 % BVP pamatinė vertė. Užtikrinti, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant vidutinės trukmės tikslą, t. y. kad kasmet BVP augtų bent 0,5 %.

2.

Imtis veiksmų ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui padidinti. Atsižvelgiant į ES trijų krypčių strategijos sistemą, pirmiausia reikėtų apriboti su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas, ypač neskatinant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos, siekiant žymiai pailginti faktinį pensinį amžių. Turėtų būti apsvartytos priemonės, susijusios su nustatyto pensinio amžiaus sąsaja su vidutine gyvenimo trukme.

3.

Šalinti struktūrinius finansų sektoriaus trūkumus, visų pirma baigti restruktūrizuoti bankus, kuriems reikia tinkamai finansuojamo ir perspektyvaus verslo modelio.

4.

Pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika imtis veiksmų reformuoti derybų dėl darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio indeksavimo sistemą ir taip užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas geriau atspindėtų darbo našumo ir konkurencingumo pokyčius.

5.

Pagerinti dalyvavimą darbo rinkoje mažinant didelę mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų naštą mažai apmokamiems darbuotojams nedarant poveikio biudžetui ir įdiegiant sistemą, pagal kurią ilgėjant bedarbystės laikotarpiui bedarbio pašalpos palaipsniui mažinamos. Imtis veiksmų siekiant nustatyti didesnius ne darbo, bet vartojimo mokesčius ir padidinti mokesčių sistemos palankumą aplinkai. Pagerinti aktyvios darbo politikos veiksmingumą priemones skiriant vyresnio amžiaus darbuotojams ir pažeidžiamoms grupėms.

6.

Įvesti priemones konkurencijai mažmeniniame sektoriuje padidinti sumažinant patekimo į rinką kliūtis ir veiklos apribojimus; ir įvesti priemones konkurencijai elektros ir dujų rinkose padidinti toliau gerinant sektorių reglamentavimo ir konkurencijos institucijų efektyvumą.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI


(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)  2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 138, 2011 5 26, p. 56) taikytina 2011 m.

(3)  Numatyta Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 3 dalyje.